Žvaigždės

AISTĖ, RYTĖ,
ANDRIUS,
DOVYDAS
 Žvaigždės
• Žvaigždė – didelės masės šviečianti dujų sfera.
Žvaigždžių branduoliuose vyksta (arba anksčiau
vyko) termobranduolinės sintezės reakcijos.

• Žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spinduli
us (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles i
r neutrinus.

• Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė

• Vardus turi tik 275 pačios ryškiausios žvaigždės,

pavyzdžiui, Rigelis, Spika, Poluksas.
 Žvaigždynai
• Žvaigždynas – grupė žvaigždžių, tarpusavyje
vizualiai susijusių tam tikra konfigūracija.

• 1980m Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimu

dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus.

• Trimatėje kosmoso erdvėje šios žvaigždės dažniausiai

yra nesusijusios, todėl juda skirtingai ir žvaigždynų
išvaizda laikui bėgant kinta.

• Senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų, kai kuriuos

žvaigždynus siejo su tam tikrais simboliais.
Dažniausiai tokie simboliai buvo mitiniai veikėjai
arba gyvūnai.
 Galaktika
• Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o
susibūrusios į grupes,
vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda
iš šimtų milijardų
žvaigždžių.

• Tikslus galaktikų skaičius mūsų stebimoje Visatos

dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie du
trilijonus.

• Galaktikų spiečių grupės

vadinamos superspiečiais ir yra didžiausi Visatos
dariniai.
 Tai įdomu
• Astronomų skaičiavimu žinomoje Visatoje yra 70
sekstilijonų žvaigždžių. Daugelio žvaigždžių amžius – nuo
1 iki 10 milijardų metų.

• Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios i
r žymimos raidėmis O, B, A, F, G, K, M, kur O klasės žvai
gždės karščiausios, o M – vėsiausios.

• Žvaigždžių raida būna dviejų tipų. Vienos žvaigždės,

panašios mase į mūsų Saulę, gyvuoja apie 10 milijardų
metų, o didesnės masės žvaigždės išgyvena apie 5
milijardus metų.

Žvaigždžių gyvavimo laikotarpį galima suskirstyti į 4

etapus: I – žvaigždėdara, II- pagrindinė seka, III-
pakeliui į raudonąsias milžines, IV- žvaigždžių mirtis.