Henrikas Radauskas

-gimė Krokuvoje. Per 1-ąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukė į užsienį. Radauskas VDU
studijavo lituanistiką, germanistiką ir rusistiką, bet diplomo taip ir negavo. 2-ojo pasaulinio karo pabaigą
sutiko Vokietijoje. Poetas pergyveno 2 pasaulinius karus, pasitraukimą iš lietuvos, pirmųjų emigracijos metų
sunkumus, tačiau šių įvykių eilėraščiuose neužfiksavo.
Menų alkoholikas
Poetas neteikė didelės reikšmės išoriniams įvykiams. Jis buvo linkęs laikytis stebėtojo
pozicijos. Radauskas į lietuvių poeziją atėjo 20a. 4deš. Radauskas neoromantikams artimas polinkiu kurti
pasakišką eilėraščio vaizdą. Jo kūryba atsiremia ne į tikrovę , tėvynės gamtą ar asmeninius išgyvenimus, o į
meną, mitą poetinio žodžio galimybes tarsi iš nieko sukurti savo pasaulį. Išeivijoje laikosi tų pačių kūrybos
principų, rašo tokius pat eilėraščius.
,,vykstantis“ eilėraštis
Vienas iš kūrybos bruožų – estetinė distancija. Jo kūryboje neatsispindi asmeninio gyvenimo ar
istorijos įvykiai. Jo kūryboje esama su teatru susijusių įvaizdžių. Teatriškumas ryškus net eilėraščio
struktūroje: mėgstamos dramatiškos, komiškos arba tragiškos aplinkybės.
Gamta ir kultūra
Gamta suvokiama kaip žmogaus sielos atspindys, o peizažas liūdi ir džiaugiasi drauge su l.s.
šio poeto eilėraščiuose gamta labai dinamiška, peizažas gali būti veikėjas. Gamta kūryboje neatskiriama nuo
kultūros. Kūryboj gausu tiesiogiai įvardijamų kultūros įvaizdžių, tačiau kultūros konspektas ne visada
tiesiogiai įvardijamas
Poetinės transformacijos principas
Tikrovė transformuojama, pakeičiama į poetinę, pasakišką.
Tarp modernizmo ir klasicizmo
sxzPoeto eilėraščiai griežtos, klasikinės formos. Eilėraščio kompozicija labai vientisa.
Tiesiogiai nereiškiami asmeniniai jausmai. Esama klasicizmui būdingų pasikartojančių įvaizdžių, metų laikų
kaita. Tačiau yra modernizmo bruožų – mėgstami proziški veikėjai, erdvės detalės, vaizdas juda, keičiasi.