Tarpukaris

1919-1939 m.

Demokratija ir diktatūra tarpukariu

DEMOKRATIJA – valdymo forma, kai suverenitetas priklauso tautai.

SUVERENITETAS – aukščiausia valdžia.
DIKTATŪRA – valstybės valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui ar
asmenų grupei ir yra nieko neribojama.

Diktatūrų įsigalėjimo Europoje priežastys:

1. Komunizmo plitimo baimė.
2. Dalies karo dalyvių nusivylimas jo rezultatais.
3. Pokario ekonominė suirutė ir 1929 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė.
4. Demokratinės valdymo sistemos krizė.

Diktarūra gali būti:

 TOTALITARINĖ – politinė sistema, kurioje valstybė siekia visiškos viešojo ir asmeninio
gyvenimo kontrolės.
 AUTORITARINĖ – valstybės valdymo forma, kai vyriausybė nėra atsakinga savo
piliečiams, kai nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai, varžoma piliečių politinė veikla.

Autoritarizmo valdymo bruožai:

1. Cenzuruojama spauda.
2. Varžomos piliečių politinės teisės.
3. Valstybėje nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.
4. Ribojama arba draudžiama politinių organizacijų ir partijų veikla.
5. Autoritarinės valdžios valdymas dažniausiai remiasi agresija (armija).
6. Valdžia nevaržo ūkinės ir kultūrinės piliečių veiklos.

Sovietų Rusijos ir Sovietų sąjungos raida

Sovietų Rusija – 1917-1922 m.

Sovietų sąjunga – 1922-1991 m.

Bolševikai įvedė Karinio Komunizmo Politiką (KKP)

KKP – Sovietų Rusijoje bolševikų vygdyta ekonominė politika pilietinio karo metais (1918-
1920), kai vygdyta produktų nusavinimo politika ir visiškai panaikinta privati nuosavybė.

KKP bruožai:
1. Nėra jokių prekinių-piniginių santykių (buvo pereita prie natūrinių mainų).
2. Nėra privačiai samdomos darbo jėgos.
3. Nėra jokių mokesčių.
4. Kaime vykdoma produktų nusavinimo politika.

NACIONALIZACIJA – privačios nuosavybės nusavinimas.

Visi, kurie nepritarė bolševikams, buvo nužudomi arba tremiami į koncentracijos stovyklas.

NEP’AS (NAUJOJI EKONOMINĖ POLITIKA) – 1921-1925 m. bolševikų vykdyta politika, kurios

metu leidžiamas smulkus ir vidutinis privatus sektorius.

NEP’O bruožai:
1. Cirkuliuoja pinigai, leidžiama prekyba.
2. Leidžiamas smulkus ir vidutinis privatus verslas.
3. Įvesti normalūs mokesčiai.
4. Žemė yra prekybos objektas, leidžiama ją pirkti ir parduoti.

1922 m. įkurta SSRS, ją sudarė 4 valstybės, pabaigoje, jų buvo 15. SSRS konstitucijoje buvo
teigiama, kad valstybės gali laisvai išstoti iš SSRS.

1924 m. SSRS KPCK generaliniu sekretoriumi tapo Stalinas.

KPCK – Komunistų partijos centrinis komitetas.

INDUSTRILIZACIJA – 1925 m. SSRS KP sprendimas valstybėje sukurti gerai išvystytą sunkiąją

pramonę.

Bruožai:
1. Jokio dėmesio neskiriama maisto ir lengvajai pramonei.
2. Panaikintas NEP’AS.
3. Dirbantiesiems mokama minimali alga (išnaudojamai žmonės).
4. Aktyviai naudojama propaganda, teigiama, kad jūsų darbo reikia tėvynei, kad SSRS
turi nugalėti demokratines valstybes.
5. Pradėta kolektyvizacija T.Y. privataus sektoriaus naikinimas kaime, kolūkių ir
tarybinių ūkių kūrimas.

Rezultatai:
1. SSRS tapo viena stipriausių industrinių-pramoninių valstybių.
2. SSRS visada trūko lengvosios ir maisto pramonės gaminių.
3. SSRS įvesta planinė ekonomika T.Y. penkmečio planai. Tai KP valdžios nurodymas
lietė ir ko reikia pagaminti per 5 metus.

KOLEKTYVIZACIJA – 1927 m. KP programa panaikinti privačią žemės nuosavybę kaime ir kurti

kolūkius.

Bruožai:
1. Įtikinėjimas ir propaganda.
2. Baudimai, dažniausiai ištremiama šeima.
3. Buožės apdedami tokiais didžiuliais mokesčiais, kad jiems nebeapsimoka dirbti
žemės.
BUOŽĖ – taip sovietmečiu vadinamas pasiturintis žmogus kaime.
GULAG – priverčiamųjų darbų stovykla.
LAGERIS – politinių kalinių kalėjimas.

Fašizmo įsigalėjimas Italijoje

1922-1943 m.

1922 m. po žygio į Romą fašistai Italijoje užėmė valdžią.

FAŠIZMAS – autoritarinis judėjimas nuo 1922 iki 1943 m. valdęs Italiją.

Italų fašistų vadas (DUČE) – B. Musolinis.

Italų fašistai kitaip vadinami juodmarškiniai.

Fašistų valdymo bruožai:

1. Uždraustos visos kitos partijos ir nefašistinės organizacijos.
2. Paliko tik formalius, vieno svarbiausių demokratijos elementų – parlamento
funkcijas.
3. Išskirtinės teisės valstybės saugumo milicijai.
4. Daug dėmesio skiriama valstybės ekonomikai ir gyventojų socialinėms reikmėms.
5. literatūros, meno kūrinių, kino filmų, teatrų cenzūra.

Pasaulinė ekonominė krizė

1929-1933 m.

Priežastys krizės:
1. Nekontroliuojama gamyba sukėlė perprodukcija.
2. Atsigavus Europos šalių ekonomikai po I P.K., JAV pradėjo trūkti rinkoje prekių
realizavimui.
3. Valstybė nekontroliavo bankų veiklos, nevaržomai dalijamos paskolos.
4. Visuomenėje kilo pirkimų karštligė.

Krizės požymiai:
1. Bankų, įmonių bankrotai.
2. Pramonės, žemės ūkio gamybos nuosmukis.
3. Daug bedarbių.
4. Sumažėjusi žmonių perkamoji galia.
5. Infliacija (pinigų nuvertėjimas).
6. Visuotinė panika.

Ši krizė kitaip vadinama DIDŽIOJI DEPRESIJA.

Krizės įveikimo būdai:
Krizės įveikimo būdus pasiūlė JAV prezidentas RUZVELTAS programoje “NAUJASIS KURSAS”.
Jo esmė:
1. Įvesta griežta bankų kontrolė.
2. Išplėsti vešieji darbai.
3. Įvesta kainų kontrolė.
4. Įvestos bedarbių pašalpos, pensijos.
5. Priimti darbo laiko apribojimai, minimalus darbo užmokestis, bei vaikų darbo
uždraudimo įstatymai.

Nacių valdymas Vokietijoje

1919-1933 m. Veimaro respublika.

REICHSTAGAS – Vokietijos parlamentas.

1919 m. įsikūrė VNSDP (NACIAI) (Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija)

vadovaujama A. Hitlerio.

GESTAPAS – slaptoji policija.

Naciu idėjos:
1. Pranašiausia rasę laikė “arijų” rasę, kitas rases niekino.
2. Menkino demokratiją bei parlamentinį valdymą.
3. Teigė, kad Vokiečių gyvenamos žemės turi leisti sujungtos į “Trečiąjį Reichą”.
4. Neigiamai vertino Versalio taikos sąlygas.
5. Teigė, kad karas būtinas istorijoje.
6. Tautos priešais laikė komunistus, juodaodžius, žydus, fizinius ir psichinius ligonius bei
seksualines mažumas.

1923 m. Naciai mėgino įvykdyti karinį perversmą ir ginklu užgrobti valdžią, tačiau
perversmas nepavyko, po jo Hitleris atsidūrė kalėjime. Šis įvykis vadinamas “Alaus pučas”.

1933 m. Naciai atėjo į valdžią teisėtai laimėję parlamento rinkimus.

1933 m. Hitleris tapo Vokietijos vadovu, tuometinis Vokietijos prezidentas, Hindenbergas,
leido formuoti Hitleriui vyriausybę. Hitleris tapo reichskancleriu.

Nacių valdymo bruožai:

1. Uždraustos visos partijos, išskyrus nacių.
2. Įvesta spaudos cenzūra.
3. Hitleris – Vokietijos diktatorius (Fiureris).
4. Politinis teroras. Visi nepritarė nacių idėjoms ir Hitleriui buvo terorizuojami.
5. Didelis dėmesys skiriamas karo pramonei.
6. Panaikinta laisvoji rinka
7. Jaunimas verčiamas priklausyti Hitlerjugendo organizacijai.
8. Antisemitizmas. Pradėti POGROMAI.
 Lietuvos valstybės kūrimasis ir nepriklausomybės kovos 1918-1920m.

Kovos su bolševikais

Bolševikai- marksistinės Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų frakcijos

narys.

Augustinas Voldemaras, pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovas, 1918-11-23 pasirašė

pirmąjį įsakymą, kuriuo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė.

1919.1.5 raudonoji armija užėmė Vilnių.

1919-02-7/15 bolševikai bandė veržtis Kauno link. Tuo metu Kaunas buvo laikinoji sositnė.
Mūšio, prie Kėdainių žuvo pirmasis kareivis, savanoris- Povilas Lukšys Mūšio, prie Alytaus
žuvo pirmasis karininkas- Antanas Juozapavičius 1920-07-12 bolševikų pasirašyta taika su
Lietuva.

Dėl kovų su bolševikais, Lietuvoje sparčiai pradėjo kurtis kariuomenė. Valdžia suskubo
įgyventinti socialines reformas. Siekė gerinti skurdžiausių sluoksnių gyvenimo sąlygas. Rusija
pasirašė taikos sutartį su LT, t.y. oficialiai atsisakė pretenzijų į Lietuvą.

Kovos su bermontininkais

Bermontininkai- rusų (baltagvardiečių) ir vokiečių savanorių kariniai daliniai,

kuriems vadovavo Pavelas Bermontas-Avalovas.

1919-07 mūšiai Žemaitijoje, ties Radviliškiu, Šiauliais, Kuršėnais.

Po kovų, padedant Vakarų šalims, bermontininkai buvo išvaryti į Vokietiją.

Kovos su lenkais

Lenkai atėmė dalį Lietuvos, teigiant, kad kažkada turėjome bendrą valstybę. 1919-04-19 /
1920-11pab. mūšiai prie Širvintų ir Giedraičių. Lenkai okupavo rytinę Lietuvos dalį- Vilniaus
kraštą.
J. Pilsudskis (Lenkijos diktatorius) davė įsakymą pulti Lietuvą
L. Želigovskis (Lenkijos kariuomenės vadas) gavo leidimą pulti Lietuvą.

Nepriklausomybės kovų reikšmė:

Lietuva apgynė nepriklausomybę, tačiau neteko Vilniaus (okupuotas lenkų iki 1939) ir jo
krašto.

SUVALKŲ SUTARTIS- 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis,

pagal kurią Vilnius pripažintas Lietuvai.
VILNIAUS KRAŠTAS:
1920-1939-10-10 Lenkijai
1939-10-10 Lietuvai (po savitarpio pagalbos sutarties su SSRS)

KLAPĖDOS KRAŠTAS:
1918 - 1923/24- Tautų Sąjunga (Prancūzija)
1924 - sukilimas Klaipėdos krašte
1923 - tarptautinė sutartis, pagal ją Antantė pritarė, kad Klpd. kraštas būtų grąžintas Lietuvai
1923/24 - 1939-03 (ultimatumas iš VOK)- Ultimatumą priimėm ir Klaipėdos kr. atiteko
Vokietijai.

1919m. pirmuoju Lietuvos respublikos prezidentu Lietuvos Taryba išrinko Antaną Smetoną.

STEIGIAMASIS SEIMAS IR JO REFORMOS

1920-1922

Seimo pirmininkas- Aleksandras Stulginskis (krikščionis demokratas, agronomas)

Rinkimų į seimą metu daugumą balsų surinko krikščionys demokratai.
Steigiamojo seimo reformos:
1. 1922-08-01 priimė Lietuvos Respublikos konstituciją
2. 1922-04-03 buvo priimtas žemės reformos įstatymas. Autorius Mykolas Krupavičius.
3. 1920-05-15 Steigiamasis seimas prezidentu išrinko A. Stulginskį.
4. 1922-10-01 į apyvartą įvedė litą.
Žemės reformos sąlygos:
1. Didžiausia nenusavinama žemės forma- 80 hektarų
2. Kariai savanoriai (nepriklausomybės kovų) žemės gavo nemokamai.
3. Žemės fondas buvo išdalintas bežemiams ir mažažemiams, tačiau žemę jie turėjo
išsipirkti.
4. Į žemės reformos fondą paimama kovojusių prieš Lietuvą asmenų žemę, taip pat iš
rusų, lenkų ir vokiečių dvarininkų.
5. Žemės galėjo gauti ir amatininkai ir valstybės tarnautojai. Bet nedaugiau nei 8
hektarus.
Reikšmė:
1. Paspartėjo argarinių santykių raida kaime.
2. Neliko dvarininkų žemėvaldos, o gausiausias visuomenės sluoksnis tapo valstiečiai.
1922m. (06) konstitucija skelbė:
1. Prezidentas renkamas 3 metams, ji renka seimas slaptu balsavimu, absoliučių balsų
dauguma (daugiau nei puse). Prezidentas gali būti ne jaunesnis nei 35 metų Lietuvos
Respublikos pilietis.
2. Seimo kadendicja 3 metai. Į seimą gali būti renkami nuo 24m. Seimą renka abejų
lyčių piliečiai nuo 21m.
3. Prezidentu išrinko A. Stulginskį.

1919.04.04 - 1920.06.19 Antanas Smetona

1922.12.21 – 1926.06.07 Aleksandras Stulginskis
1926.06.07 – 1926.12.19 Kazys Grinius
1926.12.19 – 1940.06.15 Antanas Smetona

LIETUVOS VISUOMENĖ PARLAMENTINIO IR

AUTORITARINIO VALDYMO METIAS

Autoritarinė diktatūra - dikatūros rūšis, kai nevyksta reguliarūs, laisvi rinkimai, kultūrinė,
ūkinė veikla nėra varžoma. 1926.12- 1940

Parlamentinis - aukščiausia valdžia priklauso parlamentui.

1920-1926.12

Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.)

I Seimas (1922–1923 m.)

II Seimas (1923–1926 m.)
III Seimas (1926–1927 m.)
IV Seimas (1936–1940 m.)

Iki 1926m. buvo išrinkti keturi seimai (Steigiamasis seimas, I, II, III seimai). Iš jų tik vienas, II
seimas, dirbo visą kadenciją. Seimo kadencija buvo 3 metai, rinko abiejų lyčių atstovai nuo
21 metų. O prezidentą rinko seimas.

Nuo 1926m. prezidento pareigas ėjo Kazys Grinius. Jis priklausė valstiečių liaudininkų
partijai. Pagal išsilavinimą buvo gydytojas. 1926.12.17 Smetona, pasitelkęs tautininkus,
įvykdė karinį perversmą. Vyr. vadas Povilas Plechavičius.
Priežastys:
1. Lietuvos demokratijos jaunumas ir parlamentarizmo tradicijų nebuvimas.
2. Jaunas parlamentarų amžius.
3. Tautininkų siekis užimti valdžią.
4. Europos valstybėse taip pat žlugo demokratiniai rėžimai.
5. Stabilumą trigdė trumpos demokratinių seimų kadencijos.
6. 1922m. konstirucija seimui suteikė daug laisvių, bet neapibrėžė teisių.

1938m. konstitucija:
1. Prezidentas neatsko už savo veiksmus
2. Pagal 1938m. konstituciją seimą rinko abiejų lyčių respublikos piliečiai nuo 24m.
Seimo kadencija 5m. Į seimą gali būti renkami nuo 30m. Vieintelė partija seime-
tautininkai.
3. Prezidentą renka ypatingi tautos atstovai, 7-iem metam. Kandidatuoti gali ne
jaunesni nei 40m. LR piliečiai.
4. Skelbė Lietuvą esant suvenerią valstybe (nepriklausoma, bet neliko žodžio
demokratijos)

1922m. (06) konstitucija 1938m. konstitucija

Seimas renkamas 3 metams Seimas renkamas 5 metams

LR prezidentą renka seimas LR prezidentą renka Tautos Atstovai

Į seimą gali būti renkami nuo 24m. Į seimą gali būti renkami nuo 30m.
Prezidento kadencija 3 metai Prezidento kadencija 7 metai

Prezidentas ne jaunesnis nei 35m. Prezidentas ne jaunesnis nei 40m.

Valstybė demokratinė respublika Valstybė nepriklausoma suvereninė

Smetonos valdymo bruožai:

 1. Smetona buvo teisininkas, tautininkų partijos narys.
2. Vienintelė galėjusi legaliai veikti partija- LSK (tautininkai).
3. Juozas Tūbelis- ilgiausiai ėjo ministro pirmininko pareigas.
4. Vyravo spaudos cenzūra.

Smetonos valdymo metu buvo stipri karo komendandų valdžia, kuri spręsdavo ar išduoti
leidimą tam tikram susirinkimui bei prižiūrėdavo opozicines jėgas.

Nors ir buvo dikatūra, tautinės mažumos turėjo autonomiją. Valdžia beveik nekontroliavo
kultūrinio gyvenimo.

Žmogus vertinamas pagal išsilavinimą.

Lietuvos visuomenės raida tarpurariu: ekonomininkai, socialiniai ir tautiniai aspektai

1915-1918m. vokiečių okupacijos laikotarpiu buvo nusavinta didelė dalis valstiečių ūkių
produkcijos.

Dominavo grūdų, linų, pienininkysės ir paukštininkystės (kiaušinių ir žąsų) ūkis. Vėliau

pradėjo kilti ir gyvulininkystė ir pienininkysė. Per kelerius metus galvijų skaičius pakilo nuo
600 tūkst. iki 1,2 mln. 1924m.

Lietuva regione pirmavo pagal gimstamumą (LV dukart, EST triskart) ir pagal kūdinių
mirtingumą.

Tikyba buvo privalomas dalykas mokyklų programose. Bažnytinės santuokos negalėjo

nutraukti, todėl formaliai tarpukario Lietuvoje nebuvo nei vieno skirybų atvejo.

Lietuvių tauta buvo viena daugiausiai emigruojančių tautų. Lenkė tik lenkai ir airiai.
Nuo ketvirto dešimtmečio pastebimos jaunosios kartos nautautinimas.

Į kitas tautas buvo žiūrima pagarbiai. Tačiau buvo antisemitizmas, bet jis buvo nuolankus. Į
lenkus žiūrėjo nepalankiai. Į baltarusus palankiai. Į rusus atskiro požiūrėjo neturėjo.

Lietuvai siekiant tautinio pripažinimo tautinių mažumų statusas buvo svarbus.

 LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKOS PROBLEMOS

SANTYKIAI SU LENKIJA
Po Lenkijos-Lietuvos konflikto Belgijos diplomatas Paulas Hymansas pasiūlė abiem
valstybėm sudaryti federaciją, tačiau lietuviai nesutiko.

1938-03 Lietuva gavo ulimatumą iš Lenkijos, kuriame Lenkija reikalavo diplomatinių

santykių užmezgimo. Lietuva ultimatumą priimė.

SANTYKIAI SU SSRS
1926 SSRS ir LT pasirašė nepuolimo sutartį, pagal kurią SSRS dar kartą Vilnių pripažino
Lietuvai.

1939-10-10 SSRS ir LT pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią SSRS atidavė iš
Lenkijos paimtą Vilnių, bet LT turėjo įsileisti dalį Raudonosios armijos karių.

SANTYKIAI SU VOKIETIJA
1939-03 Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys gavo ultimatumą iš Vok užsienio reikalų
ministro J. Ribentropo, kuriame buvo reikalaujama Klaipėdos krašto pripažinimo Vokietijai.
Lietuva utimatumą priimė.

SANTYKIAI SU BALTIJOS ŠALIMIS

Baltijos šalys XXa. 4-am dešimtmetyje sukūrė karinę Lietuvos - Latvijos - Estijos sąjungą
(Baltijos Antantė), tačiau ji nebuvo veiksminga.

Tarpukario Lietuvos kultūros raida

1922m. Konstitucija nurodė, kad pradinis išsilavinimas būtų privalomas ir nemokamas.

Dauguma mokyklų rėmė bažnyčia. Po valstybės perversmo valdžia nusprendė atskirti

mokyklas nuo bažnyčios.

1922m. susikūrė pirmasis tarpurario Lietuvos universitetas Kaune (VDU).

1920m. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugyja.

1924m. Kaune pirmoji Lietuvos dainų šventė. Dalyv. 77chorai, apie 3000 daininkų, 55000
klausytojų.

Teatras- laikytas aukštosios kultūros etalonas. Operos- lietuvių kalba. Žymiausias tarpukario
operos solistas - Kipras Petrauskas.
Adolfas Šapoka išleido Lietuvos istoriją.

Per 22 nepriklausomybės metus buvo išleista apie 19.000 lietuviškų knygų (daugiau nei per
visus 350 lt spaudos egzistavimo metų).

1933m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą ,,Lituanika“

Antano Gustaičio konstruoti lėktuvai ,,ANBO“

1937m. ir 1939m. Lt krepš. aukso ir 1938m. sidabro medaliai Europos čempionatuose.

1938m. Kaune ir Klaipėdoje surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Dalyvavo apie
2.000 viso pasaulio lietuvių sportininkų.

Lietuvos estrados praidninku laikomas Danielius Dolskis.

*paryškintus faktus arba datas reikia žinoti

Lietuvos užsienio politikos problemos

Užsienio polotikos problemos:

1. Santykiai su Lenkais
a. Po LT-POL konflikto, dėl Vilniaus krašto , Belgų diplomatas – Paulas Hymansas
pasisiūlė abiem valstybėm sudaryti federaciją, tačiau Lietuva nesutiko.
b. 1938m. Kovo mėn. Lietuva gavo ultimatumą iš Lenkijos, kuriame Lenkija reikalavo
diplomatinių santykių užmezgimo. Lietuva ultimatumą priemė.
2. Santykiai su SSRS
a. 1926m. SSRS ir LT pasirašė nepuolimo sutartį, pagal kurią, SSRS dar kartą Vilnių
pripažino Lietuvai.
b. 1939m. Spalio 10 d. SSRS ir LT pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią,
SSRS atidavė iš l Lenkijos atimtą Vilnių, bet Lietuva turėjo isileisti dalį
Raudonosios armijos karių.
 Visuomenė II Pasaulinio Karo epochoje

Tarptautiniai santykiai prieš Antrąjį Pasaulinį Karą

1936m. Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo, kuris vadinamas
„ašies vardu“.

Vokietijos politikas XX a. 4 dešimt.:

1. 1933m. Vokietija išstojo iš TS, o 1935m. Sugrąžino visuotinę karo prievolę.
2. 1936m. Užemė demilitarizuotą reino zoną.
3. 1938m. Kovo mėn. Užėmė Austriją (tai vadinama – Austrijos anšliusu)
4. 1938m. Rugsėjo mėn. Vokietija užėmė Sudetų kraštą (dalis Čekoslovakijos). 1938m.
Rugsėjo 28 d. Miunchene Didžioji Britanija – Čemberlenas, Prancūzija – Daladje,
Vokietija – Hitleris, Italija – Musolinis pasirašė susitariną pavadintą miuncheno
suokalbiu, kuriame sutiko Vokietijai atiduoti Sudetus.
5. 1939m. Kovo mėn. Vokietija užėmė Čekiją (Slovakija liko Vokietijos satalitė)

Besarabija (Romunijos dalis), Rytinė Lenkija, Lietuva, Estija: Rusijai

Lietuva ir vakarinė Lenkijos dalis: Vokietijai

Sienų ir draugystės sutartis 1939m. Rugsėjo 28 d., pasikeitė Ribentropo – molotovo pakto
sąlygos, Vokietijai atiteko visa Lietuva ir užnemunė, kadangi sovietai užgrobė dalį vakarų
Lenkijos.

II Pasaulinis Karas 1939m. Rugsėjo 1 d., kai Vokietija įsiveržė į Lenkiją (vakarinę dalį), 1945
m. Rugsėjo 2 d. (Japonijos kapituliacija), 1945 m. Gegužės 8 d. (Vokietijos kapituliacija)

Kapituliacija – pasidavimas
II P.K. priežastys:
1. Vokietijos agresyvūs veiksmai XX a. 4 dešimt.
2. Versalio sistemos netobulumas.
3. Anglijos ir Prancūzijos vygdoma nuolaidžiavimo politika, Vokietijos atžvilgiu.
4. Ašies valstybių bloko susidarymas.
5. Ginklavimosi varžybos bei dviejų priešiškų ideologijų susidūrimas.
6. Hitlerio isitikinimas, jog karo nevyks dviem frontais.
7. Nesėkmingas SSRS ir vakarų šalių derybos.
I etapo karo eiga:
1. 1939m. Rugsėjo 1 d. Vokietija naudodama blitskrygo taktiką, isiveržė į vakarinę
Lenkijos dalį.
2. Nuo 1939m. Rugsėjo 3 d. Iki 1940m. Balandžio 9 d. Vyko „Keistasis karas“, D.
Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, bet tiesioginių karo veiksmų nesiėmė.
3. 1939m. Iki 1940m. Vyko „Žiemos karas“ tarp SSRS ir Suomijos. Suomija apgynė
nepriklausomybę, bet neteko dalies teritorijos (Karelija).
4. 1940m. Vokietija užpuolė Norvegiją, Daniją, Olandiją, Belgiją ir Liuksenburgą.
5. 1940m. Birželio mėn. Vokiečiai okupavo Prancūziją. Pietinėje Prancūzijos dalyje buvo
įkurta Viši vyriausybė, kuri buvo pavaldi Vokiečiam.
6. 1940m. Vasarą prasidėjo mūšis dėl Britanijos, kurį Vokietija pralaimėjo.
7. Nuo 1940m. Birželio 22 d. Prasidėjo Vokietijos – SSRS karas. Vokietija puolė SSRS
pagal „Barbarosos planą“. Pražioje dominavo Vokiečiai, tačiau lememas lūžis įvyko
1943m., kai po Stalingrado ir Skurgo mūšių pralaimėjimų. SSRS perėjo į
kontrapuolimą. Karas baigėsi Vokietijos kapituliacija.

Antihitlerinė koliacija
 Data Susitarimas Dalyviai Susitarimo esmė
1941-07-12 Maskvos SSRS, Anglija Susitaria dėl bendrų
veiksmų kare prieš
Vokietiją.
1941-10-29/11-01 Maskvos SSRS, Anglija, JAV Susitaria dėl ginklų ir
strateginių medžiagų
tiekimo SSRS.
1942-01-01 Vašingtono 26 valstybės (JAV, Pasirašyta „Jungtinių tautų
SSRS, Anglija, deklaracija, įsipareigojan
Prancūzija, Kinija, nesąlygiškai tęsti karą ir
Kanada ir kt.) nesidaryti separatinių
taikos ar sutarčių su
Vokietija.
1943-11-28/12-01 Techerano JAV, SSRS, Anglija Nutaria atidaryti II-ąjį
frontą Vakarų Europoje
1944 m. Gegužės mėn.,
pasirašyta kovoti iki
pergalės.
1945-02-04/02-11 Jaltos (Krymo) JAV, SSRS, Anglija Svarstyti išvaduotų šalių ir
Vokietijos vidaus
santvarkos principus,
nutaria likviduoti vokiškąjį
militarizavimą ir nacizmą,
okupuoti Vokietiją ir
valdyti ją sąjungininkų
vardu; nustatytos
okupacinių zonų ribos,
slaptai susitaria, kad SSRS
stos į karą prieš Japoniją.
1945-07-17/08-02 Potsdamo JAV, SSRS, Anglija Susitaria dėl Vokietijos
nacifikavimo,
demilitarizavimo ir
sudemokratinimo,
teritorinių problemų
sureaguliavimo (Lenkijos ir
Vokietijos, Lenkijos ir SSRS
bei kitų sienų klausimai),
dėl karo tęsimo Tolimuose
Rytuose, dėl okupacinių
zonų Vokietijoje
apribojimų.

II frontas buvo atidarytas 1944m. Birželio 6 d.

Ministras pirmininkas, Čerčelis – D. Britanija.
Prezidentas, Ruzveltas – JAV.

II P.K. rezultatai:
1. Fašizmas ir nacizmas buvo sunaikinti.
2. Vokietija, Japonija ir jų sąjungininkai laikinai buvo okupuoti.
3. Sumažėjo Anglijos ir Prancūzijos įtaka pasaulyje.
4. Išaugo JAV ir SSRS vaidmuo.
5. Pasikeitė jėgų išsidėstymas tarptautinėje arenoje.
6. Atsirado pasaulinė socializmo sistema.
7. Buvo įkurta JTO (Jungtinė Tautų Sąjunga).
8. Prasidėjo kolonijinės sistemos irimas.
9. Buvo padaryti teritoriniai pokyčiai (SSRS, Lenkijos, Jugoslavijos ir Bulgarijos naudai).
10. Buvo ištobulinta karinė technika, sukurtas branduolinis ginklas.

Karas Tolinuosiuose Rytuose

JAV į karą įstojo 1941m., kai Japonija pradėjo pulti amerikiečių karinę bazę – Perl Harboras.

1942m. Įvyko mūšis prie Midvėjaus salų, kurio metu amerikiečiai sutriuškino Japonus.

1945m. Rugpjūčio 6 d. JAV aviacija numetė atominę bombą ant Hirošimos, o rugpjūčio 9 d.
Ant Nagasakio.

II-ojo Pasaulinio Karo nusikaltimai

Holokaustas (Zydų vadinamas – šoa) – Žydų naikinimas II P.K. metu.

Genocidas – bet kurios tautos, rasės, religinės grupuotės naikinimas.

Antisemitizmas – Priešiškumas žydams.

1945m. – 1946m. Vokietijoje, Niurnberge vyko teismas, kurio metu, mirties bausme buvo
nuteisti žymiausi nacių vadai.

I-oji sovietinė Lietuvos okupacija

1940m. birželio 15 d. Iki 1941 birželio 22 d. – pirmoji sovietinė okupacija.

1940m. birželio 14 d. Lietuva gavo ultimatumą iš SSRS

Reikalavimai:
1. Įleisti į LT papildomų SSRS karinių dalinių
2. Sudaryti naują LT vyriausybę.
 3. Atiduoti teismui vidaus raikalų ministrą Skučą ir saugumo departamento direktorių
Povilaitį.

Smetona, pabėgęs iš LT, savo įgaliojimus perdavė Merkiui (ministras pirmininkas).

Pirmuosius Sovietinės okupacijos metu valdžia prižiūrėjo iš Maskvos pasiūstas Dekanozovas.

Pirmuosius Sovietinės okupacijos metu prezidento pažiūras ėjo Paleckis (komunistas), o

ministru pirmininku paskyrė Krėvę – Mickevičių.

1940-07 „vyko rinkimai“ į „Liaudies seimą“.

Kolaborantas – asmuo bendradarbiaujantis su okupacine valdžia.

Lietuvos aneksija (prijungimas) įvyko 1940m. Rugpjūčio 3d.

Lietuvos sovietų socialistinė respublika (LSSR).

Sovietizacijos bruožai:
1. Uždraustos nekomunistinės partijos organizacijos (vienpartinė sistema).
2. Įvesta spaudos cenzūra.
3. Švietimas, kultūra pajungti komunizmo šlovinimui.
4. Diegiamas ateizmas.
5. Uždraudžiama Lietuvos Vėliava ir herbas.
6. Vykdoma nacionalizacija.
7. Litas pakeistas rubliu.
8. Vygdyta kolektivizacija.
9. 1941m. Birželio 14d. Prasidėjo pirmieji mąsiniai Lietuvių trėmimai į Sibirą (po Stalino
mirties jaubuvo galima grįžti į Lietuvą).

Kolektivizacija – naikinami privatūs ūkiai ir kuriami kolūkiai.

1940 Vokietijoje buvo įkurta pasipriešinimo Sovietų valdžiai organizacija vadinama LAV
(Lietuvių aktyvistų frontas). Vadovas – Kazys Škirpa

Lietuva nacių okupacijos metais

1941m. Birželio 22d. – 1944m. Pb/1945m. Pr.

1941m. Birželio 23d. Kaune buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaracija
ir laikinosios vyriausybės, kuriai vadovavo Juozas Ambrazevičius, sudėtis. Siekė atkurti
Lietuvos nepriklausomybę ir paimti valdžią iki ateinant Vokiečiam.

Sukilimo reikšmė:
1. Paspartino Sovietų armijos traukimasi.
2. Atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kad Lietuva ne savo noru tapo SSRS dalimi.
3. Tauta gavo pasitikėjimo savimi.
Nacių okupaciniam rėžimui būdinga:
1. Germanizacija
2. Žydų, Romų, SSRS, seksualinių mažum, neįgalūs žmonių ir kitų nepalankių Nacistinei
valdžiai žmonių naikinimas.
3. Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos sudarė teritorinį vienetą pavadintą
ostlandu.
4. Vokiečiai žudė ideologiškai neįtinkančius asmenis, o kartais buvo naikinami ištisi
kaimai (Pirčipių kaimo tragedija).

Rezistencija – pasipriešinimas esamam rėžimui.

Pasipriešinimas okupantam veikė VLIK (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas).

LLA (Lietuvos Laisvės Armija)
Įkurta LLKS (Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga).

Teritoriniai ir politiniai pokyčiai po II-ojo Pausaulinio Karo

Vokietija: 4 okupacinės zonos, vėlaiau 2 Vokietijos (VDR, VFR).

VFR – Vokietijos federacinė respublika (demokratinė).

VDR – Vokietijos demokratinė respunlika (socialistinė).

JTO – Jungtinė tautų organizacija

JTO būstinė San Franciske, Lietuva JTO nare tapo 1991m.

Tikslai:
1. Užkirti kelią karui.
2. Ginti demokratiją.
3. Ginti žmogaus teises. Buvo pasirašyta visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
4. Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socilines ir kultūrines
problemas.

Šaltasis karas

Šaltasis karas – tai SSRS ir JAV konfliktas, kilęs po II P.K.

Karo pradžia yra laikoma 1946 m., kai Čerčelis sakydamas kalbą, JAV mieste Fultone,
konstatavo, kad ant Europos nusileido „geležinė uždanga“, JAV riba, kuri išskyrė Europa nuo
komunistų.
Geležinė uždanga – tai nematoma riba skirianti rytų komunistinį pasaulį nuo vakarų
demokratijos.

Žlugo SSRS 1991m., 1992m., 1993m., įkurta 1918m.

Šaltojo karo formos:
1. Lokaliniai karai.
2. Ideologinė ir propogandinė kova.
3. Ginklavimosi varžybos.
4. Karinių blokų kūrimas.

Trumeno doktrina – tai JAV politikos kryptis priimta po II-ojo P.K., kuri mumatė suteikti
paramą šalims kovojamčioms prieš Komunizmą.
1
Maršalo planas – tai po II-ojo P.K. pasiūlyta Europos atkūrimo programa, kurios tikslas padėti
atkurti po karo nuniokotą šalių ekonomiką.

1949m. Buvo įkurta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO), kurios tikslas užtikrinti
kolektyvinį, karinį valstybių narių saugumą ir teritorinį vienisumą. Organizaciją įkūrė 12
valstybių.

Lietuva 2004m. Tapo NATO narė.

1955m. SSRS iniciatyva buvo įkurtas Varšuvos Sutarties Organizacijos karinis blokas (VSO),
kurio tikslas išlaikyti Komunizmą ir gintis nuo galimos vakarų valstybių agresijos.
Organizacijai priklausė 8 valstybės.

Lokaliniai konfliktai Šaltojo karom metu

Korėjos karas – 1950m. – 1953m., kariavo Š. Korėja, kurią rėmė SSRS prieš P. Korėją, kurią
rėmė JTO karinės pajėgos, sudarytos daugiausia iš Amerikiečių. Karo rezultatai: Korėja liko
padalinta į Šiaurės ir Pietų. Š. Korėja nuo likusio pasaulio atpsitvėrė informacine uždanga.

Vietnamo karas – 1965m. – 1973m., kariavo Š. Vietnamas, kurį remia SSRS ir P. Vietnamas,
kurį JAV remia ne tik ginklais, bet ir pati tiesiogiai isitraukė į šį karą. Karo rezultatai:
Vietname įsigalėjo Komunizmas, smuko JAV autoritetas.

Afganistano karas – 1979m. – 1989m., kariavo Afganistaniečiai, kurie rėmė komunistus,

prieš demokratijos šalininkus, tarp kurių buo ir musulmonų, kurie vadinami Modžahedais,
juos rėmė JAV. Šį karą SSRS pralaimėjo ir 1989m. Išvedė kariuomenę iš Afganistano. SSRS
autoritetas smuko, tai turėjo įtakos SSRS žlugimui.

Kubos (Karibų) krizė – 1962m. Kubai vadovavo Fidelis Kastro, SSRS vadovas buvo Nikita
Chruščiovas, JAV prezidentas buvo Džonas Kenedis. Konfliktas kilo sovietų sąjungai
dislokavus raketas su branduoliniu užtaisu prie Kubos. Susidariusi situacija išspręsta taikiai,
Chruščiovas išgabeno raketas iš Kubos, o Kenedis iš Turkijos.
1975m., Helsinkyje, buvo pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo (Helsinkio)
konferencijos baigiamasis aktas, kuriame buvo pasižadėta visus nesutarimus spręsti taikiai.

SSRS raida Šaltojo Karo metu

SSRS valdovai Šaltojo Karo laikotarpiu:

1953m. iki 1964m. – Nikita Chruščiovas.
1964m. iki 1982m. – Leonidas Brėžnevas.
1982m. iki 1983m. – J. Andropovas.
1983m. iki 1985m. – K. Černenka.
1985m. iki 1991m. – M. Gorbačiovas.

Chruščiovo valdymo bruožai:

1. „Atšilimo“ laikotarpio šalininkas (Niekina Stalino valdymo metodus, leista grįšti iš
Sibiro daug asmenų atgal į namus).
2. Destanilizacija – griaunami Stalino paminklai, buvo keičiami jo vardą turinčių vietovių
ir objektų pavadinimai.
3. Prievarta, grindžiama diktatūra.
4. Nesėkmingos žemės ūkio reformos.
5. Pradėti statyti pigūs daugiabučiai – chuščiovnikai.
6. Nušalintas nuo valdžios.

Brėžnevo valdymo bruožai:

1. „Stagnacijos“ (sąstingio) laikotarpio šalininkas.
2. Žmonės, kurie nesutiko su komunizmo politika buvo uždaromi į psichiatrines
ligonines.
3. Vengta žemės ūkio ir ekonomikos reformų, SSRS buvo deficitas.
4. Daugiau vagysčių.
5. Intensyviai diegiama sovietinė propaganda.
6. Dauguma lėšų skirta karo pramonei bei kosmoso programai.
7. Kovojo prieš dezidentus.

Pasipriešinimas komunistiniam rėžimui vidurio ir rytų Europos šalyse

1956m. Vengrijoje prasidėjo anti-sovietinis judėjimas. I. Nadis – Vengrijos ministras

pirmininkas, paskelbė, kad šalyje vyksta demokratinė revoliucija ir kad Vengrija nori išstoti iš
VSO. Sukilimas buvo numalšintas įvedus SSRS kariuomenę. Vengrijos ministrui pirmininkui
buvo paskelbta mirties bausmė.

1968m. Čekoslovakijos komunistų partijos vadovas – A. Dubčekas, bandė demokratizuoti

komunistinį valdymą pakeisti planine politika. Bandymai buvo nesėkmingi. Į Čekoslovakiją
įsiveržė SSRS pasiūsta VSO kariuomenė ir sukilimas numalšintas (tie įvykiai vadinami „Prahos
Pavasariu“).

1980m. Lenkijos darbininkai pradėjo streikus Gdancke. Čia buvo įkurtas nekomunistinė
sąjunga pavadinimu „Solidarumas“, kuriam vadovavo L. Valensa. Jie reikalavo iš SSRS
politinių ir ekonominių reformų. 1981m. „Solidarumas“ buvo uždraustas komunistinėje
Lenkijoje, o jo lyderiai buvo laikomi namų arešto sąlygomis. SSRS visuomenės neslopino,
kaip Čekoslovakiją ir Vengrija. Tai rodė, jog SSRS ir jos satalitinėse valstybėse laukia
permainos.
Brėžnevo doktrina – tai SSRS XX a. 7-9 dešimt. politika, įteisinusios ginkluotos jėgos
panaudojimą socialistinėse šalyse apibūdinimas.

Sovietų sajungos suirimas ir komunizmo sistemos žlugimas

Gorbačiovo valdymui būdinga „Perestrojka“ (pertvarkymas) ir „Glastnost“ (viešumas).

Gorbačiovo valdymo bruožai:

1. Į planinę ekonomiką bandė įdėgti rinkos ekonomikos elementų.
2. Leido kurtis privačioms įmonėms (koopertyvams).
3. Sumažėjo cenzūra (sauzdintos anksčiau draustos knygos, rodomi filmai ir t.t.).
4. Iš lagerių psichiatrios ligoninių paleidžiami politiniai kaliniai.
5. Gorbačiovas ir JAV prezidentas R. Reiganas pasirašė raketų skaičių mažinimo
Europoje sutartį.

SSRS žlugimo priežastys:

1. JAV prezidento R. Reigano nuostatų ir politikos SSRS atžvilgiu.
2. SSRS prasta ekonomika. Daugiausia dėmesio yra sutelkta ties kariuomenę.
3. Gorbačiovo veiksnių: pertvarkymo ir viešumo politika.
4. SSRS valstuybės elito, remėjų, vadovų (nomenklantūros) noras panaikinti sovietinę
santvarką.
5. Satalitinių valstybių ir okupuotų judėjimai prieš SSRS.

Vakarų Europos valstybių visuomenė:

1. 1950m. gegužės 1 d. Prancūzijos patarėjas Ž. Monė parengė deklaraciją, kurią
Prancūzijos vyriausybės vardu paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministras R.
Šumanas. Jo deklaracija laikoma Europos valstybių integracijos pradžia.
2. 1951m. Belgija, Italija, Liuksenburgas, Olandija, Prancūzija ir VFR pasirašė susitarimą
dėl „Europos Anglių ir Plieno Susivienijimo“ įkūrimo (EAPS).
3. 1957m. Romoje įsikūrė „Europos ekonominę bendriją“ (EEB), kurios tikslas laisvas
prekių darbininkų ir paslaugų judėjimas tarp šalių.
4. 1993m. Mastrikte buvo pasirašyta sutartis dėl Europos sąjungos įkūrimo. LT tapo ES
nare 2004m.

Teritoriniai ir politiniai pokyčiai po Šaltojo karo:

1. 1991m. žlugo SSRS, jos vietoje susikūrė 15 nepriklausomų valstybių, kurios sudarė
MVS (Nepriklausomų Valstybių Sąndraugą).
2. Žlugus Jugoslavijai atsirado Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina. 2008m. nuo
Serbijos atsiskyrė Kosovas. Serbija ir Juodkalnija sudarė Jugoslavijos federaciją, kuri
vėliau buvo pavadinta Serbijos ir Juodkalnijos sąjunga. Juodkalnija nepriklausomybę
paskelbė 2006m.
3. 1993m. suiro Čekoslovakija, jos vietoje susikūrė Čekija ir Slovakija.
4. 1990m. susivienija VDR ir VFR.
 5. Daugelyje iš SSRS išsivadavusių šalių įsigalėjo demokratija, iš planinės ekonomikos
pereita į rinkos ekonomiką, prasidėjo privatizacija – valstybei priklaususio turto
pardavimas privatiems asmenims.
6. Panaikinta VSO.
Lietuva Šaltojo karo metais

II sovietinė okupacija (reokupacija)

1944/1945 – 1990 kovo 11 d.

Sovietinės okupacijos bruožai LT:

1. Aukščiausia valdžia priklausė LT komunistų partijos (LPK) ir komunistų sekretoriams.
Ilgiausiai šias pareigas ėjo A. Sniečkus.
2. Pradėta vygdyti kolektyvizacija.
3. Tremiami (deportuojami) „liaudies priešai“. Didžiausi tremimai: 1948m. (Pavasaris),
1949m. (Bangų Mūša), 1951m. (Ruduo).
4. Uždrausta LT simbolika, LT himnas.
5. Į LT keliami rusakalbiai.
6. Diegiama ateismo idėja.
7. Mokyklose įvesta privaloma rusų kalba. Moksleiviai buvo verčiami stoti į spaliukų,
pionėrių ir komjaunuolių organizacijas.

Ginkluota antisovietinė rezistencija Lietuvoje

Rezistencija – pasipriešinimas tam tikrai santvarkai.

Partizaninis karas prasidėjo 1944 pb./1945 pr., baigėsi 1953 m.

Stribai – asmenys kolaboruojantys (bendradarbiaujantys) su sovietine valdžia, kovojantys

prieš partizanus.

Liaudies gynėjai – sovietai jovojantys prieš partizanus.

Partizaninio karo priežastys:

1. Siekimas atkurti LT nepriklausomybę.
2. Siekimas parodyti vakarams, kad LT nesavo noru tapo SSRS dalimi.
3. Pirmosios Sovietų okupacijos patirtis.
4. LT vyrų nenoras tarnauti raudonojoje armijoje.
5. Patriotizmas.
6. Tikėjimas, kad vakarų valstybės pradės karą prieš SSRS ir privers ją pasitraukti iš
okupuotų teritorijų.

Partizaninio karo etapai:

1. Pirmo etapo metu žuvo daug partizanų, nes jėgos buvo nelygios, be to, partizanai
stodavo į atviras kautynes.
2. Antro karo etapo metu partizanai pradėjo kasti bunkerius, naudojo pasalas netikėtai
puldami sovietinius pareigūnus.
 3. Trečio etapo metu buvo sukurta partizanus vienijanti organizacija – Lietuvos Laisvės
Kovos Sąjudis (LLKS). LLKS 1949m. vasario 16 d. Mėnaičių kaime (Radviliškio rajone)
priėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją.
Partizanų vadai deklaracijoje skelbė, jog atkuria nepriklausomą LT valstybę, kuri turi būti
demokratinė, o valstybės vadovu paskiria žymiausią partizanų lyderį – Joną Žemaitį
(Vytautas).

Partizaninio karo metu Šiauliai priklausė Prisikelimo apygardai.

Partizaninio karo reikšmė ir rezultatai:

1. Sugriautas Sovietinės propagandos mitas apie savanorišką LT įstojimą į SSRS sudety.
2. Partizaninis karas pristabdė sovietizaciją ir kolektyvizacija.
3. Šis karas parodė, kad LT nesitaiksto su Sovietų okupacija.
4. Palaikė žmonių laisvės viltį.
5. Atpirko to meto kariuomenės ir politikų neveiklumą.

Susikonspektuoti 156-159 psl.

Visuomenė ir kultūra sovietinėje Lietuvoje

Ekonominės ir socialinės raidos ypatybės LT:

1. LT pradėjo veikti sparti industrializacija. Prie to nemažai prisidėjo A. Sniečkus.
2. Baigta kolektyvizacija.
3. Vyko prieverstinė urbanizacija – žmonės išvaromi iš kaimų gyventi miestuose.
4. Stabdoma rusifikacija – gamyklos keliamos į LT provincijas, vietoj didžiųjų miestų.
5. 1960m. įkurtas naujas pramoninis miestas – Elektrėnai.
6. Padidėjo darbininkų skaičius.
7. Prekių deficitas.
8. Neatsižvelgiama į aplinkos taršą.

Kultūros politika sovietinėje Lietuvoje:

1. Saviraiška buvo ribojama. Norint užsiimti meno šaka, būtina propoguoti SSRS.
2. Perrašoma LT istorija pagal sovietinį modelį.
3. Daug Raudonosios armijos vadovų ir lyderių skulptūrų buvo statomos.
4. Per kina bei radija propoguoama sovietinė ideologija.