Mėnulis -

Žemės palydovas
Parengė Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos 12 klasės mokinė Benita Miliūtė
Mokytojas Vilmantas Jankauskas
 TURINYS

 Apie Mėnulį
 Mėnulio susiformavimas
 Paviršius
 Mėnulio ploto pirkimas
 Mėnulio ir Saulės užtemimai
 Mėnulio užtemimas
 Mėnulio užtemimo rūšys
 Apie Saulės užtemimus
 Koronagrafas
 Peleninė šviesa
 APIE MĖNULĮ

Tai vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas. Antras pagal
šviesumą (po Saulės) kosminis kūnas. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje matomos tamsios
dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos
žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes Mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens. Tiek
jūrose, tiek žemynuose daug kraterių. 
 Ar galime pamatyti daugiau negu pusę Mėnulio paviršiaus?
 Kodėl gyvenimas Žemėje be Mėnulio būtų nepakenčiamas?
 MĖNULIO SUSIFORMAVIMAS 

Manoma, kad Mėnulis susiformavo Marso planetos dydžio objektui susidūrus su protožeme
maždaug prieš 4,5 milijardo metų ir ištaškius medžiagą į diską, iš kurio galiausiai susidarė mūsų
planetos palydovas. Diskas turėjo būti daugiau ar mažiau sulygiuotas su Žemės pusiauju, kaip Saturno
žiedai, bet Mėnulio orbita yra nukrypusi 5 laipsniais.
Mokslininkai spėja, kad po Žemės ir Mėnulio susiformavimo tarp šių dangaus kūnų praskriejo
kelios tais laikais dažnai po Saulės sistemą klaidžiojančios protoplanetos. Kart-

kartėmis jos praskriedavo pakankamai arti, kad prieš

susidurdamos su Žeme, gravitaciškai timptelėtų mėnulį nuo
pusiaujo plokštumos.
Būtų užtekę vos kelių susidūrimų su maždaug Mėnulio
masės ar kiek mažesnėmis protoplanetomis, kad palydovo
orbita būtų pakrypusi tokiu kampu, kokį regime dabar.
 PAVIRŠIUS

Mėnulio paviršiuje labai daug kraterių. Jų dydis įvairus:

nuo didžiulių 240 km skersmens cirkų iki mažų duobučių,
neįžiūrimų iš žemės. Būdinga kraterio detalė – pylimas, kuris
šiek tiek iškyla virš aplinkos. Kraterio dugnas įdubęs, jo
centre gali stūksoti kalnas arba jų grupė. Kai kurios Mėnulio
jūros panašios į taisyklingus kraterius: jos apskritos ir iš visų
pusių apsuptos kalnų. 
Kiti Mėnulio paviršiaus dariniai – apvalios kalvos,
kupolai su vienu ar keliais krateriais viršūnėje ir nuolaidžiais
šlaitais, atsitiktiniai sprūdžiai, daug į lūžius panašių darinių,
vadinamų trūkiais, slėniais ar tiesiog vagomis. 
 MĖNULIO PLOTO PIRKIMAS
1980 m. amerikietis Dennisas Hope’as padavė
pareiškimus privatizuoti visus Saulės sistemos
dangaus kūnus, išskyrus, žinoma, Žemę ir Saulę. San
Francisko žemės tarnyboje jis sėkmingai užregistravo
nuosavybės liudijimą ir apie tai informavo Jungtines
Tautas, JAV ir Sovietų Sąjungą. Paskui įkūrė
kompaniją “The Lunar Embassy” ir dabar sėkmingai
prekiauja Mėnulio sklypais.
Jų puslapyje rašoma, kad maždaug 675 labai
žinomos įžymybės ir trys buvę Jungtinių Amerikos
Valstijų prezidentai dabar yra nežemiško turto
savininkai ir turi mėnulio nekilnojamojo turto. 
 MĖNULIO IR SAULĖS UŽTEMIMAI
Mėnulis, mėnulio fazės ir saulės užtemimas - Vaikų enciklopedija
Dažniausiai per metus įvyksta po du Saulės ir Mėnulio užtemimus,
nors per metus gali įvykti net 5 Saulės užtemimai (o Mėnulio daugiausia
tik 3). Kai kuriais metais Mėnulis neužtemsta nė karto. Tačiau Mėnulio
užtemimus galima stebėti daug didesnėje teritorijoje, nei Saulės. Todėl toje
pačioje vietoje pilnas Mėnulio užtemimas gali būti stebimas vidutiniškai
kas keletą metų, o Saulės – kas keliasdešimt ar net kelis šimtus metų.
Saulės užtemimai yra „medžiojami“, nes jie yra stebimi tik siaurame
kelių šimtų km ruože. Tuo tarpu Mėnulio užtemimą gali stebėti visi,
kuriems Mėnulio pilnatis tuo metu patekėjusi. Grubiai tariant – Mėnulio
užtemimus galima stebėti iš pusės Žemės paviršiaus
 MĖNULIO UŽTEMIMAS

Mėnulio užtemimo metu palydovą mes matome todėl, kad jį apšviečia pati Žemė. Žemės šešėlin patekusią
pilnatį raudona spalva nudažo Saulės raudonieji spinduliai, kuriuos užlenkia Žemės atmosfera ir jie pasiekia
Mėnulio paviršių. Taigi, Mėnulio spalvai įtakos turi Žemės atmosferos sudėtis. Užtemęs Mėnulis itin tamsiai ir
kraupiai atrodo tada, kai Žemės atmosferoje gausu dulkių. Kai Žemės atmosfera švari, užtemęs Mėnulis
nusidažo švelniu raudoniu.

Mėnulyje esantys astronautai tuo metu, kai Žemės

gyventojai stebėtų Mėnulio užtemimą, galėtų mėgautis Saulės
užtemimu. Tačiau, skirtingai nei Žemėje, Saulės užtemimo metu
Mėnulyje aplinkos sąlygos stipriai pasikeičia. Mėnuliui slenkant
į šešėlį, jo paviršius per kelias minutes atšąla net pora šimtų
laipsnių, o užtemimui pasibaigus taip pat sparčiai įkaista.
Why Solar Eclipses Don’t Happen Every Month
 Mėnulio užtemimo rūšys

Jei Mėnulis pilnai panyra į Žemės šešėlį, tai įvyksta

pilnas (visiškas) užtemimas. Jeigu Mėnulis tik kraštu
kliudo šešėlį, tada stebime dalinį užtemimą. Galiausiai
Mėnulis gali pakliūti tik į Žemės metamą pusšešėlį. Tada
įvyksta pusšešėlinis užtemimas, kurį plika akimi stebėti
visiškai neįspūdinga.

Pilno užtemimo metu įvyksta visos galimos užtemimo fazės: iš pradžių Mėnulis pakliūna į
pusšešėlį, po to įvyksta dalinis užtemimas, o kai visas Mėnulis panyra į šešėlį – pilnas užtemimas.
Šešėliui nuslenkant fazės kartojasi atvirkštine tvarka.
Saulės užtemimai trunka nuo 2-7 min. Tuo tarpu pilnas Mėnulio užtemimas gali trukti net 1 val. 42
min (priklausomai, koks buvo atstumas tarp Žemės ir Mėnulio užtemimo metu). O įskaitant kitas
užtemimo fazes (pusšešėlinis ir dalinis), tai dar keliom valandom ilgiau.
 APIE SAULĖS UŽTEMIMUS
Kai Mėnulio jaunatis sutampa su didžiausiu jo nuotoliu nuo Žemės,
Mėnulio dydis dangaus skliaute yra šiek tiek mažesnis, nei Saulės, ir net jei jų
takai danguje susikerta, visa Saulė neuždengiama. Toks užtemimas vadinamas
žiediniu, nes jo metu kurį laiką Saulė atrodo kaip storas žiedas. Prieš pat
Mėnuliui pilnai uždengiant Saulę, ir jam tik pradedant trauktis, Saulės diskas
porai sekundžių sužimba, atrodytų, gerokai ryškiau. Toks vaizdas vadinamas
„žiedu ir deimantu“. 
Stebint Saulės vainiką (išorinį Saulės atmosferos sluoksnį), 1868 metais
buvo pastebėtas cheminio elemento helio pėdsakas. Tai buvo pirmasis cheminis
elementas, kosmose atrastas anksčiau, nei Žemėje. 
 Beje, vos metais vėliau, kito užtemimo metu, atrastas dar vienas elementas,
šis pavadintas „koroniu“ (nuo žodžio corona, reiškiančio „vainiką“). Bet 1930-
aisiais paaiškėjo, kad tai yra labai karšti geležies jonai, praradę net 13 elektronų,
ir paslaptis buvo išaiškinta. 
 Koronografas
Tai teleskopo priedas, uždengiantis tiesioginę Saulės šviesą ir
leidžiantis stebėti jos vainiką.
Koronografai yra naudojami ne tik Saulės stebėjimams. Ieškant
planetų prie kitų žvaigždžių, jei bandoma jas pamatyti tiesiogiai,
žvaigždės šviesa yra labai didelis trukdis. Bet kuri žvaigždė už savo
planetas yra gerokai skaistesnė, tad jos šviesoje pamatyti aplink
besisukančius akmenėlius – bergždžias darbas. Bet jei ant teleskopo
uždedame koronografą, tai planetas įžiūrėti kartais tampa įmanoma.
Tokia alternatyva savo kokybe nusileidžia tikram užtemimui, nes
atmosferoje išsisklaidantys Saulės spinduliai gadina vainiko vaizdą, bet
bent jau nereikia laukti metų ar dviejų, kol Mėnulis teiksis padaryti šitą
darbą. Norint sumažinti išsklaidytos atmosferos šviesos įtaka, šie
stebėjimai yra vykdomi kalnuose ir kosminiuose teleskopuose.
 PELENINĖ ŠVIESA

Tai Saulės neapšviestos Mėnulio dalies silpnas

švytėjimas, kurį sukelia nuo Žemės atsispindėjusi
Saulės šviesa. silpnas tamsiosios mėnulio pusės
švytėjimas
Geriausiai matoma giedru oru ryto arba vakaro
aušros spinduliuose kelias dienas prieš jungtį arba po
jos. 
Leonardo da Vinci dar 1500-aisiais metais
suprato, kad ir Mėnulis ir Žemė atspindi saulės
šviesą, o Mėnulyje dar matoma Žemės atspindėta
Saulės šviesa. Todėl peleninė šviesa yra dar
vadinama Da Vinci švytėjimu. 
Vis daugėja Mėnulio nuotraukų su žmonių veidais ar
jų kūnais būtent ant Mėnulio paviršiaus
 FAKTAI

 Mėnulis – penktas iš didžiausių Saulės sistemos palydovų ir yra didesnis už plutoną.

 Manoma, kad Mėnulio amžius – apie 4,6 milijardo metų.
 Mėnulis pastatus pakelia maždaug 30 cm.
 Kasmet Mėnulis nuo Žemės atsitraukia po 3 cm.
 Mėnulis nuo Žemės yra atitolęs 384 tūkst. kilometrų, šviesa šį atstumą įveiktų per 1,3 sekundės.
 Mėnulio plotas yra apie 38 milijonus kvadratinių kilometrų. Apytiksliai tai yra Šiaurės Amerikos
ir Pietų Amerikos dydis.
 Iš Mėnulio uolienų galima išgauti tokius mineralus kaip geležis.
 Norint pasiekti Mėnulį raketiniu laivu, reikia maždaug trijų dienų.
Dovanos gavėjas būtų įgijęs teisę į 1 akrą (4 047
m²) Mėnulio ploto:)
 Literatūra

 Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika „FIZIKA. Išplėstinis kursas. Vadovėlis XII klasei. Antroji knyga“
 https://www.lrytas.lt/it/visata/2015/11/27/news/kodel-saules-uztemimai-nevyksta-kiekviena-menesi--2796315/
 https://www.astronomija.info/menulio-uztemimai/
 https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/kam-priklauso-menulis.d?id=10615861
 http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-21609/straipsnis/Kas-suvalgo-Saule?
Ačiū už dėmesį:)