Viduramžiai ir

literatūra

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
• Viduramžiai- tai epocha,kuri yra tarp
antikos ir renesanso.

• Viduramžiai aprėpia maždaug 1000

metų (nuo IVa. iki XVIa. pr.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Viduramžiai

Vėlyvieji
Ankstyvieji Brandieji
viduramžiai
viduramžiai viduramžiai
(XIII-XVIa.)
(IV-XIa.) (XI-XIIIa.)

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 • Viduramžių pasaulėvaizdis siejamas su
religiniu pasaulėvaizdžiu manant,jog Dievas
visagalis.
• Dievas- visa ko pradžia ir centras.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 gramatika

muzika retorika

7 laisvieji

viduramžių
menai
astronomija dialektika

geometrija aritmetika

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
Viduramžių
literatūros
šakos

Herojiniai epai

Riterių literatūra

Miesto literatūra

Religinė
literatūra

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
Beveik visa seniausioji Vakarų Europos
literatūra,įskaitant epus,romanus,sukurta
ir parašyta eilėmis - eiliuota kūryba
buvo labiausiai vertinama.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Viduramžių poezija, lyrika
• Žonglieriai- profesionalūs muzikantai.
• Špylmanai-klajojantys germanų dainiai.
• Trubadūrai- dainų kūrėjai,turėję lemiamą
įtaką viduramžių lyrikai.
• Bardai- keltų rūmų dainiai.
• Skaldai- ikirašytinio laikotarpio poetai.
• Vagantai- žmonės be
vietos,klajūnai,keliaujantys studentai.
• Goljardai- Prancūzijoje paplitęs vaganto
sinonimas.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
Svarbiausi epai yra šie:
• Pranc. “Rolando giesmė”
• Germanų “Nibelungų giesmė”
• Ispanų “Giesmė apie Sidą”
• Rusų “Sakmė apie Igorio žygį”
• Anglosaksų “Beovulfas”

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
• "Rolando giesmė" buvo sukurta apie 1100m., prieš
pat pirmąjį kryžiaus žygį.
• Šis kūrinys atspindi gana tipišką herojinio epo santykį
su istorija, parodo,jog epo siužetuose kartais
painiojama chronologija,istoriniai ir legendiniai
personažai.
• "Rolando giesmės“ įvykiai pagrįsti IX a. Kronika-
“Karolio Didžiojo gyvenimo aprašymu”.
• Pasak jos,Frankų karalius Karolis Didysis 778 m.
Įžengė į Ispaniją ir užėmė keletą miestų.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
• Riteris (vok. Ritter, lot. eques,
pranc. chevalier, it. cavaliere,
isp. caballero) – ginkluotas
kilmingas karaliaus ar
aukščiausių luomo atstovų
pavaldinys Viduramžių Europoje.
•
Prieš tapdamas riteriu,jaunuolis
nuo 14 metų turėdavo tarnauti
ginklanešiu. Sulaukęs 21-
erių,būdavo įšventinamas į riterius-
suduodant priklaupusiajam kalaviju
per petį ir įteikiant riterio diržą.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Viduramžių riteriniai romanai

Maždaug nuo XII a. vid. Vakarų Europoje ypatingai reikšminga pasidarė dominuojančios
visuomenės klasės-riterių kultūra.
Riterio idealas įgauna naujų bruožų: svarbu ne tik būti geru kariu, tarnauti Dievui, tėvynei.
Riteris privalėjo mokėti elgtis su damomis, būti subtilių jausmų ir švelnus įsimylėjėlis.
Jis turi būti malonaus elgesio, sugebėti muzika ir daina, maloniu pokalbiu užimti damą.
Riterio garbės kodeksas numatė sudėtingas procedūras ir etiketą, už kurio menkiausią
pažeidimą riteris galėjo netekti garbės kitų privilegijuotos klasės atstovų akyse.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
Tristanas ir Izolda

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 „Tristanas ir Izolda“

Legendoje apie Tristaną ir Izoldą pasakojama, kaip be galo narsus jaunikaitis Tristanas,

nukovęs nenugalimąjį Morholtą Airį ir padovanojęs Kornvalio žemėms laisvę, išvykęs
ieškoti karaliui Markui auksaplaukės karalaitės, nugalėjęs baisųjį slibiną, įsimyli
dieviško  grožio Airijos karalaitę Izoldą Auksaplaukę.

Tristano laivas išplaukė atgal į Kornvalio žemes. Beplaukiant Izolda, kuriai motina buvo
įdėjusi du gėrimus: mirties ir meilės, nenorėdama išsiskirti su Tristanu paprašė savo
ištikimos tarnaitės Brangjenos paduoti jai mirties gėrimą.
Tai išgirdęs Tristanas puolė pas ją ir išgėrė kitą pusę jau nugerto gėrimo.
Tačiau tai buvo ne mirties gėrimas! Brangjena, nenorėdama, kad mirtų jos ponia, padavė
jai meilės gėrimą. 

Taip dvi širdys, pamilusios viena kitą iš pirmo žvilgsnio, keliavo prie Kornvalio krantų su
mintimi, kad ten jiems teks išsiskirti.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
Dieviškoji komedija

• Dieviškoji komedija –
žymiausias italų poeto
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri)
kūrinių.
• Dantė šią poemą rašė daugelį
metų ir, manoma, baigė ją prieš
pat mirtį. Autorius pavadino šį
kūrinį „Komedija“, nes
viduramžiais visi laimingai
besibaigiantys kūriniai galėjo būti
vadinami komedijomis.
• Vėliau, jo kūrybos tyrinėtojai,
pabrėždami poemos grožį ir
dvasingumą, pridėjo žodį
„Dieviškoji“.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
 Siužetas

• Poemoje autorius pasakoja, kaip sulaukęs 35-erių metų (nuėjęs

pusę gyvenimo kelio) atsidūrė tamsiame miške.
• Čia jį užpuola 3 žvėrys – lūšis (simbolizuoja gašlumą), liūtas
(puikybė) ir vilkė (godumas).
• Jį išgelbsti Beatričės (dieviškumo simbolis) atsiųstas Vergilijus
.
• Šis poetą veda kitu keliu – per Pragarą. Jiedu pereina visus
skyrius, patenka į Skaistyklą.
• Bebaigiant ją pereiti, Vergilijus išnyksta, o Dantės globėjais
tampa Matilda ir Beatričė.
• Nuplautas Letejos upėje ir atsigėręs Eunojos vandens, poetas
pakyla į Dangų.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
 Kūrinio struktūra

• Dieviškoji komedija susideda iš 3 dalių:

„Pragaro“, „Skaistyklos“ ir „Rojaus“.
• Kiekviena dalis turi po 33 giesmes.
• Kartu su įžangine iš viso yra 100 giesmių.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
Pragaras vaizduojamas piltuvo formos bedugnė, smaigaliu besiremianti į
žemės centrą. Einant gilyn, griovos siaurėja, o nusidėjėlių kančios didėja

• Prieangyje. Čia kenčia ištižėliai, egoistai, gyvenime nepadarę

nieko gera ir nieko bloga. Tai bevaliai, kurių nenori priimti nei
Dangus, nei Pragaras.
• Antrasis ratas – gašliųjų vėlių buveinė.
• Trečiajame rate –lietaus, sniego ir krušos plakami apsirijėliai.
• Ketvirtame – šykštuoliai ir pinigų eikvotojai.
• Penktame rate, Stikso purve pešasi pikčiurnos.
• Šeštasis ratas – kapinės, kuriose ugnies įkaitintuose atdaruose
karstuose vaitoja bedieviai.
• Septintasis ratas – smurtininkų buveinė.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
• Aštuntasis ratas daug siauresnis už kitus, bet turi net 10
skyrių, kuriuose kenčia suviliotojai, pataikūnai ir paleistuvės.

• Devintasis – paskutinis ratas – išdavikų buveinė, kurioje yra

4 skyriai giminių, tėvynės, svečių ir savo geradarių išdavikai.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Skaistykla

• Skaistykla vaizduojama kaip aukšta sala, iškilusi pietinio

Žemės pusrutulio vandenyne.
• Pakrantėje renkasi sielos, kurios mirties valandą gailėjosi, bet
nespėjo susitaikyti su Bažnyčia.
• Toliau Skaistykloje gyvena apsileidėliai, kurie atgailą
atidėliojo iki paskutinio momento. Jie čia turi išbūti tiek laiko,
kiek gyveno žemėje.
• Toliau seka 7 terasos – puikybė, pavydas, pyktis, tinginystė,
gobšumas, smaguriavimas ir gašlumas. Kiekvienoje terasoje
vėlės kenčia vis kitaip, bet jos vis tiek turi vilties ir meldžiasi.
• Už terasų yra Žemiškasis Rojus su pikto ir gero medžiu vidury.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Rojus

• Rojus – aplink Žemę besisukančios dangaus sferos, vadinamos planetų

vardais.
• Mėnulio sferoje gyvena vėlės, kurios negalėjo ištesėti pažadų, nes joms
sutrukdė pikti žmonės.
• Merkurijaus sfera – vėlės, kurios padarė didelius darbus žemiškos garbės
siekdamos.
• Aušrinės (Veneros) sferoje džiaugiasi tie, kurie buvo atsidavę žemiškai
meilei nepamiršdami Dievo ir artimo.
• Saulės sfera skirta katalikybės mokslininkų, išminčių ir didžiųjų vienuolių
vėlėms.
• Marso sferoje gyvena krikščionių karžygiai.
• Jupiterio sferoje – krikščionių valdovai ir karaliai.
• Saturno – vėlės, žemėje mėgusios mąstyti, susitelkti.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Viduramžiai Lietuvoje

• Lietuvoje viduramžiais

vykę procesai stipriai skyrėsi

nuo „klasikinio“ Vakarų
Europos modelio.

• Procesai, bent kiek

panašūs į Vakarų Europos,
čia ėmė rastis tik XIV
amžiaus antroje pusėje.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
Lietuvos raštija savo pirmuosius žingsnius žengė
XIII amžiuje. XI a. pradžioje, 1009 m., pirmą kartą
paminėtas Lietuvos vardas.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Viduramžiams priklauso pirmieji negausūs
Lietuvos valstybėje XIII-XV a. sukurti rašytiniai
paminklai daugiausia lotynų ir rusėnų kalbomis.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė
 Gedimino laiškai ...

• Yra išlikę 6 iššifruoti

Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino
laiškai, parašyti 1323–1324
metais.
• Šie laiškai yra vieni iš
pirmų išlikusių dokumentų
iš Lietuvo Didžiosios
Kunigaikštystės.
• Kadangi jie buvo siųsti
Vakarų Europai, popiežiui,
prekiautojams ir
amatininkams, jie buvo
parašyti lotynų kalba.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
 Algirdo laiškas...
Algirdo laiškas liudija, kad LDK
po Mindaugo ir Gedimino toliau
plėtojosi tarptautinės diplomatijos
raštija. Su Vakarais buvo
bendraujama daugiausia lotynų
kalba, o su Rytais – slavų
stačiatikių kalba. Bet Algirdo
laiškas yra ypatingas – jis
parašytas graikų kalba. Tai pirmas
išlikęs graikų kalbas panaudojimo
Lietuvos raštijoje pavyzdys. Be
abejo, su raštininku Algirdas
kalbėjo rusėniškai, tik raštininkas
tekstą surašė graikiškai.
Paruošė mokytoja Rasa
Kolesnikovienė
• Maždaug XIV a. pabaigoje Lietuvoje Vytauto
iniciatyva pradėti rašyti Lietuvos metraščiai
(kronikos).
• XV a. viduryje, panaudojant slavišką ir lietuvišką
medžiagą, sudaromas rusėnų kalba tikriausiai
Smolenske, kuris tada priklausė LDK, Trumpasis
Lietuvos metraščių sąvadas.
• Tai pirmas bandymas sukurti LDK istoriją. Jame
labai išaukštinti Vytauto nuopelnai.
• Senąją raštiją papildo Vytauto laiškai.

Paruošė mokytoja Rasa

Kolesnikovienė