Pasaulis ir Lietuva tarpukario laikotarpiu

Fašizmo įsigalėjimas Italijoje

 Atsakyti į klausimus
• Nurodyti esminius fašizmo ideologijos bruožus
• Nurodyti ir paaiškinti fašistų atėjimo į valdžią Italijoje
priežastis ir pobūdį
• Nurodyti totalitarinio režimo susiformavimo Italijoje
požymius
• Mokėti nurodyti ir apibudinti Italijos fašizmo vidaus ir
užsienio politikos tikslus ir esmę

• G. Kaselis ir kt. 25 str.

• Šaltiniai . Prtb. 6 uždt. P.24-26
• Pasaulis ir Lietuva. P.212-227
 Prisiminti:

Kurios sąjungos pusėje, Pirmo

pasaulinio karo metais, kariavo
Italija?
Kodėl Italija buvo nusivylusi Paryžiaus
konferencijos rezultatais?
 Fašizmo pradžia
Italijoje
•

• 1921 m. fašistai
pasiskelbė partija.
• Jos vadovu tapo
B. Musolinis.

• B. Musolinis
•1883 – 1945 m.)
 Italijos fašizmo simbolis- fašina

1922.10.27.
Atėjimo į valdžią
būdas-nedemokratinis
 Fašizmo esmė ir atėjimas į valdžią
• Kokias idėjas propagavo Italijos
fašistai?
• Kokios priežastys lėmė fašistų atėjimą
į valdžią Italijoje ir kokiu būdu tai
buvo padaryta?
G. Kaselis ir kt.P.184-189
Lietuva ir pasaulis. P.212-219
 Fašizmo esmė
• Sąvoka ”fašizmas” kilusi iš žodžio fascio – virbų ryšulys. Tai buvęs
romėnų valdininkų valdžios simbolis
• Fašizmas- kraštutinis nacionalistinis judėjimas
• Nepakantumas demokratijai
• Tautos,nacijos vienybė ir išskirtinumas
• Tikėjimas vadu, besalygiškas paklusnumas jam
• Asmens laisvės pajungimas nacijai ir valstybei
• Organizacijų, tame tarpe ir sukarintų ,kūrimas
• Fašistinėms organizacijoms būdingi bruožai:drausmė,paklusnumas
vadui,atsidavimas idėjai,ženkliukai, uniformos,karinė apranga,fizinė
jėga, prievarta
• Netikėjimas taika. Karas laikomas dorybe.
• Nepripažįstama prigimtinė žmonių lygybė ir galimybė dalyvauti
valstybės valdyme
• Propaguojamas siekis plėsti tautos teritoriją, kurti imperiją, pajungti
kitas tautas
• Fašistų simbolis – svastika.Fašizmo pradininkai: Musolinis, Danunsijus.
• Fašistų ideologiją rėmė įvairūs visuomenės sluoksniai: dvarininkai,
buržuazija, darbininkai, valstiečiai, inteligentija, kariškiai
 Fašistų atėjimas į valdžią Italijoje priežastys
• Italijos gyventojų nepasitenkinimas Paryžiaus
konferencijos sprendimais
• Gyventojus slėgė Italijos įsiskolinimas D. Britanijai
ir JAV karo metais
• Pokario ekonominė suirutė
• Anarchijos apraiškos: politinė Italijos krizė-
streikai, fabrikų užiminėjimas,dvarininkų žemių
grobimas, dažna vyriasybių kaita; nacionalistinių
idėjų sklaida
• Kairiųjų jėgų stiprėjimas
• Italijos fašistų pasiryžimas užgrobti valdžią
• Netikėjimas demokratija ir jos galimybėmis ateiti į
 Fašistų atėjimas į valdžią Italijoje
• 1922.10.29. fašistų atėjimas į valdžią Italijoje
• Fašistų žygis iš Neapolio į Romą
• Karalius Viktoras Emanuelis III Musoliniui
paveda suformuoti vyriausybę
• Fašistai ateina į valdžią nesulaukę jokio
pasipriešinimo, darydami spaudimą karaliui
• Užsitikrinęs karaliaus, Bažnyčios, kariuomenės
ir dalies politinių partijų paramą Musolinis
įma griauti demokratinę Italijos santvarką
 Italijos fašistų politika
 Kokie pokyčiai Italijoje rodė
diktatūrinio režimo kūrimą?
 Fašistų socialinės politikos bruožai ir
tikslai
 Užsienio politikos bruožai ir tikslai

P.185-187
 Italijos fašistų valdymo laikotarpiai
• 1922-1925m. Pereinamasis
• Dar veikė kai kurie parlamentinės valstybės
institutai
• 1926-1929
• Totalitarinės diktatūros įvedimas

• 1929-1943m.
• Korporacinės fašistinės valstybės kūrimas
 Demokratinės santvarkos griovimas
Įkurta Didžioji fašistų taryba (vyriausybė).Jos nariais galėjo būti tik
fašistai;
• Apribotos parlamento teisės;vykdomoji valdžia tapo viršesnė už
parlamentą ir jai nepavaldi. Dučei (Musoliniui) suteikta teisė leisti
įstatymus;
• Įvestas naujas rinkimų įstatymas, pagal kurį laimėjusi rinkimus partija
gauna parlamente 2/3 mandatų;Po naujų rinkimų fašistai gavo
paralmente 70proc. mandatų pradeda griežtesnį diktatūros kūrimą:
• Partijos, profsąjungos, streikai buvo uždrausti, įvesta spaudos
cenzūra
• Režimo priešininkai buvo sodinami į kalėjimus arba tremiami;
• Apribotos savivaldybių teisės;
• Įsteigtas Ypatingasis teismas valstybei ginti;
• Teisėjais ir valdininkai galėjo būti tik fašistų partijos nariai
• Juodmarškiniai virto valstybės milicija;
• Fašistinės pažiūros buvo skleidžiamos mokyklose, vaikų ir jaunimo
 Specifiniai Italijos diktatūros bruožai
• Tačiau fašistinė Italijos diktatūra niekada
nevirto tokia totalitarine kaip nacizmas ar
stalinizmas.
• Čia iš esmės nebuvo dėl rasinių ar religinių
motyvų persekiojamų žmonių.
• Nedegė laužuose knygos.
• Niekas masiškai nežudė režimo
opozicionierių.
• Italijoje neišaugo nė viena koncentracijos
stovykla
 Socialinė-ekonominė fašistų politika
•Pramonės globojimas,importo ribojimas, nutrauktos
subsidijos nerentabilioms įmonėms; Vyriausybė rėmė
didžiuosius verslininkus;
•Viešų darbų organizavimas. Nedarbo likvidavimas
•Gyvenamų namų statyba
•Armijos modernizavimas
•Daugiavaikių ir neturtingų šeimų rėmimas
•1934 m. vietoj profsąjungų pradėtos steigti kai kurių
pramonės šakų korporacijos. Įkurta nacionalinė korporacijų
taryba;
•Kurtos fašistinės vaikų ir jaunimo organizacijos;
•Įvestas naujas kalendorius;
•Sureguliuotas nuo 1870m išlikęs valstybės konfliktas su
Popiežiaus valstybe
•Nesutarimai su katalikų bažnyčia dėl jaunimo
auklėjimo
•Susidorojimas su mafija
 Užsienio politika
• 3 - ajame dešimtmetyje Italija laikėsi savarankiškos,
taikingos užsienio politikos.
-Rėmė Austrijos nepriklausomybę.
-Kartu su Prancūzija ir Anglija pasmerkė Vokietiją, kai ši
užėmė demilitarizuotą Reino zoną.
4 - ajame dešimtmetyje Italijos politika agresyvėjo.
• Musolinis siekė sukurti Romos imperiją, dominuoti Viduržemio
jūroje.
-1935 m. Italija užėmė Etiopiją, todėl Italija buvo pašalinta iš Tautų
Sąjungos
• Vykdydamas agresyvią užsienio politiką, Musolinis suartėjo su
Hitleriu.1936-1939m. Rėmė Ispanijoje pilietinio karo metu
maištininkus frankistus
• 1936m. Su Vokietija sudarė Berlyno-Romos ašies susitarimą
• 1937m. Italija prisijungė prie Antikominterno pakto(jį 1936 m. buvo
sudariusios Vokietija ir Japonija)
• 1939m. Italija su Vokietija sudaro Plieno paktą, juo šalys įsipareigojo
remti viena kitą, jei kiltų karas.
• 1939m Italija okupuoja Albaniją
 Įsidėmėti:
• 1922.10.29. fašistų atėjimas į valdžią Italijoje

• Anarchija
• Diktatūra
• Dučė
• Fašizmas
• Frakcija
• Protekcionizmas
• Smogikai
• Socialinė politika
 Karikatūroje parašyta:
Karalius Viktoras
Emanuelis: “Aš
manau, kad jis yra
šeimininkas, bet yra
vietos dar vienam”
Karikatūroje ant
žemės stovi
Musulinis, palipęs ant
kopėčių Viktoras
Emanuelis III.
1.Įvardink įvykį, kuriam
skirta karikatūra
2.Paaiškink pagrindinę
karikatūros mintį
 Musolinio atėjimas į valdžią
1.Kokios aplinkybės
Italijoje buvo
palankios fašistų
atėjimui į valdžią?
2.Kokiu būdu Italijos
fašistai atėjo į
valdžią? Kas jiems
vadovavo?
3.Kelintais metais
Italijoje į valdžią
ateina fašistai?
4.Kodėl vyriausybė Žygis į
nesukliudė
fašistams ateiti į Romą
valdžią?
 Šaltinis A (Požiūris į Italijos režimą )
Agresyviausi ir šovinistiškiausi Italijos buržuazijos ir
dvarininkų sluoksniai , išgąsdinti “raudonojo pavojaus”
,manė , kad išsigelbėti galima įvedus teroristinį režimą.
Gaujas , kurias kovai su darbininkų organizacijomis buvo
sudaręs politinis avantiuristas (...)(vardas ,pavardė), rėmė
monopolijos, į (“kovines grupuotes” iš žodžio “fasci”-ryšulys
,susivienijimas kilęs fašizmo pavadinimas) buvo verbuojami
daugiausia deklasuoti gyventojų sluoksniai ir buvę
kareiviai.(...)Demagogijos priemonėmis (...)(asmuo) pavyko
patraukti į savo pusę smulkiąją buržuaziją, buožes ir dalį
studentų.Fašistai paskelbė šūkius :”Žemę –
valstiečiams!”,”Šalin šlykščią buržuaziją ir nacijos
išnaudotojus”.

1.Remiantis šaltiniu, nurodyk Italijos fašistų atėjimo į valdžią priežastis

2.Kokiais visuomenės sluoksniais rėmėsi Italijos fašizmas?
Remiantis statistine lentele, suformuluok išvadas
apie socialinę fašistų partijos sudėtį
1.Kelintų metų įvykis vaizduojamas karikatūroje?
2.Koks asmuo sėdi ant karsto? Kaip ji patvirtina Dž. Mateočio žodžius, paskytus
parlamente: Aš turėjau tai padaryti. Dabar galite rašyti man nekrologą”?
3.Kokia pagrindinė karikatūros mintis?
4.Ar galėjo ši karikatūra būti išspausdinta to meto Italijos laikraštyje? Atsakymą
paaiškinkite.
 B. Musolinis apie korporatyvizmą
Šiandien mes laidojame ekonominį liberalizmą. Korporacija ekonomikoje
vaidina tokį pat vaidmenį, kokį Didžioji Taryba ir policija vaidina
politiniame gyvenime. Korporatyvizmas yra pažabota ekonomika,
taigi kontroliuojama, nes be kontrolės nėra disciplinos.
Korporatyvizmas yra aukštesnis už socializmą ir aukštesnis už
liberalizmą, jis sukuria naują sintezę. Štai faktas, apie kurį
nepakankamai pagalvota: kapitalizmo nuosmūkis sutampa su
socializmu. Visos Europos socialistinės partijos yra parblokštos ant
žemės. Aš nekalbu apie Italiją ar Vokietiją, bet apie kitas šalis.
Tikriausiai šie du reiškiniai nesusiję logiškai, tačiau tarp jų yra istorinių
sąsajų. Štai kodėl korporatyvioji ekonomika atsiranda tam tikru
istoriniu momentu, nors du lygiagretūs reiškiniai – kapitalizmas ir
socializmas- davė tai, ką jie galėjo duoti.
1. Kokie svarbiausi korporatyvizmo bruožai? 2. Kodėl korporatyvizmas
buvo įvestas Italijoje? 3. Kokie korporatyvizmo pranašumai ir
trūkumai? 4. Ar korporatyvizmo įvedimas Italijoje pasiteisino?
Italijos fašizmo vidaus politika
• Kodėl Musolinio
vykdomais vidaus
gyvenimo
pertvarkymais didelė
visuomenės dalis buvo
patenkinta ir rėmė
nedemokratinį
Musolinio režimą?.
• Atsakymą pagrįsk
konkrečiais pavyzdžiais.
Musolinis
pasirašo
sutartį su
Vatikanu
 Užsienio politika
• Kaip pakito Italijos
užsienio politika 4
dešimtmetyje,
palyginus su 3
dešimtmečio
Musolinio vykdyta
užsienio politika?
• Įvardink keletą
pokyčio faktų.
• Kokios šio pokyčio
priežastys? A.Hitlerio ir B. Musolinio
pirmas susitikimas
Venecijoje 1934 m.
 Namų darbas

• Kaselis ir kt. 25 str.

• Pasaulis ir Lietuva. P.212-227

• Šaltiniai . P.24-26(6)