• Tautiniai sąjūdžiai.

• Nacionalizmas.
• Romantizmas.
• Žmonės, kalbantys ta pačia kalba, turintys bendrą kultūrą, gali sukurti
nacionalinę valstybę.
• Būdinga savitumo kėlimas, istorijos aukštinimas, siekimas atskleisti tautos
dvasią, savitumą.
• 1830-1831 m. revoliucijos

• Siekis suvienyti Vokietiją taikiai (Frankfurto parlamentas). Sukilimas numalšintas,

kai kuriose žemėse įsigaliojo konstitucijos.
• Siekis išsivaduoti iš Austrijos priklausomybės ir suvienyti Italiją („Jaunoji Italija“,
Dž.Madzinis).
• Vengrijos siekis išsivaduoti iš Austrijos (L.Košutas).
• Prancūzijoje numalšinta. Ji tapo konstitucine monarchija.
• Lenkijos ir Lietuvos sukilimas. Numalšintas, Lenkija prarado autonomiją.
• XIX a. pirmoje pusėje tik:
• 1831 m. Belgija tapo nepriklausoma (nuo Olandijos).
• 1829 m. susikūrė nepriklausoma Graikija (išsivadavo iš Osmanų
imperijos).
• Didelę reikšmę tautinei savimonei turėjo naujos meno srovės – romantizmo
atsiradimas.
• Jam būdinga:
• tautos ir Tėvynės pamatų ieškoma praeityje;
• atsiranda istorinio romano žanras (šiuose kūriniuose dažniausiai vaizduojama liaudies
kova už laisvę, prieš despotus valdovus);
• tiriama ir užrašinėjama tautosaka, sisteminama gimtoji kalba, rašomos gramatikos;
• stengiamasi išaukštinti visa tai, kas yra sukurta tautos.

• Dėl romantizmo įtakos prasidėjo tautinis judėjimas Rytų, Vidurio Europoje bei
Balkanuose. Būdingi šio judėjimo bruožai:
• vis plačiau vartojama gimtoji kalba (šūkis „Tauta gyva savo kalba!“, kuriama tautinė
literatūra, teatrai);
• tautiniam judėjimui ir atgimimui vadovavo bajorija ir inteligentija;
• Tačiau neigiamas nacionalizmas – šovininzmas – XIX a. II pusėje paskatino kolonijų
• 1867 m. Austrijoje buvo priimta nauja konstitucija, pagal kuria ji tapo Austrija-
Vengrija (vengrams buvo suteiktos lygios teisės su austrais, turėjo atskirus
parlamentus, bet imperatorius, kariuomenė, pinigai ir užsienio politika buvo
bendri). Už savo teises kovojo ir kitos Austrijos-Vengrijos tautos, bet nesėkmingai.

• Dar XIX a. I pus. kai kurios Balkanų tautos tapo nepriklausomos.

• 1821-1829 m. iš turkų jungo išsivadavo Graikija.
• XIX a. pr. serbai išsikovojo autonomiją, o 1878 m. Serbija tapo visiškai
nepriklausoma valstybe.
• 1878 m. Berlyno kongrese Bulgarija gavo nepriklausomybę nuo Turkijos, bet tada
patyrė Rusijos spaudimą.
• 1878 m. po Krymo karo Berlyno kongrese buvo sukurta nepriklausoma Rumunijos
karalystė.
• Tarp susikūrusių slavų valstybių Balkanų pusiasalyje dominavo Serbija, kuri skatino
pietų slavų tautas susijungti ir atsiskirti nuo Austrijos-Vengrijos (panslavizmas).
• 1848 – 1849 m. – labai suaktyvėja išsivadavimo siekiai Europoje.
• Tai – „Tautų pavasaris“.
• Italijos susivienijimas
• Valstybė vienijusi Italiją buvo Sardinijos – Pjemonto karalystė. Jos ministras
pirmininkas Kamilas Kavūras (politinis vienytojas).
• Džiuzepė Garibaldis su savo armija “Tūkstantine“. Kovojo ginklu su
nenorinčiais vieningos Italijos.
• 1861 m. – Italijos karalystė,karalius – Viktoras Emanuelis II.(Be Venecijos ir
Popiežiaus srities).
• 1870 m. – Italija galutinai suvienyta, prijungus Popiežiaus valstybę. Sostinė
– Roma.
• Rėmė (kovoje su Austrija) Prancūzija ir Prūsija.
• Vokietijos suvienijimas
• Po Vienos kongreso buvo sukurta Vokietijos Sąjunga (Joje didžiausia buvo
Austrijos įtaka).
• Vokietijos suvienyti taikiai nepavyko. Vienyti jėga imasi Prūsija.
• Otas fon Bismarkas – Prūsijos kancleris (vyriausybės vadovas).Vienijimas –
„geležimi ir krauju“.
• 1864 m. Prūsijos karas su Danija (atimtas Šlėzvigas ir Holšteinas).
• 1866 m. Prūsijos – Austrijos karas (Austrija atsisako kištis į vienijimo procesą).
• 1867 m. Šiaurės Vokietijos Sąjunga (be Austrijos).
• 1870 m. Prūsijos – Prancūzijos karas.

• Prie Sedano apsupa Prancūzijos armija ir imperatorius Napoleonas III. Prancūzija

kapituliuoja. Prie Vokietijos prijungti prancūzų Elzasas ir Lotaringija taip pat
Bavarija, Badenas, Viurtembergas, Hesenas.
• 1871 m. Vokietija suvienyta , paskelbta imperija.

• Vilhelmas I – kaizeris (imperatorius), O.fon Bismarkas – reichkancleris.

Parlamentas – reichstagas.
• Vyrauja – Prūsija.
• Sparčiai vystosi pramonė, šalis militarizuojama.
• Greitai tampa galingiausia Europoje, vykdo agresyvią užsienio politiką.