•APŠVIETA•

•KRISTIJONAS DONELAITIS •

Miglė Kučinskaitė ir Kotryna Kuzaitytė 4B 1srautas

 A
APŠVIET

APŠVIETA
Apšvieta – tai XVII a. Garsiausi epochos filosofai: Tikslas – pasitelkus protą ir
pab. – XVIII a. • Denisas Didro švietimą, sukurti laisvų,
Europoje kilęs • Volteras laimingų žmonių
kultūrinis sąjūdis. • Ž. Ž. Ruso visuomenę.
 APŠVIETA Pagrindinės idėjos:
• Visi žmonės iš prigimties yra lygūs.
• Plito kosmopolitizmo idėjos.
• Smerktinas religinis nepakantumas, tradicijos, įstatymų
neteisingumas.
Apšvietos bruožai:
• Proto galios išaukštinimas;
• Žmogaus valdžios gamtai akcentavimas;

Apšvietos epochos žmogaus vertybės:

 Žinojimas
 Pažanga
 Lygybė
 Minties ir sąžinės laisvė
 Tolerancija
 Laimė
 1759m. Pradėjo leisti lietuvių kalbos 1760m. Pirmasis LDK laikraštis
vadovėlį - ,, Mokslą skaitymo rašto‘‘. - ,,Lietuvos pasiuntinys‘‘.

1773m. Lietuviai su lenkais įsteigė

1791m. Gegužės 3d. Ketverių metų seimas
priėmė pirmąją Europoje rašytinę
Apšvietos Tautos edukacinę komisiją - viena
epocha pirmųjų švietimo ministerijų
Konstituciją.
Lietuvoje pasaulyje.

Konstitucija sustiprino miestiečių Vyskupo Ignoto Masalskio

teises ir sudarė sąlygas formuotis vadovautos Komisijos siekis - ,,
trečiajam luomui, įtvirtino valstiečių pasitelkus viešąjį švietimą sukurti
teises. tautą‘‘.
•Kristijonas Donelaitis •
1714-1780

 K. V. Šulcas: ,, Jis buvo sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio

madą...‘‘
 Maironis Kristijoną Donelaitį vadino Homeru.

Donelaičio iškeltos vertybės: darbštumas, tautiškumas,

teisingumas – Pietisto idėjos.
 Biografinis kontekstas
• Kristijonas Donelaitis - XVIII a. poetas, lietuvių grožinės
literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį tarptautinio lygio grožinės
literatūros kūrinį lietuvių kalba – epinę poemą ,,Metai‘‘.
• 1736-1740 metais Donelaitis mokėsi Karaliaučiaus universiteto
teologijos fakultete.
• 1740 metų vasarą Donelaitis baigia universitetą ir yra paskiriamas
Stalupėnų mokyklos antruoju mokytoju bei bažnytinio mokinių
choro vedėju (kantoriumi).
• 1743 metų pavasarį Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio
parapijos pastoriumi ir ėjo šias pareigas iki mirties.
Vaikystė
• Gyveno Mažojoje Lietuvoje.
• Tėvai buvo laisvieji valstiečiai.
• Tėvas Kristupas buvo meistras, mirė kai poetui buvo
vos šešeri metai.
• K. Donelaičio broliai: Pričkus, Mykolas, Adomas
buvo nagingi meistrai.
K. Donelaitis – šviesi asmenybė
K. Donelaitis buvo puikus pastorius :
• Pastatė mokyklą, bažnyčią; Labai vertino savo
• Parengė pamokomąją knygelę vaismedžių sodą ir stropiai jį
prižiūrėjo.
ūkininkams;
• Pastatė klebonų našlių namus;
• Rekonstravo kleboniją;

Laisvalaikiui jis meistravo termometrus,

barometrus, pasigamino mikroskopą,
fortepijoną, kelis klavesinus.
 Poema ,,Metai‘‘
• Poemą „Metai‘‘ rašė1765–1775 m. Pats nespausdino. 1818 metais
kūrinį išleido ir pavadinimą „Metai" sugalvojo Liudvikas Rėza.

• Poemos dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio

gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“.

• K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities,

papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių.

• K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą,

dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino
su dorybėmis.

• Poemos kompozicijos pagrindas yra kalendorinis keturių metų laikų

ciklas.
 Didaktinė poema ,,Metai‘‘
• Kūrinyje ,,Metai‘‘ ginamos vertybės: tikėjimas, darbštumas,
tautiškumas, bendruomeniškumas.

• Pasakotojas - „visažinis", artimas autoriui, atlieka patarėjo

vaidmenį, kartais tampa pokalbio dalyviu.

• Veikėjai: vaizduojami būrai, ponai, kitataučiai. Būrai

skirstomi į teigiamus (,,viežlybuosius") ir neigiamus
(,,nenaudėlius").
,,Vėžlybieji‘‘ • Pričkus - kaimo seniūnas (šaltyšius). Pričkaus bruožas – lietuviškumas.
Pričkus yra darbštus, skelbia būrišką išmintį, brangina lietuviškumą, būriškas
dorybes, papročius. Būtent jo monologe nuskamba prigimtinės žmonių
lygybės idėja: ponų vaikai baudžiami kaip ir būrų, kam nors nutikus jie verkia
lygiai taip pat.
• Krizas- poemoje jis charakterizuojamas epitetu "dosningas". Jis yra darbštus,
nagingas, vaišingas, tinkamai laiko samdinius nors ir yra reiklus. Krizas yra
sėkmę pasiekęs būras: būdamas sumanus, darbštus, taupus jis praturtėja.
• Enskys - jaunosios būrų kartos atstovas, energingas, pajuokiantis, smerkiantis
apsileidėlius.
• Lauras - filosofas, kalba apie žmogaus ir augalo likimą, sako, kad abu auga,
pražysta ir pamažu nuvysta, bet žmogus užaugina vaisių - tai daro jo
gyvenimą prasmingą.
• Selmas - Jis religingas, tautiškai susipratęs, jis piktinasi keikūnais. Šis
personažas idealizuojamas.
„Nenaudėliai"

• Slunkius - tinginys, filosofas. Jis įrodinėja darbo

žalą.
• Pelėda - nusigyvenęs, nevalyvas būras. Jo troba labai
apleista.
• Plaučiūnas - apsileidėlis, girtuoklis, lengvabūdis.
• Dočys - girtuoklis, peštukas, bet drąsiai kritikuoja
ponus ir jų elgesį su būrais.
 Gamta – gyvenimo mokytoja.
Gamta poemoje ne žmogaus gyvenimo fonas, ji sudvasinama, joje išryškėja Dievo idėja. Gamta žemdirbiui yra
magiška, nuolat atsinaujinanti gyvybės galia, kuri egzistuoja, kaip amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus.

Svarbiausias peizažo akcentas – saulelė, kuri pavasarį budina žmones ir

juokdamasi tirpdo ledus, o rudenį ,,atstodama ritas‘‘.
Gyvūnų atbudimo vaizdai siejami su gilesne prasme: musės ir vabalai,
uodai – sužadinama asociacija su žmonių prigimtine lygybe ir kandžiai
išjuokiamas poniškumas.
Vaizduodamas bičių pirmąjį apsiskraidymą poetas kuria visai kitą nuotaiką
– bitinas ir jo šeima ,, lakstydami su birbynėmis žaisti pradėjo‘‘. Taip
pabrėžiant lengvumą, energiją ir muzikalumą sukuriamas darbščios bičių
šeimos vaizdas.
 ,,Pavasario linksmybių‘‘ gamtovaizdyje poetizuojami
paukščiai
Lakštingala džiaugiasi pavasariu,
labai gražiai gieda ir linksmina
žmones. Ji yra paukščių karalienė,
tačiau lakštingala kukli, jos rūbas
pilkas, neišvaizdus, toks, kaip būrų.
Ji-moralinio tyrumo pavyzdys.

Parskridusi gandrų šeima rado sudriskusį namą. Nieko

nelaukę pradėjo tvarkyti: vyras parnešė glėbį šakų, žmona
lopė. Sutvarkę kraiką, ieškojo maisto, suradę varlių dėkojo
Dievui. Aukštinamos vertybės: tikėjimas ir darbas.
 ,,Vasaros darbuose‘‘ kuriama žmogaus ir augalo paralelė

Epizode iš „Vasaros darbų" apie žmogų ir augalą

filosofuoja Lauras. Jo lūpomis autorius išsako savo požiūrį.
Žmonės ištraukoje apibūdinami kaip silpnos būtybės.
Žmogaus ir augalo - žolelės paralelė atspindi Apšvietos
epochos pasaulėjautą: paralelė išryškina su Biblija susijusią
prigimtinės lygybės idėją. Samprotaudamas apie greitai
bėgantį laiką ir žmogaus gyvenimo trumpumą, Lauras kuria
žmogaus ir augalo gyvenimo paralelę. Jis prisimena Senojo
Testamento Dovydą, kuris sakė, kad žmogus yra kaip
žolelė, kuri nuvysta. Lauras optimistiškiau žvelgia į pasaulį
negu biblinis Dovydas: būras sako, kad prieš nuvysdamas,
žmogus užaugina "vaisius".
 Darbo tema
Darbas- konkrečioji būro ir kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmė.
Darbo tikslas – maistas.
Darbo tema „Metuose" dviprasmė:
Viena vertus, baudžiavinis darbas yra tikras vargas.
Antra vertus, darbas yra sveikos žmogaus prigimties požymis - jis teikia ekonominės naudos, skatina pasitikėjimą
gyvenimu ir kelia džiaugsmingų emocijų.
Pagrindiniai darbai: mėšlavėžis ir šienapjūtė.

Darbas leidžia būrams egzistuoti, suteikia pusiausvyrą tarp vargingų ir linksmesnių dienų.

Darbas galimybė įrodyti savo gebėjimus.

Darbas suvienija žmones, dirbdami kartu jie pajunta bendrumą - tai suteikia gyvenimui prasmę.
 Tautinė tematika ,,Metuose"

"Metuose" vaizduojama gimstančios tautinės savimonės tema. Svarbūs tautinės tapatybės ženklai yra lietuviška
apranga (ypač vyžos), maistas (duona, šiupinys, lašiniai). Tautiškumas siejamas ne tik su kalba, papročiais, bet ir su
dora. "Viežlybumas" būtinas lietuvių bendruomenei išlikti, naikinančiam germanizacijos poveikiui pasipriešinti.
Teisingai, tvarkingai gyvendami, laikydamiesi krikščioniškos etikos ir savų tradicijų, lietuviai nenutols nuo Dievo ir
išsaugos tautiškumo pagrindus. Be to, tokiu būdu jie gali pelnyti ir kitataučių palankumą.