ABSOLIUTIZMAS EUROPOJE

I. Absoliutizmas, jo bruožai
Absoliutizmas – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia priklauso monarchui
XVI-XVII a. – įsigalėjo absoliutizmas
Absoliutizmo bruožai:
1. Stipri ir neapribota monarcho valdžia
2. Biurokratizacija (valdininkų sistema)
3. Militarizacija (Stipri kariuomenė)
4. Merkantilizmas (prekybos ir pramonės plėtojimas, remiant eksportą ir keliant muitus importui)
II. Absoliutizmas Ispanijoje
Ispanija – pirmoji absoliutinė valstybė
Karolis I (V) – Ispanijos karalius (1516-1556 m.), įtvirtinęs absoliutizmą
Pilypas II – Ispanijos karalius (1556-1598 m.), kuriam valdant absoliutizmas klestėjo ASMENYBĖS:
Eskorialis – Ispanijos karalių rūmai
Ispanija – XVI a. galingiausia valstybė (Ispanijos valdose „niekada nenusileidžia saulė“)
III. Absoliutizmo įtvirtinimas Prancūzijoje. Kardinolas Rišeljė
Prancūzija – valstybė, kurioje absoliutizmas suklestėjo
Henrikas IV – Prancūzijos karalius (1579-1610 m.), pradėjęs įtvirtinti absoliutizmas
Liudvikas XIII – Prancūzijos karalius (1610-1643 m.), kuriam valdant įtvirtintas absoliutizmas
Kardinolas Rišeljė – Prancūzijos pirmasis ministras (1624-1642 m.), įtvirtinęs absoliutizmą
Rišeljė veikla:
1. Absoliutizmo įtvirtinimas: Nustota šaukti generalinius luomus ir apribotos parlamentų teisės + Apribota
provincijų savivalda ir provincijoms valdyti paskirti intendantai
2. Ūkio plėtojimas – parama manufaktūroms, prekybinio laivyno plėtra, kolonijinė ekspansija
3. Panaikinta hugenotų politinė autonomija
4. Kultūros plėtojimas – parama menui ir mokslui, Prancūzijos Akademijos įkūrimas
5. Aktyvi užsienio politika – Trisdešimtmečio karo metu remti Habsburgų priešininkai protestantai

Rišeljė Liudvikas XIV

IV. Absoliutizmas klestėjimas Prancūzijoje. „Karalius saulė“ Liudvikas XIV

Kardinolas Mazarinis – Prancūzijos pirmasis ministras (1642-1661 m.), kuris tęsė absoliutizmą įtvirtinimą
Liudvikas XIV – Prancūzijos karalius (1643-1715 m.), kuriam valdant klestėjo absoliutizmas („Valstybė – tai
aš“/“Karalius saulė“)
Liudviko XIV veikla:
1. Absoliutizmo klestėjimas: Visiškai apribotos savivaldos institucijos + Rėmimasis biurokratija + Bajorijos
politinis ir ekonominis pajungimas karaliaus rūmuose
2. Merkantilizmas ir nesėkmingas bandymas sutvarkyti valstybės finansus
3. Reguliarios kariuomenės ir karinės infrastruktūros sukūrimas
4. Nanto edikto panaikinimas ir hugenotų išvijimas, katalikų bažnyčios pajungimas.
5. Kultūros rėmimas
6. Nuolatiniai karai su Habsburgais
Versalis – Prancūzijos karalių rūmai
Prancūzija – XVII-XVIII a. galingiausia valstybė

RUSIJA XVI-XVIII A.
I. Nuo Kijevo Rusios iki Maskvos Rusijos
1132 m. – Kijevo Rusia suiro
1236-1240 m. – Totoriai nukariavo Rusios kunigaikštystes
XIV-XV a. – iškilo Maskvos kunigaikštystė
Ivanas Kalita – Maskvos kunigaikštis 1325-1341 m., gavęs iš chano Didžiojo kunigaikščio titulą ir teisę rinkti
duoklę bei pristatyti ją į Aukso ordą
1380 m. – Kulikovo mūšis, kuriame rusai nugalėjo totorius
Dmitrijus Donietis – Maskvos didysis kunigaikštis (1359-1380 m.), laimėjęs Kulikovo mūšį
1480 m. – rusai nusimetė totorių jungą
Ivanas III Didysis – Maskvos didysis kunigaikštis (1462-1505 m.), nusimetęs totorių jungą ir pasiskelbęs Visos
Rusijos valdovu
Ivanas IV Rūstusis – Maskvos didysis kunigaikštis (1533/1547-1583 m.), centralizavęs Rusiją ir pasiskelbęs caru
Opričnina – Ivano IV sukurta politinė sistema, kai centrinės derlingiausios žemės buvo atskirtos ir pavadintos
opričnina, kurioje buvo konfiskuojamos caro priešininkų žemės ir turtai, o jie patys tremiami į valstybės
pakraščius. Opričninos tiklas buvo palaužti dalinių kunigaikščių ir bojarinų pasipriešinimą, centralizuoti valstybę
ir įtvirtinti caro valdžią
1565-1572 m. – Opričnina

Ivanas IV Aleksejus Michailovičius

II. „Didžioji sumaištis“. Romanovų dinastija ir patvaldystės įtvirtinimas
1598-1613 m. – „Didžioji sumaištis“
1604-1606 m./1607-1609 m. – Dmitrijų Apsišaukėlių veikla
1610-1612 m. – Lenkai ir lietuviai buvo užėmę Maskvą
1611-1612 m. – antilenkiškas sukilimas Rusijoje
Kuzma Mininas ir Dmitrijus Požerskis – antilenkiško sukilimo 1611-1612 m. – vadovai
1613 m. – Caru paskelbimas Michailas Romanovas. Romanovų dinastijos (1613-1917 m.) pradžia
Aleksejus Michailovičius – Rusijos caras 1645-1676 m., įtvirtinęs patvaldystę, prijungęs prie Rusijos Smolenską
ir Kijevą, didelę dalį Sibiro
Patvaldystė – absoliutizmas
1649 m. – Soboro teisynas, įtvirtinęs patvaldystę ir baudžiavą
Nikonas – Maskvos patriarchas, 1652-1658 m. įvykdęs bažnyčios reforma, kuri suskaldė ortodoksus į Stačiatikius
ir sentikius
1670-1671 m – Stepano Razino vadovaujamas valstiečių sukilimas
Rusija XVII a. pab. Tapo didžiausia pasaulio valstybe
III. Petras I ir jo reformos
Petras I Didysis – Rusijos caras 1682/1689-1725 m., suvakarietinęs Rusiją ir pasiskelbęs imperatoriumi
Petro I reformos:
1. Karinės: Reguliarios kariuomenės iš rekrūtų sukūrimas + Laivyno sukūrimas + Privaloma karinė tarnyba
bajorams
2. Administracinės: Senato įkūrimas + Kolegijų įkūrimas + Gubernijų įkūrimas + Švenčiausiojo Sinodo
sukūrimas + Valdininkų sistemos sukūrimas + Sostinės perkėlimas į Sankt-Peterburgą
3. Ūkinės reformos (pagalvės mokestis, pinigų reforma, parama manufaktūrų kūrimui)
4. Kultūrinės reformos (mokyklų kūrimas, Julijaus kalendoriaus įvedimas, naujo raidyno įvedimas, papročių,
tradicijų ir buities keitimas)
1700-721 m. – Šiaurės karas („Lango į Europą kirtimas“)
1709 m. – Poltavos mūšis
1721 m. – Rusija paskelbta imperija (Rusija tapo didžiąja valstybe)

Petras I Jekaterina II
IV. Jekaterinos II valdymas
ASMENYBĖS:
Jekaterina II Didžioji – Rusijos imperatorė 1762-1796 m.
Jekaterinos II Didžiosios valdymo bruožai:
1. Patvaldystės stiprinimas ir biurokratizacijos gilinimas
2. Bajorų teisių plėtra ir baudžiavos stiprinimas
3. Rusijos teritorinė plėtra: Krymo, Š. Kaukazo, Juodosios jūros pakrančių prisijungimas ir ATR dalybos
1773-1775 m. – Jemeljano Pugačiovo vadovaujamas valstiečių sukilimas

VOKIETIJOS ŽEMĖS XVII-XVIII A.

I. Vokietija po Trisdešimtmečio karo
1618-1648 m. – Trisdešimtmetis karas
1648 m. – Vestfalijos taika, padalinusi Vokietiją į 360 valstybių
Pagrindinės Vokietijos valstybės:
1. Austrija (Habsburgai)
2. Prūsija (Hohencolernas)
II. Habsburgų valdos
1273/1439 m. – Habsburgai tapo Šv. Romos imperatoriais
1278 m. – Habsburgai pradėjo valdyti Austriją
1526 m. – Habsburgai tapo Čekijos ir Vengrijos valdovais
1683 m. – turkai antrą kartą apgulė Vieną. Lenkai, vadovaujami karaliaus Jano Sobieskio, sutriuškino turkus
Marija Teresė – Austrijos imperatorė (1740-1780 m.), kuriai valdant klestėjo absoliutizmas

Marija Teresė Fridrichas II

III. Prūsijos raida
1525 m. – Kryžiuočių ordinas virto Prūsijos kunigaikštyste
Albrechtas Hohencolernas – paskutinis Kryžiuočių ordino didysis magistras, priėmęs liuteronybę ir pasiskelbęs
Prūsijos kunigaikščiu
1618 m. – Brandenburgo-Prūsijos sąjunga
1660 m. – Prūsija išsivadavo iš ATR vasalinės priklausomybės
Frydrichas Vilhelmas – Prūsijos kunigaikštis (1640-1688 m.), įtvirtinęs absoliutizmą („Didysis kurfiurstas“)
1701 m. – paskelbta Prūsijos karalystė
Frydrichas I – pirmasis Prūsijos karalius (1698-1713 m.)
Frydrichas Vilhelmas I – Prūsijos karalius (1713-1740 m.), kuriam valdant klestėjo absoliutizmas („Karalius-
seržantas“)
Frydrichas II – Prūsijos karalius (1440-1786 m.), įtvirtinęs „apšviestąjį absoliutizmą“, pavertęs Prūsiją didžiąja
valstybe („Karalius-filosofas“)
Junkeriai – stambūs Prūsijos dvarininkai
1756-1763 m. – Septynmetis karas, po kurio Prūsija tapo didžiąja valstybe