ANTIKOS POSAKIAI, SENTENCIJOS

ACHILO KULNAS
Achilas - Trojos karo didvyris, Iliados personaas; jo kne buvusi tik viena sueidiama
vieta-kulnas. Sakoma nurodant mogaus sueidiamiausi viet, silpnyb
ALFA IR OMEGA
graik abcls pirmoji ir paskutin raids; pradia ir pabaiga, viskas; neginijamas
autoritetas
ARIADNS SILAS
ieitis i sunkios padties; kilo i gr. mito apie Ariadn - sen. graik mit heroj, Kretos
valdovo Mino dukt, davusi Tesjui sil kamuol, kad is, umus Minotaur, pagal sil
galt ieiti i Labirinto
ATJAU, PAMAIAU, NUGALJAU
Tokiais odiais Romos imperatorius Julijus Cezaris prane apie pergal su Pontijaus
karaliumi. Dabar taip ironikai sakoma apie mog, kuris mano, kad jam akimirksniu pasiseks
isprsti sudting problem.
ATPIRKIMO OYS
Senovs ydai turjo savotik religin paprot, kuris vadinosi "azazel", arba "atpirkimo oys".
Kart per metus specialiai tam skirt dien susirinkdavo mons: vien o ikilmingai
paaukodavo Dievui, o kit ikilmingai ivarydavo dykum, prie tai udj ant jo rankas, tai
yra prisiliet prie jo. Buvo manoma, kad tokiu bdu visos tautos nuodms pereis ivarom
o, ir jis nusine jas su savimi. paprot ino daugelis taut. Taip perkeltine prasme
vadinamas mogus, keniantis u svetimus poelgius, priverstas atsiteisti u kit nuodmes
AUGIJO ARKLIDS
tai, kas labai uleista, netvarkinga, uterta ir labai sunku sutvarkyti; pagal gr. mit apie
karaliaus Augijo arklides, kurios buvo daug met nevalytos ir kurias Heraklis ival per dien
(paleido per jas ups srov).
AUKSO AMIUS
Senovs mons tikjo, kad praj metai nuo pasaulio pradios iki j gyvenamojo laiko gali
bti suskirstyti tris vienas kit nepanaius amius. J gyvenamasis laikotarpis "geleies
amius" iaurus ir kruvinas, prie j buvo "vario amius" irgi n kiek ne geresnis, bet
dar prie j buvo "aukso amius". Tuomet mons gyveno nerpestingai, jiems nieko netrko,
jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei statym, nei kar, nei bado, nei nusikaltim. Taip ra
senovs poetai: graikas Heziodas, romnas Ovidijus
BTI SEPTINTAME DANGUJE
Sugalvojo j graik filosofas Aristotelis. Jis man, kas pasaulis susideda i 7 nejudani sfer
(dang), prie kuri tvirtinamos visos vaigds ir planetos. Septintame danguje, Aristotelio
nuomone, gyvena dievai ir vis laik linksminasi, puotauja.
Kartais is posakis perfrazuojamas taip: Bti septintame danguje nuo laims.
DAMOKLO KARDAS
nuolat gresiantis pavojus; pasak gr. mito, Sirakz tironas Dionisijas, nordamas parodyti
tariamj valdov laim, pasisodino Damokl per puot greta, bet vir jo galvos liep ant
auto pakabinti atr kard

DANAJ DOVANOS
bloga umaia duota dovana, pratinga tam, kas j yra gavs; pagal sen. graik mit apie
medin arkl, kur Trojai padovanojo danajai (graikai) arklio viduje buv danajai atidar
savikiams Trojos vartus, ir ji buvo nugalta.
DUONOS IR AIDIM!
"Panem et circenes! Duonos ir aidim!" auk Romos minia, reikalaudama i savo
valdov nemokamo maisto ir nemokam pasilinksminim dl to, kad mons remt valdovus.
Toki ki tenka igirsti ir dabar.
EZOPO KALBA
Umaskuotas mini reikimo bdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graik
pasaktininko Ezopo vard. Ezopas, kaip ir kiti pasaktininkai, kalbdavo ne tiesiogine
prasme, o perkeltine, palyginimais.
GAUSYBS RAGAS
Vos tik gims Dzeusas buvo paslptas oloje, kur j savo pienu imaitino ventoji oka
Amolfja. Taip buvo padaryta todl, kad Dzeuso tvas Kronas norjo sunaikinti savo sn ir
pdin, susti j kaip jau buvo suds kitus savo vaikus. Dkingas Dzeusas, taps svarbiausiu
ir vyriausiu dievu, pam Amolfj dang. O savo aukltojoms nimfoms jis padovanojo
vien okos rag: i to rago byrjo viskas, ko reikjo nimfoms. is ragas buvo pavadintas
"gausybs ragu". Toks pasakymas dabar vartojamas norint pasakyti, kad grybs pilasi
neutarnautai, veltui.
GIEDOTI DITIRAMBUS
1. sen. graik ekstazinio pobdio chorin daina dievo Dioniso garbei; 2. perdtas,
nenatralus gyrimas.
GORDIJAUS MAZGAS
nepaprastai painus reikalas; pagal gr. mit, Frygijos karalius Gordijas priris painiu mazgu
rat jung prie grulo; orakulo pranaavimu, mogus, inarpliojs mazg, turjs tapti
pasaulio valdovu; Aleksandras Makedonietis, uuot atnarpliojs, perkirts mazg kardu.
HEROSTRATO LOV
bet kokiu bdu norima pasiekti lov, nevengiant ir nusikaltimo: pagal graiko, kurpiaus i
Efeso Herostrato, norjusio kaip nors igarsti ir todl sudeginusio Artemids ventykl, vard
HEUREKA (gr.)
Radau!; manoma, kad taip suuko Archimedas, kai maudydamasis atrado pagrindin
hidrostatin dsn, pagal kur skyst panardintas knas netenka tiek svorio, kiek sudaro jo
istumto skysio svoris. itaip aukdamas jis nuogut nuogutlis bgo i pirties namo.
IKARO SKRYDIS
drss rizikingi iekojimai. Ikaras - graik mit. personaas; bgdamas i Mino nelaisvs tvo
Dedalo padirbtais i vako ir plunksn sparnais, per arti priskrido prie Sauls; sparn vakui
itirpus nukrito jr ir nuskendo.

ILSTIS ANT LAUR, LAUR VAINIKAS, HEROSTRATO LAURAI

Graikai sukr mit: nenordama tapti dievo Apolono mona, nimfa Dafna pabgo nuo jo ir

pavirto lauro medeliu. Nuo to laiko is medelis tapo poezijos ir meno dievo Apolono)
medeliu. Lauro akomis ir vainikais imta apdovanoti pradioje poezijos, muzikos, o paskui ir
sportini varyb nugaltojus. Vliau taip buvo pagerbiami ir karvediai. "Ilslis ant laur"
nustoti siekus nauj laimjim, pasilenkinti tuo, kas pasiekta. Pasakymas "Herostrato laurai"
turi juodos, piktadarikos lovs prasm.
MEDZOS VILGSNIS
Medzos jros gyvnai, panas drebuius. Jos graios, taiau skaudiai dilgina. Bet
kalbama ne apie tokias medzas. Senovs graik pasakose Medza buvo kur kas baisesn.
J buvo trys seserys gorgonos, pabaisos vries ausimis, varinmis kanopomis, vietoj
plauk gyvats. Baisiausia gorgona buvo Medza. Niekas neino, kaip ji atrod.
Kiekvienas, pavelgs j, virsdavo akmeniu. Net senovs didvyris Persjas nugaljo j ne
jga ir drsa, o apsukrumu. Smogdamas jai, jis neirjo pabais, o jos atvaizd
blizganiame vario skyde. Prie io skydo jis vliau pritvirtino umutos Medzos galv. Ji ir
tada paversdavo akmenis tuos, kurie j pavelgdavo.
Jei jums kas nors pasakys apie mog, kad jo vilgsnis kaip Medzos, tikkits nemalonum:
akmen nepavirsite, bet vargu ar tas mogus jums paliks.
LAUKTI (ATIDLIOTI) IKI GRAIKIK KALD
Senovs Romoje kaldomis vadindavo kiekvieno mnesio pirmj dien. Kaskart toki dien
paskelbdavo yniai. I ia kils odis "kalendorius". Patys romnai skaiiuodavo dienas pagal
graikikas kaldas: pagal jas atsiskaiiuodavo su skolomis, vykdydavo pasiadjimus. O tai
gyvenantys Romoje graikai laiko pagal kaldas neskaiiuodavo.
Todl odiai "laukti iki graikik kald" reikdavo "laukti iki begalybs".
NEMEZIDS RANKA
teisingas atpildas. Nemezid - sen. graik teisingumo, atpildo deiv.
NESANTAIKOS OBUOLYS
Peljas ir Fetida, Achilo tvai, pamiro savo vestuves pakviesti nesantaikos deiv Erid.
Erid labai sieid ir ant puotos stalo numet auksin obuol. Ant jo buvo urayta: "Paiai
graiausiai". Kilo didelis ginas tarp trij deivi: Heros, Atns ir Afrodits. Gino teisju
buvo irinktas jaunuolis, vardu Paris, Trojos karaliaus Priamo snus.
Paris atidav obuol papirkusiai j Afroditei, kuri u tai privert grauol Elen pamilti
jaunuol. Ji pamet vyr ir ivyko Troj. Graikai pradjo ilgamet kar su Troja. Taigi Erids
obuolys sukl nesantaik. Dabar "nesantaikos obuolys" reikia bet koki gin prieast.
PABALNOTI PEGAS
turti talent, bti talentingam.
OLIMPIN RAMYB
visika ramyb, susikaupimas
PANDOROS SKRYNIA
visa tai, su kuo neatsargiai elgiantis galima susilaukti daugybs bd ir nelaimi. Pandora sen. graik mit persona; i smalsumo, nepaisydama draudimo, atvo ind (Pandoros
skryni), kuriame buvo moni nelaims, ir ileido jas.

PANIKA BAIM
smyis, didel [[baim], siaubas, staiga apimantis mones (panika). Panas - sen. graik

mik ir ganykl dievas, piemen ir mediotoj globjas, varantis monms baims;

vaizduojamas kaip mogus su oio ragais ir kanopomis.
PYRO PERGAL
abejotina pergal, nepateisinama dl sudt auk: pagal Epyro karali Pyr, kuris prie
Auskulo pasiek prie romnus pergal, pareikalavusi pernelyg daug auk.
PROKRUSTO LOVA
dirbtinis matas, rmai, kuriuos stengiamasi per prievart k nors sprausti. Prokrustas - sen.
graik mitologijos personaas milinas plikas, kuris prisiviliodavs keliautojus ir jga
juos guldydavs lov; tiems, kurie buvo ilgesni u lov, nukirsdavs kojas, kurie trumpesni
jas itempdavs.
PROMETJO UGNIS (LIEPSNA)
nuolatinis vidinis verimasis, siekimas aukt mokslo, meno tiksl: talentas, gabumai.
Prometjas - sen. graik mit. btyb titanas, pavogs i Olimpo ugn ir perdavs j
monms, imoks juos statytis bstus, dirbti em, skaityti, rayti ir kit dalyk.
SCIL IR CHARIBD
bti tarp Scils ir Charibds - padtis, kai i abiej pusi gresia pavojus. Scil ir Charibd sen. graik mit. btybs 2 pabaisos, gyvenanios pakrants uolose abipus dabartinio
Mesinos ssiaurio ir ryjanios jrininkus.
SFINKSO MSL
labai sunkus udavinys. Sfinksas - sen. graik mit btyb sparnuota pabaisa (moteris su
lits liemeniu), prie Tb vart kiekvienam praeiviui umindavusi msl: "Kas ryte vaikto
keturiomis, dien dviem, vakare trimis kojomis?", kuri min tik Tb karaliaus snus
Edipas: "mogus vaikystje liauioja keturiomis, paskui vaikto dviem kojomis, senatvje
vaikto pasiramsiuodamas lazda".
SIZIFO DARBAS
sunkus, nepabaigiamas ir beprasmis darbas. Sizifas - sen. graik mit personaas Korinto
karalius, nusikalts dievams ir po mirties buvs j pasmerktas aminai Hade risti kaln
akmen, kuris, pasieks virn, vl nurieddavs emyn.
SUDEGINTI PASKUI SAVE LAIVUS
i istorija papasakota Plutarcho, garsaus Antikos laik raytojo. Po to, kai buvo sudeginta
Troja, visi trojnai vyrai band pabgti i miesto. Tam jie suman pasinaudoti laivais,
stovjusiais prieplaukoje. Bet Trojos moterys neleido jiems to padaryti sudegindamos laivus.
Todl vyrams teko stoti kov su prieais.
Dabar posakis reikia, kad padaromas toks ingsnis, po kurio jau nebegalima atsitraukti. Toki
pat reikm turi ir posakis Sudeginti visus tiltus.
SU SKYDU AR ANT SKYDO
tai spartiei palinkjimas, kuris reik garbing grim - nugaltoju arba uvusiu (uvusieji
buvo parneami ant skydo).

SUILDYTI UANTYJE GYVAT

i istorija atjo i antikos laik. Keleivis ant sniego pamat gulini gyvat. Pagailo jos
mogui, pam ir sikio uant. Suilo gyvat, isigando ir kando mogui. is mir.
Nuo t laik taip sakoma apie mog, kuris gera padariusiam atsimoka blogiu.
TABULA RASA
lot. vari lenta. Neliestas, tyras dalykas; vaiko siela.
TANTALO KANIOS
nepakeliamos kanios dl to, kad troktamas tikslas yra arti, o j pasiekti nemanoma. Tantalas
- sen. graik mit personaas Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, urstins dievus,
u tai pasmerktas Hade kentti amin bad ir trokul.
TERA INKOGNITA (TERRA INCOGNITA)
lot. neinoma em. Neitirta sritis, nesuprantamas dalykas
VISA, KAS MANO, NEUOSI SU SAVIMI:
Kai persai ugrob kelet graik miest Maosios Azijos pakrantje, visi graikai bgdami
tempsi k tik pajg. I miesto trauksi ir filosofas Biantas, tik jis nesine nieko. klausim,
kodl vyksta tuias, jis atsak: Visa, kas mano, neuosi su savimi. I ties mogui
priklauso tik jo vidinis pasaulis, kurio negalima atimti, kurio eimininkas yra jis pats. Daiktai,
pinigai ir visa kita gali bti atimta.
VISKAS TEKA, KEIIASI: io posakio autorius - graik filosofas Heraklitas. Posakis
reikia, kad pasaulis nuolat vystosi ir keiiasi. Vliau romnai i fraz sutrumpino. Tada ji
skambjo taip: Viskas teka.