Didžioji Prancūzijos revoliucija (DPR) (1789-1794/1799)

 Tai pirmoji revoliucija Prancūzijoje, bet ne paskutinė (iš viso bus 3, bet nė viena
negaus didžiosios pavadinimo; Didžioji – nes 10metų vyko, ir iš esmės pakeitė ne tik
Prancūzijos istoriją, situaciją, bet ir visos Europos.)
 Visi istorikai sutaria dėl to, kada prasidėjo revoliucija, bet ne visi – kada baigėsi.
Vieni sako kad jau 1794m nieks nebevyksta Europoje, bet didžioji dalis linkę su
Napoleono atėjimu į valdžią (1799) užbaigti revoliuciją);
 Revoliucija – prievarta vykdomas valstybės santvarkos esminis pakeitimas
(nemaišyti to su perversmu, maištu, sukilimu. Revoliucija siejama su kraujo
praliejimu. Ir esminiu valstybės santvarkos pakeitimu.)

 Priežastys:
o Ekonominės:
1. Feodaliniai mokesčiai ir duoklės – išlikę mokesčiai už malūnus, kelius, tiltus,
„druskos mokestis“, dešimtinė. (tai žmones piktina);
2. Nederliai, badas, stichinės nelaimės (to pasekmė: maisto produktų kainos stipriai
sukyla ir žmonės nebeišgali, gyvena gatvėse);
3. Didelės išlaidos karaliaus dvaro išlaikymui (36mln. livrų per metus reikia išlaikyti
karaliaus dvarą, kai tuo tarpu soc. ir švietimo reikmėms skiria 12mln.);
4. Skolos užsieniui – 7metų karas, pagalba JAV privertė įsiskolinti Prancūziją, o skolas
reikėjo vis vien atiduoti. Vadinas, didinami mokesčiai gyventojų.
5. Nepavykusios A. Tiurgo ir Ž. Nekero finansinės reformos (buvo galvojama
apmokestinti 1,2 luomą, bet bajorai sukilo);
6. Išaugusios maisto produktų kainos (tai išvaro žmones į gatves, skatina vogimą);
o Politinės:
1. Išlikęs absoliutizmas – karaliaus valdžios nevaržė jokie atstovaujami institutai.
2. Teismo priklausomybė nuo aukščiausios valdžios.
3. Liudviko XVI nesugebėjimas valdyti, pasidavimas žmonos Marijos Antuanetės ir
dieviškių įtakai.
o Socialinės:
1. Visuomenės susiskirstymas į luomus: I – dvasininkija, II – bajorija, III -visi likusieji
(miestiečiai, buržuazija).
2. Luomų uždarumas.
3. Skurdas, socialiniai (sankiulotų – Paryžiaus varguomenės) neramumai.
o Idėjinės ištakos:
1. Apšvieta, švietėjų idėjos apie padalintą valdžią;
2. Pavyzdžiai: Anglijos konstitucinė monarchija, JAV nepriklausomybės deklaracija.
  Revoliucijos tikslas: apriboti karaliaus valdžią (konstituciją), išspręsti mokesčių
klausimą (apmokestinti visus luomus);
 Pretekstas: 1789m. sušaukti generaliniai luomai;

Revoliucijos etapai ir svarbiausi įvykiai

I ETAPAS
 Pradžia 1789m. liepos 14d.
 Siejama su Bastilijos (kalėjimo) šturmu – absoliutizmo simbolio žlugimu.
 Revoliucija maištų ir sukilimų pavidalu išplinta po visą šalį.
 Priimta „žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“. Įtvirtina šūkį „laisvė, lygybė ir
brolybė“, duoda pradžią reformoms.

o REFORMOS:
1. Sukurta Paryžiaus komuna (miestiečių sukilimas) ir Nacionalinė gvardija (vidaus
reikalų kariuomenė);
2. Panaikintos senjorinės privilegijos (medžioklės, teismų);
3. Panaikinami luominiai apribojimai, III luomas užsiima politine veikla;
4. Visos bažnytinės nuosavybės perdavimo tautai įstatymai;
5. Dešimtinės panaikinimas;
6. Bažnytinių žemių išpardavimas;
7. Sulygintos katalikų ir kitatikių teisės;
8. Panaikinti cechai, vidaus muitinės, titulai, paveldima bajorystė;
9. Įvesta nauja matų sistema;
10. Sukurta dabartinė Prancūzijos vėliava;
Absoliutizmas nors ir susilpnintas, jis niekur nedingo.
II ETAPAS: Nuo monarchijos prie respublikos (1790-1793).
 Liudviko XVI bandymas pabėgti iš Paryžiaus ir jo areštas (tai prancūzams kyla
klausimas, ar Liudvikas tikrai su Prancūzija, ar prieš);
 1791m. priimama pirmoji Prancūzijos konstitucija, kurioje įtvirtinama konstitucinė
monarchija su valdžios padalijimo principu (absoliutizmo jau nebėra);
 1792m. karalius ir jo šalininkai (sekėjai), norėdami nukreipti dėmesį nuo vidaus
problemų, o revoliucionieriai – išplatinti savo pertvarkymus visoje Europoje,
išprovokuoja karą su Austrija, vėliau su Prūsija (1792 prasidėję karai tęsėsi iki 1815)
(karai su užsienio valstybėmis)
  Karo metu karalius areštuojamas, yra įtariamas tėvynės išdavimu. Tai reiškė
konstitucinės monarchijos pabaigą. (Vadinasi reikia galvoti apie naują valdymo
formą, bet tai gali būti įgyvendinta tik tada, kai karaliui bus nukirsta galva);
 Įkalintų kilmingųjų skerdynės Paryžiuje (irgi įtariami valstybės išdavimu)‘
 1792 09 Prancūzija skelbiama respublika.
Etapai per 2 laikotarpius revoliucijos: absoliutinė monarchija  konstitucinė monarchija 
respublika;
 Dėl nesutarimų, kaip toliau tęsti revoliuciją skyla III luomas į:
1. Žirondistus (mano, kad reikia baigti revoliuciją, kad viską jau pasiekėm); - stambūs
verslininkai.
2. Jakobinai (mano, kad revoliuciją reikia tęsti, nes varguomenė taip nieko iš to ir
negavo) – varguomenę atstovauja.
3. „Pelkė“ – be nuomonės. Neapsisprendžia.
 1793 01 21 giljotinuojamas Liudvikas XVI. (Buvo taikoma taisyklė: jei krisdamas peilis
užstrigo ir nepalietė kaklo – žmogus paleidžiamas, nes neva tai „Dievo įsikišimas“,
giljotina jo pasigailėjo)
 Po mirties nuosprendžio karaliui įvykdymo prieš Prancūziją stoja visos monarchinės
valstybės. Prasideda karai su Anglija, Olandija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Prūsija,
vokiečių ir italų valstybės (dėl to nes yra stabdomas absoliutizmas);
 Kyla pasipriešinimas ir pačioje Prancūzijoje – Vandėjoje rojalistai pradeda
kontrrevoliuciją (rojalistas – monarchistas);

III ETAPAS Jakobinų diktatūra (1793-1794)

 Žiauriausias DPR laikotarpis. Reformos gal ir neblogos, bet būdai, kaip jos
įgyvendinamos – žiaurūs.
 Pasinaudodami „pelkės“ neapsisprendimu jakobinai perversmo keliu užgrobė
valdžią ir pradėjo kurti diktatūrą (kol kas jie ne partija, o grupuotė);
o Diktatūra – vieno žmogaus ar žmonių grupės valdžia, paremta prievarta. Požymiai:
11. Neteisėtas atėjimas į valdžią;
12. Valdžios uzurpavimas (visa valdžia atitenka jakobinams, nors pagal demokratiją
valdžia turi būti padalinta į 3 dalis. O jakobinai perėmė viską);
13. Smurtiškas susidorojimas su kitaminčiais;
14. Daugelio gyvenimo sričių kontrolė (totalitarizmas – viską kontroliuoja,
autoritarizmas – politinis, visuomeninis gyvenimas kontroliuojamas);
15. Agresyvi užsienio politika;
 Jakobinų lyderis: M. Robespjeras (buvo vadinamas nepaperkamuoju; daryti įtakos
jam niekas negalėjo; galėjo žudyti ir savo šeimos narius; taip pat atvirai palaikė
terorą);
  Jakobinai savo rankose sutelkė (uzurpavo) visą valdžią:
16. Jiems buvo pavaldus parlamentas (sunaikina žirondistus parlamente);
17. Jie įkūrė Visuomenės gelbėjimo komitetą, turėjusi atlikti vyriausybės funkcijas (jam
vadovavo Robespjeras);
18. Įvedė revoliucinį tribunolą, kuris buvo aukščiausia teisminė valdžia. (Valdžios
viršūnėje – Robespjeras);
 Jakobinų reformos:
o Jakobinai norėdami atstatyti iždą išparduoda emigrantų žemes;
o Galutinai panaikinamas feodalizmas, valstiečiai tampa savo žemės savininkais;
o 1793m. priimta nauja konstitucija, pati demokratiškiausia, bet neįsigali;
o Įvestas naujas kalendorius (nauji metai – nuo liepos 14d., savaitėje – 10dienų),
keičiami gatvių pavadinimai, leistinas tik vienas kreipinys „tu“, kainų lubos
nustatomos (Kad suvaldyti kainų augimą);
o Karinės reformos ir kariuomenės modernizavimas;
o Įvestas „aukščiausios būtybės kultas“, turėjęs išstumti katalikų bažnyčią (aukščiausia
būtybė – Robespjeras);
o Teroras ir prieš kontrrevoliucionierius ir prieš revoliucionierius; Ir pačiam jakobinų
tarpe plito; (labai dažnas reiškinys, nes kai kurie jakobinai sakė, kad gal sušvelninti tą
terorą, juk žmonės nespėja prisitaikyti prie tiek naujovių); „Revoliucija kaip Saturnas
ryja savo vaikus“.
o Nesutarimai dėl diktatūros ir smurto naudojimo suskaido jakobinus į nuosaikiuosius
(Ž. Dantenas) ir radikaliuosius (Ž. Eberas). Abu buvo Robespjero giljotinuoti.
Atsikratė konkurentų.
o 1794m. įvyksta kontrrperversmas. Išlikę gyvi žirondistai ir „pelkės“ nariai susivienija
ir įvykdo termidoro (mėnesio pavadinimas) perversmas. Robespjeras suimamas ir
giljotinuojamas. Baigiasi jų diktatūra.

IV direktorija 1794-1799
 „Baltasis teroras“ prieš jakobinus, jų veiklos uždraudimas; „auksinio jaunimo“
siautėjimas (jaunimas, kuris praturtėjo revoliucijos metu ir pradėjo reikštis);
 1795m. priimta nauja konstitucija, kuri valdžią perleidžia 5 direktoriams – taip
suformuojama direktorija;
 Pakilo produktų kainos, infliacija, korupcija, badas, juodoji rinka, finansinės ir
ekonominės krizės;
 Šalį krečia rojalistų ir sankiulotų (varguomenės) maištai;
 1799m. po perversmo į valdžią ateina Napoleonas Bonapartas.
Kai prancūzai pradėjo kovą, ją pradėjo prieš absoliutizmą. 10metų kovėsi, bandė
įvairiausias valdymo formas ir vis vien grįžo prie absoliutizmo.
DPR padariniai
 Likviduotas feodalizmas, valstiečiai – žemės savininkai; panaikinti luominiai
apribojimai, titulai, prievolės; bažnyčia pavaldi pasaulietinei valdžiai;
 Susikuria nauja politinė jėga – buržuazija (imlūs naujovėms);
 Sudaromos sąlygos vystytis kapitalizmui, nacionalinei rinkai (kai atsižvelgiama ne į
valdžios, bet į žmonių poreikius) ir laisvai prekybai.
 Sudaromos sąlygos formuotis liberalizmui, suaktyvėja visuomenės dalyvavimas
politiniame gyvenime.
 Pasikeičia žmonių požiūris į valdžią (respublika). Susiformuoja nuostata, kad valdžią
galima užgrobti jėga.
Absoliutinė monarchija  konstitucinė monarchija  respublika  diktatūra  direktorija
(paskutiniai 3 – perversmo būdu);
 Paskelbtos demokratinės teisės ir laisvės; pradėta kurti civilinė teisėtvarka; pilietinė
visuomenė formuojasi (nebe luomai);
 Pirmą kartą iškeltas vyrų ir moterų lygybės klausimas;