Žiedas aplink supernovą.

Kaip aplink žvaigždę „Sanduleak -69

202“, vėliau virtusią supernova, susidarė žiedas, niekas nežino
iki šiol. Du mažesni išoriniai žiedai astronomams kelia dar
daugiau klausimų. Ši nuotrauka padaryta 2006 m., kuomet
supernovos sprogimo banga buvo bepasiekianti žiedą.
Tankesnės materijos mazgai jį apšvietė, todėl šis ėmė atrodyti
tarsi šviečiančių perlų rinkinys. Galima matyti netgi supernovos
likučius, įgavusius žuvies formą. Medžiaga, judanti kelių
tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, galiausiai taip pat įsirėš
į žiedą. Nuotrauka paimta balandžio 21, 2009.

Žvilgsnis labai, labai toli. 2,4 metro skersmens veidrodį turintis

„Hubble“ nėra itin didelis teleskopas, tačiau jis ypatingas tuo, kad
yra orbitoje už Žemės atmosferos, kuri silpnai šviečia
neleisdama pastebėti smulkesnių objektų arba juos
išblukindama. Kai „Hubble“ nukreipiamas į vieną dangaus dalį ir
pradeda kaupti fotonus, gaunamas įspūdingas vaizdas. „Hubble
Extreem Deep Field“ yra užburianti mozaika, sudaryta iš dviejų
tūkstančių atskirų vaizdų, kurių bendras fotografijos išlaikymo
laikas truko beveik tris savaites. Visos šiame paveiksle matomos
švieselės, išskyrus keletą išimčių, yra atskiros galaktikos,
turinčios milijardus ar šimtus milijardų žvaigždžių! Kai kurios šių
galaktikų yra už 10 mlrd. šviesmečių, o nuotraukoje jos matomos
taip, kai atrodė mūsų Visatos pradžioje. Nuotrauka paimta
gruodžio 18 and 28, 1995.

Drugelio sparnai. Kai žvaigždės miršta, jos ramiai neišnyksta.

Dalis jų, kaip Supernova 87A, sprogsta, o kitos, kaip Saulė,
palaipsniui per epizodinius vėjus atsikrato išorinio sluoksnio. Kai
šie dujų vėjai susijungia, jie užsidega, sukurdami kvapą
gniaužiančius ūkus. NGC 6032 yra puikus to pavyzdys. Dar
vadinamas Drugelio ūku, NGC 6032 aplink save turi storą dulkių
sluoksnį ir dvi medžiagos dalis, kuri tolsta nuo centro. Nuotrauka
paimta rugsėjo 18, 2009.
Kosminis krabas. Krabo ūkas yra vienas nuostabiausių
dangaus objektų – greitai besiplečiančios žvaigždės liekanos,
kuri sprogo prieš tūkstantį metų. Trilijonai tonų dujų atsiskyrė
nuo į šipulius subirusios žvaigždės, o dabar liekanų skersmuo
siekia šešis šviesmečius – 600 trln. kilometrų. Šioje „Hubble“
nuotraukoje skirtingos spalvos žymi skirtingus dujų elementus.
Mėlyna – šiltą deguonį, raudona – dar šiltesnį deguonį, o žalia –
sierą. Nuotrauka paimta gruodžio 01, 2005.
Kūrybos stulpai. Jei yra bent viena „Hubble“ daryta nuotrauka,
kuri labai išsiskiria iš kitų, tai Erelio ūkas – M16, dar žinomas
kaip „Pillars of Creation“. Ilgiausias stulpas nuotraukoje siekia
dešimt šviesmečių – beveik šimtą trilijonų kilometrų. Stulpus
apšviečia ką tik gimusi žvaigždė. Vaiduokliška melsva migla
aplink tankius stulpų kraštus yra šylanti ir garuojanti medžiaga.
Pirmą kartą nuotrauka padaryta 1995 m. o 2014 m. teleskopas
ją užfiksavo dar kartą.

Visa informacija yra iš: https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/ispudingos-

kosmoso-nuotraukos-padarytos-teleskopu-hubble-per-25-metus-651-498843

https://lt.wikipedia.org/wiki/Hablo_kosminis_teleskopas

https://hubblesite.org/resource-gallery/images

https://en.wikipedia.org/wiki/Hubble_Deep_Field

https://hubblesite.org/image/3843/printshop

https://en.wikipedia.org/wiki/Arp_273

https://www.nasa.gov/mission_pages/hubble/main/index.html