K. Donelaitis (1714-1780m.

)
Lietuviu grozines literaturos pradininkas, sukures pirmaji menini kurini epine poema Metai.
Veiksmazodines kalbos meistras.
Literaturine kryptis Svieciamojo amziaus.
- Svieteju uzdavinys sviesti, mokyti, buti kartu su kitais, vargstanciais, kalbeti apie kitus, uzjausti.
Pagr. Mintis visa gamta ir zmogus privalo paklusti kosminiam ritmui, amzinai tvarkai.
- Vargas neisvengiamas.
- Zmogus turi prisitaikyti.
Dievas auksciausioji jega, palaikanti tvarka, ikunijanti kurybine energija.
Zodziu junginiai, kuriuos galima panaudoti interpretacijoje :
-

Lietuviska zemdirbio buitis.

Rupesciai ir vargai.
Senoviskas pasaulis.
Valstietiska aplinka.
Baudziavinio kaimo uzdara bendruomene.
To meto zmogaus mastysena ir jausena.
Valstieciu poetas.
Kasdieniski paveikslai.
Poemos tikroviskumas.
Demesys buiciai, aplinkai.
Realistinis poziuris I gyvenima.
Zemdirbio buities realijos.
Proziskas vaizdas.

Pasakotojas:
- zemdirbiskos aplinkos zmogus, priklausantis valstieciu bendruomenei, kalba visu vardu.
- Pasakotoja su bendruomene jungia bendras rysys, bendra erdve, laikas ir rupesciai.
- Jis nera vien stebetojas, bet kartais ir dalyvis, ir veikejas, augte suauges su zemdirbio pasauliu.
- Literaturinis subjektas.
- Jis moko, issako mintis, paziuras, gina buru zemiskaji oruma, tautini ju tapatybe.
- Daznai kalba veikeju lupomis.
Poema sudaro :
- Pavasario dziaugsmai. Pavasaris dziaugsma teikiantis laikas. Zmogus dziaugiasi kartu su gamta.
- Vasaros darbai. Vasara daug energijos ir fizines istvermes reikalaujantis darbu metas.
- Rudens gerybes. Ruduo laikas, kai rupinamasi derliumi ir ilgesingai prisimenami pavasario dziaugsmai.
- Ziemos rupesciai. Ziema savotiskas laukimo metas, kai daugiau laiko lieka bendruomeninei veiklai.
Poemos centre zmogaus
gyvenimas.
Vargas :
- Visu vargu priezastis pirmuju zmoniu nuodeme.
- Reikia pripazinti varga ir susitaikyti su tokia pasaulio tvarka, nepasiduoti sielvartui.
- Vargas nuolaitinis buru gyvenimo palydovas, su kuriuo reikia susitaikyti.
- Tai paveldeta zmogaus gyvenimo dalis.
Darbas :
- Kiekvienas zmogus darbu gali susikurti gerove.
- Darbas yra sveikos zmogaus prigimties pozymis jis teikia ekonomines naudos, skatina psaitikejima
gyvenimu ir kelia dziaugsmingu emociju.
- Tai yra esminis sio pasaulio desnis, buro akimis beveik religinis istatymas.
- Darbas zmogaus gyvenimo matas.
- Buro verte atsiskleidzia per darba.
Gamta:
- Tai atskiras pasaulis.
- Gamtos pasaulis nuo zmoniu nepriklauso.
- Gamtos pasauliui budinga nuolatine dinamika, nesiliaujantis vyksmas, savarankiski procesai.
- Gamtos kitimo priezastis amzina vidiniu stichiju kova. Ziema visa sustingsta, apmirsta vetroms berustaujant
ir besipjaunant. Pasikeicia augalijos, gyvunijos ir zmoniu gyvenimas. Nuo kovojanciu jegu priklauso metu laikai,
gimimas ir mirtis, augimas ir nykimas, siluma ir saltis, seja ir pjutis.
- Pagrindine gamtos jega saule. Ji ir gyvybes skatintoja, ir mirties priezastis. Ji gamtos galiu zadintoja,
veikeja, asis, apie kuria sukasi zmogaus gyvenimas.
- Gamta didzioji mokytoja.
- Gamta stichiskai, gaivaliskai kintanti tikrove.
- Gamtoje slypi teisingumo ideja.
- Zmogus turi prisitaikyti prie amzinosios gamtos tvarkos, ciklisko jos atsinaujinimo.
Stiliaus bruozai:
- Parasyta liaudiska kalba.

- Eiledara hegzametras.
- Realizmas (valstietiskoji kultura, zemdirbio egzistencija, tikroviska pasaulejauta) pagristas praktiniu santykiu
su buitimi:
a) Gamta moko gyventi
b) Zeme teikia gyvybes
c) Sventrascio tiesos ir veikejai ikurdinti kaimo bendruomeneje
- Konkretus, ryskus, gyvybingi, ekspresyvus, dinamiski vaizai.
- Individualus, tipiski, susiformave charakteriai.
- Veikejai suskirstyti I vezlybuosius ir nenaudelius.
- Pavyzdzio ieskoma gamtoje ir Biblijoje.
- Siekimas mokyti, taisyti, sviesti.
- Demesys paprastu zmoniu gyvenimui.
Didaktines mintys:
- Visi is prigimties lygus.
- Zmogaus gyvenimas pazenklintas vargo.
- Pabaiga naujo pradzia.
- Zmogaus gyvenimas panasus I gamtos.
- Ciklo pabaiga siejasi su naujo pradzia.
Zmoniu pasaulio pagrindines vertybes :
- Kuklumas, paprastumas, paklusnumas moraline laikysena.
- Darbstumas gyvenimo budas.
- Dievas santykis su butimi, tvarkos ideja, kurybine energija.
- Lygybe prigimties desnis.
- Tautinis orumas, lietuviskumas panieka svetimtauciams.
Maironis (1862-1932m.)
Savo kuryboje sujunge etnines kulturos (zemdirbiu patirties, liaudies kurybos) ir europines (krikscioniskosios
kulturos) tradicijas, nutiese tilta tarp praeities ir savo laiko XIXa. Pab ir XXa. Pr.
Romantikas.
Maironio kuryba pradejo formuotis lietuviu tautinei savimonei, skatino laisves, nepriklausomybes siekius.
Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrini eilerasti, daina, poema, istorine drama,
vertimus ir apmastymus apie istorija, kultura.
Maironis tapo poetas kaip istorikas ir kaip politikas.
Pavasario balsai svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje.
- Vienintele jo isleista knyga su velesniais papildymais
- Pirmasis leidimas 1895m.
- Pavadinimo prasme ne tik atbudusi gamta, yai bundancios tautos pavasaris, tautos, besivaduojancios is
svetimuju priespaudos.
Praeitis herojiska, dabartis problematiska
ir skaudi.
Poeto svarba labiausiai nulemia kurybos meniskumo lygir ir keliamu problemu gilumas, platmas, rysiai su
kitomis kulturomis, poveikis tolesnei literaturos raidai.
Istorinis kontekstas :
- Atgimimo laikmetis.
- Carines priespaudos metai
Literaturinis kontekstas :
- Is S. Daukanto rastu pereme didingos, laisvos praeities vaizdavima (pilys, milzinkapiai, girios, klaidus miskai,
upes, miestai, musiai, kunigaiksciai).
- A. Baranauskas pirmasis atgimstancios Lietuvos sauklys. Maironi su Baranausku sieja gilus lyrizmas,
tevynes, gamtos ir istorijos aukstinimas, protestas pries pavergima, pasipriesinimo dvasia.
Biografinis kontekstas :
- Gamta. Krasto vaizdas veike jautrios prigimties poeta. Pamego aukstumas ir vandeni.
- Istorija, praeitis. Gimtines piliakalniai, milzinkapiai primine istorine kunigaiksciu Lietuva.
- Carine priespauda. Isreiske tautinio atgimimo idejas, svajojo apie laisva Lietuva.
Stiliaus bruozai :
-

Subjektyvumas
Atviras jausmingumas
Dramatizmas
Kalbesenos dramatizmas
Gilus gamtos pajautimas

Eilerascio tipai :
- Patriotinis, visuomeninis.
- Asmeniniu isgyvenimu.
- Meditacinis.

 Eilerascio zanro tipai :

-

Satyros
Balade
Peizazinis
Agitacinis, oratorinis
Meditacinis
Giesme
Poema

Eilerasciams budinga :
- Istorines praeities, liaudies kurybos, kalbos, tevynes idealizavimas, isaukstinimas.
Temos:
- Poeto, kaip pranaso, tautos sauklio, tema.
- Kurybos ir kancios.
- Moters ir meiles.
Gamtos vaizdai:
- Krastovaizdzio poetiski vaizdai.
- Panoramiski, didingi.
- Dvasinio pasaulio atspindys.
- Brangus Tevynes paveikslas.
Eilerascio zmogus:
Romantiskas, jausmingas, neramus, besiblaskantis, besiilgintis, ieskantis, trokstantis, sielvartaujantis,
maksimalistas, idealistas.
Busena:
Dvasine, pakili, kovinga, susimastymo.
Jausmai, isgyvenimai:
Pakilus,
prakilnus, taurus, grazus, krastutiniai, iaudrinti.
Kalbejimo budas :
- Prakilnus
- Lyrinis pasakojimas
- Ispazintis
- Lyrinis monologas
Erdve :
-

panoramiska
tautosakine
brangi
ideali
vidine

Laikas :
- Prisiminimu
- Gramatinis
Menines raiskos priemones :
-

Epitetai
Metaforos
Metonimijos
Vaizdingi veiksmazodziai

Vincas Kreve Mickevicius

Naujosios literaturos kurejas.
Kryptis Svarbiausi bruozai Kuriniai
Romantine Romantne Lietuvos vizija siejama su herojiska tautos praeitimi, istorija, kovomis su kryziuociais,
herojiskais, maistingais personazais Dainavos salies senu zmoniu padavimai
Sarunas
Skirgaila
Realistine Tuometinis kaimo gyvenimas, tikroviski vaizdai, mitologinis pasaulio iprasminimas, panteistine
pasaulejauta Siaudinej pastogej
Raganius
Filosofine Rupi zmogaus buties klausimai, zmoguje slypincios dvasines galios, dieviska prigimtis Rytu pasakos
Dangaus ir zemes sunus
Drama Skirgaila
- Zanro tipas istorine drama.
- Literaturine kryptis romantine, realistine.
- Veiksmo vieta Vilniaus Aukstoji pilis, Sventaragio slenis.
- Veiksmo laikas XIV-XVa.
- Vaizdavimo objektas kovos del Lietuvos valstybingumo.
- Problema pasirinkimo, islikimo.
- Konfliktai :
Skirgaila Lietuvybes gynejai (konservatyvus kriviai, vaidilos, kai kurie bajorai)
Siekia issaugoti tautos egzistencija ir isijungti i Europos valstybini gyvenima. Stengiasi issaugoti pagonybe,
herojiska tautos vizija, pasipriesinimo dvasia.
Skirgaila LDK priesai (dvasininkai, kryziuociai)
Apginti LDK nepriklausomybe Sieke uzkariauti Lietuvos zemes
- Tema Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasine sankloda su naujomis idejomis, issaugoti tautos
kulturine tapatybe ir garbingai isijungti i Europos valstybiu gyvenima.
- Vidinis Skirgailos konfliktas :
Zmogus Valdovas
Jausmai
Troksta moters meiles
Myli senuosius dievus
Troksta gerio Protas, jega
Naudoja prievarta
Ispazista naujaji Dieva
Nesugeba igyvendinti gerio
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967m.)
Simbolistas
Daugiasake kuryba:
- Lyrika (poema, eilerasciu ciklas)
- Dramaturgija (Valdovas)
- Proza (Altoriu sesely, Sukileliai)
Simbolizmas Putinui nauja romantizmo pakopa, padedanti issiskleisti asmenybei, atsiverti sielai, pasiekti
aukstaja buti.
Simbolizmas buties kosmosas (Dievas, likimas)
Neoromantizmas sielos kosmosas
Romantizmas gamtos kosmosas
Romantikas ir gamta susilieja
Neoromantikas gamtoje atsiveria.
Simbolistas gamtoje pakyla iki buties paslapties.
Putino eilerasciu zmogus balansuojantis tarp tamsos ir sviesos, tarp harmonijos ir disharmonijos, tarp
virsuniu ir bedugniu.
Pagrindine ideja siekimas tobulo pasaulio.
Psichologinis, realistinis romanas Altoriu sesely.
- Autobiografiskuma autorius grieztai neige.
- Liudas Vasaris intravertiskos prigimties, linkes I uzsisklendima ir autoanalize, apdovanotas dideliu poetiniu
talentu zmogus, kuris dramatiskame brendimo ir formavimosi kelyje siekia suvokti savo tapatybe ir realizuoti
talenta, susidurdamas su prisiimtu kunigystes isipareigojimu reikalavimais.
- Liudo Vasario nukunigejimo istorija vaizduojama su gilia psichologine izvalga, puikiu kurybos psichologijos
suvokimu.

 Pasakotojas:
-

Pasakoja siuzeta
Komentuoja
Apibendrina
Vertina
Zino veikejo brandos raida
Objektyvus
Visazinis

Jurgis Savickis
modernizmo atstovas, ekspresionistas.
Kurybos bruozai:
- Tematika tolimuju saliu miestai, uostai, kurortai, lietuviskas sodzius.
- Personazai viduje susidvejine, veikiami nenuspejamu instinktu, aistru; ju likimas inoringas, linkes zaisti su
zmogumi, apvilti jo lukescius.
- Pasakotojas esantis labai arti personazo; jo ir veikejo poziuris bei mintys neretai susipina.
Stiliaus bruozai:
-

Humoras, ironija
Zaidimai su skaitytojo atmintyje susiklosciusiais vaizdiniais
Nuorodos i kitus literaturos kurinius
Kukturos ivaizdziai
Tolimi palyginimu suoliai
Simboliniai elementai
Uzsifruotos uzuominos
Iskreiptas vaizdas

Savickis intelektualus ironikas, nedramatizuojantis gyvenimo.

Netiketumas, kitoniskumas, ypatingumas jo pasakojimo principai.
Vaizdui budingas laisvas asociatyvumas, daugiareiksmiskumas.
Veiksmai daznai primena scenini veiksma.
Veikejai lyg scenos artistai.
Vertybes :

Zmogiski rysiai
Kilnumas, teisingumas, prakilnumas
Zmogaus atsakomybe uz save ir artimuosius
Asmens dvasinis brendimas, vidine ramybe
Harmoningas santykis su gamta
Artimu zmoniu solidarumas
Seima
Menas, grozis
Simtametes kulturos tradicijos

Su modernizmu sieja zmogaus nepazini, gresminga butis, impulsyvus personazai, skeptiskas poziuris I
zmogaus prigimti ir buti, egzistencine ironija.
Salomeja Neris (1905-1945m.)
Neoromantike (sielos gyvenimas, sielos ivykiai), lyrike (emocionalumas, nuosirdumas, atvirumas,
paprastumas, dainingumas).
Eilerastis dvasines biografijos atspindys.
Poezijai budinga jausmo jega, visagalybe.
Issakomi asmeniskam sielos gyvenimui svarbus dalykai
Pagr. Poetes busena isijautimas I savo emocijas.
Lyrika is sirdies gelmiu istryskusi emociju versme, vidinio gyvenimo biografija, nuausta is jausmo niuansu ir
hiperboliu. Lyrikai
budingas dainiskumas, pagristas pakartojimais, paralelizmais, metriniu formu simetriskumu; melodingumas,
kylantius is gausiu saskambiu, nepaprastai subtilios intonaciju ivairoves.
Eilerasciu rinkinys Anksti ryta (1927m.)
- Budinga dziaugsminga emocija
- Kalbanciajai pasaulis yra harmoningas, vientisas, jaukus. Ji verziasi I pacias virsunes, nori lenktyniauti su

veju, pasinerti I gamtos stichijas, verziasi I jausmu dangu.

- Svarbiausi motyvai jaunystes triumfas, aistringa meile, gyvenimo slovinimas.
Eilerasciu rinkinys Pedos smely (1931m.)
- Vyrauja meiles isgyvenimai (ilgesys, erotiniai potyriai, laisko laukimas, neviltis)
- Asmenybes santykis su pasauliu skaudus, dramatiskas.
- Susiduria gaivaliska gyvenimo meile ir brutali tikrove, sviesus jausmai ir negailestinga realybe.
Eilerasciu rinkinys Diemedziu zydesiu (1938m.)
- Temos:
Buties trapumas, zmogaus laikinumas, mirties artumas,
Gamtos amzinumas,
Gyvenimo meile,
Dramatiska zmogaus lemtis,
Rysys su zeme.
- Stilius:
Nurimusios emocijos
Masli gaida
Nuosirdus jausmai
Dvasios branda
- Intonacijos:
Tylios, sviesios
Melancholiskos
Graudingos
- Eilerascio tipai:
Ispazintinis
Lyrinis
Meditacinis
Daina
Pasaka
Eilerasciu rinkinys Prie didelio kelio (1945m.)
- Parasytas Rusijoje.
- Prie stebejimas, bejegiskumas, negalejimas, dramatiska lemtis.
- Didelio dramatiskas, tragiskas laikotarpis.
- Kelio zmogaus ir tautos likimo simbolis.
- Svarbiausios temos:
Skaudus savo klaidu apmastymas
Tevynes, kalbos, artimuju ilgesys
- Eilerasciu tipai:
Ispazintinis
Lyrinis
Elegiskas
Rauda
Dialogas, kontakto ieskojimas

Henrikas Radauskas (1910-1970m.)

Modernistas, eseistas, individualistas. Atskiras, individualus, kitoniskas, netese jokios tradicijos.
Nauja realybe, transformuojama realybe, netiketu, sokiruojanciu vaizdu kuryba 0 estetine vertybe.
Miestiskos kulturos kurejas, kulturos zmogus, kure grynaja poezija.
Atsisake ir venge:
- Asmeniskumo
- Ispazintinio pobudzio
- Artimo rysio su tautos istorija ir peizazu
- Visuomeniniu isipareigojimu
- Jausmingumo
- Patriotiniu ideju

 Pasikliove ne jausmu, o intelektu ir vaizduote.

Kure tekstus, kuriuose svarbiausias dalykas yra apti kalba, vaizdu, garsu zaismas, tobulos ritmines sandaros,
keliancios estetini pasigerejima, ju zadinami nuo asmenines patirties atsieti jausmai.
Poezija neiprasta, nes joje sunku apciuopti autoriaus jausmus, joje nereiskiamos jokios visuomenines idejos,
neatkuriama pazistama, konkreti tikrove.
Eilerasciuose ataidi audringo laiko ivykiai, svysteli musu pasaulio grozio kibirkstys, atpazistama buties
samprata.
Kurybai nesvetima ironija, parodijos elementai.
Lyrikoje netruktsta skaidriu, sviesiu eilerasciu, kupinu gyvenimo dziaugsmo ir grozio pajautos.
Metamorfoze vyksmo pagrindas, kai viena pavirsta kuo nors kitu, vyksta negalimi dalykai.
Antanas Skema (1911-1961m.)
Iseivis, egzodo rasytojas, miesto ir kulturos zmogus, avangardistas, egzistencialistas, siurrealistas.
Neige tradicija ir klasikus
Sieke deformuoti realybe
Bande paaiskinti zmogaus buvima, vieta, vaidmeni siame pasaulyje, kuris jam priesiskas.
Zmogaus likimas nepriklauso nuo jo paties.
Avangardisto bruozai :
- Kuriniuose mego efektingas detales, astrius vertinimus
- Nevenge sokiruoti, siurpinti konservatyvu suvokeja
Svarbus kuryboje biografinis kontekstas, katastrofu laikotarpis, kuriame teko gyventi paciam rasytojui,
patirtis.
Bruozai, budingi Skemos zmogaus egzistencinei patirciai :
- Krize vertybiu ir asmens tapatybes
- Pralaimejimas grumtynese su lemtim
- Istikymybe aukstesniems humanistiniams idealams.
Dominuojancios temos:
- Zmogaus ibandymas ribinese situacijose
- Suduzusiu iliuziju pasaulyje gyvenantis zmogus
Skaitytoja pribloskiantys neigiami vaizdai:
-

Pragaro
Apokalipses
Kunisku galiu ribotumo
Ziaurumo
Kancios
Skausmo
Atviro smurto

Pralaimejusios tradicines vertybes:

- Humanistine morale
- Tevynes meile
- Religija
Netradicinei Skemos kurybos formai budinga:
- Vaizduoja suskilusi zmogaus pasauli
- Atsisako aiskios isorinio ir vidinio zmogaus pasaulio skirties
- Atsisako laiko, erdves vientisumo
- Atsisako nuoseklaus siuzeto
- Pasakotojas nekuria aiskios vertinamosios perspektyvos
- Vaizdu slinktis primena chaotiska minciu, pojuciu srauta, valdoma atsitiktiniu impulsu, tolimu asociaciju,
subjektyviu nuotaiku.
- Atvirai vartojami salygiski, simboliniai teksto elementai, nuorodos I Biblija, I modernistini mena, filosofija ir
literatura.
Romanas Baltoji drobule
- Tema zmogus, gyvenantis suduzusiu iliuziju pasaulyje.
- Isorinio veiksmo beveik nera. Nera aiskios intrigos, nuoseklaus siuzeto, issamiai atskleistu vekeju paveikslu.
- Svarbiausia zmogaus vidinis pasaulis, jo busenos.
- Gimtoji erdve sava, traukianti, paslaptinga, egzistuojanti prisiminimuose, veikejo samoneje ir pasamoneje.
- Dabarties, isorinis laikas svetimas, atgrasus, nuasmenintas, saltas, primenantis akvariuma ar labirinta, joje
viespatauja dirbtinumas, chaosas. Negali uzsimegsti jokie rysiai tarp zmoniu. Neimanomas joks artimo rysys.
- Dabarties laikas chronoligiskai skaiciuojamas, reguliuojamas, priklauso nuo techninio pasaulio tempo.
- Vidinis laikas chronologiskai neskaiciuojamas, beribis,
nezadinantis emociju. Praeitis, isnyranti is samones, iskylanti is ukanu, panardinanti, susijusi su istorija,
pagonybes laikais.

 Zmogus suduzusiu iliuziju pasaulyje ir jo bandymai iprasminti savo buti:

- Filosofijoje (Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kenkejas, Mirtis kaip ekstaze)
- Kuryboje (Neparasiau geros knygos vadinasi, negimiau)
- Ieskodamas Dievo (Ir vis delto, nors Jis ir tyli, transcedencija palieka musu vienintelis draugas)
- Meileje (As noriu eiti vienas per lietu. Tegu man niekas nepadeda)
Samones srautas tai chaotiska minciu, pojuciu, vaizdu, nuotaiku, impulsu slinktis, kai pasakojimas susideda
is praeities ir dabarties nuotrupu, tikrove perduodama tokia, kokia pasieka zmogaus samone. Daug asociaciju.
Zmogaus samone tik atspindi isorini pasauli. Isnyksta laiko ir erdves ribos. Is karto gyvenama keliuose
pasauliuose.

Justinas Marcinkevicius
Dramine trilogija:
- Mindaugas (valstybe)
- Mazvydas (rastas, knyga, kalba)
- Katedra (kultura)
Dramineje trilogijoje kalbama apie pamatinius tautos islikimo pagrindus.
Mindaugas iskeliamas kaip valstybes vienytojas. Jis tragiskas herojus, iskilus savo siekimais ir kanciomis,
atsiskleidziantis skausminguose konfliktuose.
Katedros herojus Laurynas Stuoka-Gucevicius architektas, pastates Vilniaus katedra.
- Katedra dramoje igauna simboline prasme, reiskiancia grozi ir moralini geri, kuris butinas visavertei tautos ir
atskiro zmogaus egiztencijai.
- Tauta ir jos dvasine kultura yra patvaresne uz valstybe.
- Valstybes griutis neprazudo tautos, jeigu ji yra dora ir kurybinga.
Poetine drama Mazvydas:
- Parasyta eiliuota kalba
- Daugiau demesio skiriama ne tiek isoriniam veiksmui, kiek veikeju vidiniams isgyvenimams.
- Kalbejimo formos: dialogai, monologai.
- Dramos poemos lygmenys:
Poetinis vyksmas (giesmes, monologai)
Isorinis vyksmas (pokalbiai apie darbus, ivykius, kasdienybe)
- Veiksmo vieta Mazoji Lietuva, klebonija Ragaines parapijoje.
- Prisiminimuose nusikeliama I Didziaja Lietuva
- Laikas XVIa.
- Mazvydui isleisti knyga didi pareiga. Jis tautos didvyris ir kankinys, kulturinis herojus, kuriam lemta tapti
lietuvisko spausdinto zodzio, knygos pradininku.
- Pagrindine dramos ideja istorine butinybe kurti viena, vieninga Lietuvos kultura.
- Kompozicija :
Prologas
Veiksmo vystymas
Kulminacija
Epilogas
Baladziu poema Devyni broliai apie pokario kaima.
- Pirmakart Lietuvos literaturoje buvo viesai ivardintas ano laiko tragizmas poetiskai ir ikveptai, be privalomu
ideologiniu politiniu vertinimu, tik su didziule atjauta zmogaus kanciai.
- Sielvartingas kalbejimas apie tai, ka isgyveno Lietuvos kaimas, apie ramios zemdirbio buities troskuli.
Balades pozymiai:
- Dramatiska veiksmo eiga, grindziama ivykiu prisiminimais ar legenda
- Fataliska lemtis
- Niurus paslaptingumas
- Sukreciantis finalas
- Siurpi, kraupi nuotaika
Marcinkeviciaus poezijos branduolys tautos ir jos likimo apmastymas.
Zemdirbiu buitis, daiktai, kasdieniniai darbai traktuojami kaip sventas ritualas, jie pakyla i mito ir sakralumo
plotme.
Vertybes:
-

Darbstumas
Tiesumas
Taikumas
Atlaidumas
Darnus buvomas su zeme, visais gamtos padarais
Nuolankus susitaikymas su mirtimi ir sviesiu buties teigimu

 Tautos tapatybes aukstoji, reiksmingiausioji atrama gimtoji kalba, lietuviskas zodis.

Svarbus poetinio zodzio rysys su liaudies kuryba, i budinga romantine poeto ir poezijos samprata, siejama su
pabreztu poeto ir jo kurybos reiksmingumo eksponavimu.
Eilerasciuose daug gamtos jausmo kaimo gamtos, lauku, misku, upiu ir ezeru, o visa tai gaubia skaudus
rupestis ir atsakomybe.
Marcinkeviciaus poezijos dvasia priespriesa tam, la skelbe oficiali idealogija : sovietinei tautu niveliacijai,
jegos, smurto, prievartos kultui.

Juozas Aputis (g. 1936m.)

Prozininkas, novelistas, apysaku autorius.
Laikmetis sovietmetis
Vaizdavimo objektai:
- Gyvenamojo meto dalykai
- Socialine aplinka
- Kaimo buitis
- Zmogaus isgyvenimai, busenos, samones procesai
- Subtilus rysiai su aplinka ir kitais zmonemis
Veikejas jautrios dvasines sandaros.
Tema zemdirbio kulturos ir lietuviu tautos likimas istorijoje.
Rysys su tradicija. Stiliaus ir turinio bruozai:
- Biliunui artimas :
Intymi, jausminga kalba.
Nuosirdus bendravimas su skaitytoju
Demokratiskos nuostatos
Demesys paprastam zmogui
Skriaudos tema
Kreipimasis i zmogaus sazine
Doroviniu principu teigimas
- Vienuoliui artimas:
Lyrizmas
Graudulys
Gerasirdiska ironija
- Cvirkai artimas:
Liaudiskas komizmas
Tikroviski charakteriai
- Grusui ir Macinkeviciui artimas:
Filosofiskas poziuris I tautos ir asmens egzistencija.
Pagrindinis Apucio moderniosios noveles bruozas demesingumas vidiniam zmogaus pasauliui.
Apuciui, kaip realistui, budinga:
- Tikroviski buities vaizdai
- Kasdienybes realijos
- Kasdieniskos istorijos
- Realistinis epinis pasakojimas
- Zemdirbiskosios isminties pasakotojas
Apuciui, kaip moderniam rasytojui, budinga:
- Zmogaus egzistencijos klausimai
- Psichologinis jautrumas
- Vaizdo metaforiskumas
- Dvasiniu zmogaus gyvenimu aprasymas
- Turininga potekste
Apie okupuote Lietuva kalba ezopine kalba, sudetingomis metaforomis, ypatinga uzuominu kalba.
Iesko
giluminio rysio tarp individo ir Dievo kurinijos, bendrumo silumos tarp zmoniu.
Apuciui savitas naturalaus pasaulio jutimas ir suvokimas, gebejimas isreiksti universalius dalykus konkreciu,
daiktisku, kartais tiesiog etnografisku vaizdu.

 Noveliu zmogu drasko dvi jegos:

- Gyvenimo budas, leidziantis nesunkiai sukombinuoti rubli
- Autentisko tikslo pasiilgimas, noras taikiai gyventi su sazine.
Tematinis motyvas trapaus gerumo, svajones, tylios kancios susidurimas su siurkscia jega, prievarta,
smurtu, tusciu optimizmu, garsiais sukiais.
Apucio proza paliecia zmogaus dvasine gelme, kalba tiksliai, jautriai ir lakoniskai.

Romualdas Granauskas (g.1939m.)

Magisko realizmo kurejas.
Prozininkas, novelistas, apysaku autorius.
Gamtos tvarka yra gyvenimo atsinaujinima garantuojantis pastovumas, o istorija ir civilizacija yra gamtines
buties pamatus griaunancios, gyvybes ritma pazeidziancios jegos. (Medziu virsunes)
Kasdieniski kaimo zmogaus darbai igyja sakralia reiksme. Duona nebejungia zmoniu, jos valgymas primena
laidotuves ir atsisveikinima. (Duonos valgytojai)
Kartu rysio problema. Tautos dvasinio genocido analize. (Bruzas)
Tautos pavergimo ir laisves ideja (Jaucio aukojimas)
Lietuvisko kaimo merdejimas ir naujosios visuomenes brutalumas. (Gyvenimas po klevu)
Agrarinio pasaulevaizdio viespatavimo laikas ir kartu jo griuvimas, irimas totalitarizmo salygomis, kai sparciai
daugejo nuzemintuju-atplestu nuo zemes, laisves ir istorijos, nuo kurybos, paprociu ir paveldimu doroves
normu.
Svarbus ivaizdis klevas archajinio tevu tikejimo ir gamtos kulto simbolis, mitinis pasaulio medis, stovintis
tarp dangaus ir pozemio sferu, esminis tvirtybes saltinis senajai naslei.
Vanda Juknaite (g. 1949m.)
Kurybos bruozai :
- Autobiografiskumas
- Socialine bei moraline problematika
- Moteriskas motiniskas instinktas
Temos:
-

Vaiko likimas
Moters likimas
Moters egzistencine drama
Individo tapimas visaverciu zmogumi

Pagrindines kurybos mintys:

- Seima didzioji gyvenimo mokykla
- Gyvenimas sunki pareiga
- Gyvybe auksciausia vertybe
Pasakotoja sujungia fragmentus I viena siuzeta.
Saulius Saltenis (g. 1945m.)
Stiliaus bruozai:
-

Subtilus lyrizmas
Jausmu nuosirdumas
Zaisminga kalba
Komiskumas ir tragizmas
Jaunatviska nuotaika
Groteskiski simboliai

Zanrai:
-

Apsakymai
Apysakos
Pjeses
Romanas

- Ese
Temos:
-

Jauno zmogaus dvasinis brendimas

Istorijos zaidimas zmoniu likimais
Mazu zmoniu dideli gyvenimai
Asmenybes jausmai
Pokario meto kovos

Veikejas:
-

Subtilus
Jautrus
Sviesios pasaulejautos
Optimistas
Maistingas
Turi bohemisku pozymiu
I aplinka zvelgia su nepasitikejimu
Kritiskai vertina zmones, ju charakterius ir gyvenimo buda
Priverstas pats atrasti santyki su tautos kultura

Kalba:
- Vengiama grazaus rasymo, budingo tradicinei kaimo tematikos literaturai
- Veikeju kalba turi snekamosios kalbos grubumo
- Dialogai daznai tiesmuki
- Sakiniai neimantrus
Itampa tarp zmogaus turtingo dvasinio pasaulio ir isorinio gyvenimo skurdo, banalybes, primityvumo.
Humoras tautos zaizdas atveriantis, bet kartu ir jas gydantis dvasios vaistas, savigynos budas, noras juoku
iveikti slogia aplinka.
Valdininku oficialios kalbos, kanceliariniu frazeologizmu, tarnybiniu rastu ir tribunu kalbos parodijavimas
tampa paslepta sistemos satyra,
konjunkturines visuomenes kritika.
Parodijuoja sovietines spaudos klises, idealoginius sukius.
Problemos:
- Vertybiu pasirinkimo
- apsisprendimo
Duona dvasines gyvybes, gyvenimo stiprybes ir pilnatves simbolis, magiskas maistas.
Zmogus pats savaime yra esmine vertybe
Gamta yra tik zmogaus buties periferija, savotiska nuosale ar veiksmo aplinka.
Gamta neigyja savaimines reiksmes, nera mistifikuojama, neturi magiskos galios.
Nepaprastas atidumas detaliu autentikai detales ateina is prisiminimu, is seneliu ir tevu aplinkos, is
pasamones.
Kompozicijos principas primena kino montaza, kinui budinga vaizdo kurima ir laiko raiska.
Bite Vilimaite (g.1943m.)
Noveleciu, impresiju (trumpu noveliu) autore.
Realistine psichologine literatura.
Svarbus jos noveliu pluostas siejasi su rasytoju biografijomis: Zemaites, P. Visinskio, Satrijos Raganos...
Vilimaite kuria ne biografines apybraizas, o meninius rasytoju protretus, kuriu pagrindiniai bruozai
nepriestarauja musu samoneje susiklosciusiems rasytoju paveikslams, o tik juos isjudina, ikvepia jiems
gyvybes.
Vilimaite sugeba sukurti tarsi nereiksminga situacija, kurioje atsiskleidzia veikejo charakteris ir svarbiausias jo
gyvenimo turinys.
Stiliaus bruozai :
-

Subtilumas
Psichologinis detaliu autentiskumas
Kalbejimo lakoniskumas
Tikrumas
Paprastumas
Naturalumas

- Atvirumas
Personazai :
- Moterys
- Vaikai
- Seni zmones

Temos:
-

Seimos
Giminystes rysiu
Sudetingu artimu zmoniu santykiu
Jauno zmogaus brendimo
Senu zmoniu
Vaiku
Skriaudos
Mazojo zmogaus likimo

Pagrindines mintys:
- Seno zmogaus kova uz buvi primityvaus gyvybes instinkto skatinama agresija.
- Svarbiausia isgyventi, islikti bet kuria kaina.
- Pasaulyje gali islikti tik stiprieji, o visi doroviniai principai ir intelegencija yra tik silpnumo pozymis,
pralaiminciu zmoniu reikalas.
- Sovietineje sistemoje sunyko zmogaus sveiko gyvenimo valia.
- Seima jau nera patikimas zmogaus prieglobstis.
- Zmoniu santykiai netvarus.
- Kintanciame pasaulyje nera nieko tikro ir pastovaus.
- Materialine visuomene skatina individualizma, egoizma, ji suardo ir isblasko seimas.
- Pasaulis yra absurdiskas ir baisus, mazo zmogaus likimas jame tragiskas.
- Zmogus
paliktas savo paties valiai, o ji supa isigalincios blogio jegos.
- Pasaulis yra priesiskas zmogui ir tarytum pasitycioja is visu jo aukstu siekiu.
- Gobsumas griaunanti jega.
Sigitas Geda (g.1943m.)
Savitas dabarties poetas, ir Lietuvos, ir pasaulio zmogus.
Ir gamtiskas, ir kaimiskas, jauciantis lietuviu poezijos tradicija, kartu ieskantis nauju keliu kuryboje.
Geda kuria keista paradoksu pasauli, kuriame gyva Lietuva, jos istorija, dvasine patirtis ir viso pasaulio
kulrutu vaizdiniai.
Kuryba polifonine.
Eksresyvus vaizdai byloja apie pasaulio gyvybinguma, is gelmiu plustancia vidine energija. Pasaulis kupinas
gyvybes, dinamiskas.
Gedos kuryboje jauciamas glaudus rysys su:
-

Proteviais
Kosmine begalybe
Pagonybe
Garbingais istoriniais laikais
Tautos kultura

Bruozai:
- Ekspresyvus vaizdai (kupini gyvybes, energijos, siausmo)
- Nezabojama vaizduote
- Stipri fantazija
- Atsisako bet kokio logizavimo, konkrecios minties.
- Kompozicijos pagrindas asociacijomis, garsiniais komplikuotais pasikartojimais, zodziu zaisme pagristos
jungtys.
- Pasaulio darna, kur susivienija visos erdves ir ju gyventojai
- Sodrios spalvos
- Netiketos metaforos
- Fantazines hiperboles

 Poetas kuria kosmini pasaulevaizdi, kuriame metaforos vienija tolimiausius reiskinius, gamtovaizdis siejamas
su mitu (baltu mitologija, kiti pasauliniu civilizaciju mitai).
Svarbi kalbos, zodzio problematika.

Marcelijus Martinaitis (g.1936m.)

Martinaitis orientuojasi I kaimo kultura.
Kuryba atsiremia i mitine tautos mastysena, etnine kultura.
Zemdirbiu kulturos ir pasaulio poetas.
Kalbai budinga:
- Susipina tikrove ir fantastika
- Netiketi paradoksai, metaforos, palyginimai
Poezijos erdve ir jausmu horizontai:
-

Gimtine
Namai
I namus vedantis kelias
Zeme
Tevyne
Vaikyste
Tyla
Mirtis

Poezija kupina socialinio jautrumo.

Giminystes su visu gyvuoju pasauliu pajautimas.
Poetinio pasaulio centras zemdirbio sodyba, tarsi ribota zemdirbio butis, su kadieniniais daiktais, gyvuliais,
darbais.
Kukucio balades ironiskai, pasaipiai zvelgia I visuomenes buvi, atveria egzistencines zmogaus situacijos
paradoksiskuma.
Nijole Miliauskaite (g.1950m.)

Minimalistine poezija
Atsargiai parenkamos detales, paprastos, kuklios, kasdieniskos, tarp ju paliekamos pauzes.
Intonacija tarsi abejojanti, baugiai klausianti.
Ryskeja tylos, nutylejimu poetika
Isreiskiama neapciuopiama, nenusakoma trapi butis, grozis ir praeinamybe.

Judita Vaiciunaite (1937-2001)

Miesto kulturos, vaizdu, garsu poete
Budinga:
- Grozio poetizavimas miesto kasdienybeje, aplinkoje, kulturoje, istorijoje.
- Miesto kultura isnyra is pozemiu, griuvesiu, susieta su senaja architektura, su specifine miesto augmenija.
- Ryski kulturos ir gamtos sankirta.
- Vaizdu tapybiskumas.
- Jausmas santurus, suvaldytas.
- Nezabota romantine fantazija.
- Ryskiai apsvieciamos detales.
- Vizualinis pasaulio matymas.
- Meile praeiciai.
- Vyrauja vaizduote ir konstruktyvumas.
Nutolo nuo grynosios emocines lyrikos tradicijos.
Intymus isgyvenimo budas issilieja plastiskais, skambanciais vaizdais.
Grozi randa visur.
Poezija kupina daiktiskojo pasaulio vaizdu, kuriuos persmelkia dvasia, daiktai tarsi istirpsta ir issisklaido joje.
Gilus intensyvus lyrizmas, slypintis uz vaizdinijos ir ja persmelkiantis, poetinio isgyvenimo energija,
pulsuojanti eilerasciu komplikuotuose rimuose, lauzytose eilutese, saskambiu netiketame grozyje.

Tomas Venclova (g.1937m.)

Poetas, eseistas, publicistas
Bruozai:
- Santurumas
- Tikslumas
- Vidine logika
- Apgalvota kompozicija
- Techninis grieztumas ir isradingumas
- Disciplinuota minties tekme.
- Tikslios formuluotes
- Svari argumencija.
- Nuo tikroves atitrauktas zodis.
- Svetimas emocinis atvirumas.
- Elegine nuotaika.
- Eilerasciu zmogus neturi vietos visatoje, kur butu tvirtai isisaknijes.
- Daug uzuominu I istorija, kulturine geografija.
Poezija paremta lingvistine poezijos samprata.
Poezijoje galima izvelgti priespriesiais einanti vyksma: tai, kas konkretu, suabstraktinama,
dekonkretizuojama, dematerializuojama, ir priesingai kas abstraktu, sukonkretinama ir sumaterealizuojama