Pakerys - Kalbos Konstruktorius

V I L NI AUS UNI V ER SITETA S
V I L NI AUS UNI V ER SI T ETO B A LTISTI KOS K ATEDROS

ST UD I J KNYG A 2
Jurgis Pakerys
KALBOS
KONSTRUKTORIUS
VA D I N S PA S K A I TO S
Vilniaus
universiteto
leidykla
V I L N I U S, 2014
A psvarst ir rekomendavo i l ei sti

Vilniaus universiteto Baltistikos katedra
(2014 m. kovo 7 d., protokolas Nr. 7) ir
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto taryba
(2014 m. balandio 2 d., protokolas Nr. 4)
Recenzavo:
prof. dr. ALBINAS DRUKTEINIS
(Klaipdos universitetas)
doc. dr. REGINA VENCKUT
(Vilniaus universitetas)
ISBN 978-609-459-319-2
Jurgis Pakerys, 2014
Vilniaus universitetas, 2014
Tv ams moky toj ams ir

M oky toj ams tv a ms
TURINYS
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
KAM TA KALBA?.......................................................................................................................................6
PASAULIO ATSPINDIAI..................................................................................................................... 10
2.1. Subjektas ir predikatas, predikacija.................................................................................. 10
2.2. odiai ir j klass (kalbos dalys)...................................................................................... 12
VALDOVAI IR VALDINIAI.................................................................................................................... 15
3.1.
3.2.
3.3.
3.4.
3.5.
odi junginiai.......................................................................................................................... 15
Sakiniai........................................................................................................................................... 21
Kai vienas odis negali be kito............................................................................................. 24
Vaidmenys ir funkcijos............................................................................................................ 27
odi tvarka............................................................................................................................... 30
VLIAVOS IR VIESOFORAI.............................................................................................................. 34
4.1. Gramatin kategorija ir reikm......................................................................................... 34
4.2. Daiktavardio gramatini kategorij apvalga............................................................. 38
4.2.1. Linksnis.............................................................................................................................. 38
4.2.2. Skaiius.............................................................................................................................. 43
4.2.3. Klas (gimin)................................................................................................................. 45
4.2.4. Apibrtumas.................................................................................................................. 47
4.3. Veiksmaodio gramatini kategorij apvalga........................................................... 49
4.3.1. Laikas.................................................................................................................................. 49
4.3.2. Aspektas (veikslas)....................................................................................................... 53
4.3.3. Asmuo................................................................................................................................. 55
4.3.4. Modalumas ir nuosaka................................................................................................ 58
4.3.5. Evidencialumas.............................................................................................................. 61
4.3.6. Ris.................................................................................................................................... 64
4.4. O bdvardiai ir prieveiksmiai? Laipsnis........................................................................ 66
4.5. Gramatini kategorij raikos vairov............................................................................ 68
4.5.1. Perifrastin ir neperifrastin raika...................................................................... 68
4.5.2. Jungtin raika................................................................................................................ 70
4.5.2. Nejungtin raika........................................................................................................... 72
4.5.3. Kalb tipai pagal gramatini kategorij raik................................................ 72
ORO VIRPESIAI....................................................................................................................................... 77
5.1.
5.2.
5.3.
5.4.
5.5.
5.6.
Fraz ir intonacija...................................................................................................................... 78
odis ir kirtis............................................................................................................................... 80
Skiemuo......................................................................................................................................... 81
Garsas ir triukmas................................................................................................................... 83
Balsi dirbtuvs.......................................................................................................................... 85
Priebalsi dirbtuvs................................................................................................................. 88
ATSPINDI SANDLIS...................................................................................................................... 92
6.1. Dvi atspindio puss................................................................................................................ 92
6.2. Atspindi (pa)dirbiniai......................................................................................................... 97
IKI PASIMATYMO!...............................................................................................................................101
4
i knygel atsirado visai paprastai paraiau j savo studentams, kuriems dstau

Kalbotyros vad, o viena svarbi to kurso metafor yra konstruktorius. Konstruktorius todl, kad noriu parodyti, kaip veikia kalba: ji turi daugyb dali, kurias jungiant
ieina sudtiniai mazgai, o ie dedami dar didesnes konstrukcijas ir taip, pasitelkdama
vairias dalis ir j valdymo principus, veikia visa komunikacin sistema. Toks palyginimas
leidia pabrti, kad domdamiesi kalbos kaip ir kit moksl dalykais, visada turime
klausti ir siekti paaikinti, kaip jie veikia ir kam j reikia. Antraip gaiti laik nra prasms.
Mano tikslas buvo aprayti kalbos modulius taip, kad i j ingsnis po ingsnio
sudliotume veikiani sistem, todl pradsime nuo stambiausi vienet odi
jungini ir sakini, vliau eisime prie gramatini kategorij ir odio dali, tada aptarsime garsus ir baigsime odynu. Nra abejons, kad tokia sistema bus netobula ir
jai trks ne tik kai kuri dali, bet ir itis moduli. Nepaisant to, tikiuosi, kad pats
konstravimas pads perprasti pagrindinius kalbos veikimo principus, kuriuos galsite
pritaikyti tolesnse studijose.
Raydamas tekst smoningai siekiau paprastumo, bet numanau, kad vienus dalykus paaikinau vis tiek per sudtingai, o kitus be reikalo supaprastinau arba nepelnytai
praleidau. Kad ir kaip ten bt nutik, inau, kad tuos trkumus pads kompensuoti
vairs vadovliai1 ir rimtesn literatra iek tiek nuorod duodu kiekvieno poskyrio
pabaigoje. Daugiau informacijos rasti pads ir alia lietuvik termin nurodomi angliki atitikmenys kabindamiesi u t svok turtumte pasiekti naujausius altinius
ir literatr2. ios pskaitos skiriamos vairi specialybi studentams, todl nesiekiu
plaiau aptarti lietuvi kalbos reikini ir nenurodau lituanistini darb tuos dalykus palieku tolesnms js studijoms3. Kartu noriu perspti, kad nenustebint tekste
kartais nurodomi maai inom kalb pavyzdiai4 j reikia tam, kad paintume ne tik
gimtsias ar populiaresnes kalbas, bet ir kitas komunikacines sistemas, juk kalbotyra
siekia paaikinti vis pasaulio kalb vairov.
Baigdamas noriau nuoirdiai padkoti Vilniaus universitetui ir jo Baltistikos
katedrai, 20132014 mokslo met rudens semestr ileidusiems mane krybini
1
J vairiomis kalbomis parayta labai daug, todl ia paminsiu tik vien populiaresni Victoria
Fromkin et al., An Introduction to Language, i viso 10 leidim (pavartykite jau vien dl paveikslli!). I
lietuvikj r. Zofija Babickien, Regina Venckut, Kalbos mokslo pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013 ir Jonas Palionis, Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius: Jandrija, 1999.
2
Pateikdamas anglikus terminus daugiausia rmiausi rekomenduojama literatra ir pora odyn: Peter H. Matthews, The Concise Oxford Dictionary of Linguistics, Oxford, New York: Oxford University Press,
1997 (prisijungusiems prie Vilniaus universiteto kompiuteri tinklo iuo metu pasiekiamas 2-ojo leidimo
(2007) elektroninis variantas) ir Eugene E. Loos et al. (eds.), Glossary of linguistic terms, Dallas: SIL International, 2004 (atvira prieiga).
3
Nemaai ini ir literatros pagal lietuvikus terminus galite rasti Lietuvi kalbos enciklopedijoje
(sud. Kazys Morknas, red. Vytautas Ambrazas), Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 1999 (1-asis leid.), 2008
(2-asis leid.).
4 Kur tos (ir visos kitos) kalbos vartojamos, kokie j giminaiiai ir kiek turi kalbtoj, galite suinoti paspaud prie j pavadinim (pirm kart juos tekste minint) pridtas nuorodas : M. Paul Lewis et al. (eds.),
Ethnologue: Languages of the World, Dallas: SIL International, 2013 (17th ed.) (atvira prieiga).
5
KALBOS KONSTRUKTORIUS
atostog, per kurias is tekstas ir buvo paraytas. Labai ai visiems recenzentams,

katedros kolegoms ir artimiesiems, atidiai knygel skaiiusiems, kritikavusiems mano
sprendimus ir davusiems ger patarim bei pavyzdi. Dabar, skaitytojau, to paties
laukiu ir i Tavs!
1.
KAM TA KALBA?
Prie atverdami konstruktoriaus d turime isiaikinti, kam apskritai to konstruojamo dalyko reikia antraip susuksim j kaip nereikaling bald, kuris stovs sau
vargas ir niekam nedomus. Pradkime nuo to, kad kalbai reikia dviej kalbaniojo
ir klausaniojo net ir tada, kai kalbams tik su savimi juk ia, prisipainkime, susidvejiname. Tarp dviej moni gali vykti vairiausi dalyk, bet vienas archajikiausi
ir svarbiausi tai keitimasis dovanomis. Panaiai ir kalbdamiesi keiiams tam tikrais
elementais: klausydami juos gauname ir kartu sipareigojame atsilyginti, todl patys
kalbdami jau kai k duodame kitiems, net nebtinai tiesiogiai tiems, i kuri prie tai
gavome dovan. Tai, kuo kalbdami keiiams, daniausiai negaltume apibdinti kitaip,
nei iniomis, arba informacija, todl ir pagrindine kalbos funkcija laikysime btent
(1) informacijos perdavim5.
Kalba kaip komunikacin sistema pirmiausia labai glaudiai susijusi su mogaus
bendraisiais kognityviniais (angl. cognitive) gebjimais, todl, paprastai tariant, ji
yra ir (2) pasaulio painimo, apmstymo ir saugojimo atmintyje rankis. Nordami grietesns formuluots, galtume sakyti, kad kitokios tikrovs, nei kalbin, ir
nra juk didioji patirties dalis yra perkoiama per kalbos filtr ir ms suvokiami
dalykai egzistuoja tik todl, kad jie gali bti vardijami ir apmstomi: Mano kalbs
ribos ymi mano pasaulio ribas, silo Ludwigas Wittgensteinas6. Kai sakoma, kad
kalba yra ir informacijos saugojimo rankis, omenyje turima ir paprasiausia mogaus
atmintis, ir antrinis kalbos pavidalas ratas, fiksuojamas vairiausiomis formomis
nuo spaud molyje iki elektronini pdsak, kurie mogui leido sukaupti didiul
informacijos kiek.
Dabar pereikime prie kalbos veikimo terps sociumo ir pabandykime pagrsti
teigin, kad kalb galima laikyti bendruomens klijais. Taip yra todl, kad kasdien daugyb
5
Keitimsi dovanomis kaip platesnio komunikacinio proceso keitimosi simboliais dal pirmasis interpretavo, rodos, Claudeas Lvi-Straussas, kalbdamas apie Marcelio Mausso darb Essai sur le don (r. Claude
Lvi-Strauss, Introduction to the Work of Marcel Mauss, London: Routledge & Kegan Paul, 1987 [1950], 3 sk.).
6 LiudvigasVitgenteinas, Rinktiniai ratai, Vilnius: Mintis, 1995, 95 (5.6).
6
1. K A M T A K A L B A ?
kart ne tik keiiams informacija, bet nuolat atliekame ir vairius kalbinius veiksmus,
kuri tikslas i ties yra ne perduoti inias, o tiesiog patvirtinti bendruomenikum ir
apskritai neprieikum kai sveikinams, teiraujams, kaip sekasi, linkime skms,
kalbams apie or ir kitus, atrodyt, nereikmingus dalykus taip reikiasi socialin,
arba fatin (angl. social, phatic), kalbos funkcija7. Jos svarb galite lengvai pajusti ilgiau
tylomis vaiuodami su kitais liftu tai maa erdv, kurioje esate arti vienas kito, bet toks
artumas ir kartu nebendravimas greitai kuria neprastumo ir nesaugumo jausm. Panaiai nesunku pastebti, kad kalba ir sociumas sveikauja ir kita kryptimi priklausymas
kokiai nors grupei leidia greiiau umegzti kalbin ry net visai nepastamiems monms. Greiiausiai tai jau esate pastebj, jeigu, pavyzdiui, rkote arba turite un ie
ioriniai bendrysts poymiai duoda lyg koki licencij nepastamj ukalbinti ir yra
didel tikimyb, kad pokalbis usimegs (aiku, mones galite panekinti gatvje ir iaip,
bet retai bsite suprasti, o tikimyb umegzti ry bus gerokai maesn8).
Dabar trumpai grkime prie pagrindins informacijos perdavimo funkcijos. ia
reikia patikslinti, kad mons nra kokie bejausmiai ini transliuotojai ir jiems visada
labai natralu perduodam ir gaunam informacij reaguoti nurodyti savo emocin
santyk su ja, todl kalbs reikia realizuojant ekspresin, arba emotyvin, funkcij
(angl. expressive, emotive). Pirmiausia pripainkime, kad visi mons keikiasi nelygu
tik danis ir riebumas o tai labai reikmingas kalbinis veiksmas, turintis didiul emocin utais. Suprantama, keikimsi vienumoje (ar mintyse) prilyginsime pokalbiui su
savimi, o tada praneama informacija ( kuri taip reaguojama) ne visada aiki, bet kitais
atvejais keiksmai bus arba anga, arba sudedamoji, arba palydimoji praneimo dalis.
Lygiai taip pat reikminga kita emocinio spektro dalis teigiamo vertinimo raika, kuri
kartais irgi gali pasirodyti pavien ir abstrakti, kaip, sakysim, triumfo ksnis j!
Jei j pavartojate vienumoje, patiems bus aiku, k ia taip paymite, bet kalbinje bendruomenje vieai paleid tok signal pamatysite klausiam vilgsni ir bus laukiama
praneimo, kuris t ksn motyvuot.
Dabar pereikime prie visai kitokio tipo praneimo tai taip Tobul eilrat baigia
Vladas imkus9:
Pasiklausai dainos, kuri
galulaukj pabaido kik,
ir tobulas eiles kuri,
kurias kur nori, ten ir kiki.
7
i svok pasils BronisawasMalinowskis, beje, irgi mini btent mainymsi: bendrumo satai kuriami tiesiog keiiantis odiais ties of union are created by a mere exchange of words (BronisawMalinowski, The Problem of Meaning in Primitive Languages, Charles K. Ogden, Ian A. Richards (eds.),The
Meaning of Meaning, New York: Harcourt, Brace & World, 19468 [1923], 315).
8
Iskyrus gerai inomas iimtis, kai sveiai vietini teiraujasi kelio arba kai bendruomens nariui prireikia tam tikros (sociume apibrtos) pagalbos.
9 Nusileisk, dangau, ant ems, Vilnius: Vaga, 1982, 149.
7
ios inuts negalime banaliai paaikinti vien kaip noro pasidalyti informacija, nes
ia matyti ir kai kas daugiau. Be kit dalyk, akivaizdu, kad tokio tipo praneimuose labai
stipr krv turi j pavidalas, kur daug dmesio sutelkiama ir juos kuriant (ukoduojant), ir juos suvokiant (atkoduojant) ms pavyzdyje tai eilraio metras ir rimas.
Todl tokiais atvejais, kai svarb vaidmen atlieka pati praneimo forma, kalbame apie
speciali kalbos funkcij, Romano Jakobsono pavadint poetine (angl. poetic)10. Jos
jokiu bdu nereikt sieti vien su poezija inui pavidalui daug dmesio skiriame
kasdien, kai praneimus konstruojame (danai ir nesmoningai) taip, kad jie gaut,
ms nuomone, tinkamesn pavidal imame trumpesn od vietoj ilgesnio, vengiame
sunki priebalsi sandr, odius tariame laikydamiesi ritmikos ir pan. Lygiai taip pat
nra ko bandyti irti atvirktins priklausomybs: jei realizuojama poetin funkcija
(akcentuojami formos dalykai), tai jau bus poezija juk kaip tik dl toki tobul eilrai
ir ypsosi cituoto pavyzdio autorius.
Kalbos funkcij, suprantama, galtume irti ir daugiau, bet ia turime sustoti ir
pasiaikinti kitus svarbius vadinius dalykus. Kaip jau galjome sitikinti, realizuodami
kalbos funkcijas dalyvaujame vairiose komunikacinse situacijose, kuriose pabandysime skirti kelis svarbiausius elementus. Pirmiausia, kaip jau inote, reikia dviej tos
situacijos dalyvi jei j nebus, susidursime tik su kalbos simuliacija (prie jos vliau
dar grime). Praneimo krj ir siuntj toliau vadinsime adresantu (angl. addresser),
o to praneimo gavj ir suvokj adresatu (angl. addressee). Adresantas i viso j
supanio pasaulio pasirenka tam tikr sau aktual fragment nusakomj situacij
(~ angl. referent) ir, naudodamasis specialiu kodu kalbini simboli sistema (angl.
code), paveria t fragment praneimu (angl. message), kur perduoda adresatui. Adresatui tas kodas irgi inomas, tad jis praneim atkoduoja, o jo smonje ikyla pasaulio
fragmentas, artimas adresanto pasirinktajam.
Kad bt aikiau, kai kuriuos dalykus aptarkime truput plaiau, pasitelk tai tokio
praneimo pavyzd:
Vynas baigsi.
Pirmiausia apsistokime ties dviej pokalbio dalyvi btinybe: juk akivaizdu, kad
is praneimas gali bti tiesiog uraytas ten, kur parduodamas pilstomas vynas, arba
mogus, atidars spintel ar aldytuv, tuos odius itaria bdamas vienui vienas, suprats, kad atvertoji erdv neatitiko jo lkesi. Pirmuoju rao atveju atrodyt, kad
nra praneimo krjo adresanto, o antruoju nematyti aikaus adresato. ia galima
sakyti, kad komunikacin situacija tiesiog simuliuojama: vienur ratikas praneimas
pats imasi bti ir praneju, o kitur bendraujama su sivaizduojama auditorija. Su
abiem situacijomis kasdien susiduriame labai danai, kartais net gerokai daniau nei
su gyvais adresantais ir adresatais. Pagalvokite juk nuo pat prabudimo mus palaips10
r. skyriaus pabaigoje rekomenduojamus skaitinius.

8
1. K A M T A K A L B A ?
niui ima supti vis daugiau vaizdu fiksuot praneim, o kartu ir mes patys vietoj savs
paliekame byloti vairius tekstinius pdsakus sivaizduojamoms auditorijoms nuo
trump vie inui iki didels apimties krini.
Keli papildom odi nusipelno ir pasaulio fragmento atspindjimas bei to atspindio atkrimas juk i ties jie nra tokie jau elementars. Pirmiausia adresantas,
pasirinks nusakom situacij, nra vien paprastas veidrodis kiekviename praneime
jis pina interpretacin komponent, parodant, i kokio tako t situacij iri ir kaip j
mato btent jis pranejas. Savo ruotu ir adresatas, kaip jau buvo usiminta, atkoduodamas praneim, susikurs ne tiksl, o tik apytikr adresanto smonje atsispindjus pasaulio fragment. Didele dalimi to tkrinio netikslumas yra susijs su pranejo terptu
interpretaciniu komponentu kuo jis maesnis, tuo, tiktina, ir ikraipymai menkesni,
ir atvirkiai kuo jis sudtingesnis (ar tiesiog dviprasmikai, neaikiai koduotas), tuo
adresatas turi daugiau interpretacins laisvs. Grtant prie teiktojo pavyzdio, reikia
konstatuoti, kad praneimo krjas susidr su situacija, kuri kiek neutraliau galima
nusakyti kaip tiesiog Vyno nra. Vis dlto atsivelgdamas tos situacijos aplink ypa
papildomas inias apie j adresantas fragment interpretavo ir pateik kaip Vynas
baigsi, o ne kaip, sakysim, Vyn pavog ar Vyno nebra. Panaiai ir adresatas, atkoduodamas praneim, turi veikti vairius interpretacinius sunkumus: sakysim, inuts Vynas
baigsi atveju reikia ne tik uiuopti adresanto poirio tak (kad ia kalbama ne iaip
apie nebuvim, o apie tam tikro itekliaus palaipsn isekim), bet ir identifikuoti aptariamj objekt ar ia kalbama apie vyn apskritai, ar apie, sakysim, konkret pokalbio
dalyvi sigyt vyn, taip pat lokalizuoti praneim erdvs ir laiko poiriu gali bti,
kad tai vyko btent ia (kur vyksta pokalbis) ir tai jau akivaizdu vyko anksiau, nei
buvo sukurtas praneimas (antraip jis skambt kitaip: Vynas baigiasi, baigsis ar pan.).
Kaip adresantas praneim sukonstruoja ir kaip ten terpia interpretacin komponent,
kur adresatas turi perprasti, tolesniuose skyriuose ir bandysime isiaikinti.
Apibendrinkime
Pagrindine kalbos funkcija laikysime komunikacin (perduoti informacij), bet

pripainsime, kad alia jos labai svar bios ir kitos: kognityvin informacijos apdorojimo (element vardijimo, apmstymo, duomen saugojimo), socialin (fatin) bendruomens sait krimo ir tvirtinimo, ekspresin (emotyvin) pranejo emocinio
santykio su praneimu ymjimo, poetin praneimo pavidalo, formos aktualizavimo.
Vsos kalbos funkcijos yra realizuojamos konkreiose komunikacinse situaci
jose, kuriose skiriami tokie pagrindiniai elementai: adresantas praneimo krjas
(ukoduotojas) ir siuntjas; adresatas praneimo gavjas ir atkoduotojas; nusakomoji
situacija adresanto pasirenkamas pasaulio fragmentas; kodas kalbini simboli
sistema, leidianti pasaulio fragmentus versti praneimais; praneimas ukoduotas
pasaulio fragmentas, galintis keliauti komunikacinje erdvje.
9
K dar ia paskaiius?
Vienas reikmingesni kalbos funkcij ir kalbos akto element apra buvo pasilytas Jakobsono kai kuriais aspektais jis sutampa su iame poskyryje idstytais
dalykais, o pats straipsnis galt bti domus ir literatros mokslo kontekste, nes ten
daug dmesio skiriama poetinei funkcijai: Roman Jakobson, Linguistics and Poetics,
Selected Writings, Vol. 3 (ed. by Stephen Rudy), The Hague: Mouton, 1981 [1960], 185111,
vertimas lietuvi kalb: Lingvistika ir poetika, Baltos lankos 18/19, 2004, 549 (visos
funkcijos ir komunikacins situacijos elementai trumpai aptariami 917 p.).
2.
PASAULIO ATSPINDIAI
2.1. SUBJEKTAS IR PREDIKATAS, PREDIKACIJA
Ankstesniame skyriuje atkreipme dmes tai, kad adresantas, kurdamas praneim, pirmiausia isirenka tam tikr pasaulio fragment, kur interpretuoja ir ukoduoja.
Pabandykime atidiau tarsi sultintai pasiirti, kaip visa tai vyksta. Vaizdumo
dlei manykime, kad fragmento parinkimas primena tai, kaip filmuose kartais pateikiama dirbtinio intelekto valdoma stebjimo sistema, kai pasaul velgiama tarytum
jos akimis. Pagal ti sistemai duot uduot stebimoje aplinkoje taip pat bus skiriami
tam tikri fragmentai ir apie juos informuojama. Sakykime, kad tokia sistema veikia
vyninje ir jos uduotis praneti apie suduus ind, pasibaigus grim, usndus
svei ir t. t. Stebdama aplink, ta sistema pirmiausia turs gebti joje skirti objektus indus, skysius ir mones. Vis dlto praneimams konstruoti to akivaizdiai
nepakaks juk ta sistema tegalt nuobodiai konstatuoti, kad mato svei, taur,
vyn ir pan. i ia aikja, kad reikia praneti ir apie t objekt bkles, kurias toliau
vadinsime ypatybmis. Vadinasi, adresantas, rinkdamasis pasaulio fragmentus, juose
skiria objektus ir j ypatybes, ir btent ie elementai sudaro kiekvieno praneimo
pagrind. Sakykime, kad ms konstruojamos vynins stebjimo sistemos atpastam
objekt ir ypatybi sraas bus toks:
11 Arba: Metalanguage as a linguistic problem, Selected Writings, Vol 7. (ed. by Stephen Rudy), 1985
[1976], 113121 (ia plaiau nagrinjama metalingvistin kalbos funkcija (suteikianti galimyb aptarti pai
kalb, jos vienetus ir pan.), kuri iame skyriuje nebuvo paminta, bet kaip tik dabar ja ir naudojamasi).
10
2. P A S A U L I O A T S P I N D I A I
Objektai
sveias
taur
eimininkas
lkt
stiklin
apsaugininkas
Ypatybs
tuia(s)
snaudia
nuvirto
dainuoja
linksma(s)
suduo
Kai tokia stebjimo sistema, besinaudojanti k tik pateiktu srau, veiks, ji pasaulio
(ms atveju vynins) fragmentuose identifikuos objektus, nustatys j ypatybes ir kurs
minimalius praneimus i dviej dali, pavyzdiui: Taur (objektas) tuia (ypatyb),
Sveias linksmas, Apsaugininkas snaudia ir t. t. Atkreipkite dmes tai, kad imdami odius tuia(s) ir linksma(s), juos btinai turime dti po objekt, antraip lietuvi kalboje
praneimo negausime. Palyginkite: Taur tuia (praneimas apie situacij, kurioje taurei
priskiriame ypatyb) ir tuia taur (ypatyb ia nra gyvai priskiriama, tai tik galimo
praneimo dalis, pavyzdiui: Tuia taur nuvirto. ia tuia taur).
Dabar pabandykite mintyse savarankikai sukurti kelet panai praneim: i
pradi i srao pasirinkite objekt, po to priskirkite jam ypatyb (abu sraus galite
papildyti). Btinai pamginkite isiverti i prastini derini rib, juk adresantas,
interpretuodamas fragment, kaip jau minjome, gali pasirinkti savit poirio tak,
sakysim: Stiklin snaudia, eimininkas tuias ir pan. Prisiminkime, kad tada ir adresatas,
luktendamas tok praneim, turs daugiau vargo ibandykite tai su draugais (K tu
manytum, jei pasakyiau, kad ...).
Kuriant tokius minimalius praneimus, atliekamas labai svarbus veiksmas predi
kacija (angl. predication), arba ypatybi priskyrimas objektams. Pirmj toki praneim dal objekt toliau vadinsime subjektu (angl. subject), o antrj predikatu (angl.
predicate) ir laikysims nuostatos, kad joks praneimas be predikacijos nemanomas12.
2.2. ODIAI IR J KLASS (KALBOS DALYS)
Domdamiesi toliau, kaip sudaromi ir atkoduojami praneimai, jau nebegalsime

isiversti be odio svokos (angl. word). J apibrti iaip jau nra lengva, todl pradsime remdamiesi tokiu pastebjimu: (1) kalbiniai praneimai nra nedalomi vienetai, nes
(2) juos sudaro pasikartojantys elementai. tai tuos pasikartojimus kol kas slygikai ir
pavadinkime odiais. inoma, ia reikia pasakyti, kad kai buvome sijaut stebjimo
sistemos vaidmen, situacija buvo gana paprasta, nes i anksto turjome objekt ir ypatybi sraus, kurie buvo upildyti kodiniais atspindiais odiais. Kitaip bt, jei be
12 Subjektas ir predikatas, suprantama, lietuvikai gali bti paprasiausiai vadinami veiksniu ir tariniu,
bet ia vientisumo dlei (alia predikacija) vartosime tarptautines svokas.
11
joki iankstini ini prie akis turtume tik pai praneim pavyzdi, kur odi
ribos bt nepaymtos13. Pradkime nuo visai paprasto atvejo:
Sveiasdainuoja. eimininkassnaudia. Sveiassnaudia. eimininkasdainuoja.
Skaidyti tokius praneimus visai paprasta, nes mokdami lietuvikai, bent dalies
odi ribas ir taip gerai inome14, bet ia reikia neskubti: btent tokius praneimo
elementus galime skirti tik todl, kad jie pasikartoja15. Aiku, galima i karto paprietarauti: pala, pala, matau daugiau pasikartojim, sakysim, kodl tuose praneimuose
neskyrme atkarpos as, kuri yra visuose praneimuose? Toks priekaitas visai pagrstas, juolab vliau isiaikinsime, kad tai irgi reikmingas praneimo elementas, bet
remdamiesi ta kritika patikslinkime, kad odiais laikysime minimalius savarankikus
praneimuose pasikartojanius elementus (angl. minimal free form). Minimalius todl,
kad odiais nelaikytume pasikartojani odi grupi, o savarankikus tai tokius,
kurie praneimo dalimis gali eiti patys vieni (todl as, nors ir pasikartoja, bet lietuvi
kalboje yra nesavarankikas sudarant praneimus jis eina tik kit odi sudt).
Dabar pairkite jums turbt nepastamo kodo pavyzdius ir, neskaitydami
toliau einanio komentaro pabandykite skirti didiausius pasikartojanius elementus
ir nuspti, k jie reikia:
Klientlaulab. Peremeestukub Klienttukub. Peremeeslaulab.
Tai tie patys praneimai est kalba16, kur irgi galima skirti keturis elementus: klient,
laulab, peremees ir tukub. Kad atkoduojant iuos praneimus bt u ko usikabinti,
vienas odis veriant parinktas toks, kad bt inomas ir kitose kalbose, tai klient
ms vynins sveias, klientas. Tada jau galite nuspti, kad ir peremees bus subjektas
(eimininkas), o lik du odiai predikatai: laulab dainuoja ir tukub snaudia (kaip
matyti, pasikartoja ir elementas b, bet pasigilinus est kalbos praneim sudarymo
principus paaikt, kad jis nesavarankikas).
Turdami odio svok, praneimo anatomij galime gilintis toliau. Panaiai kaip
pasaulio elementai nra vienodi, taip skiriasi ir j atspindiai, todl kalbama apie tam
tikras j grupes odi klases, tradicikai dar vadinamas kalbos dalimis (angl. word
class, part of speech). Kiekviena klas turi tik jai bding savybi, i kuri aptarsime
tik vien kok pasaulio element br ji atspindi, kitaip tariant, iekosime atitikmen
tarp pasaulio reikini klasi ir kalbos element odi klasi. Jau minjome, kad
13 Beje, i rato istorijos inome, kad tarpai (ar kiti enklai) tarp odi ne visada ir bdavo dedami.
14 odi ribos ne visada aikios ir tai natralu juk net gerai mokdami kalb kartais turime pasvarstyti, kaip odiai raomi: kartu ar atskirai.
15 Ms pavyzdi rinkinys, suprantama, palengvintas dirbtinai, o natraliu atveju toki pavyzdi reikt gerokai daugiau ir, be kita ko, dal odi skirtume todl, kad jie likt kaip nepasikartojantys (bet
apsupti pasikartojanij).
16 Nuoirdiai dkoju Tiinai Kattel u i ir kitur tekste teikiam estik pavyzdi vertim.
12
2. P A S A U L I O A T S P I N D I A I
kurdami praneimus identifikuojame objektus ir j ypatybes, tad ir pradkime nuo i

dviej klasi.
Objekt atveju viskas gana paprasta juos atspindi ne bet kokie, o tik tam tikri
odiai, kuriuos prasta vadinti daiktavardiais (angl. noun). inoma, ia reikia turti
galvoje, kad objektai gali bti ir labai konkrets (kaip taur, lkt, stiklin), ir abstrakts
(kaip laim, greitis, trauka). Kiek sudtingesn ypatybi padtis, nors j iki iol pateikme supaprastintai ir teigme, kad linksmas, dainuoja, tuias, nuvirto ir pan. tiesiog
nusako vairias ypatybes. I ties skirtumas nemaas: juk vienoms i t ypatybi suvokti
paprastai reikia laiko matmens (dainuoja, nuvirto), o kitoms ne (linksmas, tuias).
Kitaip tariant, kai dalykui priskiriama ypatyb linksmas, tuias, j galime suvokti nelyginant paveiksl ar nuotrauk, kur nuo laiko atsiribojama, jis ten tarytum sustojs,
tai pauz. Kita vertus, jei subjektas dainuoja arba nuvirto, reikia pasitelkti jau judanio
vaizdo (kino) analogij, kur matyti situacijos dinamika: pirmuoju atveju ta situacija
vystosi (dainuoja), o antruoju pasiek tam tikr rezultat (nuvirto)17. I ia matyti, kad
ypatybes galime skirstyti laikines (jas prasta vadinti veiksmaodiais, angl. verb) ir
nelaikines (tai bdvardiai, angl. adjective).
Eikime toliau. Pasitelkiant trij klasi odius daiktavardius, veiksmaodius
ir bdvardius pasaulio fragmentus pavykt atspindti jau neblogai, bet dar ne taip
subtiliai, kaip tai i ties vyksta kalboje. Pirmiausia atkreiptinas dmesys tai, kad ir
paias ypatybes veiksmaodius ir bdvardius dar galima patikslinti, sakysim:
garsiai dainuoja, visikai tuias, ltai nuvirto, baisiai linksmas. I i pavyzdi matyti,
kad egzistuoja dar viena ypatybes atspindini odi klas tokie, kurie tikslina kitas
ypatybes; ie odiai tradicikai vadinami prieveiksmiais (angl. adverb). Be to, kaip dar
ne syk galsime sitikinti, kalbantiesiems labai svarbu nurodyti objekt viet erdvje.
Vienas i keli bd tai padaryti pasitelkti specialius odius, galinius tiesiogiai (ar
sivaizduojamai) lokalizuoti objektus vienas kito atvilgiu. Kaip pavyzd pasirinkime tam
tikr aptartosios vynins orientyr, pavyzdiui, stal; iki iol ms predikacijos buvo
tarytum be vietos, lyg pakibusios ore, pavyzdiui: Sveias dainuoja. Dabar pabandykime t veiksm lokalizuoti stalo atvilgiu ir pamatysime, kad tam reikia pasitelkti dar
vienos odi klass narius: sveias dainuoja prie stalo, ant stalo, po stalu ir t. t. Tokie
odiai, nusakantys erdvinius objekt santykius, tradicikai vadinami prielinksniais
(angl. preposition). Tada, kai erdvinis ryys nerykus ar jo visai nematyti, susiduriame
su perkeltiniu, abstraktesniu santykiu, pavyzdiui: priprato prie triukmo, nepyksta
ant svei, isiskirst po pusiaunakio. ia reikt pasakyti, kad tokius paius santykius
gali reikti ir polinksniai, kurie nuo prielinksni skiriasi tik savo pozicija: jie eina ne
prie, o po daiktavardi (pavyzdiui: lingavo nam link). Todl neretai prielinksniai ir
polinksniai vadinami bendru terminu adpozicijomis (angl. adposition).
17 Suprantama, ir irint paveiksl arba nuotrauk galima pavartoti predikatus dainuoja, nuvirto, bet ia
reikia suprasti, kad taip statik vaizd tarytum atgaiviname ir laiko matmen pridedame.
13
Apibendrinkime
Ms konstruktorius pasipild trimis naujomis svokomis, leidianiomis kurti

ir aprayti minimalius dvinarius praneimus: tai subjektas (nusakomos situacijos
dalis, kuriai priskiriama ypatyb), predikatas (subjektui priskiriama ypatyb) ir pati
predikacija (ypatybs priskyrimas subjektui). Sudedamj praneim komponent
od pabandme apibrti formaliai kaip minimali savarankik praneimuose
pasikartojani dal.
Lygindami pasaulio element klases ir jas atspindinius kalbos vienetus, savo
konstruktori traukme ias odi klases (kalbos dalis): daiktavardius (objekt
atspindius), veiksmaodius (laikins ypatybes), bdvardius (nelaikines ypatybes),
prieveiksmius (ypatybi ypatybes) ir adpozicijas prielinksnius bei polinksnius
(atspindinius erdvinius ar kitokius santykius).
K dar ia paskaiius?
odi klases skyrme labai paprastai pagal j turin, todl perskaitykite, pavyzdiui, Maggie Tallerman knygos Understanding Syntax 2.1 poskyr Identifying word
classes18, kur pristatomi kiti kalbos dali identifikavimo kriterijai j distribucija
(praneime glimos uimti vietos), forma (priklausanti nuo gramatini kategorij19) ir
sintaksins funkcijos20; apie konkreias odi klases plaiau raoma tolesniuose ios
knygos 2 sk. poskyriuose. Atkreipkite dmes ir tai, kad apsiribojome tik svarbesnmis
kalbos dalimis, reikalingomis tolesniam pasakojimui, todl nuoaly liko vardiai (angl.
pronoun; trumpai apie tai, kam j reikia ir k jie ymi, r. 4.3.3), dalyviai (angl. participle),
skaitvardiai (angl. numeral), jungtukai (angl. conjunction; apie juos toliau iek tiek
usiminsime), itiktukai ir jaustukai (angl. interjection), dalelyts (angl. particle) ir
kai kurios kitos odi klass, liekanios tolesnms js studijoms.
18 London: Hodder Arnold/Education, trys leidimai: 1998, 2005, 2011. ia ir toliau knyg skyri pavadinimai nurodomi tam atvejui, jei naujesniuose leidimuose skirtsi j numeracija ar pasikeist ir patys pavadinimai i ia duodam nuorod turtumte suprasti, ko madaug reikia iekoti.
19 Jas aptarsime 4 sk.
20 Jas nagrinsime 3.4 posk.
14
3.
VALDOVAI IR VALDINIAI
3.1. ODI JUNGINIAI
Dabar grkime prie savo pasakojimo metaforos konstruktoriaus: jame turime

element, su kuriais atliekame tam tikrus veiksmus. Todl svarbu nepamirti tokio
pagrindinio principo nuolat kalbsime apie elementus ir su jais atliekamas operacijas. Kol kas konstruktoriaus dje turime nemaai element, o operacija ten guli
tik viena, tai poymio priskyrimas subjektui, predikacija. J atlikdami jungme du
elementus odius, ir reikia pasakyti, kad tai vienas svarbiausi praneimo krimo
veiksm, kur dabar aptarsime plaiau. Be to, atkreiptinas dmesys ir tai, kad ateityje
element jungim nagrinsime dar ne syk, todl galime manyti, kad ta operacija kalbos
konstruktoriuje yra viena pagrindini.
Jungdami subjekt ir predikat gauname minimal praneim, sakysim, jau mums
pastam Vynas baigsi. Tokiais trumpais praneimais retai kada tebendraujame, jie
neprasti ir kartais gyja dramatik atspalv atrodo, kad adresantas tyia trumpina
inut, kad apnuogint predikacij ir vis dmes atkreipt j; kita vertus, tas odi
taupymas gali signalizuoti ir nenor komunikuoti, jei panekovai susipyk (prisiminkite fatin kalbos funkcij). Vadinasi, jei dramatikos nekuriame ir siekiame prastins
komunikacins aplinkos, odi netaupysime ir keisims didesniais praneimais. Ta
kryba vyksta pagal tam tikrus odi jungimo principus, kuriuos netrukus atskleisime.
Pirmasis nedidelis atradimas bus tai koks:
Ten, kur yra odis, gali bti ir odi junginys21
Tai reikia, kad ms predikacijoje Vynas baigsi i ties yra rezervuotos vietos ne
iaip dviem odiams, o dviem odi junginiams, tik jie kol kas dar nerealizuoti, bet
pabandykime tai padaryti:
Geras vynas
greitai baigsi
Kaip matote, ten, kur buvo vynas, dabar jau yra junginys geras vynas, o ten, kur
buvo tik baigsi jau greitai baigsi. Tuos junginius galima ir intuityviai nujausti, bet
pabandykime nuojaut sukonkretinti: kodl, sakysim, fragmentai geras baigsi ir greitai
vynas atrodyt keistokai? Paprasiausias atsakymas toks taip yra todl, kad tie odiai
tiesiogiai nra susij; net jei pakeistume j viet (lietuvi kalba tai leidia), jungin su21 Svokos odi junginys kol kas neapibrime (r. toliau), todl supraskime j paodiui tai tiesiog
sujungti odiai.
15
darantys odiai intym ry gali ilaikyti nepaisydami kit odi utvar, pavyzdiui:
Bet greitai geras vynas baigsi. Tiesiogin odi ssaja mus veda prie kito klausimo:
ar odi junginiuose abu nariai lygiaveriai? Ir ia i pradi pakakt intuicijos: juk
akivaizdu, kad vynas ir baigsi svarbesni ir praneime galt eiti patys vieni, o geras ir
greitai juos tik patikslina. Todl pirmojo tipo narius (vynas, baigsi) toliau vadinsime
pagrindiniais dmenimis, tarytum junginio valdovais (angl. head), o antrojo (geras,
greitai) priklausomaisiais dmenimis, tarytum valdiniais (angl. dependent). Tas
nelygybs santykis gerai matyti i to, kad praneime praleidus pagrindin dmen,
struktra i karto sugriva, palyginkite: *Geras vynas greitai. *Geras greitai baigsi22. Kita
vertus, jei praleidiame priklausomuosius dmenis, informacijos gauname maiau, bet
joki technini priekait tam praneimui neturime, pavyzdiui: Geras vynas baigsi.
Vynas greitai baigsi. Atsivelgdami tai, k aptarme, odi jungin, arba fraz (angl.
phrase), apibrime kaip odi struktr, turini pagrindin dmen, prie kurio gali
bti prijungiamas priklausomasis dmuo.
Kad bt galima i karto suprasti, apie kok jungin kalbama, j patogu vardyti
pagal pagrindinio dmens odio klas, todl geras vynas bus daiktavardinis odi
junginys (angl. noun phrase), o greitai baigsi veiksmaodinis (angl. verb phrase).
Siekiant trumpumo kalbotyros literatroje ie ir kiti junginiai danai ymimi anglikos
kilms santrumpomis, pavyzdiui, NP ir VP, kurios atitinka noun phrase ir verb phrase.
Be to, kad bt aiku, kur eina junginio ribos, jos paymimos lautiniais skliaustais, i
kuri pirmasis gauna junginio santrump, pavyzdiui:
[NP Geras vynas]
[VP greitai baigsi]
Kartais atskirai apskliauiamas ir kiekvienas odis, bet toks variantas retesnis (santrumpos A, N, Adv ir V, suprantama, yra kilusios i angl. adjective, noun, adverb ir verb):
[NP [A Geras] [N vynas] ]
[VP [Adv greitai] [V baigsi] ]
odi santykius junginiuose prasta parodyti ir schemomis, kurios ypa sudtingesns primena medius (angl. tree diagram), mat element ryius ten vaizduoja
akos. Sakysim, jungin geras vynas galtume vaizduoti taip: viruje paymti junginio
santrump NP tai bus jo mazgas (angl. node), o i jo vesti akas (angl. branch) pagrindin ir priklausomj dmenis:
NP
A
Geras
N
vynas
22 vaigdute (*) kalbotyroje ymimi negalimi (trkum turintys) praneimai arba rekonstruoti elementai (jei kalba tiriama istoriniu aspektu).
16
3. V A L D O V A I I R V A L D I N I A I
Laikydamiesi t pai princip pabandykime nubraiyti junginio greitai baigsi

schem: prieveiksm ymsime jau pastama santrumpa Adv, o veiksmaod V:
VP
V
baigsi
Adv
greitai
Prisimin savo pirmj atradim (kur odis, ten ir odi junginys), pabandykime
praneim dar labiau iplsti. Dabar imsims bdvardio ir prieveiksmio tikslinimo:
sakykime, kad vynas buvo ne iaip geras, o tiesiog labai geras ir baigsi ne paprasiausiai
greitai, o netiktinai greitai. ia sustokite, neskaitykite toliau ir savarankikai pagalvokite, kaip vadintume tuos k tik sukurtus odi junginius. Jie, laikantis ankstesns logikos,
taip pat klasifikuojami pagal pagrindin dmen, todl pirmuoju atveju susiduriame su
bdvardiniu junginiu (angl. adjective phrase, sutrumpintai AP arba AdjP), o antruoju su prieveiksminiu (angl. adverb phrase, AdvP). Dabar ms praneime yra jau ei
odiai ir keturi junginiai NP, VP, AP ir AdvP, i karto skliaustais paymkime j ribas:
[NP [AP Labai geras] vynas]
[VP [AdvP netiktinai greitai] baigsi]
Kaip matote, ten, kur buvo priklausomieji odiai (geras ir greitai), dabar jau realizuoti odi junginiai: bdvardis gavo savo pavaldin ir sikr daiktavardinio junginio
viduje, lygiai taip pat pasielg ir prieveiksmis.
Nubraiykime i jungini schemas (dabar jos apverstus medius panaesns,
nes turi jau po tris akas):
NP
VP
AP
Adv
Labai
AdvP
A
geras
N
vynas
Adv
netiktinai
Adv
greitai
V
baigsi
siirjus atidiau, vienoje vietoje ms interpretacija galt susilaukti priekait,

juk sakme, kad kur odis, ten ir odi junginys, ir matme, kad prieveiksmis gali turti
savo priklausomj dmen: netiktinai greitai. Todl netikslu vir labai ir netiktinai
17
paprasiausiai rayti Adv, juk ia (nors ir labai retai) galt bti realizuojamas odi
junginys AdvP23. Pirmiausia pridkime papildomus skliaustus (paymkime AdvP)
ir palyginkime:
(anksiau)
[NP [AP Labai geras] vynas]
[VP [AdvP netiktinai greitai] baigsi]
(patikslinus)
[NP [AP [AdvP Labai ] geras] vynas]
[VP [AdvP [AdvP netiktinai ] greitai] baigsi]
Atitinkamai patikslinkime ir schemas:

NP
VP
AP
AdvP
Adv
Labai
A
geras
AdvP
N
vynas
AdvP
Adv
netiktinai
Adv
greitai
V
baigsi
Dabar padarykime antr nedidel atradim: kaip jums atrodo, kas sudaro praneim?
Vienas i atsakym bt toks praneimus sudaro odiai. Vis dlto neseniai gavome
sitikinti, kad galtume atsakyti ir kitaip:
Praneimus sudaro ne odiai, o j junginiai.
Net ir tada, jei junginiai neipltoti (kai yra tik pagrindinis dmuo!), turime irti
potencial toje vietoje iaugti odi junginiui: panaiai kaip akel i pumpuro gali
ileisti gl, kuris taps nauja akele ir savo ruotu kraus pumpurus, kurie vl gals tapti
akelmis ir taip toliau. Tokiu principu ir kalba leidia kurti neriboto sudtingumo
praneimus, kuriuose odiai ir j junginiai susij hierarchins priklausomybs ryiais.
Prisiminkime, kad savo konstruktoriuje turime dar vien kalbos dal, kurios odi
jungini kontekste kol kas neminjome, tai prielinksnis. Palyginus su anksiau aptartais
odi junginiais domu ir nauja tai, kad prielinksniai vieni patys (be priklausomj
dmen) paprastai eiti negali24 ir jei juos bandome terpti vienus, praneimai atrodo
nebaigti, pavyzdiui:
23 Prieveiksmio labai kitu prieveiksmiu patikslinti tiesiog negalima, bet prie netiktinai toks papildas
tikt (pavyzdiui: [visikai netiktinai]), tik trij prieveiksmi struktra skambt neprastai: [[[visikai]
netiktinai] greitai]. Lengviau sivaizduoti nebent tok sakin: Sienas nudaysime [[[labai] tamsiai] raudonai].
24 Tai priklauso nuo interpretacijos, pavyzdiui, ar angl kalbos junginiuose in Italy ir come in irimas
tas pats elementas in.
18
eimininkas nepyko ant ______

eimininkas dainavo ant ______
iuos junginius vadinsime prielinksniniais (angl. prepositional phrase, PP)25 ir
inosime, kad juose, be prielinksnio, visada dar turs bti... daiktavardis? Pavyzdiui,
dainavo ant stalo, nepyko ant svei. Bet ar i ties paprasiausiai daiktavardis? Ar negaltume suformuluoti tiksliau? Laikydamiesi principo kur odis, ten odi junginys
ir atsivelgdami ankstesnius pastebjimus, kad daiktavardiai jungiasi priklausomuosius dmenis, sakykime taip: PP turi priklausomj NP (ia galjome pasakyti ir taip:
prielinksninis odi junginys turi priklausomj daiktavardin odi jungin, bet
isivertme santrumpomis taip greiiau ir patogiau). Kaip pavyzd pasirinkime jungin
dainavo ant stalo ir i pradi suymkime skliaustus:
[VP dainavo [PP ant [NP stalo]]]
Kad toki jungini struktra bt aikesn, galite galvoti, kad j sandara primena
pasak, kur kalbama apie skryni, kurioje yra kiauinis, o tame kiauinyje adata. Panaiai ir ms pavyzdyje yra VP, tame VP PP, tame PP NP, o tas NP dar ir pats galt
turti priklausomj dmen:
VP
PP
V
dainavo
P
ant
NP
N
stalo
Baigdami poskyr vardykime ir kalbos mokslo ak, tiriani k tik aptartus

vienetus odi junginius ir u juos sudtingesnes struktras sakinius (r. 3.2),
tai sintaks (angl. syntax).
Apibendrinkime
Ms konstruktorius pasipild labai svarbiu elementu odi junginiu, arba

fraze, odi struktra, turinia pagrindin dmen, prie kurio gali bti jungiamas
priklausomasis dmuo. Pagrindinis dmuo junginyje uima dominuojani pozicij,
25 Universalesn svoka, inoma, bt adpozicinis junginys, bet neatsivelgiant tai, kur adpozicija eina
(prie priklausomj daiktavard ar po jo), tie junginiai daniausiai vardijami kaip prielinksniniai.
19
todl jo praleisti negalima ir vietoj viso junginio jis danai gali eiti ir pats vienas. Priklau
somasis dmuo tik tam tikru aspektu papildo pagrindin ir j danai galima praleisti.
odi junginius skiriame pagal pagrindinio dmens klas ir savo konstruktoriuje
turime tokias j ris: daiktavardin (sutrumpintai NP), bdvardin (AP arba AdjP),
prieveiksmin (AdvP) ir prielinksnin (PP).
odi jungini sandar vaizduojame pasitelkdami lautinius skliaustus arba apverstus medius primenanias schemas.
K dar ia paskaiius?
Tolesnms studijoms galima rekomenduoti jau mint Tallerman knyg Undertanding syntax, r. 5 sk. How do we identify constituents? Jis pirmiausia naudingas tuo, kad
veda ms neaptart sando, arba konstituento, svok (angl. constituent) ir pristato
jiems nustatyti naudojamus testus. Kartu ptariamos ir medi pavidalo schemos, tik,
kitaip nei ms atveju, vaizduojamos jau itis sakini (ymima santrumpa S angl. sentence) struktros. Nordami su tomis struktromis ir j braiymu susipainti isamiau,
galite rinktis, pavyzdiui, Andrew Carnie knyg Syntax: A Generative Introduction26, r.
2sk. (Fundamentals). ia irgi vaizduojamos ne tik jungini, bet ir sakini schemos, bet
reikia atkreipti dmes tai, kad jose bdvardiai nuo prieveiksmi neskiriami abejur raoma A (ir atitinkamai AP)27. Kartu pridurtina, kad ms poskyryje neaptarme
kalbos konstruktoriui reikming atvej, kai lygiaveriai odi junginiai tarpusavyje
yra sujungiami tai koordinacija (angl. coordination), pavyzdiui: [NP duona] ir
[NP vynas], kur jungtukas ir sujungia (koordinuoja) du NP (apie tokias konstrukcijas angl.
coordinating/coordinative construction trumpai raoma rekomenduotame Tallerman
knygos 5 skyriuje (r. 5.3.2 The co-ordination test for constituency), t. p. Axelio Holvoeto knygoje Bendrosios sintakss pagrindai28, r. 3539 p.).
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad nurodytuose skaitiniuose (t. p. ir ms poskyryje) braiomi ne bet kokie, o frazins struktros mediai (angl. phrase structure tree),
bdingi ankstyvosios generatyvins gramatikos (angl. generative grammar) standartinei teorijai (angl. Standard Theory), o apie naujesnius modelius galima pasiskaityti
jau mintoje Carnie knygoje. ie mediai galt bti sivaizduojami ir kitaip tai bt
priklausomybi gramatikos (angl. dependency grammar) siloma interpretacija. Apie
frazins ir priklausomybi sintakss modeli skirtumus galite pasiskaityti, pavyzdiui,
jau mintoje Holvoeto knygoje, r. 1 sk. (Sintaksins struktros principai, 943 p.; ia
jau atkreipiamas dmesys ir valentingumo metafor (1516 p.), su kuria susidursime
3.3 poskyryje).
26 Malden: Wiley-Blackwell, 3 leidimai: 2002, 2006, 2012.
27 klausim autorius trumpai komentuoja teksto atkarpoje Adjectives and Adverbs: Part of the Same
Category?; t. p. r. pastabas Tallerman knygos 2.5.1 poskyryje Adverbs and adjectives.
28 Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija Academia Salensis, 2009.
20
3.2. SAKINIAI
Iki iol aptardami komunikacijos aktus, teigme, kad adresantas ruoia ir adresatui
siunia praneim. Dabar, kai ms konstruktoriaus dje yra palyginti nemaai detali,
metas t svok patikslinti. Pirmiausia atsivelkime odi junginius ir uduokime tok
klausim: ar juos galtume laikyti baigtiniais (= technikai tvarkingais) praneimais?
Sakysim: naujasis apsaugininkas, netiktai nuvirto, tuias stalas, tyliai dainuoja ir pan. I
karto matyti, kad tai tik praneimo fragmentai, kurie galt eiti nebent atsakymais tam
tikrus klausimus (kas ten oka? kas su juo atsitiko? kas yra j nesikalbjimo prieastis? k
jie veikia?). Baigtiniam praneimui, kaip jau minjome ankstesniame poskyryje, btina
predikacija, todl toliau vietoj praneimo daniau vartosime jau lingvistin sakinio (angl.
sentence) svok, kurios apibrime akcentuosime ir hierarchin struktr:

Sakinys tai hierarchikai susijusi odi jungini visuma, turinti bent vien
predikat.
I tokio apibrimo matyti, kad ia ms svarstymams iek tiek ubgama u aki

juk k galt reikti bent vien? Vadinasi, sakinyje predikat gali bti ir daugiau? Taip
nes, kaip minjome, kalba leidia kurti i esms neriboto sudtingumo praneimus ir
leidia pavartoti tiek predikat, kiek to reikalauja pasirinkta situacijos interpretacija.
Pradkime nuo tai tokio pavyzdio:
(1) eiminink pamat [pel].
Ten, kur prie veiksmaodio prijungme NP, galime taisyti ir itis sakin (predikatai paymti mlynai):
(2) eiminink pamat, [kad apsaugininkas dainuoja].
Taip sakin galima plsti iki begalybs, nors kuo toliau, tuo adresatui sunkiau aprpti
jo visum, sakysim:
(3) eiminink pamat, [kad apsaugininkas nepastebjo, [kaip sveias jo pra, [kad
padainuot kartu]]].
Kad susigaudytume, apie kok sakin kalbame turint tik vien ar daugiau predikat skiriame vientisinius (angl. simple/independent sentence) ir sudtinius saki
nius (angl. compound/complex sentence). Plaiau kalbsime tik apie tokius sudtinius
sakinius, kuri dmenys nelygiaveriai (kaip (2) ir (3)) tai sudtiniai prijungiamieji
sakiniai, bet kalboje gali bti konstruojami ir lygiaverius dmenis turintys sudtiniai
sujungiamieji29 sakiniai, pavyzdiui:
(4) [eiminink parod pel], ir [apsaugininkas nualpo].
29 Anglikai sudtiniai sujungiamieji sakiniai gali bti vadinami compound sentences, o prijungiamieji
complex sentences, bet tokio svok skirtumo ne visada grietai laikomasi.
21
Sudtiniai prijungiamieji sakiniai savo hierarchiniais ryiais labai panas odi

junginius: lygiai kaip junginyje [VP pastebjo [NP pel]] daiktavardinis junginys (NP) yra
veiksmaodinio pavaldinys, taip ir toje vietoje terptas atskiras sakinys bus toks pat. Todl
ir ia kalbsime apie pagrindin ir nuo jo priklausantj alutin, prijungiamj dmen,
kur galima vadinti sakiniu arba klauza (angl. main/matrix clause ir subordinate clause)30.
Dabar pereikime prie predikato btinosios sakinio dalies formos. Kaip matyti
i (2) ir (3) pavyzdio, prie pagrindinio sakinio jungiant alutin, pasitelkiamas jungtukas jis adresatui signalizuoja, kad toliau eina emesn status turintis (kitaip tariant
subordinuotas) elementas. domu tai kas lietuvi kalboje (panaiai kaip ir kai kuriose
kitose kalbose) kartais galima isiversti ir be jungtuk, palyginkime:
(5) eiminink paadjo, [kad ateis].
(6) eiminink paadjo [ateiti].
(7) [Kai eiminink atjo], visi nuiuvo.

(8) [eimininkei atjus], visi nuiuvo.
Visi ie sakiniai yra sudtiniai prijungiamieji, nes turi po du predikatus: vien

(paadjo, nuiuvo) statusas auktesnis (jie pagrindiniai), o kiti (ateis, ateiti, atjo, atjus) yra jiems pavalds, juos papildo ir patikslina (k paadjo, kada nuiuvo), todl
laikytini alutiniais31. Kaip jau buvo usiminta, tada, kai nevartojamas jungtukas, lietuvi
kalbos alutini sakini (r. (6) ir (8) pavyzd) predikatas gauna tam tikras formas. Kuo
jos ypatingos ir kuo skiriasi nuo (5) ir (7) pavyzdyje esani alutini sakini? Dalykas
tas, kad ateis galt bti ir savarankiko vientisinio sakinio predikatas, o nei ateiti, nei
atjus tokios prabangos neturi, palyginkite:
(9) eiminink (tuoj) ateis.
(10) eiminink (jau) atjo.
(11) *eiminink ateiti.
(12) *eimininkei atjus.
Todl tokie predikatai, kaip ateis, atjo, laikomi finitiniais, o ateiti, atjus nefi
nitiniais (angl. atitinkamai finite ir non-finite). Turdami ias svokas galime kai k
patikslinti ir apie paius sakinius. Pirmiausia pabrkime, kad sakiniui labai svarbus
komunikacinis savarankikumas ir baigtumas jis turi bti tokia struktra, kuri kalbdami galtume pavartoti pai vien kaip (9), (10) ar kitus pavyzdius. I ia aikja, kad
nesavarankikas struktras galtume vardyti kitaip btent todl tam reikalui danai
30 Apie klauzos (angl. clause) svok r. toliau.
31 Jei lyginate su mokyklos iniomis, matote, kad ia interpretacija skiriasi: alutiniais sakiniais laikomos
ne tik struktros [kad ateis], [kai eiminink atjo], bet ir [eimininkei atjus] bei [ateiti] (iuo atveju subjektas praleidiamas, bet numanomas, tai ta pati eiminink).
22
vartojama klauzos svoka (angl. clause). J slygikai galima apibrti taip: tai sintaksin
struktra, turinti predikat, bet nebtinai realizuojama kaip sakinys. Kaip tai suprasti?
Jei sakinys vientisinis, tai ir jo klauza yra realizuota kaip sakinys32, o jei sudtinis tai
turs maiausiai dvi klauzas, kurios jau bus realizuotos tik kaip jo dalys, todl anglikai
danai ir sakoma: main clause ir subordinate clause (lietuvikai bt pagrindin klauza
ir prijungiamoji klauza33, bet tokia vartosena nepaplitusi). Atsivelgiant ms k tik
aptartas predikat formas, atitinkamai kalbama ir apie finitines bei nefinitines klauzas
(angl. finite clause, non-finite clause).
Apibendrinkime
Savo konstruktoriuje jau turime stambiausi i vis iki iol aptart element sa
kin, kur apibrme kaip (1) savarankik baigtin komunikacin vienet ir (2)hierarchikai susijusi odi jungini visum, turini bent vien predikat.
Pagal predikat kiek sakiniai gali bti vientisiniai (vienas predikatas) ir sudtiniai
(daugiau nei vienas predikatas); jei sudtinio sakinio dmenys lygiaveriai, tai sudtinis sujungiamasis sakinys, jei ne sudtinis prijungiamasis, kuriame atitinkamai
bus skiriamas pagrindinis ir nuo jo priklausomas (hierarchikai pavaldus) alutinis,
prijungiamasis dmuo.
Konstruodami sakinius imame klauzas lyg t sakini ruoinius struktras, kurios
turi predikat ir galt bti realizuotos kaip savarankiki sakiniai. Btent taip atsitinka
vientisiniuose sakiniuose (klauza sakinys), o sudtiniuose prijungiamuosiuose klauzos
ir lieka klauzomis, tik pagal savo pareigas bna pagrindins arba prijungiamosios.
Jei klauzos predikatas toks, kad ji gali eiti savarankiku vientisiniu sakiniu, tada ir t
predikato form, ir pai klauz laikome finitine, jei ne nefinitine.
K dar ia paskaiius?
Apie sudtinius sakinius ir finitikum raoma mintoje Tallerman knygoje Under

standing Syntax, r. 3 sk. Looking inside sentences (tiesa, ia 3.1.4 kalbama ir apie
veiksmaodi gramatines kategorijas, kurias nagrinsime kiek vliau, r. 4.3, o sakini
prijungimas subordinacija apraoma gana plaiai, todl bus reikini ir svok, kuri ia neaptarme)34. Apie sakinio ir junginio santyk, taip pat finitikumo klausimus
raoma ir mintoje Holvoeto knygoje Bendrosios sintakss pagrindai, r. 6 sk. Sakinys
ir junginys (149166 p.) kaip ir anksiau rekomenduotoje io darbo dalyje, ia taip
pat lyginamos generatyvins ir priklausomybi gramatikos silomos interpretacijos.
32 Norint dalyk pabrti, anglikai tokia klauza gali bti vadinama nepriklausoma independent clause.
33 Galt bti ir alutin klauza, jei norima ilaikyti ssaj su tradiciniu alutinio sakinio terminu (bet plg.
prijungiamasis jungtukas).
34 iame skyriuje jau duodama daugiau vairi pasaulio kalb pavyzdi jei kilt klausim dl j pateikimo tvarkos, r. 1.2.2 How to read linguistic examples.
23
3.3. KAI VIENAS ODIS NEGALI BE KITO
Kai kvieiats k nors sveius, greiiausiai kartais susiduriate su tai tokia situacija:
geriausiai pastate ir labiausiai nortumte pasikviesti mog A, bet kai j kvieiate,
reikt pakviesti ir jo kit pus B; jei A ir B turi vaikut C, logika, kad jis ateit kartu,
tiesa? Taip ieina, kad nors pirminis impulsas buvo pasikviesti A, kartu greiiausiai ateis
ir B su C (pridurkime, kad su visais bus tikrai smagu, tik i pradi mante, kad vakarlis bus nedidelis ir pasikviesite kokius 23 sveius, bet laikantis idstyto principo,
ijo iek tiek daugiau). Panaiai bna ir kalbos pasaulyje. Iki iol galjo atrodyti, kad
adresantas praneim kuria i esms niekieno nevaromas: jis pasirenka pasaulio fragment, j iri i savo interpretacinio tako, praneim pripildo, jo manymu, tinkam
atspindi ir siunia adresatui. I tikrj kalbos sistema praneim krjams nemaai
k ir primeta apie iuos dalykus dar ne syk usiminsime, bet dabar apsistokime tik
ties ankstesniuose poskyriuose nagrintais klausimais odi junginiais ir sakiniais.
Kai velgdami tam tikr situacij nusprendiame j interpretuoti pasirinkdami
predikat padovanoti, kartu su juo praneim paprastai ateis maiausiai trys NP: vienas i j bus dovanotojas, kitas dovanos gavjas, o treiasis pati dovana, pavyzdiui:
[NP Sveias] [NP eimininkei] padovanojo [NP ibuokli].
Jei nors vienas i t NP bt praleistas (tarsi nepakviestas sveius), praneimas

atrodyt nebaigtas arba reikalaut papildom kontekstini ini, palyginkite:
(1) *Sveias eimininkei padovanojo.
(2) *Sveias padovanojo ibuokli.
(3) *eimininkei padovanojo ibuokli35.
Kita vertus, praneim galime terpti ir daugiau odi jungini, sakysim, nurodyti,
kada ir kur tai vyko:
[NP Sveias] [PP per pusryius] [NP svetainje] [NP eimininkei] padovanojo [NP ibuokli].
PP per pusryius ir NP svetainje terpme visikai laisvai ir to daryti ms niekas

nevert praneimas ir be j bt buvs tinkamas (nors informacijos pateiktume ir
maiau). ia susiduriame su labai domia predikat ypatybe: kai kurie prie j jungiami
elementai yra btinieji (j praleisti negalima), o kai kurie ne (juos pridti ar praleisti
galime laisvai). Tie btinieji elementai vadinami argumentais (angl. argument) ir
35 Paskutiniai du sakiniai manomi nebent tokiame kontekste, i kurio bt inoma (ar numanoma),
kam padovanojo (2) arba kas padovanojo (3). (3) sakinys bt galimas ir tada, kai subjektas paprasiausiai
neinomas ar jo nenorima iduoti adresantas, pavyzdiui, rodydamas pamerktas ibuokles, gali tiesiog
sakyti: irk, eimininkei padovanojo ibuokli! (t. y. kakas neinomas arba nutylimas veikjas).
24
kalbama apie predikat36 turim argument struktr (angl. argument structure).

Pavyzdiui, galime sakyti, kad padovanoti turi tris argumentus x (kas), y (kam), z (k),
ir sivaizduoti predikat lyg funkcij, atspindini atitinkam pasaulio situacij:
fpadovanoti (x, y, z)
domu tai, kad kalboje nusakant vairias situacijas daniausiai skiriamas tik vienas
arba du argumentai (r. toliau teikiamus pavyzdius), o trys (kaip padovanoti atveju)
jau reiau:
[NP Sveias] snaudia
[NP Pel] apgrau [NP sr]
1 argumentas, fsnausti (x)
2 argumentai, fapgrauti (x, y)
Predikato struktr dar tikt palyginti su molekule tai labai valgiai padar
Lucienas Tesnireas, pasils valentingumo svok (pranc. valence = angl. valency),
todl anksiau mint sakin galime pavaizduoti visai kaip amoniako molekul (NH3)37,
kurios centrinis elementas bt predikatas, o prie jo jungtsi vadinamieji aktantai
(pranc. actant)38, palyginkite:
H
sveias
padovanojo
ibuokli
eimininkei
Toks (si)vaizdavimas labai svarbus ir tai dl ko: subjektas ia yra tik vienas i
argument ir jau nebra karalikosios subjekto-predikato poros narys tok status
jam suteikme viename i vadini poskyri (r. 2.1). itoks subjekto nukarnavimas
kalbotyros istorijoje leido (arba privert) patikslinti ir paties predikato svok, nes
dabar jis tapo vienvalde centrine figra. Pabandykime tai padaryti ir mes apibrim
traukdami kitus situacijos dalyvius, pavyzdiui, taip:

Predikatas tai sintaksins struktros elementas, prisijungiantis argumentus.
Dabar grkime prie element, kuri praneime nurodyti niekas nevert ir visa
tai ipasakojome savo iniciatyva: [PP per pusryius] ir [NP svetainje]. Tarp btinj ir
nebtinj element yra palyginti aikus skirtumas, todl komunikacin sistema juos
turi inoti ir mus perspti, jei kas nors praneime dar bt nebaigta ar atvirkiai jei
kas nors dar gali bti papildomai pasirinkta ir pridta kaip koks desertas, netrauktas
dienos pietus. Todl skiriame dvi element prijungimo ris: komplementacij kai
36
37
38
Reiau ir kit odi.

N azotas, H vandenilis.
T. y. apraomos situacijos veikjai.
25
jungiame btinus elementus (angl. complementation), ir modifikacij kai prikabiname

nebtinus elementus (angl. modification). Atitinkamai paius prijungiamus elementus
vadiname komplementais (angl. complement)39 ir modifikatoriais arba adjunktais
(angl. modifier, adjunct). Tiesa, reikia pridurti, kad skaitydami literatr galite pastebti
nenuoseklum: subjektai (nors jie paprastai btini) yra tik nedidels dalies autori
laikomi komplementais. Be to, tarp modifikatori / adjunkt ir komplement ne visais
atvejais galima nubrti griet rib, todl sakoma, kad komplementai yra paprastai
btini, o modifikatoriai / adjunktai visada nebtini, ir pabriama, kad komplementai
turi glaudesn ry su savo pagrindiniais dmenimis, yra j numatomi.
Pertrauka ir pastaba. Jei dabar jus jau iek tiek suerzino termin gausa ar nevienodumas
ir nortumte dl to papriekaitauti, btumte visikai teiss bet taip jau klostosi kalbs ir
kit moksl istorija, todl panai atvej dar bus. Jei t svok atrodo pernelyg gausu, paprasiausiai nekreipkite jas daug dmesio, nesistenkite j sidmti ir tiesiog sekite pasakojim.
Jei dstomi dalykai pasirodys doms, btinai skaitykite daugiau literatros (r. tuoj teiksimas
rekomendacijas) ir pamatysite, kad terminija js smonje ilgainiui savaime susiguls.
Dabar pavelkime tai tokius praneimus, kuriuos ms komunikacin sistema

vertino kaip negalimus (technikai netvarkingus ir nebaigtus):
(1) *Grau su.
(2) *Vienia buvo verta.
(3) *Vakar nusipirkau litr.
I j matyti, kad btinj element (komplement) gali reikalauti ne tik veiksmaodiai, bet ir prielinksniai, bdvardiai ir daiktavardiai. Pirmuoju atveju sistema i
ms reikalauja iduoti, su kuo (kaip) atliktas veiksmas (grau su mlyne, glmis, aura
ir t. t.), o antruoju ko subjektas yra nusipelns didesnio dmesio, pajuokos ar pan.
Lygiai taip pat ir treiajame sakinyje adresatas gal ir galt numanyti, apie k kalbama
(jei gerai pasta adresanto proius), bet iaip jau ia visada bus laukiama papildomos
informacijos daiktavardio litras komplemento kakokio skysio pavadinimo.
Apibendrinkime
Predikatai yra tam tikr pasaulio situacij modeliai, kuriuose vieni dalyviai btinai
nurodomi, o kiti ne. Btinuosius elementus vadiname argumentais, o j visum ar
gument struktra; dl panaumo atom junginius apibdinant tokias struktras gali
bti vartojama ir valentingumo svoka. Atsivelgiant btinum, skiriamos dvi element
jungimo rys: komplementacija (kai prijungiame paprastai btinuosius elementus)
39 Btinai aikiai skirkite, tai komplEmentai, ne komplimentai! Taip jie vadinami todl, kad predikat lyg
papildo ir padaro ubaigt (angl. complement < lot. complementum papildymas).
26
ir modifikacija (kai pridedame nebtinus elementus). Atitinkamai ir prijungiami elementai vardijami kaip komplementai (daniausiai btinieji) ir modifikatoriai arba
adjunktai (visada nebtinieji).
K dar ia paskaiius?
Apie komplementus ir modifikatorius (adjunktus) aikiai ir nuosekliai dstoma

Tallerman vadovlio Understanding Syntax 4.1.44.1.7 poskyriuose (More about
dependents: Adjuncts and complements, More about verb classes: Verbs and their
complements, Other heads and their complements, Summary: The main properties
of complements vs. adjuncts). Atkreipkite dmes tuos atvejus, kai minimi nebtinieji
(bdvardi ir daiktavardi) komplementai, t. p. ms neaptartieji klauziniai (t. y. i
klauzos sudaryti) komplementai (angl. clausal complement)40 bei prijungiamieji jungtukai vadinamieji komplementaizeriai (angl. complementizer, C), leidiantys prijungti
klauzas ir, kaip manoma, sudarantys atskiras frazes (complementizer phrase, CP), kuriose
jie (nors ir atrodyt tokie menki!) yra pagrindiniai dmenys, t. y.: eiminink paadjo,
[CP kad ateis]. Be to, viename i poskyri (4.1.5) veiksmaodiai skirstomi intranzityvinius, tranzityvinius ir ditranzityvinius tai mes aptarsime jau netrukus (r. 3.4).
Apie modifikacij ir komplementacij taip pat galite pasiskaityti mintuose Holvoeto
Bendrosios sintakss pagrinduose (r. 3.1 poskyr Komplementavimas ir modifikavimas, 7281 p.), tik atkreipkite dmes tai, kad siekiant pasirinkti teoriniu poiriu
neutralesnes svokas (r. pastab 48 p.) ia pagrindinis dmuo vadinamas pradu, o
priklausomasis priedu. Be to, ten aptariama ir iki iol dar nefigravusi specifikatoriaus (angl. specifier) svoka, labai svarbi generatyvinei gramatikai. Apie ms trumpai
pamint subjekto nukarnavim ioje knygoje jau galjote skaityti, nes 6 skyrius buvo
rekomenduotas anksiau (r. 6.1 ir 6.2: Skiriamieji sakinio bruoai, Sakinys kaip vienas
i junginio tip).
Gali bti, kad jus sudomino ir valentingumo metafora tai itisa kalbos tyrim sritis,
glaudiai susijusi su jau minta priklausomybi gramatika. Vienas i bd valentingum
painti giliau bt ne tik domtis teorine literatra, bet ir susirasti kokios nors kalbos
valentingumo odyn ir pasidomti, kaip jame apraoma mediaga. Kaip pavyzd ia
galima nurodyti Nijols Sliiens Lietuvi kalbos veiksmaodi junglumo odyn41.
3.4. VAIDMENYS IR FUNKCIJOS
Sakykime, kad susidrme su situacija, kuriai atspindti geriausiai tikt predikatas

pasksti, nusakantis trij dalyvi santykius, pavyzdiui, padavjo, sveio ir eimininks
40 Arba komplemento klauzas, angl. complement clause.
41 Du tomai, antrj sudaro dvi dalys 1: A-M , 2 (1): N-R, 2 (2): S-, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla,
1994, Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1998, Lietuvi kalbos instituto leidykla, 2004.
27
(tai ms jau pastami argumentai, arba aktantai). Ar inodami, kad daugiau odi
sakinyje nebus ir neturdami papildomos informacijos, galtume nuspti, kaip skambs
praneimas? Akivaizdu, kad ne, tai dalis galim variant:
(1) Padavjas sveiui paskund eiminink.
(2) Sveias padavjui paskund eiminink.

(3) eiminink padavjui paskund svei.
I tokio pavyzdio aikja, kad praneimo krjas ne iaip parenka atspindius

odius, kurie atitinka nusakomo pasaulio fragmento elementus, bet, kaip jau buvo
usiminta, t fragment ir interpretuoja. Interpretacini uduoi yra nemaai, bet
dabar susitelksime tik ties viena i j tai situacijos dalyvi vaidmen nustatymas ir
atitinkamas j kodavimas praneime.
Vien i svarbesni vaidmen, ties sakant, jau inome tai subjektas, arba veiksnys. Neseniai pakeitme predikato apibrim, tad ar nereikt kitaip sivaizduoti ir
subjekto? inome, kad jis yra vienas i argument, bet negaltume pasakyti, kad jie visi
lygs dalis j, orvelikai tariant, lygesni u kitus, ir tai subjektas yra pats lygiausias. Tai
reikia, kad subjektas tai toks argumentas, kur labiausiai nukreiptas predikato turinys
(arba formuluojant paprasiau apie k sakinyje k nors pasakyti norima labiausiai).
Dabar pavelkime kitus du situacijos dalyvius, kurie nra subjektai. Pradkime nuo form eiminink ir svei kaip j vaidmen galtume apibdinti? Pasitelk
daugiau ir vairesni situacij pavyzdi, kur matytume, kad odi forma tokia pati
(sakysim: igr vyn, sukl taur), matytume, kad tai tiesiogiai paveikiami objektai,
todl kalbininkai juos panaiai ir vadina tiesioginiais objektais (angl. direct object,
sutrumpintai DO). Kiek kitokia odi form sveiui, padavjui padtis: ia irgi ymimi
objektai, tik jie jau nra poveikio centre, todl ir vadinami netiesioginiais objektais
(angl. indirect object, sutrumpintai IO).
Tai, k iki iol vadinome tiesiog vaidmenimis, jums gali bti pastama kaip sakinio
dalys, bet mokslo literatroje vartojami ir kiti terminai tai sintaksin arba gramatin
funkcija, t. p. santykis (angl. syntactic function, grammatical function/relation).
Prie pereidami prie kit funkcij nepamirkime, kad nagrintuose sakiniuose vienas odis dar liko neaptartas paskund, bet jo vaidmen jau inome tai predikatas.
domu tai, kad predikatai, atspinddami vairias pasaulio situacijas, daniausiai turi tik
vien arba du btinai ymimus j dalyvius, todl juos atitinkamai vadiname:
1) intranzityviniais (angl. intransitive) turi tik subjekt (Sveias usndo);
2) tranzityviniais (angl. transitive) turi subjekt ir tiesiogin objekt (eiminink

pamat pel).
Reiau pasitaiko atvej, kai btini trys argumentai be subjekto, situacijoje dalyvauja dar du objektai (paprastai tiesioginis ir netiesioginis), tada kalbame apie
28
3)
ditranzityvinius (angl. ditransitive) predikatus (Sveias eimininkei padovanojo ibuokli).
Dabar aptarkime kitas danesnes sintaksines funkcijas. Pirmiausia atsivelkime

tai, kad kiekvienas veiksmas, vaizdiai tariant, vyksta supamas tam tikr aplinkybi,
kurios yra tapusios ir kalbotyros terminu (angl. adverbial42). Lyginant su subjektu ir
objektais, pagrindinis skirtumas tas, kad danai tas aplinkybes esame visikai laisvi
nurodyti arba nenurodyti. Vis dlto kai kuriais atvejais t daryti privalome, pavyzdiui,
*Sveias ulipo bt nemanomas sakinys, todl aplinkyb realizuojama privalomai:
Sveias ulipo [ antr aukt] / [ant stalo].
Palyginus su iki iol aptartomis sintaksinmis funkcijomis, aplinkybs skiriasi tuo,

kad j raika gerokai vairesn jas gali ymti ne tik daiktavardi formos (miegojo
[antrame aukte]), bet, kaip jau matme, prielinksniniai junginiai, taip pat prieveiksmiai
([ididiai] ulipo).
Dabar pavelkime tai tokius pavyzdius ir pabandykime isiaikinti parykint
odi funkcijas:
(1) Siautulingiausi sveiai buvo prie baro.
(2) Prie baro sveiai buvo siautulingiausi.
(3) Vyno baras neparduodamas.
(4) Baras neparduoda vyno.
Pradkime nuo (1) ir (3) sakinio: akivaizdu, kad odiai siautulingiausi ir vyno
sintaksine funkcija labai panas jie tam tikru aspektu apibdina savo eimininkus
pagrindinius dmenis kokie tie sveiai ir koks tas baras, todl tokiais atvejais kalbame
apie payminio (angl. (noun) modifier/adjunct) vaidmen43. Atkreiptinas dmesys ir tai,
kad tiesioginio ryio su predikatu ia nra (kaip iki iol aptartais atvejais), nes odiai
eina daiktavardini jungini sudt. Kitokia situacija likusiuose dviejuose sakiniuose
ten tas ryys su predikatu aikus: (4) sakinyje vyno atlieka tiesioginio objekto funkcij
(j jau aptarme), o (2) sakinyje matomas bdvardio vaidmuo mums dar nepastamas,
tad ia reikia stabtelti. I pradi uduokime tok klausim: kok poym iame sakinyje
predikatas priskiria subjektui? irdami visikai formaliai, iekotume veiksmaodio
ir atsakytume: poymis toks, kad tie sveiai buvo. Vis dlto akivaizdu, kad praneime
norta pasakyti gerokai daugiau ir kad esminis subjekto poymis yra u veiksmaodio
rib. Tokiais atvejais pripastame, kad predikatas yra iplstas, o t dal, kuri j iple42 Mat t vaidmen tipikai gali atlikti prieveiksmiai, angl. adverbs. T. p. omenyje turint aplinkyb anglikai gali bti sakoma ir adjunct, bet dmesio! tai jau kita svoka, nei ankstesniame poskyryje mintasis
adjunktas, nes kai kurios aplinkybs yra btinosios, r. toliau aptariam lietuvi kalbos pavyzd.
43 Kai vaidmen atlieka bdvardis, danai sakoma, kad jo funkcija ia yra atribut(yv)in (angl. attributive).
29
ia, vadiname predikatyvu. Juo gali eiti ne tik bdvardiai, bet ir daiktavardiai (angl.
atitinkamai predicat(iv)e adjective, noun/nominal), pavyzdiui:
Tie sveiai buvo studentai.
Apibendrinkime
Kuriant praneim ir interpretuojant atspindim situacij, odiams priskiriami tam

tikri vaidmenys, vadinami sintaksinmis funkcijomis. Pagrindin argument vaidmen
skirtis eina tarp subjekto (argumento, kur labiausiai nukreiptas predikato turinys)
ir objekt. Objektai savo ruotu skiriasi pagal predikato nusakomo veiksmo poveik
tiesiogin ir netiesiogin. Pagal tai, kiek ir koki argument predikatai (veiksmaodiai)
prisijungia, skiriame intranzityvinius (turi tik subjekt), tranzityvinius (turi subjekt
ir tiesiogin objekt) ir ditranzityvinius (be subjekto, prisijungia du objektus tiesiogin
ir netiesiogin) veiksmaodius.
Aplinkybs apibdina vairius situacijos parametrus ir yra tiesiogiai siejamos su
predikatu, o bdvardiniai arba daiktavardiniai payminiai atitinkamai perteikia tos
situacijos dalyvi ypatybes. Predikatas jau ankstesniame poskyryje (3.3) buvo naujai
apibrtas kaip sintaksins struktros elementas, prisijungiantis argumentus, o iame
suinojome, kad jo sudt gali eiti ir bdvardis arba daiktavardis, tokiu atveju vadinamas predikatyvu.
K dar ia paskaiius?
Apie atskir odi klasi atliekamas sintaksines funkcijas raoma jums pastamoje Tallerman knygoje, r. 2.2.1 (An introduction to verb classes ia, beje, trumpai
pristatomas ms neaptartas ambitranzityvumas), 2.3.2 (Syntactic roles for noun
phrases neminimas daiktavardinis payminys ir netiesioginis objektas, bet aptariamas
prielinksninis objektas ir vedama predikatyvams svarbi (ms neaptarta) jungtis angl.
copula), 2.4.1 (Positions and functions of adjectives be jau inom dalyk, atkreiptinas dmesys tai, kad predikatyvus prisijungia ne tik veiksmaodis bti, bet ir jaustis,
atrodyti ir pan.), 2.5.2 (The adjunct function ia, kaip matyti, pirmenyb teikiama
adjunkto (kaip aplinkybs) svokai).
3.5. ODI TVARKA
Ms konstruktorius jau gana sudtingas ir leidia kurti i esms neriboto dydio

sakinius, bet vien, beje, nuo pat pirmj pavyzdi naudota funkcija liko iki iol neaptarta. Gerai inome, kad sudarydami praneimus vienus elementus jungiame su kitais
ir kad tai esmin kalbos operacija. Taip pat sitikinome, kad elementai yra susij ne
bet kaip, o tam tikrais hierarchiniais ryiais ir atlieka tam tikras sintaksines funkcijas.
30
Vis dlto kai ko dar trksta tai t element idstymo tvarkos. Kalbos kodas linijinis,
todl reikia nurodyti tik tai, kas eina po ko, kitaip tariant, ia nra kito matmens kas
eina vir ko, po kuo ar pan. Tos tvar kos panaios moni valgymo proius kas pradeda pietus salotomis, o kas baigia, kas jau prie valg usisako kavos, o kas tik po
deserto, todl skirtingose kalbose odi tvar kos skiriasi, nors pats principas turti
tam tikr tvark universalus.
Aptardami odi tvark pradsime nuo subjekto ir predikato, vliau prijungsime
tiesiogin objekt, o baigsime payminiu. Suprantama, tai jokiu bdu ne viskas norint
pateikti isam odi tvarkos apra, reikt paminti gerokai daugiau konstrukcij, bet
iuo metu tai nra svarbu juk siekiame isiaikinti pat princip, o alia jo pasidomsime
iki iol nenagrintu dalyku tam tikro reikinio paplitimu vairiose pasaulio kalbose.
Kalbos sistemos studijas viename pirmj poskyri pradjome nuo pavyzdio
Vynas baigsi. Nors element tik du, bet jie eina tam tikra tvarka pirmiausia subjektas
(toliau S), po jo predikatas (V); sutrumpintai toks eilikumas ymimas tiesiog SV. Jei
pana praneim konstruotume, sakysim, arab kalba, paprastai laikytumms kitos
tvarkos (VS)44:
aada l-safiiru.
gro
ambasadorius
Ambasadorius gro.45
Suprantama, greiiausiai jau pagalvojote apie tai, kad lietuvikai taip pat galima
pasakyti ir Baigsi vynas. Vis dlto tai ne tas pats, kas Vynas baigsi, nes kai predikatas
ikeliamas prie subjekt (VS), praneimas paprastai gauna papildom atspalv veiksn
pabriame, tarytum pasakome, kad kai kas vyko ne su bet kuo, o btent su juo: Baigsi
vynas (o ne alus, pinigai ar pobvis), Umigo sveias (o ne padavjas, eiminink ar apsaugininkas) ir pan. Kai jokio pabrtinumo nra, sakome, kad pasirinkta neymtoji
odi tvarka, o jei tas akcentas atsiranda, kalbame apie ymtj odi tvark
(angl. atitinkamai unmarked word order ir marked word order). Kai norime isiaikinti,
kokia kalboje odi tvarka, mus pirmiausia ir domins btent neymtasis (kartu ir
daniausias) variantas.
Dabar, kaip adjome, pasidairykime po pasaul ir pairkime, kuris i aptart
modeli SV ar VS labiau paplits. Tyrimas, kur buvo traukta beveik pusantro tkstanio kalb, rodo, kad akivaizdiai vyrauja SV modelis, jis vartojamas 1193 kalbose
(79,69%), o VS gerokai retesnis inomas tik 194 kalbose (12,96 %). Paspaud i e-
44 r. Karin C. Ryding, A Reference Grammar of Modern Standard Arabic. Cambridge University Press,
2005, 64 (i ia imamas ir toliau cituojamas pavyzdys). Nuoirdiai dkoju Jurgitai Mockeviitei, su kuria
galjau aptarti ir kitus tekste teikiamus arab kalbos pavyzdius.
45 Kai tokia tvarka bus teikiami kit kalb pavyzdiai, antrojoje eilutje po tos kalbos odiais bus suraomi lietuviki atitikmenys, o treiojoje duodamas rilus viso sakinio (ar odi junginio) vertimas. Jei
skaitte rekomenduotj Tallerman knyg, prie tokios pavyzdi pateikimo tvarkos jau turjote priprasti.
31
mlapio nuorod, galite pasiirti, kaip tos kalbos pasaulyje isidsiusios atkreipkite
dmes ir tai, kad nors VS modelis retesnis, bet j ymintys rutuliukai isibarst ne bet
kaip, o sudaro tam tikrus arealus tai bdinga ir kitiems kalbos reikiniams.
Jei pasiirjote k tik silyt emlap, tikrai pastebjote ir pilkus rutuliukus, o
paaikinime (kairje viruje) matte, kad jie ymi no dominant order. K tai galt
reikti? Juk atrodyt, kad jei kalbame apie dviej element tvark, tai ir galimi tik du
variantai. domu tai, kad kai kurios kalbos (atliktajame tyrime 110, arba 7,34 %) iuo
poiriu grieto atsakymo neduoda, kitaip tariant, ten vyraujanio modelio skirti negalima (ar bent jau taip nurodoma autori naudotuose altiniuose).
Dabar pereikime prie kiek sudtingesns konstrukcijos, kurioje bt tranzityvinis
veiksmaodis joje reiks nusakyti jau trij element tarpusavio tvark. Be subjekto
ir predikato, prisids tiesioginis objektas (O), todl sutrumpintai galime sakyti, kad
neymtoji lietuvi kalbos tvarka iuo atveju yra SVO:
Sveias (S) sukl (V) taur (O)
Daugelyje js mokam kalb greiiausiai neymtoji tvarka taip pat bus SVO, bet
pasiirkite iame emlapyje, kaip paplit kiti (i viso 7) modeliai46. domu tai, kad
iuo atveju lietuvi ir nemaos dalies kit Europos kalb odi tvarka pasaulyje nra
daniausia, j lenkia SOV. i pastaba svarbi ir kitu aspektu: mstydami apie kalbos principus turime bti atsargs ir jokiu bdu nemanyti, kad ypatybs, bdingos ms gerai
mokamoms kalboms, turt pasaulyje dominuoti. Nordami susidaryti platesn vaizd
apie mogaus komunikacini sistem vairov, turime remtis kuo didesniu tiriamj
kalb kiekiu ir saugotis eurocentrizmo.
Baigdami poskyr aptarkime dar vien konstrukcij daiktavardin jungin, kurio
pagrindin dmen daiktavard (N) apibdina bdvardis (Adj). Lietuvi kalboje
prasiausia tvarka AdjN (tuia taur), o atvirkias variantas skambt pabrtinai
(danai poetikai) arba bt suprantamas kaip sakinys (Taur tuia = Taur yra tuia). Vis dlto ir tokia AdjN tvarka pasaulyje nra daniausia. I emlapio matyti,
kad iuo poiriu Europa aikiai pasidalijusi dvi dalis: pietvakariuose vyrauja NAdj, o
iaurs rytuose AdjN modelis47.
Apibendrinkime
Savo konstruktori papildme element (odi ir j jungini) eilikum nusakaniomis taisyklmis, vadinamomis odi tvarka. odi tvarka gali bti neutrali
(neymtoji) arba teikianti tam tikr papildom informacij (ymtoji). Kalbdami apie
intranzityvinio veiksmaodio pagrindini element subjekto (S) ir predikato (V)
46 Tyrimo apraas pateikiamas ia.

47 Nemaai kalb (110) vyraujanios tvarkos tokiame junginyje neturi, o retais atvejais (5 kalbose) ios
konstrukcijos apskritai negalimos ir j funkcij atlieka alutiniai sakiniai, t. y. vietoj tuia taur ten bus
sakoma taur, kuri tuia, r. io tyrimo apra.
32
tvark, turime atsivelgti tris galimybes: (1) SV, (2) VS ir (3) dominuojanio modelio
nebuvim. Tranzityvinio veiksmaodio atveju turime idstyti jau tris elementus
prie S ir V prisideda tiesioginis objektas (O) todl turime daugiau galim modeli (i
viso 7), i kuri daniausi du SOV ir SVO. Element tvarka daiktavardio junginyje
su bdvardiu vl galima trejopa: (1) AdjN, (2) NAdj ir (3) be dominants.
K dar ia paskaiius?
Pirmiausia atkreipkite dmes iame skyriuje panaudot altin Matthew S.

Dryerio ir Martino Haspelmatho redaguot ir laisvai prieinam The World Atlas of Language Structures Online (toliau WALS)48: jame galite rasti daug domios ir naudingos
informacijos apie vairius pasaulio kalb aspektus. Pradkite nuo iame poskyryje
rekomenduot odi tvarkos straipsni ir atsivelgdami savo interesus po truput
tyrinkite altin toliau.
odi tvarkos klausimai apraomi ir js gerai pastamoje Tallerman knygoje:
i pradi trumpai 1.3.1 poskyryje (Word order), vliau isamiau, r. 6.2 (Order of
phrases within the clause), kur pagrstai pabriama, kad kalbame ne iaip apie odi,
o apie konstituent tvark, ir plaiau nagrinjama ms aptarta tranzityvinio veiksmaodio konstrukcija (atkreipkite dmes tai, kad pasaulio kalb polinkis subjekt
rikiuoti prie predikat ir objekt aikinamas ypatingu subjekto statusu pamenate,
kaip kalbjome apie tai, kad jis u kitus argumentus lygesnis?). ia minimas ir ms
nenagrintas kalb skirstymas tas, kurios linkusios pagrindin dmen dti prie priklausomj (angl. head-initial), ir tas, kurios teikia pirmenyb atvirktinei tvarkai (angl.
head-final), plaiau apie tai r. 4.2 poskyr Where does the head occur in a phrase?
Head-initial and head-final languages.
48 Leipzig: Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology, 2013.

33
4.
VLIAVOS IR VIESOFORAI
4.1. GRAMATIN KATEGORIJA IR REIKM
Sakykime, kad susidrme su situacija, kur dalyvauja eiminink ir sveias, o j sveikai nusakyti labiausiai tinka predikatas buiuoti. Daiktavardius sutartinai paymkime
mnk ir sv, predikat b ir inodami, kad elementus turime idlioti tam tikra tvarka,
pasilykime tok praneimo variant:
mnk b sv
Jei ioje kalboje neymtoji tvarka yra SVO, tai vien i jos galsime pasakyti, kas ia
veiksmo iniciatorius subjektas (eiminink), o kas jo taikinys tiesioginis objektas
(sveias); jei daiktavardius (arba tiksliau NP) sukeistume vietomis, pasikeist ir tie
vaidmenys. Ties sakant, taip konstruoti praneimus visai patogu, bet ar negaltume
kaip nors adresatui papildomai praneti, kas yra subjektas, o kas objektas kad tai bt
matoma ne vien i odi tvarkos? Pabandykime prie daiktavardi prikabinti specialius
enklus lyg vliavas subj ir obj, su kuriomis praneimas atrodyt taip:
mnksubj
svobj
Dabar visai lengva pritaikyti ir ymtj odi tvark, kuri, pavyzdiui, leist
pabrti, kad veiksmo taikinys btent sveias, o ne kas nors kitas:
svobj
mnksubj
Praddami poskyr i karto praneme, kad i situacij sitrauk tik du dalyviai, bet
tai i paties sakinio kol kas dar neaiku. Padarykime veiksm masikesn: sivaizduokime,
kad eiminink taip ir liks viena, bet buiuojam svei daugiau. Tam reikalui reiks
dar dviej vliav: pavien dalyv paymsime tiesiog vienetu (1), o grupel daugiau nei 1 (>1). Kad visi ms signalai nesipainiot, dalyvi kiek rodanias vliavas
kabinsime odi pradioje:
1mnksubj
>1svobj
Dabar atidiau pavelkime predikat k i jo formos (b) galime pasakyti

apie situacij? Ties sakant, neturdami platesnio konteksto, visikai nieko. Jei mus,
pavyzdiui, domint veiksmo vieta laiko ayje, adresanto io dalyko turtume klausti
papildomai. Kad to nereikt daryti, tam tikr nuorod galime taisyti pat predikat,
pavyzdiui, pridti vliav, signalizuojani, kad situacija vyksta kaip tik praneimo
34
4. V L I A V O S I R V I E S O F O R A I
perdavimo metu. i informacij sakinyje perteiks vliava praes (sutrumpinus lot.

praesens dabartinis):
1mnksubj
bpraes
>1svobj
Palyginus su pirmuoju variantu (mnk b sv), matyti, kad pasaulio fragmento atspindiai odiai apaugo lyg papildomais poymiais, kuriuos ia dliojome tarytum savo
nuoira nordami tiesiog pateikti daugiau informacijos apie nusakom situacij. I
ties kalbose tokie poymiai nurodomi ne laisvai, o laikantis konkreios komunikacins
sistemos princip panaiai kaip kalbos turi odi tvarkos modelius, taip jose egzistuoja
ir i privalom praneimo poymi sistemos, vadinamos gramatinmis kategorijomis
(angl. grammatical category). Kol kas neminkime konkrei kategorij pavadinim ir
pabandykime isiversti slyginiais. Sakysim, ms pavyzdyje daiktavardiai, kuriuos
prisijungia tranzityvinis veiksmaodis, privalo gauti vien i dviej poymi: subj arba
obj. Todl kol kas kalbsime apie kategorij, turini tik du narius sivaizduokime j
kaip viesofor su dviem signalais:
subj
obj
K tas viesoforas nusako? Situacijos dalyvio vaidmen, tad tarkime, kad tai gramatin vaidmens kategorija su dviem nariais, kuriuos toliau vadinsime gramatinmis
reikmmis (angl. grammatical meaning). I ia matyti, kad gramatin kategorija tai
privalomj poymi sistema, o gramatin reikm konkretus tos sistemos narys.
Ms pavyzdyje privalomumas reikia, kad kiekvienas daiktavardis, vaizdiai tariant,
privalo neiotis tai tok viesofor ir kurdami praneim tursime jungti vien i reikiam vies:
mnk
subj
sv
subj
obj
obj
od vien (i vies) reikjo pabrti todl, kad tai svarbi gramatins kategorijos
ypatyb: keli signalai iuose viesoforuose negali bti jungiami kartu ir visada pasirenkamas tik vienas i j. Juk pagalvokite, kas bt, jei ms pavyzdyje po mnk iebtume
ir subj, ir obj taip ir likt neaiku, koks tos eimininks vaidmuo panaiai kaip
35
neaiku, k reikia sugeds viesoforas, kuriame vienu metu dega ir raudonas, ir alias
signalas. Be to, btinyb rinktis tik vien element padeda nustatant ir gramatini kategorij sudt: jei viename elemente (pavyzdiui, odyje) kartu paymimos, sakysim,
dvi reikms, tai jos ir priklauso dviem skirtingoms kategorijoms.
Kaip jau inome i ankstesnio poskyrio, vaidmen gali bti gerokai vairesni ne
vien subjekto ir objekto todl ir viesoforai konkreiose kalbose taip pat bna didesni, bet mes pridkime tik netiesioginio objekto vies (ind obj), o kelis kitus signalus
palikime tuius, ir tada i kategorij galima sivaizduoti jau taip:
subj
obj
ind
obj
...
...
I ia matyti, kad gramatinms kategorijoms bdinga tai, kad j nariai turi k nors
bendro ms pavyzdyje tie bendrieji genai yra tai, kad ios gramatins reikms ymi
ne bet k (ar vis kok kit poym), o btent daiktavardio (NP) vaidmen. inoma, tas
bendrumas yra laipsnika ypatyb ir kartais gramatins kategorijos nariai (gramatins
reikms) vienas nuo kito gali gerokai skirtis.
Dabar sukonstruokime kiekio kategorijos viesofor, kuris i pradi taip pat turs
dvi anksiau mintas reikms: 1 ir >1:
1
>1
36
Prikabinkime j prie daiktavardi ir junkime reikiamas viesas:

1
mnk
>1
subj
sv
>1
obj
subj
obj
Dabar grkime prie predikato kol kas jis turjo bevard kategorij, kuri pavadinkime jau tradicikai laiku ir pridkime dar vien gramatin reikm, nurodani,
kad veiksmas galjo vykti ir anksiau praet (lot. praeteritus prajs, btas):
Ir gal gale iverskime tuos signalus prastin lietuvi kalb:
1
>1
mnk
subj
obj
praes
praet
>1
sv
subj
obj
eiminink buiuoja sveius.

Baigdami dar syk pakartokime labai svarbi gramatini kategorij ypatyb j
viesoforai veikia privalomai, todl negalime palikti j nejung viena i kategorijos
vies btinai turi degti, antraip praneimas bus nebaigtas ir technikai netvarkingas
(toki praneim nemaai sukuriame, kai mokoms kalb ir, pavyzdiui, vietoj neinomos veiksmaodio formos tiesiog spraudiame bendrat, praleidiame artikelius ir
pan.). Kitas svarbus dalykas yra tai koks: gramatini kategorij (= privalomai turim
viesofor) kiekis ir j sandara (= turimi viesoforo signalai) kalbose, kaip matysime
i tolesni poskyri, gerokai skiriasi. Vienose kalbose t viesofor visai maai, o kitose daug; vieni viesoforai turi minimal vies skaii (dvi), kiti didel (kartais net
daugiau nei 20). Kita vertus, bendra tai, kad pios kategorijos ir j rikms kalbose
akivaizdiai kartojasi skiriasi tik turimi j rinkiniai. Gal gale treias reikmingas
dalykas yra tas, kad gramatins kategorijos glaudiai susijusios su tam tikromis odi
klasmis juk ir ms pavyzdyje vienokius viesoforus kabinome prie daiktavardi, o
jau visai kitok prie veiksmaodio. Todl tolesniuose poskyriuose gramatins kategorijos bus aptariamos pagal kalbos dalis skiriant du svarbiausius brius: daiktavardini
ir veiksmaodini kategorij; pabaigoje trumpai bus aptartas bdvardio ir prieveiksmio
kategorij klausimas.
37
Apibendrinkime
Ms konstruktoriuje atsirado naujas informacinis sluoksnis tai gramatins

kategorijos privalomj praneimo poymi sistemos, kuri nariai vadinami gra
matinmis reikmmis. Gramatins rikms priklauso tai paiai kategorijai tada,
kai j negalima paymti vienu metu ir kai privaloma rinktis vien i j49. Gramatinms
kategorijoms bdinga tai, kad jas jungiasi artimos prigimties (panaiu pagrindu skiriamos) gramatins reikms, bet tai nra btina kategorij ypatyb. Konkreios kalbos
skiriasi ir turimomis gramatinmis kategorijomis, ir j sudtimi, bet, nepaisant to, ir
pios gramatins kategorijos, ir gramatins reikms (panaiai kaip odi tvarkos
modeliai) kalbose kartojasi.
K dar ia paskaiius?
Apie gramatini reikmi ir kategorij samprat galite pasiskaityti, pavyzdiui,

Vladimiro Plungiano Gramatini kategorij tipologijos pirmajame tome50, r. 1.1.1
(Gramatins ir negramatins reikms) ir 1.1.2 (Btinumo svoka gramatikoje) atkreipkite dmes tai, kaip nuosekliai atskleidiama btinumo kriterijaus svarba. Kartu
nortsi perspti, kad skaitydami literatr galite susidurti su atvejais, kai vietoj (gramatin) reikm sakoma tiesiog kategorija ir, pavyzdiui, kalbama ne tik apie skaiiaus
kategorij (angl. category of number), bet ir apie daugiskaitos kategorij (angl. category
of plural, category plural) ar pan. Pastaruoju atveju omenyje turima ms gramatin
(daugiskaitos) reikm, kuri yra skaiiaus kategorijos narys (r. 4.2.2).
4.2. DAIKTAVARDIO GRAMATINI KATEGORIJ APVALGA
4.2.1. L INKSNIS
Ankstesniuose poskyriuose jau ne syk buvo usiminta, kad praneimuose reikia

vienaip ar kitaip paymti situacijos dalyvi vaidmenis. Kaip jau matme, vienas i bd
tai padaryti yra paprasiausiai pasinaudoti odi tvarka: sakysim, kalboje gali veikti
principas, kuris sako, kad NP, einantis prie predikat, bus subjektas, o NP, einantis po
jo tiesioginis objektas (tai SVO modelis, prisiminkime ms dirbtin pavyzd: mnk
b sv). Kitas bdas, kur irgi matte, yra pasitelkti tam tikrus apiuopiamus ymiklius
(juos vaizdumo dlei vadinome vliavomis ir viesoforo signalais), kurie t vaidmen
ir parodyt tai tokie NP vaidmens ymikliai kalbotyroje vadinami linksniais (angl.
case).
49 Omenyje turimas konkretus praneimo elementas (pavyzdiui, odis), kuriam reikia parinkti vien i
kategorijos reikmi. Suprantama, tos pios kategorijos (ir gramtins reikms) sakinyje gali kartotis
lygiai tiek, kiek kartojasi ir elementai, kuriuose tas kategorijas privaloma ymti.
38
Linksniai pasaulio kalbose gali bti ymimi vairiais bdais bendrai apie gramatini kategorij raikos galimybes kalbsime vliau (r. 4.5), o dabar usiminsime tik apie
du variantus: (1) ymjim atskiru odiu ir (2) odio dalimi, palyginkite:
(1) Thats one small step for a man, one giant leap for mankind51.
(2) mog-ui tai tik ingsnelis, o monij-ai milinikas uolis.
Antrajame sakinyje daiktavardi mog-us ir monij-a vaidmenys ymimi odi

dalimis52, o pirmajame tas pats padaryta pasitelkus prielinksn for. Kai kalbama apie
linksn, daniausiai omenyje vis dlto turima raika paiame t linksn turiniame odyje
(kaip (2) sakinyje), o ne atskirai nuo jo (kaip (1) sakinyje), bet aikumo dlei gali bti
pabriama, kad kalbama btent apie morfologin (t. y. i odio formos matom)53, o
ne kitaip reikiam linksn.
Morfologinio linksnio kategorijos kalba gali ir visai neturti, bet tada NP vaidmenys
perteikiami kitais bdais pavyzdiui, odi tvarka arba adpozicijomis. Vien odi
tvarka S ir O ymimas, sakysim, vietnamiei kalboje, palyginkite54:
(3) [b chu nha]
ang hon

eiminink
buiuoja

eiminink buiuoja svei.
[khch].
sveias
(4) [khch]
ang hon

Sveias
buiuoja

Sveias buiuoja eiminink.
[b chu nha].
eiminink
Kita vertus, yra kalb, turini ir labai ipltot linksnio kategorij, kuri sudaro
net apie 20 nari (taip, sakysim, yra vengr kalboje). Kad susidarytume bendr vaizd,
galime pasiremti tyrimo, apimanio 261 kalb, duomenimis: i ia matyti, kad imte
io srao kalb (38,31 %) linksnis morfologikai visai neymimas, o i kalb, kur toks
ymjimas vartojamas, daugiausia yra toki (i viso 37, arba 14,17 %), kai linksnio
kategorija turi 67 narius (kaip, beje, yra ir lietuvi kalboje).
Dabar pabandykime pairti, kkios gi yra konkreios t linksni reikms, kurios mogaus komunikacini sistem istorijoje pasirod tokios svarbios, kad jas esame
veriami btinai paymti. Daugiausia dmesio ia nusipelno vadinamieji pagrindiniai
vaidmenys (angl. core relations), kuriems priskiriami ms seni pastami subjektas
ir tiesioginis objektas. Linksnio kategorijoje iuos vaidmenis perteikiantys elementai
(gramatins rikms) gali bti vadinami nominatyvu (vardininku, angl. nominative)
ir akuzatyvu (galininku, angl. accusative). Apie tai, kodl sakinyje svarbu (ir patogu)
51
52
53
54
Neilo Armstrongo odiai apie pirmj savo ingsn Mnulyje.

Jas kalbotyroje prasta atskirti brkneliais.
Angl. morphological case.
Nuoirdiai dkoju Vladimirui Plungianui, parpinusiam i sakini vertim.
39
paymti subjekt ir tiesiogin objekt, ia jau nekartosime, bet atskirai aptarsime klausim, kodl k tik reikjo sakyti gali bti vadinami. Dalykas tas, kad ne visose kalbose
situacijas, kurias nusako tranzityviniai ir intranzityviniai veiksmaodiai, irima
vienodai. Pavelkime tai tokius djirbal kalbos pavyzdius55:
(1) uma

tvas+abs56
S

tvas gro
(2) yabu

motina+abs
S

motina gro
banaganyu
gro
V
banaganyu
gro
V
(3) uma
yabu-gu
buran

tvas+abs
motina-erg56 pamat
O
S
V

motina pamat tv
(4) yabu
uma-gu

motina+abs
tvas-erg
O
S

tvas pamat motin
buran
pamat
V
Pirmiausia atkreipkime dmes tai, kad odi tvarka (3) ir (4) pavyzdyje mums
gali bti neprasta: i pradi eina tiesioginis objektas, po to subjektas, o pabaigoje
predikatas (OSV). Dabar domiausioji dalis: (1) ir (2) pavyzdyje intranzityviniai veiksmaodiai prisijung subjektus (uma tvas ir yabu motina), o (3) ir (4) pavyzdyje tie
patys odiai jau yra tiesioginiai objektai, bet j forma nepasikeit vl uma ir yabu!
Kas ia darosi? Maa to, tranzityvini veiksmaodi subjekt forma kaip tik pasikeit:
yabugu ir uma-gu. Stebtis nra ko, nes ios kalbs logika skiriasi nuo ms gerai
mokamos lietuvi: ia tiesioginis objektas ir intranzityvinio veiksmaodio subjektas
ymimi vienodai (tuo paiu linksniu absoliutyvu, angl. absolutive57, sutrumpintai abs),
o tranzityvinio veiksmaodio subjektas nuo j skiriasi (gauna kit linksn ergatyv,
55 Robert M. W. Dixon, Ergativity, Cambridge: Cambridge University Press, 1994, 10.
56 Santrumpos reikm netrukus isiaikinsime (tai tam tikras linksnis).
57 Kaip matyti i pavyzdi, negalime atskirti odio dalies, kuri ymt absoliutyv. Tai labai domus
ir gana danas atvejis, kai apiuopiamo rodiklio nebuvimas duoda tam tikr signal. Jei tstume viesoforo metafor, tai prilygt jo ijungimui, tik, aiku, reikia suprasti, kad ijungimas turt bti sutartinai
laikomas irgi vienu i signal. Kitaip tariant, iuo atveju negalima manyti, kad ia tiesiog isisukame nuo
reikms ymjimo tai nemanoma, juk susitarme, kad gramatins rikms yra tokie poymiai, kurie
praneime ymimi btinai. Kad bt aikiau, kalbininkai kartais prirao nul () ten, kur tam tikro rodiklio
laukiame (pavyzdiui: uma-, yabu-) ir sako, kad tokiu atveju pasinaudota nuliniu ymjimu (angl. zero
marking).
40
angl. ergative, sutrumpintai erg58). Lietuvi kalboje yra atvirkiai: ir intranzityvinio, ir

tranzityvinio veiksmaodio subjektai ymimi vienodai (nominatyvu), o tai tiesioginis
objektas gauna kit linksn (akuzatyv):
(5) Mam-a
gro
S V
gro
(6) Dukr-a59
S V
(7) Mam-a
pamat
dukr-
S V O
(8) Dukr-a
pamat
mam-
S V O
I tokio palyginimo aikiai matyti, kad negalime kalbti apie subjekto ir tiesioginio
objekto linksnius apskritai jie labai glaudiai susij ir su veiksmaodio tranzityvumu.
Todl pagal tai, kaip kalbos surikiuoja savo linksnius tiems vaidmenims ymti, skiriamos
akuzatyvins kalbos60 (turi special tiesioginio objekto linksn akuzatyv, o tranzityvini ir intranzityvini veiksmaodi subjektus surikiuoja vien gret ir ymi vienodai nominatyvu) ir ergatyvins kalbos61 (turi special tranzityvinio veiksmaodio
subjekto linksn ergatyv), o intranzityvin subjekt ir tiesiogin objekt surikiuoja
vien gret ymi vienodai). Pagal rikiuots (angl. alignment (of case marking)) ypatumus gali bti skiriama ir daugiau tip, bet jie yra jau u ms pokalbio rib62.
Dabar prisiminkime, kad poskyrio pradioje buvo usiminta apie kalbas, kurios
turi gana dideles linksni sistemas trumpai pasiaikinkime, nuo ko gi jos taip isipuia. Pirmiausia reikia pasakyti, kad linksnio sistem sudtingesn padaro ir tokie gerai
jums pastami, tik ia neaptarti nariai, kaip kilmininkas (genityvas, angl. genitive),
ymintis priklausomyb, naudininkas (datyvas, angl. dative), ymintis gavj, nagininkas (instrumentalis, angl. instrumental), perteikiantis priemon, ir kai kurie kiti
linksniai. Vis dlto daniausiai ddiosios linksni sistemos isiskiria ne iais nariais, o
tuo, kad morfologikai gali paymti vairiausius erdvs vaidmenis. Kad bt aikiau,
pairkime lietuvi kalb, nes jos istorija iuo poiriu labai domi. Dabar turime tik
vien pagrindin erdvs linksn vietinink (inesyv, angl. inessive), kuriuo nusakome
buvim kur nors, pavyzdiui:
Sdiu vynin-j(e).
58 Ergatyvas ia jau turi apiuopiam rodikl tai odio dalis -gu.

59 Galima bt rayti ir tv-as (juk tai irgi vardininkas), bet pavyzdio aikumo dlei vienas daiktavardis
pakeistas, kad net linksnio rodikliai visikai sutapt.
60 Angl. accusative language.
61 Angl. ergative language.
62 Apie juos galima trumpai pasiskaityti ia, t. p. r. ir emlap.
41
Anksiau, kaip inote, gyvenimas visada buvo geresnis, todl lietuviai vartojo net
keturis erdvs linksnius! Vien j retkariais pasitelkiame dar ir iandien, kai norime
nusakyti judjim koki nors erdv nors nebtinai t linksn patys vartojate, bet tikrai
turtumte suprasti, kas ia sakoma:
Einu vynin-n.
Tai einamasis vidaus vietininkas, arba iliatyvas (angl. illative). Kit dviej erdvs
linksni jau nebevartojame: jie nusako jim ar buvim prie ko nors. Sakysim, senovs
lietuvis galjo pasakyti, kad sdi vynin-eip(i) (jei jis yra ne viduje, o tik prie jos) ir eiti63
vynin-sp(i) (jei jis dar tik eina jos link). Todl ankstesn lietuvi morfologini erdvs
linksni sistema buvo keturnar:
iliatyvas
aliatyvas
(eimi64) vynin-n(a)
inesyvas
(eimi) vynin-sp(i)
aliatyvas
(sdiu) vynin-j(e)
(sdiu) vynin-eip(i)
Ilgainiui dal ios sistemos nari lietuviai m vartoti vis reiau po truput juos
keit prielinksniniai junginiai (PP), todl dabar liko tik vienas pagrindinis morfologinis
erdvs linksnis (alia labai reto iliatyvo):64
(iliatyvas)
(einu) vynin / vynin-n
inesyvas
(einu) prie vynins65
(sdiu) vynin-j(e)
(sdiu) prie vynins
Sistem su dideliu linksni skaiiumi erdvs posistemis bna dar labiau ipltotas, sakysim, estai ir suomiai turi jau eianar sistem, kur morfologikai ymimas
judjimas nuo ko nors, pavyzdiui, paviriaus (Pakilau nuo kds = est. Tusin tooli-lt,
tai abliatyvas, angl. ablative) ir judjimas i tam tikros erdvs (Ijau i vynins = est.
Vljusin veinibaari-st, tai eliatyvas, angl. elative). Taip pridedant vis naujus buvimo ir
slinkties erdvje aspektus linksnio sistema gali iaugti iki spdingo dydio ja stebtis
nereikt, nes, kaip matyti i lietuvi kalbos raidos (ir, beje, pirmojo io poskyrio pavyzdio), tai, kas vienoje kalboje ymima morfologiniu linksniu, kitoje gali bti perteikiama
kitaip adpozicijomis.65
63 Tai senesn veiksmaodio forma, atitinkanti ms dien eina. Aiku, visas odi junginys vis tiek
atrodo dirbtinai, nes odis vynin palyginti naujas, inomas tik nuo XX a. pradios.
64 = einu.
65 Jei einu prie vynins skamba neprastai, galvokite apie tokius pavyzdius, kaip einu prie eero, jros ir pan.
42
Apibendrinkime
Linksnis tai daiktavardinio junginio (NP) vaidmens ymiklis. Jei jis matomas i
odio formos, kalbame apie morfologin linksn, bet turime nepamirti, kad informacij apie vaidmenis galima perteikti ir kitais bdais odi tvarka arba adpozicijomis.
Pagrindiniai vaidmenys subjektas ir tiesioginis objektas gali bti ymimi laikantis
skirting princip. (1) Jei kalba linksnius surikiuoja taip, kad intranzityvinio ir tranzityvinio veiksmaodio subjekt ymi vienodai (nominatyvu), o tiesiogin objekt kitaip
(akuzatyvu), sakome, kad tai akuzatyvin kalba. (2) Jei vienodai ymimas intranzityvinio veiksmaodio subjektas ir tranzityvinio veiksmaodio objektas (absoliutyvu), bet
kitaip (ergatyvu) paymimas tranzityvinio veiksmaodio subjektas, tada susiduriame
su ergatyvine kalba. Ddels linksni sistemos paprastai pasiymi ipltotais erdvs
linksni posistemiais, kuriuos kitose kalbose gali atitikti adpoziciniai junginiai.
K dar ia paskaiius?
Tallerman knygoje linksnio kategorija pristatoma labai trumpai (r. 2.3.3.4, Case)
ir plaiau aptariami tik pagrindini vaidmen ymjimo (linksni rikiuots) modeliai (r.
6.3, Case systems ia minimos ir vadinamosios dalins sistemos, angl. split systems).
Norintiems linksnio kategorij pasigilinti labiau galima rekomenduoti knyg lakoniku pavadinimu Case, parengt Barry J. Blakeo66 pradkite nuo vadinio (pirmojo)
skyriaus, vliau eikite prie penktojo Survey of case marking (jei ergatyvini sistem
analiz kol kas atrodo sudtinga, 5.2 poskyr (Organisation of the core) galite i pradi praleisti67; jei susidomjote erdvs linksniais, tada eikite tiesiai prie nedidelio, bet
informatyvaus 5.6 poskyrio Local cases).
4.2.2. S KAIIU S
Aikindamiesi, kas yra gramatin kategorija, tam tikru etapu naudojoms tai tokiu
pavyzdiu:
mnksubj b svobj
Jei j bandytume perteikti lietuvikai ar kita panaia kalba, btume priversti paymti
ne tik situacijos dalyvi vaidmenis (linksnius), bet ir kai k daugiau adresatui suteikti
informacijos apie j kiek. Tiesa, ta informacija bt labai apytikr: kalbant lietuvikai,
daiktavardio forma gali signalizuoti, kad ja ymimas dalyvis yra arba pavienis (eiminink-), arba sudaro grup (svei-us). Tokia gramatikai (t. y. btinai) perteikiama kiekio
informacija kalbotyroje vadinama skaiiumi (angl. number), jos vienetin reikm vie
naskaita (angl. singular), o grupin daugiskaita (angl. plural). Skaiiaus reikmi gali
66 Cambridge: Cambridge University Press, 2001 (2nd ed.).
67 Arba atvirkiai: jei ergatyvumas jus sudomino, imkits vienoje i ankstesni ina nurodytos Dixono
knygos.
43
bti ir daugiau (apie tai kiek vliau), bet jau dabar matyti, kad pats kategorijos pavadinimas nra visai tikslus, juk ia kalbame tik apie tam tikras kiekio grupes, kuri rikms
yra vienas (1) arba daugiau nei vienas (>1). Tikslesn kiekio informacija kalbose gali
bti perteikiama kitaip specialia odi klase skaitvardiais (angl. numeral). Be to,
reikia pasakyti, kad ne vsos pasaulio kalbos ir ne visada skaii ymi privalomai, bet tai
jokiu bdu nereikia, kad tokiomis kalbomis kalbantieji nemato skirtumo tarp pavienio
daikto ir daikt grups tiesiog tos komunikacins sistemos susiklost taip, kad neveria
apraom objekt (paprastai dalies j) btinai vertinti kiekio poiriu68.
Minimali skaiiaus kategorija, suprantama, susideda i dviej nari (vienaskaitos ir
daugiskaitos), tad dabar pasiirkime, kaip objektai gramatikai gali bti kvantifikuojami dar smulkiau. Pirmiausia galima specialiai paymti du objektus tai dviskaita
(angl. dual), kuri anksiau vartota ir lietuvi kalboje:
eiminink- buiuoja svei-u.
Forma svei-u ia ymi ne mums dabar prast naginink, o galinink ir kartu

informuoja, kad objektas ne pavienis, o porinis69. Dviskaita yra daugiskaitos poris,
todl trinars (vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos) skaiiaus kategorijos sandar
hierarchikai galima sivaizduoti taip:
skaiius
1
vienaskaita
>1
daugiskaita
2
dviskaita
>2
daugiskaita
Natraliosiose kalbose vienaskaitos posistemis nra kaip nors smulkinamas (t. y.

neinoma gramatins reikms, kuri reikt, pavyzdiui, pus), o daugiskaita jau kas
kita. Ten gali bti skiriama ne tik dviskaita, bet ir triskaita (angl. trial) arba tai labai
domu paukalis (angl. paucal), arba keliaskaita70, nurodanti nedidel (kiekvienoje
kalboje konkreiai apibrt) kiek. Pastaroji gramatin reikm vartojama, pavyzdiui,
bais kalboje, kur daiktavardio pabaigoje einantis elementas rodo, kiek yra objekt
vienas, keli (nuo 2 iki 6) ar daugiau71:
68 Apie tokius atvejus r. Greville G. Corbett, Number, Cambridge: Cambridge University Press, 2000, 7075.
69 Atkreiptinas dmesys tai, kad t informacij perteikti galjo daiktavardio forma pati viena, be skait
vardio.
70 Dar galtume sakyti maaskaita.
71 Pavyzdi altinis: Greville G. Corbett, Number, Cambridge: Cambridge University Press, 2000, 11.
44
(1) lubn-titi
litas-sg
Stebjau lit.
foofe
stebjau
(2) luban-jaa
foofe
litas-paucal
stebjau
Stebjau kelet lit.
(3) luban-jool
foofe
litas-pl
stebjau
Stebjau daug lit.
i kalba labai domi ir tuo, kad jei daiktavardis negauna jokio skaiiaus rodiklio, tai
reikia, kad juo ymimas objektas tiesiog atsiduria u skaiiaus rib t. y. kalbtojas
objekt nurodo, bet visikai jo nekvantifikuoja jam tai nesvarbu, o ir kalba iuo atveju
neveria to daryti. Pavyzdiui, iame sakinyje tiesiog informuojama, kas buvo stebjimo
turinys, ir tiek72:
(4) lban
foofe
J iversti mums inomesnes kalbas tiesiog nemanoma, nes jose esame paprasiausiai veriami pasakyti, kiekgi buvo t stebim objekt!73
Apibendrinkime
Gramatin skaiiaus kategorija nurodo situacijos dalyvio priklausym tam tikrai

kiekio grupei. Daniausios gramatins skaiiaus reikms yra vienaskaita (kiekio grup
vienas) ir daugiskaita (daugiau nei vienas), retesns dviskaita (2), triskaita
(3) ir keliaskaita (keletas).
K dar ia paskaiius?
Geriausia knyga besidomintiems skaiiaus kategorija jau buvo nurodyta inaoje

tai Corbetto darbas Number, r. pirmiausia 2 sk. Meaning distinctions.
4.2.3. KL A S (G IMIN )
Sakykime, kad kuriant praneim mums prireik NP, kurio pagrindinis dmuo yra
daiktavardis foj, o j reikt apibdinti kokiu nors bdvardiu, einaniu payminio
pozicijoje. Pagalvokite k raytumte vietoj brknio tai tokiame sakinyje:
Susitikome erdv____ foj.
72 Tokia forma priskiriama vadinamajam bendrajam skaiiui, angl. general number (pavyzdys teikiamas
i to paties altinio).
73 Norint suprasti tos formos esm, galima galvoti apie lietuvi (ar kitos panaios kalbos) bendrat: pasitelk j irgi tiesiog nurodome veiksm kaip tok atsiriboj nuo laiko, nuosakos ir asmens kategorij.
45
Akivaizdu, kad turime tik dvi galimybes arba erdvi-oje, arba erdvi-ame kurias kol
kas paymkime I ir II. Lietuvi kalba veria pasirinkti vien i j, panaiai kaip pasibaigs kuras mus veria degalinje inoti, ar reikia benzino, ar dyzelino antraip toliau
vaiuoti negalsime. Kaip automobilio atveju degalai priklauso nuo variklio tipo, taip ir
daiktavardiniame junginyje visk lemia pagrindinis dmuo daiktavardis. Vadinasi, kai
svarstme, kokia bdvardio forma ms NP tikt, i ties galvojome apie daiktavard
kokiai klasei jis priklauso ar I (sakykim, benzinas), ar II (dyzelinas). iuo atveju
net nesvarbu, katr form erdvi-oje ar erdvi-ame gal gale pasirinksime, svarbu tai,
kad daiktavardis foj ms kalbin smon iek tiek klampino ir leido tarytum sultintai
pasiirti bdvardio formos parinkimo klausim. Jei kalba turi mechanizm, kuris
veria bdvardio74 form parinkti pagal su juo susijus daiktavard, sakoma, kad toje
kalboje yra gramatin gimins, arba daiktavardio klass, kategorija (angl. gender,
noun class)75. Kaip ir kit kategorij atveju, ia vl pabrime, kad pasaulyje yra nemaai
kalb, kurios gimins kategorijos visikai neturi, o ktos prieingai naudojasi gana
sudtingomis sistemomis, kurias sudaro net iki dvideimties skirting klasi76. Tyrimas,
atliktas remiantis 257 kalb duomenimis, rodo, kad daugiau nei pus j (56,42 %)
apskritai neturi gimini sistemos, o i t, kurios j turi, daniausiai (44,64 %) pasitaiko
kategorijos, sudarytos i dviej nari (kaip antai lietuvi).
I pradi pasiirkime paprast, bet labai dom tamil kalbos atvej77. Nordami
pasakyti, kokiai klasei priklauso ios kalbos daiktavardis, pirmiausia tursime atsakyti
klausim, ar jo ymimas objektas yra mstanti (racionali) btyb. Jei ne, t daiktavard
priskiriame niekatrajai giminei (tai gyvnai ir negyvieji objektai), jei taip, tada dar
turime atsakyti klausim, kokia tos mstanios btybs lytis vyras ar moteris. ia,
aiku, galt kilti toks klausimas: kodl dvi pastarosios gmins nra paprasiausiai
priskiriamos tiesiog monms? Dalykas tas, kad tas klases pagal lyt skirstomos ir dievybs, kurios, suprantama, yra mstanios btybs. Kaip matyti, tamil klasi sistema
labai aiki: jei norite nustatyti daiktavardio gimin, turite irti jo reikm ir, udav
du klausimus (Ar msto? Vyras ar moteris?), gausite vien i trij klasi.
Mokantis tamil kalbos, jos gimini sistem perprasti turt bti visai nesunku
nepalyginsi su vargais, kuriuos mons patiria per ispan, prancz, rus, vokiei ar
kit panai kalb (skaitant ir lietuvi) pamokas. Lygindami tamil ir k tik ia pamint kalb sistemas galime padaryti svarbi ivad: kai kuriose kalbose gimin aikiai
semantikai motyvuota (t. y. pagal daiktavardio reikm galime pasakyti jo gimin),
o kai kuriose gimins priskyrimas semantikai motyvuotas tik i dalies (sakysim,
ir lietuvi kalboje didioji dauguma vyrus arba moteris nusakani daiktavardi bus
74 Ar kito bdvardiko odio, pavyzdiui, dalyvio, skaitvardio, rodomojo vardio ir pan. (kartais gimins rodiklius gali gauti ir predikatai).
75 Toliau abi ios svokos vartojamos kaip sinonimai, tik nortsi pabrti, kad klas labai gerai atskleidia aptariamos kategorijos esm: juk ia objektus klasifikuojame, priskiriame tam tikroms klasms.
76 Tiek j yra Nigerijos ful kalboje, r. apra su tolesnmis nuorodomis.
77 Remiantis Greville G. Corbett, Gender, Cambridge: Cambridge University Press, 1991, 89.
46
atitinkam gimini, bet atvirkiai pasakyti jokiu bdu negalime, pavyzdiui: jei daiktavardis vyrikosios gimins, tai jis nusako vyrikosios lyties btyb). Panai situacija
ir piet Afrikoje vartojamose bant kalbose: nors ten daiktavardio klasi gali bti
skiriama nuo 7 iki 10, bet aikis semantins motyvacijos nra, galima nurodyti tik tam
tikrus reikminius branduolius. Jie ia mums doms dl kitokios motyvacijos juk iki
iol kalbjome tik apie mstym, vyrikum ir moterikum, o ten skiriamieji poymiai
visai kitokie78, sakysim, augal pavadinimai paprastai priklauso 3/4 klasei79, vaisi
5/6, gyvn 9/10, pailg objekt 11/10, ma objekt 12/13. Bet, panaiai kaip ir
kitose kalbose, kur veikia tik dalin semantin motyvacija, grietumo nra, pavyzdiui,
nei visi 3/4 klass daiktavardiai yra augalai, nei visi augalai priklauso tai klasei.
Apibendrinkime
Jei kalboje su daiktavardiu sintaksikai susijusio bdvardio (ar kito odio) forma
priklauso nuo to daiktavardio, tai reikia, kad tos kalbs daiktavardiai turi gramatin
klass (gimins) kategorij. Kitaip nei daugelio kit gramatini kategorij atveju, klass raikos esm gldi ne paiame jos turtojuje (daiktavardyje), o su juo susijusiuose
odiuose (kuri form tas daiktavardis nulemia). Daiktavardio klasi sistema gali bti
semantikai motyvuota visikai (priklausymas klasei priklauso nuo daiktavardio
reikms) arba tik i dalies (tik dalies daiktavardi gimin galima paaikinti pagal
j reikm).
K dar ia paskaiius?
Daugiau ini apie gimin galite rasti iame poskyryje nurodytuose internetiniuose
altiniuose, o i kategorij labiau gilindamiesi remkits jau cituotu Corbetto darbu
Gender (is autorius, beje, pareng ir mintus internetinius apraus).
4.2.4. A PIBR T U MA S
sivaizduokime, kad ms vynin ateina naujas lankytojas, padavjai jo nepastebi,

tad eiminink vienam i j sako: Ar matei ten k tik mogus atjo, ar negaltum jo aptarnauti? Jei pokalbis vykt anglikai, praneimas galt skambti taip: Did you notice
that a man just came in over there? Would you go serve him, please? 80. Padavjas paada
tuojau pat nueiti, bet iek tiek utrunka, po kurio laiko grta su meniu prie eimininks:
78 Tiesa, matyti, kad kalbose, kurios gimins kategorij turi, lyties poymis apskritai labai danas: pavyzdiui, i 112 tirt kalb tik 28-iose lyties poymiu nesiremiama.
79 Bant kalb daiktavardi klass danai ymimos dviem skaiiais: pirmasis nurodo vienaskaitos derinimo model, o antrasis daugiskaitos. Kitaip tariant, uraymas 3/4 reikia, kad tai tokia klas (gimin),
kurios vienaskaitos modelis yra treiasis, o daugiskaitos ketvirtasis (o ne, pavyzdiui, treiasis arba ketvirtasis).
80 Nuoirdiai dkoju Cori Anderson, padjusiai patikslinti io ir kit tekste teikiam angl kalbos sakini vertimus.
47
Atsipraau arba a per ltai jau, arba mogus tiesiog persigalvojo ir ijo/ Im sorry,
either I was too slow, or the man changed his mind and left. I ios situacijos matyti,
kad apraytame pasaulio fragmente buvo pasirods naujas veikjas, kur pirmiausia
pastebjo eiminink, vliau j savo praneime (greiiausiai kartu ir rankos ar galvos
judesiu) nurodiusi padavjui taigi abu t nauj veikj identifikavo ir sira atmintin. Kai padavjas ruo sakin eimininkei, j turjo traukti t pat abiej jau inom
situacijos dalyv, tik lietuvi ir angl kalbos ia pasielg skirtingai: antroji privert t
inomum sakinyje paymti, todl prie man eina tam tikras signalas elementas the;
kitaip yra lietuvi kalboje ia tokie jau inomi objektai gali bti niekaip nepaymimi,
todl tiesiog buvo pasakyta mogus, nors, aiku, buvo galima ir patikslinti tas mogus.
Panaiai ir pirmajame sakinyje veikjas pokalbio dalyviams dar neinomas (naujas), jo
padavjas identifikuoti i ankstesni pokalbi su eimininke negali, todl angl kalboje
jis paymimas odiu a, o lietuvi kalba to nereikalauja (tiesa, ir ia galima pasitelkti
odius toks, vienas, bet svarbu tai, kad jie iuo atveju visikai nebtini).
I aptartos situacijos ir jos kalbinio atspindio matyti, kad pasaulyje yra kalb,
turini gramatin (btinj) objekt identifikavimo mechanizm, kur vadiname
apibrtumu (angl. definiteness). Signalas, rodantis, kad objektas negali bti identifikuotas (i ankstesnio pokalbio ar kit ini altini), vadinamas neapibrtuoju (angl.
indefinite), o toks, kuris parodo, kad adresatas objekt galt identifikuoti, apibr
tuoju (angl. definite). Daugelyje Europos kalb apibrtumas perteikiamas specialiais
odiais, kurie tradicikai vadinami artikeliais (angl. article), bet jokiu bdu neturtume
galvoti, kad jei kalboje apibrtumas yra gramatin kategorija, tai ten jis bus ymimas
tik artikeliais. Tolesniame poskyryje (4.5) atskirai aikinsims, kaip gali bti reikiamos
gramatins kategorijos, bet aikumo dlei pateiksime kelet pavyzdi ir ia. Sakysim,
galime pasiirti, kaip vairiose kalbose veriamas inomos Ernesto Hemingwayaus
apysakos pavadinimas, kur yra du apibrti situacijos dalyviai (jie, suprantama, krinio
neskaiiusiems ar apie j negirdjusiems dar neinomi, bet i anksto esame informuojami,
kad bus kalbama apie konkreius apibrtus veikjus):
(1) angl The Old Man and the Sea
(2) prancz Le Vieil Homme et la Mer

(3) dan Den gamle mand og hav-et
(4) island Gamli maur-inn og haf-i

(5) suomi Vanhus ja meri
(6) lietuvi Senis ir jra
(7) rus Starik i more
Pradkime nuo paskutini trij vertim juose nra joki speciali signal, leidiani suprasti, kad kalbama apie apibrtus objektus to dalyko nepasakyti leidia
48
(arba: neveria pasakyti) i kalb gramatins sistemos. Kitokia situacija pirmaisiais

keturiais atvejais ten apibrtumas ymimas privalomai. Angl ir prancz kalbose,
kaip matyti, i reikm perduodama taip pat atskirais odiais (ymimaisiais artikeliais), tik pranczikai dar parodoma ir daiktavardio klas (gimin): le vyrikoji ir
la moterikoji. iek tiek kitokia padtis dan kalboje: pirmasis NP turi ymimj artikel den (jis kartu ymi ir vadinamj bendrj gimin vienaskaitoje), o antrasis jau
odio dal, prisijungiani pabaigoje: -et (ji taip pat vienaskaitoje nurodo gimin, tik
iuo atveju niekatrj)81. Dan kalboje laikomasi principo, kad perteikiant ymimj
apibrtumo reikm pavienis daiktavardis gauna speciali odio dal (ms pavyzdyje
-et), o toks, kuris turi bdvardin ar daiktavardin paymin atskir od (artikel, ms
pavyzdyje den). Galop island kalboje abu daiktavardiai gauna specialias odi dalis,
i kuri pirmoji (-inn) dar atspindi ir vyrikj, o antroji (-i) niekatrj gimin82.
Apibendrinkime
Apibrtumu laikomas gramatinis objekt identifikavimo mechanizmas: jei

objektas (i ankstesnio pokalbio ar kit ini altini) negali bti identifikuotas, tokia
apibrtumo reikm vadinama neapibrtja, o jei identifikacija galim, tada tai
apibrtoji reikm. Nors dalyje kalb apibrtumas perteikiamas specialiais odiais
(artikeliais), j su apibrtumu tapatinti nereikia, nes kitose kalbose ta kategorija gali
bti ymima ir kitais bdais.
K dar ia paskaiius?
Tolesnms studijoms rekomenduotina cituotoji Lyonso knyga Definiteness.

4.3. VEIKSMAODIO GRAMATINI KATEGORIJ APVALGA
4.3.1. L A I KA S
Kalbdami apie dideles linksnio sistemas pastebjome, kad jos pasiymi ipltotais
erdviniais posistemiais, o tai tos kalbos, kurios toki linksni neturi, gali t trkum
kompensuoti kitais bdais, pavyzdiui, adpozicijomis. I ia matyti, kad kalbtojams
be galo svarbu erdvje kuo tiksliau lokalizuoti veiksmus ir su jais susijusius objektus.
domu, kad panaiai elgiamasi ir visikai kitoje laiko plotmje: ten irgi veikia vairs
lokalizacijos mechanizmai pradedant visikai paprastais ir baigiant gana mantriais.
Analiz vl pradkime nuo ms dirbtinio pavyzdio:
mnksubj b svobj
81
82
Christopher Lyons, Definiteness, Cambridge: Cambridge University Press, 1999, 68.

Kartu perduodama informacija ir apie vienaskait bei vardinink (ten pat).
49
Suprantama, pavartojus tok (ar kit predikat), adresatui greiiausiai kniets

suinoti, ar, pavyzdiui, t situacij dar galima bt stebti, ar ji jau pasibaigusi, ar jos
bkl dar kokia nors kitokia. inoma, smalsum pavykt patenkinti adresantui terpus
prieveiksmi dabar, anksiau, iandien, pernai ar pan., bet kai kurios kalbos tokiems
smalsuoliams ypa paslaugios ir laikin predikat lokalizacij paveria savo gramatikos dalimi tai tada ir kalbame apie laiko kategorij (angl. tense).
Kad isiaikintume, kaip veikia temporalins lokalizacijos mechanizmas tokiose
kalbose, kur laiko kategorija yra gramatin (btinoji), turime sivesti vien svarbi svok, tai kalbjimo momentas (toliau sutrumpintai KM, angl. moment of speech/
utterance). KM yra tarytum ibintas, kur eidami laiko keliu neasi adresantas su adresatu ir tai pagal t ibint kaip atskaitos tak lokalizuoja pasakojime pasirodanias
situacijas, kurias ymsime raide P, pavyzdiui:
t
P
KM
is pieinys vaizduoja vien i laiko kategorijos reikmi (signal), kai sakinyje

pasirodanti situacija P yra ankstesn u kalbjimo moment (KM). prastiniais
odiais tariant tai btasis (praeities) laikas, pavyzdiui:
eiminink netiktai pabuiavo svei.
Laikantis tokios logikos visai nesunku nuspti, koki reikm vaizduoja tai is
paveiksllis:
t
P
KM
ia situacija P yra vlesn u kalbjimo moment, todl tai bus dar viena laiko
kategorijos reikm, prastai vadinama bsimuoju laiku, pavyzdiui:
O tada eiminink svei netiktai pabuiuos!
Greiiausiai jau pasigendate dar vieno gerai inomo signalo esamojo laiko, pabandykite pagalvoti, kaip j paymtumte:
50
t
KM
iuo atveju situacija P su kalbjimo momentu sutampa, nes ir pokalbis, ir P

vyksta tuo paiu metu:
irk, eiminink buiuoja svei!
Trumpai k tik apraytas tris laiko kategorijos reikmes galtume nusakyti taip:
(1) P, KM
(2) KM, P
(3) P = KM
P anksiau u KM
btasis laikas
P vliau u KM
bsimasis laikas
P sutampa su KM
esamasis laikas
irint toki schem, atrodyt, kad gramatin laiko kategorija vairiose kalbose
galt bti visai paprasta: trinar ar bent jau dvinar83 (nes vienanar kategorija tiesiog
nemanoma). Vis dlto i savo patirties inote, kad mokantis usienio kalb danai tenka
susidurti su gerokai sudtingesnmis sistemomis, kuriose skiriama daugyb vairiausi
laik. Kaip ia yra? Dalykas tas, kad laiku tradicikai laikoma ne tik gryna temporalins
lokalizacijos reikm, bet ir jos deriniai su papildoma informacija, o t derini kartais
susidaro nemaai. Apie dal toki papild kalbsime tolesniame poskyryje (r. 4.3.2),
o kol kas pasiirkime paprast pavyzd, nes galvodami apie lietuvi kalb, k tik
pateiktoje schemoje galjote pasigesti btojo daninio laiko:
eiminink per pusryius kiekvien svei pabuiuodavo!
irint lokalizacijos, tokia situacija yra pirmojo tipo ankstesn u kalbjimo moment, bet kartu su ankstesnumo signalu gauname ir papildomos informacijos, kuri su
temporaline lokalizacija visikai nesusijusi kad veiksmas buvo nevienkartinis.
Kai kada situacijos laiko lokalizacijos mechanizmai pasirenka ir kit atskaitos
tak: ne KM, o kit situacij, kuri toliau paymsime R tokiu atveju susidursime su
vadinamuoju santykiniu (reliatyviuoju) laiku (angl. relative tense). Pradkime nuo tai
tokio pavyzdio:
Visiems isiskirsius (P), eiminink pabuiavo (R) svei.
83 Kaip, pavyzdiui, suomi kalboje, kur esamasis ir bsimasis laikai formos poiriu neskiriami (kas
turima omenyje, suprantama i konteksto, prieveiksmi ir pan.).
51
iuo atveju matyti, kad i pradi vyko P, o po to R speciali predikato forma

(isiskirsius84) tarytum duoda signal, kad sakinyje reikia iekoti kito predikato, kuris
bus atskaitos takas, u kur P yra ankstesnis. Panaiai lietuvi kalboje galima parodyti,
kad P = R:
Visiems skirstantis (P), eiminink pabuiavo (R) svei.
Tiesa, jei nortume pasakyti, kad i pradi R, o tik po to P, tai lietuvi kalboje specialios toki reikm turinios formos nerasime. J, pavyzdiui, turi (piev) mari kalba85:
Memnan
mes
mij-meke (P)
atvykti-conv86
ajym
arbat
Prie mums atvykstant, ivirk arbatos.
olto (R).
padaryk
iame sakinyje yra dvi situacijos: viena nusako atvykim (P), kita arbatos ruoim
(R). Atvykimo predikatas turi special rodikl odio dal -meke, kuri duoda signal, kad
sakinyje reikia iekoti atskaitos tako R kito predikato, yminio ankstesn situacij.
Tok enkl duodanios formos lietuvi kalboje nra, todl vertime turjome pridti
prielinksn prie, kuris ir parod, kad arbatos ivirimas lokalizuojamas prie atvykim.
Apibendrinkime
Gramatin laiko kategorija tai mechanizmas, leidiantis veiksmus lokalizuoti

laiko plotmje. Lokalizacija vyksta pasitelkiant atskaitos takus: kalbjimo moment
(absoliutusis laikas) arba kit situacij (santykinis laikas). Pagal tai, koks situacijos
(P) santykis su atskaitos taku (kalbjimo momentu KM arba kita situacija R), skyrme
po tris variantus absoliuiojo ir santykinio laiko gramatines reikmes:
P, KM
KM, P
P = KM
Absoliutusis laikas
situacija P ankstesn u KM
P, R
situacija P vlesn u KM
R, P
situacija P sutampa su KM
P=R
Santykinis laikas
situacija P ankstesn u R
situacija P vlesn u R
situacija R sutampa su P
84 Lietuvika terminija btojo laiko padalyvis (atitinkamai tolesniame sakinyje bus pavartotas esamojo
laiko padalyvis).
85 Pavyzdio altinis: Igor V. Nedjalkov, Converbs in the languages of Europe, Johan van der Auwera
(ed.), Adverbial Constructions in the Languages of Europe, 1998, 439 (pirminis altinis: Nikolaj I. Isanbaev,
Deepriastija v marijskom jazyke, Jokar-Ola: Marijskoe kninoe izdatelstvo, 1961, 6263, 126, 131).
86 Santrumpa conv ymimi konverbai (angl. converb) tai venos i santykini laik raikos priemoni
(konverbams priklauso ir ankstesniuose pavyzdiuose vartotieji lietuvi kalbos padalyviai).
52
K dar ia paskaiius?
Vienas i glaust vad, tinkani laiko studijoms Bernardo Comrie darbas Tense87.
J skaitydami atkreipkite dmes ms neaptartus dalykus: absoliutj-santykin laik
(r. 3.2 Absolute-relative tense) ir situacijos nuotolio laipsnius (r. 4 Degrees of
remoteness; apie juos t. p. galite suinoti ir WALS r. pastabas, ten teikiamas prie
1 lentel).
4.3.2. A S P E KTA S (VE IKSLA S)
Ankstesniame poskyryje buvo usiminta, kad laik kalbose skiriama daug todl,
kad prie temporalins lokalizacijos (tikrojo laiko) prikimba vairs papildai. Vieni i j
leidia pairti apraom situacij struktr tam tikru aspektu ir todl btent
taip aspektu (angl. aspect) ir vadinami88. Tai, kad aspektas danai eina kartu su
temporaline lokalizacija, iek tiek trukdo j pat painti juk geriausia bt i kategorij apirti grynu pavidalu. iuo poiriu labai vertingi rendili kalbos pavyzdiai ir
pirmiausia panagrinkime tai tok89:
khadaabbe
chiirta
laikai
rayti.impf
khadaabbe
chiirte
laikai
rayti.pfv
pavyzd iversti lietuvi ar kit panai kalb be konteksto labai sunku, nes
mums i karto norisi (= esame veriami) veiksm lokalizuoti kalbjimo momento atvilgiu: (jis) rao, ra ar rays laikus. Bet ios kalbs logika kitokia: pavyzdyje svarbu
ne veiksmo laikas, o tai, kokia jo bkl, arba struktra, iuo atveju adresantas nori
praneti, kad veiksmas nra baigtas (panaiai kaip smalsus kaimynas, kyteljs nos
js remontuojam bst, gali pasakyti, ar remontas jau baigtas, ar dar ne). Jei tokia
situacijos nebaigtumo reikm tampa btinja (gramatine), j vadiname imperfek
tyviniu aspektu (angl. imperfective aspect90). ios reikm s prieingyb, kaip galima
nuspti, bus baigtinis situacijos variantas, vadinamas perfektyviniu aspektu (angl.
perfective aspect)91:
87 Cambridge: Cambridge University Press, 1985.

88 Lietuvikai dar galime sakyti veikslas, bet siekiant geriau atskleisti ios kategorijos esm nortsi ilaikyti aspekto metafor (t. y. kokiu poiriu, atvilgiu vertiname situacij), todl toliau sakysime aspektas.
89 ia ir toliau teikiamo pavyzdio altinis: sten Dahl, Viveka Velupillai, Perfective/Imperfective Aspect,
Matthew S. Dryer, Martin Haspelmath (eds.), The World Atlas of Language Structures Online, Leipzig: Max Planck
Institute for Evolutionary Anthropology, 2013 (atvira prieiga).
90 Pavyzdyje sutrumpintai impf.
91 Pavyzdyje sutrumpintai pfv.
53
Versdami tok pavyzd lietuvi kalb tursime pasirinkti kit veiksmaod parayti, nes taip skirtingais odiais92 lietuvikai neretai perteikiame tai, k ktos kalbos
ymi gramatinmis veiksmaodio formomis (r. toliau apie ispan kalb). Tiesa, iuo
atveju jau ir rendili kalboje matyti, kad prie aspekto kimba temporalin lokalizacija
forma chiirte nukreipia ir praeit, todl galime versti para laikus93. Kiek kitokia
situacija, pavyzdiui, ispan kalboje: ia praeityje aikiai lokalizuojamas ir imperfektyvinis, ir perfektyvinis aspektai, palyginkite94:
escriba
rayti.pst.impf
ra laikus
escribi
rayti.pst.pfv
para laikus
cartas
laikai
cartas
laikai
Dabar pavelkime tai tokius angl kalbos sakinius ir lietuvikus j atitikmenis:

(a) I guess they are calling the police now.

Man regis, jie dabar skambina policijai.
(b) They always call the police when we host late syntax seminars.

Jie visada skambina policijai, kai pas mus vyksta vlyvi sintakss seminarai.
Parykint form iuose angl kalbos sakiniuose sukeisti negalima, tad jos turt
signalizuoti skirtingus dalykus. ie signalai taip pat priskirtini aspekto sriiai: sakinyje
(a) pasirinktas toks poirio takas (aspektas), kad situacija pristatoma kaip besivystanti, todl i reikm vadinama progresyvu (angl. progressive). Sakinyje (b) padtis
visai kitokia. Pirmiausia ia reikia isiaikinti dl santykio su KM. (a) atveju viskas
paprasta apraoma situacija sutampa su praneimo perdavimo momentu ir gal net
vyksta panekovams j matant, tad ia P = KM (esamasis laikas). (b) atveju taip nra
tiesiog norima praneti apie tam tikr dsningum, pastebt adresanto ir galiojant
dabar. Vadinasi, forma call ia duoda du signalus: (1) kad situacija yra ne vienkartin,
o pasikartojanti, lyg prastin todl vadinama habitualiniu aspektu (angl. habitual),
(2) kad tas prastumas (dsningumas) galioja ir dabar, t. y. galiojimo srit patenka ir KM
(kitaip tariant, jei tik bt vlu ir pas mus vykt tas seminaras, jie skambint policijai).
Habitualinis aspektas gana danai eina kaip btojo laiko papildas kaip jau usiminme
anksiau, t aspekt specialia forma galima perteikti ir lietuvi kalboje:
92 Suprantama, rayti ir parayti skiriasi nedaug (tik odio dalimi pa-), bet dalykas tas, kad ia negalime
kalbti apie sistemin gramatins kategorijos raik.
93 Tai logika: juk jei kalbame apie baigtin situacij, paprastai ji bus lokalizuota praeityje.
94 Btasis laikas ymimas santrumpa pst (angl. past). Kad veiksmaodio formoje yra du komponentai
laikas ir aspektas matyti ir i t form pavadinim: pretrito imperfecto, pretrito perfecto simple (t. p.
vadinamas ir pretrito indefinido).
54
Jie visada skambindavo policijai, kai pas mus vykdavo vlyvi sintakss seminarai.
Angl kalba taip pat turi tam tikr bd paymti habitualumui, lokalizuotam
praeityje, pavyzdiui, pasitelkiant konstrukcij su used to:
They used to call the police when we hosted late syntax seminars.
Apibendrinkime
Gramatin aspekto kategorija leidia situacijos struktr pavelgti i tam tikro

poirio tako. Aptarme kelet aspekto reikmi: perfektyvin (vilgsnis situacij
kaip turini rib, t. y. baigtin), imperfektyvin (vilgsnis situacij kaip nepasibaigusi, nepasiekusi ribos), progresyvin (vilgsnis situacij kaip besivystani,
progresuojani), habitualin (vilgsnis situacij kaip prastin, pasikartojani).
K dar ia paskaiius?
Aspekto studij vadui tikt gerai inoma jau minto autoriaus Comrie knyga
Aspect95. Jei laik ir aspekt gilintumts labiau ir jums patiko vairi kalb duomenys,
btinai perskaitykite ir steno Dahlio darb Tense and Aspect Systems96.
4.3.3. A S MU O
Pirmame skyriuje pokalb pradjome nuo to, kad komunikacijos aktui btinai reikia
dviej dalyvi: adresanto ir adresato. Patiems to akto dalyviams akivaizdu, kas yra kas,
bet dabar kelsime kitok klausim kaip tie vaidmenys atsispindi praneimuose? Nors
kalbame apie veiksmaodio kategorijas, bet turime pradti i toliau, tad pavelkite
tai tok pavyzd:
A taip pasiilgau tavs, o tu kalbi tik apie j / j!
Parykintuose elementuose slypi informacija ne tik apie situacijos dalyvi turim

linksn, skaii ir gimin97, bet ir kai kas daugiau tai j vaidmenys komunikacijos
akte, kalbotyroje vadinami asmeniu (angl. person). Asmens kategorij sudaro trys nariai:
Asmuo
Pirmasis
Antrasis
Treiasis
Vaidmuo komunikaciniame akte

Adresantas
Adresatas
Nedalyvaujantysis
95 Cambridge: Cambridge University Press (pirmsyk ileista 1976 m., vliau perleista su pataisymais
(1978, 1981), po to ne syk perspausdinta be pakeitim).
96 Oxford: Blackwell, 1985(atvira prieiga).
97 Tik pabaigoje j / j (mot. / vyr.).
55
I ia matyti, kad pirmuosius du asmenis sieja tai, kad jie abu komunikaciniame akte dalyvauja, o treiasis ne. inoma, jokiu bdu nereikia treiojo asmens
sivaizduoti kaip kokio atstumtojo jis taip pat gali bti ia pat, sitraukti pokalb,
j reaguoti, bet praneimo perdavimo akimirk jis dialogui tiesiog nepriklauso. Kaip
asmens kategorija kalboje ymima? Ms pavyzdyje pirmiausia akivaizdu tai, kad ji
perteikiama tam tikrais odiais, kurie laikomi tskira ir iki iol ms dar neaptarta kalbos dalimi, tai asmeniniai vardiai (angl. personal pronouns). Pirmojo ir
antrojo asmens vardi paskirtis paprasta jie tiesiog eina NP pozicijose tada, kai
apraomoje situacijoje dalyvauja pats adresantas arba adresatas. Treiojo asmens
vardio funkcionavimas truput sudtingesnis. Greiiausiai ir skaitant pavyzd js
akis lengvai praslydo pro pirmuosius tris vardius, bet galjote stabtelti ties paskutiniuoju kas gi ta ji arba tas jis? Toks stabteljimas ir net vilgsnis kairn iekant
platesnio konteksto (ankstesnio sakinio) iuo atveju atskleidia ir treiojo asmens
vartojimo princip tas vardis ymi ne tik nedalyvaujantj komunikacijos akte,
bet ir jau inom i ankstesnio konteksto (sveias, eiminink?); tokio tipo vardiai
vadinami anaforiniais (angl. anaphoric).
Dabar grkime prie veiksmaodio mat ir jo formoje gali atsispindti nusakomos
situacijos dalyvi komunikaciniai vaidmenys. Jei toks atspindjimas yra privalomas,
kalbame apie veiksmaodio asmens kategorij (angl. verbal person (marking), verb
agreement, cross-reference). Kaip ir visada, pradkime nuo to, kad itokia ypatyb kalbai
gali bti ir apskritai nebdinga kad ir kokie bt argument vaidmenys, predikato
forma nuo to nesikeiia jam dl t vaidmen nei ilta, nei alta. Tokia situacija yra,
pavyzdiui, japon kalboje98:
(1) Watashi wa

a

A maiau tave.
(2) Kimi wa

tu

Tu matei mane.
(3) Kanojo wa
ji

Ji mat mus.
kimi wo
tave
mita
matyti.pst
watashitachi wo
mus
mita
matyti.pst
watashi wo
mane
mita
matyti.pst
Kitaip elgiasi lietuvi kalba jos predikatai yra jautrs subjekto komunikaciniam
vaidmeniui: mai-au, mat-ei, mat- (atitinkamai pirmasis, antrasis ir treiasis asmuo).
Kita vertus, turime pripainti, kad objekto vaidmens pokyius lietuvi kalboje predikatas
visikai nereaguoja ir jo forma nesikeiia, pavyzdiui:
98
Nuoirdiai dkoju u i pavyzdi vertim ir komentavim Eiko Sakurai.

56
Ji(s) mat- mane

Ji(s) mat- tave
Ji(s) mat- j/j
(objektas pirmasis asmuo)

(objektas antrasis asmuo)
(objektas treiasis asmuo)
Dabar pasiirkite typaj kalbos pavyzdius99:

nye-wiiw
me-wiiw
ji(s) mat mane
(objektas pirmasis asmuo)
ji(s) mat j/j
(objektas treiasis asmuo)
ji(s) mat tave
u-wiiw
(objektas antrasis asmuo)
Kaip matyti, ia veiksmaodio forma jautri jau objekto komunikacinio vaidmens

pokyiams (juk subjektas visur tas pats 3 asmuo!). domu tai, kad kai kuri kalb
veiksmaodyje reikia paymti dar ir netiesioginio objekto vaidmen tai ameli kalbos
sakinys, reikiantis a pagalsiu tau tuos peilius, kurio predikate atsispindi informacija
apie visus situacijos dalyvius: peilius (3 asmuo), tau (2 asmuo)100 ir a (1 asmuo)101:
Ija
sigin
eu
unan-ad-ih-ig-en
peilis
tas
galsti-3pl-2sg-1sg-fut
Tiesioginis
objektas
(peilius, dgs. 3 a.)
Netiesioginis
objektas
(tau, vns. 2 a.)
Subjektas
(a, vns. 1 a.)
Apibendrinkime
Asmuo tai dalyvio vaidmen komunikacinje situacijoje yminti gramatin kategorija, kuri sudaro trys nariai: pirmasis asmuo (adresantas), antrasis asmuo (adresatas)
ir treiasis asmuo (komunikaciniame akte tiesiogiai nedalyvaujantis). Kai kalbama apie
veiksmaodio asmens kategorij, omenyje turima gramatin btinyb veiksmaodio
formoje atspindti argument komunikacinius vaidmenis (priklausomai nuo kalbos, tai
gali bti ne tik subjektas, bet ir objektai).
99 Amy Miller,A Grammar of Jamul Tiipay, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 2001, 141.
100 Pats dalyvis sakinyje praleistas, tad apie j suinome tik i veiksmaodio formos (panaiai kaip lietuvi kalboje galime praleisti subjekt yminius pirmojo ir antrojo asmens vardius, pavyzdiui: Matome,
kad [...]. Matote, kad [...]; reiau praleidiamas (paslepiamas) treiasis asmuo: Sako, kad rytoj bus karta).
101 Pavyzdio altinis: Anna Siewierska, Person, Cambridge: Cambridge University Press, 2004, 137 (pirminis altinis: John R. Roberts, Amele, London: Croom Helm, 1987, 279280).
57
K dar ia paskaiius?
Pagrindinis asmens kategorijos darbas Annos Siewerskos studija Person, neseniai

nurodyta inaoje, t. p. galite pasiirti ir jos parengt straipsn WALS, kur aptariamas
asmens ymjimas tranzityvinje klauzoje.
4.3.4. M O DA LU MA S IR NU O SA KA
Jei norite igirsti kalbininko atods, paklauskite, kas yra modalumas (angl. modality). Padt gerokai supaprastin ir daug nedsaudami sakykime, kad modalumas leidia
situacijas vertinti tai tokiais aspektais:
(a) kiek jos tikros, manomos:

Gyvenimas gali bti lengvas
(neteigiu, kad taip yra, bet manoma)
(b) kiek jos leidiamos, privalomos:

Tu gali ieiti
(teigiu, kad tai leidiama)

Gyvenimas turi bti lengvas
(teigiu, kad tai privaloma)
Pirmasis modalumo tipas (a) vadinamas episteminiu (angl. epistemic), o antrasis (b) deontiniu (angl. deontic). Kai modalumo raika tampa privaloma gramatini
poymi sistemos dalimi, kalbame apie nuosak (angl. mood).
Dabar eikime prie konkrei pavyzdi sakykime, kad ms vyninje nugirdome
tai toki sakini:
(1) Jei tekiau u tavs, visk prarasiau.
(2) Ne, nenoriu, kad u jo tektum.
(3) inai, a vis dlto itekjau u jo.
Skirtumas tarp nusakom situacij ia visikai aikus, nes (3) sakinyje, vaizdiai
tariant, viskas baigta, tokia jau tikrov (teigiama, kad situacija tikra), o tai pirmuosiuose dviejuose susiduriame su tikrovs galimybmis (situacijos nra tikros) prie j
galtume pridti neteigiu, kad ir pratsti teku u tavs, teki u jo. Puikiai inote,
kad (3)sakinyje vartojama tiesiogin, o (1) ir (2) tariamoji lietuvi kalbos nuosaka,
bet greiiausiai nauja tai, kad abi tas nuosakas priskirsime episteminiam tikrum
vertinaniam modalumui. Pabriant io modalumo ry su praneamos informacijos
realumu, dalies kalb aprauose atitinkamos rikms taip ir vadinamos realiu (angl.
realis, tai bt (3) sakinys102) ir irealiu (angl. irrealis103 (1) sakinys ir (2) sakinio klauza
102 prastine terminija tiesiogin nuosaka, indikatyvas (angl. indicative).
103 T dalyk graiai atskleidia ir lietuvikas nuosakos pavadinimas tariamoji, t. y. viskas vyksta ne i
ties, o tariamai, menamai.
58
[kad u jo tektum]104), pairkime tai tokius mohavi kalbos pavyzdius, kur ireal
(prijungiamosiose klauzose) ymi odi dalys -h ((4) sakinyje) ir - ((5) sakinyje)105:
(4) humi
atay iyu-h

vaikai
daugiau
turti-irrealis

Ji nori turti daugiau vaik.
(5) huwalpay yaaav-
ahote

valapaj kalba suprasti-irrealis
bsiu gerai

Jei imokiau valapaj kalb, man bt gerai.
arp
nori
Kaip matyti, (5) sakinio vertime vartojame lietuvik ireal tariamj nuosak106,
kuri tikt ir (4) sakinyje, jei ten bt du veikjai ir prijungiamoji klauza turt jungtuk
kad (kaip (2) sakinyje). Irealiui galima bt priskirti ir daugelyje Europos kalb vartojam nuosak, vadinam subjunktyvu (angl. subjunctive, sutrumpintai subj), tai keli
ispaniki pavyzdiai107:
(6) Necesito
que
me
devuelvas

reikia
kad
man grinti.prs.subj.2sg

Reikia, kad man grintum t knyg.
(7) Dudo
que
sea

abejoju
kad
bti.prs.subj.3sg

Abejoju, ar tai gera mintis.
(8) Me
alegra
que

man
malonu
kad

Man malonu, kad inai ties.
buena
gera
sepas
inoti.prs.subj.2sg
ese
t
libro
knyg
idea
mintis
la verdad
ties
iuo atveju matyti, kad konkreios nuosakos vartosena skirtingose kalbose nebtinai
turi sutapti: veriant lietuvi tariamoji nuosaka pavartota tik (6) sakinyje, (7) pavyzdyje
tai bt vienas i variant (pabriantis situacijos netikrum, slygikum: Abejoju, ar
tai bt gera mintis), o (8) sakinyje tariamoji nuosaka jau nemanoma (*Man malonu,
kad inotum ties).
104 O [nenoriu] priklauso tiesioginei nuosakai realiui (teigiu, kad noriu).
105 Pavyzdi altinis: Marianne Mithun, The Languages of Native North America, Cambridge: Cambridge
University Press, 1999, 175 (pirminis altinis: Pamela Munro, Topics in Mojave syntax, doctoral dissertation,
University of California, San Diego, 1974, 5455).
106 Taip ji interpretuojama Axelio Holvoeto studijoje Mood and Modality in Baltic, Krakw: Wydawnictwo
Uniwersytetu Jagielloskiego, 2001, 5976.
107 r. F. R. Palmer, Mood and Modality, Cambridge: Cambridge University Press, 2001, 21 ir kt., i kur imami
ir pavyzdiai (pirminis j altinis: Patricia V. Lunn, The evaluative function of the Spanish subjunctive,
Joan L. Bybee, Suzanne Fleischman (eds.), Modality in Grammar and Discourse, Amsterdam: John Benjamins, 1995, 430).
59
Dabar panagrinkime tai tokius sakinius:

(8) Tekk u mans!
(9) Tegu ji u jo iteka!
(10) Itekkim t pai dien!
ia, kaip matyti, adresantas turi vairiausi projekt, kuriuos silo gyvendinti visus juos jungia tai, k galtume nusakyti kaip jo valios raik koks pasaulis, jo nuomone,
turt bti todl iuo atveju susiduriame su deontiniu modalumu108. (8) sakinys,
galima sakyti, tiesmukas: adresantas mano, kad adresatas visikai kontroliuoja galim
predikato tekti gyvendinim, todl pavartoja speciali form, vadinam imperatyvu,
arba liepiamja nuosaka (angl. imperative). (9) sakinys kitoks: adresantas vl kreipiasi
adresat, bet is nei tiesiogiai, nei vienas pats negyvendins predikato itekti, todl
ia skiriama speciali skatinamoji reikm hortatyvas (angl. (ex)hortative). iuo atveju
jau ne liepiama, o adresat kreipiamasi pagalbos (pavyzdiui, kad jis prisidt prie to
veiksmo realizacijos ar tiesiog netrukdyt neprotestuot, nesugalvot silyti savo
rankos ar pan.). Hortatyvin reikm matoma ir (10) sakinyje, nors ten forma turi t pat
element (-ki-), kaip ir imperatyviniame (8) sakinyje (-k)109. Vis dlto ir ia veiksmas
bus gyvendinamas (ar galt bti gyvendinamas) ne vien adresato (kaip (8)), o kartu
su adresantu, tad ir ia ne liepimas, o skatinimas, bendradarbiavimo praymas.
Apibendrinkime
Modalumo reikmmis adresantas situacij vertina dvejopai: (1) kiek ji tikra,

manoma (episteminis modalumas), (2) kiek ji leidiama, privaloma (deontinis modalumas). Pirmojoje srityje realis kaip situacijos tikrumo enklas gali bti skiriamas
nuo irealio kaip situacijos netikrumo, slygikumo signalo. Antrojoje adresanto valios
raikos srityje aptarme imperatyv, kai u predikato nusakomo veiksmo gyvendinim visikai atsakingas adresatas, ir hortatyv, kuris yra kreipimasis prisidti prie
situacijos gyvendinimo (u tai bus atsakingas jau ne vien adresatas).
K dar ia paskaiius?
Pagrindin tolesni nuosakos studij knyga galt bti inaoje jau nurodytas
Palmerio darbas Mood and Modality. Tiesa, norisi perspti, kad ia ir dalyje kit darb
nuosakos ir modalumo lauke aptariamas evidencialumas j nagrinsime netrukus, r.
108 Kaip jau anksiau minta, deontinis modalumas apima ir leidimus (t. y. situacij variantus, kuriems
adresantas ar kas nors kitas neprietarauja), bet toliau kalbsime tik apie vairaus pobdio paliepimus ir
paskatinimus.
109 Elementas -k vartojamas odio gale, palyginkite sangrinio veiksmaodio 2 asmens form, kur jau
bus -ki-: d-ki-s (alia d-k); t. p. plg. ikilmingumo (ar poetin) atspalv turini form su -ki be sangros:
atei-ki! Hortatyvinmis liep. n. dgs. 1 a. formos ir konstrukcijos su te(gu(l)) laikomos mintame Holvoeto
darbe, r. 3637 p.
60
tolesn poskyr. i kategorij santykis nra paprastas: viena vertus, jei sutinkame, kad
evidencialumo kategorijos centras tai ini altini nuorodos, matyti tos kategorijos
savarankikumas (ir atskirumas nuo modalumo), bet, kita vertus, jei evidencialumo
rodikli turiniame praneime irime aiki (ne)tikrumo komponent, tada jau engiame episteminio modalumo zon.
4.3.5. E V IDE NCIA LU MA S
Sakykime, kad esame toje paioje vyninje ir laukiame prisijungiant dviej draug.
Bet ateina tik vienas i j, o mes nusteb klausiame:
O kur Juozas?
Gauname tok atsakym:
Ai, aid futbol, labai pavargo ir nujo namo.

Mes iki galo netikime ta istorija ir neatlytame:
O i kur tu inai?
Toliau ms panekovas galt jau aikintis, kaip tas perduodamas inias gavo: pats
mat, jam kas nors sak ar jis tik spja, kad viskas galjo taip vykti. Yra nemaai kalb, kur
tokiais atvejais pavartotume odius maiau, man sak, man rodos ir pan., bet domiausia
tai, kad yra ir toki kalb, kuriose duomenys apie tai, kaip buvo gautos praneimo
inios, sudaro gramatin kategorij, vadinam evidencialumu (angl. evidentiality). Jei
ms pokalbis bt vyks tarian kalba110, bt utek prie veiksmaodio, reikianio
aisti, pridti tam tikr odio dal:
(1) Juse
iida
dimani-ka

Chos
futbolas
aisti-rec.pst.vis

Chos aid futbol (maiau tai).
Klausti, i kur kalbtojas t dalyk ino, nebereikia, nes -ka parodo, kad jis situacij
mat (inios gautos vizualiai111) lietuvikai galtume versti ir sudtiniu sakiniu: Maiau,
kaip Chos aid futbol. Panaiai bt ir kitais atvejais, tik ini gavimo bdai skirtsi:
(2) Juse
iida
dimani-mahka

Chos
futbolas
aisti-rec.pst.nonvis

Chos aid futbol (girdjau tai).
110 Pavyzdi altinis: Alexandra Y. Aikhenvald, Evidentiality, Oxford: Oxford University Press, 2004, 23.
111 Pavyzdyje tai ymima santrumpa vis (kartu su evidencialumu -ka ir kitos toliau minimos odio dalys
ymi ir artim praeit angl. recent past, pavyzdyje sutrumpintai rec.pst). Predikatas taip pat turi dal di-,
kuri paprastumo dlei ia neatskirta, bet ymi treij nemoterikosios gimins asmen.
61
(3) Juse
iida
dimani-nihka

Chos
futbolas
aisti-rec.pst.infr

Chos aid futbol (sprendiu i matom pdsak).
(4) Juse
iida
dimani-sika

Chos
futbolas
aisti-rec.pst.assum

Chos aid futbol (sprendiu i to, k apskritai inau).
Elementas -mahka (2) sakinyje rodo, kad kalbtojas praneamo veiksmo nemat,
bet kakaip kitaip patyr, sakysim, j girdjo (sdjo namie, o pro atvir lang girdjo
spardomo kamuolio gars, aidj ksnius, tarp j ir Chos); tai irgi tiesioginis (kaip
(1)), tik nevizualus ini gavimo bdas112.
Kitokio pobdio rodikliai vartojami (3) ir (4) sakinyje jie pirmiausia signalizuoja,
kad kalbtojas tiesiogiai to veiksmo patirti (matyti, girdti ar pan.) negaljo, tad ini
apie j gavo netiesiogiai, sprsdamas pats ir darydamas ivadas. Vienu atveju (-nihka,
r. (3)) ivados padarytos remiantis tam tikrais matomais rodymais, pdsakais (pavyzdiui, kalbtojas jo pro jau tui, bet vieiai itrypt aiktel, prie kurios vart guljo
pamirti Chos markinliai) toks bdas vadinamas inferenciniu (angl. inferential)113.
Kitu atveju (-sika, r. (4)) buvo tiesiog remiamasi savo svarstymais, bendrosiomis iniomis (pavyzdiui: iandien penktadienis, tad nra ia ko daug tiktis ateinant Chos jis
darbo savaits pabaig paprastai venia aisdamas futbol, atiduoda paskutines jgas ir
slikina namo). Tai bt vadinamasis asumptyvinis (angl. assumptive)114 informacijos
gavimo bdas.
Galop ms panekovas galt prie veiksmaodio prikabinti ir dar vien rodikl:
(5) Juse
iida
dimani-pidaka

Chos
futbolas
aisti-rec.pst.rep

Chos aid futbol (man sak).
is elementas duoda signal, kad praneimo informacija paiam kalbtojui buvo

perduota odiu, tad jis ia tik perpasakoja kaip koks reporteris, tuos odius igirds
i kito mogaus (pavyzdiui, buvusio kartu su Chos) todl toks ini gavimo bdas
vadinamas reportatyviniu (angl. reportative, t. p. quotative)115.
Remiantis iais pavyzdiais, matyti, kad evidencialumo kategorijos narius galima
suskirstyti dvi didesnes grupes: tiesioginio informacijos gavimo (plg. vizualin ir
nevizualin) ir netiesioginio (plg. inferencin ir reportatyvin), anglikoje terminijoje
112 Nortsi sakyti audicinis, bet ioje kalboje taip nra, nes aptariamasis rodiklis tiesiog pasako, kad
patirta tiesiogiai ir nevizualiai (i garso, kvapo, skonio ar kitaip pajutus). Kai kuriose kalbos yra gramatini
rodikli, kurie nurodo btent audicin (angl. auditory) ini gavimo bd.
113 Pavyzdyje sutrumpintai infr.
114 Pavyzdyje sutrumpintai assum.
115 Pavyzdyje sutrumpintai rep.
62
ta skirtis vardijama kaip direct/firsthand vs. indirect/non-firsthand. Inagrinjus 418

kalb duomenis, paaikjo, kad 181 i j (43.3 %) ini altinio gramatikai neymi,
o i t, kurios j ymi, daniausiai pranea apie netiesiogin bd (166 kalbos, 70 %),
kitur duodami signalai ir apie tiesiogin, ir apie netiesiogin bdus (71 kalba, 30 %);
t. p. r. emlap.
Dabar grkime, kaip ir adjome, prie lietuvi kalbos, nes ir ji turi tam tikr evidencialumo ymjimo priemoni, tik prievartos laipsnis jas vartoti yra daug silpnesnis (t.y.
nors informacija ir gaunama tam tikru bdu, bet to galime ir nepaymti). Pradkime
nuo dviej to paties sakinio variant, kuriuos galt pavartoti ir suprasti dauguma kalbanij lietuvikai (konteksto suvokimo dlei sivaizduokime, kad einame slptuv,
kur turt bti saugomi dar neinomi XVI amiaus lietuviki rankraiai):
(6) ia kakieno jau bta!
(7) ia kakas jau buvo!
Speciali forma bta (6) sakinyje jau pati savaime parodo, kad praneimo autorius
informacij gavo netiesiogiai apie buvusi situacij sprend i tam tikr poymi
ir pdsak (prie dur idraikyti voratinkliai, viei bat atspaudai dulki nuklotose
grindyse veda slptuvs gilum ir pan.). (7) sakinyje veiksmaodio forma buvo panaaus signalo neduoda ir apie inferencij galime numanyti tik i bendresnio konteksto
(sakysim, apie netiesiogiai ar kitaip neaikiai stebim situacij pranea subjekto vietoje
vartojamas neapibriamasis vardis kakas).
Panaiai skiriasi ir tai tokie sakiniai, tik (8) praneimo forma prastesn raytinei
lietuvi kalbai:
(8) Jie jau buv toje slptuvje ir nieko nerad.
(9) Jie jau buvo toje slptuvje ir nieko nerado.
(9) sakinys apie ini gavimo bd nieko nesako, o tai (8) duoda enkl, kad
praneimo autorius teikiam informacij tik perpasakoja kaip reporteris (t. y. patys
veiksmo atlikjai jam sak: Jau buvome toje slptuvje ir nieko neradome). Todl ir
lietuvi kalboje galima kalbti apie evidencialumo kategorij (nors btinumo poiriu
ir silpn), kurioje be nulinio nario (ini gavimas gramatikai niekaip nepaymimas, r.
(7) ir (9) sakin), skiriamas inferencinis (6) ir reportatyvinis (8) bdai.
Apibendrinkime
Evidencialumas tai gramatin kategorija, yminti ini gavimo bdus. Juos

galima suskirstyti dvi grupes, pagal tai, kaip informacija pasiek kalbtoj: tiesiogiai ar
netiesiogiai. I tiesiogini bd aptarme vizualin (veiksmas matytas) ir nevizualin
(veiksmas patirtas tiesiogiai, bet ne matant, o, pavyzdiui, girdint), o i netiesiogini
inferencin (apie veiksm sprendiama i matom pdsak), asumptyvin (remiamasi
63
savo svarstymais, be apiuopiam veiksmo pdsak), reportatyvinis (apie veiksm

praneama perpasakojant kit asmen odin informacij).
K dar ia paskaiius?
Gilindamiesi evidencialumo klausimus pirmiausia galite naudotis jau minta Palmerio knyga (r. 2.2 Evidential modality), vliau pereikite prie daugiau informacijos
pateikianios ir inaoje jau nurodytos Aikhenvald studijos Evidentiality.
4.3.6. R I S
Tarkime, kad vynins kieme stovi vis mgstamas suolas, bet jis buvo gerokai nutrintas, todl jo atvilgiu k tik atliktas veiksmas, apie kur norima perspti lankytojus:
(1) Atsargiai eiminink nuda suol!
(2) Atsargiai suolas daytas!
(3) Atsargiai dayta!
Kaip matyti, pavyzdiuose palaipsniui maja veiksmaodio (nu)dayti argument skaiius: nors predikatas tranzityvinis, bet tik pirmajame sakinyje jis gavo abu
argumentus, antrajame i j liko tik vienas, o treiajame n vieno. Vadinasi, (2) ir (3)
praneime buvo atliktos argument skaiiaus mainimo operacijos. Kokia kalbtojui nauda i tokio, sakytume, etat mainimo? Atsakydami turime pradti i toliau.
Pirmiausia prisiminkime, kad subjekto pozicija yra ypatinga lyg privilegijuota, nes kas
joje eina, tas patenka ms dmesio centr. Kaip jau kadaise kalbjome, adresantas
yra laisvas pasirinkti savo poirio tak situacij, tad ir dabar ptariamos operacijos
pads t poir perteikti. Esminis dalykas ia bus tas, kad, adresanto nuomone, vieno
i praneimo dalyvi pareigos bus paauktinamos (tarsi j ivedant scenos priek), o
kito paeminamos (lyg stumiant antrj plan).
Pirmajame sakinyje privilegijuota vieta teko veiksmo atlikjui, tad subjekto pozicij
um eiminink. Antrojo sakinio autorius nusprend, kad scenos priek turt ieiti
kaip tik nukentjusysis paveiktasis objektas, bet kaip tai padaryti? Pirmiausia reikia
atimti i eimininks subjekto rb (lietuvi kalboje vardininko linksn) ir stumti j
scenos gilum, o priek traukti objekt ir j dabar apvilkti kaip subjekt taip prie predikat atsiranda suol-as. Objekto atvilgiu atliktas veiksmas yra jo statuso paauktinimas,
promocija (angl. object promotion), o subjekto paeminimas, democija (angl. subject
demotion). Ms pavyzdyje su subjektu pasielgta radikaliai i sakinio jis visai istumtas,
bet iaip galt scenoje ir vaidinti, tik tada gaut kilminink (kaip alutinis objektas116):
(2b) Atsargiai suolas k tik eimininks nudaytas!
116 Angl. oblique object, t. y. skiriamas nuo tiesioginio ir netiesioginio objekto (alutinio objekto klausimo
sintaksini funkcij poskyryje neaptarme).
64
tai tokia pareig keitimo operacija vadinama pasyvizacija ir priskiriama riai,

o lietuvikai tiesiog sakome neveikiamoji ris (angl. passive voice) ir skiriame nuo
varianto, kur jokio pareig perskirstymo neatlikta tai veikiamoji ris (angl. active
voice). Pasyvizacijos metu tranzityvinio veiksmaodio tiesioginis objektas paymimas
kaip subjektas, o subjektas i sakinio arba visai istumiamas, arba paymimas kaip
alutinis objektas.
I tokio dstymo gali susidaryti spdis, kad neveikiamosios ries operacij galima
pritaikyti tik tranzityviniams veiksmaodiams, bet i ties taip nra kalbose pasyvinami ir intranzityviniai predikatai. Sakysim, veiksmaodis rkyti (reikme traukti ir psti
tabako dmus), danai vartojamas kaip intranzityvinis, tad turi tik vien argument,
pavyzdiui:
(4a) Sveiai rko.
Tokiu atveju tik subjektas ir bus stumiamas i scenos, o jo vieta liks tuia (nes
tiesioginio objekto tiesiog nra), pavyzdiui:
(4b) ia nerkoma.
tai tok atvej kai subjekto pozicija lieka tuia galima vardyti kaip beasmen,
arba impersonalin, pasyv (angl. impersonal passive). Tada atitinkamai ir anksiau
nagrintas variantas, kai subjekto sost atsisda buvs objektas, vadinamas asmeniniu,
arba personaliniu, pasyvu (angl. personal passive).
Dabar grkime prie (3) sakinio: Atsargiai dayta! iuo atveju matyti, kad buvo
susidorota su abiem argumentais jie istumti i scenos ir vis proektori vies gavo
pats predikatas, kitaip tariant, ia dmes norta sutelkti pat veiksm, o kas j atliko
ir kieno atvilgiu ne taip jau svarbu (galbt ne viskas kalbtojui ir inoma!). Lietuvi
kalboje tok triuk su tranzityviniais veiksmaodiais leidia atlikti ta pati forma, kuri
vartojame ir beasmeniame pasyve.
Nors Europos kalbose pasyvo operacija ir prasta, neturtume manyti, kad j btinai turs kitos pasaulio kalbos. Vieno i tyrim duomenimis, neveikiamoji ris buvo
konstatuota tik maiau nei pusje (44 %) i 373 analizuot kalb.
Apibendrinkime
Ris sintaksini vaidmen (paprastai subjekto ir tiesioginio objekto) (per-)

skirstymo operacija. Veikiamosios ries (aktyvo) atveju veiksmo atlikjas turi subjekto vaidmen, o tranzityvinio predikato ymimo veiksmo patyrjas tiesioginio objekto
vaidmen. Neveikiamosios ries (pasyvo) operacija subjekto pozicij ikelia poveikio
patyrj (buvus tiesiogin objekt), o veiksmo atlikj padaro nebtin ir suteikia jam
alutinio objekto ymjim. Jei po pasyvizacijos subjekto pozicija lieka neuimta, sakoma,
kad tai beasmenis (impersonalinis) pasyvas, o jei uimta asmeninis (personalinis).
65
K dar ia paskaiius?
Pirmiausia r tikt suprasti kiek platesniame valentingumo operacij keitimo kontekste (angl. valency/valence changing operations), apie jas r., pvz., Martin
Haspelmath, Andrea D. Sims, Understanding Morphology117. T. p. r. jau anksiau mintos
Plungiano Gramatini kategorij tipologijos antrojo tomo118 5.2 poskyr (Apie ries
tip klasifikacijos pagrindus), kur gerai atskleidiama situacijos dalyvio komunikacinio
rango (pareig) pokyio svarba.
4.4. O BDVARDIAI IR PRIEVEIKSMIAI? LAIPSNIS
Nors be bdvardi ir sunku sivaizduoti didesns apimties komunikacin proces,

domu tai, kad i odi klas gramatini kategorij vairove nepasiymi. Suprantama, jei
kalboje galioja principas, kad bdvardiai yra derinami prie savo valdov daiktavardi,
galima bt teigti, kad jie ir turi tas kategorijas, kuriomis derinami linksn, skaii ir
gimin (klas). Bet tai i tikrj bt netiesa pats bdvardis t kategorij neturi, nes
jis tik mgdioja daiktavardio duodamus signalus. inoma, kai kada gali susidaryti spdis, kad t signal pats daiktavardis neduoda, pavyzdiui, sivaizduokime tok jungin:
patyrusi-am somelj
iuo atveju atrodo, kad tik bdvardio forma turi trij kategorij reikmes: vyrikosios gimins, vienaskaitos ir naudininko. Vis dlto tai iliuzija: nors daiktavardis ia ir,
sakytume, formos poiriu tyli, bet savo kategorijas vis tiek turi, tik iuo konkreiu atveju
j regimu bdu pats neparodo, ir tik tada, kai bdvardis jo atsiklausia, kaip ia reikt
prisiderinti, reikiamus duomenis gauna. Lygiai taip pat, sakysim, ir vokiei kalboje yra
nemaai atvej, kai i daiktavardio formos apie jo kategorijas nieko nusprsti negalima,
bet, pairjus artikel ir bdvard, darosi aikiau:
Der alt-e Mann senasis vyras
Dem alt-en Mann senajam vyrui
Panaiai ir lietuvi kalboje, kaip jau buvo usiminta, apibrtumas yra daiktavardio kategorija, bet padtis susiklost taip, kad t signal duoda bdvardis atkreipkite
dmes vertime k tik pavartotas formas senasis, senajam btent jos signalizuoja, kad
su jomis einantis daiktavardis yra apibrtas (vokiei kalboje t signal duoda atskiri
odiai artikeliai).
I to, kas ia pasakyta, turime daryti lidnok ivad apie bdvardio turtin padt:
n viena i iki iol mint kategorij nra jo nuosavyb: nei skaiius, nei linksnis, nei
117 London: Hodder Arnold/Education, du leidimai: 2002, 2010.
66
gimin, nei apibrtumas119. Situacija pagerja tik tada, kai praneime prireikia vien
objekt palyginti su kitu, kur vadinsime lyginimo standartu (angl. standard of comparison). Pavyzdiuose toliau bandysime lyginti stalties su sniegu, lyginimo aspekt perteiks
bdvardis baltas, -a, o lyginimo rezultatai ia galt bti trejopi:
1) stalties > sniegas
2) stalties < sniegas
3) stalties = sniegas
Kai toki santyki ymjimas tampa privaloma gramatikos dalimi, kalbame apie
laipsnio kategorij (angl. (grade of) comparison), kuri leidia nusakyti objekt san
tykius pagal bdvardiu reikiam ypatyb. Jei apsiribotume lyginimo raika odio
dalimi (morfologikai), lietuvi kalboje rastume tik pirmojo santykio atspind:
(1) stalties balt-esn- u snieg120
Tokia laipsnio kategorijos reikm vadinama lyginamuoju laipsniu (angl. comparative). Antrojo tipo santykis, kai lyginamasis objektas tam tikru aspektu nusileidia
standartui, atrodo, morfologikai kalbose neymimas, o tai treiasis galimas tai
ekvatyvas (angl. equative), vartotas, pavyzdiui, senojoje airi kalboje:
(3) ard-aithir toks pat auktas121
Jei objektas lyginamas su visa savo grupe ir j pranoksta, t dalyk paymime

aukiausiuoju laipsniu, superliatyvu (angl. superlative):
(4) i stalties bali-ausi-a (i vis)
irint bendriau, superliatyvas yra pirmojo santykio tipas, kai lyginamas daiktas
pranoksta standart, bet t standart sudaro jau visa daikt grup. domu tai, kad kai
kuriose kalbose formos poiriu superliatyvas nuo komparatyvo nedaug ir skiriasi tik
apibrtumo rodikliu pavyzdiui, taip yra prancz kalboje (auktesniojo laipsnio
reikm ia ymima atskiru odiu plus):
blanc baltas
plus blanc baltesnis
le plus blanc baliausias
Baigiant galima pridurti, kad tada, kai lyginimo nra, skiriamas pamatinis (nelyginamasis) laipsnis (angl. positive), o ios kategorijos reikmes gali turti ir prieveiks
119 Arba, formuluojant kitaip, tos kategorijos yra viso junginio (NP) nuosavyb, tik ia daiktavardis akcentuotinas kaip
jo eimininkas.
120 domu ir tai, kaip paymimas lyginimo standartas ta priemon (ia prielinksnis u) vadinama lyginimo (standarto) ymikliu (angl. marker of comparison). Glaustumo dlei toliau io dalyko nenagrinsime.
121 alia ard-u auktesnis ir ard-am aukiausias. Pavyzdi altinis: David Stifter, Early Irish, Martin J.
Ball, Nicole Muller (eds.), The Celtic Languages, London, New York: Routledge, 2009, 76.
67
miai, tik iuo atveju daniausiai bus lyginamos jau veiksmaodi ymimos ypatybs.
Pavyzdiui, taip atrodyt prieveiksmio laipsniai latvi kalboje (atkreipkite dmes tai,
kad superliatyvas sudaromas pridedant priedl!):
tr-i greitai
tr-k greiiau
vis-tr-k greiiausiai
Senojoje airi kalboje apie panaiai sudarom prieveiksmi ekvatyv, komparatyv ir superliatyv kalbti negalime, nes ten tkios reikms paprastai perteikiamos
specialiomis sintaksinmis konstrukcijomis, kurias traukiamos atitinkam laipsni
bdvardi formos122.
Apibendrinkime
Laipsnio kategorija nusako lyginamj objekt arba veiksm santyk pagal bd

vardiu ar prieveiksmiu reikiam ypatyb. Objektas, su kuriuo lyginama, vadinamas
lyginimo standartu. Jei lyginamasis objektas ar veiksmas ypatybs atvilgiu:
1) su standartu sutampa, tai ekvatyvas;

2) standart pranoksta, tai komparatyvas (auktesnysis laipsnis);
3) pranoksta standart sudarani objekt grup, tai superliatyvas (aukiausiasis laipsnis).
Jei lyginimo nra, bdvardio arba prieveiksmio form vardijame kaip pozityvo
pamatinio (nelyginamojo) laipsnio.
4.5. GRAMATINI KATEGORIJ RAIKOS VAIROV
K tik veikme gramatini kategorij apvalg ir jau neblogai sivaizduojame,

koki viesofor kalbose gali bti ir kokius signalus jie siunia. Vis dlto iki tikr (apiuopiam) viesofor dar toli, mat kalbose yra ne vienas bdas jiems sukonstruoti.
Dabar, tsiant palyginim, kaip tik ir kelsims viesofor dirbtuves ir aikinsims,
kaip (kokiais apiuopiamais bdais) kalbose signalizuojamos (ymimos, reikiamos)
gramatins kategorijos.
4.5.1. PE R IFRA ST IN IR NE P E RIFRA STIN RAIKA
Ties sakant, ankstesniuose poskyriuose negaljome visai atsiriboti nuo gramatini

kategorij raikos, todl jau inome, kad kartais signalus duoda atskiri odiai (prisi122 Nuoirdiai dkoju Davidui Stifteriui u komentar.
68
minkite artikelius jie ymi apibrtum) arba odi dalys (kalbdami apie linksn,
daugiausia dmesio skyrme btent tokiems atvejams). Panaiai ir toliau kalbsime
apie du pagrindinius bdus, i kuri vienas bus apibriamas taip:
(1) gramatins kategorijos gali bti ymimos specialiais odiais (i raika dar
vadinama perifrastine arba analitine angl. periphrastic, analytic).
Nuo tokio bdo skirsime visus kitus (2), kuriuos kol kas apibendrintai vadinsime
tiesiog neperifrastiniais.
Nors pats perifrastins raikos principas labai paprastas (specialus odis = gramatin reikm), bet uduokime tok klausim: i kur inoti, kad tam tikras odis perteikia
btent gramatin, o ne koki nors kitoki reikm? Pavelkime angl kalbos pavyzd:
Get yourself something to drink and the people around you will look more beautiful!
Usisakyk k nors igerti ir mons aplinkui atrodys graesni!
ia pravers prisiminti, kad gramatins rikms yra btinosios, todl jas tiesiog
privalome ymti, o kit odi pasirinkimas yra jau komunikacins krybos dalis. Tai
reikia, kad angl kalboje vartodami daiktavardius, veiksmaodius ir bdvardius,
tiesiog privalome galvoti apie j apibrtum, laik, laipsn ir tas kategorijas btinai
paymime, nors kit odi terpimas (ar praleidimas) yra paliktas jau ms nuoirai.
Tiesa, ia reikia atsivelgti tai kok dalyk neretai ir tuos specialiuosius (gramatinius)
odius galima praleisti, bet j nebuvimas (tok atvej paymsime nulio enklu )
taip pat duos gramatin signal! Pabandykime taip modifikuoti ms pavyzdio antrj
dal, kad ieit atskiras sakinys:
Happy people
look
beautiful!
Laimingi mons graiai atrodo!
Dabar daiktavardis people jau neapibrtas, veiksmaodio laikas esamasis, o

bdvardis pamatinio (nelyginamojo) laipsnio. Vadinasi, nors raika ir neapiuopiama,
gramatin informacija vis tiek perduodama.
Be btinumo, galima pasiremti ir tai kokiu kriterijumi: perifrastine raika laikoma
tokia, kuri atitinka ymjim skirtingomis to paties odio gramatinmis formomis. Kitaip tariant, will ir more ms pavyzdyje gali bti laikomi gramatiniais odiais, nes laiko
ir laipsnio kategorijos angl kalboje reikiamos ir odi dalimis (look-ed, slow-er) ar
kitoki skirtum turiniomis formomis (saw, worse). Bet k tada daryti su apibrtumu?
Ieitis (kad ir netobula) bt tokiais atvejais iekoti paraleli ne tik tos paios kalbos
sistemoje, bet pasitelkti ir kit kalb duomenis (ms atveju prisiminkime jau mint
dan hav-et the sea, kur apibrtumas ymimas odio dalimi).
Dabar pereikime prie neperifrastini raikos bd, kuriuos taip pat galima suskirstyti dvi grupes. I pradi pasiirkime kelis vokiei kalbos pavyzdius tai daiktavardi vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai (artikeliai paprastumo dlei praleisti):
69
Kellnerin padavja
Apfel obuolys
Kellnerinnen padavjos
pfelobuoliai
Pirmuoju atveju prie vienaskaitos formos prijungiama odio dalis -nen, o antruoju
pridti nieko nepridedama, bet pasikeiia vienas balsis: a virsta (greiiausiai inote, kad
j tariame panaiai kaip lietuvi e). Toki atvej yra ir veiksmaodio srityje, palyginkite:
(wir) sagen sakome
(wir) sprechen kalbame
(wir) sagten sakme
(wir) sprachen kalbjome
ia taip pat, keiiantis laikui i esamojo btj, pirmuoju atveju pridedamas elementas -t-, o antruoju keiiasi balsis: e a.
Vadinasi, ms viesofor dirbtuvje reikia skirti atvejus, kai:
1) prie odio prijungiamas tam tikras papildomas nesavarankikas elemen

tas (tai jungtinis (angl. concatenative) gramatini kategorij raikos bdas);
2) nieko neprijungiama, bet keiiamas (modifikuojamas) pats odio pavidalas
( bd kol kas vadinkime nejungtiniu (angl. non-concatenative)).
Abu tuos atvejus dabar aptarsime atskirai, o poskyri gale tradicikai apibendrinsime svarbesnius dalykus.
4.5.2. J UNGT IN RA IKA
Gerai inoma, kad norint suprasti, kaip kas nors veikia, reikia t objekt inarstyti
ir, jei tik yra galimyb, po to pabandyti j vl sudti. Nepriklausomai nuo to, ar po antrojo
veiksmo daiktas bus funkcionalus, ms pasaulio painimas turt bti paengs pirmyn.
Jungtiniam gramatini kategorij raikos bdui suprasti ardymas ypa tinka, nes ia juk
viskas ir yra sudliota i dali, tad pabandykime iardyti tai tok lietuvi kalbos od:
paliesdavome
Galbt prisimenate, kaip esame band skirti odius iekodami pasikartojim

toks pat principas galios ir ia: atskirti odio dal turime teis tik tada, kai ji pasikartoja ir kituose odiuose ir (tai labai svarbu!) ten turi t pai funkcij arba reikm.
Pradkime nuo odio pabaigos ir bandykime atidalyti -me: taip daryti turime teis,
nes i dalis pasikartoja daugybje odi ir visur funkcija bus ta pati signalizuoti, kad
veiksmo atlikjas yra daugiskaitos pirmasis asmuo. Ardykime toliau:
paliesdav-o- (nes -o- kartojasi kitur, pvz.: susitik-o-, nudiug-o-, pamir-o-, o io
segmento funkcija ymti btj laik);
palies-dav- (-dav- kartojasi kitur ir ymi habitualin aspekt);
70
pa-lies- (-lies- kartojasi kitur, pvz.: lies-ti, lies-ki-te, lies-t; pala, bet kokia io seg
mento funkcija?);
pa- (pa- kartojasi kitur ir ymi veiksmo rib, pvz.: pa-skambino, pa-kviet,
pa-vaiino).
Kaip matyti, vienintel vieta, kur reikjo iek tiek stabtelti, tai segmentas -lies-, nes
nepavyko nusakyti jo funkcijos, kuri savo prigimtimi bt panai kitas k tik mintsias.
Taip nutikt ardant ir kitus odius, kol neikeltume tokio klausimo: ar nra taip, kad
skaidom odi dalys priklauso dviem klasms? Maa to, bandant odius i naujo
sudlioti, paaikt, kad toki element, kaip -lies-, tiesiog negalime praleisti, nes ieit
adresatams visai nesuprantami dariniai, palyginkite:
liesdavo (praleisti du segmentai: pair -me)
*padavome (praleistas segmentas -lies-)
Todl, panaiai kaip kalbdami apie odi junginius pripainome pagrindinius

ir priklausomuosius elementus, juos galime velgti ir ia: -lies- bus pagrindinis, o
visi kiti priklausomieji. Dl tokio skirtumo ir j funkcijas reikia nusakyti nevienodai:
pagrindinis elementas turs tam tikr stabili (nekintam) funkcij, o priklausomieji j
modifikuojanias. iuo konkreiu atveju -lies- funkcij galime nusakyti tiesiog kaip tam
tikro veiksmo ymjim, pavyzdiui, pirtais ar kitaip pasiekti kontakt, kuris, jungiant
priklausomuosius elementus, bus vairiais aspektais modifikuojamas.
Dabar tai, k atradome, vardykime prastinmis kalbotyros svokomis. Visi seg
mentai, kuri smulkiau skaidyti nepavyksta, bet galima priskirti funkcijas, vadinami
morfemomis (angl. morpheme). Pagrindiniai elementai yra aknys (angl. root), o
priklausomieji afiksai (angl. affix), kurie gali bti keleriopi. Prie pereidami prie j
klasifikacijos, nepamirkime, kad kalboje informacija koduojama linijikai elementai
eina vienas po kito, todl labai svarbi j tarpusavio tvarka (prisiminkite odi tvark!).
Maa to, koduojant didel kiek informacijos, svarbu turti vairi galimybi jai prijungti ms atveju prie aknies. tai todl afiks rys priklauso nuo pozicijos aknies
atvilgiu. Akivaizdu, kad pirmiausia bus galimos dvi vietos tiems afiksams prisijungti:
1) prie akn, tada juos vadinsime prefiksais, arba priedliais (pa-lies-);
2) po aknies, tada juos vadinsime postfiksais (-lies-dav-o-me)123.
Atrodyt, ia galimybs ir baigtsi, bet yra toki pakankamai li afiks, kurie

sugeba siterpti aknies vid, todl vadinami (3) infiksais, arba intarpais (angl. infix).
Sakysim, i form tik-s, tik-t, tik-o ir pan. matyti, kad io veiksmaodio aknis yra tik-,
123 i svoka gana reta, vietoj jos paprastai minimos priesagos (sufiksai, angl. suffix) ir galns (fleksijos,
i dalies plg. angl. ending). Galnmis paprastai laikomi afiksai, einantys odio gale ir ymintys, pavyzdiui, linksn, skaii, asmen, laik.
71
bet dabar pairkime, kas atsitinka esamajame laike: ti-n-k-a (aknis tarsi perskeliama,
o atsiradus ply terpiamas infiksas).
domu, kad ir ia informacijos kodavimo galimybs dar nesibaigia. Sakykim, kad
mums reikia perduoti signal apie dvi daiktavardio kategorijas: linksn ir skaii. Visai
logika bt kiekvienai kategorijai skirti po atskir morfem, taip yra, pavyzdiui, turk
kalboje, kur formoje kilim-lar- afiksas -lar- reikia daugiskait, - galinink, o aknis
reikia tai, apie k greiiausiai jau ir galvojate, nes lietuvi kalb is daiktavardis per
tarpininkus atkeliavo btent i turk kalbos, todl visos formos reikm kilimus124.
tai tokia sakytume logika ir skaidri raika, kai tskiros morfemos turi po vien
reikm, kalbinink paprastai vadinama agliutinacine (angl. agglutinating, pats raikos procesas agglutination). Kitokia situacija matyti lietuvi kalboje, nes vietoj dviej
afiks ia yra tik vienas kilim-us; kitaip tariant, ir skaiius, ir linksnis ymimi taupiai,
tarytum suliejant vien afiks, todl tokia raika, kai viena morfema odyje perteikia
kelias reikmes, vadinama fuzine (angl. fusional, procesas fusion).
Apibendrinkime
od skaidant smulkiausius funkcijas ir reikmes turinius segmentus, gaunamos

morfemos. Pagal vaidmen odio sandaroje skiriamos pagrindins morfemos ak
nys ir jas modifikuojaniosios afiksai. Pagal afiks padt aknies atvilgiu skiriami prefiksai (eina prie akn), postfiksai (eina po aknies) ir infiksai (siterpia
akn). Postfiksai tradicikai daniau vadinami sufiksais (priesagomis) ir fleksijomis
(galnmis).
Jungtin gramatini kategorij raika realizuojama afiksais. Jei atskiri afiksai
odyje turi po vien reikm, tokia raika vadinama agliutinacine, o jei vienas afiksas
i karto perteikia kelias reikmes fuzine.
K dar ia paskaiius?
odio form mokslui morfologijai (angl. morphology) plaiau painti galima

rekomenduoti jau anksiau mint Haspelmatho ir Sims vadovl Understanding Mor
phology, r. 2 sk. Basic concepts: ypa atkreipkite dmes ms neaptartas leksemos
(angl. lexeme), odio formos (angl. word-form), paradigmos (angl. paradigm), kamieno
(angl. base, stem) ir alomorfo (angl. allomorph) svokas bei skyriaus pabaigoje duodamus
morfem glosavimo pradmenis.
4.5.2. NE JU NGT IN RA IKA
Prisiminkime, kad nejungtins raikos atveju prie odio joki nauj element
nejungiame, o tik keiiame esam form tarsi odis bt nulipdytas i nekietjanio
124 Tiesa, turkikai taip vadinamas ne bet koks, o kilimas be pko (nuoirdiai dkoju Galinai Mikinienei,
su kuria galjau pasikonsultuoti dl io odio reikms).
72
molio, kuriame galima padaryti nauj dub ir ikilim gramatini kategorij enkl.
Tas molis tai od sudarantys garsai, kuriuos plaiau aptarsime vliau (r. 5 sk.), bet
jau ir dabar, ties sakant, tikrai turtumte inoti, kas yra balsiai ir priebalsiai.
I pradi minkysime balsius kaip pamenate, vok. (wir) sprechen kalbame nuo
(wir) sprachen kalbjome skiriasi tuo, kad bals e btajame laike tarsi perlipdme ir
pavertme a. Kai tokie balsi pakitimai ymi skirtingas gramatines reikmes,
kalbame apie balsi kait, arba apofonij, abliaut (angl. apophony, ablaut). domu
tai, kad kai kuriose kalbose keiiasi ne vienas, o keli balsiai. Sakysim, arab kalboje taip
sudaroma dalies daiktavardi daugiskaita:
malik karalius
muluuk karaliai
qarn imtmetis
quruun imtmeiai
Kaip matyti, bals a pakeit u, o i pavirto uu125. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad net
ir tada, kai vienaskaitos formoje antrojo balsio nra, daugiskaitoje vis tiek atsiranda uu126:
bank
bankas127
bunuuk bankai
balsi kait labai panaus dar vienas gramatini kategorij raikos bdas, kai
balsis ilieka tas pats, tik keiiasi tam tikra jo ypatyb, vadinama tonu (tai ton
kaita, angl. change of tone, tonal change). reikin apytikriai apibrkime taip: tai tokio paties balsio itarimas skirtingais bdais, pavyzdiui, emesniu, viduriniu ir auktu
tonu128. Todl, sakysim, ngii kalboje paskutini dviej daiktavardio skiemen ton
pakeitus aukt, ieis daugiskaitos forma129:
mlim mokytojas
kam vadas
mlm mokytojai
km vadai
I i pavyzdi matyti, kad vienaskaitoje priepaskutiniai balsiai turi vidurin ton

(jis niekaip neymimas130: m.li.m, ka.m), o paskutiniai em (paymtas vir balsio
kair pasvirusiu brkneliu: m.li.m, ka.m); kai kalbtojui prireik daugiskaitos formos,
joki afiks (kaip turk ar lietuvi kalbose) jis nepridjo, o tik du paskutinius balsius
itar kitaip auktu tonu (jis paymtas dein pasvirusiu brkneliu: m.l.m, km).
125 Taip ia ymimas ilgasis balsis, lietuvikai galtume rayti tiesiog .
126 Pavyzdi altinis: Karin C. Ryding, A Reference Grammar of Modern Standard Arabic, Cambridge: Cambridge University Press, 2005, 145146.
127 Tai, suprantama, ne savas, o skolintas odis, bet ir jo daugiskaita sudaroma pasitelkiant balsi kait.
128 J aptarti tikt gars skyriuje (r. 5), bet nuo to klausimo atsiribojame, r. tik literatros ir kit altini
rekomendacijas, teikiamas 5.5 poskyrio pabaigoje.
129 Pavyzdiai i: Geert Booij, The Grammar of Words. An Introduction to Linguistic Morphology, Cambridge: Cambridge University Press, 2012, 12 (pirminis altinis: Constance Kutsch Lojenga, Ngiti: a Central
Sudanic Language of Zaire, Kln: Rdiger Kppe, 1994, 135).
130 Patogumo dlei odio skiemens ribas nurodysime takais.
73
Panaiai kaip keisdami balsius paymime skirtingas gramatines reikmes, t

pat galime atlikti ir modifikuodami priebalsius. Tam tikra priebalsi kaita (angl.
consonant mutation) funkcionuoja, pavyzdiui, alban kalboje, kur dalies daiktavardi vienaskaita ir daugiskaita skiriasi tik tuo, kad pasikeiia paskutinysis priebalsis,
palyginkite:
armik prieas
armiq prieai131
portokall apelsinas portokaj apelsinai132
Dabar pavelkime tai tok gramatini kategorij raikos bd, pastebt VaeakauTaumako kalboje (tiesa, reikia i karto pasakyti, kad toki daiktavardi ten nedaug)133:
hale namas
motu sala, kaimas
halehale namai
motumotu salos, kaimai
Juk labai logika, ar ne: jei nori pasakyti, kad ko nors yra ne vienas, o daugiau tiesiog
pakartok t od! Kaip matyti, ia iek tiek nutolstame nuo poskyrio pradioje pasilyto
nejungtins raikos supratimo: odio mediaga ne iaip perminkoma, bet kopijuoja
ma ir kartojama, o toks procesas vadinamas reduplikacija (angl. reduplication). K tik
nagrintasis pavyzdys bt visika reduplikacija, bet labai danai pasitaiko tik dalinis
odio elemento pakartojimas, taip yra, pavyzdiui, ilokan kalboje134:
kald oka
psa kat
kal-kald okos
pus-psa kats
I pavyzdi matyti, kad tokia dalin reduplikacija jau priartja prie afiksacijos:
juk tam tikras segmentas prie odio buvo prijungtas, tik jis buvo paimtas ne iaip i
alies, o pasigamintas kopijuojant turim mediag.
Prie nejungtins raikos galima priglausti dar vien gramatini kategorij ymjimo
bd, bet reikia pripainti, kad apie odio molio perminkym ia kalbti jau negalima,
nes formos skiriasi per daug, kad tarp j irtume nors k bendro, palyginkite:
rus
kana
elovek mogus
w vaikas
ljudi mons
m vaikai135
131 Raid q tariama kaip lietuvi c.

132 Raids ll tariamos kaip lietuvi kietoji l (pavyzdiui, odyje gal), raid j kaip lietuvi j. Pavyzdiai i:
Martin Haspelmath, Andrea D. Sims, Understanding Morphology, London: Hodder Education, 2010, 35 (pirminis altinis: Oda Buchholz, Wilfried Fiedler, Albanische Grammatik, Leipzig: Enzyklopdie, 1987, 264265).
133 shild Nss, Even Hovdhauge, A Grammar of Vaeakau-Taumako, Berlin, Boston: de Gruyter Mouton,
2011, 9293.
134 Pavyzdiai i: Bruce P. Hayes, May Abad, Reduplication and syllabification in Ilokano, Lingua 77, 1989,
357.
135 Pavyzdys i: R. M. W. Dixon, Basic Linguistic Theory, Vol. 3: Further Grammatical Topics, Oxford: Oxford
University Press, 2012, 56 (pirminis altinis: Suanu Ikoro, Kana grammar summary, RCTL internal document, ANU, 1996).
74
tai tokiais atvejais, kai gramatines reikmes ymi formos, kuri pavidalas
tarpusavyje visai nesusijs, kalbame apie supletyvizm, o paios formos vadinamos
supletyvinmis (angl. atitinkamai suppletion, suppletive).
Apibendrinkime
Aptarme tokius nejungtins raikos bdus, kai gramatines reikmes ymi ne

prijungiami segmentai (afiksai), o: (1) balsi kaita (apofonija), (2) ton kaita, (3)prie
balsi kaita, (4) reduplikacija (viso odio ar jo dalies pakartojimas), (5)supletyviz
mas (reikmes perteikiani form pavidalai nra tarpusavyje susij).
K dar ia paskaiius?
Su nejungtins raikos galimybmis galite susipainti tame paiame Haspelmatho

ir Sims vadovlyje Understanding Morphology, r. 3.1.2 Base modification ir 3.1.3 Reduplication. Atkreipkite dmes ne tik tai, kad reikiniai aptariami plaiau (r., pvz.,
apie balsi ir priebalsi kaitas), bet pristatomi ir tokie, kuri neaptarme: tai kirio
vietos kaita (angl. stress shift136), trumpinimas (angl. subtraction) ir gars sukeitimas,
metatez (angl. metathesis).
4.5.3. KA LB T IPA I PAG A L G RA MAT INI KATEGORIJ RAIK
Jau seniai pastebta, kad dalis kalb kategorijas ymti afiksais labai mgsta, o tai
kitos atvirkiai visai j neturi ir dl to galvos nesuka. Viena i toki afiks mgj
yra, pavyzdiui, vidurio Aliaskos jupik kalba137:
angyar-pa-li-yu-kapigte-llru-unga
Tai vienas odis, kur lietuvikai atitikt itisas sakinys:

Labai norjau padaryti didel valt.
iame odyje yra tik viena aknis (angyar- valtis), o po jos eina virtin postfiks,
perteikiani reikmes, kuri daugum lietuvikai ymtume atskirais odiais:
-pa-: didelis
-li-: padaryti
-yu-: norti
136 Tiesa, pavyzdiai rodo tik angl kalbos odi klasi skirtum (plg.: rcord raas (daiktavardis), bet
recrd rayti (veiksmaodis)), o ne gramatini reikmi kontrast (i dalies plg. lietuvi vns. kilm. aks,
alia dgs. vard. kos, bet toks kirio vietos keitimasis apima tik dal daiktavardi ir pats vienas skirting
linksni ir skaii form ymti negali).
137 Pavyzdys i: Osahito Miyaoka, A Grammar of Central Alaskan Yupik (CAY), Berlin, New York: de Gruyter
Mouton, 2012, 30. Paprastumo dlei ia neskiriame gramatini ir darybini afiks (apie juos r. 6.2 poskyr).
75
-kapigte-: labai
-llru-: btasis laikas
-unga: tiesiogins nuosakos vns. 1 a.
Lietuviai afiksus taip pat mgsta, nors ir ne taip, kaip jupikai, bet vis dlto labiau
u anglus, palyginkite:
Ne-be-ger-si-me = We will not drink any more
iuo atveju matyti, kad tai, k anglikai pasakome atskirais odiais, lietuvikai
galima perteikti afiksais. Pats polinkis vartoti afiksus gramatinms reikmms
perteikti vadinamas kalbos sintetikumu, o j imatuoti galima taip: paimti teksto
itrauk, suskaidyti morfemomis, jas suskaiiuoti ir padalyti i odi skaiiaus. tai
tas santykis ir parodys, koks kalbos sintetikumo indeksas: kuo jis didesnis, tuo kalba
labiau mgsta odius sudaryti jungdama morfemas (tarsi sakytume: sintetindama
i morfem)138. dalyk galima iliustruoti vieno klasikinio tyrimo duomenimis139:
vietnamiei
1,06
vakar Grenlandijos inuit
3,72
angl
1,68
sanskritas 2,59
Norint pabrti kalb, turini didel sintetikumo indeks, specifikum, jos

vadinamos polisintetinmis (angl. polysynthetic) tkios yra mintosios vidurio Aliaskos jupik ir vakar Grenlandijos inuit kalbos. Sanskritas ir j savo sandara panios
kalbos (sakysim, lietuvi) joms nusileidia, todl gali bti sakoma, kad sintetikumas
ia tiesiog bdingas ar yra vidutinikai danas. Kita vertus, tokios kalbos, kaip angl,
pasiymi palyginti reta afiksacija, todl vadinamos analitinmis (angl. analytic)
t.y. tokios, kurios nelinkusios odi sintetinti, gramatines reikmes perteikia jas lyg
ianalizuodamos atskirais odiais (prisiminkite perifrastin raik!). Indeksui dar
labiau majant ir artjant prie vieneto susiduriame su ribiniais analitikumo atvejais,
kurie paprastai vardijami kaip izoliaciniai (angl. isolating), nes toki kalb (kaip viet
namiei) aknys atrodo tarytum izoliuotos jos afiks neprisijungia.
138 Situacija ia supaprastinama: skaiiuojamos visos morfemos, o ne tik tos, kurios ymi gramatines
reikmes.
139 Joseph H. Greenberg, A Quantitative Approach to the Morphological Typology of Language, On Language. Selected Writings of Joseph H. Greenberg, ed. by Keith Denning, Suzanne Kemmer, Stanford: Stanford
University Press, 1990, 23 [straipsnis pirmsyk ispausdintas 1954 m.].
76
5. O R O V I R P E S I A I
Apibendrinkime
Pagal tai, kiek kalbai bdinga gramatini (ir kit140) kategorij raika afiksais, ji gali
bti apibdinama kaip polisintetin (labai bdinga), sintetin (bdinga), analitin
(maai bdinga) arba izoliacin (i esms nebdinga).
K dar ia paskaiius?
Apie skirtingus kalb tipus kalbama mintame Haspelmath ir Sims darbe, r. 1.2
Morphology in different languages (ten teikiama ir didesn kalb sintetikumo indekso
lentel).
5.
ORO VIRPESIAI
Grkime prie to, nuo ko kadaise pradjome kad komunikacinje situacijoje adresantas kuria praneim ir j siunia adresatui. Apie pirmj krybin dal jau inome
nemaai, bet juk kiekvienas krjas, raantis ne vien stali, nort, kad jo tekstai
pasiekt ir skaitytojus, o tai nra taip paprasta. Todl iame skyriuje sprsime tai tok
konstrukcin udavin: kaip apiuopiamu bdu adresatui perduoti kalbinje smonje
k tik sukurt praneim. Savo arsenale turime bent penkis kanalus: reg, klaus, skon,
uosl ir lytjim. Ties sakant, jais visais reiau ar daniau informacij siuniame, tik
nevienodai sudting ir ne visada smoningai. Gana informatyvus lytjimas: vienaip
ar kitaip liesdami adresat galime tiesiog atkreipti jo dmes, taip pat signalizuoti
palankum, artim ry ar atvirkiai grasinim, agresij. Lytjimu pasinaudojama ir
technologijose pagalvokite, kaip vairiais bdais liesdami ekranus duodate skirtingas
komandas arba reaguojate mobili rengini skleidiam vibracij, atitinkani tam
tikrus vykius. Kiek sunkiau su kvapais jei norime savo smons turin jais atspindti,
turime imtis speciali priemoni, pavyzdiui, kvepal, kuri siuniamos inuts, tiesa,
danai palieia ir abiej komunikacijos dalyvi pasmons sritis. inoma, kartais praneimas gali bti gana konkretus, pavyzdiui, dmesio, pavojus, kai bekvapes grsm
kelianias mediagas (pavyzdiui, dujas) terpiamas nemalonus kvapas, praneantis apie
j nuotk (domu tai, kad toks signalas veikia lyg rayta inut, nes juk pats adresantas
pokalbyje nedalyvauja). Dar daugiau vargo su skoniu: nors valgi ir grim inovai apie
ragaujam dalyk sukeliamus pojius gali pasakoti itisas istorijas, bet svarbiausias ia
140 Omenyje turimi vediniai, apie juos trumpai r. 6.2.
77
lieka adresanto intencionalumo klausimas kaip danai galime manyti, kad gamintojai
(vyndariai, virjai ir kiti) siek perduoti btent tokias inutes?
Regos kanalas i vis iki iol aptartj inaudojamas plaiausiai: juk kaip tik juo
dabar turbt ir gaunate i informacij; tiesa, nuo rato galtume atsiriboti (kodl
netrukus isiaikinsime), bet ir be jo likt gausyb vizualini inui (statik ir judri
rodykli, abstraki figr, spalvini signal ir t. t.), o svarbiausia tai, kad didija dalimi
vsos tos inuts bus gana konkreios ir siuniamos smoningai. Nepaisant vaizdins
informacijos gausos, regos vis dlto negalima laikyti pirminiu kalbos perdavimo kanalu,
nes ratas leidia tik vizualiai ufiksuoti kalb, o jos pirminis pavidalas garsinis, taigi
patiriamas klausa. inoma, iandien yra daugyb situacij, kai gerokai daugiau informacijos mogus gauna ne garsiniu, o kaip tik vaizdiniu pavidalu gerai pagalvokite, kiek
iandien kalbjots, o kiek irjote ekranus ir kitus vizualinius pavirius. tai todl
ia atsargiai ir sakome garsinis pavidalas yra (istorikai) pirminis, o ne, pavyzdiui,
pagrindinis.
Atsirink pirmin kalbos perdavimo kanal, atidiau pairkime jo prigimt.
domu tai, kad kalba artima lytjimui, nes kalbdami savo knu sukeliame tam tikrus
virpesius, kurie savo ruotu ijudina or (tai garso bangos) ir taip per atstum lyg
palieiame suvirpiname savo panekov. tai todl kalba savo apiuopiamu pavidalu yra labai knika ir, irint i kalbtojo perspektyvos, lyg jo kno tsinys: negaliu
paliesti, bet galiu ukalbinti.
Dabar pabandysime detaliau pasiaikinti, kaipgi savo knu sugebame komunikacikai vibruoti ir kaip i t virpesi atkoduojami praneimai. Siekdami suprasti iuos
procesus i pradi uimsime klausytojo pozicij ir sprsime tokius du klausimus:

kaip oro vibracij sraut galima skaidyti maesnius vienetus,

kam t vienet reikia.
I pradi aptarsime fraz, tada od, vliau skiemen ir galop prieisime prie
smulkiausio vieneto garso.
5.1. FRAZ IR INTONACIJA
Prisiminkite koki nuobodi paskait ir pagalvokite apie jos garsin pavidal

greiiausiai jis buvo gana monotonikas, todl viena i prieasi, kodl nuo pasakojimo atitrkote ar j net nesitraukte, buvo js kalbos atkodavimo sistemos streikas.
Taip yra todl, kad ji pripratusi garsin informacijos sraut priimti frazmis (angl. tone
group141) atkarpomis, itartomis tam tikra intonacija ir sutampaniomis su odi
junginiu ar klauza. Intonacijos esm sudaro balso aukio (angl. pitch) kitimai, kuriuos
prasta sivaizduoti kaip kreives ir vadinti intonacijos kontru (angl. contour), o alia
141 T. p. intonation(al) phrase, intonation group/unit.
78
t kitim frazes padeda skirti daugiau ar maiau ymios pauzs. Jei adresantas praneim intonuoti nesistengia, j sudtini dali ribos pasidaro nerykios, todl klausytojas
greiiau nuvargsta, o atkodavimo kokyb kuo toliau, tuo labiau prastja. Tokia situacija i
dalies primena silpn interneto ry: ir informacijos ateina per maai, ir darosi nuobodu.
Kaip atsvar monotonikam dstymui prisiminkite ne tik gerai intonuotas paskaitas,
bet ir iaip triukmingesn aplink kad ir ms vynin ar panai erdv. Atsiriboj
nuo savo tiesiogini panekov ir siklaus bendr garso fon igirsite daugyb intonacini bang kai kurios i j paskiros, kai kurios jungiasi didesnes, tai intensyviai
lyg mua krant, tai vl kuriam laikui trumpai nurimsta ia taip adresantai kaunasi
dl adresat dmesio, o intonuodami vis rykiau (ir garsiau) vienas kit tarytum dar
labiau pakursto. Kai tai tokioje aplinkoje vargstate ir nuobodiaujate, nra abejons,
kad viena i prieasi frazini atak perteklius.
Frazs intonacija praneimus ir vis pasakojim ne tik suskirsto atkarpomis, bet
leidia perduoti ir nemaai papildom signal. Pavyzdiui, priklausomai nuo pasirinkto
kontro modelio, intonacija paymi ir du labai svarbius sakini (kartu kalbos akt,
angl. speech act) tipus142:

teiginius (tvirtinamoji intonacija, angl. declarative intonation), jei frazs

pabaigoje intonacija leidiasi, pavyzdiui:
Tu kas vakar geri ampan.

klausimus (klausiamoji intonacija, angl. interrogative intonation), jei frazs

pabaig intonacija kyla:
Tu kas vakar geri ampan?
Be to, dar galima kalbti ir apie specialias intonacijas, perteikianias liepim

(imperatyvin), aukim (vokatyvin) bei vairius emocinius atspalvius (nuostabos,
maldavimo, avjimosi ir pan.). Atkreiptinas dmesys tai, kad sakin intonuojant tam
tikri odiai gali bti itariami tviriau, intensyviau tai loginis frazs kirtis (angl.
phrasal stress), kuris leidia atkreipti dmes parykintuosius elementus, palyginkite:
Apibendrinkime
(t. y. btent tu, o ne kas kitas)

(t. y. btent kas vakar, o ne reiau)
(t. y. btent geri, o ne jame maudaisi ar pan.)
(t. y. btent ampan, o ne k kita)
Stambiausias garso srauto vienetas yra fraz, kuri skiria intonacijos kontras ir
pauzs. Pagal kontro pobd skiriamas tvirtinamasis, klausiamasis ir kiti intonacijos
tipai, o pabrtinai itarta dalis laikoma loginiu frazs kiriu.
142 Toliau omenyje turima lietuvi kalbos intonacija, kuri su kit kalb kontrais gali sutapti, bet gali ir
nuo j skirtis.
79
K dar ia paskaiius ir paklausius ?
Kalbos gars mokslo fonetikos (angl. phonetics) vadui gerai tinka Peterio
Ladefogedo knyga Vowels and Consonants143, apie fraz ir intonacij r. 2.2 (tiesa, ia
kalbama tik apie angl kalb English intonation). Atkreipkite dmes tai, kad iai
knygai parengti raai skelbiami specialiame puslapyje internete, paklausykite j antrojo skyriaus raai sudti ia.
5.2. ODIS IR KIRTIS
Kaip k tik matme, loginiu kiriu galima parykinti vien frazs od, bet jei nieko
specialiai nepabriama, girdisi, kad panai akcent, tik silpnesni, gauna kiekvienas
sakinio odis:
Igriau vis ampan.
tai toks rykesnis odio dalies itarimas vadinamas kiriu (angl. stress) ir
danai pagal tai, kiek frazje girdti kiri, tiek turt bti odi. Todl jei k tik mint
pavyzd kas nors iverst ir itart mums neinoma kalba, nemaa tikimyb, kad ir ten
igirstume tris akcentus i ia matyti, jog kirtis irgi padeda skaidyti praneim u
fraz smulkesnius vienetus odius. J ribas ypa lengva nustatyti tada, kai kalboje
yra vadinamasis pastovusis kirtis (angl. fixed stress) jis visuomet144 bna tam tikroje
odio dalyje skiemenyje145, sakysim, pirmajame (latvi kalboje), priepaskutiniame
(lenk kalboje), paskutiniame (farsi kalboje) ir t. t. Tyrimo, grsto 502 kalb duomenimis, kiek daugiau nei pus j (282 56,17 %) turi pastovj kirt, o kitose kirtis judrus,
arba laisvas (angl. free/variable stress), ir gali bti vairiuose skiemenyse. Taip yra ir
lietuvi kalboje, todl kirtis ia kartais skiria odius ir gramatines formas, palyginkite:
grimas gerti tinkamas skystis : grimas skysio vartojimas
kitos (dgs. vard.) : kitos (vns. kilm.)
nei (bs. l. vns. 2 a.) : nei (es. l. vns. 2 a.)
inoma, ia reikt pabrti, kad ne visi odiai mgaujasi prabanga gauti atskir
kirt kai kurie i j iuo poiriu nesavarankiki, todl liejasi prie kit tai klitikai
(angl. clitic). Sakysim, jei specialiu frazs kiriu joks elementas nepabriamas, anksiau
mintame (tik truput sutrumpintame) pavyzdyje kirius galima sivaizduoti tai taip:
143 Malden: Wiley-Blackwell, 3 leidimai: 2001, 2005, 2012 (paskutin leidim pareng Sandra Ferrari Disner).
144 Priklausomai nuo konkreios kalbos su daugiau ar maiau iimi.
145 i svok netrukus aptarsime atskirai, r. 5.3.
80
Kasvakar geri ampan?

Pirmasis sakinio odis (kas) yra klitikas, savarankiko kirio jis negauna ir liejasi
prie kaimyno vakar. Kaip matyti, iuo atveju klitikas jungiasi kirt turinio odio
pradioje, todl dar gali bti vadinamas proklitiku (angl. proclitic), bet lygiai taip pat
tie elementai gali jungtis ir kiriuot odi pabaigoje, tai enklitikai (angl. enclitic),
pavyzdiui, gi tokiame sakinyje:
Vakaregi negersi kavos!
Kol kas kirio viet paymjome raides iskirdami spalva, bet daugeliui kalbinink
prasiau rayti pakelt stai brknel () prie kiriuot skiemen, pavyzdiui146:
Vakaregi negersi kavos!
Apibendrinkime
Rykesnis odio dalies itarimas vadinamas kiriu, kuris padeda frazje skirti
atskirus odius. Jei kirtis visuomet bna tam tikrame odio skiemenyje, sakoma, kad
kalba turi pastovj kirt, o jei kirtis savo viet keiia laisvj. Savarankiko kirio
negaunantys odiai vadinami klitikais: jei jie liejami kito (kirt gaunanio) odio
pradioje, tai proklitikai, jei pabaigoje enklitikai.
K dar ia paskaiius?
Ladefogedo vadovlyje kirtis aptariamas trumpai, r. 2.4, Loudness Differences.

Lietuvikai apie kirt galite pasiskaityti, sakysim, Alekso Girdenio Teoriniuose lietuvi
fonologijos pagrinduose147, r. 248261 p. (Kirtis).
5.3. SKIEMUO
Suskaid balsu perduodam informacij frazmis (jos turi intonacijos kontr) ir

odiais (jie turi kirt), klausytojui gerokai padjome: toliau jam telieka atskirti klitikus
(jei j yra) ir aikintis, kokius konkreius pasaulio elementus gautieji odiai atspindi
ir koki papildom poymi gramatini kategorij turi. Suprantama, frazmis ir
odiais garsinio kalbos pavidalo segmentacija nesibaigia, todl toliau irsime, koki
ia gali bti smulkesni vienet ir svarbiausia kam j reikia.
Dal odi itariame akimirksniu, pavyzdiui, k nors perspdami galime suukti:
uo!
146 Visas sakinys turt bti raomas vadinamja fonetine transkripcija tarp lautini skliaust, bet jos
dar neaptarme (r. toliau), todl ia paymime tik kirius.
147 Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003.
81
Ir visai kas kita ia bt pasakyti:

Erdelterjeras!
Pirmuoju atveju odis nuskamba kaip pavienis vis, o antruoju jau kaip vi
serija (gal net su ustrigimu). tai ia susiduriame su maiausiu ritminiu kalbos
vienetu skiemeniu (angl. syllable), kuris kalbtojui leidia odio garsin mediag
patogiai sudlioti nedidelius pluotelius, itariamus vienas po kito. T pluoteli tikisi
ir klausytojas, todl odio ritmines dalis suskaidius neprastai, suvokti sakom dalyk
sunkiau kad tuo sitikintumte, pabandykite kada nors usisakyti kav.os148 (o ne ka.vos)
ir stebkite adresato reakcij.
Skiemen sandara konkreiose kalbose gali gerokai skirtis, bet kai kurie dalykai
galioja universaliai. Pirmiausia, kiekvienas skiemuo privalo turti branduol (angl.
nucleus) ir pagal tai, kokie garsai j sudaro, galima skirti dvi stambias klases:
1) balsius (gali sudaryti skiemens branduol),
2) priebalsius (skiemens branduolio sudaryti negali).
Tiesa, yra kalb, kur skiemens branduol gali sudaryti ir tam tikri priebalsiai
(daniausiai l, m, n, r), todl, sakysim, ek kalbos odio ledai pirmojo skiemens
branduolys yra r:
zmrz.li.na
Paprasiausi skiemen kalboje gali sudaryti vienias branduolys (pavyzdiui: a.bu,

o.rai), bet gerokai daniau pasitaiko sudtingesn struktra. Pirmiausia skiemens
pradioje (angl. onset) gali eiti vienas ar keli priebalsiai, sakysim: ka.bu, vo.rai; kra.bu,
tvo.rai ir pan. Panaiai ir skiemens pabaigoje (angl. coda) gali jungtis vienas ar daugiau
priebalsi: kal.bus, vo.rams ir pan. Manoma, kad skiemens branduolys ir pabaiga sudaro
vien vienet rim (angl. rhyme), nes keiiant skiemens pradi odiai vis tiek gerai
rimuojasi, o tai skirtingos skiemens pabaigos rim jau gadina, palyginkite: lik, mik, snik
ir lik, lis, lips. Todl hierarchikai skiemens struktra danai vaizduojama taip (graikika
raid (sigma) ia ymi skiemen)149:
pradia
(onset)
rimas
(rhyme)
pabaiga
(coda)
branduolys
(nucleus)
148 Skiemens riba, kaip jau buvo usiminta, ymima taku.

149 Skiemens branduolys lietuvi kalbotyroje danai vadinamas ir centru, pagrindu, o pradia eksplozine dalimi, arba iniciale, pabaiga implozine dalimi, arba finale.
82
Vaizduojant skiemens struktr, balsiai150 paymimi raide V (lot. vocalis balsis),

o priebalsiai C (lot. consonans priebalsis), nebtinieji elementai suskliauiami. Paprasiausia struktra laikoma (C)V tai reikia, kad tam tikroje kalboje bus tik dviej
tip skiemenys: arba juos sudarys vien branduolys (V), arba prie branduol eis vienas
priebalsis (CV). Tyrimo, kur buvo trauktos 486 kalbos, duomenys rodo, kad tokia
struktra pasitaiko gana retai tik 12,5 % kalb151, o pati daniausia (56,4 %) vidutinio sudtingumo struktra, leidianti skiemens pradioje jungti iki dviej priebalsi ir
pabaigoje vien (t. y. maksimalaus sudtingumo skiemuo bt CCVC). Sudtingiausios
struktros skiemenis (C)(C)(C)V(C)(C)(C)(C) galinios turti kalbos sudaro 31 %,
tarp j, beje, patenka ir lietuvi, pvz.: springs, irkk, murkt ir pan.).
Apibendrinkime
Maiausias ritminis kalbos vienetas yra skiemuo, jo branduol paprastai gali

sudaryti tik balsiai ir kai kurie priebalsiai. Branduolys ir skiemens pabaigos (finals)
priebalsiai sudaro skiemens rim, prie kur eina skiemens pradios (inicials) priebalsiai. Skiemens struktroje balsiai ymimi raide V, priebalsiai C.
K dar ia paskaiius?
Ladefogedo darbe skiemens svoka minima ne syk, bet atskirai neaptariama,

todl belieka rekomenduoti apie tai pasiskaityti kitame jums prieinamame fonetikos
vadovlyje. Lietuvikai apie skiemen r., sakysim, mintuose Girdenio Teoriniuose lietuvi fonologijos pagrinduose (121141 p.: Sintagmins priebalsi klass, Skiemens
struktra, Skiemens ribos; nenustebkite, kad i pradi kalbama apie priebalsi klasi
nustatym taip atskleidiama skiemens struktra).
5.4. GARSAS IR TRIUKMAS
Aptardami skiemen jau minjome, kad j sudaro garsai balsiai ir priebalsiai tad
dabar bandysime isiaikinti, kiek ir koki j gali bti, taip pat nepamirkime kam
j tiek reikia. Kalbdami i ties skleidiame didiul gars vairov juk vien moni
balsai auktesni, kit emesni, vieni kalba tyliai, kit negalima nutildyti, vieni taria
raikiai, kiti lyg bijodami prasiioti, ir nepaisant tos vairovs puikiai susinekame. Kaip
ia yra? Dalykas tas, kad ms, kaip klausytoj, garso srauto atkodavimo sistema itreniruota taip, kad reikmingus signalus atskirt nuo juos lydini nesvarbi poymi lyg
triukmo. Isiaikinkime, kaip tuos reikminguosius elementus galima uiuopti.
Pirmiausia grkime iek tiek atgal ir prisiminkime, kad praneimuose stengiams
atspindti pasirinktus pasaulio fragmentus. Kad objektai ir j ypatybs nesusiliet ir
150 T. p. j junginiai dvibalsiai, sudarantys vien skiemen.
151 Dalyje t kalb skiemenys be priebalsi negalimi, t. y. j struktra bus tik CV.
83
nesuvienodt (tada praneimas ieit beprasmis), reikia turti toki sistem, kuri leist skirtingiems elementams suteikti skirtingus garso pavidalus. Pabandykite, susitik
draug, pasakyti, pavyzdiui, ne labas, o lapas greiiausiai gal ir bsite suprasti, bet
draugas pairs prisimerks, lyg prastai nugirds. Vadinasi, tas bdas, kuriuo itariame
vidurinj mint odi gars, lietuvi kalboje yra reikmingas kitaip sakant, tai ne
paalinis triukmas, o svarbus signalas. Kitsyk pabandykite pasisveikinti dar kitaip
pirmj arba paskutin priebals itarkite vos vos tsdami, madaug taip: llabas, labass.
Vl stebkite panekovo reakcij: jei nepersistengsite, jis n nesureaguos, nes toks
priebalsi tarimo bdas lietuvi kalboje nra reikmingas. Todl toliau reikmingais
garsinio kodo nariais laikysime tik tokius garsus, kurie gali skirti odius arba j
formas (kaip labas : lapas atveju). Tokie garsai vadinami fonemomis (angl. phoneme)
ir raomi tarp pasvir brkni, pavyzdiui: /b/, /p/. Jei kalbame apskritai apie garsus,
kuri foneminio statuso kalboje neinome (ar nenorime pabrti), juos raome tarp
lautini skliaust: [b], [p]152. Panagrinkime atvej, kai vien gars lietuvi kalboje
tarp lautini skliaust raytume, bet fonema jo laikyti (ir rayti tarp pasvir skliaust)
negaltume. siklausykite, kaip iuose odiuose tariame antrj priebals (ir galvokime,
kaip burnoje juda lieuvis; dmesio: nenustebkite dl antrojo odio kirio vietos tai
daiktavardio dang daugiskaitos kilmininkas):
dant
dang
Pirmajame odyje lieuvis juda dant link, o antrajame traukiasi atgal, prie gomurio, todl atitinkamai galime kalbti apie dantin [n] ir (specialiai ymim) gomurin
[]. Dabar pabandykime parodyti, kad ie garsai gali skirti odius arba j formas. Tam
reikt surasti por, kuri skirtsi tik tais garsais tai vadinamasis minimalij por
(angl. minimal pair) testas. Kad ir kiek besistengtume, lietuvi kalboje tokis odi
poros nerasime, vadinasi, tas gomurikumas i ties nereikmingas. Kaip tada vertinti
[] status? Jei kaip detektyvai patyrintume, kokiose vietose jis lankosi, paaikt, kad
gomurinis [] bna tik prie [g], [k] (palyginkite: rnd : rank), ir atvirkiai dantinis
[n] prie [g] ir [k] niekada nepasitaiko. Vadinasi ia lyg tas pats mogus, kuris tik tam
tikrose vietose (prie [g] ir [k]) gyja kitok pavidal lyg maskuojasi. tai tokie garsai
kalbinink vadinami fonem variantais alofonais (angl. allophone), pasirodaniais
tam tikrose pozicijose: vienas vienose, o kitas kitose (ir niekada toje paioje!) tai
vadinamoji papildomoji distribucija (angl. complementary distribution).
Btina atkreipti dmes tai, kad kiekvieno garso status turime aikintis konkreioje kalboje: nustat, kad lietuvi [] yra alofonas, nemanykime, kad kitose kalbose
jis bus toks pat. Pavyzdiui, angl kalboje surasti minimalij por ne taip sunku: yra
ne vienas atvejis, kai odio gale tariant [n] gausime vienoki reikm, o [] kitoki,
152 Kad viso pasaulio kalbininkai galt vienas kit suprasti, stengiasi vartoti bendr enkl sistem,
sukurt Tarptautins fonetikos asociacijos (angl. International Phonetic Association, IPA) ir vadinam tarptautiniu fonetiniu raidynu (angl. International Phonetic Alphabet sutrumpintai irgi IPA). Toliau visi garsai
bus ymimi naudojantis iuo raidynu ir tada, kai enklai skirsis nuo mums prastesni raidi, tai atskirai
bus atkreiptas dmesys.
84
pavyzdiui: sin [sn] yra nuodm, bet sing [s]153 jau kas kita viena i veiksmaodio
dainuoti form. Todl angl kalboje skiriamos dvi fonemos: /n/ ir //.
Apibendrinkime
Fonemos tai odius arba j formas galintys skirti garsai. Jei tam tikras garsas
turi variantus, kurie reikm s skirti negali, bet vienas bna tik vienose pozicijose, o
kitas tik kitose, jie vadinami alofonais, o j uimamos padtys papildomja (to
garso variant) distribucija.
K dar ia paskaiius?
iame poskyryje gavome paragauti iek tiek kitokio poirio kalbos garsus kaip
jie kalboje funkcionuoja ir kaip padeda skirti reikmes. Tokiu funkcionavimu labiau
domisi fonologija (angl. phonology), o fonetika daugiau dmesio skiria tiesiog akustiniam (girdimajam) ir, sakykim, anatominiam, vadinamajam artikuliaciniam (r. toliau),
aspektui. Ladefogedo knygoje fonemos minimos tik probgmais, todl ta proga galite
pasinaudoti, pavyzdiui, Michaelo Ashby ir Johno Maidmento vadovliu Introducing Phonetic Science154, r. 9 skyriaus (Basic phonological concepts) pradi (iki Alternation).
Lietuvikai fonologijos teorijos dalykai dstomi jau rekomenduotoje Girdenio knygoje,
apie fonem ir alofon nustatym r., pvz., 5461 p. (Fonem nustatymo metodika:
vadins pastabos, Paradigmin fonem identifikacija: Substitucija ir komutacija)
ir 6572 p. (Distribucija, Fonemos ir alofonai).
5.5. BALSI DIRBTUVS
Yra tikimyb, kad skaitydami iuos odius kramtote gum. Jei ne pradkite arba
tiesiog sivaizduokite t veiksm. Js uduotis burnoje gumai suteikti tam tikr pavidal pavyzdiui, lieuviu spaudiant prie dant, gomurio ar net giliau (atsargiai!).
Po to pabandykite igauti tam tikr form vien lpomis, tada lpomis ir dantimis, taip
pat ipskite burbul ia pasinaudosite ir plauiais. Jei galite, tuos dirbinius (ikramtytas formas) kur nors i eils susidkite ir apirkite visi jie turt skirtis ir galt
k nors simbolizuoti; jei apirai galimybi nra, bent trumpai pagalvokite, kas ijo,
ir kramtykite i naujo.
Visikai panaiai burnoje suformuojame ir vairius garsus, tik, be jau mint priemoni lp, lieuvio, dant, gomurio, plaui, dar pasitelkiame ir kitus: tai balso klosts
(stygos), taip pat nosies ertm, dantenos, maas lieuvlis gomurio gale ir kiti elementai.
Visos tos priemons bendrai vadinamos kalbos padargais (angl. vocal organs).
153 prastinje rayboje, kaip matote, dvi raids (ng) atspindi vien fonetins raybos gars []. Raid i ia
taip pat atitinka j panaus simbolis, tik be tako [].
85
Prie praddami analizuoti, kaip gaminami (artikuliuojami) konkrets garsai, pasiaikinkime, kodl j tiek reikia, antraip gars analiz taps tik valgymusi po muziej,
kurio eksponat gausa arba avi, arba kelia nuobodul. sivaizduokime dirbtin kalb,
kurioje visi odiai privalo bti vienskiemeniai, o vienintel galima skiemens struktra (C)V. Sakykime, kad ta kalba turi tik du balsius ir du priebalsius: [a], [e], [p] ir [b].
Dabar ivardykime visus galimus tos kalbos odius: a, e, pa, pe, ba, be. Viskas tik ei!
Pridkime dar vien bals, pavyzdiui, [i], tada gausime dar tris odius: i, pi, bi. Pridkime dar vien priebals [m]: ma, me, mi. Aiku, galim odi skaii ieit padidinti
ir numatant sudtingesn skiemens struktr (pavyzdiui, CCV, CVC) arba leidiant
od sudaryti ir i dviej ar daugiau skiemen. Nepaisant to, maas balsi ir priebalsi
rinkinys ms galimybes vis tiek labai ribot tiesiog neutekt garsins mediagos
ir jos kombinacij vairiausiems pasaulio atspindiams paymti. tai todl kalbose ir
vartojami nemai fonem rinkiniai, kuriuose, beje, matyti aikus polinkis turti daugiau
priebalsi nei balsi. Sakysim, tyrimo, kur buvo trauktos 564 kalbos, duomenimis,
pasaulyje patys daniausi vidutinio dydio (56-i balsi) rinkiniai (50,9 % kalb),
retesni dideli (714-os balsi; 32,6 % kalb), o patys reiausi mai (24-i balsi)
komplektai (16,5 % kalb). I priebalsi rinkini labiausiai paplit vidutiniai (1925-i)
ar palyginti mai (1518-os) (atitinkamai 35,7 % ir 21,7 % kalb), retesni palyginti
dideli (2633-) ir atvirkiai mai (614-os; atitinkamai 16,7 % ir 15,8 % kalb),
o patys reiausi dideli (34-i ir daugiau; 10,1 % kalb) .
Dabar pereisime prie balsi gamybos, kuri atrodys kaip lieuvio mankta neskubdami tarkite ir galvokite, kaip jis juda: ki-ku-ki-ku-ki-ku. Turite jausti, kad pirma
lieuvis keliauja priekin (ki), po to atgal (ku). tai toks judjimas vadinamas eile (angl.
front-back dimension) ir jei balsis artikuliuojamas lieuviui bnant priekyje (lyg sdint
priekinje eilje), jis vadinamas prieakins eils balsiu, o jei lieuvis atsitraukia atgal
upakalins eils balsiu (angl. atitinkamai front vowel, back vowel). Dabar pridkime
dar vien skiemen (ka) ir tarkime ki-ku-ka-ki-ku-ka. Ar jauiate, kad tariant ka, lieuvis
nusileidia (lyg atsigula), o po to vl kyla, kai ruoiams tarti ki-ku? Toks judjimas vadinamas pakilimu (angl. high-low dimension, height) ir jei balsis artikuliuojamas lieuviui
pakilus jis bus auktutinio pakilimo, o jei nusileidus emutinio pakilimo (angl.
atitinkamai high vowel, low vowel)155. Dabar savo arsenale turime tris komandas, kurias
galime duoti lieuviui: virun pirmyn! (i), virun atgal! (u) ir gult! (a), todl gaminamus balsius galime pavaizduoti trikampiu (sivaizduokime, kad schemoje kalbtojo
lpos bt pieiamos kairje, todl ten bus ir prieakinis balsis):
i
a
irint i schem, greiiausiai kils klausimas, kodl balsis [a] vaizduojamas ne

priekyje ir ne gale, o lygiai per vidur. J ia rame todl, kad yra daug kalb, kuriose is
155 IPA balsi ymjimo sistemoje auktutin ir emutin pakilim atitinka svokos udaras (angl. close) ir
atviras (angl. open).
86
balsis btent taip ir artikuliuojamas vidurinje eilje (angl. central vowel), o trikamp
balsi sistema labai paplitusi156. Eikime toliau vidutin padtis galim ir vertikaliame
matmenyje, o tai leidia dirbtuvje pagaminti dar du balsius [e] ir [o], kurie bus vidu
tinio pakilimo (angl. mid vowels) atitinkamai prieakins ir upakalins eils. Juos
tariant lieuvis priek pasislenka ir atgal atsitraukia maiau, todl tie balsiai danai
vaizduojami truput ariau centro:
i u
e
o
a
Dabar tardami ms treniruoi (arba dirbtuvs testo) skanduot galime lieuviu

po burn keliauti lyg lanku: i pradi auktyn ir pirmyn (ki), tada leidiams emyn ir
truput atgal (ke), gulams per vidur (ka), kylame auktyn ir traukiams atgal (ko), dar
labiau atgal ir vir (ku): ki-ke-ka-ko-ku (ir vl i naujo). domu tai, kad taip po truput
dliodami balsius gavome sistem, kuri realiai ir vartojama, pavyzdiui, ispan kalboje.
K tik aptartas rinkinys leido perprasti pagrindin balsi artikuliacijos princip:
kombinuodami vertikalias ir horizontalias lieuvio padtis formuojame skirtingas
rezonacines erdves, per kurias paleidiame balso klosi skleidiamus virpesius. Kuo
daugiau kombinacij, tuo daugiau balsi. Vis dlto lieuvio judjimas dar ne viskas ir
balsi gamyboje pasitelkiama daugiau priemoni, pavyzdiui lpos. Kalbdami apie
[u] ir [o] nepasakme, kad t balsi artikuliacijoje lpos i ties nenuobodiauja ir nra
atsipalaidavusios jas btina sudti lyg norint k pabuiuoti, antraip ieis kiti garsai.
Darsyk itarkite, pavyzdiui, ku-ki-ku-ki ir ko-ke-ko-ke: pirm skiemen tariant lpos
sitempia ir sudedamos ratuku, o antrj atsipalaiduoja. Todl [u] ir [o] lietuvikai vadinami lpiniais (anglikai pagal lp form rounded, t. y. suapvalintais), o kiti ms
aptarti balsiai atitinkamai bus vadinami nelpiniais (angl. unrounded). Balsi skaii
galime gerokai padidinti, jei artikuliacij itsiame, o kalbos padargus labiau tempiame
taip gaunami ilgieji (temptieji) balsiai, skiriami nuo trumpj (netemptj) (angl.
long/tense vowels, short/lax vowels). poym prasta ymti specialiu enklu dviem
trikampliais, nukreiptais vienas kit: [i], [u], [e], [o] ir t. t.
Apraant garsus vairios j ypatybs
[u]
[e]
neretai tiesiog ivardijamos (lyg gaminio
Auktutinis
pakilimas
+
sudtis) arba lentelse ymimos + ir

Vidutinis
pakilimas
+
enklais, pavyzdiui, balsis [u] yra
Prieakin eil
+
auktutinio pakilimo, upakalins eils,
Upakalin
eil
+
lpinis ir ilgasis (temptasis), o [e] yra

Ilgasis (temptasis)
+
vidutinio pakilimo, prieakins eils,

Lpinis
+
nelpinis ir trumpasis (netemptasis):

156 Beje, ms sukonstruot balsi sistem turi arab kalba, tik ten papildomai dar skiriamas ilgumas (r.
toliau), todl i viso ieina 6 fonemos.
87
Apibendrinkime
Balsi artikuliacij nusako parametr kompleksas, i kurio aptarme: (1) lieuvio

pakilim (vertikalj matmen: auktutin, vidutin ir emutin pakilim), (2) lieuvio
uimam eil (horizontalj matmen: prieakin, vidurin ir upakalin eil), (3) lp
veikl (lpiniai ir nelpiniai balsiai), (4) garso trukm ir padarg temptum (ilgieji
(temptieji) ir trumpieji (netemptieji) balsiai).
K dar ia paskaiius ir paklausius?
Balsi dirbtuvs Ladefogedo vadovlyje apraomos 12 skyriuje: nors ten aptariami

tik angl kalbos garsai (r. 12.1 Making English Vowels), bet bendrieji principai universals (btinai atkreipkite dmes iliustracijas ir vaizdo raus). Be to, neaptarme
vien skiemen sudarani balsi jungini dvibalsi (angl. diphthong), o viena i
ms nenagrint papildom balsi charakteristik yra j nosinumas, r. apie tai 15.3
(Nasalized vowels; ia pateikiami j (ir kitoki balsi) raai), t. p. r. WALS apvalg.
Balsi kontekste bt svarbu susipainti ir su tonais, apie juos r. Ladefogedo
vadovlyje 2.1 (Tones, raai pateikiami ia), WALS ir Girdenio Teoriniuose lietuvi
fonologijos pagrinduose (268272 p. (Priegaids ir tono svoka. Lietuvi kalbos priegaidi sistema) ir 280286 p. (Tipologins pastabos)).
5.6. PRIEBALSI DIRBTUVS
Jau inome, kad priebalsi vidutinikai bna daugiau nei balsi, todl ir artikuliacijos
parametr taip pat daugiau. Kitaip nei tariant balsius, priebalsiai atsiranda oro judjim vienaip ar kitaip sutrukdant, tarsi kuriant vairiausias barikadas, pro kurias reikia
prasiverti ir taip sukelti triukm. Barikad statymas ir j veikimas leidia kalbti apie
vairius priebalsi tarimo bdus (angl. manner of articulation).
Pirmiausia oro judjim galima visikai ublokuoti kad neprasivert n viena
molekul, bet kylant spaudimui, ta barikada neatsilaikyt ir taip atsirast tam tikras
garsas tai udarumos priebalsiai (angl. stops). Nordami j artikuliacij suprasti,
neskubkite, pajauskite, kaip pasiruoiate tarti, pavyzdiui, pa: lpos suiaupiamos, oras
pro niekur neina; dabar paruokite barikad nordami tarti ka: lieuvis prisispaudia
prie galins gomurio dalies oras vl negali ieiti lauk. Dabar jau tarkite tuos priebalsius
ir jauskite, kaip sukurta utvara nuo spaudimo tarytum sprogsta tai todl ir tokie
priebalsiai, kaip [k], [p], vadinami sprogstamaisiais (angl. plosives, oral stops). Dabar
pasiruokite tarti mm ir nn (be balsi) ir ia sudarome udarum lpomis arba lieuviu,
bet dabar dmesio: bandykite t klit sprogdinti! domu tai, kad iuo atveju ji atsilaikys,
o oras pralau visai kit klit ir ims vertis pro nos, panaudodamas j kaip rezonatori.
Todl priebalsiai [m], [n] vadinami nosiniais (angl. nasals) ir jei norima pabrti, kad
juos artikuliuojant taip pat buvo veikta tam tikra klitis, jie jungiami vien klas su
88
sprogstamaisiais (anglikai tada jie vadinami nasal stops). Dabar pasiaikinkime, kokia
tai klitis: tarkite mmm, tada pabandykite oro judjim ublokuoti; dabar t uspaust
viet atpalaiduokite vl galsite tarti mmm; pakartokite pratim tardami nnn. Tai,
k dabar valdte, vadinama minktuoju gomuriu (angl. velum, soft palate), o tariant [m],
[n] btent jo sudaryta klitis ir pralauiama (ir prieingai, tariant [p], [t], ji atsilaiko)157.
Barikad griovimo pabaigai dar vienas pratimas neskubdami, bet pabrtinai itarkite
ne-a (lyg k neigdami ar atsisakydami). Ar jauiate, kad tarp balsi kai k susprogdinate?
Oro judjim iuo atveju blokavote jau giliau visikai uspaud ply tarp balso klosi,
todl toks priebalsis vadinamas glotaliniu sprogstamuoju (angl. glottal stop) ir ymimas
enklu []. Kur yra balso klosts, galite pajausti ir sulaikydami kvpavim juk btent
ten stabdote or (aiku, klostes jauiate ir tada, kai daug ir garsiai parkaujate).
Kitas populiarus bdas priebalsiams igauti remiasi jau nebe visiku oro sustabdymu, o tik daliniu kliudymu jam judti: kalbos padargai arti suglaudiami ir pro likus
ply puiamas oras sukelia triukm (vilpes, es), todl tokie priebalsiai vadinami
puiamaisiais (angl. fricative). Pavyzdiui, priglauskite lieuv prie danten taip, kad
priekyje likt nedidelis tarpelis, ir pskite or pasigirs vilpesys. Js tikslas kad jis
atitikt gars, kur lietuvi kalboje ymime raide , o tarptautiniame fonetiniame raidyne []: todl po truput traukite (rieskite) lieuvio priekin dal atgal ir klausykits, kaip
keiiasi garsas. Geriausias variantas turt girdtis tada, kai pasieksite danten (alveoli)
rib ir lieuvio galiukas truput pasitrauks u j. Jei judsite atvirkiai lieuv stumsite
ariau priekini dant, igausite kit puiamj priebals, ymim raide s (= IPA [s]). Dabar
lieuv prispauskite prie minktojo gomurio kaip ruodamiesi tarti [k] pskite or
ir lieuv truput atpalaiduokite, kad susidaryt plyys. Turtumte igirsti gars, kur
tariate odi chamas, choras pradioje, tai [x]. Dabar leiskite lieuviui pailsti ir judkite
burnos priek: apatin lp priglauskite prie priekini dant ir pskite tai garsas [f].
Palyginti nedaug priebalsi pasaulio kalbose sudaroma kalbos padargus suartinant
taip, kad toks triukmas, kaip puiamj, nesklist, tai aproksimantai (angl. aproximants). Pavyzdiui, tariant pirmj odio jra priebals [j] lieuvio onai prisispaudia
prie krmini dant ir gomurio pakrai, o per vidur lieka plyys orui praeiti, bet
garsas, lyginant su [ ], ieina visai netriukmingas. Dabar pagalvokite, kaip tariamas
pirmasis odio labas priebalsis: ia, lyginant su [j], viskas atvirkiai lieuvio priekis
prispaustas prie dant ir iek tiek alveoli, o onai nuleisti pro ia ir keliauja oras
(= IPA [ l]158). Kad pajustumte skirtum, tiesiog pakaitomis pabandykite tarti vien
ir kit priebals: l-j-l-j.
Visai maai priebalsi artikuliuojama oro sraute kalbos padargus virpinant todl jie ir vadinami virpamaisiais (angl. trills). Pavyzdiui, tariant pirmj odio ratas
priebals [r] lieuvio galiukas yra atpalaiduotas ir keliskart atsimua alveoles. Taip pat
157 Minktj gomur galite pajausti ir tardami [k] tada lieuvio upakalin dal prispaudiate btent
prie jo.
158 IPA sistemoje gali bti paymimas ne tik io lietuvi priebalsio dantikumas ( ), bet ir veliarizacija
() j tariant upakalin lieuvio dalis iek tiek priartja prie minktojo gomurio.
89
galima virpinti ir lieuvl, prisitvirtinus prie minktojo gomurio (angl. (lot.) uvula) tai
vienas i raide r ymimo priebalsio tarimo bd, pavyzdiui, vokiei kalboje (= IPA []).
Kalbdami apie artikuliacijos bdus (udarumos sprogstamuosius ir nosinius, puiamuosius, aproksimantinius, virpamuosius priebalsius), i ties daug kur minjome ir
kit ms dirbtuvms labai svarb parametr artikuliacijos viet (angl. place of articulation). Tai, pavyzdiui, gali bti abi lpos (angl. bilabial (consonant)159) [m], lpos
ir dantys (angl. labio-dental) [f], lieuvio160 prieakys ir dantys (angl. dental) [t],
[s ], [n ], [l], lieuvio prieakys ir alveols (angl. alveolar) [r], lieuvio vidurys ir kie
tasis gomurys (angl. palatal) [j], lieuvio galin dalis ir minktasis gomurys (angl.
velar)161 [k], [x], lieuvio galin dalis ir lieuvlis (angl. uvular) [] ir kitos vietos.
Daugeliu atvej priebalsi skaii galima padvigubinti atsivelgiant balso klos
i veikl: artikuliuojant, pavyzdiui, [p], [f], [t], [s ], [ ] [x] jos tinginiauja neveikia,
todl tokie balsiai pagal skambes vadinam dusliaisiais (angl. voiceless). Jei balso
klosts veikia, igauname skardiuosius priebalsius (angl. voiced): [b], [v], [d ], [z ], []
(lietuvi rate = ), [] (= h). Kad geriau suprastumte balso klosi veikl, atlikite por
stebjim: pirmiausia pirtais lieskite t kaklo viet, kur madaug jos yra, ir bandykite
garsiai paeiliui tarti dusliuosius ir skardiuosius priebalsius: p-b-p-b, t-d-t-d, k-g-k-g.
Tardami skardiuosius priebalsius pirtais jausite vibracij tai virpa balso klosts.
Dabar pabandykite skardiuosius priebalsius itarti panibdomis. Nemanoma, tiesa?
Todl, sakysim, per egzamin patylomis tikrintis, kuris priebalsis skardusis, neverta
tai reikia daryti garsiai.
Priebalsi skaiius gerokai iauga ir tada, kai kalboje tskiros fonemos yra mink
tieji ir kietieji priebalsiai, pavyzdiui, lietuvi kalboje labai svarbu atidiai itarti antrj
tai i odi priebals, antraip bsite nesuprasti, palyginkite: gulu ir guliu, geru ir
geriu. Minktieji priebalsiai dar vadinami palatalizuotais (angl. palatalized), nes juos
tariant tam tikra lieuvio dalis bna ariau gomurio lyginant su jos padtimi tariant
kietj priebals. IPA sistemoje palatalizacija ymima ukeltine [], pavyzdiui: [p], [b],
[k], [g] ir t. t.
Kad matytsi bendras vaizdas, visus pamintus ir ms dirbtuvse gaminamus
priebalsius (iskyrus palatalizuotus) pavaizduokime lentelje (pakartodami anglikus
termin atitikmenis):
159 Toliau anglikuose atitikmenyse odis consonant trumpumo dlei praleidiamas.

160 Lieuvis artikuliacijoje aktyviai dalyvauja labai danai, todl priebalsi apibdinimuose neretai net
neminimas, bet numanomas.
161 Vietoj kietasis ir minktasis gomurys gali bti sakoma gomurio vidurys ir gomurio upakalin dalis.
90
Sprogstamieji
(plosives)
Udarumos
(stops)***** Nosiniai
(nasals)
Puiamieji
(fricatives)
Aproksimantai
(aproximants)
t d
fv
s z
Virpamieji (trills)
Glotaliniai (glottal)
Uvuliariniai (uvular)
kg
Minktojo gomurio,****
veliariniai (velar)
Kietojo gomurio***,
palataliniai (palatal)
Ualveoliniai
(postalveolar)
Alveoliniai (alveolar)
Dantiniai (dental)
Artikuliacijos
bdas**
Lpiniai-dantiniai
(labio-dental)
Artikuliacijos
vieta*
Abilpiai (bilabial)
* Neminint lieuvio dalies.

** Kai viename langelyje raomi du garsai, kairysis artikuliuojamas balso klostms neveikiant (duslusis), o
deinysis veikiant (skardusis). Jei raomas vienas garsas, jis skardusis, iskyrus [].
*** Arba gomurio viduriniai.
**** Arba gomurio upakaliniai.
***** is langelis priebalsi lentelse danai praleidiamas.
Apibendrinkime
Skirtingi priebalsiai igaunami derinant tarimo bdus ir artikuliacijos vietas.

Pagrindinius tarimo bdus nulemia sudaromos klities udarumas, todl skiriami u
darumos (visikas oro srauto blokavimas tam tikroje vietoje), puiamieji (kliudymas
sudarant siaur ply) ir aproksimantiniai (pakankamai atviras plyys) priebalsiai.
Udarumos priebalsiai pagal oro judjim skirstomi sprogstamuosius ir nosinius.
Nedaug priebalsi artikuliuojama virpinant lieuv arba lieuvl. Kalboje gali bti
skiriami ir skardieji (balso klosts aktyvios) bei duslieji (balso klosts pasyvios), taip
pat palatalizuotieji (minktieji) ir nepalatalizuotieji (kietieji) priebalsiai.
K dar ia paskaiius ir paklausius ?
Poskyryje pateiktoje apvalgoje, aiku, neinaudojome vis pasaulio kalbose pasitaikani priebalsi artikuliacijos galimybi jos gerai matyti IPA lentelje, skaitant
ir diakritiniais enklais perteikiamas ypatybes. Be to, papildomai galite susipainti su
91
ms neaptartais be oro slgio artikuliuojamais (angl. non-pulmonic) priebalsiais. Ladefogedo vadovlyje angl kalbos priebalsi dirbtuvs apvelgiamos 11 sk. (Making
English Consonants), o kiti vairesni priebalsiai analizuojami 14 sk. (Consonants
Around the World).
6.
ATSPINDI SANDLIS
6.1. DVI ATSPINDIO PUSS
Kalbdami apie praneim sudarym nuolat kartojome, kad juos dedame odius
pasaulio atspindius, bet kokia t atspindi anatomija, kol kas visai nesidomjome.
Tiesa, nemaai inome apie gramatini kategorij prigimt ir raik, bet ia kas kita juk
tas kategorijas galime sivaizduoti kaip papildomus poymius, dedamus prie nekintamos
odio erdies.
Kaip pavyzd panagrinsime pirmj ms sakin: Vynas baigsi. K gi, ties sakant,
ymi arba atspindi io sakinio daiktavardis ir kaip t atspindjim sivaizduoti? Pabandykime vyn tarytum iardyti ir isiaikinti, koki ypatybi jis turi: pirmiausia tai grimas,
antra jis svaigina, treia gaminamas fermentuojant vynuoges. Toliau galtume kalbti
apie spalv daugelis greiiausiai pamint raudon, kiti balt (t. y. gelsv ar alsv),
dar kiti prisimint rausv vyn. Pereinant prie skonio daniausiai bt apibdinamas
rgtumas/saldumas, o grtant prie gamybos mediag bt paminti ir kiti vaisiai,
uogos ar iaip sudtins dalys kai kurios net gana retos: obuoliai, ryiai, aronijos,
piens? I ia matyti, kad vynas gali bti be galo vairus, todl turime kalbti ne iaip
apie konkretaus objekto atspind, o apie apibendrinamj atvaizd, kuris smonje
susiklosto priklausomai nuo ms pasaulio patirties. Nors kiekvieno mogaus patirtis kai
kuriais aspektais unikali, bet didele dalimi pasikartoja, ir btent todl daug kuo sutampa
skirting asmen smonje turimi atvaizdai, kurie gali bti vadinami konceptais (angl.
concept); jie kalbotyroje danai uraomi didiosiomis raidmis, kad skirtsi nuo odi
(tai ne tas pats, r. toliau), pavyzdiui vynas. tai tokie atspindiai konceptai gali
tapti kalbos sistemos elementais ir btent tokiais atvejais jau susiduriame su odiais
(leksemomis, angl. lexeme) ir todl sakoma, kad tam tikras konceptas (konkreioje)
kalboje yra leksikalizuotas. Vis kalbos atspindi odi rinkinys (lyg sandlis)
paprastai vadinama odynu, arba leksika (angl. lexicon, lexis), o j tirianti kalbotyros
sritis leksine semantika (angl. lexical semantics).
92
6. A T S P I N D I S A N D L I S
Kiekvienas odis turi dvi puses: apiuopiamj gars eilut (pavyzdiui

[vinas]162), ir neapiuopiamj tos eiluts atitikmen kalbinje smonje, kur
vadiname reikme (angl. meaning). Svarbu suprasti, kad konkreioje kalboje tik
dalis koncept virsta odiais: sakysim, tai, kas anglikai nusakoma odiu sibling,
lietuvikai bus vardijama odi konstrukcija163, kur, pavyzdiui, minimas ir brolis,
ir sesuo ar pasirenkamas koks kitas iraikos bdas: Do you have any siblings? = Ar
turi broli, seser? Ar tu tik vienas vaikas eimoje? Be to, bna atvej, kai patirties
atspindius prireikia nupasakoti net keliais sakiniais, pavyzdiui, greiiausiai ir jums
yra tek kam nors aikinti apie tam tikrus kalboje nevardytus potyrius tada sakin
pradjote, pavyzdiui, taip: inai t jausm, kai ... . Lygiai taip pat bus ir atvirktini
atvej, kai klausiate O kas ta(s) ... ? O k reikia ...? Tiesa, ia skirtumas bus toks, kad
vietoj daugtaki pavartota gars eilut panekovo smonje turs tam tikr turin
(reikm), kuri jis jums gals paaikinti, o tai pirmuoju atveju (inai t jausm, kai ...)
galbt ne tik panekovas, bet ir apskritai niekas pasaulyje to dalyko dar nra vardijs
vienu odiu (leksikalizavs).
Kitas bdas sivaizduoti odio funkcionavim kalboje yra pabrti jo nuorodin
prigimt: tada sakoma, kad vartodami odius duodame nuorodas konkreius arba
apibendrintus pasaulio elementus. Dalis kalbinink ia silo daryti toki skirt: jei
nuoroda duodama konkret element, jis bus vadinamas referentu (angl. referent), o
jei nurodoma tik element klas kaip apibendrint visum, tada tai bus denotatas
(angl. denotatum). Sakysim, sakinyje irk, kat atjo! daiktavardis kat nurodo ir
konkret tos situacijos objekt (tai referentas), ir j priskiria objekt klasei, turiniai
tam tikr poymi rinkin (tai denotatas). Jei panaus sakinys bt itartas abejojant
(irk, ia kat atjo?), bt akivaizdu, kad kalbtojas nra tikras dl nurodomo objekto
denotato (gal lis?).
Grtant prie pradins pastabos, kad odiai turi dvi puses form (apiuopiam)
ir reikm (suvokiam)164, reikia pasakyti, jog tokia savyb bdinga visiems (t. y. ne
tik kalbiniams) enklams: pagalvokite kad ir apie vairius gestus juk vienokia pirt
kombinacija (tai forma) reik pergal ar teigiam vertinim (tai reikm), o kitokia
eidim ar neigiam nuomon.
Dabar pabandykime pavelgti neapiuopiamj odi pus reikm truput
atidiau. Kaip pavyzd pasitelksime du sakinius:
(1) Vynas baigsi 23 val.
(2) Seminaras baigsi 23 val.

162 Beje, paties objekto atspind ia atitinka tik trys pirmosios fonemos (tai aknis), o likusios dvi (sudaranios postfiks) ymi jau k kita gramatines linksnio ir skaiiaus reikmes.
163 Pavyzdys i: Vladimir Plungian, Gramatini kategorij tipologija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija Academia Salensis, 2010, 6970.
164 Tos puss gali bti vadinamos ir iraika ir turiniu (angl. expression, content).
93
Veiksmaodio pavidalas abiejuose sakiniuose visikai toks pat, bet reikm s

pus kartu ir panai, ir skirtinga. Pirmuoju atveju nurodome tok pasaulio vyk, kai
isenka tam tikras dalykas, o antruoju kai pasiekiama veiksmo ar periodo galin
riba (dar palyginkite: pinigai, kantryb baigsi ir iema, koncertas baigsi). Tai, k dabar
nurodme tarp viengub kabui, prasta vadinti tiesiog skirtingomis reikmmis. ia
susiduriame su gana danu kalbos reikiniu, kai vienoda forma perteikia skirtingas,
bet tam tikru bdu susijusias reikmes tai daugiareikmikumas, arba polisemija,
o patys odiai vardijami kaip daugiareikmiai, arba polisemiki (angl. atitinkamai
polysemy, polysemous)165. Kai sakome tam tikru bdu susijusias, pabriame t reikmi
giminikum, lyg bendrus genus nagrintu atveju tai bt ribos pasiekimas; kartu
tas reikmes skiria ir nesutampantys genai juk vienur prie tos ribos prieinama dl ko
nors inaudojimo, isekimo, o kitur dl planuoto, prastinio finalo.
Keliomis reikmmis gali bti vartojamas ir ms vynas, tik grdami prie jo dkime
tai toki pastab: odi rikms danai bna susijusios ne bet kaip, o hierarchiniais
santykiais, todl skiriamos pagrindins ir i j ivedamos alutins reikms (angl.
basic/core/central meaning, peripheral/extended meaning). Sakysim, jei tam tikroje
alyje gerai pastamas (ir juolab gaminamas) vynuogi vynas, tai tiktina, kad ir tos
alies kalbos odyne pagrindin reikm bus apibriama, pavyzdiui, kaip alkoholinis
grimas, gaunamas fermentuojant vynuoges ir j sultis. Kiti grimai tuo paiu odiu
bus vardijami tik pagal panaum vynuogi vyn vyno etalon ir prototip, todl
ia bus skiriama alutin (antroji) reikm, pavyzdiui, alkoholinis grimas, gaunamas
fermentuojant kitus vaisius ir j sultis:
Prancz, Larousse
1. Boisson fermente prpare

partir de raisin ou de jus de
raisin frais.
2. Nom donn tous les jus
dont une partie ou la totalit
du sucre est transforme en
alcool par fermentation.
Ispan, Diccionario de la
lengua espaola
1. Licor alcohlico que

se hace del zumo de las
uvas exprimido, y cocido
naturalmente por la
fermentacin.
2. Zumo de otras plantas o
frutos que se cuece y fermenta
al modo del de las uvas.
Ital, Garzanti Linguistica
1. Bevanda alcolica ottenuta

dalla fermentazione del mosto
duva
2. Bevanda alcolica ottenuta
da frutti fermentati.
Kai kada atspindi sandlyje bus ir toki atvej, kurie atrodys lyg koks gedimas,
kai ta pati garsin forma yms visikai nesusijusius dalykus juk to idealioje komunikacinje sistemoje lyg ir neturt bti, pavyzdiui:
165 Daugiareikmikumas bdingas ne tik aknims, bet ir afiksams (bei kitoms formos modifikacijoms),
todl, pavyzdiui, kilmininkas gali reikti ne tik savinink, bet ir, sakysim, autori, palyginkite: Lauryno
batai (Laurynas kaip bat turtojas) ir Lauryno katedra (Laurynas kaip katedros autorius, architektas).
94
1kasa
2kasa
supinti plaukai
atsiskaitymo pinigais vieta
Jei bandytume aikinti, kad ia daugiareikmis daiktavardis, turtume rasti tarp

t reikmi bendr gen, o to nematyti. tai tokiais atvejais kalbame apie homonimus
(angl. homonym) odius, kuri forma visikai vienoda, o turinyje nra nieko bendra.
odyn sudarytojai homonimus patogumo dlei stengiasi kaip nors atskirti, sakysim,
pakeltais skaiiais, kaip ms pavyzdyje.
Kad geriau suprastume odi reikmi panaumus ir skirtumus, jas galime bandyti
skaidyti smulkesnes dalis panaiai kaip anksiau odius segmentavome morfemomis
arba nurodme sudedamsias gars ypatybes (prisiminkite balsi [u] ir [e] poymi
lentel). Tok veiksm i ties jau atlikome aikindamiesi, kas yra vynas: grimas, svaiginantis, pagamintas fermentuojant vynuoges. Dabar pavelkime, pavyzdiui, kavos
kalbinio turinio anatomij: ji taip pat grimas, bet jau tonizuojantis, kartu vandeniu
itraukiamas i malt skrudint kavos pupeli, be to, galime atkreipti dmes tai, kad
kava paprastai bus karta, o vynas nekartas (tai jokiu bdu nepaneigia gerai inom iimi, kai kava ataldoma, o vynas pakaitinamas). Abu sraus galtume dar tsti,
bet ir esam ypatybi jau pakanka tai vadinamieji semantiniai komponentai (angl.
semantic feature, component), o pati tokio pobdio analiz komponentin (angl.
semantic feature/componential analysis). Lyginant skirtingus odius ar kelias to paties
odio reikmes, irykja bendrieji ir skiriamieji semantiniai komponentai: ms atveju
bendr buvo tik viena ypatyb (grimas), bet jei savo analizs meniu trauktume dar
al ir arbat, matytume, kad jau du grimai turt bendruosius komponentus svaiginantis ir nekartas, o kiti du tonizuojantis ir kartas166.
Jei nuo vienos kalbos odi lyginimo pereitume prie skirting kalb, i karto pastebtume, kad jose dalis pasaulio element atspindima panaiai, o dalis skirtingai.
Panagrinkime tok paprast pavyzd: kaip vadinama virutin mogaus galn nuo
peties iki rieo? Lietuvikai sakytume ranka. O likusioji galns dalis? Taip pat ranka
arba plataka. I ia matyti, kad lietuvi kalboje daiktavardis ranka yra polisemikas ir
gali ymti dvi skirtingas galns dalis. Kitaip yra, pavyzdiui, angl kalboje: hand bus
tik rankos dalis nuo rieo iki pirt galiuk, o arm nuo peties iki rieo. Surinkus 617
kalb duomenis (tai emlapis), paaikjo, kad tokia polisemija (vienas odis ymi abi
galns dalis) yra retesn ji pasitaiko 228 kalbose (36,95 %), o skirtingi odiai danesni (389 kalbose, 63,05 %). O kaip vadintume vien i penki platakos element be
delno? Suprantama, pirtu, kuris lietuvi kalboje ymi tik i galns (taip pat ir kojos)
dal. Kitose kalbose situacija gali bti panai lietuvi rankos polisemij: pavyzdiui,
varlpiri kalboje odis rdaka gali reikti ir pirtas, ir visa plataka (ia pateikiamas
io tyrimo apraas ir emlapis).
166 Panaiai kaip ir vyno atveju, galima skirti dvi arbatos reikmes: (1) kai grimas igaunamas i diovint
kininio arbatmedio lap (prototipikai tonizuoja) ir (2) i kit augal dali (prototipikai netonizuoja).
95
Dabar pasiirkime visai kitokio tipo odius, pavyzdiui: veicarija, kma ir

arnas. Nra abejons, kad ir jie turi form (garsin pavidal), bet koks gi j turinys ir
ar ia galime kalbti apie reikmes? Akivaizdu, kad tokie odiai taip pat atitinka tam
tikrus ms pasaulio objektus, bet j turiniai visikai kitokie: ten randame ne apibendrint reikmin turin, o labiau nuorodas, kurios leidia identifikuoti objektus, todl
tokie daiktavardiai vadinami tikriniais (angl. proper nouns). Suprantama, i pamint
pavyzdi aikiausias atrodyt pirmasis, o kiti du dar nelabai aiku, k nurodo. Dalykas tas, kad tikriniai daiktavardiai kaip tkslios nuorodos funkcionuoja tik konkreioje
kalbinje situacijoje, kurioje bus inoma, kas nurodoma itarus vien vard arnas ar
pavard kma; panaiai ir veicarija labai danai nurodys Europos valstyb, bet juk yra
ir kit taip vadinam viet! Suprantama, kartais tikriniai daiktavardiai tampa bendriniais, daniausiai pagal su tais dalykais kaip nors susijusi asmen pavardes tada
jau galima kalbti apie prastines odi reikmes, pavyzdiui: boikotas protestinis
atsisakymas dalyvauti, bendrauti ar pan. < (Charles C.) Boycott, diakuzi skurin
vonia167 < (Candido) Jacuzzi, giljotina < mirties bausms renginys galvai nukirsti <
(Joseph-Ignace) Guillotine ir t. t.168. Antra vertus, bendriniai daiktavardiai irgi gali tapti
tikriniais: graik petros akmuo; uola > Petros (krikioni apatalo ir apskritai vyrikas
vardas), lotyn victoria pergal > Victoria (romn pergals deiv ir moters vardas),
lietuvi sala vandens apsuptas plotas > Salos (miestelis Rokikio rajone), up didesnis
natralus vandens srautas > Up (vidurio vakar Lietuvos up, taip pat moters vardas).
Apibendrinkime
odis (leksema) tai dvipusis elementas, turintis form ir reikm ir atsirads

materializavus (leksikalizavus) tam tikr koncept (pasaulio fragmento atspind ms
smonje). odiams bdinga turti ne vien, o kelias susijusias reikmes, kurios, viena
vertus, yra artimos dl bendr poymi (semantini komponent) ir, kita vertus, kai
kuriais atvilgiais skiriasi. Toks reikinys vadinamas polisemija (daugiareikmi
kumu), o tokie odiai polisemikais (daugiareikmiais); hierarchiniu poiriu
skiriamos pagrindins ir alutins reikms. Jei susiduriama su tokiomis reikmmis,
kurios tarpusavyje i esms neturi nieko bendra, bet jas ymi ta pati forma, kalbama
apie homonimij (o tokie odiai vadinami homonimais). Tikriniai daiktavardiai
nuo kit odi skiriasi tuo, kad j turinio esmin dalis tai nuoroda, leidianti identifikuoti konkret objekt.
167 Kalbos normos poiriu siloma vartoti tik dviod variant.

168 Oxford Dictionary of English, ed. by Angus Stevenson, Oxford: Oxford University Press, 2010 (3rd ed.),
206, 779, 934.
96
K dar ia paskaiius?
Nicko Riemerio vadovlyje Introducing Semantics169 galtumte perskaityti vis

pirmj vadin skyri (Meaning in the empirical study of language), kuriame, be
kit dalyk, pateikiamas ir kalbotyros istorijoje labai svarbus (bet ms neaptartas)
Ogdeno ir Richardso referencijos (arba semiotinis) trikampis (r. 1.3), taip pat daug
plaiau aikinamasi, kaip galtume suprasti reikm ir vairius jos aspektus (r. ypa
1.6). Komponentin analiz isamiau (su pavyzdiais) pristatoma 5.2 poskyryje (Componential analysis), po jos pereinama prie polisemijos ir homonimijos (5.3 Polysemy
and meaning division). Lietuvikai ie dalykai dstomi Evaldos Jakaitiens vadovlyje
Leksikologija170, r. 4353 p. (apie reikm ia aptariamos ir ms nemintos signifikato ir signifikanto svokos), 8698 p. (apie daugiareikmikum), 101111 p. (apie
homonimij), 263266 p. (apie tikrinius odius).
6.2. ATSPINDI (PA)DIRBINIAI
Mus supanio pasaulio element skaiius i esms neribotas, todl ir jo atspindi

sandlis toks pat besienis, nes jo dydis priklauso tik nuo ms gebjim tuos atspindius sidmti ir vartoti. Apie atminties galimybes iame poskyryje nekalbsime ir
bandysime sprsti tok konstrukcin klausim: sakykime, kad tam tikras pasaulio elementas kalboje j yminio odio dar neturi, bet mes i sandlio tiesiog reikalaujame
j pristatyti to reikia dabar sudaromam sakiniui. Pagrindiniai sandlio pasilymai
ia bus trys: (1) pritaikyk (tai, k jau turime), (2) pasidaryk pats (i to, k turime),
(3)nusikopijuok (i kito sandlio).
Su pritaikymo atveju i ties jau esame k tik susidr tai daugiareikmikumo
teikiamos galimybs: ia tiesiog imamas jau turimas odis ir pagal turinio panaum
bei vairius loginius ryius vardijamas kitas dalykas. Sakysim, jei nugirstume pastab Tu pairk, kokios kojos!, greiiausiai valgytumms asmens, kurio galnes
ia norima atkreipti dmes. Vis dlto jei pokalbis vykt senovini bald parodoje, galtume pagalvoti ir k kita kad ia avimasi vieno i eksponat atraminmis dalimis.
Manant, kad reikm atramin ir vaiktomoji galn yra pirmin, galima sivaizduoti t
istorin akimirk, kai kakas i atspindi sandlio reikalavo naujo odio, kuriuo tikt
pavadinti baldo (ar kito objekto) dal, ir gavo pasilym pagal panaum panaudoti jau
turim atspind daiktavard koja: juk abiem atvejais objektas kojomis remiasi pagrind. Ties sakant, vaizdumo dlei net galtume manyti, kad iki to praymo egzistavo tik
vienas odis (koja atramin ir vaiktomoji galn), o po jo pritaikymo kitam dalykui
pavadinti m funkcionuoti jau du vienetai: koja1 atramin ir vaiktomoji galn ir
koja2 atramin (baldo ar kt.) dalis.
170 Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
97
Dabar pereikime prie pasidaryk pats atvejo ia i dalies taip pat veiks pritaikyk
principas, nes imsime jau egzistuojani odi dalis ir i j konstruosime (lyg pritaikydami turimus elementus) naujus atspindius tai vadinama odi daryba (angl. wordformation). Reikalaudami ms sandlyje naujo odio, nusakanio, pavyzdiui, mog,
su kuriuo kartu dirbame ir turime bendr darb (jei norite mini, turto, vard ar kt.),
gautume pasilym j tiesiog sudti (sukomponuoti) i dviej dali (akn171) tai toks
nauj odi konstravimas vadinamas dryba, arba kompozicija (angl. composition),
o jo rezultatas drinys (angl. compound), ms atveju bendra-darb-is (bendra-mintis, bendra-turt-is, bendra-vard-is ir pan.). Eikime toliau ir dabar pageidaukime nusakyti
jau veiksm, kuris bt atliekamas dirbant kartu, kitaip tariant, bnant bendradarbiais:
iuo atveju lietuvi kalboje galima pasitelkti postfiks (priesag) ir gauti nauj veiksmaod bendradarbi-au-ti. Tada, kai nauji odiai sukonstruojami pridedant afiksus,
kalbama apie j vedyb (angl. derivation), o patys konstravimo rezultatai vediniais
(angl. derivative), nes ia lyg ivedame koki nauj veisl ar r, panaudodami turim
genetin mediag. Kaip ir dryboje, ia labai svarbus kompozicinis principas: pridtoje
priesagoje slypi tam tikra reikm, kuri sveikauja su pamatiniu kamienu genetine
mediaga, imama i jau egzistuojanio pamatinio odio (angl. base), o tos sveikos
rezultatas naujo odio reikm. Ms atveju priesagai -au-ti galima priskirti reikm (taigi taip pat genetin mediag) atlikti veiksmus, bdingus tam, kas nusakoma
pamatiniu kamienu, o kad matytume, kokie ios morfemos ir daiktavardi kamien
jungimosi rezultatai, pavelkime dar kelis pavyzdius: viepat-au-ti dominuoti bti
kaip viepaiui (viepat-s), bedioni-au-ti mgdioti, maivytis elgtis kaip bedionei
( bedion-), prana-au-ti skelbti apie ateities vykius elgtis kaip pranaui (prana-as), didj-au-ti auditorijai miksuoti muzik bti didjumi ( didj-us) ir pan.
Panaiai naujus odius galime konstruoti ir priddami priedlius, sakysim, nordami
apriboti veiksmo bendradarbiauti trukm, galime prijungti ribojanij gen turint
priedl pa- (pa-bendradarbiauti). I vedini pavyzdi matome, kad afiksai ymi ne
tik gramatines (tai jau inome), bet ir darybines reikmes.
Kai kuriose kalbose naujus odius galima gauti ir paprasiausiai keiiant j priklausomyb kalbos daliai, sakysime, daiktavard imti vartoti kaip veiksmaod, kaip antai
angl kalboje: Google interneto paiekos sistema (to) google iekoti informacijos
internete, ypa naudojantis Google. iuo atveju jokio darybos afikso nematyti, todl
kartais toks procesas vadinamas nuline derivacija (angl. zero derivation) arba daniau konversija (angl. conversion). Panaiai i veiksmaodi gali bti padaromi (lyg
konvertuojami) ir daiktavardiai: (to) fail nepavykti, susimauti (a) fail neskm,
susimovimas. Toki odi darybos proces yra ir lietuvi bei kitose kalbose, kurios nuo
angl morfologikai skiriasi tuo, kad turi vairesni kaitybos modeli (ne tik taisykling
ir netaisykling) asmenuoi ir linksniuoi, kurias bendrai galime vadinti kaitybos
klasmis (angl. inflection(al) class). Pavyzdiui, kai i veiksmaodio ok-ti sudaromas
171 Tiksliau kamien, bet ios svokos savo konstruktoriuje neaptarme.
98
daiktavardis ok-is, vyksta ne tik kalbos dalies konversija (nepridedant darybinio afikso),
bet yra ir tam tikra intriga kokiai i keli kaitybos klasi naujas odis bus priskiriamas
(juk galt bti ir *ok-, *ok-ys, *ok-uo ar pan.). Todl, pavyzdiui, lituanistikoje tokie
atvejai vadinami galnins darybos, nes lietuvi kalboje btent galns kaitybos klases geriausiai ir atspindi. Suprantama, omenyje turima ne iaip viena galn, o visas j
rinkinys (paradigma): pavyzdiui, jei kalbame apie ivestin daiktavard ok-is, tai bt
visi jo vienaskaitos ir daugiskaitos linksniai.
odi darybos nereikt sivaizduoti kaip vien nauj element gamyklos: i ties ji
veikia ir kaip konsultant: jei neinome, k reikia mums niekada negirdtas odis, galime
to pasiklausti. Sakykim, susidrme su daiktavardiu tikniautojas: odi darybos biuras
mus informuos, kad tai turt bti veikjo pavadinimas (nes turi tokios reikms priesag
-tojas), ivestas i veiksmaodio tikniauti. Tiesa, neinome ir jo reikms, bet darybos
poiriu galime gauti patarim domkits, ar nra daiktavardio ar bdvardio, kuris
turt kamien tikni-172. Man jis (kaip greiiausiai ir jums) nra girdtas, bet Lietuvi
kalbos odyne inomi net du daiktavardiai: tiknis slaptoji dievyb ir tiknius yktuolis,
gobuolis. Vadinasi, tikniauti turt reikti elgtis kaip tikniui, o tikniautojas toks, kuris
elgiasi kaip tiknis arba tiknius. I tikrj nei odio tikniauti, nei tikniautojas lietuvi
kalboje neinoma juos sugalvojau atsitiktinai, bet remdamiesi odi darybos igalmis,
viena vertus, galime nuspti, k madaug jie reikia, kita vertus, tokius odius sukurti.
Jei odi krybos ir jos interpretacija vargina, yra bdas atsipalaiduoti ir engti
kiek netikt ingsn k nors tiesiog nusikopijuoti. Natraliose kalbose tai visikai
legalus ir gana danas reikinys: jei savo sandlyje netur reikiamo atspindio, gali
paprasiausiai pasidaryti jo kopij i kitos kalbos, ir nei ji pati, nei jos vartotojai dl to
n kiek nepriekaitaus173. Tokiais atvejais kalbama apie skolinius (angl. borrowing,
loan(word)), bet reikia pasakyti, jog i svoka atskleidia tik vien reikinio pus kad
kako neturdamas, praai paskolinti, bet, suprantama, skolinantis odius, jie pasilieka
ir savininkui, o mes i ties pasidarome tik j kopijas paprastai ne visai tikslias, nes tuos
odius pritaikome prie savo kalbos fonologins ir (jei reikia) morfologins sistemos.
Daniausiai tokios kopijos daromos tada, kai kultr recipient ateina dar neturti
dalykai, perimami i kultr donori. Tokie, sakysim, yra ankstesniame poskyryje minti
daiktavardiai (ir pasaulio elementai) vynas, kava, arbata, kasa (atsiskaitymo pinigais
vieta), atkeliav per kalbas tarpininkes i vairi pirmini altini: lotyn vnum, arab
qahwa, ital cassa, oland herba thee, kur pirmasis odis lotynikas (herba), o antrasis atspindinti min nan (tarm.) t174. Paskolinti (kopijuoti) odiai, suprantama, gali
172 Raide i ia ymime priebalsio [n] minktum.
173 Kas kita besiskolinanti kalbin bendruomen: priklausomai nuo tradicijos ir nuo svetim element
kilms, skolinimo laiko ir pan., jie gali bti vertinami ir neigiamai, ir neutraliai, ir teigiamai.
174 r.: Ernst Fraenkel, Litauisches etymologisches Wrterbuch 1-2, Heidelberg, Gttingen: Winter, Vandenhoeck & Ruprecht, 1962, 1965, 232, 1255-1256; Algirdas Sabaliauskas, Lietuvi kalbos leksika, Vilnius: Mokslas,
1990, 244; Wojciech Smoczyski, Sownik etymologiczny jzyka litewskiego, Wilno: Uniwersytet Wileski,
2007, 22, 755; Krystyna Dugosz-Kurczabowa, Nowy sownik etymologiczny jzyka polskiego, Warszawa:
Wydawnictwo Naukowe PWN, 2003, 224, 529; Franciszek Sawski, Sownik etymologiczny jzyka polskie99
bti imami kaip mediaga naujiems elementams konstruoti, todl, pavyzdiui, lietuvi
kalboje buvo pasidaryti daiktavardiai vyn-in, vyn-dar-ys (-), kav-in, kas-ininkas (-),
arbat-inukas ir t. t.
Apibendrinkime
Kalboje dar neatspindtus pasaulio elementus galime fiksuoti (vardyti) keliais

bdais: (1) sukurti nauj jau egzistuojanio odio reikm; (2) sukurti nauj od;
(3) od pasiskolinti (nusikopijuoti) i kitos kalbos. U nauj odi krim ir esam
interpretavim atsakinga odi daryba: jos produktai vadinami dariniais (driniais
(kompozitais), jei daryboje panaudojami du pamatiniai odiai, o jei vienas vediniais).
Reikiamas leksikos vienetas taip pat gali bti kopijuojamas i kitos kalbos io veiksmo
rezultatas yra skolinys (kopija).
K ia dar paskaiius?
odi darybos klausimai aptariami jums jau pastamame Haspelmatho ir Sims

vadovlyje Understanding Morphology: i pradi trumpai 2.1 poskyryje (Lexemes and
word-forms), kur matyti darybos vieta kit morfologini proces kontekste, o vliau,
be kit dalyk, nagrinjamos darybos kategorijos, iame skaitinyje vadinamos reikmmis (5.2 Derivational meanings) tai pasaulio kalbose pasikartojanios ivestini
odi semantins grups, pavyzdiui: veikj ir veiksm pavadinim (angl. action noun,
agent noun), deminutyv (angl. diminutive), kauzatyvini (prieastini) veiksmaodi
(angl. causative) ir kiti.
Lietuvikai vadiniai odi darybos ir skolini dalykai pristatomi, pavyzdiui, mintame Jakaitiens vadovlyje Leksikologija, r. 227262 p. (tiesa, ia aptariama tik lietuvi
kalbos mediaga). Leksinms kopijoms painti galt bti domi ir vairi pasaulio kalb
skolini duomen baz, pavyzdiui, ia teikiami odiai, susij su valgymu ir grimu.
go 2: KKot, Krakw: Towarzystwo mionikw jzyka polskiego, 19581965, 91-92, 104-105; ,

2: -, : , 1967, 207; Oxford Dictionary of
English, ed. by Angus Stevenson, Oxford: Oxford University Press, 2010 (3rd ed.), 337; Marlies Philippa, Frans
Debrabandere, Arend Quak, Tanneke Schoonheim, Nicoline van der Sijs (red.), Etymologisch woordenboek
van het Nederlands, S-Z, Amsterdam: Amsterdam University Press, 2009, 379.
100
7.
IKI PASIMATYMO!
tai ia ms kalbos konstruktorius ir baigiasi: per ias paskaitas pabandme

sudlioti komunikacins sistemos model, kuris leist pasirinkt pasaulio fragment
paversti praneimu. Pradjome nuo to, kad odiai tai pasaulio element atspindiai,
kurie pagal savo prigimt sudaro skirtingas klases: daiktavardi, veiksmaodi, bd
vardi, prieveiksmi, prielinksni ir kai kurias kitas.
Sutarme, kad sudarydami praneim i odi, j konstruojame ne bet kaip, o
laikydamiesi tam tikr princip: kiekvieno sakinio gilumoje gldi predikacija, o su ja
hierarchiniais ryiais yra susij kiti odi junginiai, kuri vidin struktra daniausiai
grindiama pagrindini ir priklausomj dmen santykiais. Be to, sudarydami sakinius,
odiams priskiriame ir tam tikrus vaidmenis taip matyti, k vaizduojamame fragmente
jie atitinka, juk, pavyzdiui, daiktavardis gali bti ir subjektas, ir tiesioginis ar netiesioginis objektas, taip pat gali uimti payminio ar aplinkybs pozicij. Atidiau pairj
predikatus pastebjome, kad jie tam tikr pasaulio situacij modeliai, kuriose vieni
dalyviai yra btini, o kiti gali bti ir praleidiami. alia i dalyk isiaikinome, kad
kiekvienoje kalboje galioja ir specials principai, kurie nusako, koks elementas kur gali
eiti tai odi tvarkos taisykls.
Praneime vartodami odius, daugelyje kalb esame priversti o neretai ir patys
pageidaujame praneti kai k daugiau. tai tuos papildomus btinuosius praneimo
poymius interpretavome kaip viesoforo signalus gramatines reikmes, kurios
sudaro tam tikras grupes gramatines kategorijas. Nordami painti svarbesnes i
j, atskirai aptarme daiktavardinius ir veiksmaodinius viesoforus: linksn, skaii,
gimin, apibrtum ir laik, veiksl, asmen, modalum (nuosak), evidencialum ir
r. Aikindamiesi, kaip gramatins kategorijos vairiose kalbose gali bti perteikiamos, konstruktoriuje numatme perifrastins (specialiais odiais) ir neperifrastins
raikos bdus. Antruoju atveju skyrme dvi galimybes jungtins (pasitelkiant afiksus)
ir nejungtins (visais kitais bdais) raikos grupes.
Nordami, kad ms praneimai gyt apiuopiam pavidal, aikinoms jo prigimt tai oro virpesiai, sukeliami ir, kita vertus, pagaunami ms kno sistem, skirt
garsui sukurti ir jam patirti. T virpesi sraut skaidme eidami nuo didesni atkarp
prie maesni: tai fraz, odis, skiemuo, garsas. Pai didiausi virpesi vairovs dal,
kaip matme, sudaro patys smulkieji vienetai garsai, kurie, jei gali skirti reikmes,
kalboje laikomi fonemomis. Kaip sitikinome, norint paymti gana didel pasaulio
atspindi skaii, reikia turti ne tokius jau maus balsi ir priebalsi rinkinius, todl
specialiuose poskyriuose aptarme j gamybos (artikuliavimo) ypatumus, atsivelgdami
kalbos padarg padt, veikl ir oro judjimo bdus.
101
Baigdami grome i esms prie to, nuo ko pradjome odi kaip pasaulio atspindi ir dirsteljome j anatomij. I ia paaikjo, kad odis i ties yra ne kokio
nors konkretaus pasaulio elemento atitikmuo, o labiau t element vidurkis, lyg apibendrinamasis atvaizdas, pasikartojantis kalbanij smonje. Tas atvaizdas turi dvi
puses apiuopiamj (garsin form) ir neapiuopiamj (svokin turin). odio
turinys danai esti sudtingas, nes ta pati gars eilut (forma) gali ymti kelet tarpusavyje susijusi pasaulio element i savyb vadinama daugiareikmikumu, o irint
plaiau atspindi kalbos sistemos nari (ia odi) daugiafunkcikum. Stengdamiesi
giliau pavelgti konkrei reikmi turin, jas bandme ardyti smulkesnes dalis semantinius komponentus, leidianius parodyti, kuo tos reikms artimos ir kuo skiriasi.
Nordami paaikinti, kaip papildomas atspindi sandlis, jome dviem kryptimis:
krimo ir kopijavimo. Pirmiausia konstruktoriuje numatme galimyb nauj form
net nekurti ir tiems pasaulio elementams, kurie kalboje dar nevardyti, panaudoti jau
turimus pagal j turinio panaum btent taip atsiranda naujos reikms ir pltojamas k tik mintas daugiareikmikumas. Jei tokia galimyb netenkina, galima imtis ir
naujs formos krimo jai panaudosime jau turimus atspindius (tai pamatiniai odiai)
ir i j sukursime naujus (tai dariniai). Kai kuriais atvejais ypa perimdami pasaulio
elementus i kit kultr kopijuosime j turimus odius ir taip sandl papildysime
naujais atspindiais skoliniais.
Ms aptartas komunikacins sistemos modelis nesudtingas, bet i esms jau
veikiantis. J, suprantama, dar galima bt ne vienu aspektu papildyti ir patobulinti. Pirmiausia tam modeliui trksta pragmatikos (angl. pragmatics) komponento, kuris siekia
paaikinti, kaip konkreiose situacijose vartojami ir interpretuojami odiai ir sakiniai,
arba, formuluojant kitaip, koks j reikminis santykis su praneimo aplinka, kontekstu.
Antras dalykas stambiausias ms analizs vienetas buvo sakinys, bet i ties kalbdami daniausiai sukuriame didesnius junginius tekstus. J lygmenyje vykstanius
procesus nagrinja teksto lingvistika (angl. text linguistics) ir diskurso analiz (angl.
discourse analysis), daug dmesio, beje, skirianti ir pragmatikos klausimams.
ioje knygelje nepvelgta ir daug vairi kalbotyros mokslo srii, kurios ir dl
tiriam objekt, ir dl taikom metod atskleidia vis kitus kalbos, kaip komunikacins
sistemos, veikimo principus. Tai istorin kalbotyra (angl. historical linguistics), kalb
tipologija (angl. linguistic typology), sociolingvistika (angl. sociolinguistics), psicholingvistika (angl. psycholinguistics), neurolingvistika (angl. neurolinguistics), kompiuterin
kalbotyra (angl. computational linguistics) ir kitos akos.
Ties sakant, nra taip svarbu, kiek ir kokiais kalbotyros dalykais toliau domsits
svarbiausia tai, kad isaugotumte nor painti ir paaikinti kalbos veikimo principus,
kad kalb mokytumts ir mokytumte, skaitytumte, tyrintumte, raytumte ir
suprantama daug kalbtumts!
102
R E KO M E NDU OJA MA LIT E RAT RA 1 75

Aikhenvald, Alexandra Y. 2004. Evidentiality, Oxford: Oxford University Press (VUB).
Ashby, Michael, John Maidment. 2005. Introducing Phonetic Science, Cambridge: Cambridge
University Press (VUB).
Babickien, Zofija, Regina Venckut. 2013. Kalbos mokslo pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas (VUB).
Blake, Barry J. 2001. Case, Cambridge: Cambridge University Press (2nd ed.) (VUB).
Carnie, Andrew. 2002 (1st ed.), 2006 (2nd ed.), 2012 (3rd ed.). Syntax: A Generative Introduction, Malden: Wiley-Blackwell (VUB).
Comrie, Bernard. 1976176. Aspect, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Comrie, Bernard. 1985. Tense, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Corbett, Greville G. 1991. Gender, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Corbett, Greville G. 2000. Number, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Dahl, sten. 1985. Tense and Aspect Systems, Oxford: Blackwell (atvira prieiga).
Dixon, Robert M. W. 1994. Ergativity, Cambridge: Cambridge University Press.
Dryer, Matthew S., Martin Haspelmath (eds.) 2013. The World Atlas of Language Structures
Online, Leipzig: Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology (atvira prieiga).
Fromkin, Victoria, Robert Rodman, Nina Hyams. 2013 (10th ed.) An Introduction to Language,
Cengage Learning (VUB).
Girdenis, Aleksas. 2003. Teoriniai lietuvi fonologijos pagrindai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas (VUB).
Haspelmath, Martin, Andrea D. Sims. 2002 (1st ed.), 2010 (2nd ed.) Understanding Morphology,
London: Hodder Arnold/Education (VUB).
Holvoet, Axel. 2009. Bendrosios sintakss pagrindai, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija
Academia Salensis (VUB).
Jakaitien, Evalda. 2009. Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (VUB).
Jakobson, Roman. 1981 [1960]. Linguistics and Poetics, Selected Writings, Vol. 3 (ed. by Stephen
Rudy), The Hague: Mouton, 1851 (vertimas lietuvi kalb: Lingvistika ir poetika, Baltos lankos
18/19, 2004, 549).
Jakobson, Roman. 1985 [1976]. Metalanguage as a linguistic problem, Selected Writings, Vol.7
(ed. by Stephen Rudy), Berlin: Mouton, 113121 (VUB).
Ladefoged, Peter. 2001 (1st ed.), 2005 (2nd ed.), 2012 (3rd ed., revised by Sandra Ferrari
Disner). Vowels and Consonants, Malden: Wiley-Blackwell (VUB).
Lewis, M. Paul,Gary F.Simons, Charles D. Fennig (eds.) 2013 (17th ed.) Ethnologue: Languages
of the World, Dallas: SIL International (atvira prieiga).
Lyons, Christopher. 1999. Definiteness, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
175 Jei knyg turi Vilniaus universiteto biblioteka, tai paymima santrumpa VUB.
176 Vliau perleista su pataisymais (1978, 1981), po to ne syk perspausdinta be pakeitim.
103
Loos, Eugene E., Susan Anderson, Dwight H.Day,Jr., Paul C. Jordan, J. Douglas Wingate (eds.)
2004. Glossary of linguistic terms, Dallas: SIL International (atvira prieiga).
Matthews, Peter H. 1997 (1st ed.). The Concise Oxford Dictionary of Linguistics, Oxford, New
York: Oxford University Press (VUB; t. p. r. 2-ojo leid. (2007) elektronin variant VU kompiuteri
tinkle).
Morknas, Kazys (sud.), Vytautas Ambrazas (red.). 1999 (1-asis leid.), 2008 (2-asis leid.).
Lietuvi kalbos enciklopedija, Vilnius: Lietuvi kalbos institutas (VUB).
Palionis, Jonas. 1999. Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius: Jandrija (VUB).
Palmer, F. R. 2001. Mood and Modality, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Plungian, Vladimir. 2010. Gramatini kategorij tipologija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas,
Asociacija Academia Salensis (VUB).
Plungian, Vladimir. 2011. Gramatini kategorij tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas,
Asociacija Academia Salensis (VUB).
Riemer, Nick. 2010. Introducing Semantics, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Siewierska, Anna. 2004. Person, Cambridge: Cambridge University Press (VUB).
Sliien, Nijol. 19942004. Lietuvi kalbos veiksmaodi junglumo odynas. 1: A-M, 2 (1):
N-R, 2 (2): S-, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas,
Lietuvi kalbos instituto leidykla (VUB).
Tallerman, Maggie. 1998 (1st ed.), 2005 (2nd ed.), 2011 (3rd ed.). Understanding Syntax,
London: Hodder Arnold/Education (VUB).
104
Jurgis Pakerys
KALBOS
KONSTRUKTORIUS
V A D I N S PA S K A I T O S
Maketuotoja Nijol Bukantien

Ileido Vilniaus universitetas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius

Pakerys - Kalbos Konstruktorius

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Pakerys - Kalbos Konstruktorius

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

V I L NI AUS UNI V ER SITETA S

V I L NI AUS UNI V ER SI T ETO B A LTISTI KOS K ATEDROS

A psvarst ir rekomendavo i l ei sti

Tv ams moky toj ams ir

i knygel atsirado visai paprastai paraiau j savo studentams, kuriems dstau

atostog, per kurias is tekstas ir buvo paraytas. Labai ai visiems recenzentams,

r. skyriaus pabaigoje rekomenduojamus skaitinius.

Pagrindine kalbos funkcija laikysime komunikacin (perduoti informacij), bet

2.1. SUBJEKTAS IR PREDIKATAS, PREDIKACIJA

Domdamiesi toliau, kaip sudaromi ir atkoduojami praneimai, jau nebegalsime

kurdami praneimus identifikuojame objektus ir j ypatybes, tad ir pradkime nuo i

Ms konstruktorius pasipild trimis naujomis svokomis, leidianiomis kurti

3.1. ODI JUNGINIAI

Dabar grkime prie savo pasakojimo metaforos konstruktoriaus: jame turime

[VP greitai baigsi]

[VP [Adv greitai] [V baigsi] ]

Laikydamiesi t pai princip pabandykime nubraiyti junginio greitai baigsi

[VP [AdvP netiktinai greitai] baigsi]

siirjus atidiau, vienoje vietoje ms interpretacija galt susilaukti priekait,

Atitinkamai patikslinkime ir schemas:

eimininkas nepyko ant ______

Baigdami poskyr vardykime ir kalbos mokslo ak, tiriani k tik aptartus

Ms konstruktorius pasipild labai svarbiu elementu odi junginiu, arba

I tokio apibrimo matyti, kad ia ms svarstymams iek tiek ubgama u aki

Sudtiniai prijungiamieji sakiniai savo hierarchiniais ryiais labai panas odi

(7) [Kai eiminink atjo], visi nuiuvo.

Visi ie sakiniai yra sudtiniai prijungiamieji, nes turi po du predikatus: vien

(11) *eiminink ateiti.

(12) *eimininkei atjus.

Apie sudtinius sakinius ir finitikum raoma mintoje Tallerman knygoje Under

3.3. KAI VIENAS ODIS NEGALI BE KITO

Jei nors vienas i t NP bt praleistas (tarsi nepakviestas sveius), praneimas

(3) *eimininkei padovanojo ibuokli35.

PP per pusryius ir NP svetainje terpme visikai laisvai ir to daryti ms niekas

kalbama apie predikat36 turim argument struktr (angl. argument structure).

1 argumentas, fsnausti (x)

2 argumentai, fapgrauti (x, y)

Predikatas tai sintaksins struktros elementas, prisijungiantis argumentus.

Reiau ir kit odi.

jungiame btinus elementus (angl. complementation), ir modifikacij kai prikabiname

Dabar pavelkime tai tokius praneimus, kuriuos ms komunikacin sistema

(2) *Vienia buvo verta.

(3) *Vakar nusipirkau litr.

Apie komplementus ir modifikatorius (adjunktus) aikiai ir nuosekliai dstoma

Sakykime, kad susidrme su situacija, kuriai atspindti geriausiai tikt predikatas

(2) Sveias padavjui paskund eiminink.

I tokio pavyzdio aikja, kad praneimo krjas ne iaip parenka atspindius

2) tranzityviniais (angl. transitive) turi subjekt ir tiesiogin objekt (eiminink

ditranzityvinius (angl. ditransitive) predikatus (Sveias eimininkei padovanojo ibuokli).

Dabar aptarkime kitas danesnes sintaksines funkcijas. Pirmiausia atsivelkime

Palyginus su iki iol aptartomis sintaksinmis funkcijomis, aplinkybs skiriasi tuo,

Kuriant praneim ir interpretuojant atspindim situacij, odiams priskiriami tam

Ms konstruktorius jau gana sudtingas ir leidia kurti i esms neriboto dydio

46 Tyrimo apraas pateikiamas ia.

Pirmiausia atkreipkite dmes iame skyriuje panaudot altin Matthew S.

48 Leipzig: Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology, 2013.

4.1. GRAMATIN KATEGORIJA IR REIKM

Dabar atidiau pavelkime predikat k i jo formos (b) galime pasakyti

perdavimo metu. i informacij sakinyje perteiks vliava praes (sutrumpinus lot.

Prikabinkime j prie daiktavardi ir junkime reikiamas viesas:

eiminink buiuoja sveius.

Ms konstruktoriuje atsirado naujas informacinis sluoksnis tai gramatins

Apie gramatini reikmi ir kategorij samprat galite pasiskaityti, pavyzdiui,