ROMANTIZMAS (XVIII a. REALIZMAS (XIX a.

vidurys-
pab.-XIX a. I pusė) XX a. I pusė)

1. Atsiranda kaip 1. Atsiradimo Nepasitenkinim

Atsiradimo priešprieša veiksniai as atsiradusia
veiksniai klasicizmui dėl socialine
proto padiktuotų nelygybe ir iš to
principų: kylantys
taisyklingumo, streikai,
aiškumo, sukilimai, 1848
simetriškumo, m. revoliucijos
nuosaikumo. Kai Prancūzijoje,
19 a. visoje Vokietijoje,
Europoje Italijoje,
pavergtieji Vengrijoje.
kraštai ėmė Dideli gamtos
priminti ir istorijos
pavergėjams apie mokslų
save, ir Lietuvoje laimėjimai
praūžė du (Darvino teorija,
sukilimai: 1831 diskusijos apie
m. ir 1863-1864 gyvūnų kovą dėl
m. būvio;
suvokimas, kad
istoriją lemia
asmenybė,
liaudis,
ekonominės
sąlygos).
2. Problemos Realaus ir 2. Problemos Rašytojams
įsivaizduojamo iškyla naujos
pasaulio problemos: Ar
priešybė. gamtos mokslų
 Romantikai dėsnius galima
nesitenkina taikyti žmogui ir
esama tikrove ir visuomenei?
bėga į svajonių, Kokią įtaką
idealų pasaulį, žmogui daro
nes tikrovė aplinka? Nuo
nehumaniška, ko priklauso
priešiška žmogaus
žmogaus charakteris,
prigimčiai, elgesys,
slopinanti jo psichologija? Ar
polėkius. aplinka atspindi
Romantikams žmogaus
svetimas daiktų charakterį?
kultas. Pasaulyje Žmonių
turi vyrauti ne tarpusavio
materialiosios ryšiai gėrio ir
vertybės, o blogio prasme.
dvasinės. Tad
iškeliamas
nuoširdumas,
tyrumas, meilė.
3. Gyvenimo Ypač patraukli 3. Gyvenimo ir Aprašant
ir pasaulio pasakos erdvė, pasaulio gyvenimą būtina
principai ir nes ji sujungia principai ir pateikti daug
normos realųjį pasaulį su normos kruopščiai
fantastiniu. aprašytų
Kūryboje daug detalių.
dvasių ir Materialiuose
demonų: iš kalnų aplinkos
plyšių išlenda daiktuose
nykštukai ir rašytojai
naminėliai, įžvelgia savo
bangose personažų
teškenasi laumės, jausmų ir
po žemę charakterio
slankioja savybių
numirėliai, atspindžius.
šiurpus ir baisus Žmogiškąją būtį
velnių ir sudaro ne tik
vaiduoklių minčių pasaulis,
pasaulis bet ir žmogų
skverbiasi į gražų supanti
gyvenimą. aplinka: jo
Reikalauja namų baldų
vaizduotės, forma ir
jausmo, išdėstymas,
kūrybinės pasirinkti
laisvės, drabužiai, jų
autoriaus spalvos ir t.t.
individualumo. Romane ar
Filosofija apsakyme turi
pabrėžia nebe būti
proto pirmenybę, charakteris,
bet jausmą ir kurį lemia
intuiciją. aplinka.
Literatūroje Charakterį
vertinama tai, kas kuria: a) fizinė
fantastiška, išvaizda; b)
neįprasta, veido bruožai;
egzotiška, o ne c) drabužiai; d)
tai, kas paprasta, gyvenamoji
kasdieniška. aplinka; e)
Visuomeninė elgesys. Šis
situacija: žmogus turi
prancūzų būti individas:
revoliucija pasižymėti
(1789-1794). specifiniais
 Napoleono karai, bruožais,
tautiniai atitinkančiais jo
sąjūdžiai. visuomeninę
Įsiviešpatauja padėtį ir aplinką.
nebe pono, bet Kartu šis
pinigo valdžia, žmogus privalo
todėl žlunga turėti tipo
viltys, kurias savybes.
sukėlė Gyvenimą
kapitalizmas: reikia vaizduoti
geriau, teisingiau tokį, koks jis
gyventi. yra. Jei
visuomenės
gyvenimas
sugedęs,
realistas turi tik
tokį ir vaizduoti.
Todėl realistai
dažnai vaizduoja
žemesnius
visuomenės
sluoksnius ir
asocialias
žmonių grupes:
įtartinus
asmenis, vagis,
laisvo elgesio
moteris ir pan.
4. Laikas Romantikus žavi 4. Laikas Dabartis.
pietų ir rytų Laikas
kraštai, utopinės nusakomas labai
šalys, kur tiksliai.
egzistuoja Jaučiama ir
idealizmas. ateitis laiko
 Nuostabūs laikai perspektyva.
– viduramžiai, Istorinis
kai valdė linijinis.
Vytautas. Blogi
laikai – caro
valdoma Lietuva.
5. Erdvė Nerasdami vietos 5. Erdvė Nusakoma labai
(veiksmo dabartyje, (veiksmo tiksliai
vieta) veikėjai dažnai vieta) (išsamiai) ir
perkeliami į plačiai
įsivaizduojamą aprašoma.
pasaulį: tolimus Vieta turi būti
viduramžius, tiksli. Veiksmas
pasakų šalis, aprašomas
ateitį. Nuostabi chronologiškai,
erdvė – Lietuvos vienas įvykis
glūdūs miškai. sąlygoja kitą.
Bloga erdvė – Erdvė –
plyni laukai. istorijos,
kultūros, kurios
kūrėjas yra pats
žmogus.
Vientisa,
apibrėžta erdvė.
6. Veikėjai   Nepatenkinti 6. Veikėjai   Tai mąslaus ir
savo aplinka, jautraus
todėl dažnai žmogaus
gyvena svajonių paveikslas. Tai
pasaulyje. žmogus, kuris
Neeilinis, kartais svarsto, ieško
keistas, kitų tiesos, sugeba
nesuprastas suprasti greta
žmogus. esančio skausmą
Galingos valios, ir pajusti jam
didelių siekių, užuojautą. Kito
stiprių aistrų, žmogaus
labai protingas ir skausmas
fiziškai stiprus. primena, padeda
Jausmai ir įsisąmoninti ir
išgyvenimai taip išreikšti savąjį.
pat stiprūs. Biliūno veikėjas
Dažnai už nuolat eina,
įstatymo ribų bręsta, vertina
esantis asmuo: pasaulį ir savo
plėšikas, valkata, ryšį su kitu
visuomenės žmogumi.
laikomas
nusikaltėliu,
tačiau iš tikrųjų
kilnus ir
nesavanaudiškas,
linkęs aukotis.
Dažnai nusivylęs
visu pasauliu,
netiki visais
žmonėmis,
laimės buvimu,
todėl nutraukia
ryšius su kitais
žmonėmis,
užsisklendžia
savy, būna be
galo vienišas. Jei
myli – tai taip
stipriai, kad nuo
meilės galios
ledynai ištirptų;
jei nekenčia –
 neapykanta tokia
stipri, kad gali
išeiti iš proto.
Išdidumas
neleidžia
pasiduoti
kasdienybei, bet
likimas
gramzdina į
neviltį ir
haliucinacijas.
Tiek stiprus, kad
gali tvarkyti
visatą, ir tiek
silpnas, kad
nuolatos kenčia.
Veikėjas –
tėvynės žmogus.
Tai vieniškas
kovotojas su
pasauliu.
7. Gamta   Gamta turi būti 7. Gamta   Mažai vaizduoja
didinga, gamtą, kurioje
paslaptinga, žmogus
lemti veikėjų užsimiršta,
nuotaikas. Todėl  jaučia paslaptį,
vilioja šėlstantys nes užvis
vandenynai, svarbiau yra
snieguotos kalnų žmogus. Gamta
viršūnės, gilūs ir – tik fonas. Ji
niūrūs tarpekliai, teikia sveikatos,
tankūs miškai, yra moralinis
mėnesienos fonas (paprastai
burtai ir t.t. tai tėviškė,
 Tamsus ežeras, turinti etinę
mėnulis, reikšmę).
apleistos kapinės,
neįžengiamos
girios – viskas
turi būti
paslaptinga,
gūdu, šiek tiek
grėsminga.
8. Idealas  Asmeninė ir 8. Idealas  Tobula
politinė laisvė. visuomenė,
Iškeliama kurioje visi
tautiškumas žmonės lygūs,
samprata. nėra
Romantikai išnaudojimo.
palaiko po Svarbiausia 
Napoleono vertybė –
pralaimėjimų žmogiškieji
pasipylusius santykiai,
tautinius paremti
judėjimus: Dekalogu.
Graikija kovoja Visuose
prieš Turkijos kūriniuose jis
priespaudą, moko, kaip
Lietuva – įveikti moralinį
Rusijos; neramu blogį (retai –
Ispanijoje, socialinį).
Austrijoje. Kai
kurie romantikai
patys dalyvauja
šiose kovose:
Baironas,
Mickevičius,
Petefis, Maironis.
 Todėl viena
dažniausių
romantikų temų –
laisvė.
Svarbiausias
idealas – ginti
lietuvių kalbą,
kelti iš kapo jos
istoriją, žadinti
sutryptą
savigarbą.
Parodyti, kokia
galinga praeity,
Didžiųjų
kunigaikščių
laikais, buvo
Lietuva ir kas iš
jos beliko dabar,
caro laikais.
Labai
išaukštinama
visa, kas
lietuviška: kalba,
daina, papročiai,
kaimas, pakelės
Rūpintojėlis.
Sudaromas
vaizdas, kad
mano tėvynė –
mano absoliutas.
9. Būdingi Laisva 9. Būdingi Paprastumas ir
stiliaus kompozicija. stiliaus aiškumas,
(rašymo) Stilius (rašymo) objektyvumas,
bruožai  fragmentiškas, bruožai   konkretumas,
 emocionalus, žmogaus
pabrėžiamas paveikslo
ekspresyvumas, įvairiapusišku
ironija. Būdingi mas.
paslapties,
fatališkos meilės,
siaubo, mirties
motyvai.
Sekama
tautosaka.
10. Pasakotojas 10. Paprastas,
Pasakojimas subjektyvus. Pasakojimas ir dažniausiai III a.
ir Žmogaus vidiniai pasakotojas   (J.Biliūno
pasakotojas   išgyvenimai pasakotojas –
uždari, veikėjai veikėjas –
arba lyrinis dažnai kalba I
subjektas kalba asmeniu, dėl to
pats su savimi. lengviau
Tai vidinis parodyti
monologas. žmogaus
Pasakotojas, kaip vidinius
ir veikėjas, daug išgyvenimus).
svarsto. Pasakotojas
visažinis.
Vaizduojamais
daiktais,
reiškiniais,
įvykiais,
žmonėmis
nesidomima
savaime, jie
priklauso nuo
pasakojančio
asmens ir nuo jo
 keliamų
problemų.
Pasakotojas
stovi kuriamo
pasaulio centre
ir tik jis vienas
suvokia ir
nustato daiktų 
vertę. Gausu
dialogų.
11. Idealo ir tikrovės, 11. Konfliktas  Socialiniai
Konfliktas  vieniško (populiariausi),
kovotojo psichologiniai,
konfliktas, moraliniai,
romantinė meilė buitiniai.
12. Temos   Praeities (kovų 12. Temos   Skriauda ir
su kryžiuočiais, aukojimasis dėl
feodalinės kitų laimės.
Lietuvos Pasakodamas
garbinimo), apie
individualių skriaudžiamus,
išgyvenimų, siekia sužadinti
nacionalinio žmogaus sąžinę.
išsivadavimo Ji leidžia matyti,
kovos ir jausti, užjausti
patriotizmo, šalia esantį.
tėvynės meilės Rašytojo
temos. žvilgsnis visada
nukreiptas į
šalia esantį.
Aukštinamas
dvasinis
žmogaus
grožis.
13. Garsiausi S.Daukantas, A. 13. Garsiausi Pirmosios
lietuvių Baranauskas, lietuvių rašytojos –
romantikai   Maironis. realistai   Žemaitė,
Lazdynų Pelėda,
G. Petkevičaitė-
Bitė. Daug
realizmo
elementų V.
Kudirkos
prozoje. Jų
apsakymams,
apysakoms,
pjesėms būdinga
tamsaus
pobaudžiavinio
Lietuvos kaimo
ir satyrinis caro
valdininkų
vaizdavimas. J.
Biliūnas
tradicinę
tematiką papildė
psichologiškum
u,
krikščioniškąja
tematika,
kalbėjimu I
asmeniu. A.
Vienuolis, V.
Krėvė,
Vaižgantas,
derinę savo
kūryboje su
neoromantizmo
 elementais, ėmė
subtiliau
vaizduoti
žmogaus vidinį
pasaulį. Nuo XX
a. 4-o
dešimtmečio vis
daugiau rašoma
realistinių
romanų (V.
Mykolaitis-
Putinas, J.
Grušas, Jonas
Marcinkevičius,
I. Simonaitytė,
P. Cvirka, J.
Baltušis).
14. Būdingi Lyrikos: baladė, 14. Būdingi Epo: socialinis
žanrai  eilėraštis, daina, žanrai   romanas,
lyrinė draminė apysaka, lyrinė
poema,  eiliuotas novelė.
romanas. Epo: Dramos(rečiau):
istorinis ir – drama.
psichologinis
romanas,
fantastinė novelė,
romanas.
Dramos:
romantinė
tragedija.