Kristijonas

Donelaitis
(1714-1780)
Kristijonas
Donelaitis
(1714-1780)
Kristijonas Donelaitis
(1714-1780)
Skaidres parengė IIIG mokinys Ugnius Kavaliauskas
Kristijonas Donelaitis
(1714-1780)
Skaidres parengė IIIG mokinys Ugnius Kavaliauskas
 Kas jis?
Kristijonas Donelaitis buvo Prūsijos lietuvis
poetas ir liuteronų kunigas.

Jis yra laikomas lietuvių grožinės literatūros ir

apšvietos epochos Lietuvoje pradininku ir
klasiku.

Jis gyveno ir dirbo Mažojoje Lietuvoje, Prūsijos

karalystės teritorijoje, kur gyveno daug
lietuviškai kalbančių žmonių.

Pomėgiai: groti, dirbti sode, gaminti barometrus.

 Koks jis buvo?
• Asketas – reiklus sau, neturto mylėtojas.

• Darbštus – prižiūrėjo mokyklas, rūpinosi statybomis, pastatė naują mūrinę bažnyčią; klebonų našlių namus.

• Gabus meistras – šlifavo optinius stiklus, darė mikroskopus, termometrus, barometrus; gamino pianinus, neseniai išrastą
fortepijoną.

• Pareigos žmogus – vedė klebono našlę.

• Kruopštus – vietovės žemėlapiai, krikšto knygos su komentarais.

• Mylėjo gamtą – buvo sodininkas, turėjo rinktinių vaismedžių sodą.

• Vertino draugystę – klebonijoje priimdavo kaimynus , skaitydavo lietuviškas eiles.

Poeto vaikystė
Gimė Lazdynėlių kaime, greta
Gumbinės (dab. Gusevo), Prūsų
Lietuvoje. Buvo kilęs iš lietuviškos
laisvųjų valstiečių šeimos.
Donelaičio vaikystė buvo sunki,
gyveno skurdžiai, jo tėvas mirė, kai
jam buvo 6, palikdamas žmoną su 7
vaikais.
 Studijos ir karjera
1731 m. Donelaitis įstojo į
Karaliaučiaus Katedros vidurinę
1736 m. baigė mokyklą ir mokyklą.
įstojo į Karaliaučiaus
universitetą, studijavo
teologija. 1740–1743 m. Tapo mokyklos
vedėju – rektoriumi
Stalupėnuose.
1743 m. buvo paskirtas
Tolminkiemio bažnyčios
klebonu. 1743-1780 m. buvo
Tolminkiemio bažnyčios
klebonas.
 Studijos ir karjera
1731 m. Donelaitis įstojo į
Karaliaučiaus Katedros vidurinę
1736 m. baigė mokyklą ir mokyklą.
įstojo į Karaliaučiaus
universitetą, studijavo
teologija. 1740–1743 m. Tapo mokyklos
vedėju – rektoriumi
Stalupėnuose.
1743 m. buvo paskirtas
Tolminkiemio bažnyčios
klebonu. 1743-1780 m. buvo
Tolminkiemio bažnyčios
klebonas.
Donelaičio kūryba
Donelaičio kūryba
Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono
Donelaičio grožinę kūrybą sudaro pasakėčios,
ankstyvieji poemos fragmentai, poema
„Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba.
Donelaičio kūryba
Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono
Donelaičio grožinę kūrybą sudaro pasakėčios,
ankstyvieji poemos fragmentai, poema
„Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba.

Kristijono Donelaičio kūryba turėjo didelę įtaką lietuvių literatūrai. Jis

buvo pirmasis lietuvių grožinės literatūros pradininkas ir klasikas. Jo
poema „Metai“ yra pirmasis pasaulietinis lietuvių epas, kuriame
vaizduojamas Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas ir kultūra. Poema
yra didaktinė, joje Donelaitis kelia moralines ir religines idėjas, taip
pat kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją. Donelaičio kūryba turėjo
didelę įtaką lietuvių kalbos ir literatūros raidai.
Donelaičio kūryba
Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono
Donelaičio grožinę kūrybą sudaro pasakėčios,
ankstyvieji poemos fragmentai, poema
„Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba.

Kristijono Donelaičio kūryba turėjo didelę įtaką lietuvių literatūrai. Jis

buvo pirmasis lietuvių grožinės literatūros pradininkas ir klasikas. Jo
poema „Metai“ yra pirmasis pasaulietinis lietuvių epas, kuriame
vaizduojamas Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas ir kultūra. Poema
yra didaktinė, joje Donelaitis kelia moralines ir religines idėjas, taip
pat kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją. Donelaičio kūryba turėjo
didelę įtaką lietuvių kalbos ir literatūros raidai.
Donelaičio kūryba Kristijono Donelaičio kūryba turėjo didelę įtaką lietuvių literatūrai. Jis
buvo pirmasis lietuvių grožinės literatūros pradininkas ir klasikas. Jo
Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono Donelaičio grožinę
poema „Metai“ yra pirmasis pasaulietinis lietuvių epas, kuriame
kūrybą sudaro pasakėčios, ankstyvieji poemos fragmentai, poema
vaizduojamas Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas ir kultūra. Poema
„Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba.
yra didaktinė, joje Donelaitis kelia moralines ir religines idėjas, taip
pat kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją. Donelaičio kūryba turėjo
didelę įtaką lietuvių kalbos ir literatūros raidai.

Po poeto mirties išlikusius jo rankraščius žmona perdavė kaimyninės

Valtarkiemio (dabar Olchovatka) parapijos kunigui Johannui Gottfriedui
Jordanui (1753–1822). Iš jo Donelaičio grožinius kūrinius nusirašė
Gerviškėnų (dabar Prioziornojė) kunigas Johannas Friedrichas Hohlfeldtas
(1763–1829). Vėliau dalis Jordano turėtų rankraščių („Pavasario
linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Tęsinys“ ir du laiškai) pateko
Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai, kita dalis
buvo žuvusi napoleoninių karų metu.
 Donelaičio kūryba
Pasakėčios
„Lapės ir gandro česnis“
(75 eilutės)
„Pasaka apie šūdvabalį“
(54 eilutės)
„Rudikis jomarkininks“
(49 eilutės)
„Aužuols gyrpelnys“ (49 eilutės)

„Vilks provininks“ (39 eilutės)

„Šuo Didgalvis“ (32 eilutės)
 Donelaičio kūryba
Eilėrasčiai
1.
„Ihr Schatten schneller Zeit“

2.
(„O greit slenka laikai“)

„Der Gott der Finsterniß“

(„Tamsybių dievas“, 1774)
3.
„Unschuld sey mein ganzes
Leben“, („Kiekvienam daryti gera“,
1774)
“rūpesčiai“
rybės“
i“
eilučių)
čių)

METAI
Kristijonas Donelaitis
„Pavasario linksmybės“ „Vasaros darbai“ „Rudenio gerybės“ „Žiemos rūpesčiai“
(660 eilučių) (714 eilučių) (912 eilučių) (682 eilučių)
 „Pavasario linksmybės“ „Vasaros darbai“ „Rudenio gerybės“ „Žiemos rūpesčiai“
(660 eilučių) (714 eilučių) (912 eilučių) (682 eilučių)

Ši dalis aprašo pavasarį, Vasaros dalis sutelkia
kuris simbolizuoja pradžią dėmesį į darbą laukuose,
ir atgimimą. Po šalto augalų auginimą ir derlių
žiemos miego gamta nuėmimą. Tai laikotarpis,
pradeda budėti, žmonės kai žmonės praleidžia daug
dirba laukuose, o viskas laiko darbuodamiesi lauke,
atgauna gyvybę. Donelaitis stengdamiesi užtikrinti savo
aprašo pavasarį kaip šeimoms maisto išteklius.
laimingą ir linksmą Tačiau kartu su darbais
laikotarpį, kai gamta Donelaitis aprašo ir vasaros
pražydi ir žmonės jaučiasi grožį bei džiaugsmą, kai
sužavėti jos grožiu. gamta teikia dosnų vaisių
derlių.
Ši dalis pereina prie rudens,
kuris simbolizuoja
subrendusius derlius ir
rinkimą. Donelaitis
vaizduoja pilną darbų ir
šviesų rudens laikotarpį, kai
gyventojai ruošiasi
šaltaiems žiemai. Taip pat
jis pabrėžia šios poros
kontrastą - rudens gėrybes
ir atskiria nuo praeinančio
vasaros grožio.
Galiausiai, ši dalis aprašo
žiemą, kurioje gamta
užmiega ir žmonės turi
susidurti su šaltuoju ir
sunkiu metų laikotarpiu.
Donelaitis aprašo, kaip
žmonės susiduria su žiemos
iššūkiais ir stengiasi išlikti
šilti, taip pat kaip ieško
pramogų šiame šaltame ir
apsuptame sniegu
pasaulyje.
 „Pavasario linksmybės“ „Vasaros darbai“ „Rudenio gerybės“ „Žiemos rūpesčiai“
(660 eilučių) (714 eilučių) (912 eilučių) (682 eilučių)

Ši dalis aprašo pavasarį, Vasaros dalis sutelkia
kuris simbolizuoja pradžią dėmesį į darbą laukuose,
ir atgimimą. Po šalto augalų auginimą ir derlių
žiemos miego gamta nuėmimą. Tai laikotarpis,
pradeda budėti, žmonės kai žmonės praleidžia daug
dirba laukuose, o viskas laiko darbuodamiesi lauke,
atgauna gyvybę. Donelaitis stengdamiesi užtikrinti savo
aprašo pavasarį kaip šeimoms maisto išteklius.
laimingą ir linksmą Tačiau kartu su darbais
laikotarpį, kai gamta Donelaitis aprašo ir vasaros
pražydi ir žmonės jaučiasi grožį bei džiaugsmą, kai
sužavėti jos grožiu. gamta teikia dosnų vaisių
derlių.
Ši dalis pereina prie rudens,
kuris simbolizuoja
subrendusius derlius ir
rinkimą. Donelaitis
vaizduoja pilną darbų ir
šviesų rudens laikotarpį, kai
gyventojai ruošiasi
šaltaiems žiemai. Taip pat
jis pabrėžia šios poros
kontrastą - rudens gėrybes
ir atskiria nuo praeinančio
vasaros grožio.
Galiausiai, ši dalis aprašo
žiemą, kurioje gamta
užmiega ir žmonės turi
susidurti su šaltuoju ir
sunkiu metų laikotarpiu.
Donelaitis aprašo, kaip
žmonės susiduria su žiemos
iššūkiais ir stengiasi išlikti
šilti, taip pat kaip ieško
pramogų šiame šaltame ir
apsuptame sniegu
pasaulyje.
 Povilas Pakarklis
(1902-1955)

Kraštotyrininkas, istorikas,
teisininkas, Laukstyčių pilyje
suradęs K. Donelaičio rankraščius.
Ačiū!