ŠATRIJOS RAGANA

APYSAKA
“SENAME DVARE”
 Kūrinio pristatymas
• “Sename dvare” žanras – apysaka.

Prisiminkime:
• Apysaka – meninis literatūrinis kūrinys.
Aprašomi įvairios trukmės įvykiai. Veikia ir
vienas, ir keli veikėjai.
• Apysaka yra mažesnės apimties kūrinys nei
romanas.
 “Sename dvare”
• Tema - mažos mergaitės prisiminimai apie
gražią vaikystę, kurioje pats ryškiausias
mamatės Marijos paveikslas.

• Pagrindinės veikėjos – mamatė Marija ir

Irutė : mama ir dukra.
 Problematika: apie ką su savimi kalbasi
mamatė „Mamatės užrašuose“?
• Apie pareigas, meilę artimui, vaikams, atminimą,
gailestį, gamtą, tėvynę, kalbą, grožį, auklėjimą.
• Samprotaujama,  kas yra siela, kas yra mirtis, o kas
gyvenimas; kas yra tauta, kalba, kultūra, koks jų
ryšys su atskiru žmogumi.

• Taigi – mamatė didelės sielos, gražių ir taurių

jausmų moteris, gerokai praaugusi savo epochą.
 Apysakos forma sudėtinga.
Tai užrašai, dienoraštis, prisiminimai.
• 3 minčių klodai:

Realus laikas

Irutės
prisiminimai

Mamatės užra šai, jos

dienoraščio mintys
 Atsakykime į klausimus

• 1. Kokią informaciją suteikia pavadinimas

“Sename dvare”? Ką nusako?

• Ką primena apysakos pradžia: „Už miškų, už

upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro
medinis rūmas.“
 Iš kur yra paimtas apysakos epigrafas?
• EPIGRAFAS –  [gr. epigraphē — įrašas, užrašas]:
1. antikoje ir vid. amžiais — užrašas ant paminklų, šventyklų
sienų, meno dirbinių;
2. posakis, trumpa kt. kūrinio ištrauka, pateikta prieš lit. kūrinį
arba jo dalį kaip įžanga.

• Epigrafas - tai Gėtės „Fausto“ pabaiga: mistiškas

choras sako: „Visa, kas praeina, /simbolis tėra”.
Epigrafas – tarsi priminimas, kad pasakojama bus per
prisiminimus.
Asociacijos su jau praėjusiais dalykais, kurie iškyla
kaip prisiminimai (Irutė juk pasakoja prisiminimus).
 UŽDUOTYS - DARBAS GRUPĖMIS

• 1 gr. – 2 gr.: skaityti vadovėlį, rinkti tezes ir

savo žodžiais pristatyti mamatės paveikslą.

• 3 gr.: naudojantis dalijamąja ir vadovėlio

medžiaga pristatyti Irutės paveikslą .
 MAMATĖS MARIJOS PAVEIKSLAS
APIBENDRINIMAS
• Smulkiųjų bajorų luomo atstovė, bet išgyvena
dėl lietuvybės niekinimo, dėl socialinio
neteisingumo, kaimiečių tamsumo.
• Su ironija žiūri į bajorų “pasikėlimą”, skauda
dėl bajorų nutautėjimo, tautiškumo ir
lietuvybės niekinimo.
• Moteris – romantikė. Turtingas dvasinis
pasaulis. Noras gražiai ir prasmingai gyventi.
 MAMATĖS MARIJOS PAVEIKSLAS
APIBENDRINIMAS
• Be galo gražūs santykiai su vaikais: myli,
moko, auklėja juos.
• Stiprus ir gražus ryšys su gamta: gamta –
poilsis sielai, laikas svajonėms, pabėgimas nuo
realaus pasaulio.
• Tikėjimas Dievu ne dogmatiškas, o labai
žmogiškas, paremtas galimybe auklėti per
Dievą ir Bibliją vaikus.
• Muzika – sielos atgaiva, svajonių pasaulis,
poilsis sielai.
 IRUTĖS PAVEIKSLAS
APIBENDRINIMAS

• Jautri, nuoširdi mergaitė, be galo mylinti savo

mamą ir šeimą.
• Patinka būti su mama, saugiai jaučiasi su ja.
• Bijo prarasti mamą; liūdi, kai mama kalba apie
mirtį.
• Nuolat menanti savo mamą; mama jai –
gyvenimo šviesulys, amžinas laiminimas.
• Iš mamatės išmoko mylėti gamtą, muziką ir
Dievą.
Papildykime išvadinį mamatės paveikslo
sakinį
• Š.R. apysakos “Sename dvare” pagrindinė
veikėja mamatė Marija yra :
• Jautri ir kūrybinga moteris, mama;
• .........................................................;
• ...........................................................
• ...........................................................;
• ............................................................;
• ................................................................;