You are on page 1of 14

Graikų Dievai

Graikų dievai –senovės graikų garbinti


dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys
ypatingų galių ir esantys nemirtingi, laiko
atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo
būti sužeidžiami ir nužudomi.
Hera
Krono ir Rėjos dukra, Dzeuso žmona taip
pat jo sesuo. Ji yra vyriausia santuokos
deivė, šeimos sergėtoja. Jos atitikmuo -
Junona. Ji yra labai įžeidi ir pavydi , kaip ir
visos moterys , tačiau labai rūpestinga.
Globoja santuoką ir saugo vedybinių ryš
šventumą bei neišardomumą .Ji siunčia
sutuoktiniams daug įpėdinių ir laimina
gimdančias motinas.
Geologinis medis
Kronas Rėja

Hadas
Dzeusas Hera

Paseidonas Hestija
Demetra
Heros atsiradimas
Kai Herą, jos brolius ir seseris atrijo
Dzeuso nugalėtasis Kronas, Rėja,
Heros motina nunešė dukrą auklėti
Tetidei.
Hera ilgai gyveno toli nuo Olimpo.
Bet kai griausmavaldis Dzeusas ją išvydo,
iškart pamilo ir pagrobė iš globėjos
Tetidės.
Jam nerūpėjo, kad toji jo sesuo. Dzeusas
vedė Herą ir iškėlė puikias vestuves.
Heros įsikūnijimai
Hera – pasaulio valdovo žmona, ir jos
olimpinėje tobulybėje, ji – tikras
moteriškumo įsikūnijimas. Greta gegutės,
kitas jos šventasis paukštis yra povas,
įkūnijantis spindintį moters grožį ir „povišką“
moterišką tuštybę, pasipūtimą. Ir kartu jos
didelėse karviškose rudose akyse giliai
atsispindi motinystė, romumas ir liūdesys.
Kaip tik todėl moteriškasis Heros grožis buvo
nusakomas žodžiu „jautakė“ net tada, kai
liaudis jau seniai nebeįsivaizdavo dievų
gyvulių pavidalu ir niekas nebeprisiminė, kad
kažkada Dzeusas buvo garbinamas kaip
jautis, o jo žmona kaip karvė.
Heros ir Dzeuso vestuvės
Tris šimtus metų dar prieš susituokdami, Dzeusas ir Hera mylėjo
vienas kitą. Eubojos saloje, Ochės viršukalnėje, Dzeusas pirmą
kartą apkabino Herą. visada „šventosios vestuvės“
įsivaizduojamos kalno viršūnėje. „Šventųjų vestuvių“ šventę
graikai švęsdavo pavasarį, kai palaimingas lietus apvaisindavo
žemę. Tai rodo Heros emblemos gėlių vainikas ant deivės galvos ir
gegutės ant jos skeptro. Mitas sako, kad Dzeusas ateina pas
žmoną pasivertęs gegute, o gegutės kukavimas, pagal graikų
valstiečių išmintį, reiškia trijų dienų lietų.
Heros ir Dzeuso vaikai
Iš Heros ir Dzeuso santuokos
gimė: Hebė - amžinos jaunystės
deivė, Arėjas - karo dievas, Hefaistas
- ugnies dievas.
Vedybinis dievų gyvenimas
Hera saugo moterystės šventumą todėl
mituose pasakojama, kaip jos pačios
vedybiniam gyvenimui nuolat grėsia
pavojus. Hera –reikalauja, kad Dzeusas
sunkiai nubaustų jos suvedžiotoją Iksioną.
Dzeusas mažiau laikosi santuokinės
ištikimybės. Herai nematant, jis užmezga
vedybinius santykius su deivėmis ir
mirtingosiomis moterimis. Tokiais atvejais
Hera energingai gina savo santuokines teises,
negailestingai žudo ir persekioja savo
varžoves bei jų vaikus, gimusius iš Dzeuso
(pavyzdžiui, Heraklį).
Kartą kai Dzeusas ir Hera susikivirčijo atsitiko taip, kad
Hera pasišalino ir nekalbėjo su vyru. Bet Dzeusas ją surado
ir griebėsi gudrybės. Jam padėjo vieno krašto karalius
Alalkomenas: iš puikaus ąžuolo jis išdrožė lėlę ir pavadino ją
Dedala, todėl, kad ją išskamptavo „meistras“ (dai dalos). Ją
papuošė gražiais jaunosios rūbais, iš gretimos Tritono upės
atėjo nimfos, drauge su jomis atvyko vestuvininkai, ir
pagaliau visi su muzika pasuko į Beotiją. Tai matydama,
Hera jau ima pavydėti. Ji nusileidžia nuo Kiterono. Lydima
Platėjų moterų, eina pas Dzeusą ir tik dabar pamato, kad
Dzeusas ją apgavo: jokios jaunosios nėra, yra tiktai
aprengta lėlė. Hera atleidžia už šį įžeidimą, bet jau ima
pavydėti ir lėlei ir reikalauja sudeginti ją. Tiktai po to leidžia
Platėjų gyventojams ateityje lėlės garbei rengti šventę.
Tame mieste iš tiesų buvo švenčiama Daidalė – „lėlės
šventė“; jos metu su iškilmigomis apeigomis degindavo
lėles.
Apibendrinimas
• Mituose apie Herą atsispindėjo
Graikijos moters padėtis. Kaip
graikų moteris neturėjo lygių
teisių su vyrų ir daug kur buvo
pavaldi jam, taip ir Hera buvo
pavaldi savo vyrui Dzeusui.
• Hera vis stengėsi apginti savo
šeima, kad niekas nenuviliotų
vyro taip pat pati reikalavo, kad
vyras nubaustų visus ją
bandančius suvilioti vyrus – tai
įrodo, kad ji yra vedybinės
ištikimybės pavizdys.
Klausimai
1. Apibūdinkite deivę 5. Ką tariamai vaizduoja
Hera. 2. povo plunksnų piešinys?
Kas buvo deivės Heros 6.Kokie yra heros
tėvai? Kokie giminystės simboliniai pauksciai?
ryšiai sieja ja su Dzeusu? 7.Kodėl miestelėnai
Beotijoje švenčia medinės
lėlės deginimo šventę.
3.Apibūdinkite
Heros ir Dzeuso 8.Kiek plunksnų turi
povas.
šeimyninius santykius.
4. Kiek vaikų turėjo Hera
ir Dzeusas?
Šaltiniai
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Hera
• http://www.lev.lt/component/content/article/402-hera.html
• http://www.studijos.lt/siukslynelis/referatas/7248/?page=1
• http://www.ltvirtove.lt/ar_zinai.php?lt=graiku_deive_hera
• Iaac Asimov ,,Paslaptinga mitologija”
AČIŪ UŽ DĖMESĮ

You might also like