JONAS ŽEMAITIS -

VYTAUTAS
(1909m. - 1954m.)
Darbą atliko:
Iveta Krasauskaitė
Neringa Miškūnaitė
 TURINYS
• Biografija
• Šeimyninis gyvenimas
• Gyvenimo ir karo pasiekimai
• Atminimas
 BIOGRAFIJA
Gimė Palangoje, Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje.  1917 m.
šeima apsigyveno Raseiniuose, kur J. Žemaitis baigė progimnaziją.
1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno
karo mokyklą. 1929 m. baigė mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, ėmė
tarnauti 2-ajame artilerijos pulke kuopos vadu. 1936–1938 m.
studijavo Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje (École
d’Artillerie de Fontainebleau). Baigęs stažuotę ir
gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo,
vėliau 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai.
 ŠEIMYNINIS GYVENIMAS
Nors krašte vyravo niūrios nuotaikos, J. Žemaičio
gyvenimą praskaidrino septyneriais metais jaunesnė Elena
Valionytė, kurią netrukus jis vedė. Po vedybų atskirtas nuo
šeimos išbuvo neilgai ir paleistas iš tarnybos grįžo į
Lentvarį. Rugpjūčio mėnesį šeima persikraustė į Kauną,
ten J. Žemaitis įsidarbino Kauno energetikos valdyboje
durpių gavybos techniku. 1941 m. gruodžio mėnesį gimė
sūnus Jonas Laimutis. Trijų asmenų šeimai okupuotame
Kaune buvo itin sunku išsilaikyti, todėl 1942 m. birželį jie
grįžo į tėviškę ir J. Žemaitis pradėjo dirbti Šiluvos žemės
ūkio kooperatyvo vadovu.
 GYVENIMO IR KARO PASIEKIMAI
• Vokiečių okupacijos metais įsijungė į rezistencinę veiklą: platino antinacinę spaudą,
1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo
Plechavičiaus vietinę rinktinę. 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas Vietinės rinktinės 310-ojo
bataliono vadu Seredžiuje. Gegužės mėnesį, vokiečiams sunaikinus rinktinės štabą,
pasitraukė iš tarnybos ir grįžo į Kiaulininkus. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką
slapstėsi.
• 1947 m. gegužę J. Žemaitis buvo išrinktas Jungtinės
Kęstučio apygardos vadu. Suprasdamas, kad spauda yra
svarbesnė už ginklą, parengė nurodymą dėl spaudos
platinimo, atliko organizacinius partizanų struktūrų
pertvarkymus, ragino nedalyvauti okupacinės valdžios
rinkimuose. 1948 m. gegužę Jungtinės Kęstučio,
Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos nutarė susijungti į
stambesnį laisvės kovos sąjūdžio organizacinį vienetą,
pavadintą Jūros vardu. J. Žemaitis buvo paskirtas šios
Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vadu ir
netrukus ėmėsi organizuoti vieningą partizanų
vadovybę. Tais pačiais met ais pasirinko Vytauto
slapyvardį.
• Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, kurį laiką slapstėsi. 1945 m. kovo mėn. jis susisiekė
su Lietuvos laisvės armijos atstovais ir, davęs priesaiką, birželio mėn. įsijungė į Juozo
Čeponio vadovaujamą partizanų Žebenkšties rinktinę Raseinių rajone. J. Žemaitis tapo šios
rinktinės štabo viršininku.
• 1945 m. liepos 22 d. Virtukų miško kautynėse gavo pirmąjį kovos krikštą. Prasidėjo aktyvi
Jono Žemaičio rezistencinė veikla. 1945 m. jis tapo Žebenkšties rinktinės štabo
viršininku, 1946 m. rugpjūčio 20 d. – tos pačios rinktinės, pervadintos Šerno rinktine,
vadu. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį
įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu.
• 1945 m. liepos 22 d. Virtukų miško
kautynėse gavo pirmąjį kovos krikštą. Prasidėjo
aktyvi Jono Žemaičio rezistencinė veikla.
1945 m. jis tapo Žebenkšties rinktinės štabo
viršininku, 1946 m. rugpjūčio 20 d. – tos pačios
rinktinės, pervadintos Šerno rinktine,
vadu. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio
apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį
įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį,
tapo jos vadu.
• 1949 m. vasarį vykusiame Lietuvos partizanų vadų
suvažiavime J. Žemaitis išrinktas LLKS tarybos
prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos
pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų
generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui
atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953 m.
pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas Vyriausiosios
vadavietės bunkeryje Šimkaičių miške (Jurbarko
raj.). 1953 m. gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas,
J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d.
sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Kapas
nežinomas.
 ATMINIMAS
• 1995 m. Lietuvos televizija pagal Eugenijaus Ignatavičiaus ir Juozo Saboliaus scenarijų
sukūrė dokumentinį filmą „Ketvirtasis Prezidentas“.
• 1996 m. Šiluvoje, J. Žemaičio tėviškėje, pastatytas koplytstulpis.
• 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad
nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki
mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos
valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. 2009 m. kovo 13 d.
ant generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramuvos sienos Vilniuje atidengtas
jam skirtas bareljefas. 2009 m. rugpjūčio 12 d. Raseinių Žemaičio gimnazija
pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.