LITERATROS LAIKOTARPI, ATORI IR KRINI

KONSPEKTAS

AUTORIUS

LAIKOTARPIS/
SROV

Renesansas

M.Mavydas

Renesansasreformacija

KULTRINIS, ISTORINIS LAIKOTARPIO

KONTEKSTAS/BIOGRAFINIS AUTORIAUS
KONTEKSTAS
Renesansas- XV-XVIa. Lietuv pasiekia XVIa.
Vyrauja humanizmo idjos. mogus,
skirtingai nei viduramiuose (V-XVa.),
tampa didiausia vertybe. mons
nebeveromi tikjimo dogm idrsta bti
savimi, suvokia savo vert. Kultros ir
mokslo paangos amius. Grta antikos
idjos- gyvenimas vaizduojamas kaip
maksimaliai graus, svarbi kno ir dvasios
harmonija. Svarb. bruoas- dmesys
klasikiniam mokslui, menui bei vertybms.
Humanizmas paskatino reformacijos sjd,
o reformatori ir kontrreformatori kovos
pasiek ir Lietuvos gyvenim. Pirmoji
lietuvika knyga- Martyno Mavydo
Katekizmas (1547m.)taip pat atsirado
Renesanso ir humanistinio judjimo takoje.
M.Mavydas- reformacijos veikjas, lietuvi
ratininkijos pradininkas, liuteronas. Dl
persekiojim LDK persikl Prsij
(Just.Marcinkeviiaus Mavydas)

KRINYS

APIE KRIN

Katekizmas
1547m.
Karaliauiuj
e

Katekizmas kalbjo reformacijos

idjomis- mok mones tikjimo
ties, skaityti gimtja kalba.
Pateikiamas pirmas originalus
lietuvikas eilratis Knygels
paios bylo lietuvinykump ir
emaiiump, pirm kart
pateikiama lietuvika abcl.

Indr Kemit 2013m.

Reformacija

M.Dauka

Renesasas

Renesansas- iauri religini kov metas.

Europos visuomenje brendo
nepasitenkinimas Banyios viepatavimu
daugelyje srii. Reikjo iekoti kitokio
banyios institucijos santykio su visuomene
ir valstybe, kitokio mogaus ir Dievo
santykio. poreik suformavo teologijos
daktaras Martynas Liuteris, 1517m. ant
Vitenbergo pilies banyios dur jis prikal
95 tezes pries indulgencij.

Pirmoji lietuvika knyga Lietuvoje,

M.Daukos Katekizmas 1595m.
ispausdinta jzuit.

Postil.
Prakalba
malonj
skaitytoj

Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta,

tokia prasta ir niekinga, kad
neturt i trij sav ir tarsi
gimt dalyk: tv ems, paproi
ir kalbos? visais amiais mons
kalbjosavo gimtja kalba ir visados
rpinosi j ilaikyti, turtinti,
tobulinti ir grainti. Nra tokios
menkos tautos, nra tokio niekingo
ems ukampio, kur nebt
vartojama savakalba. tja kalba
paprastai visi rao statymus, jja
leidia savosios ir svetim taut
istorijas, senas ir naujas, jja
aptaria visus valstybs reikalus, j
graiai ir padoriai vartoja visokiais
atvejais banyioje, tarnyboje,
namie. Pati prigimtis visus to moko
ir kiekvienas beveik i motinos
krties gauna potrauk savj
kalb j mielai vartoti, ilaikyti ir
propaguoti. ne ems derlumu, ne
drabui skirtingumu, ne alies
graumu, ne miest ir pili
tvirtumu gyvuoja tautos, bet
daugiausia ilaikydamos ir
vartodamos savo kalb, kuri didina
Indr Kemit 2013m.

Jonas Radvanas

Viljamas
ekspyras

Renesansas

Jonas Radvanas (apie XVI a. vidurpo 1592)

LDK renesanso poetas, herojinio lotyniko
epo Radviliada autorius. apie radvano
gyvenim neiliko beveik joki istorini
ini, rekonstruotos tik kai kurios jo
biografijos detals, daugiausiai remiantis
Radvano kriniais, kurie visi para yti lotyn
kalba.

Herojinis
epas
Radviliada

Renesansas

Viljamas ekspyras- didysis vlyvojo

Renesanso menininkas, angl nacionalinis
poetas ir pasaulins reikms dramaturgas.
Didiojo dramaturgo kriniai atspindi
humanistins filosofijos pokyius- nuo
optimistinio poirio mog ir viesaus
gyvenimo traktavimo iki pesimistini
nuotaik svarstant mogaus prigimties

Tragika
drama
Hamletas

ir ilaiko bendrum, santaik ir

brolik meil. kalba yra bendras
meils ryys, vienybs motina,
pilietikumo tvas, valstybs sargas.
sunaikink j sunaikinsi santaik,
vienyb ir gerov. sunaikink j
utemdysi saul danguje, sumaiysi
pasauliotvark, atimsi gyvyb ir
garb.
Krinyje lovinamas ymus LDK
kariuomens vadas, etmonas,
kancleris ir Vilniaus vaivada,
reformatus globojs didikas
Mikalojus Radvila Rudasis. Tai
idealus herojus- veiklus ir stiprus,
pasiaukojs tvynei. Poemoje
pasisakoma u Lietuvos valstybs
savarankikum, poetizuojama
Lietuvos gamta, aikinama lietuvi
romnikosios kilms teorija,
terpiama Vilniaus krimo legenda.
ia legenda parodoma, kaip beveik
laukinis Lietuvos kratas tampa
ikilia civilizuota ir galinga
valstybe; jos sostinei Vilniui
suteikiama net taut globjo
reikm. Poemoje jauiamas
pasididiavimas savo valstybe, jos
lovinga kilme, stipriais vadovais.
Pasaulis ioje tragedijoje atrodo
tarytum neteks moralini
pagrind, jame ikyla neveikiamos
blogio jgos, kurios ikraipo
mogaus gyvenimo tikslus, paneigia
jo buvimo prasm, slopina vali
veikti.
Bti ar nebti- lemtingas, esminis
Indr Kemit 2013m.

problemas bei j slygojani istorini

aplinkybi klausimus. Jo krybos centre aminai svarbi mogaus gyvenimo prasms
problema.

Barokas (XVIa.
Pab.- XVIIIa.
Vid)

vienio tragedijos herojaus

klausimas: ar susitaikyti su likimu ir
isaugoti gyvyb (bt), ar
pasiprieinti blogiui, imtis veiksmo,
pakilti kovai, kuri, be abejo, turi
baigtis tragikai, nes blogis
neaprpiamas, neveikiamas
(marios nelaimi)- prasminga
kova reikt neivengiam prat
(nebt). Taigi, gyventi susitaikius
ir keniant dvasioje ar ti kovoje
u savo principus, tiesas, idealus? I
esms Hamletas klausia- gyventi
jam, ar mirti, ir tai, matyt, pats
sunkiausias klausimas mogui.
Pasirys kovai herojus gyja
tragikos didybs. Hamletui net
sunkiau nei tradiciniams herojams:
jis susigrumia ne tik su pasaulio
blogiu, bet ir su savim, su savo
paties abejonmis, jame
atsiskleidia visikai naujos
mogaus egzistencijos gelms.
Ibandym situacijoje ima rykti
nauja mogaus kokyb, gimsta
naujas Vakar civilizacijos mogusprietaringas, sudtingas, nuo
pasaulio problem atsigriantis
savo vidines problemas.

Barokas- teatro epocha, kur visas pasaulis

vaidina, o pasaulis suprantamas kaip scena,
todl dailje taip pat sustiprjo
teatralikumas, egzaltacija ir patosas. Pagr.
Bruoai: nusivylimas mogaus galiomis;
baroko vardu mginta nusakyti tai, kad
keista, neprasta, netaisyklinga, mantru.
Renesanso optimizm keit dramatikas
Indr Kemit 2013m.

Mikalojus
Konstantinas
Sarbievijus

Barokas

Barokas

supratimas, kad pasaulis yra prietaringas

ir nepainus, kad mogus grsmingoje
visatos begalybje yra trapus, ribotas ir
silpnas. mogus tik nendr,-silpniausias
gamtos krinys, bet jis- mstanti nendr.
Svarbiausi motyvai- mogaus gyvenimo
trapumas, laikinumas, mirties visagalyb,
atgaila, Dievo iekojimas ir dialogas su
Dievu. Diavizas- Memento mori.
Mikalojus Konstantinas Sarbievijus ymiausias lotynikai ras to meto ATR
poetas, jzuitas, plataus pripainimo
sulauks visoje Europoje. Jo 1625m. krinys
Lyrikos knygos sulauk daugiau kaip 50
leidim. Oksfordo universitete vietoj
Horacijaus buvo nagrinjami M.K.
Sarbievijaus darbai. Popieiaus vainikuotas
aukiausiu poeto pripainimo enklu- laur
vainiku. Vadintas Sarmat Horacijumi.

Od Krispui
Levinijuikad
nepasitikt
per daug
jaunyste;
Od Janui
Libinijuiteisina savo
vienium;
Od Pauliui
Kazlovijuimogui reikia
poilsio.

Danielius Noborovskis
Gyvenimo trumpumas
Minut po minuts, itaip eina laikas.
Tvus turjai, tai jau gim tavo vaikas.
Jei iandien dar esi ia, jau rytoj nebsi Numirs alto kapo duobje supsi.
Gyvenimas mogaus- tai vjas, blyksnis,
dmas
Dukart nebna sauls vis toks pats
viesumas.
Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,
Nei pagailti nieko, nei palaukt neprats.
Kol tu mstei sustojs, baigs tavo kelias:
Visa btis ioj emj-tik sekunds kelios.
Indr Kemit 2013m.

Vienam galbt lopys jau miriai guol kloja,

Kitam tik gimus kapas motin atstoja.

Johanas
Wolfgangas
Gt

Apvieta
(vietimo
epocha)
XVIIa.pab- 18a.

vietimas yra mogaus isivadavimas i

nesavarankikumo, dl kurio pats mogus
kaltas. Nesavarankikumas yra
nesugebjimas naudotis savo protu kit
nevadovaujamam- I.Kantas
mogus ima pasitikti savo protu ir veikla.
Vyrauja racionalizmas- protas gali pakeisti
pasaul. Skleidiamos optimizmo, tikslingos
veiklos idjos. Ikeliama mokslo ir mogaus
proto galyb. Pirmoje XVIIIa. Pusje protas,
mokslas ir kit mokymas (vietimas) imtas
vertinti labiau, nei mogaus kilm ar
priklausymas luomui. Tikta, kad isilavins,
protingas mogus ras viet visuomenje,
inyks visuomens padalijimas auktuosius
ir emuosius luomus, kad mokslas bei
iminties viesa veiks tams, skurd,
prietarus. Tikta, kad vietimas padarys
mones laimingus.

Apvieta

J.W.Gt- vokiei raytojas, humanistas,

politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas
svarbiausi vokiei vietimo epochos
raytoj.

XVIIIpab.XIXa.pr.drama
Faustas

Prologas danguje, Dievas sako: Juk

sodininkas ino, kok vaisi jo
laistomas medelis jam atne.- jis
nesistebi moni nuodmmis, jis
ino, k sukr ir k iki iol
Indr Kemit 2013m.

Kristijonas
Donelaitis

Apvieta

Kristijonas Donelaitis- lietuvi literatros

klasikas, lietuviko tautinio epo autorius.
Profesorius Liudas Rza jau po K.Donelaiio
mirties ileido keturias jo epinio pobdio
giesmes- Pavasario linksmybs, Vasaros
darbai, Rudenio grybs, iemos
rpesiai ir pavadino jas Metais (1818)iki i dien visoje Europoje vertinam
lietuvik literatros edevr.

Romantizmas

Romantizmas, ikils paioje XVIIIa.

Pabaigoje, yra reikmingiausia XIXa .
Europos literatros, meno, filosofijos
kryptis. Ji prasidjo pasiprieinimu
klasicizmui, jo racionalumui, normoms,
taisyklms. Romantikai skelb laisv

Poema
Metai

tebeaugina emje. Jis tiki mogaus

dorove ir gerumu: Tauri mogaus
dvasia pati savaime vis vien tiesos ir
grio sieks. Taigi, Dievas tiki, kad
jo krinys- grio ir tiesos altinis, jis
tiki, kad padars daug klaid
mogus gal gale pasimokys, imoks
nebekartoti savo klaid ir
nuodmi, vis gyvenim
nevaikios klystkeliais, tai rodo jo
odiai: mogus per klystkelius
suranda tikr keli.
Poemoje stipriai jauiama epoch
stili sveika- 1)hegzametras i
Antikos laikotarpio; 2)i realizmo
laikotarpio atjo stiprus tikrovs
pojtis, konkretus vaizdingumas,
personaas siejamas su socialins
aplinkos veiksniais; 3)Barokasgamtos gaivalikumas bei jos kaitos
dsnis- sureikminta mirties tema,
fatalika pasauljauta, emikojo
gyvenimo pabaiga ir mirties
triumfas; 4)Klasicizmas- mogus
links materializm, simetrija,
tvarka. Hegzametro ritmas, keturi
met laik kompozicija, veiksmo
vietos, persona sistemos
pastovumas. 5)didaktika- vietimas,
pamokymai; 6) racionalizmas
K.Donelaitis.Metai..pdf

Indr Kemit 2013m.

gyvenime ir kryboje, teik pirmenyb tam,

kad natralu, gimta, neig dirbtinum,
ablon. Romantizmo laikas yra revoliucij,
sukilim, taut isilaisvinimo i svetimj
priespaudos laikas. Tautos ima domtis savo
istorija, kryba. Svarbus darosi ir mogus, ir
tautos individualumas. Kryboje
individualumas virsta individualizmu,
stipriu, net perdtu individualiojo prado
pabrimu. Romantinis menas yra
herojikas, jo herojai maitingi, nes tikrov
slegia ir eidia, daro vieni. Dvasios
pakilumas lemia romantizmo krini
pakyltum , susijus su jausmais ir
vaizduote.

Adomas
Mickeviius

Romantizmas

Svarbus Europos romantizmo lenk poetas.

Lietuvi kultrai (ypa per Baranausk,
Mairon) padar didel poveik, paskatino
romantizmo reikimsi. jo pasaulin
literatr kaip kovingas romantikas: kartai
gyn tautos ir asmenybs teis laisv,
protestavo prie baudiav, kviet kov
prie carizm. Visokeriopai puoseljo meil
gimtajam kratui bei jo istorijai. Kaip ir kiti
to meto romantikai, skelbsi es kilme lietuvis, tautybe- lenkas. Kriniai, ypa
istorins poemos, skatino lietuvi tautin
judjim, tautins savimons ugdymo, turjo
takos lietuvi literatrai. 1822m.
A.Mickeviiaus pirmoji poezijos knygaRomantizmo Lietuvoje pradia.

Poema
Vlins

Pagrindin tema-gyvj ir mirusij

regimojo ir neregimojo pasauli
mogaus iorins ir vidins dvasins
egzistencijos klausimai. Antroje
dalyje imituojamos archaikos
Vlini apeigos. Pagarb
protviams, mirusiems A.Mickeviius
yra nusaks kaip ypating lietuvi
pasauljautos bruo. Dramos II-oje
dalyje burtininko ikviestos vls
liudija gyvsias tiesas, susijusias
su pagrindiniais mogaus
egzistencijos klausimais- kanios ir
kalts, tarpasmenini ryi ir
gyvenimo verts. IV-oje dalyje
sukurtas pirmasis Lietuvos
literatroje romantinio individo
paveikslas, artimas J.V.Gts romano
Jaunojo Verterio kanios herojui.
Tai individualistas, pasinrs savo
jausm pasaul, skausmingai
igyvenantis atotrk tarp aukt
Indr Kemit 2013m.

Visoje Mickeviiaus kryboje svarbus

kratovaizdis. Ponas Tadas raytas i
tvyns ilgesio, i noro kryba grti
gimtsias vietas.

Adomas
Mickeviius

Antanas
Baranauskas

Poema
Ponas
Tadas

Romantizmas/
Realizmas

Romantizmas
/Realizmas

Antanas Baranauskas (18351902) XiX a.

vidurio lietuvi romantizmo poetas, katalik
dvasininkas, Sein vyskupas, kalbininkas,
matematikas, biblijos vertjas. Baranausko
kryba, ypa lietuvi tautins kultros
traktuot (tautinio charakterio ssaja

Anyki
ilelis

sielos polki ir tikrovsneisprendiam mogaus likimo

kanios paslapt. ia drama buvo
siekiama sukurti nauj dramos
form, pasiymini realistins ir
simbolistins poetikos jungtimis,
fragmentikumu, neibaigtumu.
Tokia forma leidia apiuopti tai, ko
mogaus pasaulyje nemanoma
isakyti tiesiogiai.
Poema turi ilgesn pavadinimPonas Tadas arba Paskutinis
antpuolis Lietuvoje ir paaikinam
antrat Bajor nuotykiai i 1811 ir
1812 met dvylikoje eiliuot knyg.
Tai epinis pasakojimas apie
istorins Lietuvos bajorus ir
valstieius: apie sen dvar,
herojinius bajor ygius ir juokingus
bajor nutikimus, dramatikas
paslaptis ir pavirines gyvenimo
intrigas. Epinis ramumas, vaizd
plastikumas, moni ir pavidal bei
charakteri rykumas, giedros,
nuotaikingos poezijos paprastumas paskutiniojo A.Mickeviiaus edevro
bruoai. Gausu gyvenimikos
teisybs ir iminties. vlins yra
rykus romantizmo krinys, Ponas
Tadas- daugiau realistinis,
apraomasis.
Poemoje Anyki ilelis atsispindi
glaudus mogaus ir gamtos ryys.
Mikas, kur taip graiai aprao
A.Baranauskas, visais laikais buvo
atgaiva mogaus sielai, gelbtojas
nuo visoki lig ar net bado. Kur
Indr Kemit 2013m.

Su vieta, lietuvi kalbos reikm) padar

didel poveik Maironiui. ...be jo gal ir
ms nebt buv. Lietuvi literatros ir
kultros istorijoje Baranauskas danai buvo
vertinamas kaip
besiblakantis mogus, didelius gabumus
ivaists vairiose srityse ir n vieno i savo
darb galutinai negyvendins. i ties
Baranausk tinkama bt vertinti kaip
vien paskutini organikj, moderniose
specializacijose neisitenkani visumini
talent, koki bta Europos klasikinje
kultroje kaip Leonardas da Vinis,
Kristijonas Donelaitis ar Johanas Volfgangas
Gt.

Vincas Kudirka

Maironis

tik iri, vis grau: alia, liekna,

gryna! Kur tik uostai, vis miela:
giria nos trina! Kur tik klausai, vis
linksma: lama, ia, iaudia! K
tik jauti, vis ramu: ird glosto,
griaudia! ; Danai mike lietuvi,
ko verkia, neino...

Romantizmas

Pradjus eiti Aurai, paskelb joje savo

pirmj lietuvik publikacij- eiliuot
vertim. 1889m. ijo Varpas. Kudirka
buvo modernios lietuvi tautos auklys ir
didis kultros darbininkas. Jo gyvenimas ir
kryba, priklausydami Lietuvos atgimimo
istorijai, sykiu lieka ir kaip aminosios
mogaus ir tvyns, mogaus ir pasaulio
dramos liudijimas.

Eilraiai
Varpas,
Labora,
Tautika
giesm

Romantizmas

Maironis savo kryboje sujung etnins

lietuvi kultros (emdirbi patirties,
liaudies krybos) ir europins
(krikionikosios kultros) tradicijas,
nuties tilt tarp praeities ir savo laiko - XIX
a. pabaigos ir XX a. pradios. Maironio
kryba pradjo formuotis lietuvi tautinei
savimonei, skatino laisvs,
nepriklausomybs siekius. Maironio talentas
universalus, daug apimantis: jungiantis
lyrin eilrat, dain, poem, istorin
dram, vertimus ir apmstymus apie istorij

Eilrai
rinkinys
Pavasario
balsai

Eilraiai proginiai- Laborauniversiteto baigimui, Varpaspirmajam laikraio numeriui,

Tautika giesm- Varpo
deimtmeiui paminti.
Varpas jau yra atliks istorin
tautinio, socialinio budinimo misij,
taiau jo politin bei pilietin
potekst nestokoja aktualumo ir
iandien.
Pavasario balsai- svarbiausia
Maironio knyga. Maironio pavasaris
yra ne tik atbudusi gamta, o ir
atbudusi taut, taip pat ir lietuvi,
laikas. Pabudimas yra svarbus
Maironio odis. Perkeltine reikme
jis reikia ir taut pavasar,
vadavimsi i svetimj
priespaudos. Poeto vaizdinys
kuriamas romantizmo stiliumijaunas, nulids, keniantis,
pasiaukojantis. Eilraiai Lietuvos
Indr Kemit 2013m.

Realizmas

Jonas Bilinas

Realizmas

ir literatr. Maironis reiksi kaip poetas,

istorikas ir politikas. Rinkinys Pavasario
balsai yra svarbiausia knyga lietuvi
lyrikos istorijoje. Maironis pabria
socialin teisingum, teigia brolikus
santykius tarp moni ir taut, kelia
demokratijos, laisvo apsisprendimo, kaip
svarbiausio politinio principo, svarb:
tautos paios tvark ves teising.
Taip, tiesa tra tik viena. Maironis inyra i
gelmi, kuriuose brendo didiausi E uropos
talentai-Mikelandelas ir Rafaelis,
Leonardas da Vinis, Gt, Baironas, Bachas.
Jis- vienas i pavlavusi milin- pakratyje
prie Baltijos, alyje, vadinamoje Lietuva
Realistai nusigria nuo romantik
suabsoliutinto mogaus dvasios pasaulio ir
susitelkia ties daiktikosios mogaus
aplinkos vaizdavimu. i literatros kryptis
paskatino iuolaikini literatros anr,
pirmiausia romano, ipopuliarjim. XIX a.
moni pasaulir paveik naujos
filosofijos, gamtos bei visuomens moksl
idjos, susijusios su materialistine pasaulio
samprata, mogaus proto iauktinimu.
takingiausia to laiko filosofijos kryptis
vadinama pazityvizmu (pozityvus - realus,
tikras, apiuopiamas). Realistai nustojo
gilintis filosofinius mogaus bties
klausimus, dmes sutelk mogaus
kasdienyb. Daniausiai pasakotojasvisainis. Realistiniuose kriniuose kasdienin, nekamoji kalba, buities detals.
J.Bilinas- noveli ir psichologins lietuvi
literatros pradininkas; modernumo lietuvi
literatroje pradininkas. Dana krybos
tema- nuskriaustas, nelaimingas mogus.

tema- Kur bga eup, Milin

kapai, Eina garsas, Trak pilis,
Lietuva brangi. Maironis
eilraiais kr Lietuvos poetin
istorij ir poetin geografij, jis
atskleidia ry tarp kratovaizdio
ir kultros. Lietuvos tem galima
skaidyti daugel atskiru potemi
(gamta, kalba, istorija, religija,
praeitis ir ateities projektai). Jis
kalba apie praeit didiuodamasis,
auktindamas protvi ygius, j
lov. Laisv ikeliama kaip
svarbiausias kov- kar
argumentas.

Novels
Lidna
pasaka;
Vagis;

Lidna pasaka- svarbiausias

Bilino krinys. Veiksmas vyksta
1863m.- sukilimas, dideli vili ir
kani metas. Pasaka apie
Indr Kemit 2013m.

Bilinas pirmasis lietuvi literatroje kalba

apie sin- svarbiausi mogaus teisj.
Bilino vaizduojami mons patiria
susitikim, kurie yra neyms iorikai,
beveik nepastebimi, bet kartu labai
reikmingi. Svarbiausios situacijos Bilinui skriauda, nuskauda, kalt, idavyst. Jis pats
visk reaguoja, kenia lidi, prisiima kalt
ir atsakomyb, daug k pasako ir apie save.
Jonas Bilinas- pirmasis lietuvi raytojas,
modernizavs pasakojim, suteiks jam
europietik form. Visain epin
pasakotoj jis pakeit pasakotoju, kuris
dalyvauja krinyje susitikdamas,
ujausdamas, suvokdamas, prisiimdamas
atsakomyb. Stengsi vaizduoti ne tik
iorinius, bet ir vidinius mogaus dvasios
vykius.

Kliudiau;
Brisiaus
galas;
Ubagas;

Juozapot yra lidna, netgi

tragika: jauna, grai, laiminga
moteris patenka tokias istorijos
situacijas, kurioms negali
pasiprieinti, negali nei igelbti
mylimo vyro, nei pati isigelbti.
Bilinas kelia moralinius, kartu ir
filosofinius mogaus bties
klausimus: kas yra skriauda? Kas
yra kalt ir jos suvokimas, kas yra
moralin atsakomyb? Vagis- tai
susitikimas s vagimi, kuris silaus
nakt nori pavogti arkl, berno
pasididiavim. K galima daryti
tokioje situacijoje: Bet k turjau
daryti? Pulti vidun? O galbt tenai
ne vienas yra: umu kaip virbl i
revolverio ar nudurs peiliu kaip
par. Bgti pasiaukti vyr? O tuo
tarpu ims ir isives kumel- tiek ir
tematysi. Gal gale bernas vag
umus, o po kiek met, vis dar
kirminams krtin dant, pasakoja
apie vyk, guodiasi artimiesiems,
sins itaip grauiamas. Ramybs
neranda, klausia savs: Gal geriau
biau padars, jeigu atvirai
valdiai biau prisipains, teismo
rankosna atsidavs. Bilinas leidia
mogui teisintis: o kam bus geriau ive, udarys kaljim, kuris juk
nepataiso moni. Bet sin vis
vien nerami. O dl to ir dabar
danai tas pats kirminas mano ird
grauia. Ir neinau dar, k pasakys
man utai Visagalis... . Ubagastema (skriauda ir jos igyvenimas).
Indr Kemit 2013m.

Pasakotojas, igyvenantis sunki

savo paties situacij (sergantis
parvaiavs tvikn), suvedamas su
seneliu, kuris drebaniom rankom
atidar vartelius ir jo kieman.
Itikusi nelaim yra apmusi vis
mog. Slegia ne tiek nelaim, kiek
moralin skriauda, netinkamas
elgesys, kuris paeidia
monikum, sunaikina sandor
(baigia nykti bits: kur namuos
vaidai, ten bitms ne vieta).
Apsakymo pasakotojas pasijunta
ess kaltas: jauiu, kad dal
aminos vaik kalts ir a savyje
neioju. Jis prao atleidimo:
Atleisk man tamsta, kad niekuo
negaliu tamstai padti. ioje
apysakoje silpnesni keiia
stipresnius- stiprieji ir silpnieji
Bilino kryboje keiiasi vietomis.

Neoromantizma
sXX a. pradia

Neoromantizmas yra pirmoji lietuvi

literatros kryptis, siekusi naujesnio,
problemikesnio krybos suvokimo.
Ankstyvieji XX a. pradios neoromantikai
siek suprasti savo tautos dvasi, sukurti
savit tautin stili. Neoromantikams buvo
svarbu sumoderninti krybos pasaulvaizd;
jie kreip vilgsnius nematoma (vidiniai
igyvenimai, regjimai, slapti patyrimai),
nepasiekiama (visatos, kosmoso gelms),
neisprendiama (tikjimo, Dievo
problematika). Atsigriama romantizm,
jo stiprius jausmus, praeities auktini m,
mogaus ir gamtos ry, paslaptingumo
jutim. Vienas neoromantizmo bruo idealizmas, reikiantis dvasinio idealo
Indr Kemit 2013m.

taikym gyvenimui ir menui. Neoromantikai

siek savo tautos kultr ivesti pasaul,
mintis apie tautos dvasi ireikti naujoje
kryboje.

atrijos Ragana

Juozas TumasVaigantas

Neoromantizma
s

Marija Pekauskait- atrijos Ragana, XX a.

pradios lietuvi raytoja. atrijos Ragana idealistins- romantins pasauljautos,
krikionikos pasauliros krja.
Lietuvi dvasinje kultroje atrijos Ragana
isiskiria pasiaukojama meile monms,
geradaryste. Ji gyveno taip, kaip mok kitus.
Kartu su Jonu Bilinu atrijos Ragana ymi
nauj lietuvi literatros pakop: intymesn
ir vairesn pasakojim, sudtingesnius
moni charakterius. atrijos Ragana labiau
akcentuoja atskir mog; ne tik varg, bet
ir bties poetikum, kylant i meils,
gamtos groio, aminybs, idealo ilgesio, i
vaiko ir motinos ryio, i mirusij,
ijusij begalinio gailesio.

Apysaka
Sename
dvare

Neoromantizma
s

Juozas Tumas- Vaigantas- vienas rykiausi

XIX a. pabaigos- XX a. pirmosios puss
lietuvi raytoj, savo kryba ir asmenybe
sujungs tautinio atgimimo epoch, XX a,
pradios lietuvi kultros pakilim ir
nepriklausom Lietuv. Savo veikla ir
ratais prisidjs prie dviej svarbiausi to
meto Lietuvos politini jg- krikioni

Apysaka
Dds ir
ddiens

Apysaka Sename dvaresvarbiausias atrijos Raganos

krinys, paraytas gyvenimo
pabaigoje, jau turint didel
gyvenimo, jo apmstymo patirt.
Pagrindin veikja mamat- dvaro
ponia, trij ma vaikeli motina,
varg globja ir utarja,
mokytoja, padjja, labai savitos
dvasios moteris. Grai, protinga
mamat jauia artimum jai
simpatizuojaniam Jonaviiui, bet
paklsta monos ir motinos
pareigoms. Pareigos atrijos Ragana
niekada nepamirta. Krinyje
mamat dienoraio forma kalbasi
su savim apie pareigas, meil,
atminim, gailest, gamt, tvyn.
pasaul velgiama ne tik aminybs
poiriu, sauganius svarbaus ir
maiau svarbaus ribas, bet ir
poetikai: mamat ieko groio,
geba j matyti ir apie j pasakyti sau
(uraai) ir vaikams, ypa dukrelei
Irutei, savo paios sielos aidui.
Svarbiausia iame krinyje- meils
ir pasiaukojimo tema. Pagrindinis
veikjas Mykoliukas- tik vadinamas
maybiniu odeliu, i tikrj jis jau
visas vyras, kuriam jau arti trij
deimi. Darbtus, spartus ir
geranorikas kitiems monms
Mykoliukas lengvai susitaiko su
Indr Kemit 2013m.

demokrat ir tautinink- susiformavimo.

viesiu optimizmu, atsidavimu artimui,
tolerancija, kalbtojo ir publicisto talentu
bei groine kryba Vaigantas peln
neprilygstam populiarum tiek tarp
viesuomens, tiek tarp paprast moni.
Vaiganto kryba savita formos poiriu. Ji
netelpa tradicini literatros ri, anr
ribas. Reikmingiausia raytojo kryb
telkiasi apie du probleminius centrus:
lietuvi tautos bdo, jos kultros prigimties
apmstymus ir vienio mogaus jausm ir
etini nuostat, aistr ir valios susidrimus.
Vyota, lopyta mano Lietuvl - bet mano!
Lininiai, arielninkai, mluoiai, danai
padlecai tie lietuviai, bet- mano broliai...

Vincas KrvMickeviius

Neoromantizma
s

Vincas Krv- Mickeviius, prozininkas ir

dramaturgas, savo ratais sukr Lietuvos
legend, kuri XX a. pradioje teik stipri
impuls lietuvi nacionalins kultros ir
valstybingumo idjoms. Romantiki Krvs
ratai nustelb tikrj, kur kas prozikesn
Lietuvos istorij; menikai taigiai ir
talentingai pavaizduota tautos praeitis
lietuviams tapo nacionaliniu epu, kurio
valstietikoji kultra neturjo ar buvo
praradusi. Raytojas primin tautai jos
kari ir valdov laikus, inykusius Lietuvai
nepalankioje istorijoje. Krv ikl
herojikj ir dvasin tautos egziste ncijos
aspektus: vaizdavo arba praeities didvyrius,
arba kaimo iminius.

Drama
Skirgaila

gyvenimo sunkumais ir jam

ukrauta nata, tempia savo
altruistik nat n
nesisksdamas. Kartu jis- ir Dd
Mykolas- subrends ir uaugs. Jis
lepina brolio vaikus, kuo
igaldamas padeda broliui kyjevis i to gerumo ir pasiaukojimo
aplinkiniams. Nelaimingai simyljs
grauol Severiut Mykoliukas
virsta Mykolu- i nesuprasto
jaunuolio, neturinio jokio orumo ar
ididumo nepakeiiam
darbinink, usitarnavus pagarbos,
atspar ioriniam pasauliui.
Pabriamas keistas ir tragikas jo
likimas- juk Mykolo mylimoji Sevrja
iteka u senio Rapolo Geis!
Didiausia jo brangenyb- jaunysts
meil, vliau tyliai slpta irdyje.
Drama vaizduoja XIV-XV a. kovas dl
Lietuvos valstybingumo; joje
svarbios pareigos ir jausmo, valdovo
ir mogaus psichologins prietaros.
Istorin keturi dali tragedijos
anro drama Skirgaila- veikalas,
mogaus egzistencijos ir
pasauliros problemomis,
tragikojo herojaus paveikslu bei
draminio veiksmo tampa artimas
ekspyro krybai. Krinyje vyrauja
rsti vidurami atmosfera, bet kai
kurios dramoje keliamos problemos
aktualios iki iol (pvz. Lietuvos
kultrinio savitumo likimas
Europoje). Krv iame veikale
vaizduoja Lietuv istorijos
Indr Kemit 2013m.

Vincas
MykolaitisPutinas

Neoromantizma
s

Vinco Mykolaiio- Putino naas lietuvi

literatr iskirtinis, jis- vienas rykiausi
pomaironins poezijos krj, psichologinio
romano meistras. Putinas suformulavo ir
teorinius pagrindus moderniam literatros,
kaip savarankikos menins krybos,
supratimui.

Intelektualinis
psichologinis
analitinis
romanas

krykelje ir mog vertybi krizs

situacijoje. Skirgailos herojus turi
prometjikumo bruo(mitinis
Prometjas padeda monms, bet
paeidia diev nustatyt tvark ir
yra u tai baudiamas). Skirgaila
nori monms gero, taiau neino,
kaip tai padaryti, o savo veiksmais
griaudamas nusistovjusias
gyvenimo normas atnea monms
daug sukrtim. Todl tragikas
herojus yra kaltas be kalts: jis
sukelia daug kani kitiems ir
kenia pats, nes per j tarytum
isipildo lemtis. Tai ypatingas
veikjas, savotikas likimo
vykdytojas, priimantis pasaulio
ik; jam tenkanti atsakomyb
pranoksta paprasto mogaus
galimybes ir veria j kentti arba
ti. Skirgailos charakteris jungia
didyb ir tragizm. Kunigaiktis yra
pasiaukojs Lietuvai, svarbiausias jo
tikslas- Lietuvos emi vientisumas.
Skirgaila yra rstus ir garbingas
valdovas, nuslopins savyje visus
silpnus jausmus. Didinga,
maitaujanti ir pralaiminti mogaus
dvasia- romantins dramos esm.
Romanas turi iorin ir vidin
siuet. Iorinis labai paprastas:
romane nuosekliai pasakojamas
pagrindinio veikjo Liudo Vasario
gyvenimo kelias iki brandaus
amiaus. Aplinka vaizduojama tik
tiek, kiek ji susijusi su pagrindinio
veikjo istorija. Iorinis siuetas
Indr Kemit 2013m.

Jurgis Savickis

Modernizmas

Raytojas priskiriamas auktojo

modernizmo, ekspresionizmo tipui; J.Savick
galime laikyti tikru iandienos lietuvio europieio ir atviro pasaulio gyventojo,
pirmtaku. Atstovavo Lietuv tuometinje
Europos valstybi organizacijoje- Taut
Sjungoje. J.Savickis- novatorikas raytojas,

Novels
Vagis; Ad
astra;
Fleita;
Jono
Grauos
nuotykiai;

romane nra svarbiausias- daug

svarbesn Liudo Vasario vidini
patyrim ir j apmstym istorija.
Visas romano dmesys sutelktas
mogaus individualyb, pagrindinis
romano konfliktas- kur keli
pasirinkti: poeto ar kunigo? Pirm
kart patyrs meils igyvenimus
Liudas Vasaris ima suvokti save kaip
gyv ir knik mog, ne vien
usidarius savo dvasiniame
pasaulyje, ne vien iekant tikjimo,
bet ir jauiant kak kitam mogui.
Romanas Altori elyhumanistin knyga. Ji atsiranda ne
i neigimo, pykio aplinkai, kritikos,
o i trokino atidiai siirti
mog lugdanius ir stiprinanius
veiksnius. Laikomasi nuostatos, kad
gyvenim lemia ne ioriniai
kliuviniai, o vidiniai dalykai: nuo
paties mogaus vidinio nusiteikimo
priklauso tolesni jo ingsniai. i
Liudo Vasario istorija, tai
prasivieiantys smoningumo
poslinkiai, nepriklausomo mogaus
nuostata- bti savo tv, bet kurios
institucijos ar valstybinio autoriteto
nepraryjamu mogumi, o tai ir
reikia idrsti bti savimi.
Vagis- tema:1)arkliavagio
sugavimas 2) vaiko psichologija ir
drsus jo poelgis. Vagis ia
gretinamas su kunigu, paskui - su
Kristumu. Dviprasmikas ne tik
vagies, bet ir vaiko paveikslas.
Poelgiai nra motyvuoti, nuspjami.
Indr Kemit 2013m.

Jonas Aistis

Neoromantizma
s

naujas, modernus. Jis neketina savo kryba

siekti kokio nors kilnaus, praktinio tikslo:
kelti patriotinius jausmus, kovoti u kultr,
socialin lygyb, krikionik dorov.
Modernistinis menas nesislapto u idj, jis
atvirai demonstruoja slygikum,
teatralikum, ikelia estetin funkcij.
Autorius silo abejingo ir atsainaus ne tiek
pasakotojo, kiek stebtojo pozicij. Jo
noveli moterys ir vyrai neturi princip
arba juos sulauo. Personaus apima
knikos nevaldomos aistros, nesveikos
idjos, noras staiga pakeisti pasaul.
Nuosekl pasakojim pakeiia siuet
kaleidoskopas. Naujai pavelgiama
mogaus bties laikinum.

Kova

Mano poezijos vienintelis akstinas ir

vienintelis altinis buvo gyvi mons. ; Bti
poetu ir likti be savo ems yra gal daugiau
nei fizin mirtis, ypa tokiam, kaip a.
Sekdami J.Aisio mintis, matome jo savit
siirjim gamt, tautosakik gamtos

Eilraiai
Peizaas;
Karaliaus
uo;
Vaikyst ir
kt. i

Pinasi keletas bals, keletas

poiri. Jauiama ironija,
ikilmingi ir netgi patetiki
isireikimai. rimtus dalykus
velgiama ironikai, linksmai, su
ypsena. Ad astra- liet.k.-
vaigdes. Tema- kininko uns
skandinimas, uns egzekucija.
Novelei bdinga vertybi gritis,
ikreipta moral, paradoksai,
okiruojanti pabaiga, modernizmo
poymiai. Fleita- tema: fleitininko
gyvenimas baigus savo karjer.
Bdingos ikreiptos eimos vertybs,
susvetimj materialistai,
savanaudikumas, ironija,
sarkazmas, gausu muzikini
termin. Kova- pagr. Tema: vaiko
gyvenimas, mintys alkoholik
eimoje. Kalbama apie alkoholizm,
sudaromas spdis, mons
pateikiami kaip marionets, vlikreiptos eimos vertybs, eimos
tragedijos, juk meil galima sukurti
ir su pusbuteliu- ironija,
sarkazmas. Pavadinimas reikia
vaiko kov pakeisti savo dali
eimoje, tv elges. Vaikas kov
pralaimi- kova dl motinos baigsi,
vaikas liko gulti, atsikelti ir toliau
kovoti jam nepavyko.

Indr Kemit 2013m.

Henrikas
Radauskas

Modernizmas

sumoginim, ankstyvosios patirties

branginim, mokjim ja pasinaudoti.
Poetas siek atskleisti subtiliausias mogaus
sielos bsenas, net tyr diaugsm
pasiekiam lidesio igyvenimu. Jis daug
galvoja apie mogaus ir krybos paslaptis,
kuri negalima nei atskleisti, nei visai
paaikinti, nes danai mogus kaip epus
lapas virpa be vjo, o odis numirta
pasaul pakeliui. J.Aistis savo poetiniais
principais buvo klasikins harmonijos
alininkas. Eilratyje niekas negali bti
taip sau- kiekvienas odis, kiekvienas
brknys svarbus.
H.Radauskas- vienas rykiausi lietuvi
lyrikos modernist, 1944m., i Lietuvos
pasitraukiant inteligentijai, emigruoja
Vakarus. Jis siek savitos krybos, priskirti j
vienai srovei sudtinga. Poezija isiskiria
spalv, vaizd bei gars vairove. Gamtoje,
aplinkoje, buityje ieko groio, estetini
emocij, menins prasms. Radauskasvienas reikmingiausi lietuvi poet,
baigs modernistins poezijos formavimosi
tarpsn ir j galutinai sujungs s
moderniosios Vakar literatros raidos
tendencijomis. Pagrindiniai jo krybos
bruoai-atsiribojimas nuo nepoetini lyrikos
turini, estetinis nuotolis, meno kaip groio
krybos, samprata yra ne vieno vlesnio
lietuvi poeto krybins programos gairs.
Radauskas atstovauja bdingam XX a.
modernistins literatros reikiniui auktajam modernizmui, kuriam priklauso
ir didieji XX a. poezijos krjai. iuolaikins
lietuvi literatros lobyn jis praturtino
bene tobuliausi grynojo odio meno

rinkinio
Daina
graudyn ir
stabyn

Eilraiai

Henriko Radausko eilraiai- tai ne

paprastas aidimas odiais,
veikiau pasaulio iraikingum
teigiantys poetiniai rebusai,
grindiami vaizduots aismu.
Poezija isiskiria spalv, vaizd bei
gars vairove. Gamtoje, meninje
aplinkoje ar paprasiausioje buityje
poetas ieko iskirtinio groio,
estetini emocij, menins prasms.
Jo kryba- paprastos, lyg ir
kasdienins tematikos- gamtos
grois, tikrovs keitimas, meil,
gyvenimas, pasaulis, savotikai
ireiktas nusivylimas tikrovetaiau ireiktos ypatingais spalv
tonais, suskamba dar negirdtais ir
konservatyvi aus itin
suerzinaniais garsais. lietuvi
literatr Radauskas nea nauj
estetini form ir daugiaams
kultros, muzikos ir dails
uuomin. Jo kriniai ilgaamiai Indr Kemit 2013m.

krini pluotu.

Katastrof
literatra

Salomja Nris

Katastrof
literatra

ne mogaus, o diev kriniai +

interpretacijos ir straipsniai
ssiuvinyje.

Statykite namus ant Vezuvijaus ... Mokykits

gyventi pavojuje. Ramioje buityje, rteli
darelyje visi esame gudrs, bet kas moka
gyventi ant Vezuvijaus, kas moka gyventi
pavojuje..?- B.Sruoga
Katastrof literatrai bdinga apmstyti
bties pamat praradim, iekoti nauj.
Autoriams rpi nupasakoti tragikas
patirtis, ireikti tai, kuo mogus stiprus,
kokias vertybes puoselja. Raytoj karta,
dalyvavusi pirmajame pasauliniame kare,
vadinama prarastja karta. Literatra,
kaip ir mons, atsidr tarp kratutini
prieprie, tragik patiri, baugi
klausim ir ateities neinomybs.
Salomja Nris- XXa. Neoromantik, kurios
poezija mena tiek priekario, tiek paius
karo metu, kuriuos lyrik praleido su savo
snumi ivykusi Rusijos gilumas. Neries
poezija- itin lyrika, romantika, grsta ne
filosofiniais apraymais, o tikrai, stipriais
poets igyvenimais. S.Nries vaizduojamas
mogus- itin emocingas ir pilnas
romantini valg. Nuo pat pirmj
krini iki savo, kaip poets, brandos,
autor vaizdavo nuolatos persimainant
mog- besidiaugiant gamta, svajojant,
simyljus ir nusivylus, vaiktant plonu
ledu ir vl pakylt meils, besiilgint
Tvyns ir apraudanti savo atgailas ir
idavystes...

Svarbiausias
eilrai
rinkinysPrie didelio
kelio

Rinkinyje Prie didelio kelio

daugiausia kalbama apie Tvyns
ilges, gailest ir Tvyn palikusij
atgail. Krinys gim Rusijos
gilumose- vietoje, kur nesiypso
Tvyns saul, kur alia nra
brangi moni, kur akies
nediugina gimtosios alies
kratovaizdiai. iame kontekste
labiausiai irykja tamsios,
rudenikos emocijos. Vaizduojamas
mogus sksta gailesio aarose,
itin bdingi tvyns ilgesio, atgailos
motyvai. Ireikiamas gailestis,
grauatis dl idavysts, pateikiama
nemaai tautosakos motyv, tik
sustiprinani tvyns meils ir
ilgesio tem apraikas. Nei viename
kitame poets eilrai rinkinyje
Indr Kemit 2013m.

Balys Sruoga

Katastrof
laikotarpio
literatra

Sruoga- poetas, publicistas, literatros

mokslininkas, dramaturgas. 1943m.
itremtas tuthofo koncentracijos stovykl.
Jo gyvenimo programa- maitinga laisv ir
individualizmas- ilieka svarbi iki pat
mirties. Garsja kaip karto bdo,
netiktin poelgi, sunkiai susivaldanti, itin
permaining jausm asmenyb. Linksmyb ir
ekstaz keiia juoda melancholija,
sarkazmas, dygumas; rst atokum,
udarum- triukmingas reagavimas.
Bali Sruog buvo koks imtas, ir visi
kitokie.

Egzistencializmas

Egzistencializmas- mogaus gyvenim

apmstanti filosofijos kryptis. Susidar XX a.
pradioje. Egzistencija- ne abstrakcija, o
konkretaus mogaus gyvenimas. Be
konkretaus mogaus nra egzistencijos.
Kiekvieno mogaus ji kitokia. Ny kalba
apie individ, asmenyb, antmog.
Heidegerio nuomone, egzistencija reikiasi
kiekvienam konkreiam asmeniui kaip jo
nykstantis laikas. Jaspersas kalba apie

Atsiminim
knyga
Diev
mikas

nra tokia rykis tvyns ilgesio

tema, kuri net lietuvi literatrosje
itin iskirtin ir autentika.
Atsiminim knygoje gana glaustai
apraoma lagerio buitis, darbai,
bausms, mityba, kasdieniniai
atsitikimai, kalini ir pareign
santykiai, paties ezraytojo ryys
su stovykloje vykstaniais dalykais,
monmis. Profesorius itremiamas
u tai, kas nestojo SS eiles ir
prieinosi nacistinei valdiai.
Pasakotojo laikysenoje matyti
visika asmens nepriklausomyb nuo
iorini jg, neveikta dvasios
galia, sutramdytas skausmas. i
laikysena- knygos vientisumo
pagrindas. Vertybi grities vaizdai,
kaleidoskopika siaubo grimas
kaita, ironija sieja Sruogos
memuarus su ekspresionistiniu
stiliumi, o stojika laikysena
suartina vakar egzistencine
literatra. Diev mikas- viena
originaliausi knyg apie XX a.
Europos koncentracijos lagerius.
+++ krybos bruo lapas...

Indr Kemit 2013m.

egzistencijai bdingas ribines situacijas,

kani, mirt. Kas yra mogaus btis, kokia
jos prasm?

Vytautas
Maernis

Francas Kafka

Egzistencializmas

Vytautas Maernis- jaunasis lietuvi

literatros genijus, uvs vos 23-ej, taiau
jau turjs k palikti- tai Vizijos ir
eilraiai. Karo metais, kai Europoje siat
toks patamsi gaivalas, vis daniau imta
svarstyti, kaip elgtis maai tautai, kaip jai
ilikti nesugniudytai. Inteligentija ragino
susitelkti. Maa tauta neturi daug fizini
itekli kovoti su ginklu, todl savo
gyvybingum ilaikyti gali tik krybingumu.
Poetas, anot V.Maernio, turi ireikti tautos
gyvyb ir jg, turi kalbti apie tai, i kur jis
kyla. Pats band suvokti emaitikum, save
kaip kinink vaik, aprayti savo krat,
savo aknis. Jautsi nemylimas motinos, bet
mylimas senels- jos portretas ypa rykus
Vizijose

Vizijos
(sonetai)

Katastrof
literatra

Francas Kafka- yd kilms vokikai ras

prozininkas. Pragyvens vos keturiasdeimt
vienerius metus, jis laikomas vienu
reikmingiausi XX a. pirmos puss, o gal ir
viso imtmeio autori.

Apasakymas
Metamorfoz

Tai- reikmingiausias Maernio

eilrai ciklas. J ras labai
jaunas, jis atkakliai iekojo
atsakym jaunystje ikilusius
klausimus: kodl mogus ateina
pasaul, kokia gyvenimo prasm?
Vizij ciklas sudarytas i angos,
septyni regjim ir pabaigos.
Vizijos yra asmens pastanga
suvokti savo buvimo prasm,
apmstyti savo tapsm. Savs
iekojim kelias bt toks: 1)
sijautimas gimtj nam aplink;
2)j verts asmeniui supratimas ; 3)
savo paskirties suvokimas,
sipareigojimas savo geniai,
namams ir savo geniai, namams ir
savo paties krybingam gyvenimui.
inomiausiame tvo ir snaus
kri-niams priklausaniame
apsakyme metamorfoz (1915)
stropus, eimai visa irdimi
atsidavs jaunuolis Gregoras
atsibunda pavirts miliniku
vabalu. Kafka meistrikai vaizduoja
ne tik Gregoro dvasin sumait, bet
ir fizinio bvio pasikeitim (kaip
mogui vabalo kne atsikelti i
lovos, kaip imokti vaikioti
daugybe kojyi ir t. t.). nuodugniai
atskleidiama eimos bei visuomens
reakcija virsm: Gregoras
griauna j ribot poir gyvenim
ir mog, kelia gd ir grsm
Indr Kemit 2013m.

Alberas Kamiu

Katastrof
literatra

Prancz raytojas ir filosofas, Nobelio

premijos laureatas Alberas Kamiu- viena
rykiausi XX a. vidurino asmenybi
Europoje. Siekis suorasti gyvenim j be
pertrkio aikinantis filosofiniais traktatais,
romanais, pjesmis, uraai Kamiu daro
iskirtiniu Europos kultros reikiniu.
Kamiu biografija siterpia tarp 1913m.
(prie pat pirmj pasaulin kar, kuriame
uvo jo tvas) ir 1960m., kai Europa tik m
atsugauti po Antrojo pasaulionio karo.
Svarstydamas gyvenimo prasms, t.y.
egzistencialistiniais klausimais, Kamiu
remiasi dviem svarbiausiomis idjomis:
absurdo ir maito.

Romanas
Svetimas

geram vardui, be to, ir materialinei

gerovei. Nors raytojas aikiai
solidarizuojasi su paemintu ir
atstumtu herojumi, vilties tai jam
neteikia: atgrasiu ir nenaudingu
padaru taps Gregoras eimos
pasmerk-kiamas mirti, maa to,
sielodamasis dl nepateisintos
atsakomybs, to ima trokti ir pats.
Antrojo pasaulinio karo metais
tokiomis netikrumo slygomis gim
tai, kas pasaulio literatros
istorij jo kaip absurdo ir
egzistencializmo idj koncentratas.
Tai- romanas Svetimas. Merso,
danai vadinamas ms laik
herojumi, arba tikriau- absurdo
herojumi. Tai mogus, kuris
atsisako naiviai tikti tuo, kuo tiki
visuomens dauguma,- laims
formulmis, ritualais, privalomais
jausmais, padoraus pilieio elgesio
normomis, nes velg jose
veidmainyst. Visuomen, praradusi
auktesnius tikslus, nebesiek
tobulumo, bet toliau vaidina
tvarking, padori, tikini ir veria
vaidinti kitus. Merso atsisako
meluoti, veltis visuomens aidim,
net atsisako dirbtinai ispaust
aar ir pasitinka mamos mirt
toki, kokia ji yra- nyki ir
nereikminga. Merso demaskuoja
visuomen, troktani vaidinti
gra spektakl, o i gindamasi
sutraiko j pasitelkusi teism ir
giljotin.
Indr Kemit 2013m.

mogus, igyvens nors vien

vienintel dien, galt nesunkiai
igyventi imt met kaljime. Jam
pakakt prisiminim, kurie neleist
nuobodiauti.
Mama danai sakydavo, kad
niekuomet mogus nra visikai
nelaimingas.

Antanas kma

Katastrof/
egzodo
literatra

Antanas kma- vienas ymiausi XX a.

vidurio lietuvi prozinink ir dramaturg.
Savo kryboje jis ireik katastrof
laikotarpio mogaus pasaulvok- vertybi
grities, mogaus vidinio suskilimo, baims,
grsms, nevilties igyvenimus. iai krizinei
patiriai jis rado ir tinkam menin kalb suaiyt, daugiasluoksn, ir ataust
metaforomis ir simbolinmis nuorodomis.

Romanas
Balta
drobul

Jie taip pat vien dien bus

nuteisti. Jis taip pat bus nuteistas. J
apkaltins mogudyste, bet nuudys
u tai, kad neverk per savo motinos
laidotuves.
Balta drobul- vienas ymiausi
XX a. lietuvi roman.
Konservatyvesni pair kritikai j
peik dl perdm atviros erotikos ir
pesimizmo, o modernieji raytojai ir
kritikai krin gyr u siningum,
teig, kad su juo lietuvi proza
pagaliau veik atsilikim nuo savo
laiko Vakar literatros. Balta
drobul- tai ir XX a. vidurio
lietuvi, europiei istorins
patirties dokumentas ir to
laikotarpio dvasins katastrofos
apibendrinimas, ir modernaus
mogaus savijautos- vidinio
suskilimo, vienatvs, pastovi
vertybi ilgesio- negailestingai
atvira, skausminga iraika. Tai ir
XX a. vidurio lietuvi, europiei
istorins patirties dokumentas ir to
laikotarpio dvasins katastrofos
Indr Kemit 2013m.

apibendrinimas. Tai ir romanas apie

krj ir kryb, ir romanas apie
meil; ir bene ymiausias XX a.
lietuvi miestietikosios prozos
krinys.
Vienas esmingiausi motyv yra
viebuio keltuvas, kitas- romano
pavadinime nurodyta balta drobul.
Su jais susijusios bties prasms,
meils, krybos, beprotybs, istorijos
temos sudaro problematikos rmus.
Balta drobul- i esms vieno
mogaus smons psichologinis
romanas. Krinys pagal pasakojimo
laik tartum sudarytas i trij
aukt: pirm aukt sudaro nepilna
para i lietuvi poeto ir keltuvininko
gyvenimo, antrasis auktas- tai
skyriai i Antano Garvos ura ir
trei aukt sudaro praeitis, kuri
atskleidia ne pats Garva, o
treiojo asmens pasakotojas.
XX a. antrosios
puss proza
XX a. antroji
pus- XXI a.
pradia
Justinas
Marcinkeviius

Vienas svarbiausi klausim- ar puoselti ir

rayti gimtja lietuvi kalba, ar savo
krybai pasirinkti perspektyvesn - rus,
angl, prancz kalb? Temos: tvyn,
istorija, kalba.
Justinas Marcinkeviius lietuvi literatroje
uima savit viet. Svarbiausios jo krybos
temos- Lietuva, lietuvi kalba, gamta.
Klasikin lietuvi literatros tradicija, labai
svarbi iam poetui, vairi politini
reikalavim varomai XX a. antrosios pus s
lietuvi poezijai buvo ir patikima atrama,
padjusi rasti savo keli. Bene ymiausias
nepriklausomos Lietuvos poetas, vadinamas
ms tautos sine.

Drama
Mavydas.
Trij dali
giesm

Mavydas- antroji Marcinkeviiaus

trilogijos dalis. Pagrindinis io
krinio veikjas- pirmosios
lietuvikos knygos autorius
Martynas Mavydas. Mavydasklebonas, kuris labiausiai turt
skleisti tikjim, savo pareig jis
suvokia kiek kitaip: Ne tikjimas
svarbu, ne maldos, o tai, k mogui
gero padarai. Geri darbai- toli
Indr Kemit 2013m.

Justinas
Marcinkeviius

Eilraiai

grau ne kertinis akmuo

imintingoje ir dvasikai svarioje
Mavydo asmenybje. Jispatriotikas, siekiantis visa ko
geriausio savo tvynei, savo misija ir
pareiga laiko suglausti abu
Nemuno krantus.
Poetinje dramoje Mavydas
susikryiuoja pagrindins Just.
Marcinkeviiaus krybos temos:
tvyns, meils, kalbos, kalts,
atgailos. Btent pastarosios
vertybs ir akcentuojamos ioje
dramoje ir pagrindinio veikjo
Mavydo paveiksle. Patriotikumas,
brolika meil, kalbos isaugojimas,
kalt, pareiga ir atgaila,
geranorikumas- pagrindins
poetinje dramoje Mavydas
akcentuojamos vertybs.
em, duona, namai, vanduo, ugnis
atidaro duris Justino
Marcinkeviiaus lyrikos pasaul. Taipagrindiniai mogikos bties
elementai: ia ms pradia ir
pabaiga. Justino Marcinkeviiaus
eilratis pasim itus odius i
kaimo gryios, pakilo filosofinius
akiraius ir vl leidosi juos kaip
gimtj lizd. A iaugau kaime ir
myliu j kaip tikrai gali mylti kaimo
mogus. Myliu em, kuri mus
maitina, mikus, dang, vanden.
Lyriniame eilratyje svarbus
atsidusimas- tai, kas pasakoma
tiesiogiai ir tiesiogiai nepasakoma.
Indr Kemit 2013m.

Juozas Aputis

Juozas Aputis- ikiliausias sovietinio

laikotarpio modernios psichologins novels
ir apysakos autorius, tss Jono Bilino
prozos tradicij. Raytojas tikrovikai
vaizdavo gyvenamojo meto dalykus,
socialin aplink, kaimo buit, bet
svarbiausia jam- mogaus igyvenimai,
bsenos, smons procesai, subtils ryiai su
aplinka ir kitais monmis. Bendra krybos
tema- emdirbio kultros ir lietuvi tautos
likimas istorijoje. Raytojo proza,
atspindinti okupuotos tautos bsen,
persmelkta rpesio, nerimo ir graudulio.
Apuio novel lietuvi literatroje
reikminga ne dl krybini iekojim ar
modernizmo bandym, jos meninio savitumo
esm- aiki autoriaus dorovin pozicija,
etinis mogaus vertinimas, humanistinio
dvasingumo taka.

Novels
Dobil.
1954 m.
nakt;
vis po
Marazyno
uolu;
veikti
save;
Lidija
Skoblikova
ir tvo
ingsniai;

Dobil. 1954 m. nakt- po vienos

nakties Martynas- nebe svajojantis
vaikinas, nuleids rankas ir
nekamuojamas rpesi, bet savo
pasaulio su sodybom, laivais ir
nupjautais laukais herojus, kuris
turi eimoje, sodyboje atstoti tv,
motinos globj, sodybos
eiminink, turintis apginti,
isaugoti savo pasaul. vis po
Marazyno uolu- Krybos
procesas ia- uns egzekucija, kuri
stebi visi toje aplinkoje esantys
mons, o kaimo aplinka su
nusenusiu uolu, isigimusiu
kaimu, ikraipya kalba ir bailiais
monmis- tik fonas nekasdieniniam
kaimo vykiui. Svarbiausias veiksmo
motyvas- senatv. ia vaizduojami
bails mons, nustekenti gyvnai,
kuriuos istumia jaunoji karta stipri ir pilna jg. Vaizduojami
ryks kontrastai tarp senosios ir
jaunosios kartos. veikti save(pastraipos ssiuvinyje)

Marius
Katilikis
Sigitas Geda

Indr Kemit 2013m.