Tėvynės svarba žmogui

Maironis. Pavasario balsai.

Testo klausimai

1. Reikšmingiausią Maironio Kūrybos dalį sudaro eilėraščiai, kurių rinkinys

„Pavasario balsai“ buvo išleistas daugybę kartų. Kada šis eilėraščių rinkinys
buvo išleistas pirmąkart?
Eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“ pirmąkart buvo išleistas 1895 metais.
2. Maironis eilėraščiuose tapo didingą istorinės praeities paveikslą.
Perskaitykite eilėraščio „Miškas ūžia“ ištrauką: „Miškas verkia didžiagirių; /
Baisūs kirviai jas išskynė; / Verkia Lietuva didvyrių. / Jų neprikelia tėvynė.“
2.1. Įvardykite pagrindinį posmo motyvą ir parašykite meninę priemonę,
kuria jis plėtojamas.
Pagrindinis posmo motyvas yra miškų naikinimas. Meninė priemonė yra
personifikacija – „Verkia Lietuva, miškas verkia.“
2.2. Šiame posme gretinamos dvi laiko plotmės. Įvardykite jas, atsakymą
pagrįskite tekstu.
Dvi laiko plotmės – praeitis („Kirviai jas išskynė“)
Dabartis – („Verkia Lietuva didvyrių. / Jų neprikelia tėvynė.“)

2.3. Išrašykite žodžius, kuriais vertinama Tėvynės praeitis. Paaiškinkite

istorinės praeities reikšmę eilėraščio kalbančiajam.
Tėvynės praeitis vertinama žodžiais „didžiagirių, didvyrių“.
2.4. Posme kartojamas žodis „verkia“. Įvardykite liūdesio priežastį.
Liūdesio priežastis yra miško iškirtimas, gamtos naikinimas. Lietuva
„verkia“, kad tėvynė miško neprikelia.

3.1. Kurdamas Lietuvos paveikslą, Maironis nepamiršta ir praeities palikimo.

Pateiktose ištraukose raskite herojiškos praeities ženklų ir aptarkite jų istorinę
prasmę:
 „Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai / Trakų štai garbinga pilis!“ (eil. „Trakų
pilis“)
Maironis garbina Trakų pilį, nes ji buvo lietuvių užnugaris.
 „Kai Vilnius Buvo mums kaip akis, / Kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei.“
(eil. „Vilnius“)

 „Milžinų ten kaulai pūva, / Verkia jų kapai.“ (eil. „Mano gimtinė“)

 „Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus <...>.“ (eil. „Oi neverk, motušėle“)
 3.2. Paaiškinkite, kuriam tikslui Maironis primena buvusios Lietuvos didybę.
Maironis primena buvusios Lietuvos didybę, kad ateities kartos suprastų, kaip
svarbu yra kovoti bei turtinti už savo tėvynę.
4. Maironio kūrybos tyrinėtoja V. Zaborskaitė teigia, kad santykis su tėvyne
poetui yra ne vien santykis su jos jos istorija, su charakteringu jos
kraštovaizdžiu, bet ir su jos kultūra. Įdėmiai perskaitykite pateiktas ištraukas
ir aptarkite skirtingus santykio su kultūra aspektus:
4.1. „Ten močiutė užlingavo / Raudomis mane / Į krūtinę skausmą savo /
Liejo nežinia.“ (eil. „Mano gimtinė“):
 Apatarkite, kokie tradiciniai šeimos santykiai atskleidžiami šiame posme.
Tradiciniai šeimos santykiai yra šilti, artimi, glaudūs.
 Paaiškinkite, apie kokią bendrą patirtį, perduodamą ateities kartoms,
kalbama šiame posme.
-
 Įvardykite ir išrašykite meninę priemonę, kuria poetizuojama moteris.
Moteris poetizuojama menine priemone – personifikacija.
 Įvardykite du tautinio charakterio bruožus, kuriuos atpažįstate ištraukoje.

Charakterio bruožai – švelnumas, liūdesys.

4.2. „Sužvengė, subildo žirgelis toli: / Bernužis atjoja giria; / Palikusi

slėpsiuos; žaibu – akimi / Pažvelgsiu tiktai paslapčia.“ (eil. „Mergaitė“:
 Įvardykite du lietuvei būdingus nacionalinio charakterio bruožus, kuriuos
atskleidžia mergaitės elgesys.
Du lietuvei būdingi charakterio bruožai – ilgesys, baimė.
 Kurį jums žinomą tautosakos žanrą primena eilėraščio poetinis vaizdas?
Tautosakos žanras – pasakomoji tautosaka.
4.3. „Čia broliai artojai lietuviškai šneka, / Čia skamba po kaimus Birutės
daina.“ (eil. „Kur bėga Šešupė“):
 Įvardykite tautą vienijančius ir jos stiprybę liudijančius ženklus, minimus
šiame fragmente.
Šiame fragmente minimi tautą vienijantys ir jos stiprybę liudijantys ženklai –
lietuviškos dainos ir gimtoji kalba.
5. Praeities tema Maironio kūryboje glaudžiai susijusi su poeto gyvenamojo
laikotarpio Lietuvos situacija. Literatūros kritikas K. Nastopka šią sąsają
nusakė tokiais žodžiais: Ryšys su dabartimi praktinis, reikalaujantis konkrečios
veiklos.
Įdomiai perskaitykite pateiktas ištraukas ir aptarkite jas praeities ir
dabarties santykio atžvilgiu:
 5.1. „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! / Stokim į kovą kaip milžinai!“ (eil.
„Nebeužtvenksi upės“):
 Įvardykite šio posmo adresantą. Atsakymą pagrįskite.
Eilėraščio kalbantysis ir yra adresantas, jis kalba visai tautai. Sako, kad
lietuviai turi ginti savo kultūrą, stoti į kovą vieningai.
 Aptarkite, kokį kalbėjimo būdą renkasi poetas, norėdamas paskatinti
pašnekovą imtis veiklos. Atsakymą pagrįskite.
Poetas renkasi oratoriškumą, taip skatindamas pašnekovą imtis veiklos.
 Įvardykite konkrečias veiklos sritis, kurių imasi kalbantysis, siekdamas
įrodyti meilę tėvynei.
Veiklos sritys yra kalba, žemė, jos būdas, kova.
 Žodis kova turi ir tiesioginę, ir perkeltinę prasmę. Paaiškinkite šio žodžio
metaforišką reikšmę siedami su romantinio herojaus pasaulėvoka.
Kova yra kilnus tikslas ginti tėvynei, savo prioritetams ir daugeliui kitų dalykų.
Romantizmo herojai įsitraukia į kovas už laisvę.
5.2. Perskaitykite eilėraščio posmą: „Drąsiai, aukštai / Iškils balsai: / Išauš
kita gadynė! / Užgims darbai, / Nušvis laikai, / Atgims jauna tėvynė!“
(eil. „Užtrauksime naują giesmę“). Turinio ir raiškos atžvilgiu
atskleiskite, kokią šalies ateitį regi kalbantysis.
Kalbantysis regi šviesią, vieningą, drąsią bei darbščią tėvynės ateitį.
6. Nors Maironis garsus kaip Tėvynės dainius, poetas pranašas, vis dėlto
nemaža dalis eilėraščių atspindi asmeninius jausmus, išgyvenimus. Maironio
kūrybos tyrinėtoja V. Zaborskaitė šio pobūdžio eilėraščius įvertino taip: <...>
poetas atkūrė žmogaus vidinį gyvenimą su jo prieštaravimais, su visa
psichologinio vyksmo dinamika.
Aptarkite pateiktas ištraukas šiais atžvilgiais – kalbančiojo jausena, vidinio
konflikto priežastys.

Eilėraščių ištraukos
„Širdis man verkia:
Tavo sielą / Suprasti
Vienas aš galiu; / Bet
Skirta eit man, mano
Miela, / Kitu gyvenimo
Keliu.“ (eil. J.St.)
Kalbančiojo jausena – liūdna.
Vidinio konflikto priežastys –

„Neužmigdys naktis
Žvaigždės, / Nenuramins
Širdis troškimų; / Dvasia
Ko ieško, kas atspės, /
Kai skęsta ji tarp
Atminimų!“
(„Užmigo žemė“)
Kalbančiojo jausena – neramybė.
Vidinio konflikto priežastys – supriešinama gamta ir žmogus. Atskleidžia jauno
žmogaus troškimus.

„Išnyksiu kaip dūmas,

Neblaškomas vėjo /
Ir niekas manęs neminės!“
(„Išnyksiu kaip dūmas“)
Kalbančiojo jausena – dvejojimas.
Vidinio konflikto priežastys – požiūris į gyvenimą, gyvenimo laikinumas.

„Užmirš mano giesmes!

Poetai kiti / Ieškos
Įkvėpimo brangaus <...>.“
(„Išnyksiu kaip dūmas“)
Kalbančiojo jausena – baimė.
Vidinio konflikto priežastys – kalbantysis bijo, kad jo kūryba bus užmiršta.

„Liūdna man! Gal ir tau?

O kodėl – nežinau; /
<...> Trokštu draugo
Arčiau: juo tikėti galiu
<...>.“
(„Nuo Birutės kalno“)
Kalbančiojo jausena – vienišumas
Vidinio konflikto priežastys – kalbantysis nori turėti draugą, kuriuo gali pasitikėti.

7. Maironio reikšmę Lietuvai V. Zaborskaitė nusakė taip: <...> dideli poetai

gyvena tautoje besikeičiančiais pavidalais: jie iškyla iš kultūros atminties čia
viena, čia kita savo kūrybos puse, vienais ar kitais kūriniais ar motyvais, o
kartais visai kuriam laikui panyra užmarštin, kad paskui prabiltų žodžiais, lyg
šiandien parašytais ar ištartais. Pasamprotaukite, ar Maironio žodis aktualus
ir jūsų kartai.
Maironis skatino tautiškumą, kas jaunajai kartai yra nelabai aktualu. Meilė
poeto kūrybai yra nelengvas procesas ir reikalaujantis daug laiko, ypatingai
kai jaunajai kartai yra daug pagundų, pramogų, į lietuvių literatūrą nelabai
kreipiamas dėmesys. Jis atiranda tik tada, kai nori, ar nenori, turi parašyti
rašinį ir susieti jį su šiuo poetu. Tačiau manau, kad jaunoji karta privalo žinoti
apie šį poetą bent elementariausius dalykus.