Rašinys

Kodėl sunku būti maištininku?

Maištininkas – tai žmogus, kuris eina prieš nusistovėjusias, tam tikras visuomenės
normas arba maištauja prieš nustatytą tvarką ir bando ją pakeisti. Visais laikais buvo tokių
žmonių, kurie nebijojo įrodyti savo tiesą ir taip pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus. Bet
kyla klausimas, kodėl gi sunku būti maištininku?
Visų pirma, maištavimas garantuoja aplinkinių pasmerkimą, neapykantą, nusivylimą
žmogumi. Maištas taip pat garantuoja likti vienam pačiam savo pusėje. Kartais net patys
artimiausi žmonės, gali nepalaikyti tavo sprendimo. Būtent tokia situacija buvo
vaizduojama Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Pagrindinė veikėja Antigonė ryžtasi
nepaklusti vienam iš Kreonto įsakymų. Ji paklūsta ne valdžios nustatytiems įstatymams,
bet drąsiai kovoja už žmogiškąsias vertybes – draudimas palaidoti savo brolį nusižengia
žmogiškumo normoms. Antigonė nepaiso valdovo įstatymo ir nutaria slapčia palaidoti
savo brangų brolį. Sužinojusi Ismenė sesers planą, pareiškia, jog tai tikrai bloga įdėja, ir
kad sesuo gaus galą. Dėja Antigonės ši žinia nepriblokštė, nes ji buvo pasiryžusi
pasiaukoti net savo gyvybe. Palaidojus brolį, be sesers pagalbos, ji buvo pričiupta
nusikaltimo vietoje, ir taip nutempta sargybinių pas Kreonto. Kreontas jos nesigailėjo,
netgi kai ji buvo Tebų karaliaus ,sūnaus, sužadėtinė. Ji buvo uždaryta urve ir ten pasikorė
savomis rankomis. Apibendrinant viską, galime teigti, jog žmogus, kuris geriau laikosi
Dievo įsakymų bei šventų tradicijų nei karaliaus žodžio, gali būti išsiųstas mirčiai į rankas
be jokio pasigailėjimo, net nesulaukus artimųjų pagalbos.
Visų antra, maištavimas tai reikšmingi tikslai, dėl kurių bandoma keisti nusistovėjusią ir
netenkinančią tvarką. Iš esmės, maištininkus taip pat būtų galima vadinti ramybės
drumstėjais, nes jie nesilaiko nusistovėjusios tvarkos, bet jie siekia gerovės kitiems. Apie
tai kalbama graikų mite ,,Prometėjas‘‘. Prometėjas pavogė ugnį iš Olimpo turėdamas tikslą
– suteikti žmonėms šviesą ir gerą bei gražų gyvenimą. Paprasti žmonės gyveno tamsoje
niūrų ir liūdną gyvenimą, kol ugnis priklausė Olimpo dievams. Žmonės turėjo būti kaip
primityvus gyviai. Supratęs tokią nelygybę ir neteisybę Prometėjas nusprendė suteikti
žmonėms šviesos, tad nusižengė prieš dievų numatytą tvarką , šią ugnį perdavė
žmonėms. Tuo metu žmonės labai pažengė: išmoko darytis vaistus, rūbus, maistą, taip pat
kurenti laužą, išlindo iš urvū, išmoko medžioti. Prometėjas suteikė dar ir daug kitų
galimybių, kad žmonės gyventų geriau. Jam buvo svarbu, kad ir paprastas žmogus turėtų
teisę gauti geras gyvenimo sąlygas, galimybę mąstyti ir kurti savo gyvenimą. Įnešdamas į
pasaulį tokių naujovių, jis buvo pasmerktas. Taigi apibendrinant viską, galime sakyti, kad
gerovė kitiems maištavimu, gali tave pražudyti.
Iš viso to darome išvadą, kad maištininku sunku būti, nes tai gali reikalauti tavo gyvybės.
Nusižengiant bet kuriam įstatymui, tai nežada nieko gero. Iš tiesu maištas nėra vien
blogis, jis yra dvejopas, bet kartais jis veda į niekur.