SOFOKLIS

ANTIGONĖ

Antigonė iš rūmų pakvietė savo seserį Ismenę. Ji norėjo jos paprašyti, kad
ji padėtų jai palaidoti Savo brolį, o gal ir jos palaidos. Antigonė sakė, kas
Kreontas vieną brolį – Eteoklį jis palaidojo gražiai, su visais papročiais, o
Poleimoną jis paniekino ir jo žada nelaidoti, o jei kas nors sugalvos
Poleimoną laidoti, bus nužudytas. todėl Antigonė paprašė Ismenės padėti
jai palaidoti Poleimoną. Ismenė išsigando to, ką pasakė Antigonė. Ji
nenorėjo sutikti. Ji pradėjo Antigonei pasakoti, kaip mirė jos tėvas ir
mama, paskui broliai ir jos liko dvi, ir jei jos nepaklus įstatymams, mirs ir
jos. Ji sakė, kad stoti į grumtynes ne joms, joms lemta klausyti tų, kurių
galia didesnė. Antigonė buvo išdidi, ji vis tiek nutarė palaidoti Poleimoną
viena, ji pasakė, kad jai taip bus geriau numirti, ir ji galės prie jo šalia
gulėti. Tada Antigonė nusprendė eiti iškasti kapo savo broliui. Ismenė
grįžo į rūmus. Jau aušo. Auštant prie pilies atėjo choras, jį pasitiko
Kreontas, lydimas asmens sargybinių. Kreontas chorui sakė, kas juos
pakvietė, nes jis žino, kokie jie buvo ištikimi Odipui, kuris valdė
šalį.Dabar jis pats turi paimti sostą, kaip artimiausias žuvusiųjų giminė.
Paskui Kreontas pasakė savo nuosprendį dėl dviejų brolių. Eteoklį jis įsakė
palaidoti su visom apeigom ir apraudoti, o Polineiko nelaidoti neapraudoti
ir palikti suvalgyti šunims ir sargyba prie lavono jau stovi. Choro vadas
paklausė, ką jis dar jiems įsakys? Kreontas pasakė, kad negalima
nuolaidžiauti tems, kas nepaklus įstatymui. Choro vadas nusijuokė
sakydamas, kad tikrai nėra tokio bepročio, kuris norėtų mirti. Kreontas
mano, kad viltis laimėti žmones traukia pražūtin. Tada prie Kreonto ir
choro pribėgo sargybinis. Sargybinis buvo pasimetęs, sakė kad čia labai
skubėjo, bet galvojo, kad bėga atsiimt bausmės, galvojo grįžti ir atgal. Bet
ir žinojo, kad reikia pirmam bėgti pas Kreontą, nes jai jis iš kito ko tai
sužinos, jam bausmė nebus lengvesnė. Kreontas klausė, ko jis toks
nusiminęs, kas yra? Sargybinis visų pirma pasakė, kad tai tai ne jis padarė,
irkastai padarė jis nežino, ir kad negerai viską bus versti ant jo. Kreontui
seko kantrybė, jis prašė jam jau pasakyti bėdą. Sargybinis pasakė, kad
kažkas palaidojo mirusįjį ir apibėrė smiltimi, kaip reikalauja paprotys.
Kreontas supyko, jis paklausė, kas galėjo tai padaryti. Sargybinis nežinojo.
Jis pasakojo, kad nėra nieko, kas parodytų, kad kūną kažkas tempė ar kasė.
Viskas padaryta be žymių. Sargai vienas kitą kaltino, bet buvo kaltininkai
visi, nes niekas nebuvo nutvertas. Choro vadas manė, kad gal tai Dievų
padaryta. Kreontas piktai atsakė, kad vadas kalba nesąmones, kaip Dievas
gali rūpinti numirėliu! Jis klausė, ar jis Dievus laiko piktadarių globėjais?
Kreontas griežtai įsakė sargybiniams surasti tą, kas palaidojo Polimeiną.
Jeigu jie kaltininko neras, gyvi karodami jie jam atskleis tiesą!
Po kiek laiko sargybinis atvedė Antigonę šalia choro. Sargybinis
pasakė, kad darbas padarytas Antigonės, jie ją pričiupo laidojant brolį ir
sargybinis paklausė kur yra Kreontas? Tada Kreotas pasirodė išeidamas iš
rūmų. Sargybinis Kreontui pradėjo aiškinti, kas nutvėrė Antigonę prie
kapo ir sakė daryti, teisti ją kaip jis tik nori, ir jis yra laimingas,
išsigelbėjęs nuo grėsusios bėdos. Kreontas abejojo sargybinio žodžiais, jis
klausinėjo sargybinio kur ją rado, ar sargybinis sako tiesą. Sargybibis
pradėjo pasakoti, kad kai nurimo vėjas, jie išgirdo raudančia mergaitę, ji
laidojo savo brolį. Sargybiniai prie mergaitės atbėgo, o ji net nesipriešino,
nesigynė. Tada jie vedė Antigonę tiesiai pas Kleoną. Kleonas antigonės
paklausė, ar ji prisipažysta tai padariusi ie ar ji žinojo įstatymą? Antigonė
prisipažino taip pasielgusi ir ji puikiai žinojo įstatymą. Kleonas paklausė,
tai kodėl ji nepakluso įstaymui? Antigonė pasakė, kad ne Dzeusas tą
įstatymą paskelbė, kad nepalaidojus brolio būtų skaudžiau nei mirtis. Ir
kad jei ji atrodo kvailai tai padariusi, tai tik kvailas kaltina kvailumu.
Choro vadas pavadino Antigonę atkaklia, koks buvo ir jos tėvas. Kleonas
atsakė, kad jis bus ne vyras ir didvyrė bus ji, jei jis jos nenubaus. Antigonė
klausė, ko jis dar laukia, nes jo sakomi žodžiai jos jau neišgelbės. Tada iš
rūmų išėjo Ismenė, ji verkė. Sargybiniai išvedė jas abi.

Tada pasirodė Haimonas, Kreonto sūnus ir Antigonės sužadėtinis.

Kreontas jo klausė, ar jis atėjo ginti Antigonės, tačiau Haimonas atsakė,
kad jis klauso tėvo, todėl jokių vestuvių nedarytų, tačiau reikia klausyti
teisingumo. Žmonės kalbasi, kad Antigonė pasielgė gerai, norėdama
palaidoti savo brolį, todėl reikėtų atkreipti į tai dėmesį ir nebausti jos.
Kreontas supyko, kad Haimonas taip šneka ir užgaulioja jį, todėl įsakė
dabar pat atvesti Antigonę ir užudyti Haimono akyse. Haimonas nuėjo
sakydamas, kad ji nemirs jo akyse ir Kreontas daugiau neberegės jo savo
akyse. Choro vadovas paklausė, ar Kreontas baus Ismenę ir Antigonę, ar
tik vieną iš jų ir kokią bausmė bus skirta? Kreontas atsakė, kad nubausta
bus ta, kuri kalčiausia, o kitos nebaus. O baus jis Antigonę išsiųsdamas į
dykumą, kur nėra jokio žmogaus ir uždarys akmeniniame urve, nes nenori,
kad miestas būtų suterštas žmogaus krauju. Tada sargybinių lydima iš
rūmų išėjo Antigonė.

Kreontas sėdėjo akmens sėdynėje, prie jo priėjo žiniuonis Teiresijas ir

pasakė, kad nebaustų jis Antigonės. Jeigu jis ją baus, jam atkeršys Dievo ir
Hado dukterys erinijos, nes jis ,,palaidos“ gyvą žmogų, o kito, jau negyvo
neatiduos požemių dievams. Tada žiniuonis nuėjo ir atėjo Choro vadovas.
Jis pasakė, kas žiniuonis niekada nėra dar sumelavęs. Kreontas tai žinojo,
bet jam buvo neaišku, kaip dabar pasielgti. Choro vadas patarė paleisti
mergaitę, o mirusiojo kūnui pačiam supilti kapą. Kai jau atėjo vakaras, pas
Kreontą atėjo šauklys, vienas iš tų, kuris laidojo mirusiojo kūną. Šauklys
pasakė, kas žuvo Haimonas. O paskui iū rūmų išėjo Euridikė, Kreonto
žmona, ji norėjo išklausyti apie nelaimę, kurią buvo girdėjusi. Šauklys jai
papsakojo, kad jie ėjo išlaisvinti Antigonės, bet prieš įeinanr išgirdo
Haimono riksmą. Įėję į olą jie pamatė pasikorusia Antikgonę, o šalia jos
verkė Haimonas. Įėjus į olą Kreontui, haimonas čiupo durklą, tėvas bandė
jį sulaikyti, tačiau nespėjo ir Haimonas suvarė durklą sau. Tai išgirdusi
Euridikė tiesiog nuėjo netarusi nė žodžio. Tada iš rūmų išėjo Kreontas,
rankose nešdamas Hamoną, o už jų ėjo tarnai su Antigonės kūnu. Į lauką
išbėgo antras šauklys ir pasakė, kad turi dar vieną liūdną žinią. Rūmuose iš
sielvarto mirė Euridikė. Susivarė durkla isgirdusi apie sunaus mirti.
Kreontui buvo labai labai liudna. Jis buvo kaltas del visu mirties, jis jautė
didele kaltę.