LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJA METODININKĖ DALIA NAVICKIENĖ 2012 M. Dante Alighieri
Gimė:1265 m. liepos 1 d. Mirė:1321 m. rugsėjo 13 d. ,,Dieviškosios komedijos” iliustracija Apie kūrinį
• Autorius pavadino šį kūrinį ,,Komedija”,
nes viduramţiais visi laimingai besibaigiantys kūriniai galėjo būti vadinami komedijomis. Vėliau, jo kūrybos tyrinėtojai, pabrėţdami poemos groţį ir dvasingumą, pridėjo ţodį "Dieviškoji". Kūrinio struktūra
• Dieviškoji komedija susideda iš 3 dalių:
"Pragaro", "Skaistyklos" ir "Rojaus". Kiekviena dalis turi po 33 giesmes. Kartu su įţangine iš viso yra 100 giesmių. Poema parašyta tercinomis - trijų eilučių posmais. Jų rimavimo schema yra aba, bcb, cdc, ded ir t. t. Siužetas • Poemoje autorius pasakoja kaip sulaukęs 35-erių metų (nuėjęs pusę gyvenimo kelio) atsidūrė tam- siame miške. Čia jį uţpuola 3 ţvėrys - lūšis (sim- bolizuoja gašlumą), liūtas (puikybė) ir vilkė (godu- mas). Jį išgelbsti Beatričės (dieviškumo simbolis) atsiųstas Vergilijus. Šis poetą veda kitu keliu - per Pragarą. Jiedu pereina visus skyrius, patenka į Skaistyklą. Bebaigiant ją pereiti, Vergilijus išnyks- ta, o Dantės globėjais tampa Matilda ir Beatričė. Nuplautas Letejos upėje ir atsigėręs Eunojos van- dens, poetas pakyla į Dangų. Pomirtinio pasaulio vaizdavimas
• Pomirtinio pasaulio dalys simetriškai suskirs-
tytos į skyrius. Pragare yra 9 griovos (arba ratai) ir prieangis. Skaistykloje taip pat 10 sky- rių - salos pakrantė, skaistyklos šlaitas, 7 pa- kopos ir Ţemės rojus. Dangaus judančių sferų - 9 ir nejudantis Empirėjus (Dievo buveinė). Kai kurie skyriai turi po kelis maţesnius sky- rius ("kišenes") Pragaras
• Pragaras vaizduojamas piltuvo
formos bedugnė, smaigaliu besiremianti į ţemės centrą. Einant gilyn, griovos siaurėja, o nusidėjėlių kančios didėja. Pragaro ratai Prieangis
• Į Pragarą įţengę Dantė ir Vergilijus
atsiduria Prieangyje. Čia kenčia ištiţėliai, egoistai, gyvenime nepadarę nieko gera ir nieko bloga. Tai bevaliai, kurių nenori priimti nei Dangus, nei Pragaras. Pirmas – trečias ratas • Pirmas pragaro ratas (Limbas). Čia yra nekrikštytų kūdikių, senovės didvyrių ir išminčių vėlės. Čia gyvena ir pats Vergilijus. • Antrasis ratas - gašliųjų vėlių buveinė, kur jos nuolat blaškomos didţiulio sūkurio. • Trečiajame rate - nuolatinio lietaus, sniego ir krušos plakami apsirijėliai. Ketvirtas – šeštas ratas • Ketvirtame - šykštuoliai ir pinigų eikvotojai nuolat susidauţia, keikdamiesi ir ritindami milţiniškus akmenis. • Penktame rate, Stikso purve pešasi pikčiurnos. • Šeštasis ratas - kapinės, kuriose ugnies įkaitintuose atdaruose karstuose vaitoja bedieviai. Septintas ratas • Septintasis ratas - smurtinikų buveinė. Ji padalyta į 3 skyrius: • pirmame kraujo upėje nardinami smurtau- tojai prieš artimą, • antrame - saviţudţiai kreivų, juodų, krau- juojančių medţių pavidalu, • trečiame - ugnies lietaus plakami smur- tautojai prieš Dievą. Aštuntas ratas • Aštuntasis ratas daug siauresnis uţ kitus, bet turi net 10 skyrių: kenčia suviliotojai, pataikūnai ir paleistuvės, netikri pranašai ir burtininkai, nusidėję teisin- gumui, veidmainiai, šventvagiai ir vagys, ap- gaulūs patarėjai ir šmeiţikai, nesantaikos sėjėjai ir sukčiai bei apgavikai. Devintas ratas • Devintasis - paskutinis ratas - išdavikų buveinė. 4 skyriai: • giminių, • tėvynės, • svečių, • savo geradarių išdavikai. • Jie įšalę į ledą taip, kad net negali verkti, nes ašaros tuoj pat sušąla. Pačiame centre – di- dţiausias išdavikas - Liuciferis. Jis pavaizduo- tas kaip trigalvis pabaisa, triuškinantis Judą, Brutą ir Kasijų. Pragaras Pragaras Skaistykla
• Skaistykla vaizduojama kaip aukšta sala, iškilusi
pietinio Ţemės pusrutulio vandenyne. Pakrantėje renkasi sielos, kurios mirties valandą gailėjosi, bet nespėjo susitaikyti su Baţnyčia. Toliau Skaistykloje gyvena apsileidėliai, kurie atgailą atidėliojo iki paskutinio momento. Jie čia turi išbūti tiek laiko, kiek gyveno ţemėje. Toliau seka 7 terasos - puikybė, pavydas, pyktis, tinginystė, gobšumas, smaguriavimas ir gašlumas. Kiekvienoje terasoje vėlės kenčia vis kitaip, bet jos vis tiek turi vilties ir meldţiasi. Uţ terasų yra Ţemiškasis Rojus su pikto ir gero medţiu vidury. Rojus • Rojus - aplink Ţemę besisukančios dangaus sferos, vadinamos planetų vardais. Mėnulio sferoje gyvena vėlės, kurios negalėjo ištesėti paţadų, nes joms sutrukdė pikti ţmonės. Merkurijaus sfera - vėlės, kurios padarė didelius darbus ţemiškos garbės siekdamos. Aušrinės (Veneros) sferoje dţiaugiasi tie, kurie buvo atsidavę ţemiškai meilei nepamiršdami Dievo ir artimo. Saulės sfera skirta katalikybės mokslininkų, išminčių ir didţiųjų vienuolių vėlėms. Marso sferoje gyvena krikščionių karţygiai, Jupiterio sferoje - krikščionių valdovai ir karaliai, Saturno - vėlės, ţemėje mėgusios mąstyti, susitelkti. DANTĖS URVAS TRIGLAVO NACIONALINIAME PARKE ( SLOVĖNIJA ) DANTĖS URVAS