You are on page 1of 11

HENRIKAS

RADAUSKAS
Pateiktis pristatė IVa
klasės mokinė Gintarė
Gintaraitė
Turinys
• Biografija,
• Kūryba,
• ,,Pasaka" analizė,
• ,,Rytas geležinkelio stoty" analizė,
• ,,Vienas kraujo lašas" analizė,
• Atsiliepimai apie rašytoją, kitų mintys,
• Naudoti šaltiniai.
Biografija
•  Lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
• Buvo labai išsilavinęs, mėgo baroko muziką, Mocartą, prancūzų impresionistų tapybą. Jo eilėraščiai
dažnai panašūs į surežisuotą vaizdų ir žodžių spektaklį, kuriame matome pagrindinius ir šalutinius
veikėjus, aplinkybes, santykius, įvykių užuomazgas ir atomazgas. Juose ironija pinasi su stipriu
gyvenimo tragiškumo įvaizdžiu.
• Pirmąjį svarbų lietuvių poezijos raidai eilėraščių rinkinį „Fontanas“ Radauskas išleido 1935 m. Karo
pabaigoje jis pasitraukė į vakarus ir JAV išleido dar porą eilėraščių rinkinių, iš kurių svarbiausias -
„Strėlė danguje“ (1950 m.)
• Poetas manė, kad poezija neturi būti visuomeniška. Jam labiau rūpėjo menas bei apibendrintas,
filosofinis, net ironiškas požiūris į žmogaus prigimtį ir jo gyvenimą.
Kūryba
• Svarbiausias skirtumas yra lyrinio subjekto vaidmuo eilėraštyje. Radausko lyrinis subjektas nesiekia
išsakyti savo jausmų, o pasakoja istorijas, pats jose nedalyvaudamas, arba stebi pasakojamą istoriją. 
• Čia aktyvų vaidmenį atlieka daiktai: medžiai, žiedai, stalai ar gėlių krautuvės. Ir daiktų pasaulis, ir
gamta yra labai dinamiški, net peizažas eilėraštyje gali būti veikėjas, pavirsti mitologine ar pasakos
būtybe..
• Radauskas mėgsta transformuoti tikrovę. Jo eilėraščiuose pasaulis atrodo kupinas netikėtumų,
pasakiškas ir net grėsmingas. Gamtos reiškiniai sužmoginami, turi fantastiško judrumo, tačiau kad ir
kaip sufantastintas šis pasaulis, jis vis tiek kuriamas iš regimosios tikrovės detalių.
,,Pasaka''
• Pirmoje ir antroje strofose poetas tarsi pavaizduoja pasakos kelionę nuo vieno žmogaus iki kito. Pirmame posme
taip pat sukuriamas neramių laikų dvelksmas - pasaka taip pat pasakojama pro „užrakintas geležies duris“, t.y.
galima pamanyti, kad tai vyksta kalėjime, tremtyje ar koncentracijos stovykloje. Antro posmo pabaigoje
informuojama, ką suteikia pasaka - ji sulyginama su atogrąžų plaštake, kuri ir niūriausiomis sąlygomis į gyvenimą
gali atnešti. šviesą, gėrį, viltį ir svajonę.
• Trečiame ir ketvirtame posmuose atpasakojami mažyčiai epizodai iš žinomiausių lietuvių liaudies pasakų. Įžangos
į šiuos epizodus nėra, taigi skaitytojas tarsi nukeliamas į nerealų ir beprotišką pasakų pasaulį, kur pats gali stebėti
įvairių pasakų veikėjus. Taip autorius nori pabrėžti, kokia galinga yra žmogaus vaizduotė ir fantazija.
• Penktoje strofoje sugretinama realybė ir anksčiau jau sukurtas pasakų pasaulis. Realybė vaizduojama žiauri, įžūli,
tarsi okupavusi žemę ir visa, kas yra ant jos. „Pasaulis juokiasi“, nes yra tarsi absoliutus visko valdovas.
Paskutinėse dviejose eilutėse primenama apie pasakos pasaulį ir apie tai, kaip pasakos pagalba galima ištrūkti iš
tikrojo pasaulio. Sakydamas „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“, lyrinis subjektas tarytum atsiriboja nuo Pasaulio
(realybės), jį ignoruoja, o vietoje jo pasirenka Pasaką.
,,Rytas geležinkelio stoty"
• Rytas yra personifikuojamas - jis ne išaušta, o atrieda traukiniais, kurie yra vienas iš civilizacijos išradimų.
• Pirmame ir kituose posmuose - daug dinamikos. Dinamiškumo teikia ir veiksmažodžiai: „atrieda“,
„gimsta“, „mėto“, „beria“. Nauja diena kupina gyvybės, ji išryškina tikrovės kontūrus „beria spindulius
kaip grūdus“, taigi dienos pradžia panaši į sėją. Personifikuojama ir rasa, kuri verkia. Vanduo paprastai
simbolizuoja apsivalymą, sakralumą.
• Trečiajame posme kuriama opozicija poetiškam rytui - tai buitiško, civilizuoto pasaulio vaizdas (stotis,
budėtojas, laikrodis). Į jį žvelgiama su lengva ironija: budėtojas bučiuoja sužadėtinę, juokiasi saldainis
mėtinis (netikėtas rimas).
• Paskutiniame posme vėl grįžtama prie personifikuoto ryto vaizdo. Dangus - tai žydras stiebas, ant jo
užkeliamas inkilas (raudona dėmė) - tai saulė. Pasiekiama kulminacija - rytas tartum atliko savo darbą
(iškėlė saulę). Ir vėl grįžtama prie kasdienybės. Perone kaip vaikai pešasi žvirbliai.
• Taigi, šiame eilėraštyje kalbama apie kasdienišką rytą, tačiau kuriamas stebuklingas vaizdas.
,,Vienas kraujo lašas"
• Eilėraštyje kalbama apie 1940 m. (okupacija). Poeto supratimu Lietuva turėjo pasipriešinti
okupantams, vienas kraujo lašas būtų nuplovęs gėdą, pasipriešinimo žodis – apgynęs garbę. Stiprybė
semta iš didžios senovės ir taip išaukštinta Vinco Kudirkos, Maironio eilėraščiuose nebuvo
pakankamai tvirta atėjus išbandymo metui. Komentuojama, kodėl lietuviai nesipriešino sovietinei
okupacijai, patriotiniai pažadai liko netesėti.
• Lyrinis subjektas kalbėdamas „mes" vardu išsako kaltę, kurią jaučia, dėl negintos tėvynės. Realios
reikšmės pasipriešinimas gal ir nebūtų turėjęs, bet tautos sąmonės sprendimui jis būtų buvęs svarbus.
Kitų rašytojų mintys
• „Henrikas Radauskas yra mūsų literatūros klasikas ir Lietuvos pasididžiavimas. Išeivijoje tatai
pripažinta jau seniai. Čia esama Radausko kulto. Tačiau svarbiau už kultą – kuris poetams paprastai
neišeina į sveikatą – yra tai, kad daugelis mūsų Radauską moka atmintinai, cituoja laiškuose ir
pokalbiuose, tiesiog myli. Jis yra dažnos asmenybės dalis. Šiais laikais poetui tai labai retas
daiktas.“, – teigė T. Venclova 
• ,,Mano prisiminimuose išliko gyvas akademiniuose sluoksniuose sklandęs Henriko Radausko
kalambūras, nuosaikiajam skaitytojui bylojantis, kad „poezija – ne krosnis. Poezija neturi šildyti“. Šią
mintį galima pratęsti performuluojant – poezija nėra praktiška, nėra visada alsuojanti „išgyvenimo“
tikrumu, bet ji kaip papuošalas, daugiabriaunis deimantas, dėl kurio vertės nėra abejonių. Dar daugiau –
galbūt tai tėra meistriškas deimanto falsifikatas, kuris net akyliausią juvelyrą moka sumaniai apgauti ir
yra nuolat žibantis skaitytojo akiai.'' - V. Bakas
Naudoti šaltiniai
• https://protas.pypt.lt/literatura/henrikas_radauskas
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Henrikas_Radauskas#Atotr%C5%ABkis_tarp_gyvenimo_ir_k%C5%A
Brybos
• https://www.edukamentas.lt/wiki/literatura/henrikas-radauskas/
• https://www.bernardinai.lt/2020-04-23-v-bakas-apie-h-radauska-lengva-taikli-bet-vidumi-kiek-nycis
ka-strele-lekia-i-dangu/

You might also like