Ką šiuolaikiniam žmogui sako graikų mitologija?

Kas yra tie graikų mitai ir su kuo jie valgomi? Graikų mitologija yra iš esmės panaši į
lietuvių liaudies pasakas, tik ji yra apie dievus, ir ja daug labiau tikima. Graikų mitais ir mūsų
pasakomis siekiamas panašus tikslas - norima kažko pamokyti skaitytoją. Lietuvių liaudies pasakoje
apie ožką ir vilką, nedoras vilkas surijo ožiukus, todėl buvo nubaustas ir mamos ožkos papjautas.
Moralo manau aiškinti nereikia.

Visi graikų mitai turi prasmę. Jie buvo parašyti su tikslu žmones ko nors pamokyti, kad
jie padarytų išvadas ir pasimokytų iš dievų klaidų. Graikų mituose dažniausiai atsispindi didžiausios
gyvenimo vertybės ir pamokos. Pavyzdžiui, mitas apie Prometėją. Prometėjas sukūrė žmogų ir jį
sergėjo, padėjo įsitvirtinti Žemėje ir vystytis toliau. Siekdamas gerovės savo kūriniui, Prometėjas
apgaudinėjo Dzeusą ir nepakluso jo norams. Prieš jo valią žmonių kūrėjas paėmęs alyvos šaką , nuo
dievo Helijo saulės vežimo uždegė ją ir nužengęs į Žemę, atidavė ugnį žmonėms. Dzeusas už jo
valios nevykdymą jam žiauriai atkeršijo, į žmonių pasaulį siųsdamas ligas, pavojingus gyvybei
sutvėrimus, mirtį. O patį Prometėją pakabino ant uolos ir liepė ereliui draskyti jo kepenis iki tol, kol
koks nemirtingasis perims jo lemtį. Prometėjas šiame mite išryškina vienas svarbiausių vertybių –
meilę ir rūpestį. Šis kūrinys parodo, jog valdžia ir didžioji masė žmonių nemėgsta tų, kurie
propoguoja tiesą ar bando atnešti ką nors naujo. Štai Prometėjas sukūrė kažką naujo neatsiklausęs
Dzeuso. Vyriausiajam dievui nepatiko tokia saviveikla ir principų vedinas įsakė neduoti žmonėm
jokios ugnies, bet titanas nepaklausė perspėjimų ir įteikė dovaną žmonėms. Toks asmuo bus
pasmerktas, kol neatras daugiau bendraminčių ir jo niekas neužstos. Prometėjas negalvojo apie
savo poelgio pasekmes ar savo saugumą. Žmonių gerovė, jų tobulinimas ir švietimas jam buvo
svarbiausiu tikslu.
Kitas ryškus graikų mitas - apie Dedalą ir Ikarą. Ikaras su savo tėvu Dedalu, didžiu Atėnų meistru,
ištrūko iš nelaisvės vaškinių sparnų pagalba. Dėl savo jaunatviško maksimalizmo, skrydžio svaigulio
vaikas pamiršo visus tėvo pamokymus bei patarimus ir kilo vis aukštyn ir aukštyn, norėdamas
pasiekti saulę. Deja, Ikarui, išsilydė vašku sulipdyti sparnai ir jis žuvo. Jo pasitikėjimas savimi,
esamos situacijos žavumas užmigdė budrumą bei savisaugos instinktą, todėl viskas baigėsi mirtimi.
Šis kūrinys skatina neprarasti galvos ir blaivaus mąstymo bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokioje
situacijoje, taip pat klausyti patarimų.
Ir dar keletą sakinių norėčiau pasakyti apie savo mėgstamiausią mitą - ,,Narcizas”. Kodėl? Todėl,
kad mūsų laikams jis labai aktualus. Narcizas - dailus vaikinas, kuris buvo šaltas, išdidus, abejingas
jį mylintiems žmonėms. Dievų valia už savo puikybę buvo nubaustas: pažvelgęs į savo atspindį
vandenyje, jis įsimylėjo save, pats to nesuprasdamas. Ši meilė be atsako jį ir sunaikino... Per daug
besigėrint savimi, savo išoriniu grožiu, žmogus gali sunykti kaip asmenybė; nesveikai didelė
savimeilė buvo ir yra pavojinga yda, kurios pasekmės dažniausiai buna liūdnos – neretai
bandoma iš dvasinės krizės kapstytis narkotikų bei alkoholio pagalba, kas dar labiau apsunkina
situaciją. Ir jau nebereikia įrodinėti per amžius patvirtintos tiesos - išorinis grožis yra laikinas, o
kas svarbiausia – lieka viduje. Dabartiniame pasaulyje niekas nemėgsta save viešai garbinančių,
savimylų, grožio įsikūnijimais laikančių žmonių. Ar tokių, kurie laiko save pranašesniais. Todėl šį
mitą reiktų vertinti kaip įspėjimą, jog buvimas ,,narcizu” prie gero neprives.
Graikų mitai tuometiniams žmonėms daug ką paaiškino ir visapusiškai padėjo atsakyti i natūraliai
kylančius klausimus. Iš kur atsirado saulė? Iš kur atsirado žvaigždės, vanduo ir visa kita? Mitai ne tik
mums pasakoja, supažindina, bet ir moko šiuolaikinį žmogų apie galimas pasaulio susikūrimo
teorijas. Idėjų apie pasaulio susikūrimą yra labai daug. Kai kurios iš jų skamba gana egzotiškai, kai
kurios realiau. Kaip mes ir žinome, plačiausiai paplitusi krikščioniška istorija apie Dievo sukurtą
pasaulį 6 dienas, bet antikiniai mitai apie pasaulio susikūrimą taip pat gana plačiai paplitę
pasaulyje. Mitai teigia: iš pradžių buvo tik chaosas – gyvybės šaltinis, iš jo atsirado pasaulis ir
dievai. Iš chaoso atsirado ir Žemė, kuri visiems suteikė gyvybę ir ramybę. Laiminga Žemė pagimdė
bekraštį dangų, nusidrieskusį virš žemės. Išdidžiai išdygo ir Žemės pagimdytieji kalnai, išsiliejo
šniokščianti jūra. Iš mūsų žemės ir jūros kilo įvairios dievybės. Dar vėliau pasakojama, kaip vienas
po kito atsirado dievai, kaip buvo sukurta tikroji gyvybė. Pagal antikos mitus šita pasaulio
susikūrimo grandinė yra prasmiga bei įtikinama šių laikų žmogui, nes tai įprasmina tuometinių
žmonių žinias apie pasaulį. Tai graikų palikimas šiandieninėms kartoms, pasakojantis apie gyvybės
ir pasaulio susidarymą, įprasminantį kiekvieno iš mūsų būtį šioje Žemėje.

Apibendrinsiu ką pasakiau. Akivaizdu, kad graikų mitai yra gerai žinomi visame
pasaulyje. Besidomintis žmogus gali susipažinti su garsiausiais mitais ir juose slypinčiomis
idėjomis, kurios moko ir ugdo žmogų. Kiekvienas mitas savyje slepia po vertybę ar vertybinę idėją,
kurią norima perteikti įtaigiu pasakojimu. Šiuo atveju Prometėjas parodė savo rūpestį ir meilę savo
kūriniui – žmogui, nepaklusnumą Dzeusui. Dedalo ir Ikaro istorija siekė pamokyti atsakomybės už
savo veiksmus, o mitas apie Narcizą moko pagrindinį dėmesį skirti ne išvaizdai, o žmogaus vidui,
bei vengti išsiauginti perdidelę savimeilę. Graikų Mitai žmones moko gyvenimiškų pamokų ir
pamatinių žinių apie Pasaulį.

Naudoti šaltiniai: http://www.spauda.lt/mitai/greek/cronus.htm Literatūros vadovėlis