DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS

Politinė padėtis Lietuvoje XX a. Pradžioje.

 1904 m. gegužės 7 dieną,
panaikinus lietuviškos
spaudos draudimą iš esmės
pagyvėjo Lietuvos kultūrinis
bei visuomeninis gyvenimas,
buvo suvaržyta spauda.
 Tuo metu periodiniai leidiniai
tapo pagrindine tribūna,
kurioje buvo viešai svarstomi
Lietuvos ateities klausimai,
buvo formuojama atitinkama
visuomenės nuomonė.
 1904-1905m, padėtis pagerėja
kai Rusija pralaimi karą su
Japonija, ir visoje šalyje kyla
nepasitenkinimas caro politika,
kuri tiesiogiai turėjo įtakos ir
daugiau kaip šimtmetį rusų
priespaudoje gyvenantiems
Lietuvos gyventojams.
 Vėliau šalyje pradėjo kilti
mitingų, kuriuose įvairūs
visuomenės sluoksniai
reikalavo svarbiausių
demokratinių teisių.
 Tuo metu pagyvėjo
ne tik Lietuvių
politinių partijų bet
ir apskritai lietuvių
intiligentų veikla,ir
esant tokiai padėčiai,
lietuvių intiligentai
sumanė sušaukti
visos lietuvių tautos
suvažiavimą
Vilniuje.
Sumanymas sušaukti lietuvių suvažiavimą.
 Nuo 1905 m. pavasario vis
aktyviau ėmė reikštis pirmasis
lietuvių dienraštis ,,Vilniaus
žinios”( pirmasis numeris išėjo
tik 1904 m. ruodžio mėnesį)
 Šiame periodiniame leidininyje
buvo skiriama daug dėmesio
tautos vienybės idėjai.
 ,,Vilniaus žinios” nors ir
necenzūruojamas, tapo
pagrindiniu visos lietuvių tautos
kultūrinės veiklos centru, ugdė
tautinę savimonę.
 1905 m. labai susitiprėjo
revoliucijos nuotaikos Rusijos
imperijoje, ir “Vilniaus žinių”
įtaka lietuvių visuomenei tapo dar
didesnė čia vis dažnaiu buvo
skelbiami politiniai tikslai.
 J. Basanavičius arba J. Kriaučiūnas
iškėlė idėją Vilniuje sušaukti visos
lietuvių tautos suvažiavimą ,,
kuriame lietuviai patys galėtų
viešai savo nuomonę išreikšti apie
savo reikalus.
 Spalio mėn. ,, Vilniaus žinių”
redakcijoje buvo sudarytas
Organizacinis komitetas, jam
vadovavo J. Basanavičius, kuris
parengė Atsišaukimą į lietuvių tautą.
 Atsišaukime pabrėžiama moralinė
kiekvieno lietuvio atsakomybė, bei
pažymėta, kad suvažiavimą rengė ne
tik ,,Vilniaus žinių” bendradarbiai, bet
ir LDP.
 Socialdemokratai elgėsi kitaip- ir
manė, kad lietuvių suvažiavimas- tai
tik atsitiktinis bendro revoliucinio
sąjūdžio epizodas.
 Trumpa Didžiojo Vilniaus suvažiavimo eiga
ir priimti nutarimai
 Į Vilniaus suvažiavimą iš visos
Lietuvos atvažiavo apie 2
tūkst. Dalyvių. Suvažiavimas
vyko Dabartinės Lietuvos
nacionalinės filharmonijos
salėje Vilniuje.
 Išrinkti ir deleguoti atstovai –
inteligentai, dvasininkai,
valstiečiai, darbininkai,
amatininkai- sprendė
tolimesnio Lietuvos
valstybingimo klausimą.
 Suvažiavimo dalyviai pripažino
kad caro valdžia- pikčiausias
lietuvių priešas.
 Prieš caro vyriausybę sukilo visi
Rusijos valdmi kraštai ,, nes
geresnį gyvenimą, galima įsigyti
tik laimėjus kovą su senąja tvarka”
 Taigi suvažiavimo dalyviai
nusprendė reikalauti Lietuvos
autonomijos su Seimu Vilniuje ,,
išrinktu visuotiniu,lygiu, tiesiu ir
slaptu balsavimu.
AČIŪ UŽ JŪSŲ DĖMESĮ!!
