Professional Documents
Culture Documents
19 PR
Biografija
H. Radausko tėvai
• Tėvas – Bernardas Radauskas, gyveno
Gikonių kaime, baigė keturias gimnazijos
klases. Turėdamas gerą klausą, šiek tiek
pasimokęs pas vargonininką, vargonavo,
vėliau tarnavo valsčiaus raštininku, dirbo
sekretoriumi, ilgainiui tapo dvarų ūkvedžiu.
• Motina – Amalija Radauskienė-Kieragga,
atvažiavusi iš Rytprūsių vaikų auklėti ir
vokiečių kalbos mokyti, dirbo guvernante
viename dvare, kuriame susipažino su
būsimu vyru Bernardu Radausku. Amalija
buvo aštuoniolika metų už vyrą jaunesnė.
• 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje gimė
dvynukai – Henrikas ir Brunas Radauskai.
• 1914 m. rudenį šeima nutarė trauktis nuo
karo į Sibirą - Novonikolajevską (dabar
Novosibirskas). Čia dvynukai baigė dvi
gimnazijos klases.
• 1921 m. Radauskų šeima grįžo į Lietuvą.
• 1923 m. Radauskai persikėlė į Panevėžį.
Dvynukai įstojo į Panevėžio gimnazijos
antrąją klasę.
• 1925 – 1929 m. Henrikas Radauskas
studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje.
• 1929 m. dirbo Vievio pradinėje mokykloje
mokytoju.
• 1930 m. H.Radauskas įstojo į VDU Kaune.
• 1934 – 1936 m. dirbo VDU Humanitarinių
mokslų fakultete bibliotekininku.
• 1936 – 1937 m. dirbo Klaipėdos radiofono
pranešėju.
• 1937 m. liepos 29 d. vedė Verą
Sotnikovaitę.
Vera ir Henrikas Radauskai Vašingtono parke, 1961 m. birželis
• 1940 – 1941 m. LTSR Švietimo liaudies
komisariato Meno reikalų valdybos
atsakingasis sekretorius.
• 1941-1944 m. Valstybinės leidyklos
(Kaune) Grožinės literatūros skyriaus
redaktorius.
• 1944 m. Pasitraukė iš Lietuvos; karo
pabaigą sutiko Berlyne.
• 1946 – 1949 m. gyveno Reutlingene,
prancūzų kontroliuojamoje zonoje.
• 1949 m. išvyko į JAV.
• 1950 – 1959 m. gyveno Čikagoje.
• 1959 – 1969 m. Kongreso bibliotekos
Vašingtone tarnautojas.
• 1970 m. balandžio 27 d. miršta nuo širdies
priepuolio.
H. Radausko asmenybė
• Jis buvo linkęs šalintis nuo žmonių, buvo
šaltesnis už brolį, dažnai netaktiškas, o
kartais ir piktokai prasiverždavo.
• Vengė bendrauti su jam neįdomiais
žmonėmis, nenorėjo studijuoti tų dalykų,
kurie jo netraukė, nors ir buvo būtini
diplomui gauti.
• Buvo stropus, pareigingas.
• Kitų akivaizdoje niekada nesipykdavo su
žmona.
• Jis nėjo lažybų, nelošė, išgerdavo tik
retom progom ir saikingai.
• Ką uždirbdavo nešvaistydavo - pirko
menines knygas, kinų vazas bei
lėkštes, prieinamus paveikslus ir
daugybę plokštelių, kurių mėgo
vakarais klausytis.
• ,,Nusimano menuose”, - tai
geriausia, ką Radauskas galėjo
pasakyti apie žmogų.
• „Radauskas buvo toks žmogus, kurį
visiškai teisėtai galėjai pavadinti menų
alkoholiku. Menai jam buvo absoliutus
pasaulio centras, vienintelė asmeninė
obsesija ir kone vienintelis dėmesio
vertas konversacijos objektas. Poezija,
baroko muzika ir impresionistų tapyba
buvo temos, kurios jam niekad
nenusibosdavo.“ (Alfonsas Nyka-
Niliūnas)
• „Radausko religija buvo menas,
jis buvo nuoširdus, gal net
fanatiškas tos religijos ir išpažinėjas,
ir žynys, ir šitoje plotmėje jis
negalėjo negirdomis praleisti
profanacijos. Jis kaip Don Kichotas
puola ginti šią neliečiamą sritį net
tada, kai grėsmė jai iš tikrųjų tik
tariama.“ (J. Blekaitis)
Kūrybos apžvalga
Radausko kūriniai
• ,,Fontanas” 1935m.