Skaitydama šią knygą aš susipažinau su vaikų grupe, kuri sudužus lėktuvui atsidūrė negyvenamoje saloje.

Pagrindiniai veikėjai buvo: Ralfas, visų vaikų pripažintas vadu dėl savo fizinės būklės bei ramaus ir ryžtingo
būdo, Kriuksius, protingiausias vaikas saloje, iš kurio visi tyčiojosi, Džekas, vaikinas, kuris norėjo tapti
lyderiu.

Skaitydama aš pajutau nusivylimą dėl to, kad vaikai negalėjo rasti bendros kalbos tarpusavyje: vieni
kvailiojo, o kiti tiesiog mėgavosi gyvenimu negyvenamoje saloje, tik keli priėmė situaciją rimtai ir bandė
spręsti problemas. Taip pat mane nuliūdino, kad visi tyčiojosi iš Kriuksiaus ir be jo leidimo imdavo jo akinius,
kad užkurti laužą.

Skaitydama aš supratau, kad komandinis darbas yra, iš tiesų, labai svarbus, nes tik kai vaikai dirbdavo iš vien
jie galėdavo palaikyti ugnį lauže, susitarti kokių taisyklių jie laikysis, kol jų neišgelbės. Taip pat man ši knyga
parodė, kad baimės akys yra didelės, nes vaikai paveikti baimės prisigalvojo įvairių žvėrių ir siaubūnų.