Lietuvių politiniai siekiai

Pirmojo pasaulinio karo metais

• Jau nuo 1916 m. lietuviai ėmėsi žingsnių dėl nepriklausomybės
atkūrimo. Pranešimu kreiptasi į prezidentą V. Vilsoną
atskleidžiant lietuvių padėtį Rusijos imperijoje, akcentuojant
tautos politinę nepriklausomybę.
• S. Kairys, J. Šaulys, A. Smetona dalyvavo konferencijoje
Lozanoje, kur reikalavo Lietuvos nepriklausomybės.
• 1917 m. lietuvių inteligentija reikalavo okupacinę vokiečių valdžią
leisti sušaukti lietuvių tautos atstovų konferenciją, sudaryti
galimybes vietose išrinkti į ją atstovus, spausdinti lietuvišką
laikraštį.
 Lietuvių konferencija
• 1917 m. rugsėjo 18 – rugsėjo 23 d. Vilniuje įvyko Lietuvių
konferencija, kurios dalyviai pasisakė už nepriklausomą demokratinę
Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis. Siekta sušaukti
Steigiamąjį seimą, kuris parengtų ir paskelbtų valstybės konstituciją,
nustatytų santykius su kitomis valstybėmis.
• Konferencija slaptu balsavimu išrinko 20 asmenų Krašto Tarybą
(vėliau pasivadinusią Lietuvos Valstybės Taryba), kurią patvirtino
okupacinė vokiečių valdžia. Taryba ėmė ieškoti būdų Lietuvos
valstybingumui atkurti.
 Lietuvių politiniai siekiai
Pirmojo pasaulinio karo metais
• Bolševikams užgrobus valdžią Rusijoje, Bresto taikos derybose su Vokietija iškilo ir
Lietuvos klausimas. 1917 m. gruodį Taryba paskelbė Oberosto valdžios
padiktuotą pareiškimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir
kartu prašantį Vokietijos apsaugos ir deklaruojantį amžinus tvirtus
sąjunginius ryšius su Vokietija.
• Vokietijai neskubant pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, kylant visuomenės bei
dalies Tarybos narių pasipiktinimui dėl sąjungos su Vokietija, Taryba 1918 m. 02 16
d. paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
• Okupacinė valdžia jo nepripažino, mat iš turinio buvo aišku, kad Lietuva yra
savarankiška valstybė.
• Siekdama vokiečių palankumo Lietuvos Taryba planavo įvesti šalyje
konstitucinę monarchiją, karaliumi Mindaugu II paskelbti Vokietijos grafystės
hercogą Vilhelmą fon Urachą. Vokietijai pralaimėjus karą, šis sprendimas buvo
atšauktas.
 Lietuvos išeivijos pastangos siekiant Lietuvos
valstybingumo 1915 – 1917 metais.
Valstybė Lietuvių išeivijos veikla

Švedija 1915 ir 1917 m. 2 išeivijos lietuvių konferencijos, kuriose paskelbtas siekis atkurti
Lietuvos nepriklausomybę. Įkurta Švedijos lietuvių šalpos draugija.

Šveicarija Surengtos 3 išeivijos lietuvių konferencijos (1916 m.): Berne, Hagoje, Lozanoje,
kuriose išreikštas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

JAV 1917 m. sudaryta Lietuvių tautos taryba, rinkta lėšų Lietuvai, memorandumais JAV
prezidentui ir kongresui reikalauta Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.

Rusija Rusijos dūmoje esantys Lietuvos atstovai reikalavo Lietuvai plačios politinės bei
kultūrinės autonomijos, siekė prijungti prie Lietuvos Mažąją Lietuvą. Pradėtas kelti ir
Lietuvos nepriklausomybės klausimas. 1917 m. Sankt Peterburge sudaryta Lietuvių
tautos taryba, o tų pačių metų 05 mėn. sušauktas lietuvių seimas.
 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
1918 m. aplinkybės
1. 1917 m. revoliucija Rusijoje.

2. Pirmojo pasaulinio karo eiga (Brest Litovsko taika, Vokietijos kapituliacija)

3. V. Vilsono 14 punktų programoje paskelbta tautų apsisprendimo teisė.

4. Krašte likusių Lietuvos valstybingumo šalininkų, vėliau – Lietuvos Tarybos

veikla.
5. Lietuvių organizacijų Rusijoje ir užsienio šalyse veikla.
 Svarbios datos
• 1914 m. prasideda Pirmasis pasaulinis karas.

• 1915 m. Vokietijos kariuomenė okupuoja Lietuvą.

• 1917 m. 09 18 – 23 d. Lietuvių konferencija Vilniuje.

• 1917 m. 12 11 d. Lietuvos Tarybos aktas dėl sąjungos su Vokietija.

• 1918 m. 02 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

• 1918 m. baigiasi Pirmasis pasaulinis karas ir Vokietijos okupacija.

 Vilniaus konferencija
• Vilniaus konferencija – lietuvių politikų, Vokietijos remiamų, organizuotas
lietuvių delegatų suvažiavimas Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18 – 23 d., kuris
numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo seimo
sušaukimą bei įkūrė Lietuvos tarybą.

Lietuvos konferencijos Vilniuje

prezidiumas ir sekretoriatas Lietuvių konferencijos posėdžių salė.
 Vilniaus konferencijos nutarimai ir jų reikšmė
• 1917 m. Vokietijos kariuomenei pralaimint, Berlyno politikai ėmė palankiau
žiūrėti į Lietuvos savivaldą. Stengdamiesi išlaikyti kraštą savo valdžioje vokiečiai
Vilniuje leido sušaukti Lietuvių konferencija.
• Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių, parinktų pačių
organizatorių, kunigai, įtakingesni parapijų žmonės. Konferencijos
pirmininku paskirtas Jonas Basanavičius.
• Konferencija pasirodė vieninga ir paskelbė tvirtą lietuvių siekį kovoti už
savarankišką ir nepriklausomą Lietuvą su sostine Vilniumi.
 Vilniaus konferencijos nutarimai
• Išrinkti 20 žmonių valdančią Tarybą

• Mėginti atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę

• Sostinę įkurti Vilniuje

• Tolesnę valstybės ateitį svarstyti Steigiamajame seime

• Lietuvai reikėtų užmegzti ryšius su Vokietija

Lietuvių konferencijos rezoliucija