Ar jautrumas tebėra vertybė?

Jautrumas – tai viena savybė, tai viena iš savybių, išskirianti mus iš kitų gyvūnų. Skirianti mus
nuo kitų gyvūnų. Tik mes, žmonės, galime jausti ne tik fizinį, bet ir emocinį skausmą, kuris
vienus sužlugdo, o kitus – sustiprina. Apie jautrias asmenybes kalbama Igno Šeiniaus romane
,,Kuprelis“ ir Icchoko Mero romane ,,Lygiosios trunka akimirką“. Šių kūrinių pagrindiniai
veikėjai gana skirtingi, tačiau jautrumas būdingas jiems abiems.
Jautrias asmenybes labai stipriai paveikia skaudžios patirtys. Igno Šeiniaus romano ,,Kuprelis“
pagrindinis veikėjas Olesis pasižymi jausmų ir išgyvenimų stiprumu. Kiekviena jo išgyvenama
emocija nepaprastai gili ir tyra. Kuprelis bažnyčioje pastebi nuostabaus grožio merginą – Gundę,
jausmai vystosi pamažu ir vėliau perauga į galingą bei be galo stiprią meilę, kurios neįmanoma
užgožti. Šie jausmai tokie stiprūs, jog Olesis yra pasiryžęs padaryti viską, kad Gundė jam
atsakytų tuo pačiu. Tarp jų užsimezga nuoširdūs, meilės kupini santykiai, tačiau Gundei ši
draugystė greitai pabosta ir ji išduoda Kuprelį, taip sudaužydama vaikino širdį. Ši skausminga
patirtis ,,sulaužo“ Olesį, jis šiam pasauly neberanda sau vietos, o jo gyvenimas tampa nykus ir
beprasmis. Skaudūs išgyvenimai gali sužlugdyti jautrias asmenybes.
Jautrūs žmonės nėra silpni, jie gali būti vienos stipriausių asmenybių. Icchoko Mero romane
,,Lygiosios trunka akimirką“ atsiskleidžia Izaoko jautrumas. Vaikinas yra priverstas žaisti
šachmatais su vokiečiu Šogeriu. Tai nepaprasta šachmatų partija – nuo jos priklauso geto vaikų
(200) arba paties Izaoko gyvybė. Šachmatų žaidimo epizoduose ryškiai atsiskleidžia Izaoko
sumišimas, abejonės ir pyktis, kuriuos jis stipriai išgyvena, nes jaučia milžinišką atsakomybę ne
tik už savo, bet ir kitų geto vaikų gyvybes. Iš pradžių Izaokas labai stengiasi padaryti lygiąsias ir
taip išgelbėti ir vaikus, ir save, tačiau supratęs, jog lygiųjų sužaisti neįšeis, jis pasirenka pergalę,
taip paaukodamas savo gyvybę. Izaoko jautrumas suteikia jam jėgų pasielgti herojiškai.
Jautrumas gali būti pati didžiausia stiprybė.
Žmonės iš prigimties jautrūs, tačiau vieni šią savybę priima kaip kliūtį ir leidžia jautrumui
nugalėti jų būtį, o kiti tai paverčia savo didžiausia stiprybe. Jautrumas sužlugdė Olesį, o Izaokas
savo jautrumu pasinaudojo tam, jog išsaugotų kitų žmonių gyvybes. Šiandien, užgoždami
jautrumą ir paversdami tai silpnybe, mes užgožiame dalį savęs, dalį, kuri daro mus žmonėmis,
kuri mus verčia vienas kitu rūpintis. Mano nuomone, jautrumas vis dar tebėra vertybė, kurią
turime puoselėti ir suprasti kaip savo didžiausią stiprybę.