Ko moko senovės graikų mitai?

Senovės graikų mitai – tai unikalūs senovės graikų pasakojimai apie

žymiausius, daugiausiai pasižymėjusius to meto didvyrius, svarbius
dievus ar mitines būtybes. Tad senovės graikų mitų yra labai daug.
Daugelis jų yra išlikę net ir šiandien, todėl daugeliu mitų galima naudotis
kaip tam tikru senovės graikų tikėto pasaulio šaltiniu ar mokymosi
priemone, suteikiančia žinių ne tik apie pačius senovės graikų dievus,
deives, didvyrius ir mitines būtybes, tačiau ir apie esminius gyvenimo
principus, tam tikras gyvenimo tiesas. Mitas yra priemonė pateikti vieną ir
tą pačią išmintį tiek kvailam, tiek protingam. Mitą gali suprasti ir mažas
vaikas, ir žinovas. Žinoma, tame pačiame mite jie sau atras skirtingų
dalykų, tačiau svarbiausia, kad mitas geba juos suvienyti į bendrą kultūrą.
Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai aptariama ir pateikiama,
ko moko senovės graikų mitai bei kodėl toks mokymas yra labai svarbus.
Šiam tikslui pasirenkami šie mitai: mitas apie Sizifą, kuris apsimelavęs
buvo nubaustas kalėti pragare ir visą amžinybę risti didelį akmenį į
kalną ,mitas apie Prometėją– titaną, kuris pavogė dieviškąją ugnį iš Olimpo
dievų ir perdavė ją mirtingiesiems žmonėms, bei mitas apie Narcizą, apie
jauną vaikiną kuris atstumdavo visų Nimfų meilę. Taigi Sizifo, Prometėjo
ir Narcizo mitologijos istorijos padeda atsakyti į prieš tai minėtą, esminį
kalbėjimo temos klausimą – ko galima išmokti iš senovės graikų mitų.

Šiais laikais, kai žiniasklaida propaguoja grožio ir jaunystės kultą, ypač aktualus tampa
graikų mitas ,,Narcizas“. Jame yra pasakojama apie jauną vaikiną, kuris yra labai
gražus, todėl jį visos nimfos įsimyli. Tačiau Narcizas atstumia visų meilę, vaikšto
išdidus, nors padarė nelaimingas daugybę nimfų. Nimfas pakerėjo Narcizo grožis, o
gražuolis jas atstūmė. Nimfos kentėjo dėl nelaimingos meilės. Viena iš nimfų palinkėjo
Narcizui, kad ir jis kada nors taip kankintųsi dėl meilės. Nimfos noras buvo išgirstas
dievų, kurie nuolat kišasi į žmonių gyvenimą. Šiame mite meilės deivė Afroditė
nubaudžia gražuolį vaikiną. Pažvelgęs į upelį ir jame pamatęs savo atspindį Narcizas
įsimylėjo – įsimylėjo save patį. Tokiu būdu mito istorija moko, kad negalima vertinti
žmonių vien tik pagal išorę, būtina pažinti žmogų, jo vidinį pasaulį, suprasti, kokiomis
vertybėmis vadovaujasi gyvenime ir tik tada imti puoselėti jausmus. Juk gražuolis
Narcizas buvo egoistas, jam nebuvo svarbūs kiti žmonės, jis rūpinosi pats savimi, buvo
šaltas ir išdidus. Jis nieko nemylėjo, nes manė, kad tik jis pats yra vertas meilės. Narcizo
vidinis pasaulis buvo skurdus, nes jam rūpėjo tik išorė.

Graikų mituose yra Prometėjo mitas. Prometėjas graikų mitologijoje priklausė titanų
giminei. Jo mitas pasakoja, kaip jis pavogė dieviškąją ugnį iš Olimpo dievų ir perdavė ją
mirtingiesiems žmonėms. Titanas atnešė žmonėms dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir
padarė juos kultūringus. Dzeusas už jo nustatytos tvarkos griovimą rūsčiai nubaudė
Prometėją: jis buvo pririštas metaliniais pančiais prie Kaukazo uolos, kol galiausiai
tiesiog prasmego žemėn. Versijų apie šį mitą ir kaip iš tikro galėjo baigtis herojui yra be
galo daug. Tačiau pagrindinė mito esmė – Prometėjo kilniaširdiškumas ir noras padėti
paprastiems žmonėms. Šis herojus rizikuodamas savo gyvybe atidavė tai, kas buvo
svarbiausia. Toks poelgis tarsi moko nebijoti, išdrįsti pasipriešinti numatytai tvarkai ir
kažką keisti.

Orfėjas buvo apdovanotas gebėjimu groti arfa. Jo grojimo su pavydu klausydavosi pats
dievas, laukiniai žvėrys apstodavo jį ratu, o šalti akmenys nuklodavo jam lygų taką.
Orfėjas, savo žmoną Euridikę mylėjo labiau nei gyvenimą. Vieną kartą Euridikę pamatė
medžiotojas Aristėjas. Jis ją pamatė gražiausiame Graikijos slėnyje – Tempėje. Čia
atvykusi Euridikė žaidė su nimfom lankoje. Aristėjas nesitikėjo, kad Euridikė gali būti
ištekėjusi už Orfėjo, todėl leidosi ją vytis. Bėgdama į mišką, ji užmynė nuodingai
gyvantei uodegą. Gyvatė kirto nimfai į pėdą. Euridikė mirė nuo nuodų. Viena miško
nimfa viską papasakojo Orfėjui, kuris nuliūdo, kai grįžęs nerado žmonos. Orfėjas nutarė
keliauti į Hado karalystę ir maldauti Požemio valdovus, kad grąžintu jam mylimąją.