LIETUVOS LAISVS ARMIJOS KOVOS EMAITIJOJE

Pirma dalis

Plung 2008
1

UDK 947.45.082/.083 Li-279

Leidjas: Lietuvos Laisvs Armijos kari ir rmj sjunga Lietuvos Laisvs Armijos kari ir rmj sjungos taryba dkoja ios knygos rmjams: LGGRT auk rmimo ir atminim aminimo fondui, Prezidentui Rolandui Paksui, Donatui Kaubriui - verslininkui i Teli, Vytautui Jureviiui LLA nariui, UAB Statybos ritmas, Albinui Klimui LLAKRS pirmininks pavaduotojui, verslininkui i Plungs, Audriui Klioniui farmacininkui, komercins rmos Inesa savininkui, Sigitui Grausliui - i Vilniaus Plungs rajono savivaldybei Rietavo savivaldybei Prisiminimus ura: Alfonsas Beresneviius - rezistencijos metratininkas, fotografas Sudarytojai: Kstutis Kasparas Meilut Paulauskait Knygos iniciatoriai ir konsultantai: Irena Giedraitien LLA sjungos pirminink Albinas Klimas LLA sjungos pirmininks pavaduotojas Antanas Ivinskis emaii vyskupysts muziejaus direktorius

ISBN 978-9955-694-51-9

Vytautas Urbikas 2005 metais partizaninio karo tyrintojo Vytauto Urbiko ir Plungs verslininko Albino Klimo iniciatyva atkurta Lietuvos Laisvs Armijos kari ir rmj sjunga Lietuvos Laisvs Armijos, kuri vykd veikl 1941 1944 1953 m. m., pagrindu.

Albinas Klimas

Skulptorius A. Vakys ir A. Klimas prie baigiamo monumento 4

ALFONSO BERESNEVIIAUS KRYBINIO DARBO APRAYMAS Rezistencijos metratininkas, fotografas Alfonsas Beresneviius, Antano g. 1936 05 12 Teli r. aaii k. 1956 m. baig Kauno Politechnikum. sigijo ryi techniko specialyb. Paskirtas Klaipdos eksploatacinio-techninio ryi mazgo Plungs cech. Virininku dirbo iki 1979m. Nuo 1979 iki 2005 gegus mn. dirbo AB monje Minija dispeerins rangos ir telefon automatikos elektromonteriu. 1958 m. sukr eim. Uaugino sn Tad, dukras Jolant ir Dian. Fotografuoti pradjo nuo 1958 m. Pirmosiose fotograjose atsispindjo vairios moni gyvenimo akimirkos. Vliau susidomjo sakraline daile ir pakeli maja architektra. Net 30-yje banyi parapij fotografavo banyi interjer fragmentus. Dirbdamas AB monje Minija fotografavo tautodailinink darbus. Keliose Lietuvos muziejuose amino dailinink sukurtus eksponatus. Lietuvos fotomeno draugijos narys nuo 1972 iki 1978 m. Dalyvavo grupinse parodose Plungje, Alytuje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje. Personalinse parodose Kovojusiems ir uvusiems atminti Kaune, Klaipdoje, Alytuje, Plungje, daugumoje rajono mokykl, emaii Kalvarijos v. Mergels Marijos maosios bazilikos ventoriuje metini atlaid metu, Maeiki r. Sedoje, Teliuose, Varniuose, arnuose. raai atsiliepim knygoje liudija apie aukiausi parodos vertinim. Urainja Lietuvos Laisvs armijos, Lietuvos vietins rinktins, Tvyns apsaugos rinktins kari, ginkluoto pasiprieinimo (rezistencijos) dalyvi-kari savanori ir neginkluoto pasiprieinimo dalyvi, politini kalini ir tremtini atsiminimus. Kaip Lietuvos auli sjungos (LS) narys dalyvavo LS organizuotose meno saviveiklos ir krybini darbu apirose, konkursuose Klaipdoje, Kaune, Alytuje. Fotografo darbai eil kart apdovanoti diplomais, 5

o jam suteiktas menini kolektyv apiros laureato vardas. 2006 10 18 apdovanotas III laipsnio auli sjungos paymjimo enklu U nuopelnus auli sjungai. 2003-2006 m. vasaromis Teli, i dalies iauli, Plungs r. mikuose, kaimuose pagal vietini gyventoj atsiminimus pild registruojamos vietovs koordinai nustatymo su GPS prietaisu dokument lapus, urainjo koordinates Lietuvos partizaninio karo dalyvi emini griuv, monument, pastatyt uvusi kovotj atminimui. Visk fotografavo Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos kosminio emlapio sudarymui. Upild per 120 vienet koordinai nustatymo apra. Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga 2003 05 17 pareik padk u aktyvi veikl ir pasiaukojant darb aminant emaitijos partizan likimus. Saugoma tkstaniai negatyv ir fotograj Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, Lietuvos laisvs armijos kari ir rmj sjungoje, emaii vyskupijos muziejuje, Alkos emaii muziejuje, emaii dails muziejuje, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro memorialiniame departamente, Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungoje, emaitijos nacionaliniame parke ir Leonardo erniausko meno galerijoje. LIETUVOS LAISVS ARMIJA Teisinis vertinimas Dr. Zita liyt Karo ir okupacijos grsms nuojauta, o gal kov dl nepriklausomybs patyrimas padiktavo 1938 m. vasario 11 d. Lietuvos Konstitucijos nuostat, pareigojani tvus kvpti vaikams Tvyns meil ir pasiryim aukotis dl Tvyns. Btent pasiryimo aukotis dl Tvyns sureikminimas, konstitucinio rango jam suteikimas yra tiktai Antrojo pasaulinio karo ivakarse priimtame Pagrindiniame statyme. Ir ko gero neatsitiktinai, nes 1940 met vykiai liudija tvirtos pilietins pozicijos stok. Nors Konstitucijos 135 straipsnis skelb, kad Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis Ginkluotj Pajg Vadas, taiau jo sakymai 6

buvo reikalingi Ministro Pirmininko parao. 1940 m. birelio 15 d. nakt posdiavusi Lietuvos valstybs daugumos ministr nuomone buvo nutarta sutikti su Soviet Sjungos reikalavimu vesti Lietuv Raudonosios armijos gulas. Gerai ar negerai padar Prezidentas, nesutiks su Maskvos reikalavimais? klausia Antanas Smetona 1940 m. liepos 125 d. Pro memoria (Lietuvos aneksija. 1940 met dokumentai. Vilnius: Periodika 1990, p. 14). Atsiminkime, jis yra prisieks Lietuvos suverenum. Jei sutikt, vis tiek kuriomis slygomis ar aplinkybmis, j kam perleisti, tai bt lygu savo krato idavimui, savo asmenybs sunaikinimui ir negarbs utraukimui savo tautai. Nesutikusiam su idavikika Ministr Tarybos ir kariuomens auktosios vadovybs pozicija, Prezidentui Antanui Smetonai teko pasitraukti i Lietuvos, taiau joje pasiliko kariuomen, kuri pagal Konstitucijos 133 straipsn sudar valstybs saugumo branduol, o ginti valstyb buvo pareigoti visi jos pilieiai. Nesiprieinimas Soviet Sjungos ar hitlerins Vokietijos agresijai konstitucins teiss poiriu yra ne tiktai teistas, bet ir btinas. Pasiprieinimas prilygsta itikimybs valstybei ir pilietini pareig nesilaikymui. Tuo metu galiojusios Lietuvos Konstitucijos 16 straipsnis skelb, kad Pilieiui Valstyb yra jo paties buvimo pamatas. Lietuvos Laisvs Armijos sukrimas bei veikla yra konstitucins piliei ir kariuomens pareigos ginti valstyb realizavimas. Argi ne toki ivad patvirtina Lietuvos Laisvs Armijos vado Kazio Veverskio-Senio 1944 m. rugsjo 14 d. atsiaukimas LLA karius: Tvyns ir nepriklausomybs idjos nedrstu pats ir neleisiu kitiems imainyti laikinus asmeninius ar grupinius laimjimus. vokiei ar bolevik organizuojamus ir vadovaujamus karinius lietuvikus dalinius LLA nariams ir LLA Vanagams grietai draudiu. Ten be Vadovybs leidimo stojantieji automatikai i LLA organizacijos nari tarpo ikrenta. Jei kas mgins vis organizacij minimus dalinius nuvesti ir tuo bdu sukompromituoti, teino, kad tai galt vykti tik per itikimj LLA idjos draug ir mano lavonus. Nepriklausom ir prie nesualot Lietuvos idj mes greiiau ryims nusineti aminyb, negu leisime j organizacijai sutepti. Atsiaukime taip pat sakoma: Kadangi LLA ir jos vadovyb kart pasiryo su lietuvi tauta nesiskirti, bet ia, Lietuvos emje, pasilikti iki galutins pergals ar mirties, tai ir Lietuvos Laisvs Armijos politika negali sutikti su politika moni, kurie vokieiams i Lietuvos traukiantis tikisi su 7

jais kartu i savo ems pasitraukti. Kazys Veverskis-Senis nepasitrauk, uvo 1944 m. gruodio 28 d., prajus vos trims mnesiams po atsiaukimo paskelbimo. Ir ne tiktai jis. Tvynei pasiaukojo tkstaniai jaun, gyvenimo gr spinduliuojani vyr. Dvideimtojo amiaus pradios karta, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akto vaikai tikrai nestokojo ryto aukotis Tvynei. Konstitucin piliei pareiga ginti valstyb buvo j aktyvios veiklos agresijos akivaizdoje teisinis pagrindas. LLA vado 1944 08 01 atsiaukime lietuvi taut nurodyta, kad organizacija kurta 1941 m. gruodio 13 d. Lietuvos sostinje Vilniuje, kad ji buvo nauja karin organizacija, kurios pagrindinis tikslas ginklo ir politin kova dl Lietuvos nepriklausomybs. Jos pagrindiniai darbai ginkl rinkimas, kautyni dalini i patikim lietuvi sudarymas, j sudrausminimas ir, saugant ateiiai lietuvi tautos element, atkaklus prieinimasis per spaud ir veiksmais okupant klastai bei neteistiems ygiams prie lietuvius. LLA uaugo tkstanius nari priskaiiuojani organizacij, savo kari eiles prim karininkij ir emesni laipsni karius. Vykdant gaudymus darbams Reich ar vokieiams skelbiant neteist, ms kratui nenauding mobilizacij, LLA prieinosi visu grietumu. Atsiaukimu lietuvi taut kvieiama visus ligi iol savaime susidariusius partizaninius lietuvi dalinius tuojau susijungti su LLA Vanag daliniais ir veikti pagal LLA vadovybs sakymus bei nurodymus, nes pagal tarptautins karo teiss nuostatus partizanai traktuojami kariuomene, o ne banditais, kada jie klauso vadovybs, neioja vienodus enklus ir elgiasi, nepaeisdami tarptautins karo teiss nuostat. Kariuomens ir vis piliei pareiga ginti savo valstyb atitiko ir LLA organizacijos struktr, nustatyt LLA vado 1944 m. liepos 10 d. sakymu Nr. 21:LLA organizacijos susideda i dviej sektori: veikianio (VS) ir organizacinio (OS). Organizaciniame sektoriuje lieka mons, nepakeiiami organizaciniame darbe ir netinkantys rikiuots tarnybai, jie gyvena savo pastoviose gyvenamose vietose, toliau tsia organizavim, ipildo funkcijas: valgybos, kio ir apsaugos. Veikiantysis sektorius kuriamas i LLA partizan ir LLA priimt lietuvi savanori, tinkam rikiuots tarnybai. Esant savanori trkumui, LLA nariai mobilizuojami pagal LLA virinink sakymus. Veikiantysis sektorius vadinosi LLA Vanagais, jis yra laikomas 8

pirmaeiliu sektoriumi. LLA struktra akivaizdiai demonstravo piliei ir kariuomens vienyb, vykdant konstitucin pareig ginti Lietuvos valstyb. Netinkami rikiuots tarnybai asmenys atliko valgybos, kio ir apsaugos funkcijas, o veikianiame sektoriuje buvo telkiami rikiuots tarnybai tinkami lietuviai-savanoriai. Kadangi LLA faktikai atstovavo Lietuvos kariuomen pogrindyje, jos veikl btina vertinti vadovaujantis 1936 m. gruodio 11 d. Karins tarnybos statymo normomis. Pirmasis io statymo straipsnis skelb, kad: Karys yra Lietuvos Valstybs gynjas. Jis yra tikrojoje karo tarnyboje, atsargoje ar dimisijoje. Pagal 8-j statymo straipsn karys prisiekia arba ikilmingai pasiada ginti Lietuvos Valstyb nuo vis jos prie. Nurodytas statymas reglamentavo teisin kario status, o 1936 m. birelio 30 d. Karins prievols statymas nustat kiekvieno Lietuvos pilieio vyro pareig atlikti karin prievol. statymo preambulje nurodyta, kad Lietuvos nepriklausomybs ir jos emi nelieiamybs gynimas yra visos Lietuvos piliei ir vis lietuvi aukiausias tikslas ir garbingiausia pareiga. Tatai siekiama visomis igalmis, didiausiu pasiventimu ir pasiaukojimu, nesigailint nei savo turto, nei gyvybs. statymo 12-asis straipsnis nurod, kad tas, kas vengia karins prievols ir yra teismo u tai nubaustas, laikomas garbs netekusiu pilieiu ir negali eiti valstybins bei savivaldybs tarnybos pareig. Karins prievols atlikti tuo metu buvo aukiami 21 met amiaus vyrai. statymas numat, kad karo metu savanoriais kariuomen galjo bti imami 17-os met amiaus asmenys, o taip pat atsargos kariai ir moterys. Soviet Sjunga 1940 m. birelio 15 d., nors ir nepaskelbusi Lietuvos valstybei karo, bet, vesdama jos teritorij Raudonosios armijos gulas, faktikai kar pradjo. Nuostata, kad btina skelbti kar ir tai reikia jo pradi, tarptautiniu mastu buvo tvirtinta 1907 m. IV Hagos Konvencijoje dl karo veiksm sausumoje. ios konvencijos 1-ame straipsnyje nurodyta: Karo veiksmai (...) neturi bti pradti be iankstinio ir nedviprasmiko spjimo, kuris gali bti pareiktas motyvuoto karo paskelbimo arba ultimatumo su slygiku karo paskelbimu forma. Be to, apie karo bv turi bti nedelsiant praneta neutralioms alims. Taiau Antrojo pasaulinio karo metu karas nebuvo skelbiamas, o jei ir buvo tai daroma, tai danai atitikdavo tiktai fakt, konstatuojant formalum, 9

pradjus agresijos akt. IV Hagos konvencija nenurod laiko tarpo tarp karo paskelbimo momento ir karo veiksm pradios, todl atsirado galimyb skelbti kar atgaline data. inoma, pats karo paskelbimas nereikia, kad neteistas karas tampa teistu, taiau Soviet Sjunga ir nesiruo to daryti. Okupavusi Lietuvos valstybs teritorij, ji sureisavo tariamai savanoriko Lietuvos stojimo Soviet Sjung spektakl, nors faktikai nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuvos valstyb buvo karo su Soviet Sjunga padtyje iki pat jos karini dalini ivedimo i Lietuvos Respublikos teritorijos 1993 m. rugpjio 31 d. Svarbiausias LLA dokumentas jos programa, kurioje nurodyta, kad LLA yra lietuvi tautin, karin ir politin organizacija, kurios nariais gali bti drss ir veikls, nenusikalt savo tautai lietuviai, iskyrus komunistus ir aikius vokiei bei lenk simpatikus. Programa teigia, kad LLA yra slapta organizacija, veikia karo bvyje, ryosi atnaujinti senovs lietuvi ginklo garb ir padti stiprius moralinius pagrindus ateities nepriklausomos valstybs kariuomenei. Pagrindinis LLA tikslas yra Lietuvos laisvs ikovojimas, naujos vieningesns ir galingesns tautins Lietuvos valstybs su sostine Vilniumi ir Klaipdos kratu atstatymas. Programoje ivardinti LLA siekiai valstybiniame gyvenime: tautos kio pagrindu pripastama privatin nuosavyb, ems kiui ir kininkams suteikiamas ekonominis prioritetas, vis grybi altiniu vardinamas mogaus darbas. LLA pripasta, kad tautin kultra gali reiktis vairiomis kryptimis, taiau tautos dvasia, jos istorija, jos paproiai ir gyvybiniai interesai turi bti nuolatinis idjinis altinis ir vertybi kriterijus. Isami programos analiz leidia padaryti ivad, kad LLA tikslas buvo ne tiktai atgauti nepriklausomyb, bet atkurti tautin Lietuvos valstyb, pagrst krikionika dorove ir socialiniu teisingumu. Programin siek padti stiprius moralinius pagrindus ateities nepriklausomos valstybs kariuomenei, LLA pagrind Lietuvos Laisvs Armijos priesaika, u kurios sulauym buvo baudiama mirtimi. Kiekvienas LLA narys priesaikos odius turjo mokti mintinai: stodamas Lietuvos Laisvs Armij akivaizdoje Dievo ir vis kritusi u Lietuvos laisv prisiekiu visomis jgomis kovoti dl Lietuvos Nepriklausomybs ir tolimesns jos gerovs, kovoti, pasiduodamas organizacijos drausmei, itikimai pildydamas vadovybs pavest pareig ir veniausiai laikydamas man patiktas paslaptis. Gerai inau, kad u smoning vadovybs pavest udavini nevykdym ir u paslapties idavim gresia mirties bausm. Tai, k 10

pasiadu, tegul Dievas laikyti man padeda. LLA vadovybs 1944 12 10 operatyviniame sakyme Nr. 4 padaryta tokia ivada dl prieo: Sryyje su pradta vykdyti senesnio amiaus vyr mobilizacija, reikia laukti atresnio teroro ir net masinio lietuvi veimo, todl btina vesti slapt, aktyvi, organizuot ginklo kov prie bolevikin teror. Raudonajai armijai ir okupaciniam reimui trinkant, pereiti atvir kov, mobilizuoti vis taut. sakoma vis Lietuvos teritorij suskirstyti keturias apygardas. Suformuluotas kovos tikslas, duoti nurodymai kovos vedimui. Detalizuoti pasiprieinimo operacij, j vykdymo, pasitraukimo, tolimesns laikysenos, saugumo bei slaptumo, tiekimo ir evakuacijos klausimai. LLA iaurs partizan-Vanag drausms taisykls 1944 121945 m. taip pat buvo skirtos ne tiktai konkreiai situacijai, bet ir stiprinti moralinius ateities nepriklausomos Valstybs kariuomens pagrindus. Jose nurodyta, kad partizanas turi elgtis taip, kad nepaemint savs ir draug. Jis turi inoti, kad gyventojai daro ivad i tavo pavyzdio. Drausms taisykli 15 punktas skelb, kad naudoti alkoholinius grimus u stovyklos rib grietai draudiama dl to, kad girtuokliavimas reikt didiul nelaim, o 17 punkte nurodyta, kad partizanas, grs stovykl girtas, nuginkluojamas ir jam paskiriama tam pritaikyta bausm. Ypatingais atvejais tokiam partizanui visam laikui udraudiamas ijimas i stovyklos. Jeigu is girtuokliavimas iauk partizanins paslapties idavim arba jo poelgis pakenk gyventojams, tai panaudojamos bausms iki aukiausios [mirties bausms]. Palyginus LLA iaurs partizan-Vanag drausms taisykles su 1930 met kari elgesio taisyklmis, nesunku sitikinti, kad abejose reikalaujama odiu ir darbais padti draugams, bti mandagiais, variai apsirengusiais, turti vali karik ivaizd. Kari elgesio taisykli 83 punktas nurod, kad karys negali girtuokliauti, i pinig kortuoti, triukme dalyvauti ir nepadoriai elgtis; jis mandagiai elgiasi su pilieiais ir save gerbia. Analogiki reikalavimai buvo taikomi LLA partizanams. Todl, apibendrinant LLA susikrim ir jos dokumentus, btina pripainti, kad tokios organizacijos veikla abiej Soviet Sjungos ir nacistins Vokietijos - okupacij laikotarpiais nulm: 1. Vis piliei konstitucin teis ir pareiga ginti valstyb, tvirtinta 1938 m. Lietuvos Konstitucijos 133 straipsnyje, kuriame taip pat nurodyta, kad gynimo branduol sudaro kariuomen. 11

2. Karins prievols statymo, paskelbto 1936 m. birelio 30 d., ir Karins tarnybos statymo, paskelbto 1936 m. gruodio 11 d., nuostatos, deklaravusios Lietuvos nepriklausomybs ir jos emi nelieiamybs gynim vis Lietuvos piliei ir vis lietuvi aukiausiu tikslu ir garbingiausia pareiga, kuri vykdoma visomis igalmis, didiausiu pasiventimu ir pasiaukojimu, nesigailint nei savo turto, nei gyvybs. Karys yra Lietuvos Valstybs gynjas. 3. Soviet Sjunga 1940 06 15, paeisdama 1907 m. IV Hagos Konvencij dl karo veiksm sausumoje ir 1928 08 27 Paryiaus arba Kelloggo-Briando taikos pakt dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo, nepaskelbusi karo, ved Raudonosios armijos gulas ir okupavo nepriklausom Lietuvos valstyb. Taip kilo Soviet Sjungos ir Lietuvos karas, kuris faktikai tssi 53 metus. Karo dalyviais laikomi ne visi kariaujani valstybi gyventojai, o tik aikiai apibrta j dalis teisti karo dalyviai, kuri veiksmams suteikiamas valstybinis, bei privatus pobdis ir kuriems be iimties taikomi karo statymai ir paproiai. Tai pirmiausia vis ginkluot pajg kariai. Btent jie ir sudar LLA branduol. 1907 m. IV Hagos Konvencija kariaujanij ali ginkluotoj pajg narius skirsto kovojanius ir nekovojanius. Kovojani kategorijai i konvencija priskiria armij, savigynos ir savanori brius, skaitant organizuoto pasiprieinimo svetimali okupacijai dalyvius, kurie atitinka tokius reikalavimus: A. turi atsaking u savo pavaldinius vad; B. turi sutartin skiriamj, gerai matom i toli enkl; C. atvirai neiojasi ginklus; D. vykdo savo operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi. LLA vado 1944 07 10 sakyme Nr. 21 nurodyta, kad Vanagais vadinam LLA Veikianiojo sektoriaus nariai ant rankovi neioja enklel, kuris artimiausiu metu turi bti pavirtintas ir isiuntintas visiems apskrii virininkams. Ant Didiosios Kovos rinktins enklelio urayta: Mano jgos ir darbas Tvyns laisvei ir gerovei. Lietuva. LLA DKR. Nors 1907 m. Hagos konvencijose bei j papildymuose protokoluose nevartojamas odis partizanas, taiau tekst analiz leidia daryti ivad, kad partizan briai yra prilyginami savigynos arba savanori briams, todl partizanin kova yra teista. LLA susikrimas ir veikla tiek nacionalins, tiek tarptautins teiss atvilgiu buvo teisti. LLA buvo ne tiktai Lietuvos kariuomens teisi permja, 12

jos krja pogrindyje, bet ir pati Lietuvos kariuomen, kaip teisingai pastebjo Kstutis Kasparas knygoje Lietuvos Laisvs Armija (K. 2002, psl. 278). inoma, laisvs kovos eigoje i organizacija plt savo funkcijas, jos programoje buvo keliami ir politiniai, ir pogrindins vyriausybs tikslai. Todl 1944 metais ji tapo visuotine rezistencijos organizacija. 4. Jau pirmoji Soviet Sjungos okupacija 1940 metais paenklinta masinmis represijomis, sumimais ir trmimais, lietuvi tautos genocido nusikaltimu. LLA ginklu prieinosi ne tiktai neteistoms masinms represijoms, bet ir privaios bei visuomenins nuosavybs grobimui. tai miuose dl Serediaus miestelio 1944 12 01 LLA nukov 9 enkavedistus ir valsiaus aktyvistus, ivadavo kalinius, o 1945 06 08 antrame myje dl Serediaus nukauta 12 kareivi ir komunist aktyvist. Garsiojo Virtuk mio 1945 0719 22 (Kelms rajonas) metu LLA kari stovykl puol du prieo pulkai. Prieas, neteks daugiau kaip 40 nukaut, pasitrauk, o partizanai, pasiskirst smulkesnmis grupmis, pakeit savo dislokacijos vietas. Per Kraki ir Pernaravos kautynes 1945 02 15 uvo beveik visas LLA kapitono Vlado Pabariaus brys, taiau nukauta ir apie 60 enkavedist, o 1945 met pavasar emaitijos LLA kari ir partizan junginys (apie 120 kovotoj) um Endriejavo miestel, sunaikino valsiaus mobilizacijos ir kitus dokumentus, pyliav iniaraius, ilaisvino suimtuosius. LLA nariai prieinosi neteistai mobilizacijai okupacines kariuomenes, rinko informacij ir spjo gyventojus apie pasirengim j deportacijai i Lietuvos, platino pogrindin spaud. Jos organizacinio dirbio pagrindu krsi naujos partizan struktros. Lietuvos Laisvs kovos sjdio (LLKS) Tarybos Prezidiumo visi pareignai buvo LLA nariai. Madaug 1946 metais LLA transformavosi visuotin Pasiprieinimo organizacij ir gyvavo iki ginkluot laisvs kov pabaigos 1953 metais. 5. Lietuvos Laisvs Armija yra didingas piliei ir kariuomens vienybs, vykdant konstitucin pareig ginti Lietuvos valstyb, siknijimo pavyzdys lietuvi tautos ateities kartoms.
altiniai ir literatra: 1. Lietuvos Valstybs Konstitucijos. V. 1998. 2. Statkus V. Lietuvos Ginkluotosios Pajgos 19181940 m. Vydno Jaunimo Fondas 1986. 3. Lietuvos aneksija. 1940 met dokumentai. V. 1990. 4. Kasparas K. Lietuvos Laisvs Armija. K. 2002. 5. Laisvs kov aukos Piet emaitijoje. Sudarytojas V. Steponaitis. K. 1998. 6. ioys P. A. Tarptautin humanitarin teis. V. 2004. 7. Miedunarodnoje pravo v dokumentah. Moskva 2000.

13

LIETUVOS KOVA PRIE NACIUS IR SOVIETUS DVIEJ OKUPACIJ METAIS Sudar Zenonas Jaka
Jei po ami kada sunks paniai nukris Ir vaikams uteks nusiblaivs dangus, Ms kovos ir kanios, be ryto naktis Ar jiems besuprantamos bus? Maironis

Lietuvos gyventoj netektys Statistiniais apskaiiavimais 1945 m. Lietuvoje turjo gyventi 3 080 000 moni. Dviej okupacij metais netekta 1 030 000 moni (32,5%). Naci okupacijos aukomis 19411944 m. tapo: 210 000 moni (6,8%). Tarp j: 165 000 nuudyt yd (5,4%). Sovietini okupacij metais netekta: 780 000 moni (25,3%). Tarp j: 1. uvo rezistent ir j eim nari 21 600 moni. 2. Iveta lagerius ir tremt 275 700 moni. 3. Repatrijavo ar pasitrauk i Lietuvos 444 000 moni 4. Buvo prievarta paimti kariuomen ir uvo fronte 25 000 moni. Palyginimui: Pirmoji Antrojo pasaulinio karo auka Lenkija, vokiei okupacijos metais neteko 5 400 000 arba 15,4% vis gyventoj. Pastaba: Nuostoli procentai nurodyti nuo viso gyventoj skaiiaus. Pirmoji sovietin okupacija 1940 06 14 1941 06 22 Nuo pirmj okupacijos dien prasidjo nepriklausomos Lietuvos santvarkos ir kio griovimas. J lydjo teroras. Dar net netapus LSSR, Komunist partijos sekretoriaus Antano Sniekaus sakymu buvo kalinta apie 2000 visuomens veikj, net latelist, esperantinink. Met bgyje suimta apie 15 000 politini kalini, tame tarpe 500 Lietuvos armijos karinink, apie 6000 puskarininki ir eilini. Didioji dalis j sunaikinti Lietuvoje, kiti SSSR. Visi, net nebdami jos pilieiais, apkaltinti pagal lidnai igarsjus Rusijos baudiamojo kodekso 58-j straipsn u socialistins tvyns idavim. 14

Kremlius planavo ikeldinti i Lietuvos 700 000 moni atokiausius SSSR iaurs rajonus. Lietuviams tai buvo inoma nuo garsij sukilli ir knygnei laik bendru Sibiro pavadinimu. Sovietai iki prasidedant karui spjo itremti tik 17 700 moni, kuri daugum sudar moterys, vaikai, seneliai. Skubiai traukiantis nuo vokiei, sovietai Lietuvoje iud, nukankino imtus civili gyventoj gydytoj, kunig ir kt. Raini mikelyje suvrj budeliai nukankino 73 Teli kaljimo politinius kalinius. Nuudyti ir du raudonarmieiai, atsisak tapti budeliais. Raini udynms aktyviai talkino Domas Rocius, Petras Raslanas, Pranas alimas, Poceviius, Gutman, Vaitkus. Rainiuose nukankinti ir Teli gimnazistai Z. Tarvainis, H. virgdynas, amat mokyklos moksleiviai A. Rakas, A. iuas, K. Bius, K. Baltramaitis, K. Pukorius. ervenje (Baltarusija) nuudyti Luoks valsiaus kaimo inteligentai, suimti 1941 pavasar ir kalinti Kaune. Vokiei-naci okupacija 19411944 m. Taikiai ir viltingai sutik karo pirmosios savaits gale pasirodius paygiuojanius vokiei armijos dalinius, jau po poros mnesi jais nusivyl net Teli gyventojai. Pogrindinio Lietuvi aktyvist fronto (LAF) suburti birelio mn. sukilliai-partizanai patys atstat tvark Teli apskrityje sudar administracij. Apskrities virininku tampa A. Ramanauskas, Karo komendantu majoras Svilas, policijos virininku ltn. Juodikis. Susikauti su besitraukianiais raudonarmieiais mieste neteko. LAF partizanai saugojo tvark iki rugpjio mn., kol frontas buvo likviduotas. Per t laik partizanai suiminjo ryiais su sovietais tariamus asmenis. Dalis nusikaltli vliau buvo suaudyti miesto gamyklose. Deja, tenka konstatuoti, kad nedidel partizan dalis talkino vokieiams udant ydus. Teli apskrityje sunaikinta daug yd tautybs senbuvi, net itisos eimos. Nepaisant pai grieiausi vokiei bausmi u yd slpim, Teliuose buvo organizuotas j slpimas. ioje veikloje aktyviai dalyvavo dvasikiai, pats emaii vyskupas Vincentas Boriseviius. Antinacin rezistencija 15

Paskelbusi atstatanti Lietuvos nepriklausomyb, Laikinoji Vyriausyb nuo 1941 08 05 dl vokiei spaudimo nutrauk veikl. Visuomen suprato, jog vokieiai tokie pat okupantai, tad prasidjo antinacin rezistencija. Boikotuojama mobilizacija vokiei armij. Lietuviai vieninteliai i okupuot ali nesudar SS dalini. Auga pogrindyje veikianios organizacijos. 1943 m. susikuria Vyriausias Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIK), kuris pokario metais veikia emigracijoje, Lietuvos Laisvs kovotoj sjunga (LLKS), Lietuvos Laisvs gynj sjunga (LLGS). Iskirtin vieta tenka Lietuvos Laisvs Armijai (LLA). Gausi pogrindin spauda, kuri informuoja, buria, instruktuoja, pasiekia atokiausius alies kampelius. 1944 02 13 generolas Povilas Plechaviius kreipiasi taut ragindamas stoti Lietuvos Vietin rinktin, ginti al nuo besiartinani bolevik. Per kelet dien Vietin rinktin suformuojama. Tuo vokieiams buvo parodyta, kad lietuviai nesiruoia dti galvas u savo pavergjus tarnaus tik savo armijoje. Nepavykus Vietin rinktin priversti vykti Ryt front, vokieiai 1944 05 15 aretavo gen. Povilo Plechaviiaus tab, dal kareivi suaud. Kas nespjo pasitraukti su ginklu, buvo prievarta iveti kasti apkasus Vokietijoje. Nuo 1943 met Lietuvoje pasirod Raudonosios armijos paraiutininkai, kurie i vietini gyventoj br raudonuosius partizanus. Dauguma kaimiei, iskyrus dal prie pat Baltarusijos sienos, raudonj partizan nerm. Daugeliu atvej jie tik plikavo, terorizavo gyventojus, kautynes su vokieiais nestojo. Lietuvos Laisvs Armija LLA pogrindin karin antinacin organizacija, kurta 1941 12 13 emesnio rango Lietuvos karinink. Jos vadas atsargos leitenantas Kazys Veverskis. Jo gabum ir energijos dka LLA gretos augo. Visoje Lietuvoje, kiekviename valsiuje veik bent kelios trijuls joms priklaus auliai, valsiuose dirb ar mokytojav atsargos karininkai, moksleiviai. Teli apskritis priklaus LLA iauli apygardai. Grieta konspiracija leido saugotis aret. Jau 1943 metais aikja, kad Lietuvai gresia nauja sovietin okupacija, 16

tad LLA ima ruotis partizaniniam karui. 1944 m. kurtame politiniame Lietuvos Gynimo komitete, drauge su jaunaisiais karininkais dirba VLIK atstovas gen. Motiejus Peiulionis. 1944 07 13 Raudonoji armija uima Vilni, rugpjt frontas nusistovi agars-aki-Vilkavikio linijoje. LLA nariai pasitraukia emaitijon. Organizacija pertvarkoma du sektorius: organizacin (OS) ir veikiantj (VS Vanagai). Partizanai Vanagai okupacijos slygomis turjo vesti ginkluot kov, saugant Lietuvos gyventojus nuo bolevikinio teroro iki tol, kol SSSR bus priversta palikti al pagal Atlanto chartijos utikrinim. Vanagai turjo siekti, kad lietuviai nekolaboruot su sovietais. Jiems rekomenduota nepuldinti Raudonosios armijos dalini. LLA sikuria Alsdiuose, Ploktins mikuose (netoli Plateli eero). Vanagai paskubomis mokosi partizaninio karo taktikos. Nesustabdydami Raudonosios armijos puolimo savo jgomis, vokieiai galiausiai skiria kakiek lengvj pstinink ginkl LLA, sutinka Vokietijos valgybos mokyklose apmokyti vir imto savanori, radist. 1944 10 07 sovietai okupuoja emaitij, iskyrus Klaipdos dal. Dauguma Vanag pasitraukia mikus ir formuoja partizan brius. 1944 12 28 Kauno apylinkse nuo strib kulk sta K. Veverskis, LLA vadu tampa iauli srities vadas Adolfas Eidintas. Tvyns apsaugos rinktin Lietuvoje 1944 metais ne visi pritar LLA taktikai vesti partizanin kar. Jiems priklaus ir Zaras apskrities virininko kunigo dr. Jono Steponaviiaus alininkai, kurie man kovoti drauge su vokieiais atkurtoje lietuvikoje kariuomenje. Jie i iaurs Lietuvos ginkluoti atygiavo Viekni vls., Pievn k.ir ia vokiei karinei vadovybei pritariant 1944 07 29 kr Tvyns Apsaugos rinktin (TAR), vadovaujam kapitono I. Jatulio. Plinki dvare suformuojamas 1-asis pulkas, kuriamas ir 2-asis, kurie apginkluojami lengvaisiais pstinink ginklais. Pirmame pulke buvo 1254 kariai, i j 47 karininkai. TAR i vokiei perima gynybines pozicijas nuo sienos iki Teli. TAR vadovyb ragino LLA narius sijungti aktyvi kov. 1944 10 07 Raudonoji armija pradjo puolim visu frontu. 1-asis pulkas nevykusiai idstomas prie Sedos, unugaryje turdamas upelkjusi Varduvos up. Nesulauk adtos vokiei tank ir artilerijos paramos, TAR 17

kariai negaljo sulaikyti verlios sovietini tank atakos. Priversti trauktis, ne vienas nuskendo pelkse. uvo vir 70 kovotoj. Dalis pateko nelaisvn, kiti sijung Vanag brius. Sugebjusieji pasitraukti Vokietij, paimti pagalbines tarnybas. Idjinis vadas J. Steponaviius ir mir Vokietijoje. LLA emaii legionas Sovietams okupavus emaitij, pagal LLA sudarytus planus jo nariai gro savo gyvenamas vietas. Vanagai brsi mikuose. Laikinai sutriko ryiai tarp atskir dalini. 1944 11 17 tarp Plateli ir Alsdi nusileidia paraiutais Abvero valgybos mokykloje paskubomis apmokyta LLA sista Adolfo Kubiliaus grup. Joje radistas Algirdas ertvytis, vado pavaduotojas arnas Jazdauskas, Jonas Dda, Sergejus Semsys. Alsdi vls., Skirpsi k. maaemio kininko Pociaus (Poceviiaus) name rengia tabo bunker, umezga radijo ry su Vokietija. Per trump laik A. Kubiliaus grup greitai atstato ryius visoje emaitijoje. ia ypa skmingai darbuojasi tabo ryininkai Steponas Grybauskas, Liudvikas Raudonis, bsimos emaii apygardos vado adjutantas, asmeninis vado adjutantas Henrikas Petkeviius. A. Kubiliui nepavyko atkurti LLA iauli apygardos. Jis 1945-j kovo mn. kuria LLA emaii legion. Legionas veikia ypa sudtingomis pafronts slygomis, kai nuolat siauia vairs Raudonosios armijos, NKVD, SMER daliniai, nuolat tikrinami gyventoj dokumentai. 1945 04 23 A. Kubilius suimamas, vliau sueidiamas A. ertvytis, sueistas H. Petkeviius patenka nelaisvn. tabui laikinai vadovauja arnas Jazdauskas. 1945 10 05 vadovauti LLA emaii legionui irenkamas Stalingrado mio didvyris majoras Jonas Semaka-Liepa, emaitijon pateks i Kuro grups apsiausties po vokiei kapituliacijos. Suprasdamas centralizuotos veiklos svarb, jis umezga ry su Lietuvos Tautins Tarybos (LTT) vadu kpt. Jonu Noreika-Generolu Vtra Vilniuje. lugus LTT, 1946-j pavasar suimamas LLA emaii legiono vadas J. Semaka, A. ertvytis ir kt. i viso 32 kovotojai. 1946 04 24 LLA emaii legiono vadu irenkamas Fortunatas Aoklis-Silkoa. LLA emaii legionas performuotas LLA emaii apygard, kuri susidjo i atrijos, Alkos ir Kardo rinktini. LLA emaii legionas veik Kretingos, Teli, Maeiki ir dalyje iauli apskrities. 1946-j pavasar ia kovojo apie 2000 vyr. 18

LLA emaii legiono, emaii apygardos vadai : Adolfas Kubilius-Balys, Jonas Semaka-Liepa, Fortunatas AoklisSilkoa, Vilkas, Kazimieras Antanaviius-Tauras, Kazimieras JuozaitisMeteoras, Vladas Montvydas-emaitis. Jaunimas antisovietiniame pogrindyje Jaunimas ypa skaudiai igyveno Lietuvos valstybingumo netekim ir laisvs idj vedamas brsi pogrindines antisovietines organizacijas gimnazijose, amat, auktosiose ir kitose mokyklose. Per vis sovietmet Vasario16-osios, Vlini, net ir komunistini veni metu suplevsuodavo trispalvs, pasklisdavo vairiai padauginti atsiaukimai. Trkstant konspiracins patirties, ias organizacijas MGB gana greitai likviduodavo: 19441954 m. likviduota vir 20, 19541967 150. Iki partizaninio karo pabaigos daugelis organizacij veik kaip LLA OS dalis. Grsiant aretams j nariai neretai pereidavo pas partizanus. Nelegali grupi sudtis vairiausia nuo keli iki keli deimi moni, o veikla apimdavo kelis miestus. 1948 m. Teliuose, Amat mokykloje iaikinta LLA grup, kurios visi nariai buvo kalinti. 1949 m. spalio mn. suimti ir kalinti 12 Teli gimnazijos ir Teli mokytoj seminarijos moksleivi, pasivadinusi Jaunosios Lietuvos brys. 1955 m. birel suimti 7 Lietuvos laisvs kovotojai, i j 5 kalinti. 1958 m. vasar iaikinta 8 Teli moksleivi Gudino grup. 1967 m. Varniuose iaikinta Vyio Kryiaus Lietuvos nacionalin gvardija. Priklaus 4 nariai, kalinti 2. Represij vykdytojai NKVD Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas. NKGB Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas. MVD Vidaus Reikal Ministerija. MGB Valstybs Saugumo Ministerija. KGB Valstybs Saugumo Komitetas. 19

1946 m. NKVD kariuomen sudar 70%, stribai 14%, milicija 9%, kompartijos aktyvistai 7% represij vykdytoj. Antrosios sovietins okupacijos pradioje Lietuvoje represinms struktroms vadovavo: NKVD Josifas Bartainas, NKGB Aleksandras Gudaitis-Guzeviius. Stribai Represinse struktrose buvo maai lietuvi, tad 1944 12 03 Lietuvos SSR Liaudies Komisar Tarybos pirmininko M. Gedvilo ir Lietuvos KP(b) CK sekretoriaus A. Sniekaus bendrais nutarimais visuose valsiuose sukurti naikintoj briai i vietini gyventoj. mons greitai juos pramin paniekinaniu strib vardu. 1953 m. 65% strib buvo lietuviai, 29% rusai.
Metai Skirta etat Faktikai tarnavo 1945 11000 9710 1947 8000 7746 1949 8000 7430 1951 8000 6479 1953 6000 4276

Stribai buvo blogiausia kolaborant atmaina, su ginklu rankose kovojusi prie savo alies nepriklausomyb. J kovingumas buvo menkas, labai kenk kaip svetim baudj vedliai. Strib bta ir Vakar Ukrainoje 40 000 (1945 m.), Latvijoje 11 000 (1950 m.) Lietuvos partizaniniame kare nukauta 25003000 strib. Savo ginkluote jie buvo madaug vienodo lygio su partizanais. Strib ginkluot 1952 m.

20

Rajonas Maeiki Plungs Sedos Teli Varni

Viso strib 45 69 62 64 87

Kulkosvaidi 2 5 4 4 4

Automat 27 28 17 29 17

autuv 17 64 43 31 71

Granat 31 70 67 85 131

Sokolovo smogikai Prie partizanus kovojo dvi NKVD divizijos, keli pasienio kariuomens pulkai, stribai ir tiek pat ginkluot sovietini partini aktyvist. Net slopstant kovoms, 1952 m. vienam partizanui teko 30 baudj. 1946 m. gegus mn. Maskvos atitinkamos instancijos Lietuv atsiunt Aleksej Sokolov, pasiymjus udynmis naikinant partizanus Vakar Ukrainoje. Jis kr profesionali smogik, j tarpe ir perverbuot partizan grup, kurios uduotis udyti partizanus, ryininkus. Smogikai veik kaip tariami Lietuvos partizanai: persireng j uniformomis, gaudavo pasitikjim ir prisitaik juos iaudydavo drauge su niekuo dtais civiliais, net kdikiais. Pagrindinis toki provokacij tikslas sukelti vietini gyventoj nepasitikjim, kad neberemt Lietuvos kovotoj. Vliau toki smogik grupi bta keli, tarp j ir Maeikiuose. Nesilaikydami joki civilinio pasaulio statym, Sokolovo smogikai sudav skaud smg partizaniniam judjimui.

21

Partizaninio karo nuostoliai Lietuvoje 19441953 m. (MGB duomenimis)

uvo partizan (ar priskirt prie partizan). 2436 9777 2143 1540 1135 1192 635 590 457 188 Partizanai nukov sovietini kareivi, pareign ir civili. 582 3419 2731 2626 1673 1018 494 272 92 14 I j sovietinio partaktyvo ir kolkiei. 258 447 493 299 256 338 261 195 62 10

Metai 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953

Represij mastai Lietuvoje (MGB duomenimis)

Metai 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 Suimta politiniais motyvais 8711 19973 11141 6412 4481 4699 3407 3437 1131 1649 5479 2082 3938 39482 32735 1355 20357 2934 100 Itremta moni

22

Panaudoti altiniai ir literatra: 1. Damuis A. Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Laisv fondo Lietuvos lialas 1991. 2. Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. V. 2002. 3. Lietuvos TSR tarybin enciklopedija. T. 6. 4. Komunistinis genocidas Lietuvoje. Lietuvos GGRTC. V. 5. 1941 birelio sukilimas. V. 6. Vilutis L. Likimo mozaika. K. 1992. 7. Laisvs kov archyvas. T. 11. 1994. 8. Lietuvos Laikinoji Vyriausyb. V. 2001. 9. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 19441953 metai. V. 1997. 10. Kasparas K. Lietuvos Laisv Armija. K. 2002. 11. V. Kazlauskas V. Kovos dvasia. V. 1995. 12. Laisvs kov archyvas. T. 18. K. 1996. 13. Laisvs kov archyvas. T. 17. K. 1996. 14. Laisvs kov archyvas. T. 19. K. 1996. 15. Starkauskas J. Stribai. V. 2001.

23

GYVENIMAS ATIDUOTAS TVYNEI

Lietuviai-kaliniai Intoje prie slapia pastatytos banyios

L.Viluio vestuvs 24

Leonas Vilutis

Mykolas Vilutis 25

LEONAS VILUTIS vienas aktyviausi rezistencijos pradinink emaitijoje ir Ryt Lietuvoje, gim 1920 04 11 Derviniks k. Linkmen vals., venioni (dabar Utenos) apsk. Tvai turjo 18 ha ems. Leono senelis Petras Vilutis buvo knygneys. Leonui einant 5-uosius metus mir motina, o devintuosius mir ir tvas. Visikais nalaiiais liko 5 vaikai, kuri vyriausiai Emilijai buvo 12 met, o jauniausiajai Elbietai vos dveji. Nalaii vaikyst buvo labai sunki, taiau padedant kaimynams, o ypa pusbroliui Vincui Viluiui, kuris nalaiiams atstojo ir tv, ir motin, visi igyveno ir uaugo dorais monmis, Lietuvos patriotais. Soviet okupacijos metais sesuo Elbieta Kauilien savo namuose leido apsigyventi partizanams, buvo j rmja. 1947m. balandio mn. ekistai apsupo sodyb, sudegino namus, liepsnose uvo du Tigro rinktins partizanai: brio vadas Bronius alna-Margis, arnlis ir partizan Ona Gimauskait Maceikien. Elbieta buvo suimta, kankinama. Namuose be pastogs liko keturi maameiai vaikai. Vyriausiai buvo 5 metukai, o jauniausioji dviej mnesi. Vyras jau buvo suimtas. Elbietai teko apsimesti iprotjusia. Nevilties apimta moteris taip tinkamai atliko beprots vaidmen, kad ekistai patikj j paleido. Grusi i tardym Elbieta susiiekojo savo vaikelius, pasidar i nuodguli pair ir joje su vaikeliais apsigyveno. Pajautusi, kad jau maiau sekama, degsiuose slapta surinko uvusij kaulelius, palaidojo juos Kirdeiki kapinse ir pasakiusi, kad tai jos neineioto kdikio kapelis, priirjo j iki Atgimimo. Tik 1989 m. broliui Leonui pasak, kas tame kapelyje alia partizano brolio Mykolo kapo ilsisi. J kovai ir atminimui 2001 07 28 Leono sn Kstuio ir Gintaro iniciatyva ir lomis prie io kapo buvo pastatytas ir ikilmingai paventintas granito paminklas. Leono brolis Mykolas Vilutis-Klevas, Tigro rinktins bataliono vadas, uvo kautynse Obel kalne 1945 01 10. Sesuo Elena pabgo i tremties, daugiau kaip 10 met slapstsi. Prasidjus atilimui gro tvik. kolk nestojo. Linkmen kaimo laukai sieksi su lenk okupuoto Linkmen miestelio laukais. Linkmen miestel nuo Derviniks skyr tik 3 km, bet okupacijos slygomis nebuvo galimybs susipainti ar susidraugauti su savo bendraamiais. Lenk statymai, j elgesys su lietuviais iems buvo labai nepalankus. Prie demarkacins linijos nuolat budjo pasienio policija ir 26

auliai. Mano svajon tapti auliu nuo ankstyvos vaikysts buvo begalin rao L. Vilutis savo prisiminim knygoje Likimo mozaika ileistoje 1992 m. Kaune. Todl jis buvo j nuolatinis sveias. Ypa, kai Obel kalno nuokalnje vykdavo pasienio policijos ir auli pratybos. auliai j laik Pulko snumi. 1926 m., vos sujus Leonui 16 m., po vien pratyb, ltn. V. ilno teikimu buvo trauktas auli sra, tapo auliu. Po kiek laiko buvo pasistas auli apmokymo kursus Utenoje. Mokymus ved pirmojo Gedimino pulko karininkai. Po teorini pamok vykdavo manevrin rikiuot, mokomosios kautyns. Dirbo labai intensyviai, net po 12 val. per dien. Mokslas truko 1,5 mnesio. inios apie taktik, manevrin rikiuot, ginkl ris vairiomis kovos slygomis pravert ateityje. Pratyb metu Leonas surimtjo, suprato tikr ginklo vert, suprato, kad jis skirtas ne paradui, o kovai su negailestingu prieu. 1938 03 13, Lietuvos vyriausybei gavus lenk ultimatum, visa Linkmen pasienio policija ir auliai um nurodytas pozicijas, pasiruo lenk puolimui atremti. Sidariks dvare buvo sutelkti Krivasalio kaimo vyrai, policija. Jiems vadovavo vyr. ltn. V. ilnas. Leonui su keliais vyrais buvo patikta valgyba pasienyje. Tada ne tik ruosi gynybai, bet kiekvienu momentu lauk komandos pulti. Leonui buvo nepilni 17 met. Kit dien suinojo, kad ultimatumas atauktas, jokio karo su lenkais nebus. Visi gro senas pozicijas. Leonas ne tik domjosi auli veikla, bet ir siek mokslo. 1939 m. ruden, perskaits Ms laikratyje, kad Teli vidurin valstybin amat mokykla priima moksleivius, para praym ir, gavs teigiam atsakym, ivyko Telius mokytis. Moksi labai stropiai. Laisvalaikiu vairiausias mro konstrukcij detales kruopiai apraydavo savo urauose. Bdingiausias, reikalingiausias nusibrai. Briniuose nurod kiekvienos arkos projektuojamus ieities takus, apra pagrindines technines taisykles. iais jo uraais susidomjo Teli vyr. architektas Kopylovas. Gavs Leono sutikim, vis mediag perirjo, papild atitinkamais uraais ir ileido knygel L. Viluio vardu. Mokiniams ir dstytojams ta mediaga labai palengvino darb, nes technins literatros lietuvi kalba labai trko, o Leonas gavo 400 lit honorar, kuris labai pravert nalaiiui tolimesniame moksle. 1939 metais mokykloje buvo leista kurti auli sjungos organizacij. Jos vadu buvo mokyklos inspektorius ats. ltn. Vrubliauskas. Jis Vilut paskyr besikurianio mokykloje auli brio brininku. 1940 m. birelio 15 d. 15 val. 27

soviet kariuomen penkiais keliais pereng Lietuvos sien. Netrukus buvo likviduojama Lietuvos auli sjunga. auliams sakyta grinti ginklus. Vilutis asmenin pistolet negrino. T inojo tik auli brio vadas ltn. Vrubliauskas. Jis Viluio poelgiui pritar, tik patar ginkl giliai paslpti. 1940 m. ruden, prasidjus mokslo metams, ltn. Vrubliauskas L. Vilut pasikviet pas save. Pokalbio metu buvo nutarta steigti labai slapt organizacij pagal trejetuk sistem. T. y., kiekvienas narys turi teis i organizacij priimti dar du narius. Taigi organizacija didt pagal aritmetin progresij. Pagal ltn. Vrubliausko nurodymus, Vilutis nari turi iekoti moksleivi tarpe, o jis mokytoj tarpe ir kitur. Ltn. Vrubliausko nuomone karas neivengiamas, todl iuo metu btina pasiruoti, susiburti. Liep verbuoti tik labai patikimus mones, nes maiausias neatsargumas gali utraukti dideli nelaimi. Kaip auli brio vadas, ltn. Vrubliauskas inojo, kad yra sekamas, todl patar Viluiui, nutrkus tarp j kontaktui, tuojau susisiekti su ats. ltn. mokytoju S. Bagdonu. Vrubliauskas t pat vakar L. Vilut prisaikino. Darbas seksi, organizacija pltsi. L. Vilutis buvo paskirtas brininku. Ivykus Vrubliauskui, tiesioginiu Viluio, o ir pogrindins organizacijos virininku buvo mokytojas S Bagdonas. Jis turjo nemaai savo bendramini karinink tarpe. S. Bagdonas brininkams idst strategin plan, kuris bus vykdomas prasidjus karui, mieste kilus sumaiiai. Sukilimo metu amat mokyklos kuopa privals padti uimti pagrindinius valdios rmus, pat, i aretins ivaduoti politinius kalinius. 1941m. balandio pabaigoje sum mokytoj A. Bagdon. Dar t pai dien L. Vilutis susitiko su ats. ltn. A. Norkeviiumi, prane apie A. Bagdono sumim, aptar tolimesnius ryius ir veikl. Mokykloje prasidjo sumimai. Atjo baisioji birelio 14-osios naktis ir rytas. imtai geriausi, darbiausi Lietuvos moni gyvuliniuose vagonuose buvo veami prat. Prasidjo neramumai. Daugelis moni, jausdami nelaim, pradjo slapstytis. 1941m. birelio 22-j, tik iauus, pietvakariuose pasigirdo kurtinantys viai. Pasigirdo kalbos, kad ekistai tremtinius vagonuose naikina. I vakar praskrido naikintuv lydimi bomboneiai. Mieste kilo smyis. Leonas su klasioku L. Barkausku i slaptaviets isitrauk radijo aparat. Apie pusiaudien pagavo Kauno radijo stot, praneusi, kad sekmadien, 4 valand ryto, prasidjo karas, kad Kaune sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausyb, raginanti atsargos karininkus, buvusius auli vadus organizuoti partizan brius. Atjusios i Teli mokins patvirtino, kad 28

bolevikins valdios pareignai kraunasi mant mainas ir nedinasi ryt kryptimi. Leonas su draugais isiruo valgybon. Svarbiausias tikslas pasiekti kaljim, pagelbti suimtiems mokyklos draugams. Deja, ten jau eimininkavo D. Rocius, saugumo virininkas P. Raslanas, kaljimo partorgas Vaitkus, kaljimo gydytojas Gutmanas ir rus kareiviai. Nieko negaldami padti, gro bendrabut. Kauno radijo stotis vis kartojo savo raginim. Skambjo Lietuvos Himnas. Leonas apsivilko aulio uniform, pasim isaugot mauzer ir patrauk miesto centr. Prie saugumo rm, i kuri ekistai jau buvo pasitrauk, briavosi mons, matsi karinink, ltn. Nakutis ir Kerpauskas br kariuomens dalin. Kit dien susikr vietos partizan tabas. Jam vadovavo kpt. Lapas. Leonui buvo patiktos 3-o brio vado ir Partizan tabo ratininko pareigos, kurias atliko be priekait, neskaiiuodamas darbo valand. Per trump laik Teli mieste ir visoje apskrityje susiorganizavo lietuvi partizan briai. Kiekviename valsiuje visus kelius, laukus, mikus jau sek budri partizan akis. Pirmadien, birelio 23 d. 9 val. 28 min., Kaune LAF galiotinis Leonas Prapuolenis Lietuvos Aktyvist Fronto Vyriausiojo tabo vardu paskelb Nepriklausomos Lietuvos atstatym ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybs sudt. inia radijo bangomis pasklido po Lietuv. Sukilimas uvir visame krate. Teliuose padtis po keli dien po truput pradjo normalizuotis. Veik atsikrusios staigos. Teliuose vokiei kariuomen iki liepos pradios nebuvo pasirodiusi, nebent koks valgybos dalinys retkariais pro al pravaiuodavo. Apie liepos vidur Telius atvyko keletas civilins vokiei valdios pareign, tarp j ir zonderureris, kurio turjo klausyti visa lietuvi karin ir administracin valdia. Apskrities virininkui jis sak surinkti, suregistruoti ir perduoti vokieiams visus ginklus. Tai nieko gero neadjo. Kart, buddamas guloje, Leonas t registracijos knyg, kurioje buvo suregistruoti ne tik ginklai, atimti i prieo per sukilim, bet ir vis partizan asmeniniai ginklai, isaugoti per raudonj okupacij, met besikrenani krosn. Ryt, po budjimo raportavo rinktins vadui kpt. Lapui ir karo komendantui mjr. Svilui apie j itikusi nelaim(mat, knyga ikrito i rank tiesiai ugn). Bausms iveng. T pai dien, Leonas isikviet visus valsiaus partizan bri vadus, su kuriais aptar padt, pasak, kas nutiko registracijos knygai. Sutar surinkti ir grinti tik sugedusius, netinkamus ir labai senus ginklus ir apie 30 patrank, kurias prie Tryki paliko besitraukdami rusai. Vadai u ginkl isaugojim Leonui buvo labai dkingi. 29

Sukilimo tikslas pasiektas Lietuva paskelbta nepriklausoma, valdoma savos tautins vyriausybs, prie ateinant naujai okupacijos jgai. Taiau kitaip galvojo naujasis okupantas. Vokieiams Lietuvos laikinosios vyriausybs atsiradimas buvo labai nepageidautinas. J reikjo paalinti arba paversti kokiu kitu vokieiams paklusniu organu. Kai laikinoji vyriausyb nesutiko su j silymais, vokieiai m grasinti represijomis. tampa didjo. 1941 rugpjio 5 d., Laikinoji vyriausyb, gyvavusi vos 6 savaites, vokiei valdios buvo panaikinta. alyje prasidjo rudoji okupacija. Naujojo okupanto taktika buvo kita, bet tikslas tas pats. Jie savais metodais pradjo nauj ms krato okupacij. Tauta, o ypa besimokantis jaunimas, tai sutiko prieingai. Pradjo kurtis slapti breliai. Tok vien Teli amat mokykloje kr ir L. Vilutis su amat mokyklos ir Teli gimnazijos abiturientais V. Rimknu nuo Sedos, S. Radzeviium nuo Teli, P. Lukausku nuo Pavandens ir broliu Mykolu nuo Utenos. i slapta organizacija buvo pavadinta Lietuvos gelbjimo sjunga. 1942m. liepos mn. mokslo draugas pakviet Darbnus jo brolio primicij. Po primicijos, kunigo tvikje Laukemy Leonas tarp kit kunigo Jurguio svei sutiko LLA vad Kaz Veversk. Su Veverskiu Leon vaii metu supaindino pats kun. Jurgutis. Nuo to laiko iki pat K. Veverskio ties j keliai nesiskyr. Tada K. Veverskio slapyvardis buvo Medelis. sigilins LLA organizacijos program, Leonas prisiek Veverskiui ir gavs i jo nurodymus, prisistat Teli apylinks vadui mokytojui Kaupui, slap. Ddnas. Su juo Leonas aptar apskrities situacij ir nutar pltoti aktyvi pogrindio konspiracin veikl. Gavs i Medelio ir Ddno uduot traukti LLA organizacij patikimus vyrus, Leonas dviraiu apvainjo didiul teritorij ir trauk LLA organizacij apie 30 atsargos karinink: Luokje ltn. Venck, arnuose ltn. Venclausk, Rietave ltn. Abukevii, Plungje kpt. Antanavii, Varniuose J. Mei, Nevarnuose Brenci, Teliuose Derbut, plk. ltn. I. ul, plk. ltn. Budrait ir daugel civili moni. Tai atlikti nebuvo sudtinga, nes su daugeliu j buvo pastami i pirmosios soviet okupacijos pogrindio veiklos. 1942m. rugpjio pabaigoje, po praktikos darb, gavs amat, o kartu ir vidurins mokyklos baigimo paymjim, L.Vilutis su broliu ivyko tvik, o rugsjo 1d. pradjo mokytis Vilniaus auktesniojoje technikos mokykloje. K. Veverskio nurodymu, Vilniuje prisistat Ryto moksleivi bendrabutyje gyvenusiam ekonomistui J. ukui. Tas liep prisistatyti 30

mechanikos fakulteto dstytojui ats. ltn. Daugirdui. Veikla pltsi. Kadangi Auktesniojoje technikos mokykloje, Universitete ir kitose mokyklose moksi daug LLA nari, ios organizacijos vadovyb ikl udavin suteikti jiems karini ini. 1942m. iem buvo kurta LLA pogrindio karo mokykla. Mokykla reng dviej proli specialistus valgybos bei dalini organizavimo ir rikiuots bei ginklavimosi. Leonui buvo pasilytas valgybos ir organizavimo skyrius. Broliui Mykolui rikiuots bei ginklavimosi skyrius. i mokykla veik grieiausios karins drausms ir didiausios konspiracijos slygom. Rinkdavosi grupelmis 3 kartus per savait, danai keisdavo rinkimosi viet. Karo dalyk mokymas buvo specinis, taikytinas pogrindio veiklai. is, 6 mnesius pogrindio slygomis vyks mokymas buvo labai naudingas tolimesnje LLA veikloje, o ypa grus bolevikams, organizuojant Vanag brius ir kovojant su ekistais. 1942 met vasar LLA vado K. Veverskio-Senio pavedimu, Leonas kr apylinks LLA post savo tviks Saldutikio valsiuje. Apylinks vadu po priesaikos paskyr Labanoro miko urd ats. ltn. A. Kakausk. J efuoti Senis paskyr LLA valgybos skyriaus pareign ats. ltn. L. valk, dirbant Vilniaus kriminalins policijos skyriuje. Besimokydamas Vilniuje Leonas LLA vado buvo paskirtas dirbti Vilniaus LLA apygardos tabo nepaprastu galiotiniu. Kadangi turjo nema organizacin patyrim, inojo LLA organizacijos pagrindinius takus visoje respublikoje, Senis sisdavo j vairias vietoves nuveti ratikus ar odinius sakymus. Kai po LLA dalinius vaindavo pats Senis, tada L. Vilutis j lyddavo kaip asmens apsaugos narys. Dirbdamas tabe Leonas susipaino su tabo ratvediu venionikiu Algirdu Bieliniu-Kudirka, kurio nuolatin darbo vieta niekam akis nekrintantis rsys. Su juo vykd vairias uduotis ne tik vokiei okupacijos laikotarpiu, bet ir antrosios bolevikins okupacijos metu. Vliau likimas suved Intos ypatingo reimo lageryje. Ijs laisv 1956 m. V. Bielinis dalyvavo Leono vestuvse vyriausiojo pabrolio teismis. 1944 m. vasario mn. gen. P. Plechaviiaus tabe sumanyta Marijampolje kurti karo mokykl. LLA vadas K. Veverskis tuoj sumet, kad Karo mokykl susirinks nemaai jaunimo ir atsargos karinink, kurie faktikai praras ry su LLA vadovybe. Senis palaikyti ry su karinais pasiunt L. Vilut. Udavinys atstatyti ry su LLA organizacija. Reikjo veikti skubiai. Gavs atitinkamus nurodymus ir slaptaodius, Leonas vasario 31

antroje pusje prisistat karo mokyklos virininko plk. Vertelio adjutantui. Sutvarks reikiamus dokumentus, buvo nukreiptas antros kuopos 3-io brio trei skyri. Leonas suregistravo apie 500 vyr, jau esani LLA nari, atvykusi i visos Lietuvos. Juos suved su kuop karininkais. Kiekvienoje kuopoje Leonas turjo savo patiktin, per kur perteikdavo naujienas ar i LLA gautus nurodymus. 1944 m. gegus vidury Leonas buvo skubiai ikviestas LLA Kauno apygardos tab. Tuo metu js operatyvinio skyriaus virininko pareigas plk. Svilas dav sakym kuo skubiausiai praneti Marijampols karo mokyklos virininkui plk. Verteliui, kad gen. P. Plechaviiaus tabas vokiei suimtas, armija likviduojama, o Karo mokykla kiekvienu momentu gali bti apsupta, kariai suimti. Todl karo mokyklos karinai ir karininkai privalo iki kitos dienos ryto pasitraukti. Nors visiems karinams buvo praneta, deja ne visi t vakar pasitrauk. Ryte, vintant, vokieiai apsupo kareivines, sum apie 300 vyr ir ukaltuose vagonuose ive neinoma kryptimi. Grs i Marijampols tvik, Leonas susitiko su broliu ir aplinkini kaim vyrais. Padtis buvo neaiki. Ryt frontas kiekvien dien grsmingai slinko vakarus. Rus kariuomens dalys jau siek Utenos priemiesius. Apie 1944 m. liepos 10- Leonas atsisveikino su broliu Mykolu, kuris niekur i tviks neadjo trauktis ir nuvyko Saldutikio geleinkelio stot. Ten susitiko su pasitraukusiu i Marijampols karo mokyklos aviacijos kpt. M. Auguiu, ats. ltn. K. Blaiu ir trim broliais ernais. Sdo paskutin vakar kryptimi einant traukin ir pasiek iaulius. Tikslas susitikti su auli LLA vadu kpt. A. Eidimtu-ybartu, kur painojo nuo pat organizacijos krimo. ybartas papasakojo apie padt iauli apygardoje, sak, kad Kaune buvo sutiks Sen, kuris lieps Eidimtui perduoti Senio sakym Sakalui (tada toks buvo Viluio slapyvardis), kad is j perduot Teli apylinks vadui ir kontroliuot jo vykdym. Prireikus, jei vado neberast, perimt vadovavim. Laimei, Teliuose LLA apylinks vad mokytoj Kaup Sakalas surado gyv ir sveik. Abu sigilino vyriausiojo LLA vado sakym. Jame buvo nurodoma, kad visi ginkl vartoti pajgs LLA nariai pereina rinktin ir toliau vadinasi Vanagais. Rinktins vadu skiriamas aukiausi karin laipsn turintis karininkas. is savo rinktin suburia tinkamiausiame mike. LLA nariai, negalintys kovoti su ginklu, dirba administracijos ir organizacijos skyriuje: organizuoja rinktins aprpinim maistu, transportu, informacija ir kt. Sakalas su apylinks vadu Kaupu, siskait sakym, nutar organizuoti Vanag rinktin, o jai vadovauti pavesti plk. ltn. I. uliui. tab 32

steigs ir LLA dalinius mik ves rinktins vadas. Pasirinktas Plateli mikas. I. uliui tapus rinktins vadu, buvo sukviesti vis Teli apsk. valsiuose esantys LLA dalini vadai. Jiems iaikintas sakymas, numatyta, kaip jis bus vykdomas. L. Vilutis buvo paskirtas 3-io valgybos skyriaus virininku. Tiekimo ir transporto skyriaus virininku buvo paskirtas Meius, gyvenantis Varniuose, anksiau buvs ios apylinks organizacinio skyriaus virininku. Plateli mike, pagal L. Viluio prisiminimus, susirinko apie 56 tkstanius vyr. Atokiau nuo vanag stovyklos sireng patalp pasitarimams, dabokl ir tardymo patalp. Patalpas isikas emje. Sienas, lubas sutvirtindavo rstais, grindis kartimis, vir upildavo emmis. jimas buvo i nuokalns, durys padarytos i kari. Pasitarim patalpoje vadai susirinkdavo aptarti planus ir tolimesn veikl. 1944 m. rugpjio vidury buvo gautas sakymas, kol praeis frontas, rinktin iskirstyti nedideliais daliniais rus dar neokupuotoje teritorijoje, o paskiau vykti geriausiai pastamas vietoves ir ten, pagal reikal organizuoti pasiprieinim. Ginkl pertekli patikimai paslpti. 1944 m. vasar Leonas Vilutis (slaptaod pakeit Uosis) dalyvavo emaitijoje LLA aukiausios vadovybs pasitarime, kur jam buvo suteikti galiojimai, grus savo tvik kurti Ryt Lietuvos Vanag rinktin, pavaldi bsimai LLA iaurs Ryt Lietuvos apygardai. Organizuoti stambius pasiprieinimo sovietiniams okupantams partizan Vanag dalinius. T pai met spalio 22 d. savo tvikje Derviniks k. Linkmen vals. per primicij venioni (dabar Utenos) apskrityje su Lietuvos kariuomens karininkais LLA nariais kpt. B. Kaletka, kpt. F. Kvartnu, ltn. J. Dainsku, ltn. J. Gimausku, M. Viluiu, J. Murmuliu, J. Bulka, J. Maceika, V. Gumausku, vietini partizan vadais ir Kirdeiki klebonu P. Liutkumi kr Tigro rinktin, suformavo tab. Besislapstantys vyrai buvo suskirstyti briais, kuopomis, batalionais. Pirmuoju Tigro rinktins vadu tapo pats L. Vilutis, pakeits Uosio slapyvard du: Arnas, Bitinlis. Vien j inojo tik LLA Vilniaus apygardos ir Tigro rinktins tabo aukti pareignai. Rinktins tabo virininku paskirtas Jeronimas Bulka-Deimantas. Vado adjutantas Mykolas Vilutis-Klevas. Jis ir bataliono vadas. Rinktins veiklos ribos: Utenos, venioni, Zaras apskritys. Rinktins tabas konspiraciniais sumetimais persikl Benediktav pas J. Makn. krs rinktin, Leonas kreipsi paramos Vilniaus apygardos LLA vadovyb. Ryi punktu tapo Kirdeiki klebonija, nes ios parapijos klebonas Petras Liutkus-Juodasis 33

Petras, taps rinktins partizan kapelionu, mielai padjo visuose reikaluose. Jis i sakyklos ragino visus, kas gali valdyti ginkl, eiti ginti Lietuvos. Suimtas 1945 m. Nuteistas 25 m. Vorkutoje achtoje dirbo kroviku. Gavs siuntin dalindavosi su visais. Mir achtoje 1946 m. Kirdeiki klebonij atvykdavo Vilniaus apygardos atstovai. Jie atve Tigro rinktinei LLA tabo nurodymus dl vyr mobilizacijos ir sukilimo rengimo, literatros, medikament ir kt. Lapkriio mnes Tigro rinktinje daugiau nei 600 kovotoj jau buvo prim priesaik. 1944 m. gruodio mnes venioni apskrities mikus buvo nuleistas 12 vyr desantas. Paraiutininkai tuoj umezg ry su vietiniais partizanais ir, susitikime su Tigro rinktins kuopos vadu LLA nariu kpt. Benediktu Kaletka, sijung rinktins veikl. Partizanai danai ruodavo ygius, gindavo vietos gyventojus nuo okupant represij, tai negaljo nepiktinti ekist. Jau 1944 m. lapkriio mn. ant Ginui piliakalnio vyko stiprus susirmimas su NKVD kariuomene. Mis buvo skmingas, partizan pusje auk nebuvo, enkavedistai paliko mio viet su nemaais nuostoliais. Po keli dien partizanai m laimjo ir Obel kalne. Po poros dien Klevo ir Bero kuopos, pritarus rinktins vadui Arnui (L. Viluiui) sureng enkavedist kariuomenei pasal tarp Ripaii ir Saldutikio. Pasala pavyko: trejetas aplamdyt main su keliais umutaisiais paliko pakely. Partizanai be nuostoli pasitrauk savo dislokacijos vietas. Po savaits, rinktins vyrai puol Alantos miestel, sudegino strib bstin ir valsiaus vykdomojo komiteto pastat su visais dokumentais, nukov kelet strib ir tris partijos aktyvistus. 1945 m. pradioje NKVD kariuomen pradjo stambias operacijas prie partizanus. Sausio 10 d., vykstant vaduoti i NKVD apsupimo partizan vanag ikini kaime, mio metu Lankos kalne uvo bataliono vadas Mykolas Vilutis-Klevas. Sausio 15 d. buvo suimtas Tigro rinktins vadas Leonas Vilutis. Prasidjo kani keliai. Kad nesuinot, jog esi vadas, kad neiduotum t, kurie tavim tikjo ir pasitikjo, kad liktum itikimas priesaikai ir, jei nenukankins, kad drsiai velgtum kiekvienam tautieiui akis, reikjo nesivaizduojamo ryto, tvirtybs ir stebuklo i Aukiau.

34

ANTANAVIIAI
ANTANAVIIUS KAZIMIERAS, SALIAMONO TAURAS, g.1908 m. Karnavos k. Josvaini valsiuje Kdaini apskr. Lietuvos kariuomens generalinio tabo kapitonas, Plungs miesto burmistras, emaii apygardos vadas. ANTANAVIIUS POVILAS, SALIAMONO, Kazimiero brolis, g. 1916 m.Karnavos k. Josvaini valsiuje Kdaini apskr. Buvs Lietuvos kariuomens aviacijos leitenantas, apygardos vado pavaduotojas. Prisiminimus pasakoja Alfonsas Antanaviius, Saliamono (1921 09 08 2004 09 11). Jis Kazimiero ir Povilo brolis. Gyveno Didvyi k., Plungs r. Ura Alfonsas Beresneviius, Plung, 2000 07 10.

Saliamonas Antanaviius, Saliamono (18801943) ir Marija Antanaviien, Vinco (18851942) gyveno Kdaini rajone. Vald 20 ha ems k Josvaini valsiuje, Karnavos kaime. eimoje daug vaik, kis maas. Duonos visiems neuteko. Visi Antanavii eimos vaikai gim Karnavos kaime. Kart tveliai laikratyje perskait skelbim, kad Teli apskrityje, Plungs valsiuje, Jazdaii kaime i varytini parduoda dvarelio centr. Dvarelio centrui priklaus 40 ha ems. Tveliai savo k pardav. Pirkdami dvarelio centr jie nebuvo nuvaiav net pairti. Apie 1933 metus tveliai sukrov vis turt veimus ir parvaiavo Jazdaii kaim. Alfons Antanavii emaitij parsive sulaukus dviej met. Vliau pasikeit kaimo pavadinimas: vietoje Jazdaii kaimo, dabar vadinasi Didvyi kaimas. Atvaiav dvarelio centr rado didel, ilg tvart ir gyvenam nam. 1936 metais tveliai pastat nauj, erdv gyvenam nam. Iki i dien namas isilaik labai gerai. Kol vaikai buvo mai, tveliai samd samdin, samdin ir piemen. Samdinius samd metams laiko. Kartais samdiniai pasilikdavo kitiems metams, kiti ieidavo dirbti kit k. Marija Roit Antanaviien buvo kilusi i Karnavos kaimo, kuriame daugiausia gyveno pussesers, seserys. Saliamonas ir Marija Antanaviiai savo kyje laik kiaules, karves ir arklius. Augino labai daug agurk. Juos labai mokjo auginti. Josvaini valsiuje dauguma kinink augino daug agurk. Saliamonas Antanaviius pasikinkydavo por arkli ir vaiuodavo Plungs turg. I karvi primeldavo daug pieno. Parduodavo daug grietins, sviesto. Dka gero mokjimo kininkauti ir ypatingo darbtumo turjo pajam. Visus vaikus leido mokytis, bet ne visi norjo. 35

Saliamono ir Marijos Antanavii eimoje augo 9 vaikai: Nast, Kazimieras, Petras, Jonas, Povilas, Antanas, Juozas, Alfonsas, Genut. Vyriausia dukra Nast gyveno pas tvus. Baig pradios mokykl. Itekjo u Bernoto. Gyveno savo kyje netoli tv sodybos. Uaugino keturias dukras ir du snus. Dvi dukros gyvena ir dirba Plungje. O kitos dvi mergaits itekjo u rus tautybs vyr. I j viena gyvena Latvijoje, Jelgavos mieste, o kita Sankt-Peterburge. Nasts Antanaviits Bernotiens vyras buvo tarybins pakraipos. Kai 1941 06 13 Antanavii eim itrm Sibir, Bernotas dirbo seninu. Nepriklausomos Lietuvos laikais Bernotas priklaus komunist breliui. 1940 m. Bernotas saugumui prane apie Gailiaus veikl. J sum. Bernotas pasil saugumui Gaili eim itremti Sibir. Seninas turjo tremiam Sibir kinink sra. Galjo perspti uovius Marij ir Saliamon Antanaviius, kad slptsi, o nesdt namuose. Vliau Bernotas pasikor. Antanavii sodyboje, Didvyi kaime, buvo didelis svirnas. Petras Antanaviius svirne rk. Namikiai pamat degant svirn. Samdiniai greitai ilau svirno duris. Pamat Petr sukritus prie dur. Matyt, nebegaljo ibgti. Nepajg atsirakinti dur. Apdegus greitai ive ligonin. Gydytojai nebegaljo igelbti jo gyvybs. Petr palaidojo dvideimties met. Jonas Antanaviius, g. 1915 m. Karnavos k., Josvaini valsiuje, Kdaini apskr. auli sjungos, Jaunosios Lietuvos, Atsargos karinink sjungos narys. Kaltintas, kad 1940 10 20 sutrukd miting, kuriame kalbjo LSSR AT pirmininko pavaduotojas Domas Rocius. Nukankintas Raini mikelyje 1941 06 24. Antanas Antanaviius, g. 1918 m. Karnavos k. Josvaini valsiuje, Kdaini r. auli sjungos narys, aktyviai veik prie okupantus. Kaltintas, kad priklaus sukilimo organizacijai, kurios tikslas ginklu nuversti soviet valdi. Nukankintas Raini mikelyje 1941 06 24. Juozas Antanaviius, g. 1920 m. Karnavos k. Josvaini valsiuje, Kdaini r. auli sjungos narys, organizavo kaimuose jaunuoli brelius, organizavo rinkliavas bolevik nuskriaustoms eimoms elpti. Nukankintas Raini mikelyje 1941 06 24. Kazimieras Antanaviius baig Plungs gimnazij. Tarnavo Lietuvos kariuomenje Ukmergs mieste iki 1940 met. Baig karo mokykl. Jam suteiktas kapitono laipsnis. Tarnavo Lietuvos kariuomens generaliniame 36

tabe. 1940 06 15 Soviet Sjungai okupavus Lietuv Kazimiero Antanaviiaus eima parvaiavo tvik Didvyi k. Plungs r. stojo LLA narius. Susipaino su vietiniais partizanais, glaudiai bendradarbiavo. Kazimieras Antanaviius labai myljo savo eim. Augino dukr Nering ir sn Gedimin. Kazimieras dirbo Plungs miesto burmistru. mona Julija labai myljo, gerb savo vyr Kazimier. altos iemos metu pasikinks arkliuk veiau darb Plungs miesto burmistr Kazimier ir Julij. Su manimi labai draugikai bendravo. Kazimiero Antanaviiaus mona Julija Lukoeviit Antanaviien dirbo mokytoja savo sodyboje. Vliau, slpdamasi nuo saugumiei persekiojimo, ivyko dirbti mokytoja Ubiks septynmetje mokykloje, Teli rajone. Kazimieras Antanaviius savo monai padovanojo Margelio pistolet (mao kalibro, 5,6 mm) MCM (MC-1), pritaikyt audyti oviniais 22 LR (Long Rie), kur neiojosi su savimi. Mokytoja Julija Antanaviien buvo pasikeitusi pavard. Mokytojai j vadino Julija Lukoeviite. Julija savo draugei mokytojai papasakojo apie savo mayt pistolet. Draug apie tai prane saugumieiams. Mokytoj Julij Lukoeviit sum. J ive Klaipdos kaljim. Julijai kaljim a veiau maist. Ilgai Klaipdos kaljime ji nekentjo. Ive man neinoma kryptimi. Antrosios soviet okupacijos pradioje, po 1940 m. broliai Kazimieras ir Povilas Antanaviiai buvo sikr eminje netoli Razm sodybos, dabar Didvyi mikelyje. Savait laiko kartu su broliais buvau eminje. Jazdaii mikas priklaus lenk tautybs poniai virzdonienei. Tuo laiku buvau dar jaunas. Vyrus, kurie dirbo geleinkelio tarnyboje ar Plungs Lin audini fabrike, nem tarnauti Raudonj armij. Nelegaliai gavau paym i Lin audini fabriko, lyg dirbs ten. Todl netarnavau Raudonojoje armijoje. 1947 04 07 agentas Kardas ir informatorius Lietuvis prane, kad Kazimiero Antanaviiaus vadovaujama partizan grup slapstosi Teli apskrities, Plungs valsiaus, virblaii kaime, Kazimiero Beranskio sodyboje. Remiantis iais faktais, nakt i balandio atuntos devintj kaim buvo isista MGB Plungs valsiaus poskyrio ir dvideimties MGB kariuomens kareivi valgybin paiekos grup. Karins-ekistins operacijos metu partizan rmjo, Lietuvos kariuomens savanorio, LLA kario, Alsdi kuopos brio vado Kazimiero Beranskio-Kstuio sodyboje buvo apsuptas emaii apygardos tabas. 1947 04 09, po septynias valandas 37

trukusi kautyni uvo visi tabo nariai: Kazimieras ir Povilas Antanaviiai, Kasparas Malakauskas-Bimba, Vilhelmas Stombekas. Kasparas Malakauskas, Juozapo-Bimba g. 1904 m. Plungs valsiuje, Noriki k. susipaino su Liudvika Stonkute Beranskiene, gyvenusia savo sodyboje virblaii kaime, Plungs rajone. Kasparas Malakauskas parsived i miko emaii apygardos tabo narius Liudvikos ir Kazimiero Beranski sodyboje naujai pastatyt gyvenam nam. Povilas Antanaviius, g. 1916 m. Lietuvos kariuomenje gijo lakno specialyb. Buvo labai gabus, mokjo vokiei kalb. Draugavo su Maryte Petruaite. Maryt su Povilu nevaiavo banyi santuokos sakrament. M. Petruait buvo nusipirkusi vestuvin suknel ir iedus. Iki emaii apygardos sunaikinimo Maryt Petroait su seserimi Gertrda Leiliene kas antr dien ateidavo pas Povil. Spjama, kad v. Velyk vaise Beranskio sodyboje dalyvavo Maryt ir Gertrda. Gal mergaits per danai ateidavo slapt emaii apygardos tab. Gal saugumieiai pastebjo danai tab ateinanias merginas. ia mano asmenin nuomon. Juozas Antanaviius labai graiai oko tautinius okius Audros salje. Maryt Petroait taip pat oko tautinius okius. Audros sal buvo Plungs v. Jono Kriktytojo banyios parapijos salje. Visi broliai Antanaviiai buvo isilavin, gras, inteligentiki, isilavin, kultringi. Prisimenu pasakojim. Kakokia moteris, tuoj po v. Velyk ujo Kazimiero ir Liudvikos Beranski gyvenam nam. Pamat stal apkraut indais. Atjusi moteris domjosi: Kas ia tiek daug galjo vaiintis, jeigu svei nematyti? Beranskien patrauk peiais. Nieko neatsak. 1947 04 09 uvusius LLA karius, emaii apygardos tabo narius ive Plungs milicijos kiem, pamet ant ems. Kieme uvusij palaikus ilgai nelaik. Daug plungiki jo irti. Greitai i milicijos kiemo ive. Plungs gyventojas Rot su savo baltu arkliu vedavo uvusius partizanus i milicijos kiemo ukasimo viet, kai saugumieiai jo papraydavo. Pagrindinai Rot vedavo prekes Klaipd ir kitus miestus. uvusi mint kovotoj veti ukasimo viet Rots su baltu arkliu nepra, nes jo dukra buvo mano mokyklos draug. Taip saugumieiai slp nuo moni, Lietuvos didvyri ukasimo viet. Ukas prie vis tokio likimo, Lietuvos patriot, vyrduobje. Kazimiero Antanaviiaus mona Julija organizavo palaik atkasim. Atkas. Rado kaulelius. Viena kaukol tokia maa. Atkas vokiei kareivio 38

diro sagt. Ive kaulelius palaidojimui Klaipdos miesto kapines. Kai kuri uvusij artimieji abejojo ar rasti palaikai yra tikrai j artimj. Jono, Antano, Juozo Antanavii palaikai ilsisi bendrame emaii kankini kape, Teli miesto senosiose kapinse, Gli gatvje. Danai lankome broli Antanavii kap Teli mieste. Prisimena Alfonso Antanaviiaus mona Marija Paulauskait, Prano (1922 07 282002 08 01): Alfonso Antanaviiaus eim 1949 met kovo mnes itrm Krasnojarsko krat. Tremtyje kentjo septynis metus. Gr gyveno tv sodyboje Didvyi kaime, Plungs r. Vien nakt sapnavau. Klausiu: kur Js esate? Pasisakykite per sapn. Povil Antanavii geriausiai painojau. Sapnuoju: pasirod vien nakt pamikje. Kapas uoloje. Kapas ypatingai baltas, ypatingai graus. Sako: ia mes gulime. Ibgau pirkti vainiko ir atsibudau. Labai daug ir danai meldiuosi u uvusij sielas. A galvoju, kad juos niekur toli neve. Klaipdos miesto kapinse palaidotiems uvusiesiems LLA kariams, emaii apygardos tabo nariams monumentas, jame raas: uvusiems u laisv Lietuv. Tame kape palaidota Julija Lukoeviit Antanaviien. I tremties Sibire parvaiavome Lietuv turtingi. Parsiveme laini, kumpi. Visko parsiveme. Bdami tremtyje daug dirbome. Sibire vietiniai statybininkai pastat mums rusikos architektros gyvenam nam. Itrm Sibir mums pasak: Jus perkl ia gyventi amiams. Niekada negalvokite apie grim Lietuv. U namel leido mokti isimoktinai 3000 sovietini rubli. Mes nesuspjome visos skolos isimokti. Ivaiuodami Lietuv pardavme rusams. Alfonsas pats namelyje sumrijo i plyt lietuvik virykl ir krosn. Su kaimyne Pakalnikiene nujome kaimynin kolk. Nusipirkome po du dviej dien pariukus. Pasikiome po vatinukais, kad nesualt. Usitvriau ma tvartel kambaryje. Maitinau i dubenlio. I mayi pareli uaugo parai sulig stalu. Turiu fotograjas. Rusai per tvor irdavo mano didiulius parus. Stebjosi kokios kiauls. Mama imok, kaip apsaugoti gyvulius nuo ukerjimo. Russ tai mokjo daryti. Vliau nupirkome jaun vering karvut, taip pat i kaimyninio kolkio. Sulaukme veriuko. Turjome pieno. Gyvenome geriau. Abu pradjome gauti atlyginimus. Maisto turjome soiai. Mano vyras pastat tvart i rst. 39

Jame auginome parus, karvut ir vitas. Visi lietuviai, pagal esamas slygas, gyveno pasituriniai. Rusai eimos pajamas tvark kitaip. Gavo atlyginim, po savaits pinig nebra. Rusai nuolat eidavo pas mus skolinti pinig. Gav atlyginimus, atnea skolintus pinigus. Jie vienos dienos eimininkai. Uaugindavo bekon mnesiui neutenka. Rusai paskerd karv. Galv pastat koridoriaus kamp. Nulup karv pakabino ir gabalais pjaust. Kai ms suvalg, pradjo valgyti kojas, galv. Lietuviai eimininkauja atvirkiai. Gyvendama tremtyje palaidojau savo snel Jonel. Gyvenau kartu su tremtine medicinos sesute. Pradioje mano eima gyveno ypatingai skurdiai, maam kambarlyje. Gal medicinos sesut taip sutvark, kad maas Jonelis turjo mirti. Tremtiniai mokytojai Andrijauskai, atveti i Dovil k., ms snui Joneliui sukal karstel, palaidojo. Lenteli karstelio sukalimui nebuvo. Andrijauskai i egls kamieno atpl medienos. Mokytojai sau pasiymjo kapel alia mano snaus Jonelio. Mokytojai aikino mes su rusais neilgai gyvensime. Jie labai nekent rus. Augino sn Kstut. I tremties parsiveiau penki met sn Kazimier. Parvaiavau Lietuv nia su dukrele Danguole. Bdami tremtyje labai kentjome nuo daugybs vabzdi, rusikai vadinam mokos. Moterys isiausdavo i arkli aut retus tinklelius, usiddavo ant veido. Visur, kur nuogas knas, apsiridavo vairiais skarmalais. Negaldavo atlikti gamtini reikal, sukandiodavo sdyn. Kuriems kraujavo, tie sveiki buvo. Kuriems nekraujavo, labai sutindavo. Buvome itremti Krasnojarsko krat, Ribinsko rajon, Kamalinsko tarybin k. Rankomis meliau tris deimtis karvi. Jas nuukuodavome, uodegas iplaudavome ir suukuodavome. Alfonsas Antanaviius gan imt karvi. Karves gan mikuose. Nusipirkome didel un. Ganme ir naktimis. Mike pilna vairi vri. Kart vrys upuol verelius. Nemalonu girdti danus, garsius vilk staugimus. Vien vasar tremtyje, kuliant javus, Alfonsas Antanaviius buvo sunkiai sueistas. Traktorius suko kuliam main laukuose. Privaiavo traktorius prikabinti kuliamos mainos. Alfonsas laik jungt. Traktorininkas jung atbulin pavar. Alfonsas pakliuvo po traktoriaus ratu. Traktori vairavo ne traktorininkas, o 15-os ar 16-os met paauglys Nikyta. Traktorius uvaiavo ant Alfonso ir atsirm kuliam main. Ugeso variklis. Russ cypdamos isibgiojo. Alfonsas merdja po traktoriaus ratu. Nra pagalbos. 40

alia buvo keli vyrai. Rankomis nustm traktori nuo sueistojo. Sulau rank. Traktoriaus ratai buvo geleiniai su kirvio amen formos isikiimais. Dar pora minui Alfonsas bt ugess. T dien uogauti jau su senomis rusmis. Apsivilkau vyrikas kelnes. Ant veido usidjau tinklel, iaust i arklio aut. Sunku kvpuoti niai su bsimu Joneliu. Prisirinkau daug dideli brukni. Viriau uogien lauke, puod pasidjusi ant akmenli. Russ uogas verda metaliniuose puoduose. Man t dien labai skaudjo ird. Atbgusi rus sako: Maryte, tu neisigsk. Nieko blogo. Alfonsas maai gyvas. Alfons tuoj parve arkliu. Pasitaik medicinos sesut. Tremtin i Kretingos, itremta kartu su mama. Medicinos sesut supl savo paklodes. Atskl medio skal. Subintavo lusi rank, kad nesilankstyt. Traktoriaus ratas suspaud, sueid lapimo psl. Ive 22 km Tasiejaus miestel. Ten buvo didel, medin ligonin. Tarybinio kio direktorius dav ger arkl. A. Antanavii paguld rusik teleg ratus. Pavaiavo iki Jenisejaus ups. Rusai isikink arkl. Ibraid pervaiavim per up raiti. sitikino ar gals pervaiuoti skersai up. Dkinga rusams u nuoirdum. Kartu su tremtiniais mokytojais Andrijauskais ijome psiomis pas Alfons ligonin. Turjau gra sijon, palaidin, juod palt su graiomis sagomis. Visk pardaviau turguje. Gavau 50 sovietini rubli. Tuoj bgau pas gydytoj. Jis buvo tremtinys. Dvylika chirurg Maskvoje gyd labai aukto rango vad. Ligonis mir. Visus dvylika chirurg itrm. Vienas i dvylikos chirurg gyd Alfons. Jam padovanojau turguje gautus rublius. Nuvaiavau ligonin. Alfonsui vietoj lapimo psls pajungtas vamzdelis. Chirurgas trauko peiais: Vl lapimas prasiver kitoje vietoje. Nebeinau k daryti. Noriu a j ant koj pastatyti. A taip padarysiu, kad Alfonsas dar galt dirbti darb. Mano vyras buvo silpnas ligonis nulauta ranka, sueista psl. Chirurgas pra sveikesni ligoni patarnauti Alfonsui. Ligoninje neturjo adat aizd susiuvimui. Mano sesuo gyveno Australijoje. Jos papraiau, kad skubiai atsist adat. Chirurgas Sergejus Aleksandraviius Alfonso gydymui pritaik visus tremtyje galimus gydymo metodus. Ta iema, kai Alfonsas gydsi ligoninje buvo labai alta. Viena naktis buvo aliausia. Termometro stulpelis rod minus 62 laipsniai pagal Celsij. Rkas. Matomumas apie 100 m. Garbaus amiaus vietiniai 41

gyventojai prisimena ir altesni nakt. mons net nepajausdavo nosies, veido nualimo. Toks jausmas truput suskaudjo, vliau neskauda. Net nejauti kaip pabla nualusios kno dalys. Turguje prekiauja sualusiu pienu. Namuose supila metalinius dubenlius, sualdo. Susideda pintin ar krep ir nea turg. Alfonsas kartu su rusais saugojo ikult rugi didiul stirt. Apie 15 km nuo nam. Perknas nutrenk arkl. Rusai tuoj nulupo, sukapojo, sudjo didiul katil. Truput apvir. Kvieia Alfons ateiti msos valgyti. Pasakojo nevalgiau arklienos msos, nors buvau labai alkanas. Rusai pasigardiuodami valg be prieskoni, nepavirt ms. Russ neturjo skuduro grindims plauti. Ten auga ols lyg austa mediaga. Pasirenka t oli ir grindis labai variai iplauna. Mikuose auga rusikai vadinama erema. Lapai kaip konvalij. Tai laukiniai esnakai. Rus eimos parsinea laukini esnak lap. Sukapoja, iverda vandenyje, sipila pieno ir valgo. Atvetiems lietuviams tremties viet dav po du kilogramus milt. Negaljome suprasti kas sumalta, ols ar kas kita. Duona labai trupi. Nukritusi nuo stalo ant grind subyra maus gaballius. Dar gaudavome po du litrus separuoto pieno. Vaiuojant Sibir, Kansko traukini stotyje lietuviai imet daug supeljusios duonos. Alkaniems lietuviams duonos jie nepasil. Geriau lauk, kol sugedo, paskui imet. Lietuviams, kuriems iveant Sibir leido pasiskersti gyvulius ir vetis vieios, nesdytos, nerkytos msos, kelionje msa sugedo ir j i vagon imet. Veant tremt kelion truko iki trij savaii. Dienomis traukinys stovjo, naktimis vaiavo. Minsko traukini stotyje sustojo. Tiek netoli nuo Lietuvos nuvaiavome. Per tok trump laiko tarp visus utels apipuol. Vagonuose motinos gimd. Silpnesni mir. Mirusius imet i vagon. Mus itrm Sibir 1949 met kovo mnes. Sustojus traukiniui leido ilipti i vagono. Tremiamieji gamtinius reikalus atliko alia vagono. Sargybiniai niekur neleido toliau nueiti. Siaubingai baisus vaizdas. Stiprs, augaloti vyrai lietuviai ilip i vagono mirtinai trenk galvas geleinkelio bgius. inojau j pavardes. Laikas idilino i atminties. Naktimis vagonus eidavo sargyba, skaiiavo tremtinius. Meldiausi. Bijojome, kad ir mums nebt taip kaip ydams. Kaip mes igyvenome, dabar sunku suprasti. Patyrme bad, paeminim. Visa tai labai pakenk sveikatai. Man auktas kraujo spaudimas, kamuoja skleroz. Alfonsas yra ramaus bdo, jam lengviau. Mano charakteris kitoks. visk reaguoju labai jautriai. iuo momentu, prisimindama skaudius pergyvenimus tremtyje, 42

jauiuosi labai pavargusi. Ypatingai daug laiko sugaiome, praradome sveikatos, kol valdios staigos leido eimai gyventi Saliamono ir Marijos Antanavii sodyboje. Gyvenamame name buvo sikrusi kaimo pradin mokykla, medicinos punktas, stomatologs kabinetas, biblioteka. Kol gavau teis gyvent gyvenamame name, pastatytame 1936 metais, gyvenau beveik tvarte. Raiau laikus Vilni, Maskv. Marija Paulauskait Antanaviien prisimena savo jaunyst. Esu gimusi ir augusi Plungs mieste, Vaiganto gatvje. Mano tvelis Paulauskis buvo invalidas, tais batus. Degant Plungs miestui sudeg namas, kuriame augau. Plungs mieste buvo didelis gaisras. Restai udeg savo nam, nes buvo apsidraud. Gavo didel pinig sum. Deg visos itisos gatvs. Deg daug nam, katinlis negaljo perbgti per gatv. Mama augino kiaul su pariukais. Tvo brolis atbgo i Babrungo kaimo. Igelbjo kiaul. Pariukai atgal bgo ugn sudeg, puol savo lizd. Vliau tvai pasistat savo namel Kalniki gatvje. Tvelis mgo degtin. Mamyt dirbo nam eimininke, augino vaikus. eimoje augo: Bronel, Jul, Stasel, Zenonas ir a - Marija. Mokiausi Plungs muzikantinje. Vieno aukto ilgame mediniame mokyklos pastate pirmuosius muzikos gdius gavo parvyks i Druskinink gydyklos Mikalojus Konstantinas iurlionis. Muzikantinje baigiau tris pradins mokyklos skyrius. Daug Plungs miesto vaik moksi muzikantinje. Buvo kelios klass. Pastatas buvo medinis, su nuleistais stogo galais, prieangis ir paprasti mediniai laipteliai. Baigusi muzikantinje pradin mokykl, sekaniais metais mokiausi dviej aukt mediniame pastate, S. Dariaus ir S. Girno ir emaits gatvi sankryoje. Mokykla veik, kol sudeg. Po gaisro krikto mama pasim mane savo namus Paprdio gatvje. eimoje augome daug vaik. Maai mokiausi. Pasirayti moku. Itekjau 1946 metais. Kartu su vyru Alfonsu ilgai nuomojome kambarl ir virtuv pas turting Marim eim Paprdio gatvje. eimininkai nem nuomos mokesio. Pirmoji dukra Genut gim Paprdio gatvje. Sulaukusi septyniolikos met ibgo i nam. Itekjo u Raudoniaus. Dukra augino keturis vaikus. Vyras gr degtin, panas myljo. Dukra jauna, nesuprato vyro gudrybi, daug kentjo. Mano eima padjo skurstantiems ankliams. Nepatogu sakyti, dukra keturis savo vaikelius ir brangesnius nam daiktus 43

ikeit degtin. Parsivediau savo globon dvi ankles. Auginau, kol baig mokykl. Rpinausi ankli dvasiniu aukljimu. Mokinau tikybos pagrind. Kartu jome banyi. Bgant metams ankls uaugo. Viena baig Klaipdos medicinos mokykl, kita Rietavo ems mokyklos agronomijos skyri. Anklis Kretingoje sigijo vairuotojo ir traktorininko specialybes. Maiausiai ankei Dianai tarpininkavau mokintis Raseiniuose kulinarijos specialybs. U motinik rpest ankai man dkingi, a labai laiminga. Diaugiuosi ank gyvenimu. Aurel nusipirko ei kambari mrin nam. Gaila, mano snus paliko savo mon. Visi mano vaikai mgsta degtin. Atsipraau u atvirum. Per daug nedkingi gyvenimai mano ir mano artimj. Iekant tikslesni ini apie Antanavii eimos nari likimus, kreiptasi A. ern ir 1996 09 14 gautas atsakymas: Gerbiamas tamsta, Praneu jums apie Antanavii eimos likim. Gavs nuo Js laik, nujau Centrin civilins metrikacijos valdybos archyv. Ten ilgai iekojo Antanavii eimos nari mirties ra, bet j nerado. Tai suprantama, nes karo metu tremtini mirties fakt valdia neuraydavo. Po to padaviau pareikim Komijos Vidaus reikal ministerijos informacin skyri, kad surast tremtini Antanavii bylas. adjo padti. Gal gale nujau pas Alfons Adomait, kuris buvo tremtyje Ust Neme. Jis man papasakojo sekani lidn istorij. 1941 met liepos 1012 d. didel grup lietuvi tremtini i Ust Kulomo prieplaukos ive u 80 km. Ust Nemo miko pramons punkt. Toje grupje buvo Antanaviiai: tvai Saliamonas ir Marija, dukt Gen. Penktame Ust Nemo miko pramons punkte, antrame barake apgyvendino Antanaiius, Kairaiius (nuo Raseini), Piikus (i Plungs), Miniotus, Jagelaviius ir kitus. Gretimame barake gyveno Adomaii eima ir dar kitos lietuvi eimos. Abu garbaus amiaus Antanaviiai jau negaljo mike dirbti. Gen dirbo viena su Alfonsu Adomaiiu. Gamino plytas, ties keli mikui veti. Antanaviiai buvo labai padors, inteligentiki mons, nors ir kaimieiai. Gyveno blogai main maist daiktus, kuriuos buvo atsive i Lietuvos. Gen buvo labai grai, apskritaveid mergait. Antanavii eima draugavo su Adomaiiais. Bendrai, Ust Neme lietuviai gyveno labai sunkiai badas, altis. 1942 met pabaigoje (lapkriiogruodio mn.) Saliamonas ir Marija Antanaviiai mir nuo isekimo (tikslios datos 44

Adomaitis neprisimena). Liko viena Gen. 1942 m.pabaigoje ar 1943 m. pradioje jaunesnius lietuvius perved Ust Kulom ir gretimus su juo miko punktus. Adomaitis, palaidojs motin, persikl miko punkt prie Ust Kulomo, o Gen Antanaviit pasiliko penktame Ust Nemo punkte. Apie tolimesn Gens likim Adomaitis nieko neino. Yra tokia versija: tuo laiku, toliau u penktojo punkto, Taigoje atidar nedidel miko pramons punkt (149 kvartalas). j isiunt Astrauskien, Galgogien ir dar kelet. Gal bt su jomis ijo ir Genut. Jei dar yra gyva Astrauskien, grusi Rietav (i Betygalos, Raseini apskritis), tai, gal bt, jinai k nors ino apie Gens likim. Palaidoti Saliamonas ir Marija Antanaviiai Ust Nemo penkto punkto kapinse. Ten palaidota daugelis lietuvi tremtini. Tos gyvenviets dabar jau nebra, nebra ir kapini. Viskas uaugo miku. Kapini viet dar galima surasti. Palauksime Komijos VRM informacinio centro atsakymo. Gal bt jie prane k nors ocialaus. Paaikinimas: Syktyvkaras - Ust Kulomas 185 km asfaltuoto kelio lygiagreiai upe Vyegela. Toliau iki Ust Nemo 80 km, lygiagreiai ta paia upe. Toliau nuo Ust Nemo 12 km iki penkto punkto ruoo. Tai viskas, k galiu Jums praneti. Viso geriausio Jums ir Lietuvai. Su pagarba Algirdas ernas Manoma, kad Genut Antanaviit, g. 1923 m., mir 1943 11 17 tremtyje, Ust Nemcki LPH, Ust Kulomsko rajone, Komi ASSR.

45

Alsdi m. auliai 46

KAZIMIERAS BERANSKIS KAZIMIERAS BERANSKIS, TEODORO-KSTUTIS (1899 06 05 1949). Lietuvos kariuomens savanoris, LLA karys, Alsdi brio vadas. Prisiminimus pasakoja Severina Nemra Beranskyt Saudargien (g. 1933 10 28), gyvenanti virblaii k. Plungs r. Ura Alfonsas Beresneviius, Plung, 1999 10 02.

Monumentas LLA kariams, partizanams, uvusiems u Lietuvos laisv Dili mike. Klpo Kazimiero Beranskio -Kstuio dukt Severija

47

Mano tvelis Kazimieras Beranskis, Teodoro (1899 06 051949) ir mamyt Liudvika Stonkut Beranskien (g. 1901) susituok 1922 metais. Mano tvelis buvo Lietuvos kariuomens savanoris. Grs i kariuomens parvaiavo mamos sodyb ir ia abu apsigyveno. Beranski eimoje gim Joana (g. 1926 06 21) ir Severina Nemra (g. 1933 10 28). Tvelis priklaus tautinink organizacijai. kininkaudamas moksi iauli mokykloje. Gimiau senajame name. 1939 metais persiklme gyventi nauj, modern, erdv gyvenam nam. Namas buvo patogaus iplanavimo su kambariais antrame aukte. jus koridori vienos durys ved valgomj, virtuv kitos vaik kambar, po deine senels (ten gyveno mano mamyts mama) ir didelis kambarys. I jo jo laiptai antr aukt. Prie namo galo taip pat buvo laiptai, palipimui antr aukt. Antrame aukte adjo rengti miegamuosius. U vaik kambario buvo didelis salonas ir erdvi veranda stiklinmis sienomis. Ms naujasis gyvenamas namas buvo graiausias virblaii kaime. Tveliai, statydami tok erdv gyvenam nam, planavo viena mergait mokslus baigs, antra liks kyje gyventi. Naujo tvarto statybai buvo suveti rstai. Usodintas didelis sodas. Tveliai stat nauj sodyb centre ems. Planavo gyventi. Arti nebuvo mik, krm. Aplinkui geras matomumas. Tvelis, nepriklausomos Lietuvos kariuomens savanoris, buvo gavs ems ir miko prie Luoks. Pardav gaut em. Buvo paskirta miko, todl tveliai turjo savo miko. Naujojo namo sienos iki lang palangi buvo sukrautos i uolini rst. Lang rmai padaryti i uolo. Langai trij dali plats. Soviet Sjungai okupavus Lietuv tvelis priglausdavo partizanus. Kiek galdamas paddavo jiems. Kart prisimenu, kai saugumieiai mikus ukavo, sodyb buvo atj apie 20 partizan. Tada ms sodyboje dar dirbo LLA emaii legiono ar apygardos tabas. Pradin mokykl lankme Antanavii sodyboje, Didvyi kaime. Kazimieras Antanaviius kartu su mona ir vaikais gyveno erdvioje tv sodyboje. Kazimiero brolis Paulius Antanaviius anksiau slpsi Razm sodyboje, virblaii kaime. Ateidavo Moni sodyb. Paskui pas mus ateidavo. Pradioje Kazimieras ir Paulius Antanaviiai slpsi atskirai. Vliau kartu. Prie j prisijung Kasparas Malakauskas-Bimba i Noriki kaimo, Plungs valsiuje ir vokietis Vilhelmas Stombekas, vokiei armijos kapitonas, laknas pabgs i rus lagerio. Vis pirma vokietis atjo Moniaus sodyb. kininkas Monys bijojo, kad jo 48

sodyboje nemiegot, todl j atved Kazimiero Beranskio darin. Vokietis, permiegojs darinje, anksti ryt vl ijo kininko Moniaus sodyb. Moniai nemokjo vokikai. Mano tvelis mokjo vokikai ir rusikai. Tvelis su vokieiu susikalbjo, supaindino su LLA kariais broliais Antanaviiais. Prisimenu, nakia ms sodyb atvaiavo Kazimieras AntanaviiusTauras, Povilas Antanaviius (Lietuvos kariuomens aviacijos leitenantas), Kasparas Malakauskas-Bimba ir Vilhelmas Stombekas (vokietis, vokiei armijos kapitonas, laknas). Jie paliko savo slptuv mike. Ten gyventi nebegaljo, nes j slptuv pastebjo saugumui dirbantis mogus. emaii apygardos tabo nariai sikr ms namo antrame aukte. Ten buvo krosnimi apildomas kambarys. tabo nariai turjo raomj mainl. Mama jiems vir valgyti. Tvelis buvo deimtininkas, todl buvo manoma, kad tabo nariams bus saugu i ia vadovauti Teli, Kretingos, Maeiki ir dalies Taurags apskrii partizanams. Prisimenu deimtininko pareigas. kininkams neiodavo vairius dokumentus, kviesdavo susirinkimus ir kita. Apylinki vykdomj komitet pirmininkais dirbo: Vaitkus, Bernotas. Jie danai keitsi. Jauni vyrai atvaiavo ms sodyb prie v. Velykas. Antr v. Velyk dien juos ia ir apsupo. Gyvenamas namas stovjo ant kalvels, o tvartai atokiau. Tvelis, bdamas tvartuose, pamat atvaiuojanius kareivius. Jam dar pasisek ibgti i sodybos. Nubgo pas kaimyn, paskui pas kit. Jis inojo, kas vyksta jo sodyboje. Kareiviai atvaiavo sodyb ryte. Mama pamat karikius, kai jie jau buvo prie pat nam. bgusi kambar udar duris ir suuko: Esame apsupti. Ateina karikiai. Tiksliai prisimenu t tragik 1947 04 09 dien. MGB Plungs valsiaus poskyrio ir MGB kariuomens operatyvins-karins grups karikiai apsupo emaii apygardos tab, sikrus ms sodyboje. Susiaudymas tarp partizan ir kariki truko apie septynias valandas. Susilpnjus partizan atsiaudymui, karikiai pradjo dauyti, draskyti duris. Mama bgo priemen ir atidar laukujas duris. Atidariusi duris, gro virtuv, kurioje po grindimis buvo maas rsys. Mama per susiaudym slpsi rsyje. Kai sueid vokiet Vilhelm Stombek, jis ovini nebeturjo ir sueistas atjo rs pas mam. Ant rsio viraus usitrauk stal. LLA karys, Kazimieras Antanaviius iovs paskutin ovin, peiliu pats save mirtinai sueid. Karikiai atsived i virblaii kaimynus Moni ir Step 49

Andrijausk, partizan rmj ir ryinink. Karikiai Stepui Andrijauskui liep lipti kopiomis antr aukt ir sakyti partizanams, kad jie pasiduot. Kai jis palipo kopiomis, apygardos tabo nariai paino savo mog. Jam grietai pasak: Lipk emyn! Stepas Andrijauskas lipo kopiomis emyn. Tuo momentu kareiviai j nuov. S. Andrijauskas kabojo ant kopi vis susiaudymo laikotarp. Steponas nesenai buvo grs i kaljimo. Anksiau, nepriklausomoje Lietuvoje ir vokiei valdymo metais, dirbo antstoliu, todl buvo teistas kaip politinis kalinys. Monys gudriau pasielg. Jis atsisak lipti ir atsistojs ant ems auk: Vyrai pasiduokit! Vyrai pasiduokit! sodyb buvo atvestas Povilas Jurkaitis. Jam liep lipti kopiomis ir sakyti, kad pasiduot. P. Jurkaitis persiegnojo ir sako: Norite, nuaukite mane vietoje. A nelipsiu. Karininkas pam jo kepur. Ukabino ant autuvo ir pakl vir. Tikrino ar partizanai aus, ar ne. Visi jau buvo uv. Miui pasibaigus, karikiai dar krat, visk ivert. Virtuvje po stalu pastebjo rsio dangt. Nustm stal. Tuo momentu rsyje buvo mano mama ir vokietis Vilhelmas Stombekas. Rsys buvo maas. Jame tilpo gal trys maiai bulvi. MGB kareiviai atidar rsio dangt. I automato paleido serij pasislpusius. Mamos nesueid, tik ukas perov. Vokiei kariuomens laknui perov ak ir laun, sueid on. J ive Plung, ten mir. Mam sum. Ive Teli saugum. A ir sesuo Joana buvome Plungs mieste, mokms gimnazijoje. Sesuo suinojusi apie tragedij atbgo pas mane. Jos klass draug pasak: Joana bk. Js sodyboje audo. Js tvelis prabgo pro ms namus. Joana tuoj pasitrauk pasislp. Plungs saugumo darbuotojai persekiojo, tard mane. I sodybos ive visas vertybes. Suinojusi apie vykusi tragedij ms namuose, visk supratau. Nuo mans niekas nebuvo slepiama. Dar dvi dienas gyvenau pas eiminink Plungs mieste. Galvojau, gal mamai maisto galsiu nuneti. Mamos Plungs saugumo aretinje jau nebebuvo. Man niekas nieko nepasak. Einant virblaii kaim sutikau tarybin aktyvist Zubien. 50

Ji man sak kit dien ateiti Plungs saugum. Paklausiau, nujau saugum. Ten mane sutiko kaip didiausi nusikaltl. Stribai pristojo prie nugaros. Tard, gsdino. Buvau viskam pasiruousi nieko nepasakyti, nieko neiduoti. Bijojau kuo nors pakenkti mamai. Sum dvi paras laik saugumo rsiuose. Tame pastate dabar yra policija. Tardant kelis kartus udau per veid u tai, kad meluoju, teisybs nesakau. Man tada buvo 13,5 met. Nuo tada buvau persekiojama. Kai tik saugumieiai mane pamatydavo Plungs mieste, tuoj parsivesdavo saugumo komitet. Tardydavo. Klausinjo, kur tvelis. Melavau. Nieko teisingai nesakiau. Saugumieiai liep suinoti tvelio slptuv ir praneti jiems. Saugumieiai mane buvo tiek igsdin, kad per miesto centr bijojau eiti. banyi jau per park. Kart, eidama banyi prastu parko takeliu pamaiau Plungs saugumo komiteto virinink Kovalenk. Po to banyi eidavau visai kitais takeliais. Kaip mirties bijojau saugumiei u tuos paius klausimus: Kur tvelis? Kur tvelis? Tvel labai myljau. Danai nesulaikydama aar laukdavau susitikimo. Tvai man skiepijo meil banyiai. Buvau pasiryusi iksti visk, kad tik isaugoti mylim tvel, skurstant maoje, altoje, drgnoje eminje. Po to vykio tvelis ijo pas partizanus. Jis slapstsi Dili mike, Paplatelje, virblaii kaime. Pas visus kininkus ueidavo, pabdavo. Reikjo maisto, rb, juos iplauti. Partizanai mike eimininks neturjo. Tvelio skrandis buvo nesveikas. Ueidavo pas kininkus sriubos pavalgyti. Tikslios tvelio uvimo datos neinau. Tvelis partizanavo kartu su Alkos rinktins partizan brio vadais Stanislovu Bedaukiu-Skirgaila, Kazimieru Staniu-Vju ir kitais eiliniais partizanais. Vien iem tveliui sveikata labai pablogjo sirgo. Tris mnesius vienas ibuvo alia savo tviks ikastoje eminje, Pauktaki ir Lazdeni kaim sandroje, Alsdi valsiuje. Vietiniai kininkai Bernotai ir kiti kininkai globojo mano tvel maitino. Baisu buvo toje eminje. A nueidavau aplankyti tvelio. emin buvo tikrai maa. Sesuo emin pas tvel neidavo. Sesuo iki areto 1947 met liepos ar rugpjio mnesio pradios gyveno nelegaliai. Sesut buvo paleid savaitei laiko, kad surast ir iduot savo tvel. Joana saugumieiams joki ini neteik. Joan sum ir, jai nedalyvaujant teisme, nuteis deimia met laisvs atmimo. Magadano lageriuose kaljo septynis su vir met. Dirbo kasyklose darbininke. Vliau imoko elektromonterio specialybs. Itekjo u lietuvio, buvusio kalinio Broniaus Paulausko. 51

Broniaus Paulausko brolis nenorjo tarnauti Soviet Sjungos Raudonojoje armijoje. Ivaiavo gyventi emaitij. Saugumieiai Broniaus brolio iekojo. Galvojo, kad ijo pas partizanus. Pradjo tardyti Broni Paulausk. Neikents skausm, kankinim tardym metu ijo pas partizanus. Vliau j sugavo ir nuteis deimiai met. Kaldamas lageryje Bronius dirbo aukso kasyklose. Aukso dulks paeid plauius ir smegenis. Joanos ir Broniaus eimoje gim dukra. J parsive Lietuv. Sesuo gyveno Anyki krate, nes i ten kils jos vyras. J eimoje uaugo keturios dukros ir snus. Kart Bronius savo namuose stat pirtel. vyko nelaimingas atsitikimas, skaudiai susieid. Kauno Universitetini klinik profesoriai Broniui patar nedirbti sunki darb. Joanos vyras mir sulauks 49-eri met gyvenant Anyki krate. Joana pardav savo namel ir su eima ivaiavo gyventi Kupik. Joanos snus tarnavo Soviet Sjungos Raudonojoje armijoje erniachovskio mieste. Karins tarnybos metu j paveik radioaktyvieji spinduliai. Tarnavo statybos batalione. Dirbo pastate, po kuriuo buvo radioaktyvius spindulius skleidianios mediagos ar ginklai. Ruden, baigiantis tarnybos laikui, pasidar silpna, sunku buvo vaikioti. Nuve ligonin, vliau Ryg. Rygoje trumpam pagyd. Mir kraujo viu. Sesers Joanos trys dukros gyvena Anykiuose. Viena Kupikyje, turi eim. Gyvenau ten, kur kas prim. Praiausi prieglobsio pas pastamus. Visi mane priglaud, myljo. Sutikau ir toki kinink, kurie padav duonos ksn sakydavo: Eik kur nori. Tik toliau nuo ms nam. Esu miegojusi ieno kupetoje. Danai bdavau alkana, sualusi. Neturjau pastovios gyvenamos vietos. Tvai ir sesuo manimi negaljo pasirpinti, reikjo paiai galvoti kaip igyventi. Pirmas v. Velykas sutikau viena pamikje ant kelmo. Tada tikrai neturjau kur eiti. I paskos jo kaimyn. Stebjo, kur a eisiu. Ji atsiunt savo dukter Stasel Sauseryt, kuri parsived mane savo namus. Nam sudegino t pat vakar, pasibaigus miui. Vienam stribui liep saugoti nam ir udeg. Sodyboje buvo pastatytas tik nedidelis tvartas ir duonkepis. Visk paliko. Nebuvo l nauj pastat statymui. Senoje sodyboje buvo erdvus pastatas gyvuli laikymui ir darin ienui, iaudams. Nebeinau, kas likusius pastatus nugriov ir kur ive. Ive ir statyboms skirtus rstus. Vis laik stribai sodyboje karaliavo. Gal ir kaimynai kai k pasim. Stribai ive bulves, burokus ir visas maisto atsargas. Tvai galvojo, kad gali itemti Sibir. Papjov vien par ir vien 52

karv. Susd ir padjo pas kaimynus Monius. Tas ir liko. Kazimiero Antanaviiaus mona kartu su vaikais buvo iveta Endriukaii kaim (dabar Pauktaki seninija) pas kininkus imkus. Vardo neprisimenu. imkien aretavo, umu kaljime. K. Antanaviiaus mona ivaiavo Ubiks septynmet mokykl. Dirbo mokytoja. Ten iaikino. Nuteis penkiems metams laisvs atmimo. Kaljime ilgai nebuvo, pritaik amnestij. Grusi i kalinimo vietos, kartu su vaikais parvaiavo gyventi Klaipdos miest. Stribai ar tam darbui skirti duobkasiai mirtinai sueistus Kazimiero Beranskio sodyboje LLA karius ir tabo narius ukas Plungs pakratyje, Teli gatvje, kur dabar yra vidurinieji Plungs kapai. Anksiau ten kapini nebuvo. Prisimenu stribus ebrausk ir Zenon, kuris buvo viena koja. Zenono dd Kasparas Malakauskas-Bimba buvo jo motinos sesers vyras. Jis pasak, kur LLA karius bei tabo narius palaidojo. Kai t plot ruo kapinms, inojo ir juos perlaidojo kit viet tose paiose kapinse. Ne ir Plungs v. Jono Kriktytojo banyi. Antanaviiaus mona reikalavo, kad jos vyr Kazimier Antanavii bei Povil Antanavii ir Kaspar Malakausk perlaidot Klaipdos kapinse. Jos reikalavimas buvo vykdytas. Vokiei armijos kapitonas, laknas vokietis Vilhelmas Stombekas buvo atskirai palaidotas. Ukasimo vieta neinoma. K. Malakausko vaikai liko nepatenkinti, kad j tvo palaikus ive Klaipdos kapines. Dabar lankyti kapo vaiuoja Klaipd. Gertrdos Leiliens sesuo Maryt buvo Povilo Antanaviiaus suadtin. Susiiedavimas reikia susitarim tuoktis. Nuperka iedus. Neioja nupirktus iedus ant kairs rankos. Maryt ir Povilas Antanaviius tris kartus vaiavo banyi, bet nenuvaiavo. Buvo karo laikas. Kas sutrukd pirm kart, neinau. Kit kart trauksi vokieiai. Trei kart gal nebevaiavo, nes Soviet Sjunga okupavo Lietuv. LLA karys Povilas Antanaviius iedus nune prie v. Marijos grotos, esanios Plungje, Biruts g., prie Babrungo ups ir ten paliko. Povilas buvo sekamas saugumo ir nebegaljo eiti banyi priimti santuokos sakrament. Dauguma partizan rmj jau negyvena. Prisimenu Prano Raudio eim i Berei kaimo, Domicel akien, Maiuitien, Konstantino akio eim, virblaii kaime Moni eim, Leono Razmos ir Kazimiero Valuio eimas. virblaii kaime gyveno daug kinink padjusi igyventi partizanams. Parpino nauj ginkl, audmen partizanams. Savo noru 53

dovanojo maisto, rb. Paoni kaimo partizan rmjai Piniko ir Povilo Bernoto eimos. Trmim metu gyvenau nelegaliai. Ueidavau pas kininkus Burvius. Modest Burvyt, jos sesut ir motin itrm Sibir dl mans. Saugumieiai tar, kad i sodyb ateina mano tvelis. Modesta Burvyt pabgo i vagono, palikusi motin ir seser. Gyveno komunistuojantis mogus, stribas Povilas Petrauskas, kurio tikslas nekomunistini pair gyventojus itremti Sibir. Jis Modestai melavo: Niekur neik. Gyvenk legaliai. Niekas tavs nearetuos. Modesta parjo gyventi namo. Kito trmimo Sibir metu Modest Burvyt itrm. Esu dkinga visiems padjusiems igyventi labai sunk gyvenim. Dabar jau nra kam padkoti. Tikiu, uraytos eiluts iliks Lietuvos istorijoje. Domicel akien i Bereni kaimo jo saugumo virinink prayti leidimo, kad leist man gyventi jos sodyboje. Geroji moteris saugumo virininkui aikino: Kuo nusikalto jauna mergait Severina Nemra Beranskyt? Ar ji kalta, kad jos tv tokie likimai? Esu baigusi tik septynmet mokykl. Pradioje dirbau nam eimininke Stasio Stasiulio eimoje. eimininkas u tai priregistravo, padjo rasti darb. Abu eimininkai dirbo mokykloje mokytojais. inojo mano skriaudas ir nelaimes. Naujasis gyvenamas namas, kuriame tragedija vyko, sulygintas su eme. Dabar dirbama em. Liks alyv krmas liudija apie ia buvus nauj gyvenam nam. Ta vieta man labai brangi. Danai sukalbu maldel u ia uvusius. Atsiradus galimybei susigrinti anksiau priklausiusi tvams nuosavyb, mama pra atsiimti jos eimai priklausiusi em. Tada dar gyveno mama. Nelabai norjau grti kaim. Mama labai pergyveno. Jai savos ems buvo gaila. Visa jaunyst ia pragyventa. Sodybos statymui, sunki kini darb dirbimui atiduotos visos jgos. Atsimm em. 1994 07 13 mama mir. Palaidota Plungs senosiose kapinse, Biruts gatvje. ioje sodyboje Beranski kiui priklaus 47 ha. ems. Atsimme 28 ha. Ms ateitis yra neinomybje darb daug, jg nebra. Neinome kas ms laukia ateityje. ems dirbimui technikos neturime. Jeigu jau esi saullydyje, k daryti? Neinome kas po ms ateis, kam paliks? Nemanoma surayti sunkum ir nepatogum, kuriuos teko patirti pradedant kininkauti tvikje. Vietoje turtingos, emaitikos tv sodybos liko plikas laukas. 54

Plungs Sjdio taryba, vadovaujama pirmininko Antano Lapuko, 1991 metais sodybos vietoje pastat monument uvusij atminimui. Paminklinio akmens auktis 2,5 m. akmen betonuotas 2,73 m aukio nerdijanio plieno kryius. Skydo formos metalinje ploktje (0,51 x 0,84 cm) yra raas: 1947 m. ia nelygioje kovoje didvyrikai kovsi ir uvo Lietuvos partizanai: Apygardos partizan vadas, generalinio tabo kapitonas Kazimieras Antanaviius, laknas Povilas Antanaviius, vokiei tautybs kapitonas Vilhelmas Stombekas, puskarininkis Kasparas Malakauskas. 1991 m. Plungs Sjdis. Vieta, kurioje uvo LLA emaii apygardos tabo nariai ir kiti karikiai liko istorin. Kautyni metu uvo daug kariki. A biau labai patenkinta, kad toje vietoje, kurioje buvo sikrs LLA tabas, bt pastat paminklin akmen. Nors dabar geriau, kad prie kaimo kelio. Visi mato. Labai maai kas lankosi prie paminklinio akmens. Vlini vakar prie jo udegu vakutes.

LLA EMAII LEGIONO VADAS J. SEMAKA Jonas Semaka gim 1907 m. lapkriio 24 d. Panevio apsk. Ramygalos vals. Naujakiemio kaime. Tvas Juozas Semaka buvo kaimo viesuolis, savamokslis gydytojas. eimoje augo deimt vaik. Jonas ir dar trys jo broliai uvo nuo bolevik rank. Vyriausias brolis Kazimieras, Lietuvos savanoris, uvo 1919 metais kovose su bolevikais prie Zaras. Bronius, auktas Lietuvos geleinkelio pareignas, nuudytas 1942 m. kaljime Rusijoje. Jauniausi brol Petr nuud 1946 m. MGB smogikai lietuvikomis uniformomis. Anksti mirus tvams, Jonas pats skynsi keli moksl, gyvenim. Moksi Panevio gimnazijoje ir dirbo vairius darbus. Gimnazij baig su pagyrimu. 1928 m stojo Karo mokykl Kaune ir 1930 m. skmingai baig. Gavs jaunesniojo leitenanto laipsn, buvo paskirtas DLK Gedimino I-o pstinink pulko Ukmergje 7-tos kuopos brio vadu. Tarnyboje J. Semaka pasiymjo kaip aunus karininkas. Buvo linksmo bdo, mgstamas draug, geras sportininkas, puikus raitelis ir motociklininkas. Imoko rus, vokiei, prancz ir esperanto kalbas, o vliau, jau karo metais, moksi ir angl kalbos. Jaunas leitenantas susipaino su gimnaziste, karininko dukra Elena Dambrauskaite ir 1936m. jie susituok. Po dviej met jiems gim snus Alvydas. 1937m. Jonui Semakai buvo suteiktas kapitono laipsnis. 55

1939 m. rugsjo mn. kpt. J. Semaka su Vilniaus rinktine eng Vilni. Toliau jis moksi parengiamuose kursuose majoro laipsniui gauti, bet atjo nelemtasis 1940 m. birelis: 15 d. prasidjo Lietuvos okupacija su jos baisiais padariniais. Kariuomenje prasidjo moralinis ir zinis moni naikinimas, NKVD teroras. Kapitonas J. Semaka tapo soviet valdios prieu, nes atsisak bendradarbiauti su NKVD. Jis atsisak vykdyti nurodym sekti pulko vad plk. L. Rajeck. Kadangi grs zinis susidorojimas, J. Semaka buvo priverstas palikti eim ir slapstytis. 1941 m tarp buvusi sjunginink, Vokietijos ir Soviet Sjungos, prasidjus karui, Raudonoji armija buvo sumuta ir m trauktis. Birelio mn. 23 d. Lietuvoje kilo visuotinis sukilimas. Jame aktyviai dalyvavo ir J. Semaka. Lietuv um vokieiai nepripaino sukilusios Lietuvos vyriausybs ir elgsi kaip naujieji okupantai, o lietuvius karius vert stoti karin tarnyb. J. Semaka vokiei karins vadovybs sakymu paaukiamas karinn tarnybon. T pai met spalio mnes paskiriamas 7-ojo Lietuvos savisaugos bataliono brio vadu, o 1942 met baland kuopos vadu ir isiuniamas Ryt front. Pradioje tarnavo Ukrainoje, Vinicos srityje. Saugojo strateginio kelio statyb ir kitus objektus. 1943 met ruden kpt. J. Semaka paskiriamas 7-ojo bataliono vadu ir gauna sakym vykti Voroneo srities Ostrogsko miest, kur turjo uimti kovos pozicijas. I ia kartu su vokiei daliniais ijo prie Dono ups ir miuose su Raudonja armija versi link Stalingrado. Ten kartu su feldmaralo Pauliaus armija pateko apsupt ir po ari kautyni tapo aiku, kad vokieiai pasmerkti ti arba pasiduoti rusams. Taiau kpt. J. Semaka, gavs armijos tabo virininko gen.-ltn. midto sutikim, su savo kariais nutar nepasiduoti ir vertis i apsupimo. Spiginant aliams, lietuviai kariai, kaudamiesi su prieu durtuvais ir kastuvliais, prasiver i apsupties iedo ir susitiko su feldmaralo Manteino daliniais. iauriose kautynse nemaai vyr krito. I 700 bataliono kari liko apie 400. U ygdarb kpt. J. Semaka apdovanotas Karo nuopeln kryiumi su kalavijais. Lik gyvi 7ojo bataliono kariai buvo ataukti poilsiui ir dislokuoti Alytuje. Nesibaigus atostogoms, kpt. J. Semaka buvo isistas Ryt fronto iaurs sektori. Ten paskirtas vadovauti lietuvi 13-am savisaugos batalionui, su kuriuo teko dalyvauti ariose kautynse prie Pskovo. Batalionas daug nuostoli patyr pakliuvs Demjansko katil tarp miesteli Staraja Rusj ir Bologoje, kur Raudonoji armija buvo apsupusi kelias vokiei divizijas. Ir vl teko vertis i apsupties. Kpt. Jonas Semaka buvo apdovanotas 2-o laipsnio Geleiniu 56

kryiumi. 1943 m. liepos 1 d. bataliono vadui buvo suteiktas majoro laipsnis. Miuose prie Opokos mjr. J. Semaka buvo sueistas. I Opokos 13-tas batalionas kartu su vokieiais trauksi Latvij link Gulbenes ir toliau, link Rygos. 1944 m. spalio mnes majoras J. Semaka su 13-tu batalionu pateko Kurzem ir gavo sakym uimti pozicijas pajryje prie Liepojos, kur reikjo ginti pakrant nuo rus desantinink isilaipinimo. Kuro katile 13-asis savisaugos batalionas kovojo beveik 5 mnesius pirmose fronto linijose be pamainos ir poilsio, nes nebebuvo jau kam pakeisti praretjusi kovotoj gret. ia J. Semaka buvo apdovanotas 1-o laipsnio Geleiniu kryiumi. 1945 05 08 kapituliavus Vokietijai, Jonas Semaka nepasidav Raudonosios armijos nelaisv, nepasitrauk su vokieiais, bet per Kur gro Lietuv ir apsistojo emaitijoje. Varni valsiaus mikuose susitiko su Vladu Montvydu, kuris raudonajam okupantui artjant link Lietuvos, savo gimtajame krate organizavo jaunim Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) gretas. Okupantui engus emaitij V. Montvydas pasitrauk pogrind, vadovavo partizan briams. 1945 04 23 pirmj LLA emaii legiono tabo vad Adolf Kubili Raudonosios armijos daliniai sum. tabui laikinai vadovavo arnas Jazdauskas. Varni vals., tarp Lkto ir Pareerio eer, vienoje klampi pelki masyve esani saleli Vladas Montvydas palapinse kr tab. 1945 met rugsjo mnes tab atvyko LLA emaii legiono tabo nariai : F. Vaoklis, V. Ruzgys, Z. Daulenskis ir kiti, viso devyni partizanai. Jie pasil Stasiui Beniuliui, Vladui Montvydui ir Jonui Semakai stoti LLA emaii legion. Pastarieji sutiko, prim priesaik. Tame paiame posdyje gabus, kovingas Lietuvos kariuomens karininkas J. Semaka buvo irinktas LLA emaii legiono vadu, sudarytas LLA emaii legiono tabas, ileistas pirmasis sakymas. Posdio apsaug utikrino penkiolika Vlado Montvydo partizan. t klampi pelki masyv patekti buvo galima tik klgrinda, kuri gerai inojo tik vietiniai gyventojai. Kadangi Vlado Montvydo gimtasis Gatautiks kaimas prigluds tarp Lkto ir Pareerio eer, todl ios vietos jam inomos nuo vaikysts, paauglysts, tai jis ia saugiai ir sireng pirmj bstin. Tuo metu LLA emaii legionas apm Teli, Maeiki,Taurags, Klaipdos ir kitus emaitijos rajonus. Tuose rajonuose reikjo kurti tabus. Veiklus karininkas Jonas Semaka, Juozapo, Grinkaus pavarde pasidars dokumentus, sidarbino Rietavo mik kyje sakinimo instruktoriumi. 57

Vliau, Jono Jankausko pavarde plent valdyboje tilt meistru. Jis vykdavo Vilni susitikti su generolu Vtra, palaik glaudius ryius su kurta Lietuvos tautine taryba, kuri siek vieningo ginkluoto sukilimo prie soviet okupant. Jie tikjosi, gal sukilimo metu pasaulis igirs ir prabils apie Lietuvos likim. Majoras J. Semaka, lankydamasis partizan briuose, patardavo netikti skelbiama soviet partizan legalizacija. Kadangi partizanin kova gali usitsti, jis patar legal gyvenim silieti padirbtais dokumentais, sidarbinti toli nuo gimtj viet. Jis sak, kad tautai reikia moni ir em arti, ir vaikus auginti. Legaliai gyvendami galite bti naudingesni. Atlik tam tikrus priesaikos formalumus, atidav ginkl, kovotojai galdavo pasitraukti. Daugelis pasitrauk, taiau pats majoras pasirinko kov. Susirmimuose su NKVD kariuomene jis buvo nepralenkiamas karys. J. Semaka buvo labai drsus. Apsivilks kaimieio drabuiais, jis danai keliaudavo be apsaugos. Kai adjutantai spdavo, kad jis rizikuoja, juokaudamas atsakydavo: emaiiai mans neiduos, jie ne tokie... Taiau 1946 m. balandio 15-osios vakar, grtant i susitikimo su ryininke, Teli geleinkelio stoties rajone buvo upultas ei civiliai apsirengusi vyr ir ulautomis rankomis nuvestas NKVD. Prasidjo tardymai. K teko iksti jaunam karininkui, gali suprasti tik tas, kuriam teko patirti enkavedist kankinimus. J. Semak teis Vilniaus gulos karo tribunolas Teliuose 1946 spalio 13 dien. Teisme partizan vadas pykino teisjus savo odiais, kad teisti j gali tik Lietuvos, o ne okupant teismai. Partizaninis karas kaip pagrindinis bdas pasiprieinti okupacijoms pripaintas visame pasaulyje, ir jis, kaip Lietuvos kariuomens karininkas, davs priesaik savo Tvynei ir j gyns nuo okupant. J. Semaka nuteistas mirties bausme suaudant. I teismo ijo ididus, pasitemps kitokio nuosprendio jis nesitikjo. 1947 m. sausio 21 dien mir nukankintas Lukiki kaljime. Palaikai aptikti tarp imt kit nukankint partizan Tuskuln dvare Vilniuje. 1998 m. gegus 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus suteik (po mirties) J. Semakai-Liepai, emaii legiono vadui, pulkininko laipsn. 1998 m. lapkriio 23 d., minint Lietuvos kariuomens 80-met, Jonas Semaka-Liepa (po mirties) apdovanotas Vyio kryiaus ordinu. 2007 m. lapkriio 24 d. Jonui Simakai bt suj 100 met.

58

ATRIJOS RINKTINS PRADIA STASYS BENIULIS-SENELIS gim 1920 m. Varniuose. Lietuvos kariuomens puskarininkis, Varni banyi vargonininkas. eimynin padtis neveds. Pagal gyventoj prisiminus, draugavo su yd tautybs mergina. Stasio Beniulio ir Vlado Montvydo veikla buvo taip susipynusi, kad kalbant apie vien, btina minti ir antr. Stasys Beniulis vokiei okupacijos metais dirbo Varniuose Vl. Montvydo steigtame kooperatyve pardavju kartu su Burnickiu, Varni miestelio gyventoju. Artjant antrajai rus okupacijai, kartu su Vl. Montvydu pradjo organizuoti Varni valsiaus jaunus vyrus Lietuvos Laisvs Armij. Apie j veikl, kuriant LLA Varni valsiuje, inios surinktos i Lietuvos ypatingojo archyvo ir buvusi LLA nari, patekusi enkavedist rankas, tardymo byl. Dokumentai mini, kad partizan veiklos metu 1944 m. lieposrugsjo mn. Varni valsiuje buvo suorganizuotas brys, pasivadins Beniulio batalionu. Pirmuoju emaii legiono atrijos rinktins vadu buvo irinktas aktyviausias jos organizatorius, faktikasis Varni brio vadas Stasys BeniulisSenelis. Jis vadovavo rinktinei nuo 1945 08 iki 1946 12. Paiam pasipraius, i pareig buvo atleistas. Pareigas perm arnas Jazdauskas, o Beniulis tapo pavaduotoju. uvo 1947 05 17 Smilgi k. (Skardamikyje) Luoks vals. STANKUS ALBINAS, ALBINO, g. 1925m., gyv. Panakaio k., Varni vals. Suimtas 1944 m. lapkriio 13 d. 1944 met vasar Vl. Montvydas pakviet stoti LLA. Paaikino, kad LLA tikslas prieintis vokieiams-nacistams, jeigu varys gyvulius arba gyventojus Vokietij, ir vl atjusiems sovietams. Kai Amerika, Anglija ir Rusija susitars ir duos Lietuvai nepriklausomyb, bsime Lietuvos kariuomen. Supratau, kad LLA ir prie vokiei, ir prie rus yra pogrindyje. Po dviej dien a nujau dirbti Montvydo kalv, o Montvydas su Beniuliu ivyko Liepyns mik 8 km iaur nuo Varni. Ten ved mokymus LLA nariams, kurie neturjo karinio apmokymo. Po poros savaii buvau Montvydo pasistas Liepyns mik, ten pamaiau vokiei karinink. Buvo paaikinta, kad vokieiai pakviesti sitikinti LLA egzistavimu ir susitarti dl aprpinimo ginklais. Paskui buvo atveta trofjini rusik, pranczik 59

ginkl.

1944 m. rugpjio mnes veimai, kinkyti arkliais, ir Varni kooperatyvo sunkveimis (vokikas, kurio generatorius varomas malk kuru) vadovaujant Montvydui ir Beniuliui su partizanais vyko Plateli mikus. Ginklai buvo slepiami po iaudais. Tik lydintys policininkai vieai laik ginklus. Ten i Teli apskrities susirinko apie 1000 moni. Mus irikiavo po 4, sugiedojome Lietuvos himn, paskui vyko apmokymai. Kai grome i Plateli mik, Montvydas ir Beniulis ivyko Liepyns mikus. Apmokymai vyko iki ateinant Raudonajai armijai. Buvo mokomi kasti apkasus prietankinius griovius, maskuotis ir t.t. Priartjus Raudonajai armijai buvome paleisti ir nurodyta gyventi nelegaliai. Pats Montvydas su Beniuliu slapstsi bunkeryje prie Montvydo nam. JENIUS PRANAS, ALEKSO, gim. 1917 m., gyv. Panakaio k., Varni vals. Aretuotas1944 lapkriio 13 d. 1944 m. gegus mn. Montvydas pasil sirayti Lietuvos Laisvs Armij. Rugpjio mn. mus Montvydas sukviet pas save darin. Praved usimimus, mokms naudotis autuvais, kulkosvaidiais. Buvome 15 moni. Organizacijoje, kuriai priklausiau, buvo apie 100 moni. Montvydas vadovavo mums visiems, vyresnis u Montvyd buvo Beniulis. Dalyvavau mokymuose Liepyns mikuose. Mok ygio maskuots ir t.t. Priesaik prim tik tie, kurie netarnavo kariuomenje. Priesaikos odiai buvo grieti: A lietuvis, jei nevykdysiu vad sakym, atsakysiu prie karin lauko teism, privalau gyvas prieui nepasiduoti... Po priesaikos, pasiraydavome. Sraai buvo pas Montvyd. Ginklai buvo saugomi netoli Montvydo nam penkiuose bunkeriuose. Buvau LLA narys, kurios tikslas ginkluotu bdu nuversti taryb valdi. Susisiekimui LLA turjo arkli ir vien sunkveim. ESNAUSKIS STASYS, LEONTJEVO, g. 1901 m., gyv. Panakaio k., Varni vals. 1944 m. gegus mnes Montvydas sak, kad reikia vaduoti Lietuv nuo vokiei ir rus. Rugpjio mnes pakviet, kad veiau autuvus Liepyns mik, ten vyko apmokymai. Montvydas i gyventoj rinko maist laisvs gynjams. Nepriklausomoje Lietuvoje Montvydas buvo aulys. Dabar Montvydas turi 4 bunkerius: vienas su ginklais, kitas su dviraiais, kitas su maistu. Penktas bunkeris buvo numatomas statyti, t viet parinko Beniulis. 60

Tarp bunkeri ryys palaikomas per radij. Bunkeriai gerai umaskuoti. AVELIS ALBINAS, FELIKSO, g. 1908 m., gyv. Pagirdts k., Varni vls. Liudininkas. Gyvendamas Varniuose, suinojau, kad suformuotas stambus partizan dalinys, kuriam vadovauja Montvydas ir jo padjjas Beniulis. Ta organizacija vadinasi Vanagais. Berods per radij turi ry su Anglija, Amerika. Visas turimas inias a praneiau Varni karo komendantui. Taip pat apklaus Montvydo kalvje dirbusi kalv Stas Kair, gyvenant Varniuose. Kair apreng karine uniforma ir jis nuved 7 enkavedist grup parodyti, kurioje eminje slepiasi Montvydas ir Beniulis. Partizanai nukov du raudonarmieius ir perov leitenanto kepur, kuris pirmas band atidaryti emins ang. Tuo metu partizanai imet granat ryulius, po 23 granatas. Lik gyvieji enkavedistai gro Varnius, pam 6070 ginkluot kareivi su automainomis, taiau gr partizan neberado. Kitose eminse rado 4 spausdinimo mainles, ginkl, maisto produkt ir kito turto. Nuo t idavysi prajo daugiau kaip 60 met. Buvo kalbama, kad tas slptuves idav Feliksas Sralgauskas. I archyv iaikjo, kad pirmsias LLA emines galjo nurodyti Stasys Kairys. Iki okupuojant sovietams jis dirbo Vl. Montvydo kalvje vyriausiu kalviu. KAZIMIERA RIMEIKYT STONIEN-VAGILKA, ATRIJA, gim 1931 02 16 Luoks vals. Mataii km. Teli apsk. Tvelis buvo 1918 met savanoris. Mes augome 10 vaik.. 1940 m. Soviet Sjungai okupavus Lietuv tvelis buvo suimtas ir kalintas Kauno kaljime. Vokieiams okupavus Lietuv, i kaljimo ilaisvintas. Sovietams antr kart okupavus Lietuv, ms eima komunist buvo persekiojama, nes trys broliai su vokieiais pasitrauk vakarus. 1945 m. liepos 25 d. mano tvus, seser su trij metuk sn itrm Komi ASSR. Man pasisek nuo tremties pabgti. Kadangi kininkai bijojo pabglius priimti, mane partizanai prim savo br. Priglaud atrijos rinktins vyrai. Tame bryje partizanavo mano sesuo Virginija Rimeikyt Puplauskien, g. 1923 m., ir jos vyras Domas Puplauskis-Jokas, g. 1915 m. Jis partizanavo nuo 1945 met ir priklaus pirmo atrijos rinktins vado Stasio Beniulio-Senelio briui. Mano uduotis buvo aprpinti vietinius partizanus spauda, pristatyti reikalingus medikamentus. 61

Mano slapyvardis Vagilka. slapyvard gavau todl, kad pirmiausiai teko vogti partizan Jon Girad i Paatrijos km. Teli aps. Itrmus jo eim, jis liko slptuvje. Kai viskas nurimo, a atslinau sodyb ir j itempiau. Po ilgo buvimo slptuvje, jis pats nebegaljo vaikioti. Dideli pastang dka, j pavyko atgabenti br. Kitas partizanas Stasys Jagminas-Sakalas po ygio ilsjosi Kirklio darinje Paatrio km. Darin padeg. Gaisro metu Sakalas apdeg rankas, veid. Tuokart pasisek juos abu igelbti ir igydyti. 1947 m.emaii apygardos vadas Vladas Montvydas pasitars su bendraygiais papra mans vaiuoti Sibir vogti itremt eim. Prie kelion vadas paaikino, kur ir kaip vaiuoti. Sausio mnes a, mano sesuo Virginija Paulauskien ir Juozas Bidva, kurio eima buvo itremta kartu su mano tvais Komijos ASSR, leidoms pavojing kelion. Kelionje ibuvome 6 savaites. Ms kelion buvo sunki. Mudviem su Juozu teko vaiuoti ir ant vagono stogo. I tremties parsiveime J. Bidvos sn Stas, kuris dabartiniu metu gyvena Teli mieste, ir dukter Elyt, mano sesers Virginijos sn, penki met berniuk, kuris buvo itremtas su seneliais. Po 2-3 savaii vl gavome nurodym i atrijos rinktins vado Vlado Montvydo, kad reikia vaiuoti iaur, veti lietuviams pasus. Pasai buvo paimti i vietini gyventoj. Su Juozu Bidva vl isiruome kelion Komijos ASSR. Mums patikjo veti 37 lietuvikus pasus. A ilipau i traukinio Peioros rajone. Juozas Bidva nuvaiavo toliau prie Laptev jros. Jam kit rajon, kuriame buvo kiti lietuviai tremtiniai, nepavyko nuvykti, nes jra ualusi, laivai neplauk, lktuv nebuvo. Juozas po dviej savaii gro nevykds uduoties. Peioros rajone sutikau tvel Antan Rimeik. Atidaviau i Lietuvos atvetus pasus. Tvelis idalijo pastamiesiems. J prame, kad palaukt, nevaiuot, neudaryt keli Lietuv, leist mums pirmiems grti. kelion susiruome tvelis, mama ir a. Nuvaiavome Opos traukini stot, nusipirkome bilietus, laimingai vaiavome link Lietuvos. Po ms ivaiavo ir kiti su mano atvetais pasais. Naujieji pas savininkai kelionje tikrintojams nekl tarim . Apytikriai atitiko metai, o nuvargusius tremtini veidus deng skurdi iemin apranga. Pasibaigus tremtini vogimo operacijai, prasidjo visasjungin mano ir mano tv paieka. Tvuk po dviej met sum. Sum ir 62

mane, tard, kankino, pasisek pabgti. Grau atgal pas partizanus. Papasakojau visus savo vargus. Partizanai patar: Esi jauna mergait, jei nori gyventi palik mik, o jei nori mirti bk su mumis. Igirdusi tok pasilym palinkjim, atsisveikinau su bendraygiais. Jie liko ir pasirinko mirt. A vargingai pasiekiau Klaipd. Vienas Klaipdos gyventojas u 400 ervons nelegaliai priregistravo. ia mane pastebjo komunistini pair Luoks miestelio gyventoja. Vl grs pavojus. Keliavau ilut. ia pasisek sidarbinti Neringos restorane valytoja. Nors paiekos ir sekimai nesibaig, taiau prasidjo ramesnis gyvenimas. Mano tvik buvo prie atrijos kalno, gerai prisimenu eis brolius emaitijos partizanus Vasiliauskus. Tai mano vaikysts, jaunysts draugai. Su Vytuku, Justuku mokims Luoks pradinje mokykloje. Teko kartu partizanauti. Jie visi uvo .Danai partizanai udainuodavo: Sese, nupink vainik ali rt, Atneki paslapia... Broli, juodo medio kryi Pastatyk nakia...

63

Pogrindio spaudos vyr. redaktorius Vladas Montvydas apie 1952 m.

Vl. Montvydas emaitis sdi su idaviku Justu Labanausku. Stovi i kairs dein Bartkus, Bronius Alza, Andrius Kmita 64

Keturi i ei broli Vasiliausk, kil nuo Luoks

atrijos rinktins partizanai 65

Neatpainti emaitijos partizanai

emaii apygardos atrijos rinktins partizanai 66

LLA pogrindyje

Vlado Montvydo vaikai: Vytas, Algis, Rimas, Irena, Danut. 1998 10 17 prie paminklo uvusiems partizanams 67

Partizan takas

Partizan emins ulinio igriuva. 68

Kstuio ir emaii apygard buv vadai

Varni brio vadas Stasys Beniulis-Senelis 69

Irena Montvydait Giedraitien, Vlado Montvydo dukra

Jadvyga Aleksandraviit

Stasys Mockus-Kiaun 70

Jurgis Urnieius

LLA KARIO VLADO MONTVYDO KOV TAKAIS Prisimena Irena Montvydait Giedraitien, Vlado Montvydo dukra. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, Plung. Mes esame toje atkrantje, kur augo daug jazmin, kur sena obelis, maagius krmus apglbusi, saugo nuo vj. Savo baltu apdaru obelis puo sodyb ankstyv pavasar. Jaukioje, saugioje vietoje, netoli obels dare mamyt sodino daroves, vliau tvelis kartu su bendraminiais ikas emin. Prisimenu, 1944 met lapkriio mnesio pradioje enkavedist grup apsupo emin, kuri buvo netoli ms nam. Tuo metu eminje slpsi Beniulis-Senelis ir ttis. Abu atsiaudydami bgo mikel. Mes mam sikib klykme: Rusai tt audo. Rusai tt audo. Sodyboje buvo pastatyta kalv. Pavasar ydjo didelis sodas. Ruden subrandindavo daug skani obuoli. Ankstyv pavasar pirmoji baltais iedais pasipuodavo aukta, isiakojusi ieva. Per ms sodyb kaimo keliukas ved Antanaviiaus sodyb. 1944 met Ki vakar ms namus atvaiavo brys kareivi. Jie iekojo tio. Nesulauk pareinanio tio, enkavedistai sudegino ms sodyb. Pirm nakt miegojome Simenkov troboje. Kaimyn Simenkov ir ms tveli privaias valdas skyr siaura, alia juosta ribos enklas. Ms moiut su senja Simenkoviene buvo draugs. Simenkov sns Aleksejus ir Saa kartu su mano mama moksi Nevardn kaimo mokykloje. Sovietams okupavus Lietuv, jie tapo ars stribai. Pasirodius kareiviams, moiut parsived senj Simenkovien kaip vertj, kad padt susikalbti su upldusiais ms sodyb NKVD vidaus kariuomens soviet kareiviais. Karininkas su autuvu ant mamos puola, kak garsiai, piktai rusikai aukia. Senoji Simenkovien gelbsti ms mam. Griebia karininkui u autuvo ir suka i rank. Mama glbyje laik maj Rimuk, susupt utiesal. Karininkas garsiai, piktai sak visiems teistiems trobos eimininkams ieiti i savo jaukios trobos. Susig, per aaras ir gars riksm, lyg paukiukai imesti i savo ilto lizdo, stebjome pasiruoim trobos udegimui. Didiojo kambario vidury djo atnetus iaudus, krov kdes, stal. Per smy nepastebjome, kad nra maojo broliuko Algiuko. 71

Kur vaikas? Jo nematome. Visi dar daugiau susijaudinome. Bgame apie trob aukdami: Kur Algiukas? Kur Algiukas? Staiga pamatme: NKVD kareivis ms Algiuk susups ilt drabu, pasims glb, kitoje rankoje laiko autuv ir, eidamas apie trob, buoe dauo visus lang stiklus. Mam su dviej savaii Rimuku enkavedistai isive Varnius. Vaiuodama Varnius, mama mat ir kitas deganias sodybas. Netoli Varni didiosios mrins banyios stovjo du namai, kurie tebestovi iki i dien. Ten buvo sikrusi NKVD gulos bstin. Prie vieno namo i lent buvo sukaltas nedidelis sandliukas. Mama su ms broliuku Rimuku buvo udaryti t sandliuk. Nuo Ki iki Naujj Met jie ten prabuvo. Laimei, kad mama turjo pasimusi ilt rb, o sandliuke buvo apipeljusi iaud. Niekas neatjo, niekas nieko neatne, tik vienas kareivlis por kart atne po pus katiliuko kos. Jis sakydavo: Biednaja enina (varg moteris). Moiut Elzbta Ralien vis vaiktinjo po Varni miestel, visur klausinjo, taiau niekas nieko neinojo. Taip mama su broliuku Rimuku alkani ibuvo vis alt savait. Nauj met vakar karikis atidar duris ir pasak: Eik kur nori. T ki vakar, nesenai buvome atsikl nuo tradiciniais valgiais apkrauto stalo. Senoji Simenkovien, parsivedusi savo trob vis likusi eimyn, ms klaus: Vaikai, ar valgyti norite? Norime. Ant stalo padjo alt, nelupt bulvi. Permiegoj senosios Simenkoviens troboje, i ryto ijome kaimyn Antanavii sodyb. Laikinai apsigyvenome j troboje Vliau, ttis mus iskirst pas gimines ir gerus, suprantanius emaitijos valstieius. Ms moiut apsigyveno kaimyn Lapinsk sodyboje, kurios eimininkai, saugodami savo gyvybes nuo raudonojo teroro, palik sodyb, ibgo Vokietij. 1948 m. moiut buvo itremta Sibir. Vincenta Bielskyt-Klovien, g. 1927 04 05, gyvena Plungje. 1997 01 23 Lietuvos Respublikos pasiprieinimo 1940-1990 met okupacijos dalyvi komisijos sprendimu Lietuvos partizan rmjai Vincentai Klovienei pripaintas Laisvs kov dalyvs statusas. Vincut buvo lygiateis eimos nar, inojo visas eimos paslaptis. Vlado Montvydo eimoje Vincenta priirjo vaikus, padjo eimininkauti. 72

Septyniolikmet Vincenta buvo labai grai mergait. Po daug met, Montvyd kyje dirb, gyven mons prisimena Vincent kaip darbi, sining, pareiging, visas jgas atidavusi Montvyd eimai. Montvyd sodyboje ji gyveno ir dirbo iki 1944 met Ki vakaro, kol sudegino namus Montvyd sodyb NKVD kareiviai atvaiuodavo danai. Iekodavo Vlado Montvydo. Tardydavo mane. Tada rusikai nemokjau. Daug kart klausdavo: Kur eimininkas? Kur eimininkas? Neinau, kur yra eimininkas. Jie praddavo pykti, garsiai aukdavo. addavo visus suaudyti. Visi vaikai isigand garsiai verkdavo. Per vaik klyksm kareiviai negirddavo mano, isigandusios, jaunos mergaits, silpno balso. Pasakoja Irena Montvydait Giedraitien. Ms gausiai eimai rbais padjo tio sesuo, gyvenusi Klaipdos mieste. Ji buvo itekjusi u vokiei tautybs laivo kapitono. Ms ttis ve maisto produktus, nes tada j trko. U tai gaudavome rb, avalyns, patalyns. 1944 met ruden karikiai, stribai visk ive. Mums visikai nieko nepaliko. Paliko vien vaikik paltuk. Vis neteistai paimt ms eimos turt isive Varni saugumo bstin. Ten isidalijo strib eimos. Prisimenu tvelio bendrayg Jurg Urniei. Jurgis, kartu su mano tveliu, kas emin netoli trobos. emin ikas dare, jimas ir ijimas krmuose. J. Urnieius dar ir dabar tiksliai prisimena visus konstrukcij elementus: emin buvo rengta apgalvotai, i stor rst (per rstus perauti nemanoma). eminje buvo stalas, gultai. Susirinkdavo tio bendraygiai, tardavosi. LLA karys Jurgis Urnieius pateks enkavedist rankas neidav bendraygi, sugebjo ikentti skaudias kanias per ilgai trukusius tardymus, visk nutylti. Kad itrkt i Varni saugumiei, paadjo jiems dirbti. Isilaisvins i saugumiei Jurgis tiesiausiu keliu atjo pas ms tt. Paaikino, kokiomis slygomis j sum, pasisak, kad uverbavo. Klaus, kaip toliau elgtis. Ttis pasak: Tu bsi mums naudingesnis, jeigu tave pasisime vairuotoj mokykl, Vilni. Vairuotoj mokykloje sum daugiau vyr, kartu ir Jurg Urniei. 73

Atsimenu, dar neujus antrajai rus okupacijai, ttis surinks LLA Vanag grups jaunuolius, priesaikos tekst liepdavo imokti mintinai neumirti ir vykdyti. Stojant LLA Vanag organizacij priesaikos primimo metu alia buvo Lietuvos trispalv vliava ir kryelis su nukryiuotuoju. Kiekvienas turjo mintinai pasakyti priesaik, priklaupti, pabuiuoti vliav, ginkl, kryel. Priesaikos primimas vyko ikilmingai, garbingoje aplinkoje. Tvelis sustatydavo LLA Vanag grups karius savo gyvenamo namo didiajame kambaryje. Lauko tualeto upakalin lentin sienel buvo dviguba. Ten ttis buvo paslps ginklus. Kratos metu NKVD kareiviai atpl lent, im ginklus. Alergikai bijojau ginkl. Pamaius enkavedistus praddavo pilv skaudti. Visi mai vaikai, pamat ginkluotus NKVD kareivius, i baims klykdavome, drebdavome. Krat metu, kareiviai elgdavosi nepaprastai iauriai. Ipl kambari grindis, irjo kas po grindimis. Ivar kiaules, paliko tik vien irm arkl. kis buvo idraskytas. Prisimena Vincenta Bielskyt Vakien Klovien. Ne tik Vladui Montvydui siuvau drabuius. Visiems partizanams siuvau i j atnet audeklo atrai. Pirm kart su partizanais susipainau Vailn kaime Varni vls., gyvendama ir sidama to kaimo kininko Kelpos namuose. kininko namus i Varni miestelio ateidavo siuvjas Zakarauskas. Jis partizanams sidavo varkus. A sidavau kelnes. Ant audeklo nuo keli apai ir ant visos sdyns usidavau od. Od siuvome tam, kad atsiklaups partizanas keli nesulapt, o atsisds ant ems nesulapt sdyns ir kad greitai nesusidvt. Partizanai neiojo alsvo atspalvio Lietuvos kariuomens uniformas. Partizanai man duodavo paketus, patikdavo nuneti juos nurodyt viet. Eidavau link Pails banytkaimio. Nuneusi paket, turdavau pakiti po senais kelmais. Kartu su paketu patikdavo brin-planel, po kuriuo kelmu paslpti paket. Asmenikai Montvyd buvau susitikusi tik kelet kart. Viename bryje tada buvo apie 10 partizan. Atjo kininko imkaus sodyb, kurioje gyveno trys neturtingos eimos. Partizanai atsine alios msos kiaulienos kump. V. Montvydas-emaitis gyventojams sako: Esate neturtingi, nenorime Js nuskriausti. Msos atsineme i turting kinink. Praytume ivirti ms su bulvmis. Su eimininkais elgsi kultringai. Partizanai, 74

sddami prie stalo, ginklus laik alia savs. Dvi neturtingos eimos atne bulvi. Kartu su kitomis moterimis skutome bulves. Visi persiegnojo prie valg. Du partizanai budjo lauke sargyboje. Montvydas-emaitis, emaii apygardos vadas pirmas atsistojo prie stalo. Visi susikaup sukalbjo poterius, sugiedojo giesm Marija-Marija, padkojo eimininkams u soi vakarien, atsisveikino ir ijo. Vien kart taisydama uniformas kiense radau kelis antspaudus. Kad nepasimest, sidjau savo varko kien. Tuo metu lang pabeld kininkas imkus: Vincenta, paslpk visas uniformas ir bk. Atvaiav kareiviai ukuoja mikus. Kareivis greta kareivio eina. Daro kratas visose sodybose. Tave sugaus neitrksi. Vien dal uniformini rb paslpiau prie tvenkinio ajeruose. Kitus, suvyniojusi ryul, nuneiau avi lauk. Paslpusi uniformas, usivilkau varkel. Ibgau basa, umirusi batus. Bgdama maiau: trys ar keturi partizanai dirvos arimais pilvais liau miko pus. Reikjo perbgti viekel Karklnai-Varniai. Matau, kareiviai, kaip karo metu, isikas apkasus, usimaskav mediais. Pamat bgani, du kareiviai sugavo. Nebegaljau pareiti dds sodyb. Kareiviai nusived dirv. Ten buvo pjaunamas vasarojus. Neleido stovti, liep atsissti. Atsisdau ant kupsto. Vienas kareivis buvo toliau pajs, kitas ariau stovjo, irjo nusisuks nuo mans. inojau, kad varkelio kienje turiu partizan antspaudus. irdama kareivius, i kiens itraukiau antspaudus, sukiau em. Atjo kareivi vyresnis, nuved kininko sodyb. I sodybos neleido ieiti. alta, su plonu varkeliu, basomis kojomis. Nakt praleidome trise. Kartu su manim buvo nepastamas vyrikis ir dar viena mergait. Iauus rytui vieni tard mergait, kiti mane. Tardymo metu, kai tik neatsakai j klausimus, aulini bat kulnimis traik bas koj sualusius pirtus. Neprisipainau, nieko neidaviau. Po tardymo paleido. Po to vykio ijau gyventi pas savo mamyt Elen Bielskien gretim Siriks kaim. Parjusi gyventi pas mamyt, pradjau lankyt Varni vidurins mokyklos penktj klas. Norjau imokti rus kalbos. Pamokos baigdavosi vlai vakare, apie 11 valand. Jau prie Varni saugumo, apviet proektoriais sustabdydavo. Vesdavosi medin, aplus stribyn. Klausinjo: Kur eini? K su mokiniais kalbjai? Kelet kart dienos metu stribai pastojo keli. Tada prie stribyno bdavo pamesti, iniekinti Varni apylinki partizanai. Vesdavo atpainti sudarkyt kn. Klausdavo: Kur pasti? Su kuriais 75

buvai susitikusi? Mamyt papasakojo, kad ilutje gyvenanti mano artima giminait serga. Reikalinga prieira, reiks ir maisto nuveti. 1949 ar 1950 metais psia ijau autobuso stotel Varni miestelyje. Kelis kilometrus sunkiai neiau kelionin kuprin, pridt maisto. Autobusu atvaiavau Telius. Ilgai laukiau traukinio Klaipd. O prie Klaipd, vagone, prijo du nepastami vyrai, vienas uniformuotas be kepurs, antras uniformuotas su kepure. Liep atsisveikinti su kartu vaiavusia jauna mergaite ir eiti kartu su jais. Man paaikino: Mes inome, tavo artima giminait Stas Mikalauskien gyvena ilutje, serga. Vaiuojame ilut, nuveime pas j. Ilipome Klaipdoje i traukinio, perjome traukini stoties pastat, einame link miesto. Sustojau, nepastamiesiems sakau: A kitu traukiniu vaiuosiu ilut. Ne, traukiniu nevaiuosi, mes tave nuveime. Einame kartu, u namo stovi ms automobilis, ssime ir nuvaiuosime. Pro vartus jie eina pirma, a i paskos. Pamaiau, prie dideli geleini vart poste stovi ginkluota sargyba. Supratau: atved Klaipdos saugumo komiteto kiem, netoli taukini stoties. jus kiem pakviet kambar: Einame, mes tave greitai nuveime ilut. jus kabinet, mano sunk, maisto produkt pridt krep padjo auktai. kabinet jo karininkas. Tarp savs rusikai pasitar, mane paklausinjo. Sura dokument. Ipjov visas metalines detales i rb, net segtukus laikiusius kojines. ved kamer. Ten sdjo lidna mergait. Supliusi skudur usiriau kojines, kad nenusmukt. Kameroje laik udaryt apie dvi savaites. Ved tardymams. Dvi savaites naktimis tard, nieko neprisipainau, visk melavau, paleido. Supratau savo tragik padt. Bdama udaryta kameroje daug meldiausi. Maldaknygs, roinio neturjau. Mintinai inojau poterius ir kelias maldas. Jaunystje imokau kelias maldeles. Jas ir dabar neumirusi meldiu. Buvo akistata su partizanu Petru Monkumi-Sidabru. J enkavedistai, su pririta prie kojos viela, kad nepabgt, vediojo po kaimus. Jau vien kart buvo itrks.1951 ar 1952 metais Sidabr idav Juozas Karbauskis, gyvens Laumen kaime, netoli Kaltinn miestelio. J. Karbauskis kartu su broliu Vladislovu maist djo migdomj chemikal. Petras MonkusSidabras buvo blogos reputacijos partizanas. Mgo degtin ir merginas. Nuo vien kaimo mergin atms kojines, graias sukneles, nedavo kitoms merginoms. 76

Prisimena Irena Montvydait Giedraitien. Saugumieiai suimt Petr Monk-Sidabr ilgai nevediojo po mikus ir kaimus: nuteis, suaud. Sidabras, provokacijos tikslu, norjo susitikti su emaii apygardos vadu V. Montvydu-emaiiu. Su tokiais bendraygiais tvelis buvo labai atsargus, labai gudrus. Ir kart susitikimas nevyko. Bdavo, kad kai kurie partizanai vykdydavo vairi nusikaltim. Tokiu atveju ttis eidavo atsiprayti nuskriaust gyventoj. U Girgdts piliakalnio, link Karkln, yra Vailn kaimas. Aplinkui Vailn mikai. Patogu pasislpti partizanams. Vailn mikuose buvo pagrindin emaii apygardos vado, Varni partizan brio dislokacijos vieta. Beveik visi kaime gyven kininkai buvo partizan ryininkai. PARTIZAN TAKAS KLGRINDA Antanas Ivinskis, emaii vyskupysts muziejaus direktorius. Bene daugiausia duomen ir apie Sietuvos klgrindos konstrukcij yra pateiks ymus lenk archeologas Liudvikas Kivickis, kurio 1903 m. kelions metu lankant Lietuvos klgrind apraymas iliks rankratyje: Pasakojo man apie i Sietuv stebukl stebuklus: kelias is igrstas po vandeniu, akmenys es plokti ir dideli kaip stalas, galima vaiuoti ketvertu greta sukinkyt arkli. Bet jei iek tiek kryptelsi on, tai brinkteltumei su visu veimu toki gilum, i kurios jau nebeilystumei (L. Kivickis emaii senov,1927 m.). Anot io archeologo Sietuvos klgrinda viena slapt kelio, jungusio Medvgalio, Parpilio ir iuraii pili gulas, atkarp. Greiiausiai, ios klgrindos rengtos emaii ir kuri kov su Kryiuoi ir Kalavijuoi ordinais laikotarpiu: XIII - XIV a. Akmenys sukloti po vandeniu metro ir puss metro gylyje. Klgrindos ilgis deimtys kilometr. Dabar inomos kelios kelio atkarpos. Buvo senasis emaii karo kelias senkelis, kuris jung Medvgal su Baltininkais. Tai apie 40 km. Vienomis atkarpomis jo klgrinda, kitomis atkarpomis paprasti viekeliai. Per durpynus jo medgrindos mediais igrstas kelias. Yra ilikusios kalvels, kuri pavadinimai: Puolim 77

kalva, Prs skynimo kalva nuo kar su kryiuoiais laik. Prie Sietuvos upelio, beveik per vidur, tarp Pareerio ir Lksto eer, yra Reistr kaimas, Laukuvos sen. ilals r. Net kaimo pavadinimas sako Reistrai, tai yra raistai, pelkynai, durpynai. itas tarpeeris, tarp Lksto ir Pareerio yra keli kilometr ploio. itie pelkynai visur ia tsiasi. Vietiniams gyventojams akmenimis grstas po vandeniu kelias nebuvo slaptas. kininkai ien vedavo i t pelkyn, atlaidus vaiavo, tiesiai atvykdavo Poer, kad nereikt eerus aplenkti, sukakti. Irena Montvydait Giedraitien. ita klgrinda yra pasitarnavusi ne tik senovs emaiiams, bet ir po Antrojo pasaulinio karo partizaninio karo partizanams. Klgrinda partizanai pereidavo i vieno kaimo kit. Partizanavimo laikais klgrinda emaii apygardos vadui labai pasitarnavo pereinant klampius pelkynus, nes antroje Sietuvos upelio pusje epaii kaime 19501951 m. vasario mn. ttis buvo kurdins Vakar srities Jros tab. Netoli epaii mokyklos buvo emin. iemos metu Vakar srities Jros tabas buvo sikrs epaii kaimo mokykloje. Tuo metu ia dirbo mokytoja Putriut, kuri iki i dien labai puikiai prisimena tuos laikus ir partizan kautynes su NKVD kariuomene. Dienos metu partizanai bdavo arkli fermos darinje, kuri buvo greta mokyklos. 1951 m. vasario mn. 10 d. 14 val. iduoti, nelygioje kovoje uvo Vakar srities Jros tabo vadai Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Antanas LiesisIdenas, Stasys GedvilaBedalis. 1953 metais rugpjio mnes vejys Naujokas, vejodamas Sietuvos upelyje ir Pareeryje, pastebjo klgrinda danai praeinanius du partizanus. vejys pasigyr savo kaimynui ar pats prane Varni NKVD (skirtingi altiniai pateikia skirting informacij). Pasaloje lauk iguldyta NKVD kariauna: Teli, Rietavo, Varni, Kaltinn stribai. Partizanai, atsiaudydami apie por valand, pasitrauk prie Pareerio. Poers mokykloje demonstravo kino lm. Pasibaigus lmui, stumd suolus prie sien, ruo sal jaunimo pasilinksminimui. Ten buvs jaunuolis vliau pasakojo: Pasigirdus viams mes isilakstme. Apie dvi valandas, gal nuo 11 valandos vakaro girdjosi viai. ioje pasaloje 1953 08 23 uvo emaii apygardos partizanai: apygardos vadas Vladas Montvydas, Kazimiero-emaitis, Etmonas, g. 1911 09 09, ir jo adjutantas Bronius Alza-Bedalis.

78

LLA ATRIJOS RINKTINS PARTIZAN RMJAI Prisimena Janina Gedvilait Lauceviien, g. 1935 02 07, gyv. Klaipdoje. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2000 12 11. A kinink dukra. Mokiausi libin pradinje mokykloje. Mano mama Ona Gedvilien, g. 1907 10 01, ir tvelis Justinas Gedvilas, g. 1904 m., buvo labai geri mons. 1943 m. tvelis vedavo valstybei maisto produktus pien, kiauinius primimo punkt Plungs pieninje. Tai vyko po v. Onos atlaid, liepos mnes. Kartu su tveliu vaiavo Liudvikas Konius, kaimynas i Gaiupi kaimo. Tvelio kumel parjo viena. L. Konius savo namus pasiek po keli par. Jis spjo pasislpti krmuose, o tvelis ne. Kaimynas L. Konius mamai pasak, kad Justin Gedvil pam vokieiai ir ive darbams Vokietij. Tvelis Vokietijoje ibuvo 18 mnesi. Tas laikotarpis namikiams buvo ypatingai sunkus. Tvelis Vokietijoje dirbo karins paskirties darbus. Juos ve visur, kur reikjo utemdyti miestus. Dalyvavo Drezdeno ir Miuncheno miest utemdyme. Grs Lietuv susipaino su vietiniais partizanais ir daug jiems padjo. Tveli sodyba buvo ramioje vietoje, prie Paulausko miko, Teli ir Plungs rajon sandroje. Tose vietovse maiau siautjo saugumo darbuotojai. Partizanai ateidavo pas tvel pasitarti. Jis partizanams buvo grietas ir teisingas, daug patardavo, pasakodavo apie griet tvark Vokietijos kariuomenje. Partizanai i ygio ateidavo suvarg, isipurvin. Jis partizanus varydavo maudytis Vdaubio upel. A kartu su broliais ir sesutmis saugodavome partizanus. Kartu su mama plaudavome j rbus ir aprengdavome variais drabuiais. Visa ms eima visomis igalmis rm partizanus. Mano brolis Adomas dirbo partizan ryininku. Jis atliko tiek daug ir labai svarbi uduoi, kad be jo pagalbos partizanams bt buv sunkiau kovoti su prieais. Vaikai atlikdavome paprastesnes uduotis: vykdydavome valgyb, 79

rinkdavome informacij ar kaime yra saugumiei, rus kareivi. Gyvenome netoli mikelio, todl igird mainos es, bgdavome prie kelio irti kas ten vaiuoja. A partizanams neiau valgyti, o iemos metu slpiau partizan pdsakus. Tada arn partizan briui vadovavo Raimondas Bijeika-Krukis. Tuo metu daug partizan buvo paaugliai, pabg i tremties. Jie, kinink vaikai, iaug kultringose eimose, Lietuvos patriotai, katalikai, lietuviai. Buvo atjusi ir i tolimesni Lietuvos vietovi, kurie slpsi nuo strib persekiojim ir tremties. Tokiu bdu dalis moni isisaugojo. Prisimenu partizanus: Raimond Bijeik Krukiu vadinam, Levon- 19 met jaun berniuk, Petr BartkZuik, du Rekaius broliai ar pusbroliai, Bielskius. Partizan eslov Grybausk aukto gio, stambaus kno sudjimo, tamsaus gymio. Po mio, vykusio Dievo krslo mike 1949 05 21 atjo ms sodyb partizanas Raimondas Bijeika-Krukis sueista akimi. inojau, kad Dievo krslo mike uvo keli partizanai. Painojau partizanus Povil Bagdon-Atlant, Dominink akin, Antan Kumlyt, Zigm Skripk-Kulkosvaidinink, kuris visadaneiojosi kulkosvaid, Juli Vaivil, vadint Juliumi. Ms sodyboje vyko partizan susitikimas. Susirinko apie 15 partizan. Visi partizanai buvo gras, jauni vyrai. Mokjo ypatingai graiai dainuoti ir giedoti. Partizanai mokjo groti bandonija (muzikos instrumentas). Tveliui Justinui Gedvilui idroinjo labai grai lazd. Prisimenu, kaip kart rusai pavog av i tvarto. Tada dar nebuvo strib. Siautjo tik rus kareiviai. Netoli ms sodybos buvo tuias kaimyn Paulausk kis. eimininkus itrm Sibir. Paulausko kyje gyveno daug rus kareivi. ms sodyb atjo girti penki ar keturi rus karikiai. Vienas vyresnis, su graiais antpeiais. Vaikai diaugms tokiais graiais antpeiais. Kareiviai buvo ypatingai girti. Vienas atgul lov ir miegojo. Kiti apirinjo vis ms k. Vir sodybos praskrido lktuvas, sukeldamas didel triukm. Tuo metu karikiai jo tvart. Girdjome, kaip avys blaksi tvarte. Vitos garsiai kark. Mama, usidegusi ibint, norjo eiti tvart pairti gyvuli. Vyriausias karikis neleido mamai eiti tvart ir rusikai garsiai auk: Neik, neik. Skrenda lktuvas. Mama buvo aukto gio, zikai stipri. Nepakluso karikio draudimui. Pasistumdydama su juo nujo tvart. Pamat, kad karikiai akiplikai pavog vien avin. Iauus rytui jome iekoti savo 80

avino. Radome mike. Oda nulupta. arnos iverstos. Msa pavogta. Uj rus kareiviai lindo prie mamos, norjo prievartauti. Tiksliai prisimenu, kaip stribai liaudies gynjai darydavo kratas. Jie partizan iekodavo kraii skryniose, komod staliuose, rb spintose. Mamai pavog iedus, palaidinuk, degtukus. Mamyt stribams, rus kareiviams aikino, kad partizan komodos staliuose tikrai nra. Lietuviai stribai mam stumd aukdami: Tylk, sena boba. Su autuv durtuvais bad iaudus, ien. Lipo ant gyvenam kambari lub. Ijus stribams neberadome laini, duonos. Mama vaikams sak: Vaikeliai, kai stribai daro krat, bkite kartu su jais. irkite, kad jie ko nors nepavogt. Vaikai uoliai persekiojome stribus. Buvo tokia situacija. Du stribai palipo ant gyvenam kambari lub. A su jais kartu. Vienas stribas mane bara: Ko tu eini kartu su mumis? Piktai pasakiau: Kad nepavogtute. Stribas klausia: Ar js tariate, kad mes esame vagys? Sakau: Taip. eina kamar. Ten didelis medinis kubilas pridtas laini. Rkyti lainiai pakabinti. Matau. Stribas atsisagst milin. Vagia didel laini gabal. Pradjau labai garsiai aukti: Padk. Nevok laini. Prajo mane stumdyti, kad neaukiau. Greitai praneiau mamytei, kad stribas po miline slepia lainius. Stribai ypatingai skriaud gyventojus iekodami ne to, ko jiems reikjo iekoti. Net mus vaikus tard, stumd, auk: Kodl nepasakote? Kodl slepiate? Kur partizanai? Kart mamyt su tveliu ijo pas kaimynus. Atj stribai apipuol mano septynmet sesut Zosel. aukdami klaus: Kur yra tveliai? Neikentusi Zosel atsak: Gal mik kankori rinkti ijo? Neinau. Nebetard Zosels. Apipuol mus, vyresnius vaikus. Klausinjo: Kur ijo tvai? Gal banditams sti ine? Tikrino ant viryklos sudtus puodus. irjo, kas ivirta. Tveliams gyvenimas buvo labai sunkus. Didesni vaikai jiems sakydavo: Vaiuokime gyventi miest. Ko ia mes dabar vargstam? Tveliai nenorjo kitur vaiuoti. Vliau vis tiek reikjo ivaiuoti i savo sodybos. Atmatavo tik 60 ar ems lopinl. Melioratoriai visk idrask, iard. Mamyt nenorjo rayti pareikimo stoti kolk. U tai, kad pasiprieino, beveik visk atm gyvulius ivar, ive kolk. Septyni asmen eimai paliko vien karv, vien kiaul, penkias vitas, katin ir un. Daugiau nieko. Pasak: Jeigu rasime neuregistruot gyvul, tai nukentsite kaip u bandit [partizan] laikym. Karvei apsiveriavus, verel tuoj reikjo uregistruoti ir atiduoti kolk. Tas pats su paravede kiaule. Tveliams 81

sutikus dirbti kolkyje, visi penki vaikai jome dirbti kolk. Dirbome siningai, kaip tveliai buvo imokin. Tuo metu a dar neturjau 15 met. Galvojome gauti ger atlyginim. Kartu su tveliu nuvaiavome kolk atsiimti udarbio u siningai per vienerius darbo metus atliktus darbus. Mamyt pasiliko namuose viena. Tvelis jo kolkio sandl. Visi vaikai sdime veime ir laukiame. Sutarme, kad tvelis prane, kada ateiti pasiimti udarbio u metus. Ateina tvelis vienas. Atsinea usimets ant pei dirsi mai. Tvelis mums sako: Vaikeliai, metus dirbome udirbome. Vaikai, gyvenkite kaip norite. A js neimaitinu. Atsimenu, vaiavome kart kartu su mamyte Plung. Mus sustabd A. Kubeckas ir papra nuveti jo sn Plung. Mamyt sutiko. Kartu vaiuodami kalbjome. Stanislovas buvo apsirengs labai vargingai, suvargs, sublogs. Mamyt S. Lauceviiaus klaus, kiek jam met. Stanislovas atsak, kad devyniolika. Mamyt Stanislovo vl klausia: Kodl tu nepaaugai? Stanislovas pradjo pasakoti, kad Sibire gyvens ypatingai blogomis slygomis. Paklausus, kodl dant nebeturi, jis atsak: Nebeturiu. Sovietai man dantis igriau. Kalbdami apie patirtas skriaudas nuvaiavome Plung. Stanislov palikome pas Daukantien, o mes nuvaiavome turg. Prajo daug laiko, kol mes vl susitikome su Stanislovu. Gyvenome Gaiupi kaime. Tuo laiku man buvo 1516 met. S. Lauceviius gyveno pas Aleksandr Kubeck, paskui ijo pas partizanus. Jis nesenai buvo grs i Rusijos. Susipainau su Stanislovu Lauceviiumi, pradjau draugauti. Stanislovas ramybs neturjo. Stribai pradjo jo iekoti, gaudyti. inojau du bunkerius: Aukalnio ir Paulausko mikuose. Kit neinojau. Buvau partizan bunkeryje, bet jame nenoriau gyventi. Gyvenimo slygos ypatingai blogos. Stanislovas buvo nusiveds Aukalnio mike ikast bunker. Ne vien kart esu buvusi Paulausko mike ikastame bunkeryje, kuriame su Stanislovu miegojome pasilik namuose, kada visi partizanai buvo ij susirinkim. Bunkeryje nuo lub laa, drgna. Mes gyvenome prie Paulausko miko. Stanislovas ateidavo pamik, prie mano tviks ir duodavo enkl. Taip ikviesdavo mane. Niekas neinojo, kur ir kaip susitikdavome. Ratelius raydavome ne prastu, atviru tekstu, bet sutartiniais enklais. Juos paddavome po dideliu akmeniu Paulausko mike. Raydavome a jam, jis man. Ratelius ifruotu tekstu rame todl, kad kas rads neperskaityt. Sutartinius enklus, vairios 82

formos kvadratlius sugalvojo Stanislovas. Skaiius naudojome lotynikus. Stanislovas labai praydavo, kad ateiiau pas j mik, nes jam es lidna. Nueidavau. Kartu su mamyte skalbme, taisme rbus ne tik Stanislovui, bet ir kitiems partizanams. iemos metu buvo sunkiau. Reikjo sniege ukasti pdas. Stanislovas tuo metu gyveno bunkeryje Paulausko mike. Neiau valgyti. Padjome tiek, kiek galjome. Kart sodyboje ilgai ir garsiai lojo uo. Atjo Stanislovas. Mans papra arbatos atsigerti, nes norjo pasiildyti, papra vakariens, pienikos sriubos. Buvo alta iema. Tveliai ijo pas kaimynus kaln giedoti. Ms kaime buvo sena tradicija: advento laikotarpiu giedoti kalnus. Tik spjo Stanislovas ateiti kambar, pradjo loti uo. Loja ir iri mik. Ms uo buvo imokytas, atjus partizanams sodyb, niekada neloti. Stanislovas susijaudins itar: A bgu. Man ird taip skauda. Tiek irdis nerami. Kakas turi vykti. Jis kambaryje buvo gal penkias minutes. Mes buvome sekami. Matyt, pamikje buvo stribai. Pasirodo buvo atjs idavikas seklys F. iuelis. Tikriausia jis buvo u malkins, kad visk mat. Tik Stanislovas spjo ieiti, ms sodyboje atsirado daugyb rus kareivi ir strib. Atj kambar pradjo vaikus gsdinti, klausinti, kas pas mus buvo. Mes sakme, kad nieko nebuvo. Visi vaikai buvome sutar, kad niekam nieko nesakysime. Mus itardyti buvo sunku. Stanislovas, ibgs mik, pairjo sodybos pus. Pamat daug vaiktani moni. Kambaryje deg lempa, todl matsi pro langus praeinani moni eliai. Parjo tveliai. Rytmet pamat daugyb pd sodyboje. Vaikai, kas pas jus buvo? Papasakojome tveliams, kas ir kiek buvo. S. Lauceviius sitikino, kad F. iuelis yra nipas. Stanislovas nujo pas j ir sako: Feliksai, tu usiundei. F. iuelis atsak: Taip. A buvau priverstas. A tave seku, kur tu randiesi. Jeigu Stanislovas ms sodyboje bt buvs ilgiau, j bt sum kambaryje. Stanislovas visk tiksliai nujaut. Dka geros nuojautos daug kart isigelbjo. Bdamas su partizanais taip pat jausdavo pavoj. Draugus perspdavo: Vyrai, man neramu. Kakas yra? Net igirds stirnos bliovim, suprasdavo apie kit moni buvim mike. Saugumieiai labai aktyviai gaud partizanus. Stanislovas ijo i Paulausko miko. Susipaino su partizanu Jonu Parimskiu, kuris pra Stanislovo, kad j nuvest pas partizan vad. Stanislovas suprato, 83

kad J. Parimskis yra negeras mogus. Jie isiskyr. Stanislovas ijo gyventi vienas. Nuo to momento neinojau jo gyvenamos vietos. Po kiek laiko atjs pamik, prie mano tviks, suvilp. Atjau. Verkme apsikabin. Seniai nesimat. Stanislovas sako: Man nra gyvenimo. A, turbt, nusiudysiu. Partizanai jau igaudyti. Parjusi namo visk papasakojau tveliams. Jie mans papra, kad perduoiau: Stanislovai nekvailiok. Nesiudyk. Jeigu Sibire patirtas kanias ikentjai, tai ikentk ir dabar. Rizikuodama eimos likimu, Stanislov parsivediau savo namus, pas tvelius. Visi prame, kad jis nekvailiot, o geriau eit pasiduoti. Gal itrems. Tada spsi nusiudyti. Taip ir vyko. tikinome Stanislov, kad nesiudyt. T dien libinuose vyko visuotinis kolkiei susirinkimas. Stanislovas nujo pas tuometin apylinks tarybos pirminink Ben Grikt. Padjo autuv ant stalo ir pasak: Benediktai, dk mane kur nori. Jie abu nujo visuotin kolkiei susirinkim. B. Griktas susirinkusij kolkiei paklaus: Vienas partizanas pasiduoda. K mums daryti su juo? Pasibaigus susirinkimui B. Griktas, S. Lauceviius ir dar keli mons automobiliu ivaiavo Plung. S. Laucevii perdav valstybs saugumo darbuotojams. Prasidjo tardymai. Tvelius ir mane ikviet tardymams Plung. Isiaikino, kad S. Lauceviius moni nenuud, nepadar joki nusikaltim, nieko nuskriaud. Ive Vilni. Ten tard. Tardymai tssi apie 3-4 mnesius. Organizavo akistat su partizanais A. Kmlyiu, akiniu ir kitais. Po to paleido. Pasibaig visi vargai. Stanislovas Lauceviius kreipsi mane: Janina, mano miela, dabar galime susituokti. I mano tviks Gaiupi kaime dviese nujome Plung. Tai buvo 1954 07 22. Buvome jauni. jome psti. Automobilio nereikjo. Atjome metrikacijos skyri. ia dirbanij Stanislovas papra uregistruoti santuok ir pabti ms liudininkais. Sura reikiamus dokumentus. Po dokument suraymo Stanislovas man pasak: Janina, dabar nepabgsi. Atsakiau: Stanislovai, a tave myliu. Niekur nebgsiu. Parj namo pasakme tveliams, kad Plungs metrikacijos skyriuje uregistravome santuok. Po trij, keturi dien ivaiavome Klaipd iekoti buto savarankikam gyvenimui. Pastam ten neturjome. Vaiuodami Klaipd traukinyje susitikome rus tautybs senut. Stanislovas gerai mokjo rus kalb, todl pasisakme, kad iekome buto Klaipdoje. Moiut maloniai 84

pakviet gyventi. pas save. Ji mus parsived savo but, kuriame dar gyveno moiuts dukra, itekjusi u Lukoenkos. Jis gerai mokjo lietuvi kalb. A visikai nemokjau rus kalbos. Tais laikais moiut ir jos eima buvo labai geri mons. Vieni kitus ujaut. Viename kambaryje gyveno kelios eimos. Ms jaunai eimai inuomavo 2,5x3 m sandliuk, paskolino i lent sukalt gult. Taip pradjome pirmas gyvenimo dienas Klaipdoje. Kai parvaiavome pas mano tvelius Gaiupi kaim, papasakojome, kad nuomojame kambarl. Mamyt klausinjo, kokiu kuru eiminink krena krosn. Pasakme, kad malkomis. Tvai inuomavo sunkveim i libin kolkio, prikrov malk, maisto ir atve, kad iemai turtume kuro ir maisto, Klaipd. Stanislovas dirbo geleinkeli inyboje, iemininku. Vliau dirbo darbininku, nes atlyginimas didesnis. A niekur negavau darbo, nes visose darbovietse reikjo mokti rus kalb. Praiau darbo laiv statykloje neprim. Pra pareikim rayti rus kalba. Nemokjau. Stanislovas mane ujausdamas kalbjo: Janina, bk namuose. Suspsi. Kit kambarl susiradome pas Gaiutien, prie jros, Melnragje. Gyvenome viename kambarlyje, bet buvo geriau, laisviau. Stanislovas perjo dirbti Klaipdos laiv statykl. Dirbo didiuosiuose korpusuose, ypatingai triukminguose patalpose. Stiprs garsai susprogdino aus bgnelius. Tapo invalidu. 1961 05 06 gim snus. Pakriktijome senelio vardu Stanislovu. Dukra Virginija gim 1965 06 11. Po dvylikos met darbo gavome vieno kambario but su bendra virtuve. Prie 30 met, 1970 m., gavome trij kambari but i Klaipdos Baltijos laiv statyklos, Debreceno gatvje, kur ir dabar gyvename. Stanislovas Lauceviius buvo katalikas, myljo Diev. Vaikus kriktijome. Uauginome katalikais. Mano vyras, bdamas partizanu, su savimi turjo roin ir ma mald knygel. Mald knygels lapeli pakraiuose ra vairius prisiminimus. Su savimi neiojosi ir juod planet, kurioje urainjo partizan dainas. Kai atjo sunks laikai ir buvo persekiojamas, visk sunaikino. Sunaikino vis raytin mediag, kad nenukentt kiti mons. Prisiminimuose buvo urayta daug moni pavardi. Gal ir protingai padar. Nuo jo niekas nenukentjo. Stanislovas visur meldsi: ir mike bdamas, ir namuose. Labai lauk Lietuvos nepriklausomybs. S. Lauceviius vienas para savo prisiminimus. Turjo labai ger atmint. Norjo mokytis, bet nebuvo galimybi. Bdamas partizanu miegojo lapiuose, altuose bunkeriuose, todl susirgo bronchitu. Gal jam kas ir 85

skaudjo, bet niekada nesiskund. Buvo ypatingai kantrus. Dar esant gyviems tveliams per v. Onos atlaidus susirinkdavome visi vaikai. Mamyts vardas buvo Ona. Susirink prisimindavome partizan gyvenim. Dainuodavome dainas.

emaii apygardos atrijos rinktins partizanas Stanislovas Zigmas Lauceviius, Stanislovo Pacas, Dobilas su dukra Virginija Medingn kapinse prie mamyts gimini kapo. I Janinos Lauceviiens albumo. PARTIZANO DIENORATIS STANISLOVAS ZIGMAS LAUCEVIIUS, STANISLOVO-PACAS, DOBILAS (1928 10 25 2000 06 05). kinink snus. Baigs Plungs Sauls gimnazijos penkias klases. Suimtas 1941 06 14. Kartu su mama itremtas Komij. Pabgo i tremties 1947 m. Lietuvoje buvo partizanu 19481954 m. Vliau dirbo Klaipdoje, geleinkeli inyboje ir laiv statykloje. Prisiminimus leido perrayti Stanislovo Lauceviiaus mona Janina Lauceviien 2000 12 11. Spaudai pareng Alfonsas Beresneviius, 2003 03 20, Plung. Stanislovas Lauceviius, vienintelis savo tv snus, gim 1928 met spalio mnesio 25 dien Lietuvoje, iauli miesto Dvaro gatvje nr. 26. Jo tvas Stanislovas dirbo advokatu Kurn apylinkje. Motina Elena iuktait 86

i profesijos mokytoja, kilusi i libin dvaro, Plungs valsiaus, Teli apskrities. Pagal savo kilm Stanislovas priklaus inomai Laucevii giminei, nuo sen laik sikrusiai Kurn valsiaus emse. Stanislovo tvas mir 1932 metais, palikdamas mon nal ir sn nalait vos keturi met amiaus, io rankraio autori. Tvui mirus, motina Elena persikl su savo snumi gyventi libin kaim pas senelius, motinos tvus. libin pradinje mokykloje baigiau keturias klases. 1940 metais pradjau mokytis Plungs gimnazijoje. Tais metais atgarmjo Lietuv rus kariuomen. I ryt nuo arn, per libin kaim, pravaiavo 50 rus tank. Tokie doms, panas vikrinius traktorius. Pravaiuodami sukl didel kaukim, birbim, net langai drebjo. Nujau su vaikais pairti. Tankai buvo sustoj u libin banytkaimio pakalnje, prie Sausdravo upelio. I tank ilindo kareiviai. Visi jauni, sulys, paiini, keistai apsireng. Apsivilk vatinukais. Kojas apsiav pusbaiais. Koj blauzdos apvyniotos skudurais. Ant galvos usidj kepures su smailiu ragu virugalvyje. Didel raudona vaigd kaktoje. Vyresnieji buvo be antpei. Ant apykakls turjo prisisiuv trikampius, keturkampius. Prie diro turjo prisikabin pistoletus. Sargyboje stovjo kareiviai su ilgais autuvais. Ant autuvo galo pasismeig durtuvus. Vir jie sriub i raugint kopst, raugint ali pomidor ir diovint bulvi. Valg uv konservus su diovinta duona ir sriuba. Mums, vaikams, dav valgyti diovintos duonos ir sriubos. Po kaimus jauni vyrai ir merginos vainjo ant sunkveimi susilip, apsiri kakl ir rankas vir alkni su raudonais skurliais. Dainavo internacional. Atjus rudeniui pradjau mokintis Plungs gimnazijoje. Pradioje gyvenau pas mones, pavarde Lagutko. Vliau motut surado kit kambar pas moterik, gyvenani Plungs mieste prie Babrungo ups pakrants. Mano mama pas mane atvaiuodavo treiadieniais, o etadieniais parsivedavo namo. Plungje buvo prikabinta plakat, raudon vliav. Buvo daug rus kariuomens: pstinink, raiteli, tank, patrank, sunkveimi. Enkavedistai suiminjo gimnazijos mokytojus. Taip i po nakties, vienas po kito, nebelikdavo mokytoj. Mokino mus kakokie kvailiai. Aikino mums apie Lenin, Stalin, revoliucij ir daugiau nieko. Klasse nukabino Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos portretus, Vytauto Didiojo paveikslus. Kryi imet per lang lauk. Vietoj imestj prikabinjo Lenino, Stalino portret. Mano mamyt tankiai atvaiuodavo mans pamatyti. Ivaiuodama 87

buiavo ir verk. Gimnazijoje vadinosi klass, pradinje mokykloje skyriai. Pagal tai baigiau penkias klases. Parvaiavau namus atostogauti. Po kaimus lakst vainjo politiniai vadovai. Pro al, viekeliais vainjo sunkveimiai, pilni raudonarmiei. Pragarmdavo rus tankai. Paemiais skraid rus lktuvai. Mikuose, ant kalv, rus kareiviai stat auktus medinius boktus. medinius, auktus boktus lip rus karininkai valgsi apylinkes. Auktai, vir debes, skraid vokiei lktuvai, vilkini dminmis uodegomis. Tremtis 1941 06 14 , ketvirt valand ryto pas mus kiem atvaiavo sunkveimis. Prie lang atsistojo ginkluoti mons ir beldsi duris. Kai mamyt atidar duris, trob suvirto milicininkas su naganu rankoje, kareivis raudonarmietis, ginkluotas autuvu su durtuvu, politinis vadovas su mauzeriu rankose ir libin kalvis, pavarde aulys. Mudum su mamyte liep atsistoti prie sienos virtuvje, ikelti rankas auktyn ir nejudti. Raudonarmietis utais autuv, ved ovin lizd ir atkio mus autuv su durtuvu. Milicininkas, politinis vadovas ir libin kalvis aulys m daryti krat. Iekojo ginkl. Kai baig kratyti, libin kalvis aulys man ir mamytei liep nuleisti rankas. Politinis vadovas sukomandavo: Duodame 10 minui laiko. Pasiimkit po 50 kilogram maisto ir rb. Vaiuosite su mumis. Mamyt pasim duonos kepal, laini palt, rb tam kartui ir patalyns pasikloti ir usikloti. Sulaipino mus sunkveim. Sumet daiktus ir ivaiavome. Atvaiavome Teli rajono, Plungs valsiaus Pakrekns kaim. ia sum Houvald Stanislov su mona ir 90 met senut, Houvaldo motin. Nuve mus Teli geleinkelio stot. Ten mus sugrdo ma, keturi rat gyvulin vagon. Vagone buvo padaryti dviej aukt gultai. Ant grind daug karvi mlo. Dar ms vagon atve deimt eim. Langus ukal lentomis. Duris udar ir urakino. Trko gryno oro, tamsu, dvok karvi mlas. Vaikai klykia, seneliai dejuoja, moterys verkia, o man labai domu. Teli geleinkelio stotyje stovjome vis par. Vagone buvo karta, tvanku, net galva svaigo. Kareiviai lakst vagon stogais, bildjo. Traukinys pajudjo. Ve tris paras. Sustojo kakur Rusijoje. Atidar vagono duris. Liep pasiimti kibirus. Leido atsineti vandens. Vl urakino vagono duris. Ten stovjome dvi savaites. Kareiviai atidar duris. I vagono ivar visus vyrus. Likome moterys, vaikai ir seniai. Vien dien skraid lktuvai. Bombardavo 88

geleinkelio stot. Drebjo vagonai. aud i patrank. Netrukus traukinys pajudjo. Ve rytus. Po paros sustojome. Dav karto vandens. Vaiavome tolyn. Mir vienas senukas ir du mai vaikai. Daume duris. Niekas neatidar. Duris atidar tik po trij par. Lavonai skleid labai nemalon mirties kvap. Atjo du kareiviai. Imet lavonus lauk. Vaiavome tolyn. Prapjoviau peiliuku ma skylut vagono sienoje. Itisas dienas irjau. I vakar rytus ve sueistus. Jie buvo kruvini, apritomis kojomis ir galvomis. I ryt vakarus ve kareivius, tankus, patrankas. Tada supratau, kad karas jau prasidjo. Pasiliau mamytei pairti per ma skylut medinio vagono sienoje. O ji man aus pasuko. Bar mane: Pamatys kareiviai ir suaudys visus. T mano skylut utais ir nebeleido daugiau irti. Ve mus mnes laiko. Daugiau stovjome negu vaiavome. Vagone mir dar vienas vaikas ir dvi senos moterys. Nuo kelions pradios mir ei mons. Iauo diena. Kareiviai atidar vagono duris. sak visiems ilipti i vagono su visais savo daiktais. Ilipome paiini, nesipraus. Nuvar prie plaios ups. Suskaiiavau. mones ve 40 vagon. Prausms plaioje Sievernaja Dvina upje. Isiplovme skudurus, isivirme arbatos. Kiti isivir sriubos. U plaios ups Kotlaso miestas. Vyr, kuriuos atskyr, nebematme. mons kalbjo, kad juos ive Vorkut, vien i didiausi vergiko darbo stovykl, 80 kilometr iaur nuo Arktikos poliaraio. Leido pailsti. Ups laitais vaikiojo kareiviai su autuvais. Ant autuvo vamzdio umautas durtuvas. Iauo rytas. Garlaivis atitemp dvi dideles medines baras. Jas pristm prie kranto. Padjo ant baros krato ilgas lentas. Kitus lent galus atrm em. Padar laikin liept nuo ups kranto bar. Vyresnysis enkavedistas sukomandavo: Imkite daiktus ir greiiau baras. Mus suvar baras. Baroje buvo ypatingai daug moni. Nebuvo kur atsigulti. Sdjome ant savo ryuli. Baros dengtos. Ore uod galyb. Skraid kaip rkas ir puol kandioti savo aukas. Veidai ir rankos sutino. Nepaprastas niejimas. Baroje bgioja iurks. Jos naktimis skaudiai kandioja mieganias aukas. Grimui vanden smme i ups. monms skaudjo pilvai. Apipuol utls. Naktys altos. Dienos kartos. Nebegalime atsiginti nuo uod kandiojimo. Neduoda maisto. Nra ko valgyti. Kas dar turjo laini, juos valg be duonos, usigerdami nevariu ups vandeniu. Greitai pradjo skaudti pilvai. Plaukme Severnaja Dvina prie srov. Aplinkui mikai. Vliau pasuko Vyegdos up. Kelion tsme prie srov. Garlaivis priplaukdavo prie kranto kas dvi, trys paros. Sustojimo vietose 89

mones auk pavardmis po 1520 eim ir ilaipino krant. Dvi baras trauk garlaivis prie vandens srov. Priplaukme Syktyvkaro miest. ToliauUst Kulom miestas. Ups pakrantse matsi daug kaim. Baros gale gyveno komendantas ir laivo kapitonas. Nebuvo jokio gydytojo. Kelions metu baroje mons sirgo ir mir. Mirusius met up. Sergantiems nebuvo jokios medicinins pagalbos. Maisto nedav. varaus geriamo vandens nebuvo, todl grme nevar ups vanden. Baroje susitikome su mano mamos seserimi Gabriele Vasiliauskiene ir jos dviem vaikais Januu ir Kristina itremtais i Teli apskrities, arn valsiaus, Uminj kaimo. Po mnes trukusios kelions priplaukme Ust Nemo vietov. Kairje ups pusje - kolkinis kaimas. Deinje barakai. Garlaivis su baromis sustojo deiniajame krante, plaukiant prie srov. Iauk pavardmis 20 eim ir ilaipino krant. Tremtiniai barose nuplauk tolyn Vyegdos upe, taip pat prie srov. I pastam kartu su mumis buvo mamos sesuo Vasiliauskien Gabriel su dviem vaikais. Mus susodino sunkveimius ir nuve apie 20 kilometr mik. Pradioje vaiavome lentomis iklotu keliu. Vliau keliavome smltu keliu ir per pelkes rstais iklotu keliu, apsemtu vandens. Buvo tiek gilu, kad vanduo smsi sunkveimius. Pagaliau atve paskirties viet, kuri tos srities verg stovykl administracijos planuose vadinosi penktas ruoas. Penktas ruoas ia buvs lageris, jungiantis vien kompleks septynis barakus, krautuvl, valgykl, kepykl, sandlius, arklides, varom dyzelini varikli autonomin elektros stot, plytin, plytoms gaminti rankiniu bdu, kelis maus namelius ir mayt pirtel. Aplinkui trys tvoros. Dvi tvoros i spygliuotos vielos ir viena medin keturi metr aukio i sukast rst em. Jos viruje itiesti pliki laidai su jungta elektros srove. Kampuose keturi aukti bokteliai sargybiniams. ia nebuvo nei enkavedist, nei lagerio kanioms pasmerkt kalini. Turjome tik vien visagal komendant Karakiejev. Jis buvo ginkluotas naganu ir rusiku karabinu. Dvjo enkavedisto uniform. Mus apgyvendino barake. Dav vien kambar. Kambaryje apgyvendino mudu su mamyte, Gabriel Vasiliauskien su dviem vaikais, Bron Houvaldien su 90 met motina, Buceviien, kurios du vaikai mir 90

kelionje, Aldon Pekauskait, 50 met neitekjusi mergin, Rekaien su dviem vaikais vienas vien, kitas dviej met ir jos 95 met motin. U sienos, kitame kambaryje, gyveno vokieiai, itremti i Kaukazo. Barakas pastatytas i apvali rst. Tarp rst prikita kerpi i miko. Lubos lentins. Vir lub sluoksnis smlio. Stogas klotas lentomis. Dvigubi lang rmai su stiklais. Viduje dviej aukt gultai. Grindys plkto molio. Viduje daugyb tarakon ir blaki. Nakties metu kambar prilindo katino dydio iurki. Anksti ryt mano mamyt, Houvaldien, Vasiliauskien, Buceviien, Pekauskait ir Rekaien ivar taig u 15 kilometr darb rauti kelm. Ir taip kiekvien dien, be veni, be sekmadieni. Mes, penki vaikai ir dvi senuts, likdavome nam saugoti. Penktame ruoe gyveno tremtiniai: lietuviai, vokieiai i Kaukazo, lenkai, latviai, estai, rusai, ydai ir trys kinieiai. Dar buvo tremtini i Karelijos, Ukrainos, Pavolgio. Mano mamyt vakare pareidavo labai pavargusi. Atsissdavo ir nebegaldavo atsistoti. Labai skaudjo snariai. Darbininkms idav darbinius batus. Tai nepaprasti batai: pasiti i automobili padang, brezentiniais aulais, mediniais padais ir uraiioti viela. Tokie batai labai sunks dvti ir darbe vaikioti. Jie buvo dideli imatavim. Eiti labai sunku. Nugriaudavo kojas kruvinai. Tuos batus vadino greitaeigiais. Darbininkms dav 600 gram duonos, kuri reikjo nusipirkti pagal kortel. Duona kepta formose, lapia ir labai sri. Ryte ir vakare duodavo po lkt sriubos, kuri buvo skysta, grynas vanduo. Kur ne kur plaukiojo raugintas alias pomidoras arba raugint kopst lapas. Vaikams ir seniams dav parai 400 gram duonos ir daugiau nieko. Mnesiui buvo skiriamas davinys, kur reikjo nusipirkti pagal kortel. Vienas mogus privaljo nupirkti tris kilogramus kruop arba diovint bulvi, penkis kilogramus ali raugint pomidor arba raugint kopst lap, du imtus gram sviesto, du imtus gram cukraus, du imtus gram druskos ir tabako tik rkantiems. Gyvenk vis mnes kaip sugebi. Per par mirdavo po penkis ar eis mones. Kit dien mirusius ivedavo kapines. Kapins buvo mike u trij kilometr nuo barak, pelkje. Gruntas kietas rudas molis. Kastuvu buvo ypa sunku kasti, reikjo kirste kirsti. Ikasta duob tuoj prisipildydavo pilna vandens. Ism vanden skubiai leisdavo mirus ir ukasdavo. Daugiausia mirdavo vaikai iki deimties met ir seni mons. I bado sutindavo veidas, rankos, kojos, o sutinimui pasiekus ird mirdavo. 91

Vasaros metu moterys rov kelmus. Juos ritino ir temp nurodyt viet. Lygino ems paviri, ties keli traktoriams rst iveimui i miko. iemos metu vyrai pjov puis, pjaust gabalus po 4, 6, 7 ar 8 metrus ilgio. Moterys genjo akas, temp krvas ir degino. 15 met sulauk paaugliai arkliais temp rstus krovimui rietuves. Atjus iemai, rstus i rietuvi krov dideles traktori traukiamas roges ir vilko prie Liniovkos kelio. ia rstus rideno sunkveimius su priekabomis. Ve prie Vyegdos ups. Atvetus rstus krov rietuves po keturias ar penkias eiles, viena ant kitos. Pavasar rstus ritino up. Plukd 500 kilometr iki Syktyvkaro miesto. Taip kankino itremtuosius, alkanus kol mir, kol rstas sutraik ar kol gridama puis aka mirtinai perdr. Atvaiavus penkt ruo buvo dar ilta. Baigsi rugpjio mnuo. Mamytei ijus darb, a kartu su Januu ir Kristina eidavome mik uogauti. Ruome atsargas iemai. Mike rinkome vaivor, brukni, mlyni, morok uogas. I vaivor uog virme ko, kuri sutirtjusi pylme ant stiklo ir diovinome padj prie saul. Divsius djome maiel. Mlynes rinkome ir diovinome. Surinktas brukni uogas pylme statin. Upylme vandeniu, kur danai keitm. Pagal turimas slygas, taip konservavome uogas ypatingai sunkiam iemos laikotarpiui. Grybus rinkome ir diovinome. Lupome iev nuo mike augani picht baltegli. ieves diovinome, grdome, maime su miltais. Kepme paplotlius be druskos. Neprastas skonis kvepia sakais. Geras maistas alkio numalinimui. Vaikai vilkome malkas i miko. Jas laum, kapojom. Lauke virme mamytms vakarien i vaunink lap ar ko i vaivor uog. Valgme uogas, grybus , o vasar ir oles. Man buvo trylika, Januui deimt, Kristinai septyni metai. Rugsjo mnes pradjo snigti. Krito lapdriba. Pabalo mikai. Snigo ir snigo. Usnigo purv. Sniego sluoksnis apie vien metr iki juosmens. Tik tada pasidar minusin temperatra. Atjus rudeniui mane ura mokykl mokintis rus kalbos. Tos rusikos raids buvo tokios keistos. Vis iem lankiau mokykl. Mokms apie penkiolika keli tautybi vaik. Mokytojasvokiei tautybs, pavarde Kiek. Geras buvo mokytojas. Siningai mokino. Pareinu i mokyklos ir tuoj bgame mik malk parsineti. Prisivelkame smaluot ak, saus pu virni ir tik tada barak. Parvilkt ak prie barako palikti negalima pavogs. Ukuriame barake plyt. Iverdame diovint gryb su diovintais vaunink lapais. Laukiame mamyi pareinani i darbo. Pareidama i darbo mamyt parsinea sriubos lkt 92

i valgyklos ir duonos norm i parduotuvls, dl abiej, vien kilogram. Parsinet sriub sumaio su vaik ivirta vaunink ir gryb koe. Prie iltos krosnies valgome visi kartu. Vliau einame miegoti. Atsibuds ryte, mamyts neberandu. Ji anksti ijo darb. Suvalgau, k mamyt paliko. Bgu mokykl. Toks gyvenimo ritmas per vis iem. Sniego prisnigo vir metro. altis spigina vir 40 laipsni emiau nulio. Pasidariau rogutes i lent. Malkas tempti i miko pasidar lengviau. Nebereikjo neti ant pei. Kartais mamyt pareidavo i darbo nualusiu veidu pabals andas ar nosis. Tuoj bgdavau lauk, pasisemdavau puraus sniego ir trindavau mamytei and, kol paraudonuoja. Sulaukme pirm v. Kald. Ki vakarienei mamyt padjo: diovint vaivor paplotli, i pichtos ir milt kept blyneli. Grme mlyni arbat. Taip sutikome pirmsias ventes tremtyje. Penkto ruoo virininkas, vietinis Komijos gyventojas Stepanovas buvo ypatingai iauraus bdo. Anksti ryt eidavo kiekvien barak ir varydavo moteris darb. Jei kokia moterl susirgusi nebegaldavo atsikelti nuo kiet gult, Stepanovas j nuog itempdavo lauk. Lauke spardydavo, pagriebs u plauk tampydavo ligon per snieg. Tampydavo ir spardydavo, kol ivarydavo darb. Daug moter jau nebegrdavo i darbo. Daug uvo dirbdamos mike. Daug mir barakuose. Pirmoji iema buvo sunki. Mir beveik pus tremtini. Liko daug tui barak. Prilaidojo apie penki hektar ems plot. Vietoj paminklo medinis kryelis. Karstas i trij lent, o ketvirtoji dangtis. karo tarnyb mobilizavo vyrus i penkto ruoo, vietinius komius i kolki ir rus tautybs tremtinius. kar ijo ir ms virininkas Stepanovas. jo viet paskyr rus tautybs tremtin Miliukov. Visi tremtiniai diaugsi. Labai geras mogus. Tuo atveju, kai moterys vaidino serganias, Miliukovas j nevar darb. Tremtinms sak: Jeigu negali, tai sdk namuose. Valgyti dav vis blogiau. Pradjo mirti dar daugiau tremtini. Kartais ir duonels neutekdavo. Moterims reikjo dirbti igrus tik sriubos. Ms barake po naujj 1942 met mir: Houvaldien, Buceviien, Rekaien ir abu jos vaikai, abi senels. Barake likome septyni mons. T iem tik ms barake mir penki tremtiniai i Lietuvos. Tada dviaukius narus nuardme ir sukrenome, nes buvo prisiveis blaki. I tui barak parsineme geleini lov. Lovas pastatme toliau nuo sien. Lov kojas merkme skardines su ibalu. Tada blaks m lipti 93

ant lub ir i viraus krito ant lov. Iekodami naujo apsigynimo nuo blaki bdo, sienas pus metro nuo lub itepme tepalu. Blaks prilipo prie tepalo ir daugiau ms nebekandiojo. 19411942 met iem mokykl baigiau su aukiausiu vertinimu. Imokau rusikai skaityti ir rayti. Gavome keturi klasi isilavinim. iem ms moterys m vaikioti Ust Nemo kolk. Ten ne savo atsivetus daiktus ir su komiais main maisto produktus. Mamyt kelis kartus buvo kolkyje. U ieminius savo batus parsine du kibirus bulvi. Antklod imain kruopas. Pus kibiro bulvi gavo u stalties. Tremtiniai ne k turjo. Visk keit maisto produktus, kad tik nemirt badu. Komijos vyrai emo gio. Moterys taip pat emo gio, pilnos, plonomis kojomis. Vyrai um virinink, brigadinink vietas. Moterys dirbo zins jgos reikalaujanius darbus. Vasar komiai dirbo kolkyje. iemos metu komiai pjov medius, ve rstus kartu su tremtiniais. Vasar ien pjov pjautuvais. ien krov kgius. Atjus iemai, ien ve gyvuliams rogmis, padarytomis tik i medio. Rogs plaiomis pavaomis, kaip ant plai slidi. Arkliai mai, apl ilgomis vilnomis. iem komiai namuose dvjo veltais veltiniais, apsivilk vatinukais, apsimov vatines kelnes, galvas apsiri iltomis skaromis. Vyrai iem mediojo, gaud uvis po ledu. Spstais gaud baltuosius kikius. aud sidabrines lapes, sabalus, tetervinus, kurtinius, briedius, elnius. Mek retai kada sumediodavo, nes vienam bnant buvo pavojinga kibti tok vr. Mek eidavo medioti, kai susirinkdavo po tris, keturis mediotojus. vri kailius ir uvis parduodavo valstybei. Jie u tai gaudavo nusipirkti druskos, parako, rat, spst, spirito. Mikuose, prie upi ir eer, turjo pasistat maus namelius. Ten per iem gyveno su mona ir unimis. Komiai nemokjo tarkuoti bulvi. Jie bulves virdavo su lupenomis. Ivirtas bulves laik vandenyje. Nordami valgyti, tame vandenyje pasiildydavo. Nesupjaustytas kopst galvas raugdavo statines. Brukni uogas supildavo statines ir vandeniu apipiltas laik lauke. Prie valgant atsikirsdavo ledo gabal i statins. Kambaryje atild, brukni uogas valg su ledais, usiksdami kartomis bulvmis. Daugiausia augino okas. Pamatyti karv beveik nemanoma. Augino kiaules. Kiti augino po av, vit. Grybus rinko vis ri, kokie tik auga mike. Visus grybus kaip prievol atiduodavo valstybei. Daugiausia mikuose augo: baravykai, raudonikiai, lepiai, kartls, rudmss, voverukos, bobausiai, piens, slidokai, kelmuiai. 94

Vietiniai gyventojai iemai statines sd kartles. Komiai vis laik kramt egls sakus. Kalbdami sakus laik po lieuviu. Vasaromis labai daug uod. Jie mones kandioja be gailesio. Lauke pilna ma musi mokar. Jos sugeba pralysti pro bet kokio tankumo audinius. Visur kanda. kandimo vietos sutinsta. Vasara tsiasi tris mnesius birel, liep, rugpjt. Devynis mnesius visur balta. Naktimis vieia iaurs pavaist. Lauke, be papildomos viesos, galima skaityti. Tam didel tak turi baltosios naktys. Upse ir eeruose veisiasi: lydekos, eeriai, apalai, raudos, karosai, lynai. Tremtiniams buvo grietai draudiama gaudyti uvis. Jeigu pamatydavo, tuoj sumekeriotas uveles atimdavo. Taip pat, tremtiniams buvo grietai udrausta naudotis mediokls rankiais, spstais, tinklais ir kitais. Jei pas tremtin bt rad medioklin autuv, grs kalinimas lageryje. Iauus pavasariui, gegus pabaigoje - birelio pradioje, kai mikuose sniegas jau nutirps, i miego atsikeldavo alkanos, piktos mekos. K nutvr, t sud. Pavasar su vaikais bgdavome mik rinkti brukni uog. Tuo metu brukni uogos saldios. Imiegojusios, alkanos mekos taip pat eidavo rinkti saldi brukni uog. Pamaiusios mus, mekos vydavosi iki barak, bet n karto neprisivijo. Mes buvome greitesni. Komiai mums patar, kad bruknyne reikia sukurti lau. Aikino, kad tada mekos nesirodys. Vliau taip ir darme. Eidami namo nedavoms rkstant nuodgul, kad, einant namo, mums mekos kelio nepastot. Pavasar mamyt kartu su kitomis moterimis jo kelm rauti. Ties traktoriams keli. Mane darbino kio skyriuje. Dirbau su jauiu. Vaiavau su juo pagal virininks Budriens sakymus. Virininkei Budrienei priklaus deimt sergani moter, kurios negaljo dirbti mikuose, keturi seneliai, vadinami klipukais, du veimai, jaunas vokietis Fritz Zigler ir a. Abu jauni vyrukai veme malkas kepykl, valgykl, virininkams. Parsivedavome malk ir dl savs. Veme sml ir mol plytin, ml iltnamius. Keturi seneliai prikraudavo ir ikraudavo veim. A ir Fritz Zigler tik jaut komandavome. Jeigu kokybik malk atvedavome, u tai virjai duodavo makaron kos, o kepja duonos paaukodavo. Nuo virininks pagaudavome sklini bulvi. Mike, usikr lau, jas kepme. Patys privalgydavome ir namo parsinedavome. Prie barako mes irovme kelmus, sukasme em, pasodinome sklines bulves. Sudygo visos. em derlinga pilkas smlis su raudonomis molio gyslomis. Visi augalai gerai auga, mlo nereikia. Daug tremtini 95

pasisjo bulvi dl savs. Sukas didesn plotel ems. Kiekvienas savininkastremtinys savo daro lopinl apsitvr panaudodamas medi akas ir spygliuot viel paimt i buvusio lagerio senos tvoros. Mike ganme avis. Jas melme. Primeldavome apie pus litro skanaus pieno. Grme paskanaudami vietoje vandens. Kart avel papjovme. Virininkei Budrienei paaikinome, kad nelaiming avel meka sud. Avel nura. Ganyti avis buvo geras usimimas. Rad didesn ols plot, usikurdavome lau. Vienas avis ganme, kitas prie lauo miegojome. Taip itisas dienas. Avys d ol aplink lau. Apie lau uod maiau. Jie dm nemgsta. Ganydami gyvulius, taigoje radome kapaviei. Ant buvusi kap kauburli, dabar jau apaugusi neauktomis puaitmis, dar buvo ilik mediniai, apipuv rusiki kryeliai. Spjama, kad ir anksiau ia buvo lageriai, kuriuose nelaimingieji kentjo ir mir. Taigoje radome sen, jau apleist lageri. Lik tik griuvsiai. Palikti gamtos sunaikinimui. Tarp buvusi lageri, taigoje, radome didelius plotus buvusi kapini, kuriuose ilsisi imtai ar tkstaniai soviet pavergt auk. i kapeli jau niekada nebelankys ia palaidotj artimieji: tveliai, vaikai, broliai, seserys. 1942 met vasar gamybos virinink Miliukov paauk kariuomen, tiesiog front. Tremtiniai jo labai gailjosi, nes buvo geras mogus. jo viet paskyr moter, vietin kom, komunist partijos nar Koroliov. Jos padjju paskyr vokiet Volodi Blum, atsist i kaimo Indin. Vokietis darbus organizavo gerai. Udraud kirsti mik penkto ruoo vietovje, nes mikas buvo toli ir blogos kokybs. Silpnos sveikatos darbininkus priskyr virininks Budriens vadovaujamam kio skyriui darovi auginimui. Stipresnius tremtinius ikl kit viet 300 kvartal. ia augo geros kokybs mikas. Penkto ruoo kio skyriaus inioje paliko: Vasiliauskien su dviem vaikais, Bron Houvaldien, Adoln Pekauskait, Maryt Rekaien. Mane su mama paskyr 300 kvartal. Kvartalas 300 I penkto ruoo surinko apie 50 darbinink. sak pasiimti btiniausius daiktus. Susidti kuprines. 1942 met ankst rudens ryt ijome yg. Mus ved pats virininko pavaduotojas Blum. Vis dien jome be kelio, be takelio tiesiai per mik. Prijome mike pair, panai darin. Atve maisto visiems ygio dalyviams. Usikrme lau. Pavarg 96

nujome miegoti. Kit dien, i pat ryto, tremtinius suskirst brigadas. sak ruoti medien naujos gyvenviets statybai. I kakur atve daugiau darbinink. Per mnes pastatme du barakus, krautuvl, sandl, valgykl, pirt, patalp rankiams, ir du nedidelius namelius virininkams. Itiesme keli traktori pravaiavimui iki ups Niem. Pradjus snigti, gyvenviets statyba buvo baigta. Atvar apie 200 tremtini ir vietini gyventoj komi i kolki. Dar atvar dideli, Vokietijoje augint, arkli. Atvaiavo septyni traktoriai. Atve maisto produkt, ranki, rb. Prasidjo medi pjovimas, medienos ruoimas. Visiems vadovavo virinink Koroliova, ininierius vokietis Volodia Blum. Vyrai pjov puis, maumedius, egles, berus. Genjo akas ir met krvas. Moterys tas akas degino. Traktoriai nugentus medius, ukabin plieniniais lynais u virni vilko prie ups Niem. O ten kiti vyrai pjaust rstus gabalus ir ritino, kad pakraut rietuves. Darbai vyko sklandiai. Panau, kad darbams vadovavo eimininkas. Visiems darbams vadovavo ininierius vokietis Volodia Bium. Virinink Koroliova sdjo ratinje, pasirainjo dokumentus. Mano mamyt jo darb 23 kilometrus deginti medi ak. Virinink Koroliova mane paskyr kleimuotoju. Mano darbas urainti juodais daais ant rst gal supjautos medienos mark. Primjas dar atymas ant nupjaut medi su kreida. A t pat turjau pakartoti raydamas daais. Po viso to, nupjauto medio gal mudavo kleim. Mano darbui da arba nebuvo, arba duodavo sukietjusius, todl pats pradjau gaminti daus. konserv dut i traktoriaus kamino pripyliau suodi ir sumaiiau su ibalu. Gavosi kokybiki daai. Teptuk pasidariau i bero akels: nupjoviau gal, paildiau prie lauo, plaktuku stipriai suplakiau bero akels gal, apkarpiau. Savos gamybos teptuku galjau normaliai atlikti man patikt darb. Duotas teptukas buvo padarytas labai nekokybikai, tinkamas tik imetimui. Medio ries atymjimas raomas rsto plonj gal. storj rsto gal buvo muamas kleimas . Pavyzdiui, 30 centimetr skersmens, antros ries, 6 metr ilgio rstas. tok rst mu enkl P-30. Raid P reikia, kad rstas tinka lent pjovimui. Rusika raid reikia, kad rstas tinka geleinkelio pabgi gamybai. enklas X reikia, kad rstas tinka malkoms. Mans virinink neskriaud. Paskyr naujus veltinius, vatinuk, vatines kelnes, pirtines. Per par dav 800 gram duonos, ryt ir vakare 97

po lkt sriubos, kos ir kisieliaus stiklin. Mano mamytei nedav joki rb. Duonos gavo 600 gram, ryte ir vakare po lkt sriubos. Mes su mamyte gaut maist valgme kartu. Pietums valgyti nedav. Vis duonel suvalgydavome vakare, nes nakt kartu gyvenantys mons pavogdavo j. Ryt igr skystos sriubos lkt, turjome dirbti vis dien. Sekmadieniais nevar darb, leido pailsti. Per didiuosius iemos speigus neleido pasilikti barake. Spiginant emiau minus 40 laipsni alio, var dirbti taig. Tokiame altyje dirbti taigoje nemanoma. mons sdjo prie lau, stengdamiesi kaip nors igyventi nesualti esant labai emai oro temperatrai. Itisas dienas kramtme egli sakus, tuo malindami persekiojant alkio ir bado jausm. Dirbau kartu su primju Romu iraiiu. Iki piet sddavome prie lauo. Tuo metu i plon spalvot laid pynme sages plaukus. Pardav moterims pagamint sag, gaudavome penkias bulves arba vien blyn [anga] 200 milimetr skersmens. Viena blyno pus padaryta i bulvi, kita i milt. Ikeptas ant krosnies. Po piet praddavome dirbti. Priiminjome nuo kirtj rstus. Romas iraitis matavo rst ilg ir stor, skaiiavo kubatr, nustat medienos r, ir visa tai mlyna kreida ra ant rsto galo. Mano pareigajuodais daais rayti rsto plonj gal ir muti kleim rsto storj gal. A ir Romas iraitis teikme virininkei Koroliovai priimtos medienos suvestin. Virinink buvo patenkinta. Vakare abiem paskirdavo duonos po 800 gram, lkt sriubos ir stiklin kisieliaus.Toks maisto davinys buvo skiriamas tik dirbantiesiems, virijusiems idirbionormas du ar tris kartus. Taip dirbome kiekvien dien, per vis iem. Vakare stovdavome eilje prie parduotuvs, kad gauti paskirt duonel. Sriubos laukdavome prie langelio. Nakt barake krenome pei. Diovinome perlapusius rbus, veltinius, pirtines. Reikjo laukti, kol idius. Miegojome apsireng, nes padtus prie lovos rbus pavogdavo arba pakeisdavo suplyusius, susidvjusius. Lauke, ant stulpo, kabojo pakabintas geleinkelio bgio gabalas. Rytais j mu su kju. Taip visus adino. Greitai klms, bgome valgykl parsineti pusryi, kad laiku ateitumm darbo viet. Eina darbinink virtin, viena eile, neini darbo rankiais kirviais, pjklais. Lauke dar tamsu. Garsiai po kojomis girgda sniegas. Girdisi. Tai vienur, tai kitur taigoje nuo spiginanio alio sproginja mediai. O taip tylu, tylu. Net jauiu kaip taiga miega po giliu iemos paklotu patalu. Veikai vaiuoja keliu. Vir arkli kyla prakaito garai. Traktorininkai po savo mainomis kuria lauus. Mgina 98

uvesti j peralusius variklius. Taip Sibiro taigoje prasideda eilin darbo diena. etadienio vakare visi einame pirt. Pirtis nedidel. Gali maudytis dvi deimtys moni. Pirties namelis surstas i netayt rst, viduje mryti keturi vieno metro skersmens katilai. Apsiplovimui pastatytas vienas katilas karto vandens, kitas alto. Besimaudantiems duodamos ali ber luotels. Du katilai dugnais vir. Po j apaia dega ugnis tol, kol jie kaista iki raudonumo. Tada ant j pilamas vanduo ir visa maa pirtel prisipildo labai kart gar, kuriuose nematyti arti esanio mogaus. Pirtyje rengtos keturios lentynos, viena vir kitos. Juo aukiau, tuo auktesn gar temperatra. Bni kartuose garuose, kol pakeniama. Ant virutini lentyn pasilip mons plakasi berinmis luotelmis. Vyrai ir moterys maudosi kartu. Taip jau prasta pas vietinius komius. Komiai, kait pirtyje, nuogi ibgdavo lauk ir voliodavosi puriame sniege lauke spiginant minus 40 laipsni aliui. Po to vl grdavo kart, tirt gar pripildyt, pirtel. Tremtiniai nebuvo taip usigrdin. Kai kurie paband taip padaryti neilaik, trumpai pasirg plaui udegimu, mir. Viename barake gyveno tremtiniai su eimomis, kitame atvaryti i kolkio vietiniai komiai, veikais dirb jauni vokieiai, apie dvi deimtys jaun suomi vyr ir mergin. Virininkai, pardavja ir virja gyveno atskirame namelyje. Kitame namelyje ratin ir buhalterija. ranki saugojimui buvo atskira patalpa. Ten pjklus galando lietuvis, pavarde emaitis. Kirvius galando tremtinys vokietis Breitmayer. Arklius r tremtinys vokietis Meier. Mes j pravardiavome [vok. Onkel Meier von zwei Eier] dd dviej kiauini Mejeris. Virja kom Varia. Pardavja tremtin, rus Nina. Iauo pavasaris. Vietiniai komiai veikai ir kirtjai gro namus, kolk. Tremtiniai taip pat sugrinti savo ankstyvesnes vietas. A su mama sugrome penkto ruoo kio skyri. Mamyt paskyr dirbti pas virinink Budrien darbui daruose. Mane ir vokietuk Fritz Zigler ivar mik ganyti veri. Ms anksiau ivalytus, sukultrintus ems lopinlius, valdia atm ir prijung prie kio skyriaus vald. Ir vl rovme kelmus, ir vl lyginome em toliau paslink mik. Naujoje vietoje ipurenome ma ems lopinl darui. Sjos metu man pavyko savavalikai paimti pus maio bulvi. Mamyt parsine puodel ropi skl. Savo dare pasodinome ropi ir bulvi. Verius mike ganyti labai varginantis darbas. Veriai silpnos 99

orientacijos. Kiekvienas eina skirtingas kryptis. lenda eglyn arba klimpsta pelk, neiduodami jokio garso. Galima iprotti, kol juo surandi. Sugalvojome prisirinkti sen konserv dui. jas montavome skambalus. Kiekvienam viela pariome po kaklu. Uodai puola verius. Gindamiesi nuo j blakosi, judina savo galvas, barkalai barka, tuo palengvindami j suradim. Veri ganymas mums nedav jokios apiuopiamos naudos. Neturjome nei pieno, nei msos. Kart, papjovus verel, kilo didiulis triukmas. Atvaiavo enkavedistai su unimis. Lakst po mik iekodami kaltinink. Mus, piemenis, tard, dau su biznais. Mudu su Fritz Zigler atsisakme msyts, nes savas kailis buvo brangesnis negu veri skerdiena. Ganydami verius mike uogavome, grybavome, kilpomis gaudme tetervinus. Virme sriub i baland, laukini rgtyni, vaunink lap. Ryte ir vakare gaudavome duonos po 400 gram ir sriubos po lkt. Kojos drebjo bgiojant po mik i paskos neproting veri. Vien rudens sekmadien keli barako gyventojai ijome taig rinkti raudoniki. I ms barako ijome: a, mano mamyt, Gabriel Vasiliauskien su vaikais Januu ir Kristina, Bron Houvaldien, Adolna Pekauskait, Maryt Rekaien. Prisirinkome raudoniki tiek, kiek pajgme paneti. Staiga mamyt pamat du mekiukus, sdinius drebulje. A i neatsargumo ulipau ant senos, duobje guljusios, mekos. Isigandau po savo kojomis pajuts minkt mekos kn. Bgau. Rudoji tik suurzg, rodydama savo dantis. Matyt, tingjo keltis. Ji mans nesivijo. Blogiau atsitiko su Januu. Jis, beiekodamas savo sesuts Kristinos, taip pat susidr su senos mekos dviem mekiukais. Mekiukai pradjo aisti su Januu. Jie berniuk brai ir kandiojo. alia tupdama meka Januui nerod jokio grasinanio enklo. Tuo momentu, kai Januas vienam i mekiuk kumteljo per nos, sena meka priartjo prie savo mekiuk urgzdama ir rodydama baltus dantis. Taip mekiukai subrai ir nukankino vaik iki smons netekimo. Vakare vokieiai mike atsitiktinai rado begulint berniuk be gyvybs enkl. Parne Janu barak. ia j atgaivino. Januas buvo skaudiai sualotas. Apaugo dideliais skauduliais, naktimis kliedjo okinjo savo lovoje. Ilgai negaljo pasveikti. Mamyts sveikata labai pablogjo. Pradjo tinti veidas, rankos ir kojos. Nebeturjo jg dirbti. Pagrindinis darbas kio skyriuje su kastuvu. Reikjo varpyti veriant em ir btinai vykdyti nustatyt darbo norm. Buvo grietai pasakyta: Jeigu normos nevykdysi, negausi nieko valgyti 100

nei duonos, nei sriubos. Vakare, parvars verius tvart, jau kasti ems mike. Vykdiau mamytei uduot darbo norm. Kasiau em iki sutem. Visada vykdiau mamytei skirt darbo norm. Vl atjo iema. Mane atskyr nuo mamyts. Penktojo ruoo virinink Koroliova mane isiunt 300-j kvartal, o mamyt paliko penktame ruoe. Nujs paskyrimo viet buvau paskirtas dirbti su jau gerai pastamu Romu iraiiu markiruotojo pareigoms. Man buvo pavesta ant rst gal paymti kokios ries supjauta mediena. Kaip ir prajusiais metais, i spalvot viel darme sages moterims plaukus. Jas parduodavome komms. etadienio vakarais, kartu su daugeliu lietuvi ir vokiei eidavome aplankyti savo mamyi. Atstumas vir 25 kilometr. jome per taig be kelio, be takelio. iuome kas su slidmis, kas paprasiausiai pasiris lentas po kojomis. A turjau slides, ankiau, be leidimo, pasisavins nuo mediotoj. Parnedavau mamai bulvi, komi kept blyn, kuriuos buvau gavs nuo komi moter u savo gamybos prekes. Sekmadieniais, po piet, grdavome atgal 300-j kvartal. Kelionje utrukdavome vir ei valand. T iem Gabriel Vasiliauskien tapo soviet NKVD auka. Ji artimiausiame kolkyje band mainyti pigiausi tabak du kibirus bulvi. Pasitaik ukalbinti enkavedist. J aretavo vietoje. Nebeleido grti namus. Be jokio teismo Gabriel Vasiliauskien ive lager neinia kur. Jos nelaimingus vaikus Janu ir Kristin ive vaik prieglaud, taip pat mums neinoma kryptimi. Dingo viena eima, tarsi niekada jos nebta. Mano mamyt per vis iem gyveno penktojo ruoo barake. A gyvenau 300-ajam kvartale. Du kartus per mnes lankiau mamyt. 1943 met iema buvo alta. Mano drabuiai, kuriuos buvau gavs i virininks Koroliovos, susidvjo, suplyo. altis m lsti kiaurai. Nauj niekam nedav, nes neturjo. inojome, kiek pagaminama, viskas iveama front. Bendradarbis Romas iraitis simyljo tremtin Danut Lukoinait ir su manimi nebedirbo. Medienos primju paskyr vokiet pavarde Seifert. Vyras viesaus veido, stambaus kno sudjimo. mogus be jokios orientacijos darbe. Per dien vargome priimindami rstus. Paskui perrainjome net po tris kartus. Neliko laiko pasiildyti prie lauo. Vis bgom, ir bgom be ypatingo reikalo. Neliko laiko poilsiui. Nualau pilv, rankas ir kojas. Nebeikeniau ilgiau dirbti su vokieiu Seifert. Praiau virininks Koroliovos, kad man leist dirbti veiku. Paskyr vos ant koj besilaikant baltos spalvos kuin, vardu Kikis. roges prikrovme tris kubinius metrus rst. Arklys patraukia 101

roges apie 100 metr ir pradeda okinti, gulasi, sutrauko visus pakinktus. Mano draugas Fritz Zigler su gerais arkliais parvedavo po atuonis kubinius metus rst, suvaindamas po 45 kartus per dien pakrovimo viet. A, su man paskirtu baltu arkliu, nuvedavau pakrovimo viet tik apie tris kubinius metrus rst per dien. Virinink Koroliova atvaiavo patikrinti, kaip atlieku man paskirt darb. Prijusi prie mans pasidomjo kaip sekasi suvaldyti balt eril. Paaikinau: Kai balt arkl pastatau ant koj, tai jis dar stovi, nevirsta. Kitos dienos ryt mano barak atjo darb organizavimo ininierius Volodia Blum. Liep kartu eiti ratin. ia man dav faneros gabal ir raymo priemones. Paskyr dirbti primju, apskaiiuoti atvetos medienos kubatr, nustatyti jos r ir panaudojimo paskirt. Darbo brigad sudar atuonios veiks koms, vietins gyventojos, ir brigadinink Feodosija Bulikova. Primjo pareiga tiksliai apskaiiuoti per dien komi atvetos medienos kubatr. Darbo metu davinius rayti ant faneros gabalo, vakare tiksliai perrayti urnal. Pradjau darb. Priimdamas atvetus rstus tiksliai apskaiiavau medienos kubatr. Pastebjau akivaizd komi nepasitenkinim neve mans darbo viet. Privaljau eiti psias. ildantis prie lauo, brigadinink Feodosija Bulikova mandagiai man pasil kiekvienai komei prirayti po vien kubin metr atvet rst, tuo virijant nustatytas rst atveimo normas. Tai vykdius bt gerai ir man, ir veikms komms. Po to kiekvienai komei priraiau po du kubinius metrus atvet rst, nors faktikai j neatve. io priedo dka, visos koms dvigubai virijo joms nustatyta normas. Nereikjo ilgai laukti komi palankumo. Vakare koms pasisodino mane savo roges, apvyniojo mekos kailiu. Parsive savo barak. Ypatingai soiai privaiino ir dar ragino: Valgyk, sneli, valgyk. Taip prasidjo mano naujas gyvenimas. Kiekvien dien priraiau po du kubinius metrus atvet rst. Koms u tai atsidkodamos mane valgydino, reng, veiojo darb ir i darbo savo rogmis. Usikrs didel lau, itisas dienas iltai sdiu stropiai vykdydamas man patiktas atsakingas pareigas. Laukiu komi atveam rst. Apskaiiuoju atvet rst kubatr. Uraau ant faneros gabal. Koms man atvea malk, pripjausto, priskaldo ir dar mane apvelka kailiniais. Vakare barake lopau savo suplyusius vatinius drabuius. Dedu lop ant lopo. Tik iru, tai ia, tai kitur atsiranda nauja skyl. Prisiuvinjau vairi spalv lopeli: balt, juod, raudon, gelton, ali, mlyn. Atrodiau lyg jaguaras, pabgs i diungli.

102

 mano darbo viet nelauktai atvaiavo virinink Koroliova ir darb organizavimo ininierius Volodia Blum patikrinti mano darbo. Visk nuodugniai patikrino. Klaid nebuvo. Ininierius Volodia Blum kreipiasi mane: Tu esi medienos primjas, o atrodai kaip pauktis kakadu. Kit dien ininierius Volodia Blum atvaiavo vienas. Atve vatinuk ir vatines kelnes, ne naujas, bet nekiauras. Liep persirengti, o senus drabuius sudeginti. Sekmadieniais eidavau penkt ruo aplankyti mamyts. Mamytei nunedavau po kepaliuk duonos, bulvi ir svogn, kuriuos gaudavau nuo komi. Priruodavau mamytei malk, atkasdavau snieg nuo barako. Ji, mane ilyddama, graudiai verk, egnojo, laimindama kalbjo, jog a niekur neprasis, ess gims po laiminga vaigde. Vliau virinink Koroliova ir ininierius Volodia Blum mano darb tikrino vis daniau ir daniau, nes Feodosijos Bulikovos brigada pirmavo, virydama rst iveimo i miko normas. U gerus darbo rezultatus man dav naujus veltinius. Mano teisingi uraai virininkei ir ininieriui kl tarim. Beveik kasdien atvaiuodavo tikrinti mano darbo. Klaid nebuvo. Laimingai dirbau iki pavasario. Revizoriai neiaikino mano nusikaltimo. Nepaisant virinink stropaus ir labai dano tikrinimo, kiekvienai veikei komei prirainjau po du kubinius metrus priedo vir jau atvetos medienos normos. Tai darydavau vakare, vaiuodamas namus. Koms buvo patenkintos. J draugikumo dka a buvau sotus. Brigadininks Feodosijos Bulikovos brigada pirmavo. 1944 met pavasar vietiniai komiai ir koms ivaiavo savo kolkius. Tremtinius darbininkus iskirst po kitas vietas. A ijau pas savo mam penktj ruo. Mik kirtimo, medienos ruoimo darbai 300-ajame kvartale buvo baigti. T pai met pavasar ir penktojo ruoo veikla buvo baigta. Mane su mamyte perkl gyventi kit vietov, vadinam 6 Podkolonka. 6-oji Podkolonka i tremtini gyvenimo vieta buvo 20 kilometr nuo penktojo ruoo, prie ups Niem. Ji panaaus ploio kaip Nemunas Lietuvoje. Radome pastatytus tris barakus, krautuvl, kelis maus namelius, garaus ir dirbtuves traktori remontui. Virininkas prails rusas, tremtinys Getmanov, apie 50 met amiaus. Tarybinio kio direktorius vietinis komis Nemantov i Krasnojarsko kaimo. Gavome gabaliuk ems, suminto dirvono. Su kastuvu 103

ipurenau em. Pasodinome du kibirus bulvi, burok, ropi, svogn, mork. Paskyr man arkl, vardu Doronyj, rudos spalvos, riebus kaip paras, tingus. Su juo veiau malkas i miko, duon i Krasnojarsko kaimo kepyklos. Krasnojarsko kaimas u keturi kilometr nuo tremtini gyvenimo vietos 6-oje Podkolonkoje. Vaiuoti reikjo smltu keliu per mik. Naktimis ups pakrantmis ganiau dvylika arkli. Pakrants apaugusios krmais. Iauus rytui, atunt valand, turjau parvaryti visus dvylika arkli arklides. Ups pakrantje ukriau tris ar keturis didelius lauus. Kiekvienam arkliui po kaklu pakabinau barkalus padarytus i tui konserv dui. Pats eidavau namo miegoti. Arkliai neatsitraukdavo toli nuo lau. Anksti ryt ssdavau ant man paskirto rudo, riebaus arklio. Jodinjau po tankumynus, iekojau toliau nujusi arkl. Arklius reikjo parvaryti grietai nustatytu laiku, nes atunt valand ateina veikai pasiimti arkli dienos darbui. Pasikinkau man priskirt arkl ir vaiuoju, kur virininkas liepia. Tokiu ritmu dirbau vis vasar. Ups pakrantse reikjo bti ypatingai atsargiam, nes tose vietose gyveno daug mek. Mekos bijo ugnies. Prie deganio lauo jos nesiartina. Man ganant arklius, netoli mek mgstam viet, pasisek isaugoti sveikus visus dvylika. Atjus rudeniui mane ir mano itikim draug vokiet Fritz Zigler paskyr saugoti bulvi ir ropi lauk, aplink apsupt mik. Saugomas laukas buvo u trij kilometr nuo 6-osios Podkolonkos. Naktimis pasikeisdami miegojome. Dienomis laue kepme bulves ir geltonas ropes. Prisivalgme soiai. Su vagimis gyvenome taikiai. Leidome prisikasti bulvi visiems, kas atjo. Abu ikasme po keturias, gilias, apvalios formos duobes. kiekvien prikasme po keturis maius bulvi ir gelton ropi. Ukasme ir gerai umaskavome, kad niekas be ms nerast. Pas mus ateidavo mano mamyt. Prisivalgydavo soiai. Nesi namo, kiek pakl. A naktimis mamytei parnedavau bulvi ir ropi. Nukasus lauke bulves, sargybini nebereikjo. Mane ir Fritz Zigler isiunt darbui mike 300-j kvartal. Paskyr primju. Skaiiavau medienos kubatr, kuri atvedavo veikai i miko arkliais traukiamomis rogmis. Sekmadieniais pareidavau namo 6-j Podkolonk. Ta vieta buvo netoli, apie 15 kilometr. Einant per mikus, toliau. Mike daug briedi ir mek. Briediai nepuola, bet ir nebga pamat mog. Meka nepraleidia mogaus. Upuolusi, gali savo auk perplti pusiau, sudraskyti. Susitikus mike mek, ji atsistoja ant upakalini koj ir mojuodama letena grasina 104

upulti. Susidarius tokiai situacijai, visu greiiu bgu nuo mekos tolyn. Vyegdos ir jos intako Niem upi pakrantse ir apylinkse, Komi Sovietins Autonomins respublikos ribose, mikai tikrai yra turtingi. Vien vlyv rudens vakar, beveik nakties metu, jau pas mamyt. Jau buvau prajs mek mgstamas vietas. Pasukau siauru takeliu tiesiai per mik. Staiga labai garsiai sutrakjo medi akos. A tuo momentu isukau i siauro takelio. Pasislpiau u tankios egls, manydamas, jog pakeliui slampinja pasiuts briedis. iriu, takeliu, uostindama mano pdas, eina didel meka,. Iokau i u egls. Ypatingai garsiai suukau. Ubriau degtukus ir meiau jai akis. Meka suurzg. Atsistojo ant upakalini koj. Taip sekund vienas kitam irjome akis. Pasisukau ir nubgau takeliu. Sustojau. Atsisukau. Matau: meka visai arti mans, vejasi i paskos. Ubriau keturis degtukus ir meiau jos pus. Vl bgu toliau. Atsisuku pasiirti. Meka tebesiveja mane. Ji visai arti mans. Meka vijosi mane apie tris kilometrus. Mikui pasibaigus, prasidjo laukai. Ups slnyje pasisek udegti saus ol. Meka prie ugnies nesiartino. ia pailsjau. Vl pradjau bgti. Meka toliau nebesivijo. 300-ajame kvartale dirbdamas priimdavau i veik komi atvetus rstus. Jie juos ve arkliais i kirtaviets iki aiktels. Rstus uddavo ant rogi ir prie j prijungtos priekabos po vien kubin metr. Aiktelse turjo ikrauti ir juos suritinti rietuves. Krov kiek tik galjo pasiekti aukio, idliotus per 45 eiles. Nakt ia atvaiuodavo vikriniai traktoriai su rogmis. Galinguose traktoriuose buvo montuoti varikliai su duj generatoriais. Varikli kurui naudojo sausas puies ar bero kaladles. Vienas toks traktorius svr apie 12 ton. Roges pristumdavo prie rietuvi. Vyrai ritino rstus traktori roges. vienas roges tilpo iki 16 kubini metr rst. Rogs medins, pakaustytos trimis plieno pavaomis: viena vidurin ymiai platesn u dvi kratines, dvi onins siauresns. Pagal rst ilg suridavo po dvejas roges greta [lygiagreiai]. Paskui sujungdavo virtin po 1015 toki jau pakraut rogi. Vis t jungin prikabindavo prie traktoriaus. Toks traukinys vienu kartu pavedavo net iki 300 kubini metr rst. Kelias buvo lygus, tiesus, upiltas vandeniu ir ualdytas padengtas ledu. Kelio laistymui vanduo buvo supilamas talpas: 20 m ilgio, 10 m ploio, 10 m aukio. Traktorius palengva vilko talp keliu. Kiekvienos talpos apatinje dalyje trys atidaromos angos, pro kurias bgo vanduo kelio paviriuje ikastus tris griovelius atitinkanius traktorini priekab pava isidstymui. 105

Plaiajai pavaai liauti kelio dangoje ikastas griovys, pripiltas vandens. iemos metu vanduo suals led. Taip padarytas storas, labai atsparus dideliam spaudimui, ledo sluoksnis sudaro ma trint. Po oninmis, siauresnmis pavaomis, taip pat grioviai, pripilti vandens. Po traktoriaus, veanio 300 kubini met medienos, vikrais ledo nra, em susimaiiusi su sniegu. Mintus galingus traktorius vairavo ir j technin aptarnavim atliko vokieiai tremtiniai atveti i Kaukazo, Pavolgio, Krymo. Mint kiek medienos galingas traktorius ve 3050 kilometr prie didij upi. Atvetus rstus prie plaios ups, ibadj vyrai tremtiniai privaljo ikrauti i traktoriaus rogi. Rstus kov rietuves po eias ar septynias eiles i apaios vir. Nra inios, kiek t rst krovj, dirbusi vien tik savo rankomis, yra uv. Atjus pavasariui, 300-ame kvartale, mike darbai nebevyko. Parjau 6-j Podkolonk, pas savo mamyt. ia vl ganiau arklius prie ups Niem. Kaip visada, miau avias i sandlio be leidimo. Su mamyte luktenom, malm ir kepm blynus. Mamyt gyveno barake su kitomis moterimis. Kai kuri prisimenu pavardes: Aliauskien su dviem dukromis Aldute ir Birute, imkien su dukrele Danute, Burneikien su dukrele Jadvyga, Lukoinien su dukrele Danute. Miegojau kitame barake su vokieiais veikais ir traktorininkais. Pas mamyt buvau dienomis. Kartu pusryiavome ir vakarieniavome. Mamyts sveikata silpnjo. Pradjo tinti kojos ir rankos. Iveiau Ust Nemo bazs ligonin. Ten gydsi por savaii, bet nebepagelbjo. Parsiveiau namo. Ji m vemti ir viduriuoti. Nieko negaljo valgyti. Sutino veidas ir pilvas. 1945 06 12 mamyt mir. Daviau vokieiui kepal duonos, kad sukalt karst. Kapinse ikasiau duob. kinkiau veim man priskirt arkl. Moterys Aliauskien, Berneckien, imulien ir Lukoinien padjo kelti karst veim, palydjo kapines. Su virvmis leidome karst duob. Ukasiau ir pastaiau medin kryi. Prikaliau prie kryiaus lentel su urau ia palaidota Lauceviien Elena, gimusi 1895 metais, mirusi 1945 06 12. alia kapo augo beras. Ant bero kamieno ipjausiau t pat ura, k buvau uras ant lentels. Supyliau kap. Apsodinau kerpmis. Pasodinau laukini roi ir laukini nalaii. Kapins randasi deinje ups Niem pusje, vaiuojant i 6-osios Podkolonkos link Krasnojarsko kaimo, 400 metr u mao upelio, mike. Taip buvo paymta deimtys tkstani kit tremtini kapeli neaprpiamose Rusijos taig ir tundr platybse. 106

Per trump laik lietus ir vjas iuos brangius paminklus sulygins su eme. Artimieji j jau niekada nesuras, kur amino poilsio vietas rado buvusios TSRS teroro aukos. Po dviej savaii mane isiunt dirbti kit viet, 275-j kvartal. Kvartalas 275 1945 met vasar 275-ajame Kvartale prasidjo miko gamyba. ia jau stovjo du barakai, namelis virininkams, arklids, maa krautuv. Virininku buvo rusas, tremtinys Hutmanov. Dirbo apie 150 darbinink: kirtjai, veikai, kelininkai ir pagalbiniai darbininkai. Tremtiniai buvo vairiausi tautybi, j tarpe ir pai komi. Puis kirto vyrai ir moterys vokieiai, itremti i Krymo 1920 metais. Kelius remontavo pagyven vokieiai. Rstus ve jaunesns kartos vokieiai. Buvo neitekjusi komi mergin, bet gyvenani su jaunais vokieiais. Arklius gan jaunas vokietis Bentz Rudolf. A dirbau primjo pareigose. Priiminjau rstus nuo kirtj, kelinink suremontuotus kelius.Rytais ir vakarais valtimi plukdiau darbininkus darb per Niem up. ia imokau vokiei ir komi kalbas, kuriomis laisvai kalbjau. Rus kalb imokau tik atvetas tremt. Dabar moku keturias kalbas. Turjau daug laisvo laiko. Susidraugavau su virininku Hutmanovu. Man tada jau buvo 17 met, o Hutmanov vir 50 met. Naktimis, pasiviesdami, gaudme uvis. Ruden rinkome kedr kankorius, iluktentus rieutus diovinome. Vliau juos itisas dienas kramtme. Ruden su draugais vokieiais jome kolk vogti bulvi. Kolkis nuo ms gyvenamos vietos buvo u 25-i kilometr. Susirinkdavome br nuo 15 iki 20 vairaus amiaus moni. etadienio vakare, po darbo, ikeliaudavome. inojau keli tiesiai per mik. Per nakt nueidavome iki kolkio. Anksti ryt, kai sargai saldiai miega, sisukdavome bulvi, ropi lauk. Prisikasme, kiek kas pajgme parsineti. Iauus grome mik. Pakelyje susikrme lau. Kepme ir virme bulves ir ropes. Jautms tarsi patek puot. Prisivalg, vakare, su pilnais maiais bulvi, jome namo. Kart virininkas pasikviet mane kartu su Fritz Zigler. Liep parveti malk valgykl. Pasikinkme briuk ir ivaiavome. Vaiuojame siauru miko keliu. Staiga bris sustojo. Pastats ausis klausosi. Raginame 107

br, bet jis nejuda n i vietos. Pasims kirvuk einu irti kas br gsdina. Prie upelio guli septynios mekos. Ramiausiai ildosi saulje. Galvoju, kaip mekas nuo kelio nuvaryti. Sugrau atgal prie veimo. Br su veimu pavarme link nam. Su draugu vokieiu usikrme lau. Kai ugnis gerai sideg, pasimme po gerai degant nuodgul. Atjome prie tilto. Deganius nuodgulius numetme septyni, prie saul besiildani, mek vidur. Mekos labai isigando. Isibgiojo kaip iprotjusios. Trys nuo tiltelio upeliuk. Trys pabgo mik. Septintoji, pati didioji, nepasimet, kerydama u igst puol tiesiai mus. Mudu bgame. Meka mus grsmingai vejasi. Pribgau prie lauo. Pamiau degant pagal. Einu tiesiai prie mek. Ta sustojo u koki trij metr ir iri mane. Tuo momentu vokietis Fritz Zigler, pagriebs didel nuodgul, i kitos puss met mek. Pataik tiesiai nos. Meka papurt galv ir dingo tankumyne. Abiems plak irdys, drebjo rankos ir kojos laimingai baigus m prie gauruotas taigos mekas. Malk valgyklai pririnkome eidami mikais. Vakare apie vyk mike papasakojome savo virininkui. Jis mus grietai bar. Sak, kad mekas reikjo palikti ramybje. Jums pasisek, kad tik viena meka jus puol. Jeigu u sudrumst ramyb visos septynios bt panorjusios jums atkeryti, jums bt neutek jg pasiekti pergals. Btumte tap mek aukomis. Atjo iema. Visur prisnigo. Pabalo mikai. Atvaiavo i kolkio komiai kirsti ir veti i miko rst. Darbinink padaugjo iki penki deimi. Reikjo priimti rstus nuo kirtj, nuo vej, paymti rst galuose medienos r ir kitus duomenis. Abu su Hutmanovu dirbome isijuos. Nebeliko laiko nei mekerioti, nei mike medioti. Danai atvaiuodavo virinink Koroliova ir darb organizavimo ininierius Volodia Blum. Reikjo paruoti apyskaitas, kiek pagaminta ir kiek iveta. Darbo buvo labai daug. U darb mokjo. A udirbau 400 rubli per mnes. Veikai gavo po 800 rubli, o kirtjai net po 1200 rubli. Bgiojau kaip meteoras po brigadas, priimdamas visk, k pristatydavo. Turjau suspti, nes neturjau padjjo. Senis Hutmanovas tvark dokumentus, mane maitino, kl darb, buvo kaip tikras tvas. iema buvo labai alta. A taip nualau, jog rank ir koj nagai nespjo ataugti. Vienos dienos ryt temperatra nukrito iki 50 laipsni alio pagal celsij. Mane pasiunt, praneti darbininkams, kad iandien neit darb. T dien nuo alio sproginjo mediai. Tas altis, bgant keliuku pas kirtjus, man ugniau kvap. Netekau smons. Atsibudau prie lauo. Vokieiai kirtikai tryn 108

mane su sniegu, gaivino. Buvau nuals veid, kojas, rankas, pilv. iaip taip, trindami nualusias vietas sniegu, mane atgaivino. Visas knas skaudjo, kaip nuo nudegimo. Galva svaigo, rank ir koj snariai m tarsi barkti, sukeldami dar daugiau skausmo. Mano globj Hutmanov, kuris susirgo jau anksiau, ive ligonin. jo viet paskyr tremtin vokiet, pavarde Pautz Erich. Jis buvo emo gio, raudonu veidu, kvailas. Visapusikai spaud darbininkus, juos skund virininkams. Darbininkai nekent io vokieio. J vadino voru. Mudu su juo nesugyvenome. Atlikdavau savo darb ir eidavau tankumyn prie lauo. 1946 met iem igyvenome ramiai. Komiai kirtikai ir veikai ivaiavo namo, savo kolkius. j viet atsiunt 50 vyr i generolo Vlasovo armijos, kurie karo metu pasidav vokieiams nelaisv. Juos visus ia apauk tvyns idavikais. Pirmiausia jie atkerijo stovyklos virininkui Pautz Erich. J u koj pakabino pu. Vargas ikabojo per nakt. Vokieiai veikai j rado vos gyv bekabant kaip iknosparn.. Frontininkai stovykloje prie kitus gyventojus elgsi iaukianiai. Jie iprievartavo beveik visas moteris, senas ir jaunas i eils. Net ir senuts nesijaut saugiai. Jie mums daug pasakojo apie fronte vykusius mius. Vakarais dainavo. Mokjo daug grai dain. Virininkai veng rus frontinink. Darbininkus pradjo geriau maitinti. Dirbti pasidar lengviau. Sekmadieniais nedirbome. Stovyklos virininkas vokietis Erich Pautz po t vis vyki pasidar labai geras mogus, toks mandagus ir prieinamas. ioje stovykloje man buvo pavesta ryte ir vakare darbininkus valtimi perkelti per up Niem. Dienos pabaigoje reikjo suymti rstus, apskaiiuoti, kiek darbininkai yra ipild jiems paskirt idirbio norm. Jei likdavo laisvo laiko, jau mekerioti ma upeliuk. Jame buvo daug lai tipo uv, vietini gyventoj vadinam kariuzomis. Prie upelio ateidavo daug mek. Kiekvien dien, eidamas mekerioti, susitikdavau su jomis. pratau taikiai su jomis prasilenkti. Nuo j nebgau, o jos man negrasino, nerod savo balt dant. Aplenkdavome vienas kit ratu ir kiekvienas eidavome savo keliu. 1946 met vasar pasisek nuo komi vej pasisavinti deimties metr ilgio tinkl, vietini vadinama trubica. Uddavau tinkl ups senvagje. Prilsdavo pilnas tinklas uv: lydek, apal, eeri, raud, lyn. Ryt autant pasinedavau pus maio uv, kuri uteko man ir kartu gyvenusiems jauniems vokieiams.

109

Darbo stovykla Indin 1946 met ruden paskyr dirbti priveriamj darb stovykl Indin gyvenvietje. Ten jau buvo prasidjusi miko gamyba. Buvo reikalingas ikirst medi miko gamybos darb primjas. Pro Indin gyvenviet teka In up, panaaus ploio kaip Lietuvoje Minija ties Priekule, tik labai gili. Vanduo upje nepaprastai altas ir sraunus. i didel gyvenviet sudar deimt barak, plats javais apsti laukai, bulvi ir kopst plotai. Gyvenvietje gyveno dvi deimtys vokiei eim ir viena deimtis rus tremtini eim. Rus eimas ia atgabeno 1925 metais, kai komunistai masikai trm tvarkingas, darbias, turtingas eimas, jas neteistai pavadindami liaudies prieais. Stovykloje dar gyveno dvi komi eimos. Vienas komis buvo mediotojas ir kartu jo eigulio pareigas. Kitas komis buvo visagalis gyvenviets komendantas, turjs iskirtin valdi visos gyvenviets gyventoj atvilgiu. Abu komiai ginkluoti. Eigulys turjo nagan ir medioklin autuv, rengsi civiliais rbais. Komendantas nesiskyr su naganu ir karabinu, nes dvjo NKVD darbuotojams skirt uniform. Mano virininkas vokietis Reinhblod Fust auktas stambus vyras. Jo tvas su mona ir dviem snumis 1925 metais buvo itremti i Krymo pusiasalio, ten sigaljus komunist santvarkai. ia atveti kaip liaudies prieai, nes Kryme gyveno tvarkingai ir pasituriniai. Juos taig atplukd upmis barose. Atve neaprpiamus taigos mikus nuogus, be nieko, pasmerk ltai miriai nuo alio, bado arba jie tapdavo grobuonik miko vri aukomis. Pasmerktieji ltai miriai ia ikirto mik, pasistat barakus, sukultrino laukus, ipureno em. ioje iaurioje kovoje u ilikim labai daug j mir. Ilikusieji dar gyvena, dalindamiesi savo dalia kartu su kitais imtais tkstani tremtini, pasmerkt prievartos darbams. I Reinhblod Fust eimos iliko gyvas tik vienas Reinhblod. Jis gyveno su prailusia mona ir dviem suaugusiomis dukromis Roza ir Erma. Jie barake turjo vien didel kambar. Fustas mane prim gyventi pas save. Vis ruden gyvenau Reinhblod Fust eimoje. Vliau man paskyr kambarl pas tremtin rus su maais vaikais. Gyvenau iki 1947 naujj met. Po naujj met apgyvendino pa sen vokiet Olg Harwarth. Ji gyveno tame paiame barake kaip ir Reinhblod Fust eima. Buvau nuskurs kaip valkata. Turjau senas vatines kelnes, suplyus vatinuk, vietoj baltini dvjau odin suplyus varkel. Dvjau labai senus 110

amerikonikus pusbaius, kuriuos, tarsi laivelius, leisdavau savo kojas. Atrodiau kaip cirko klounas. Fustas padovanojo savo senus markinius, kurie buvo tiek dideli, jog galjau juos usivilkti ant savo vatinuko viraus. Bdamas nuogas, galjau laisvai lsti vien i rankovi. Jis mane imaud kubile ilto vandens, nukirpo plaukus, jau peraugusius, lyg kasas pas moter. Soiai pamaitino, miegojimui paties minkt iuin ir sen, ilt antklod. Paskyr darb pagal mano specialyb. Turjau priimti ir paymti kirtj atvetus rstus, mudamas atitinkam kleim. Mik kirto, jau tap vietiniais, vokieiai su savo monomis. J buvo vienuolika por. Man darbo buvo maai. Laikui bgant, kirtj liko tik septynios poros. Mano darbas ymiai sumajo. Fust skyr man kitus darbus. Pradjo siuntinti penktj ruo pavesdamas vykdyti vairias uduotis. Neiojau reikmenis ir dokumentus i vienos gyvenviets kit. Penktame ruoe gyveno virinink Koroliova ir darb organizavimo ininierius vokietis Volodia Blum. Pinigini reikal tvarkymui dirbo buhalterija, kasa, medicinos punktas ir ratvedi grupel. Objekto teritorijoje du sandliai, kuriuose laikoma: bulvi, kopst, milt, kruop atsargos ir vairs skarmalai. I Indin gyvenviets iki penktojo ruoo 35 kilometr atstumas. Pinigus atlyginimams mokti ve i penktojo ruoo su dviej enkavedist apsauga. Neirint tokios apsaugos, buvo atvej, kai vagys apsaugos darbuotojus papjaudavo ir pinigus pasiimdavo. Komendantas mane pasikviets paklaus, ar a sutikiau perneti pinigus i penktojo ruoo gyvenviets Indin gyvenviet. Sutikau atlikti it ypatingai atsaking, labai pavojing uduot, jeigu man patiks savo nagan, duos nauj vatinuk, naujas vatines kelnes, naujus veltinius, geras slides, 100 rubli u kiekvien kelion ir tris dienas poilsio po kiekvienos kelions. Komendantas sutiko ipildyti visas mano slygas, iskyrus, duoti savo nagan, nes turi tik vien. Sutikau keliauti be nagano. Visas kitas mano slygas vykd, papildomai skyr kepur, pirtines, lenktin peil, mediagin mai, duonos kepal ir margarino. Paadjo 100 rubli ir dvi poilsio dienas u skmingai vykdyt uduot. Kitos dienos ankst ryt Reinhblod Fust dav dokument virininkei Koroliovai. Ilydjo pirm kelion. Linkdamas laimingo kelio net pravirko. Per aaras maloniai prisimin, kad a buvs jam geras vaikinas. Atsisveikino kaip labai geras tvas, ileisdamas prating kelion savo mylim, vienturt sn. Pt silpnas vjas. Snigo. Iliuoiau slidmis, 111

tiesiai per mik, vykdyti duotos uduoties. inojau marrut be kelio, be takelio. jau pagal kvartal linijas. Man marrut anksiau buvo parods senas vokietis. ituo marrutu tik 15 kilometr, tai dvigubai ariau negu visiems inomu, sniege imintu taku. Neskubdamas, pailsdamas keliavau kvartal linijomis. Vakare pasiekiau reikiam gyvenviet. Perdaviau dokument virininkei Koroliovai. Mane labai gardiai pamaitino. Dav ilt viet miegojimui. Miegojau nesapnuodamas. Anksti ryte kasinink atskaiiavo 18500 rubli. Virinink Koroliova kelionei dav pus kepalo duonos ir amerikonikos trokintos kiaulienos konserv dut. Patiktus pinigus suvyniojau senas vatines kelnes. Jas kiau mai. Ant kelni ukraiau kilogram viln ir pus kibiro bulvi. Vertybi prikraut mai perriau virvele, taip pasidarydamas kuprin. Usimeiau ant pei, kad bt laisvos rankos. Gyvenviets Indin link ijau dar neiauus. liauiau i lto, neskubdamas. Prajs pus kelio, sustojau pailsti. Susikriau lau. Skaniai, soiai prisivalgiau. Trumpam umigau. Vakare, leidiantis saulei, pasiekiau gyvenviet Indin. Komendantui perdaviau pinigus. Nujaumiegoti. T iem du kartus per mnes vykdiau tokias pat atsakingas keliones. 1947 met balandio mnes Reinhblod Fust man paskyr kit darb. Reikjo suymti, muant kleim sukirst medi rstus, kurie liko sandliuose, einant In ups pakrante. ia sukrauta penkiolika rietuvi po keturias eiles miko mediagos, apie 4000 kubini metr rst. Sniego pripustyta iki patviraus sukraut rst lygio. Kiekvien dien liauiojau prie rst, kad suymiauj kokyb ir kitus imatavimus. U it darb man sumokjo 2000 rubli ir dar tris deimtis metr mediagos. Stovyklos gyventoja vokiet Hildebert i tos mediagos man pasiuvo dvejas kelnes, vark, baltinius ir dar liko. Gegus mnesio viduryje upje skilo ledas ir ledo lytys pradjo plaukti In ups vaga. Kai up pasidar laisva laivininkystei, Reinhblod Fustdav valt, priskyr stovyklos gyventoj, vokiei tautybs mergin, Irm Schembek ir sak nuplaukti upe iki odiais paaikintos vietos, ten prikirsti jaun eglaii, jas nugenti ir parveti stovykl. Mes nuplaukme prie vandens srov apie septynis kilometrus. Prikirtome jaun eglaii, nugenjome akas, prikrovme piln valt, net su kaupu. Atgal apie tris kilometrus plaukme pagal srov, lkdami motorins valties greiiu. Vos spjau vairuoti, kad nepultume ta paia kryptimi plaukianius rstus. 112

Ups vagos poskyje staiga pamaiau didel, ivirtusi, tarp rst strigusi egl su ups pus isikiusia jos virne. ios klities nebepajgiau aplenkti. Valties priekis trenksi egls kamien, pasisuko ir apsivert paiame labai sraunios ups vagos viduryje. Staiga panriau vanden. Atsimerkiau akyse alia. miau kapstytis rankomis po vanden. Uiuopiau kak. Patraukiau prie savs ir inriau i vandens. iaip taip usiropiau ant ivirtusios egls kamieno. Atplaukusi ledo lytis man labai skaudiai dau rankas ir kojas. Apsivalgiau. Pamaiau valties bendrakeleiv Irm Schembek, sitvrusi rankomis valties dugn ir plaukiani pasroviui, pasinrusi iki kaklo ledin vanden. Ji taip plauk, kol j pastebjo stovykloje gyvenantys vokieiai. J i vandens itrauk labai sualusi ir be smons. A, sukaups paskutines jgas, strigusios egls kamienu isikapsiau iki ups kranto. Saul jau leidosi. Lauke apie penkis laipsnius alio. Iki nam apie keturi kilometrai kelio. Sniego mike daug. Po sniegu vanduo, jokio kelio. Taip klampojau iki pusiaunakio. Parjau namo lapias kaip iurk. Po maudyni lediniame vandenyje, abu su Irma sirgome vis savait. Birelio mnesio pradioje Reinhblod Fust man paskyr nauj darb. Reikjo eiti sargo pareigas ten, kur In up, kaip intakas teka up Niem, madaug u atuoni kilometr nuo Indin gyvenviets. Toje vietoje per up In yra itiestas storas plieninis lynas, kurio abu galai pririti prie stor rst, kast em abiejuose ups krantuose. Prie lyno, ups viduryje, kabo pririta keliolika rst, kad lyn laikyt pastovioje vietoje. Ups pakrantse yra daug pavieni rst, kuriuos potvynio metu apsemia vanduo. Tada jie pradeda plaukti upe pasroviui. Plaukiantys rstai ukliva u lyno, itiesto skersai up.Taip i ups pakrani surenkami isimt rstai. Prie lyno utvaros atplauk daugyb rst. Susidaro didelis pasiprieinimas pratekaniam ups vaga vandeniui. Lynui nutrkus, pertvara iyra. Man buvo sakyta stebti padt upje. Lynui nutrkus, turjau skubiai praneti stovyklos komendantui Reinhblod Fust. Stebti padt privaljau dien ir nakt. iuo laiku mekos keliasi i iemos miego. Atsiklusios bna labai agresyvios, piktos ir alkanos. Susikriau prie pat ups, po pasvirusia egle, sau lau. Dien galima kentti, o nakt tamsu ir baisu sdti. Bijojau tamsoje, prie lauo miegoti. Mike girdisi mekos. Jos urzgia, staugia, garsiai traka akos. Kit nakt susikriau keturis lauus. Atsisdau viduryje tarp lau, kad nebiau netiktai ukluptas beklaidiojanios mekos. Dienomis staiau sau namel i rst 4x4 m, taisiau durims ang ir dviej metr auktyje udengiau 113

stog. Usikriau lau ties durimis. Dabar man pavestas pareigas vykdiau ramiai miegodamas paties pasistatytame maame namelyje. Dienomis ups senvagje vejojau eerius, lynus, karosus. Sekmadieniais ateidavo vokietis, neinas dvivamzdiu autuvu, pakeisti mans visai dienai. Maisto produkt i gyvenviets Indin parsinedavau visai savaitei.Toki tarnyb vykdiau kelet savaii. Vliau itiest lyn per up atrio. Daugyb susirinkusi rst pajudjo i vietos, sukeldami neprast, gars triukm ir nugarmjo upe In pasroviui. Penkiolika darbinink jome ups laitais, stumdme rstus up. Rstus i ups In suvarme up Niem, o po savaits tuos paius rstus suvarme Vyegdos up ties Ust Nemo kaimu. ia atplukdytus rstus prim medienos plukdymo virininkas Podlegajev. Ms brigada, vadovaujama virininko Reinhblod Fust, praleido nakt Ust Nemo kaime, o iauus kitos dienos rytui valtimi grome Indin kaim. Pabgimas A t nakt nemiegojau. Visiems miegant, paraiau Reinhblod Fust laik, padkojau u tvik meil ir u vis ger. Laiko pabaigoje paraiau, kad ijau psias savo tvyn, kurioje gimiau. Paliks padkos ir atsisveikinimo laik, pasims kelionin maiel, tyliai ijau. jau keliuku per mik link Ust Kulomo miesto. Naktis tamsi. Kit dien, prie vakar, pasivijau medienos plukdymo virininko Podlegajevo karavan. Rstus plukd keli imtai moni, dauguma komiai, rus nedaug. Vyegdos ups paviriuje laiksi dvi baros. Vienoje gyveno darbininkai, kitoje maisto produkt sandlis, kepykla, valgykla, medienos plukdymo virininko Podlegajevo kambarys. Baras trauk keturi laivai vilkikai, vadinami buksyrais. Atjau Podlegajevo ratin. Jis buvo auktas ir stambus, be ausies, ande turjo kirst duobut komis, sugrs i fronto. Matyt, tai buvo sueidimo pasekms. Papraiau leidimo dirbti medienos plukdymo brigadoje. Ura pavard, vard, tvo vard, tautyb, gimimo metus. Idav nauj darbin kostium, guminius batus ir darbui didel gelein kabl su ilgu mediniu kotu. Su iuo rankiu stumdomi upje plaukiojantys rstai. Liep eiti baros valgykl pavalgyti ir pamiegoti. Bara didel. Pakraiuose rengti trij aukt narai darbininkams miegoti. Baros gale krautuv. Vis nakt miegojau ramiai. Ryte mane paskyr jaun komi 114

brigad. Brigadai vadovavo apie atuoniolikos met, labai vikrus, drsus komis. Jo padjjas, grandininkas Aleksas, buvo vaikinas septyniolikos met, vairomis akimis. Brigadoje dirbome eiolika darbinink. Plaukiojome valtimis, ardme i rst susidariusias utvankas. Utvankose buvo susikaup; ustrig stati, susikryiav, ukliuv u seklumos ar ups kranto, labai primirk, sunks, ilgi rstai. Vietomis ups viduryje stksojo toki rst kalnai. Daugyb rst buvo prisiliej prie sraunios, plaios, vandeningos ups nelygi krant. Reikjo iardyti mint rst kalnus. Dviese priplaukiame prie rst sangrdos. Vienas vairuojame valt. Antras kabliu peioja ir drasko rstus. Stengiasi atpalaiduoti po vien i rst kalno. Bdavo dien , kad sunkiai dirb vis darbo dien, itraukdavome tik vien rst. Kartais bdavo atvirkiai. Kabliu itraukus vien ar du rstus, staiga praddavo griti visas rst kalnas. Rstai griva vanden milinika jga, sukeldami nepakartojam gars triukm, itakydami nesuskaiiuojam vandens kiek dideliu spinduliu aplink buvus rst kaln. Jeigu laiku nesusptum nuplaukti tolokai nuo vanden grivanio rst kalno, isigelbjimo nuo neivengiamos mirties nebt. Niekas niekur neura, kiek jaun, proting, zikai stipri, drsi vyr yra uv tokiose odiais neapsakomose ir raidmis neuraomose slygose. Nesuskaiiuota ir niekur, niekam nepaskelbta, kiek sueist itraukta i vandens, kiek pasmerkt bti suluointais vis likus gyvenim. Dirbau su paiu brigadininku vienoje valtyje, nes labai gerai valdiau valt. Per vis darb sezon mums tik vien kart sutrupino valt gaballius. Patys laimingai pasprukome. Isimaudyti tekdavo danai. Bdavo ir sunki dien, kai vis dien dirbdavome iki paast vandenyje, stumdydami rstus, uplaukusius ant seklumos. Rst, vandens imest ant kranto, per sml, pus kilometro, tempdavome iki ups. Kiekvien vakar mums duodavo po 150 kubini centimetr spirito. Gal dl dvasins pusiausvyros dirbant nuolatiniame mirties pavojuje. Vieni darbininkai gr spirit, kiti main duon. A griau, kai i darbo pareidavau lapias kaip iurk. Graiais vakarais, susikr lau ant ups kranto, galjome isidiovinti visikai permirkusius savo rbus. Jei vakare lydavo, negaldavome kurti lauo, tai lapiais rbais ibdavome kelias dienas. Vakare, eidami miegoti, nusivilkdavome lapius rbus, o ryte, eidami mirtinai pavojing darb, apsivilkdavome lapius rbus ir bdavome priversti jausti nuolatin lapi rb alt. Valgyti dav tris kartus per dien. Pusryius ir vakarien valgme 115

valgykloje. Pietus laiveliu atvedavo darbo viet. Kart brigadininkas pasiunt mane kit ups krant valtimi parveti armn brigados dvylika darbinink. Visi sulipo didel valt. Daviau jiems irklus. Atsisdau laivo gale prie vairo. Armnai keistai atrodo, siauromis akimis, iverstomis lpomis. Pasiirjau vien i j, o jis mane. Nesusilaikiau. Pradjau juoktis. To uteko, kad tas armnas griebtsi irklo ir usimot tiesiog ant mans. Bt perskls galv, jeigu nebiau suspjs auktielninkas virsti vanden. Kiti jo draugai sukruto. Valtis apsivert dugnu vir. A iplaukiau krant. Armnai nemokjo plaukti, m sksti. J laimei, netoliese pasitaik motorinis laivas, kuris igelbjo tuos visus skenduolius Vargau vis vasar, plukdydamas rstus Vyegdos upe. Rstai buvo plukdomi Vyegdos upe nuo Ust Nemo mik pramons kio iki Syktyvkaro miesto. Kart, kai rst plukdymo brigados baros atplauk deimt kilometr prie Syktyvkar, nakt pabgau i baros. Kad galiau perplaukti kit krant, pavogiau valt. Perplauks, j kitoje ups pusje nuskandinau. Vyegdos ups pakrante ijau psias Syktyvkaro miesto link. Pakeliui prijau puss kilometro ploio kanal, kuris kirto mano keli. Sena viela suriau tris rstus ir irdamasis pagaliu, perplaukiau kit krant. Buvo dar tamsu. Saulei tekant prijau Syktyvkaro miest, kuris yra Komijos autonomins respublikos sostin. Jau buvo prasidjs ruduo. m snigti lapiu sniegu. Miestas nepuonus. Dauguma nam mediniai, tik keli mriniai. Gatvs neturi grindinio. jo viet sukalti stori rast galai. Komijoje nra akmen. aligatviai ikloti medinmis lentomis. Ujau turg. Ten bobuts prekiavo kedro rieutais, uvimi, lapi ir voveri kailiais. Pirm kart per eis metus pamaiau obuolius, parduodamus po vien u 10 rubli. Nusipirkau vien ir suvalgiau. Toks skanus, net irdis atsigavo. Krautuvse nieko gero. Yra pakabinta vatinuk, veltini, bat. Nusipirkti galima tik turint speciali kortel. Maisto krautuvi vitrinose matosi pakabinti mediniai kumpiai, deros, o viduje tuia. Duona ir margarinas parduodami tik pateikus speciali kortel. Pagal turim adres nujau pastamo ydo Markaus but. Markus buvo kils i Lietuvos, i Plungs miesto. Ten buvau vien kart. Paskui Syktyvkare susiradau savo tet Bron Houvaldien, kuri buvo deportuota i Lietuvos kartu su ms eima. Pradioje ji gyveno vienoje priverstini darb stovykloje, kur vliau mir jos sena mama. Dabar teta gyvena su 116

geologijos profesoriumi trij kambari bute. Ji yra profesoriaus mona. Lentynos prikrautos vairi akmen. Ten gyvenau savait laiko. Teta Bron suinojo, jog i Lietuvos yra atvaiavs valdininkas, kuris i prieglaud renka be tv likusius, apleistus vaikus ir registruoja veimui Lietuv. Nujau pas t valdinink, prisistaiau kaip nalaitis. Pasisakiau, ess gims 1932 m. Pasijauninau keturiais metais. Valdininkas ura mano pavard. Liep ateiti po trij dien. Po trij dien jis jau buvo surinks apie 20 tautiei nuo dviej iki keturiolikos met amiaus. Mane ura kaip penkiolikos met berniuk. Toks buvau sumenks, jog mane visi laisvai prim savo br. Susodino mus ma autobus. Nuve geleinkelio stot u 100 kilometr nuo Syktyvkaro miesto. Tuo metu buvo nutiesta tik viena geleinkelio linija per vis Komij, btent i Vorkutos iki Kotlaso miesto. sdome keleivin vagon. Vaiavome iki Maskvos. Maistu mus aprpino valdininkas u valstybs pinigus. Parvaiavome Vilni. Lietuvoje mus sutiko ilta rudens diena. Parvaiavusi 21 vaiko grup apgyvendino vaik namuose. ia ms sveikat tikrino keli gydytojai. Man pripaino dvi ligas. Dant lig, dl kurios dantys netenka pastovumo savo aknyse, ir maakraujyst, kuri isivyst dl vitamin trkumo maiste. Mes dienomis vaikiojome po Vilniaus miest ir jo priemiesius, po darus. Parsineme vis ri darovi ir griaume visas i eils. Vliau visus suregistravo, i kur buvome itremti. Po trij savaii man dav traukinio biliet Plung grti namus. Parvaiavau Plungs geleinkelio stot. libinus parjau 1947 met spalio mnes, neprisimenu kuri dien. libinuos pirmiausia prisiglaudiau pas Aleks Kubeck. Jo namuose gyvenau iki to laiko, kol jo rpesio dka pradjau mokytis Plungs suaugusij mokyklos penktoje klasje. Plungje Pradjs mokytis apsigyvenau pas nal Daukantien, Vandens gatvje, Plungs mieste. I pradi mokslas seksi sunkiai, nes jau buvau gerokai primirs lietuvi kalb. Sdjau suole su komjaunuoliu Zeniu Petruiu. Jis mane ragino stoti komjaunim, bet a atsisakiau nuo tos privilegijos. Klasje moksi pilno kno sudjimo, mokini vadinamas karo vadu, Sirutis. Jo tveliai kininkai, gyvena Kapsui kaime. Su juo susidraugavau. I jo daug suinojau apie gyvenim kaime. Teik informacij, k kalba komjaunuoliai apie mane, perspdavo apie grsianius pavojus. 117

1948 met pavasar baigiau penkt klas. Atjo laikas atsiimti kurso baigimo paymjim. Mokykla buvo sikrusi sename mediniame pastate, S. Dariaus ir S. Girno, emaits ir Stoties gatvi sankryoje. Atjau mokyklos koridori. ia vaikai prie mokytoj kambario dur sustoj eilut lauk, kada po vien bus leisti vid pasiimti penktos klass baigimo paymjimo. Ir a laimingas laukiau. Draugai pamat mane laukiant prie dur. Greitai pribgo, labai rimtai perspjo: Neik, Stasy, kabinet. Ten tavs laukia trys enkavedistai. Tave komjaunuoliai skund, jog tu esi pabgs i tremties. Jie tave vietoje aretuos. Man nebuvo lemta gauti baigimo paymjimo. Tvikje Vl grau libin banytkaim, esant Plungs valsiuje. Vl laikinai prisiglaudiau Alekso Kubeckio eimoje, kuri gyveno libinuose, nuosavame mediniame name. Aleksas dirbo libin pradinje mokykloje mokytoju. Kartu su mona augino dukrel Danut. Buvo labai geri mons. Mane myljo kaip tikr sn. Vis vasar Kubecki eimoje dirbau vairius darbus. Abu pjovme ien, kirtome malkas mike, veme namo, pjaustme ir skaldme. Kubecki namuose pradjo lankytis stribai. Jie visur slampinjo, eimininkams Nesak, ko ieko. Pasidar nesaugu. Persikliau gyventi Monikos Petrauskiens eim. Ji libinuose savo mediniame namelyje gyveno viena. eimininkas buvo mirs, o abu sns uv. Vyresnysis snus buvo partizanas. J sum enkavedistai ir nukankino. Jaunesnysis Julius tarnavo vokiei kariuomenje. uvo fronte. Pas Petrauskien gyvenau neilgai, nes ir iuose namuose pradjo lankytis nelaukiami stribai. Dar kratas, neinia ko iekodami. 1948 met ruden persikliau gyventi Prano Jankausko eim, gyvenani Purvaii kaime, Plungs rajone. Gyveno dviese su mona Justina. Vaik neturjo. Vald tik vien hektar dirbamos ems. Pranas Jankauskas dar vairius gaminius i medio, turjo savo dirbtuvl. Dar kubilus, veimams ratus, ratelius sil verpimui, langams rmus, duris, kdes, sukaldavo stalus, iskaptuodavo medines klumpes. Mokiausi staliaus amato. Kartu su eimininku jome mik pjauti medi. Veme i miko medien. Rstus pjaustme dalis. Skaldme malkas kurui. Netoli gyvenantys kininkai mans pra padti jiems dirbti varius darbus. Kasiau bulves, ariau ir akjau dirvas, dalgiu pjoviau ien, avias, kvieius, mieius, 118

rugius, sklinius dobilus, padjau javus kulti. I egls plyt akn dariau krepius bulvi djimui, pyniau venterius uv gaudymui Sausdravo upelyje sekmadieniais. Mike raudamas egls aknis utikau emje paslpt d, kurioje buvo trys karabinai, du pistoletai, vokik ovini ir granat. Jankausk sodyboje vyravo tikra ramyb. ia slpsi du broliai Ivinskiai, Leonas ir Vaclovas. Leonas vir namin degtin, todl enkavedistai j sum. Leonas sugebjo pabgti ir dabar ia slepiasi. Vaclovas buvo usims eimininkauti 10 hektar ems plot. Nepajg atiduoti valdios nepamatuotai dideli prievoli. Paliks skurd kel slpsi nuo darbinink valdios. U tai buvo persekiojamas. Pas sodybos eiminink gyvenom gerai. Eidavome medioti ern, stirn, gaudyti uv. Netrko i miko pargabentos msos. viei ms virme, kepme ir pasigardiuodami valgme su grietine ir su kartomis bulvmis. Lietuvos komunist partijos vadovaujami visoje tuometinje Taryb Lietuvoje to laikmeio vairaus rango valstybs saugumo komiteto padalini darbuotojai, liaudies gynjai ir kaimo kalvi rango lietuviai uoliai trm savo sraus prakaito dka normaliai gyvenanius, jokiai partijai ar organizacijai nepriklausanius, vargingos Lietuvos kininkus Sibir paniekinimui, badui ir ltai miriai. Buvo labai neramus laikotarpis. Po kaimus naktimis vaikiojo Lietuvos partizanai, komunist partijos alinink vadinami mikiniais. 1945 metais tuometinei TSRS okupavus vis ms tvyn, Lietuvos partizanai ts ginkluot pasiprieinim u savo tvyns nepriklausomybs atstatym. NKVD darbuotojai ir stribai iki 1957 met aktyviai siautjo po kaimus ir mikus, krsdami visokiais bdais Lietuvos gyventojus, iekodami partizan pdsak. Taik iaurias teroro priemones taikiems kaimo gyventojams, kuriuos galjo tarti teikiant param partizanams. ilt etadienio vakar nujau jav klimo pabaigtuvi vakarl kininko Jonuo sodyboje. Sodybos eimininkas gyveno virgzdali kaime, Plungs valsiuje. Vakarlyje linksminosi daug jaunimo. Net du kaimo muzikantai grojo lietuvikas liaudies melodijas. pusjus pasilinksminimo vakarliui kinink Jonu sodyb atvyko dvylika Lietuvos partizan. Visi jauni, gras vyrai, apsireng Lietuvos kariuomens uniformomis, ginkluoti vokikais automatais. Keturi partizanai turjo vokikus kulkosvaidius. Kiekvienas i j turjo ironus, pistolet ir po kelias granatas. Labai graiai dainavo partizan dainas. oko su jaunimu iki auros. Dainuodami ijo man neinomu keliu. Taip Lietuvos partizanai bendravo su kaimo jaunimu 119

1948 met ruden. Stribai po tvarkingas kinink sodybas slampinjo nuskur, murzini, nesiskut, neapsikirp plauk. Jiems buvo suteiktos ypatingos teises daryti kratas. Iekojo automat degtuk dutse, i gyventoj grobst kas pakliuvo po ranka. 1948 met vlyv ruden parsikliau gyventi Grigaitiens sodyb Purvaii kaime, Plungs rajone. Sodybos eiminink augino tris dukras: Anc, Jadvyg ir Lius. eimininkas itremtas Sibir. Dienos metu skaldiau malkas. Vakare sodyb atjo atuoni partizanai. Susdo prie stalo vakarieniauti. Atvyk sveiai priklaus emaii apygardos atrijos rinktins arn brio vadui Raimondui Bijeikai-Krukiui. Partizanas R. Bijeika kils i Smilgi kaimo, arn valsiaus. Kit partizan nepainojau. T pat ruden kininko Prano Urbono sodyboje, Gaiupi kaime, Plungs valsiuje sutikau dar keturis partizanus. Tarp j artim kaimyn, buvus mokslo draug eslov Grybausk. 1949 metais vl apsigyvenau pas Pran Jankausk, Purvaii kaime. Dienomis dirbau pas kininkus, kas kur papra. Padjau mike kirsti medius. Parvet medien pjausiau ir skaldiau prie P. Jankausko dirbtuvs. Nueidavau pas savo jaunysts draug Pran Griguol, kuris gyveno Liaugaudo dvarelyje, Gaiupi kaime. Iauus pavasariui nujau pas Pran Jasik, gyvenant Purvaii kaime. Sodybos eimininkai vent eimos vent. sodyb atjo atrijos rinktins arn brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas, ginkluotas pistoletu ir vokiku pusiau automatiniu autuvu su eiomis apkabomis ovini ir jo pusbrolis Steponas RekaiusDarius, ginkluotas pistoletu ir naujausios laidos vokiku automatu su septyniomis ovini apkabomis. Abu buvo basi, be kepuri. Jie saksi pabg i apsupimo ir vis dien trukusio mio, atsiaudant su rus kariuomens kareiviais, 1949 05 21 Dievo krslo miko 25-ame kvartale, keli kilometrai nuo kelio Teliai arnai, Teli apskrityje. Pasakojo, kad mio metu uvo partizanai Raimondas Bijeika-Krukis, Irena Bielozorait-ibuokl, Teodora Bartkut-Tavos. Sunkiai sueistus partizanus Zoj Baginskait-Rt ir Stas Mock-Kiaun ive Teli saugumo poemius. Mes partizanams E. Rekaiui ir S.Rekaiui ikasme slptuv bunker Jasiko mike. Abu tuoj aprengme ir maitinome vis mnes. Mes juos primme gyventi sakydami: Gyvenkite ia pas mus. Iki iol ia tylu ir ramu. Per mnes laiko partizanai pailsjo ir vien dien ijo savo krat 120

ir daugiau nebegro. 1949 met vasar, Prano Jankausko eimoje, Purvaii kaime, vyko eimos vent. Dalyvavo svei. Visi linksminosi. Sdjau ir a prie stalo, bet degtins negriau. Mane slg kakokia nuojauta. Buvo neramu. Praneiau namikiams, kad einu lauk grynu oru pakvpuoti. Skaudjo galv. Ijau kiem. Visur tylu, ramu. Mano unelis Tuzis laiksi arti mans. valgsi aplinkui, karp ausimis, kako nerimavo. Kartu su uneliu Tuziku nujome mik. Mano unelis dmes kreipia ne mik, bet laukus, ir urgzdamas rodo dantis. Pairjau t pus ir pamaiau. Nuo Antano Grigaiio kio atbga susilenk apie trys deimtys saugumiei. Pasitraukiau giliau tankumyn pamikje ir stebiu, kas ia bus toliau. Kareiviai isiskyr du brius. m supti Prano Jankausko kel. Vieni ubgo laukais, kiti pamike. Kai apsupo k, sugul ant ems. Kampuose pastat keturis kulkosvaidius. Keturi kareiviai, atstat automatus, sujo kambar. Kambaryje buvo apie deimt minui. kiem ijo jau penkiese. Buvau toliau ir negaljau atpainti, k saugumieiai sum. Pakilo sugulusieji saugumieiai ir nujo vorele, takeliu per mik, link virgzdali kaimo. Mudu su uneliu nulindome gilyn mik. Mano unelis buvo imokytas ir nelodavo ant ginkluot moni, tik enklais atkreip mano dmes. Po pusvalandio igirdau vius: dvi trumpas automat serijas ir vien ilg serij. viai sklido nuo virzdali kaimo puss. Savo uniuk Tuz paleidau, kad jis bgt namo. Buvo imokytas ir klaus mano komandos. Nujau savo buvus dvarel libin kaime. Ten gyveno Steponas Gustys su savo mona. A danai pas juos ueidavau. Man buvo malonu pabti savo namuose, kuriuose praleidau savo jaunyst. Po keli dien nujau pas Pran Jankausk. Klausinjau, ko saugumieiai iekojo jo sodyboje, k suaud virzdali kaime. P. Jankauskas man paaikino, kad virzdali kaime netoli Vyniauskiens sodybos saugumieiai nuov lenk tautybs partizan Zigm Skripk-Kulkosvaidinink. Jo namuose saugumieiai sum ir isived Leon Ivinsk, iekojo Stanislovo Lauceviiaus. Saugumiei grups vyresnysis Dargaiovas sodybos eimininkui grasins, kad jis ins, kur slepiasi pas j gyvenantis pabglis i Sibiro Stanislovas Lauceviius. Saugumo darbuotojas Dargaiovas reikalavs iduoti mane. Jeigu jo sakymo nevykdys, bus itremtas Sibiro lagerius. Po to vykio saugumo darbuotojai pasislp pamikje stebjo Prano Jankausko sodyb. Lauk momento, kada gals mane suimti, jeigu per neatsargum biau ten pasirods. Mano unel Tuz saugumieiai, kurie slapta stebjo P. Jankausko 121

sodyb, sunaikino. unelis buvo labai jautrus. Vis laik sekliams painiojosi po kojomis, iduodamas j sekamsias vietas. Saugumiei sakymu, mano gyvybs saugotoj unel Tuz gabalus sudrask didelis vilkinis uo. itoje sodyboje nebegaljau gyventi, todl daugiau nebeturjau nuolatins gyvenamos vietos. Pas vien kinink dien pjoviau ien, gavau valgyti. Nakt miegojau iauduose isikass urv. Iauus rytui einu pas kit kinink. Dien kapoju malkas, bnu per nakt. Ryte einu pas dar kit kinink. Veltui niekas nemaitina. Reikia usidirbti maist ir nakvyn. Po neramum virzdaliuose Purvaii kaim atsikraust penkiolikos saugumiei grup. Visi sikr Antano Grigaiio, kuris itremtas Sibir, tuioje sodyboje. Jo mona su trimis dukrelmis slpsi nuo tremties. Kaime apsigyven saugumieiai buvo ginkluoti pusiau automatiniais STV ginklais. Slampinjo po kaimus. Dar kratas kiekviename kyje, iekojo pasislpusi Lietuvos partizan. Iekodami partizan, jie i kinink vog duon, ms, lainius, rankluosius ir po ranka pasitaikanius rbus. Stribai persirengdavo mikiniais, vaidino partizanus, eidavo plikauti pas kaimo gyventojus, dabar kaip tikri banditai. Po kaimus ir mikus siaut saugumieiai. Slapta sek sodybas, visokio plauko sekliai jo briais. Jie visi pra pavalgyti, degtins igerti ir dar isineti. Jie visi iekojo mikiniLietuvos partizan. Neturtingam kaimo mogeliui reikjo pavalgydinti ir pagirdyti visas tas dykaduoni gaujas. Kaime gyvenimas buvo labai sunkus. Visokio plauko unys remdavo automat vamzdius kaimiei krtines ir liepdavo rayti praymus primimui kolkius. Atj kiti vl kidavo ginklus kaimo mogui prie nosies reikalaudami pirkti soviet paskolos obligacij ar atiduoti paskutin grd iupsnel, kaip prievol valstybei. Taip pl ir niokojo Lietuvos kaimus atjnai i Azijos ir nepriklausomos Lietuvos prieai lietuviai. Ve Sibir nekaltus mones su maais vaikais ir devyni deimi met sulaukusius senelius. U nerimt od prie J. V. Stalin sodindavo verg darbo lagerius dvideimt penkiems metams. Be teismo var lietuvius Vorkutos anglies kasyklas. Trm lagerius: prie Laptev jros, iaur, netoli iaurs aigalio, Sibiro platybes, Komijos autonomins respublikos taig, prie Balhao eero, Magadano srit. U k juos taip baud ir trm bado ir alio vietas, kur jie turjo kovoti prie nemonikas gyvenimo slygas, kad ilikt gyvi? O gi u tai, kad jie buvo darbts mons, kad jie pasituriniai gyveno, o svarbiausia u tai, kad jie buvo lietuviai. 122

Vien rudens etadienio vakar a su vaikysts draugu Pranu Griguola nujome pas P. Jasik, gyvenant Purvaii kaime, Plungs rajone, pasveikinti vardadienio proga. P. Jasikas gyveno prie miko savo sodyboje. eimoje augo septyni vaikai: vienas snus ir eios dukrels. Sveiai vaiinosi per nakt. Sekmadienio ryt, vintant, Jasiko k apsupo saugumieiai. Vienas saugumietis jo kambar. Tada a pasislpiau. Patikrino vis dokumentus ir ijo. Susd prie stalo sveiai toliau vaiinosi. Saugumieiai sugul duob patvoryje. Isireng ilsjosi ir lauk neinia ko. Prie pietus sveiai m skirstytis namus. Jie, ij i kambario, kiekvienas eina savo namus. Saugumieiai, tebeguldami toje paioje duobje, praleidia praeinanius, n vieno neuklidami. Taip ir a nutariau ieiti. Pamiau po paranke Jadvyg Jasikait ir nekreipdamas juos jokio dmesio, einame susikib link miko takeliu. Iki miko praeiti liko apie dvi deimtis metr. Staiga saugumieiai, sukil i duobs, m aukti: Stok! Stok! Pradjo mus vytis. Jadvygai suukau: Gulkis ant ems. Sukaups visas jgas pasileidau bgti mik. Pakeliui mik turjau perokti tvor. Tuo momentu saugumieiai mane paleido vius. Persirits per tvor parkritau ant ems. liauiau, kol pasiekiau ia pat beprasidedant mik. ia pakilau ir bgau miko gilum. Pribgau netoliese esant Sausdravo upelio krant. Upelyje nusimaudiau. Rengdamasis pastebjau, jog mano markinius ir vark kairje pusje, prie paasties, yra pervrusios ovini kulkos. Toje paioje vietoje apiuopiau paeist savo kno odos paviri, kur paleista kulka vos tik vieno milimetro atstumu praliau pro on nesmigdama. Po io pergyvenimo nutariau jau daugiau nebesilankyti eim ventse. iem prisiglaudiau pas Stepon Gust libin kaime, buvusiame ms dvare, soviet nusavintame. ia gyvendamas sutikau du partizanus. Vienas j buvo Antanas Kumlytis, sueistas nugar. Dar savait pasigyd, o kit savait abu ijome iekoti partizano Jono Parimskio. Jis buvo ketvirtas partizanas, iliks gyvas po mio Dievo krslo mike 1949 05 21. Mes Parimsk suradome besdint bunkeryje Gorskins mike. Jis pasipasakojo, jog taip pat buvo pasislps durpyne iki pat nakties. I ten ijs, sirgo plaui udegimu. Utruko daug laiko, kol pagaliau pasveiko. Dabar vl visi keturi sujo vien viet ir, ramiai prisiglauds prie bunkerio sien, partizanas Julius Vaivila-Julius uklaus Jon Parimsk, ar jis dar eisis kariauti. Partizanas Jonas Parimskis atsak, kad jauni gals tsti kovas, tuo tarpu jis senas ir jau daugiau nebeeisis. 123

Prasidjus 1950 metams supratau, jog man Lietuvoje jau nebra tokios vietos, kur galiau ramiai gyventi, ar slapstydamasis i vienos uuoglaudos kit, ar pakeits savo tapatyb kur nors prisiglausiau pas patikimus asmenis. Mano pavard ir asmuo buvo gerai inoma saugumo komiteto darbuotojams ir stribams, kurie paleido visas vietas slapukus ir unis, kad mane sumediot. Persikliau gyventi mik. sijungiau Lietuvos partizan eiles. Jie dar iki tol nebuvo sudj ginkl. Pasikliov vilties vizija sulaukti i Vakar pasaulio pagalbos, vykdant Antrojo pasaulinio karo laimjim garantijas ir paadus ilaisvinti visas naci ir soviet karo metu pavergtas tautas. Mikuos sikriau net trijose vietose. Isikasiau slptuv bunker Jasiko mike, Plungs valsiuje (slptuvs techniniai duomenys: trys metrai ilgio, vienas metras ploio ir vienas metras aukio). Antr slptuv (techniniai duomenys: du metrai ilgio, vienas metras, penkios deimtys centimetr ploio ir vienas metras aukio) isikasiau Kazimiero Stuopelio ganykloje, Gaiupi kaime, Plungs rajone. Netoli savo tv dvaro libin kaime, prie Sausdravo upelio, alksnyne, sirengiau dar trei savo slapstymosi-gyvenimo viet. Slptuvs techniniai duomenys: du metrai ilgio, du metrai ploio ir du metrai aukio. Kiekvienoje slptuvje sirengiau sau gult, taisiau drenao rengim, pasidjau ibalin lemp, padariau ventiliacijos ang, apsirpinau vandeniu ir maisto atsargomis. Taip sitaiss pasijutau saugus. Jeigu saugumieiai ir stribai kuriuo nors metu mane prispirs tiesiogin pavoj, lendu savo bunker, kur galiu laisvai igyventi por par, nepasirodydamas persekiojantiems prieams. Bunkeryje sutikau 1950 met pirm dien. 1950 met iem nebegaljau ueiti pas Pran Jankausk, nes stribai slampinjo pamikiais dien ir nakt. Dienomis daugiausia laiko praleidau sddamas viename i savo bunkeri. Sutemus, vakare virdavau valgyti. Dien tik pasiildydavau ant primuso. Turjau laikrod su adintuvu. Gyvenau ginkluotas. Turjau karabin trumpu vamzdiu, vokik pistolet Walter septinto kalibro ir dvi granatas. Vakarais, kai nebuvo sniego arba tsiantis sniegdrabai, vaikiojau po libin, Gaiupi ir Purvaii kaimus, Plungs valsiuje. Mintuose kaimuose, pas gerus mones, gavau maisto ir rb. Degtins negriau, nerkiau. Gaiupi kaime ueidavau pas kininkus Jaronim Jankausk, Stanislov Luinsk, Kryeviien, Bumblausk, Kazimier Grigait, Vincent Stuopel, Pran Urbon, Kazimier Stuopel, Stas eim, El Vidmant, 124

Broni Rik, Justin Gedvil, Liudvik Koni, Stepon Baltiej, Zupk ir Petreik. Purvaii kaime Jon Rik, Pran Jankausk, Pran Jasik, Antanien Grigaitien, Bron Urbonait, Pran Rik, Mineik, Jonu. libin kaime Monik Petrauskien, Aleks Kubick, El Kuinsk, Ruvel, Jonuait, Kazimier Petreik, Dan eim, Juoz Vensk, Stepon Gust, Kaminsk. Tiek daug turjau man patikim ir itikim moni. Mano ryininkai buvo Vincento Stuopelio dukt Kaz [jau mirusi] ir snus Liudvikas [gyvena Giruliuose, Klaipdos rajone]. ie mano ryininkai inojo, kur a gyvenu. Mane aplankydavo ir pranedavo, kur siauia stribai, kas naujo kaime, kur ramu ir kur pavojinga. Sddamas savo urve inojau, kas vyksta kaimuose, kur galima ir kur negalima eiti. Kartais lipdavau purt, plaiai isiakojusi egl. egl lipau tada, kai mikas buvo pilnas uogautoj ir grybautoj. Prie kopdamas med, itepdavau ibalu bat padus, po mediu paberdavau smulki tabako dulki, kad suklaidiniau un uosl. Vasaros metu eidamas kaim su savimi pasiimdavau arklio apynasr, kirv ar pintin, kad sutikti mons mans netart, jog esu persekiojamas mikinis. Visada su savimi neiojausi pistolet. Jo nepaleidau i rank nei dien, nei nakt. Vaikiojau apsirengs civiliais rbais. Karabin trumpu vamzdiu ir granatas laikiau po varku, kad i alies niekas nepastebt. Slptuvs statybai statybines mediagas reikjo ruoti toli nuo paties bunkerio statybos vietos. Baigus kirsti medius ir genti akas, visas medienos atliekas reikjo precizikai umaskuoti. Slptuvs statybai tinkam medien turjau atneti ariau slptuvs statybos vietos ir kruopiai umaskuoti. Nuroviau kerpes nuo slptuvs kasimo vietos. Ikasiau duob. Likus grunt kruopiai umaskavau. Udengiau stog ir ypatingai kruopiai umaskavau. Naktimis dirbau visus vidaus rangos darbus. Isikasiau negil ulinuk. Be anksiau mint darb, paklojau drena, pasidariau saugykl maistui, atsargin ijim, viet msos statins pastatymui. Lov, grindis, lentynas dariau i lent. Sienas ir lubas padariau i nestor eglini rst. Slptuvs viduje sienas ir lubas ikaliau i rst drotomis lentelmis [skiedromis, jomis buvo dengiami pastat stogai], udjau egls ak, upyliau 60- centimetr storio ems sluoksn, kruopiai apdjau samanomis. I lent sukaliau kgio formos ang. Dangt upildiau 20 cm ems sluoksniu. Ilyginau ems paviri, pasodinau eglut, apdjau kerpmis, apibarsiau lapais. Dar slptuvs vir apsodinau eglutmis. Jei kuri eglut ima diti, jos 125

viet pasodinu kit. I io darb srao aikja, kiek daug kruoptaus darbo reikia atlikti, kol bus baigta rengti saugi, gerai umaskuota, su btiniausia ranga viduje, slptuv. Kartais pasikviesdavau savo ryininkus, kurie uoliai talkino sirengiant taip man reikalingas slptuves. Sunkaus darbo dka trijose kaimuose sirengiau po vien slptuv. Kartais enkavedistai ir stribai tam tikrose vietose organizuodavo karines operacijas, miko ukavimus. Jie, isirikiav grandine po 4 5 metrus kareivis nuo kareivio, eidavo atstat automatus, nieko nepraleisdami i savo akiraio. Tokios operacijos metu saugomi visi keliai, keleliai. Pakeli krmuose usimaskav laukdavo auk, praradusi atsargumo jausm. Tokiais atvejais ilikti gyvas gali tik silips aukt egl ar linds urv po eme. Po kaimus vaikiojau vakarais. Ieidavau kaim ir dienomis, kai ten viepatavo ramyb. Prijs prie kininko sodybos, linds krmus stebjau sodybos aplink. Laukiau, kol i kambario ieis sodybos gyventojas. Tada suirkdavau kktu ir subliaudavau stirna. Toks buvo sutartinis garsinis signalas sodybos gyventoj ikvietimui pas mane. Sodybos gyventojas igirds tok garsin signal ateina pas mane pamik ar krmus. Atjusio mandagiai papraau, ko man labai reikia gyvenimui slptuvje duonos, laini. Palaukiu, kol man atne labai laukiamo maisto. Sulauks gero mogaus, kuris sutiko su manimi pasidalinti, gal paskutiniu, sriu prakaitu udirbtu, duonos ir laini ksniu, padkoju, pasikalbame apie visk, kas vyksta kaime. Maloniai isiskiriame. Pilkas kasdieninis partizano gyvenimas 1951 naujuosius metus sutikau savo slptuvje bunkeryje. Saugojausi strib ir enkavedist. Taip pat reikjo saugotis ir kaimo gyventoj, kad pamat mane, nepranet saugumo darbuotojams. Landiodamas po krmus ir mikus isikasiau dar vien slptuv Jasiko mike, Purvaii kaime. Slptuvs viduje sumrijau i plyt krosn ir virykl. Nuoviau jaun ern ir dvi stirnas. Ms susdiau medin kubil bunkeryje. Parsineiau i kaimo, nuo ger moni, laini, bulvi, burok, mork, milt, druskos, cukraus, esnak, svogn, medaus. Gyvenu savo naujajame bute tarsi biau koks grafas. Dabar turjau keturias slptuves. Tvarkytis iame gyvenime niekados netrko darbo. Vakarais eidavau pas gerus mones parsineti maisto. Naktimis tvarkiau savo trobeles. Autant maskavau lapais 126

ir kerpmis bunkerio vir, kad nebt joki ymi, jog ia, po eme gyvena ne miko gyventojas. Dienomis miegojau ir dirbinjau po vid. Pasisiuvau naujus dirus oviniams, granatoms maiiuk, pistoletui dkl. Ilsdamas i bunkerio visuomet buvau apsiginklavs. Eidamas per kaimus nakt ir dienos metu nedavausi pistolet ir dvi granatas pasislps po varku. Vasaros metu turjau pasirpinti kitais daiktais, ieidamas lauk, kad nebiau tartas. Eidamas nedavausi lauko darb rankius, arklio kamanas, grybams neti pintin ar k nors kit prisitaikydamas prie kasdienins kaimo aplinkos. Ryio palaikymui su kaimais man talkino Liudvikas Stuopelis ir Adomas Gedvilas-Adzis i Gaiupi kaimo. I mano keturi bunkeri slptuvi dviej niekas neinojo. Itikus pavojui jose galjau visai ramiai miegoti. Su ryininkais susitikdavau sutartoje vietoje ir sutartu laiku. O jeigu laikas buvo labai netikras, pasirodius vietoje didesniam strib ar enkavedist skaiiui, praneimus paraydavome ifruotu ratu ir, dj butel, sutartoje vietoje ukasdavome emje. Nesilankydavau tuos namus, kur gyveno komjaunuoliai, komunistai ir skundikai. Sutiks juos einant ar laukuose dirbant, spdavau, kad liautsi nipinj ir teik inias apie savo mones partizanus saugumo darbuotojams. Vieni paklusdavo ir ateityje laiksi lojaliai, kiti dar daugiau nirdavo, kaip strib pakalikai. Einant per pavojingas vietas, pistolet laikiau deinje rankoje su jau atlautu saugikliu, o kairje rankoje granat su jau itraukta grandinle. Taip kiekvienu momentu, jeigu staiga biau buvs sulaikytas, buvau pasirengs ginklu apsiginti. Pirmasis bendraygis partizanas Sault 1951 met vasaros dien atjo mano ryininkas Adomas Gedvilas-Adzis. Pasak man surads gyvenimo draug. Jo namuose danai lankosi vienias, apie 50 met amiaus partizanas Jonas Parimskis. Adomui pasakojs, kad anksiau gyvens su mona ir dukra Keturaki kaime, arn valsiuje. Virs namuose namin degtin. Milicijos darbuotojai aretavo. Buvs itremtas lager. Vliau i jo pabgs. A suabejojau. Gal koks provokatorius? Nes namins degtins gaminimas gal nra pagrindin prieastis atsiskirti nuo eimos ir pasirinkti gyvenim mike? Kartu su ryininku Adomu nujome Paulausko mik, Gaiupi kaime. Suradome po egle besdint sunykus, aplus mogel. Susipainome. Saksi kils 127

i Auktaitijos. Dirbs vairuotoju pas graf Pezdzieck. Udirbdavs daug pinig. Soviet sjungai okupavus Lietuv, buvs persekiojamas, grss kaljimas. Persikls emaitij ir iki iol gyvens Keturaki kaime, arn valsiuje, itremt Sibir kinink sodyboje. Jonas Parimskis sugebjo gerai kalbti. Sutarme drauge tsti partizan gyvenim. Savo bunkeri Jonui dar neparodiau. Partizanas Jonas Parimskis turjo sen rusik autuv, 50 ovini, vokik pistolet be ovini. Su Jonu parjome Gorskins mik, Teli apskrityje. Jis tankiame eglyne turjo isikass nedidel bunker. Sutarme isikasti didesn, geresn slptuv paiame Gorskins mike. Radome viet, tinkam bunkerio rengimui. Netrukus pradjome darb. Isikasme dviej metr aukio, penki metr ilgio ir dviej metr ploio bunker. sirengme su visais patogumais. Sukaupme maisto atsarg. Maisto ruoimui Jonas Parimskis turjo vokik, sulankstom primus. Nuovme vien stirn ir didel ern. Prisisdme piln kubil stirnienos ir ernienos. Vakarais jome lankyti Jono Parimskio pastamus mones Keturaki, Rimui ir Smilgi kaimuose, arn valsiuje. Dviese buvo linksmiau leisti laik. J. Parimskis mokjo vairuotojo, altkalvio, batsiuvio specialybes. Sugebjo ilydyti auks i kit metal. Pasakojo daug vairi anekdot. Naujuosius 1952 metus sutikome partizano Jono Parimskio bunkeryje, Gorskins mike. Kartu su Jonu gyvenome vis iem. Ruome maist, virme, kepme. Mums viet ibalin lempa. Dienomis miegojome. Sutemus atverdavome bunkerio dangt duris, kad per nakt galtume kvpuoti grynu oru. Ryte, autant vl utraukdavome bunkerio dangt. Umaskuodavome bunkerio vir, un uosls suklaidinimui, sodriai pabarstydami tabako dulki. Bunkerio radimosi viet saugojome visikoje paslaptyje. Nepatikjome net ryininkams. iemos metu ieiti i bunkerio buvo galima nesant sniego arba siauiant pgai, kai upustomi visi takeliai ir keliai. Turjome slides. Tai buvo ms pagrindin susisiekimo priemon iemos metu. iem turjome daug laisvo laiko. Siuvome batus geriesiems monms, tuo, nors dalinai, atsilygindami u mums dovanot maist gyvybs isaugojimui. Montavome ginklus. Lome kortomis ir akmis. Jonas mane imok rkyti, kad nepamiriau, pareidamas i kaimo, parneti jam tabako. 1952 metais apie kovo mnes sniego nebebuvo. Naudodamasis ta proga atjau pas Stanislov Kuinsk, gyvenant Gaiupi kaime. Ten susitikau 128

su trim partizanais: Juliu Vaivila-Juliu nuo Tver, Rietavo valsiaus, Antanu Kumlyiu i Purvaii kaimo, Plungs valsiaus ir Gurkinu (nepasisak savo pavards), nuo Rietavo, apie 50 met amiaus. Grdamas i susitikimo su partizanais, parodiau savo bunker Gorskins mike ryininkui Adomui Gedvilui-Adziui. Adomas retkariais aplankydavo mane bunkeryje. 1952 met balandio mnes pas mudu su Jonu Parimskiu bunker sveius atjo keturi partizanai: Julius Vaivila-Julius, Gurkinas, Antanas Kumlytis ir dar vienas Jonas (nepasisak savo pavards), nuo Rietavo. Sveius bunker atved ryininkas Adomas Gedvilas-Adzis. Sveiai bunkeryje buvo vis dien. eiems vyrams ms bunkeryje ankta. Partizanas Gurkinas pasil mums eiti jo krat. Ten, pas gerus mones, turs pasislps ginkl, ovini ir rb. Sutarme eiti. Lauke geras oras. Sniego nebuvo. Jau ir prie saulut buvo galima pasiildyti. Vakare ieidami stropiai umaskavome bunker. jome per nakt Rietavo valsi. Pakeliui ujome pas gerus mones. Atrod, lyg tai, visur buvo tylu, ramu. Gurkinui buvo sueista deinioji ranka. Jis buvo apsirengs lietuvika uniforma, ginkluotas vokiku pistoletu, turjo ironus, kienin laikrod, kompas ir raketininko planet topograniams apskaiiavimams. Partizanas Julius Vaivila-Julius ginkluotas rusiku pusiau automatiniu STV, vokiku parabeliu, trimis pranczikomis granatomis, turjo ironus, kompas, kienin laikrod ir planet, dvjo Lietuvos kariuomens uniform. Partizanas Jonas ginkluotas rusiku karabinu, turjo planet, rankin laikrod, dvjo juod vark ir kareivikas kelnes. Partizanas Antanas Kumlytis ginkluotas rusiku karabinu, rusiku naganu, turjo kompas, kienin laikrod, apsirengs civiliais rbais. Partizanas Jonas Parimskis ginkluotas rusiku karabinu, vokiku valteriu, keturiomis rusikomis granatomis, turjo kelionmai, apsirengs civiliais rbais. A, partizanas Stanislovas Zigmantas Lauceviius Pacas, Dobilas ginkluotas karabinu su trumpu vamzdiu, 200 ovini, keturiomis granatomis, suomiku peiliu, turjau kuprin, apsirengs civiliais rbais. Pirmasis kovos kriktas Rytas. Saul teka. Esame Rietavo valsiaus teritorijoje. Kaimo neprisimenu. Ujome pas Gurkino buvus ryinink. Sodyba prie miko. eimininkas mums paaikino, jog kambaryje nesaugu. Patar mums eiti 129

mik. adjo atneti maisto ir buteliuk, kad bt iliau. Po pusvalandio tas ryininkas mik mums atne kiauiniens, duonos, srio, pieno ir buteliuk pageltusios namins degtins. mogelis aikino, jog ia es visai ramu, net neatsimens, kada paskutin kart mats burliokus, todl mes ia galsi pagyventi vien kit dien. mogelis surinko indus. Paadjo atneti pietus. Palinkjo mums gero poilsio ir nujo. Mes sitaisme stovykl tankiame eglyne. 1952 met balandio mnes (dienos neinau) apie dvylikt valand ms stovykl moteris atne kart bari. Pasak: Valgykite ir nujo namo. Mes vliau suinojome, kad tasai mogelis, buvs Gurkino ryininkas, buvo soviet uverbuotas kaip slapukas idavinti rusams savo brolius. Jis per t laik nukeliavo Rietav, prane enkavedistams, jog partizanai atjo. Nespjome nei pavalgyti, kai po mik pradjo lakstyti stirnos, skardiais balsais bliaudamos. Nujau u pelks pasivalgyti, ko jos taip nerimauja. iriu, o ten jau pilnas mikas rus kareivi, apsiginklavusi kulkosvaidiais. Vos tik pakliau akis, kareiviai visai arti, gal tik u deimties metr nuo mans. Vienu akimirksniu supratau, jog jau nebra galimybs apsilenkti. Meiau j tarp dvi granatas, o pats visu greiiu pirmyn. Mes visi sukilome ir, pasiskleid alis, pradjome slinkti miku. Po keli minui pasigirdo ilgos kulkosvaidi ugnies serijos. ol po kojomis raitsi. Krito kulk nukirstos medi akels. Mes traukms atsiaudydami. Kareiviai pradjo audyti mus, supdami i vis pusi. Mes, subg tank eglyn, sukritome ant ems. Prisileidome kareivius arti savs nebeatsiaudydami. Tada juos metme savo granatas, audydami sukilome. Grmms neilgai. Prasiverme i apsupimo. Traukms atsiaudydami. Prasiverme per du apsupimo iedus. Kareiviai mus vijosi, audydami ilg kelio atkarp. Partizanai Gurkinas ir Jonas uvo kautyni metu. Mane ir Antan Kumlyt sueid. Likome keturi gyvi partizanai. A kovojau kartu su Juliumi VaivilaJuliumi. Partizanai A. Kumlytis ir J. Parimskis atsiskyr nuo ms. Buvome apsupti i vis pusi. Mudu su Juliumi pribgome prie tikro durpyno. Pasinrme dumbl iki aus, kad save paslptume. Kiekvienas umaskavome savo galvas usiddami po ma akel. Taip mes sdjome durpyne iki vakaro. Kareiviai lakst su unimis po mik, audydami i automat. Ms nemat. Sutemus atsargiai ilindome i durpyno. Visas knas buvo sustings. Nesilankst nei kojos, nei rankos. iek tiek prasimanktin, iliaume i durpyno. Mike 130

buvo ramu. Nebliov stirnos. Aiku, rus kareiviai jau buvo ivaiav. Perjome per viekel Rietavas Medingnai. Prijome prie Minijos ups. Isimaudme su visais rbais. Buvome purvini nuo koj iki aus. Maai liko ovini. Nukeliavome pas partizano Juliaus Vaivilos-Juliaus ryinink Kumlyt Dd, gyvenus Liekni kaime, Plungs valsiuje. Tenai papildme ovini atsargas. Pasijauts saugiai usirkiau. Patraukiau dmus plauius. Staiga nualpau. Netekau smons. Po sueidim netekau daug kraujo. Rus kareivio kulka pataik sdyn. Mudu su Juliumi nukeliavome Keturaki kaim, arn valsiuje, Teli apskrityje. Prie Minijos ups abu isikasme bunker: 1,5 m aukio, 3 m ploio ir 1,5 m ilgio. ia Julius vis mnes mane gyd nuo kulk padaryt aizd. Nueidavo kaim parneti vaist ir maisto. Prajus laiko tarpui, pas mus atjo po rus kareivi apsupimo treias liks gyvas partizanas Antanas Kumlytis. Ryiai su kitais partizanais Trys partizanai Julius Vaivila-Julius, Antanas Kumlytis ir a, Stanislovas Zigmantas Lauceviius-Pacas, Dobilas ijome iekoti ryi su kitais partizanais. Julius mus ved per nepastamus kaimus ir mikus. Ueidavome pas daugel ger moni. Gaudavome valgyti. Varni valsiuje susitikome su dviem partizanais. Ignas sna-entas i Janapols apylinki buvo ginkluotas vokiku autuvu [Sturmgewehr], septyniomis apkabomis ovini, vokiku pistoletu parabellum ir ironais. Antras partizanas Petras Lileikis, atjs i Kelms apylinki, ginkluotas rusiku pusiau automatiniu autuvu SVT, eiomis apkabomis ovini, pistoletu ir dviem vokikomis granatomis. Penki partizanai pratsme kelion dar vienai parai. Susitikome su emaii apygardos vadu Vladu Montvydu-emaiiu. Apygardos vadas buvo ginkluotas pistoletu, turjo ironus, kompas, laikrod ir planet. Dvjo lietuvik, karik uniform. Kartu su juo buvo adjutantas, gal dvideimties met partizanas. Adjutantas rankose laik vokik automat, turjo pistolet, dvi granatas ir ironus. Pus dienos mike drauge pasikalbjome, kartu pavalgme. Isiskirstme. Ijome kiekvienas savo keliais. Dvi paras tsme yg. Dienomis jome per mikus, naktimis per laukus, per neinomus kaimus Kelms, Krai, Janapols apylinkse. Duseiki mike [netoli Ubiks miestelio, Teli rajone] susitikome su Povilu Bagdonu-vogeriu, 131

Atlantu ir jo brio partizanais Kazimieru Bagdonu su mona, Gotautu, kulkosvaidininku Barauskiu, vokieiu. Duseiki mike gyvenome kelias paras. ia mes ventme Petro ir Povilo vardadienius. Su partizanais bendravo Povilas Bagdonas ir Petras Lileikis. Mike buvo pastatyti keturi stalai. Pobvyje dalyvavo daug civili moni i artimiausio kaimo. Sveiai i kaimo kartu su partizanais puotavo, gr ir valg. Mudu su vokieiu nepuotavome. Sdjome silip auktai egles. Saugojome visus vents dalyvius nuo netiktai galjusi pasirodyti prie. Po piet, vir partizan stovyklos, ratu skraid dvisparnis lktuvas su raudonomis vaigdmis ant sparn, Jis praskrido pro al, nespjs pastebti partizan stovyklos. Vakare ijome tsdami savo yg toliau. jome naktimis, dienas praleisdami mikuose. Kaimuose ueidavome pas vietinius gyventojus. Sutikome ger ir blog moni. Gerj moni namuose vaiinoms. Blogj moni namuose vykdme savo misij draudme ir baudme komunistus u j padarytas skriaudas, patirtas nuo parsidavusi naujai Soviet valdiai moni. Tai buvo labai dkingas darbas. Galjome apginti savo mones nuo komunist skriaud, lankantis po svetimus ir nepastamus kaimus. Taip beygiuodami atjome iauli apskrit. Atjome didel mik, kuriame jau buvo susirink apie 50 vyr ir septynios moterys partizans. Atjo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis kartu su savo adjutantu. Tame mike buvo bunkeri, dar ilikusi i karo laik. Tuos bunkeriuose bandme ginklus, vykdme audymo pratimus. emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis, pasiymjusiems partizanams, teik apdovanojimo laipsnius. Kiekvienam partizanui dav po pluot laikrai Laisvs balsas. Pra juos platinti tarp moni, kaimuose. emaii apygardos vadas paskyr partizan briams vadus. Ms briui vadovauti paskyr partizan Povil Bagdon-voger, Atlant. Prie vakar, umaskav stovykl, pasidalydami brius po tris ar keturis vyrus, isiskirstme savo namus. Ms br sudar keturi partizanai: Povilas Bagdonas-vogeris, Atlantas, Julius Vaivila-Julius, Antanas Kumlytis ir a, Stanislovas Zigmantas Lauceviius-Pacas, Dobilas. Pasirinkome kelio krypt link nam. jome ilgai, daug dien. Pakeliui namus ujome daug viet, apsilankme kolkiuose. Drausminome valdininkus, kad neskriaust kolkiei. Prie Teli susitikome su kitu partizan briu. Ta proga nusifotografavome visi kartu. Atsisveikinome iki pasimatymo tame paiame gyvenimo kelyje. 132

Parjome namo, Gaiupi kaim. Apsigyvenome Justino GedviloMaiuko sodyboje. Jis gyveno arti miko. Augino penkis vaikus. Visi jie labai daug padjo ir pagelbjo partizanams. Pas juos buvo taip ramu, jog pareidavome pas juos tarsi savo pai namus. Gedvil abu sns, Adomas ir Steponas, buvo labai itikimi partizan ryininkai. Jie parnedavo cigarei, rb, vaist. Pranedavo apie grsianius pavojus, palaik ryius su kitais partizanais. Moterys skalb baltinius, ad rbus. ia gyvendami isikasme bunker Aukalns mike, Gaiupi kaime - dviej metr aukio, atuoni metr ilgio, keturi metr ploio. rengme visus manomus patogumus. A su partizanu Jonu Parimsiu daugiausia laiko praleidome bunkeryje. ia mes siuvome batus, taisme ginklus. Rusikiems pusiau automatiniams autuvams nupjovme dal vamzdio, djome sulankstom metalin buo, prailginome apkabas, kad tilpt 2030 ovini. Tokiu bdu perdirbdami ginklus pagerinome j maskavim kelions metu. lifavome automat vamzdius, diovinome ir bandme naujus ovinius. Ruome maist, virme ir kepme. Darbo visada uteko. bunker inojo visa Justino Gedvilo-Maiuko eima. Apsilankydavo pas mus ir partizanai i kit vietovi: Rapalis-Girnas, gyvens Zelepug kaime, arn valsiuje, Vacys akinis ir Storulis, gyven Miuiki kaime, prie kelio Rietavas Kuliai. Aukalns mike isikasme dar vien bunker (2 m aukio, 6 m ilgio ir 3 m ploio), kurio neinojo nei paaliniai mons, nei ryininkai i kit vietovi. Ten rengme ginkl sandl. Laikme atsarginius ginklus, granatas, ovinius ir kitas ginkl atsargines dalis. 1952 met ruden nuov partizan Vac akin, o Storul sueist pam gyv. Po io vykio isikasme kit su visais patogumais bunker Paulausko mike, Gaiupi kaime. it bunker netrukus persikraustme, kadangi atsargumas gdos nedaro. Partizanas Antanas Kumlytis nuo ms ijo. Nusprend gyventi su Domininku akiniu, uvusio Vaclovo akinio broliu. Abu apsilankydavo pas mus. Susitikdavome Aukalns mike. Naujasis bunkeris Paulausko mike liko tik ms inioje. Partizan veikla Naktimis mes vaikiojome po kaimus, apsilankydavome kolkiuose. Drausminome komjaunuolius ir kolki valdininkus, kad neengt savo kaimyn, neiduot ar neapskst enkavedistams. Platinome 133

tarp moni partizan redaguojam laikratl Laisvs balsas. Kolki pirmininkams, sandli vedjams ir brigadininkams perduodavome grd ir msos usakymus partizan ilaikymui. Jei susidurdavome su slampinjaniais po kaimus stribais, tai yra enkavedist apmokamais nipais ir agentais, juos ten pat apaudydavome. Vienu odiu, palaikme tvark, vesdami kov prie Soviet okupacijos vest komunizmo santvark, kad tokiu bdu ilaikyti tautos rezistencijos dvasi ir itesjim prie Soviet rus valdios umaias, prie lietuvi taut. Turjome pakankamai maisto ir rb. Visapusikos ger moni pagalbos dka i anksto buvome informuojami apie mums grsianius pavojus. Gyvenome po eme. Turjome radijo aparatus. Klausms ini i usienio. T ini tarpe nepaprast viet um Jungtini Amerikos Valstij Centrins Informacijos Tarnybos skleidiama neatsakinga propaganda, kurios tikslas tuo laiku buvo adinti ir palaikyti neramum ir pasiprieinimo altinius Soviet sjungos pasienio srityse. ios klaidingos ir klastingos informacijos rmuose okupuot Lietuv pasiekdavo inios, jog prasidsis naujas karas, jog Lietuva bsianti Vakar Sjunginink kariuomens ivaduota, jog partizan kova prie Soviet Sjung greitu laiku tursianti ilaisvintos Lietuvos atpild. Tam tikrais momentais net datos t nepaprast vyki buvusios i anksto nustatomos. i ini sukeltos viltys partizan smonje sukr nepaprastus rytingumo, itverms ir drsos pavyzdius, kovojant per eil met prie nepalyginam Soviet karin gali. Nra odi, kaip apsakyti i kovotoj dram, besigrmusi nepasiekiam iliuzij valdioje, taiau ustaiusi savo gyvyb u vent ideal. 1952 05 12 ms itikimas ryininkas Adomas Gedvilas-Adzis ijo kariuomen. Mes netekome gero mogaus. Ms ryininke tapo Adomo Gedvilo sesut Janina Gedvilait-Eglut. Ji ateidavo pas mus bunker. Atnedavo valgyti. Perspdavo apie mums grsianius pavojus. Skalb ir ad mums rbus. Kartu su savo mamyte apsilankydavo bunkeryje. Kartais mums atnedavo nelaukt dovan. Ms bunkerio strategin vieta radosi ypatingai ramioje zonoje. Paulausko mikas buvo kaip tik ant ribos tarp dviej valsi. Vakariniu pakraiu jo Plungs valsiaus riba, o rytin pamikio dalis jau buvo arn valsiaus riba. Plungs stribai siaut po kaimus, einant vakarus nuo Paulausko miko, o arn NKVD agentai nipinjo ir dar kratas pas gyventojus kaip tik prieing pus nuo to paties miko. Ir vieni, ir kiti praeidavo pamikiais, bet mik nelsdavo. Ms gyvenimo ramybs niekas nedrumst. Buvome 134

gerai usimaskav bunkerio vir, apsodindami j eglaitmis ir apdengdami kerpmis. Kiek kart uogautojai, grybautojai, netgi mediotojai bus perj per bunkerio vir, niekada nepastebj ar tar, jog po savo kojomis buvo pereng per moni gyvenamj viet. Netgi ryininkai ne visada surasdavo lengvai einam ang, per kuri reikjo lysti bunkerio vid. iemos metu kelis kartus kareiviai perjo per sniegu pasidengus bunkerio vir, nieko netardami kas yra viduje. iem pragyvenome ramiai. Nevaikiojom po apylinkes, nes maisto turjome utenkamai. Kartais nakt ieidavome pakvpuoti grynu oru, bet tik tokiu laiku, kai sniego nebuvo, ar kai siaut pga, kai buvo upustyti visi prijimo keliai. Mudu su Janina Gedvilaite-Eglute draugavome. Vakare ujome Justino Gedvilo-Maiuko namus. Buvo vjuota, tamsi, be sniego naktis. Namie buvo Eglut ir jos dvi maesns sesuts. Neilgai buvau kambaryje, kai m uo loti. Pasidar taip neramu. ird skauda. Norisi kakur eiti, kakur bgti. Nieko nelauks sakau Eglutei: Turiu eiti. Ijau. Atjs pamik atsisdau. Laukiu kas bus toliau. uo nesiliov smarkiai lojs. Nieko nesulauks, kiek pasdjs atsikliau ir parjau bunker. Kitos dienos ryt Eglut atjo pas mane bunker. Papasakojo, kas jos namuose vyko. Man ijus i kambario, po penki minui, namus apsupo visa gauja strib ir enkavedist. Jie ikrat visus namo kampus, geleimi su smailiu galu ibad ien darinje ir jaujoje. Vis kratos laik Eglut enkavedistai atkakliai tard. Reikalavo pasakyti, kas jos namuose buvo apsilanks. Neirint vis grasinim Eglut tvirtai ir nepalauiamai isigyn: Joks mogus nebuvo ujs namus. Naujuosius 1953 metus mes [partizanai] sulaukme ir sutikome bunkeryje. Partizan draugijai palaikyti buvo atjusi Eglut. T met iem praleidome ramiai, be nuotyki. 1953 met vasario ar kovo mnes, ms ryininkas pas mus bunker atved partizan Lion. Tai buvo vieno partizan brio vado mona. Partizanas Julius Vaivila-Julius j painojo i anksiau. Ji papasakojo mums savo gyvenimo istorij, tai yra partizans moters gyvenim. Jos vyras partizanas, slapyvardiu Buras, buvo partizan brio vadas. Enkavedistai susek jo slapstymosi viet. Susprogdino bunker. Nuov jos vyr ir dar du partizanus. Partizan Lion t dien buvo ijusi kaim, todl liko gyva. Dabar likusi viena. Ji ieko, kur prisiglausi prie kit partizan grups. Taip ji pasiliko pas mus. Bendravo su partizanu Povilu Bagdonu-vogeriu, Atlantu. Nuo tada savo bunkeryje turjome eiminink. 135

Man pasidar lengviau. Nebereikjo nei valgyti virti, nei ind plauti. Lion mums prane, jog inanti viename kaime viet, kur pas jai pastam gyventoj yra paslptas itisas ginkl ir rb sandlis. Tarp kit daikt yra paslptos keturios Lietuvos kariuomens uniformos, visai naujos, nedvtos. Lion mus ragino ruotis ygiui, eiti jai inom viet ir i ten parsineti lietuvik uniform. Prasidjus pavasariui, keturi partizanai ijome. Partizanas Jonas Parimskis atsisak su mumis keliauti. Skundsi, kad ess per senas ir turs skaudanias kojas. Jis vienas pasiliko ms bunkeryje. Stropiai pasiruome ygiui. Ieidami i bunkerio stipriai apsiginklavome. iai kelionei partizanas Povilas Bagdonas-vogeris, Atlantas pasim rusik pusiau automatin autuv STV, 300 ovini, keturias granatas. Partizan Lion tik pistolet. A pasimiau savo gamybos automat, eias apkabas po 30 ovini, pistolet, keturias granatas. Partizanas Julius Vaivila-Julius taip pat panaiai apsiginklavo. Pasim pusiau automatin autuv, eias apkabas ovini, pistolet ir keturias granatas. Partizanai P. Bagdonas ir J. Vaivila apsireng lietuvikomis uniformomis, a ir partizan Lion civiliais rbais. Dienomis jome per Aukalns, ydo, Mekakins ir Paminij mikus. Paminij kaime, pas Stas Griguolien pavalgme. Prie Minijos ups, bunkeryje buvome per nakt. Dienos metu buvome kambaryje, pas kinink, Paminij kaime, Rietavo valsiuje. Vakare ijome. Mus ved partizan Lion. Anksti ryt ujome pavalgyti pas senus mones Daugd kaime, Rietavo valsiuje. Paskui sulindome didel mik. Tankiame eglyne susiradome viet stovyklai. I vienos puss matsi laukai, per kuriuos jo viekelis. I kitos puss buvo pelk, apaugusi emais krmais. Per pelk vingiavo keliukas. U pelks buvo didelis mikas. A, lipau purt egl, kad galiau sekti ir stebti vis aplink. Partizanai Lion, Atlantas ir Julius miegojo susivynioj brezentinius maius. I egls net be iron matsi toli. Pelkje gansi kelios stirnos. Viekeliu pravaiavo vienas, kitas mogelis, sidjs ratus akias ar plg. Tuo paiu keliu pravaiavo kolkio sunkveimis, sukeldamas dulki debesis. Buvo labai graus rytas. Bet man pasidar taip neramu. Bloga nuojauta sukaust mano smon, norjosi kakur eiti, kakur bgti. Negaljau nusdti eglje. Ilipau i medio. Atsisdau prie partizano J. Vaivilos. Jis jau nemiegojo. A jam sakau, kad man neramu. Jauiu, ird skauda. Julius taip pat pasisak, jog ess neramus. Miegodamas sapnavs, 136

kad buvs apsuptas. J vijosi, nordami subadyti su akmis. A Juliui grietai sakiau, kad eitume i ia, kol dar velniai ms neupuol. Paadinome i miego partizanus Lion ir Atlant. Julius jiems sak, kad eitum kit viet. Lion sak, kad sapnais nereikia tikti. ia turime bti tol, kol bsi atneti ginklai ir uniformos, kurie ia es usakyti. Mes sutikome. Nutarme dar laukti. A vl silipau egl ir valgausi. Atrodo, visur ramu ir tylu. Kaime mons darbuojasi. Dangus toks giedras, skaidrus. Nesimato n vieno debeslio. Gamtos nuostabus grois, lygus profesionalaus dailininko neaprpiamos apimties, nuostabaus groio, paveikslui. Prisiminiau savo nuostabi jaunyst, sunkius tremties kelius, nueitus Komijoje, dabartin partizano gyvenim drgme permirkusiose bunkeriuose, mikus ir mylim Eglut. Su ilgesiu sivaizdavau, kaip Eglut, atjusi bunker, jau mans nebesutiksianti, ir kaip toli, iuo momentu, likimas mus atskyr. Ilipau i egls. Atsisdau alia Juliaus. Ten mums belaukiant, i artimiausio kaimo senukai atne mums kart bari ir cepelin. Man besidomint ramybe kaime, vienas i senuk mus ramino, sakydamas, jog kaime visikai ramu. Pavalgme. Senukai ijo namo. A vl raginu draugus partizanus, kad eitume i ia kit viet. Lion vl prietarauja. rodinja, jog ia dar pabtume, kol ateis ryininkas ir atne ms laukiamas Lietuvos kariuomens uniformas ir ginklus. Gerai. Laukiame. Netrukus atjo jaunas vyras, partizan ryininkas. Mus pasveikino. Ikrat i maio ryul Lietuvos kariuomens uniform ir ginkl. Ten buvo keletas pistolet be ovini ir keturios visikai naujos Lietuvos kariuomens uniformos. Blizga sagos, geltoni antpeiai. Klausiau partizan ryinink: Kas aplinkui? Ar ramu? Ryininkas taip pat utikrino, jog aplinkui nepastebjs, kad kas bt drumsts dienos taik ir ramyb. Partizanai Lion, Julius ir Atlantas persireng ir usivilko lietuvikas uniformas, usidjo karikas uniformines kepures. Taip viskas graiai atrod. A pagalvojau, kad ie brangs rbai palengvins rus kareiviams nukreipti savo ginkl taikinius. Pasimatavau savo vark. Uniform sidjau kelionmai. Pagalvojau, jog j usivilksiu grs namo. J dvsiu per didisias ventes. Ms vyrai dar matavo vienas su kitu savo uniformas. Lion labai diaugsi ia nauja jos ivaizda. Staiga pastebjau, jog partizan ryininkas pradjo dairytis alis, paveiktas neramumo ir baims. Nereikjo ilgai laukti, kol pasirod pirmieji 137

enklai, lemi mums tiesiogin ir ia pat grsiant pavoj. Staiga, mike subliov stirnos. Dvi ioko i eglyno. Puol tiesiog ant ms, metsi al ir nubgo laukus. A sakau, jog eisiu pasivalgyti, kadangi kakas vyksta ms pusje ir mena blog nuojaut. Ryininkas dar band nuraminti, kad nepasiduotume baims jausmui, nes nesimato jokio pavojaus. Nedelsdamas nujau prie pelks. iriu tol. Nieko nesimato. Tuo metu mike subliov dar viena stirna. Pasilipau ant kelmo. valgausi per pelks uimt plot. Matau. Keliu per pelk kakas eina. Atrodo, lyg tai bt beeinanti stambi moteris, usidjusi grbl ant pei. Paeina kelis ingsnius, sustoja ir vl eina. Pasiaukiau Juli, kad jis pasiirt per ironus t judant, lyg tai bt moters, asmen. Julius pridjo ironus prie aki. Tuojau pains sako: Eina ne moteris. Rus kareivis ingsniuoja usidjs lktin kulkosvaid ant pei. Julius man padav savo ironus. Tuojau pat atpainau rus kareiv su kulkosvaidiu ant pei, einant keliuku per pelk. Kautyns Mudu su Juliumi parbgome stovykl. Tai buvo 1953 met pavasaris. Mes tuojau suklme visus, pranedami, jog rusai slenka ms kryptimi. Ryininkas tuo metu jau buvo i stovyklos dings, perbgdamas miko tankumyn. Lion, dar nepatikjusi, sako, jog mums gal tik taip bsi pasirod. Mes susigriebme savo kelionmaiius i miko ibgome palauk. Julius sak, kad bgtume laukus, nes mike yra rus kareiviai, um pozicijas prie mus. Palaukje nesimat nieko tartino. Taip mes susilenk, senu grioviu, bgome per laukus link viekelio. Niekas neaud. Lion vl ragina grti atgal mik, kur mums pavojus buvs tik per klaid pasirods. Bet a sakau, kad tik greiiau bgtume pasirinktu keliu, kol dar nevlu. Staiga irim, kaip viekeliu nuo Rietavo atvaiuoja prie mus didelis dengtas sunkveimis. Mes iokome nuo viekelio. Sunkveimis tuo tarpu pravaiavo gal tik per imt metr atstumu nuo ms. I sunkveimio m okinti kareiviai. Bgo per viekel. Mes perokome per griov, esant alia viekelio. Pasileidome bgti per laukus. Atvaiavusieji mums aukia rusikai: Sustokite, banditai, ir pasiduokite, esate apsupti. Atsakydami mes jiems paleidome kelias automat serijas. Kareiviai sukrito griovius ir m mus audyti. Ir i miko puss prie mus atsivr 138

kulkosvaidi ugnis. Apaudomi buvom i dviej pusi. I sunkveimio iokinjo apie dvi deimtys kareivi. Visi pasileido bgti mums u aki, taikydamiesi mus apsupti i prieingos puss. Mes atsiaudydami greitai bgome. Partizanas vogeris Atlantas bgdamas suklupo. Atsikl ir vl bgo toliau. Bgo toliau, nors kulka jam sueid koj. Bgdami atsidrme ant kalno, prie didelio kio. kyje dideli pastatai ir daug medi. Kai bgome to kio kiem, mus sutiko nusteb kio gyventojai, nesuprasdami, kas ia vyko. Prijome prie ulinio. Atsigrme vandens i kibiro. Neturjome n valandls laiko atsigauti. Rus kareiviai vl m audyti mus i automat ir kulkosvaidi. Atideng ugn i dviej pusi. Mes sugulme kakoki duob. O aplinkui, sodyboje, byra pastat lang stiklai nuo kulk, vengia arkliai. Kiti arkliai jau paauti, raitosi pakinkyti veimus. mons kaip netek proto bgioja pirmyn ir atgal, nesurasdami vietos, kur pasislpti. Mes jiems aukiame, kad sugult ant ems. Tuo tarpu mes suradome tinkam prog ir atidengme savo ugn kareivius. Kareiviai sustojo mus audyti. Naudodamiesi ta proga mes pakilome ir pasileidome bgti pakaln per laukus. Kareiviai pakilo apaudydami mums i paskos. Mes bgome atsiaudydami. Taip ir bgome gal kokius penkis kilometrus leisdamiesi pakaln ir vl sustodami, kur nors trobelje ant kalno, ir vl pakaln. Prabgome per Daugd kaim. Kareiviai mus laik prispaud didele savo ginkl ugnies persvara. Mes atakavome pavieniais taikliais viais. Pavargome. Numetme savo kuprines ir skarmalus, kad bt lengviau bgti. Partizanas Atlantas dar kart suklupo ir sako, kad dl skaudanios kojos nebegals toliau eiti. A pamiau Atlanto dirus su oviniais ir pusiau automatin autuv. Jis pasiliko sau tik pistolet. Partizanas Julius Vaivila-Julius pam Atlant u paranks, pagelbdamas jam bgti. A bgdamas laikiausi j upakalyje atsiaudydamas, taip sulaikydamas persekiojanius kareivius, kad nesutrumpt distancija iki ms gynimosi linijos. Pribgome iki mao mikelio. ia kareiviai mus pradjo audyti i kulkosvaidi ir automat. ol po kojomis raitsi nuo kulk. Kareiviai aud paemiais. Dar kelios ilgos serijos ir partizan Lion krito ant ems, neitarusi n vieno odio. Dar norjau j pakelti, bet ji jau buvo nebegyva. Tada a pavariau kareiviams i partizano Atlanto pusiau automatinio autuvo vis apkab. Paleist vi salv, matyt, prie skaudiai paliet, nes rus kareivi ugnis staiga nutilo. Partizanas Atlantas daugiau nebegaljo eiti. Mes jam ipjovme lazd, 139

su kuria Juliaus prilaikomas galjo i lto stumtis. jome keliuku per krmus. Jau buvome visai arti didelio miko. Saul, pasislpdama u miko, leidosi tokia didel ir raudona. Kareiviai mus daugiau neaud. Matyt, nustojo mus persekioj. Pakeliui pasitaik dar vienas maas mikelis. U mikelio pasirod maas atviras laukelis. Ms nuostabai, ten mes ivydome vis br kareivi, kurie kak kalbjo, sustoj mojavo rankomis. Matyt, turjo kit uduot, nieko bendro neturini su ms operacija. Mes atsargiai, nepastebti, prislinkome visai arti to brio, staigiu antpuoliu paleidome juos savo ginkl ir granat ugnies jg. Ir vl, toliau i lto, bgome savo keliu pirmyn. Ms antpuolis prie brel rus kareivi, matomai, buvo netiktas ir triukinantis, nes kareiviai mus neatkreip jokio dmesio. Perbridome per kanal, skiriant palauk nuo miko. lindome didel mik. Buvome labai pavarg, bet dar reikjo eiti. Jau temo. Dar tolokai jome miku. Partizanas Atlantas atsisdo ir pasak: Jau daugiau nebegaliu pajudti. Tada su Juliumi nujome artimiausi kaim. Sutemo tamsi naktis. Ujome pas nepastamus kininkus. sakme mums pakinkyti arkl ratus ir vaiuoti kartu su mumis. Paguldme partizan Atlant veim. Vaiavome miko keliuku iki auros. Paleidome mogel su arkliu ir ratais namo. Pasidarme iokius tokius netuvus. Neme Atlant netuvuose dar kelis kilometrus. Taip mes pasiekme sen ir jau apleist partizano Juliaus Vaivilos-Juliaus bunker. Igaudme rupes ir gyvates, ismme vanden, sirengme minktus gultus i egls ak ir kerpi, usidegme ibalin lemp. Atlant paguldme minkt gult bunkeryje. mme nurenginti savo sueist vad. Batai buvo pilni kraujo. Drabuiai kruvini, kulk sukapoti. I naujos lietuvikos uniformos liko tiktai skarmalai. Kai pabaigme nurengti, net nuogstis mus pam, kaip galjo is mogus igyventi, tiek kulk sukapotas. Paild vandens, nuplovme Atlant. Jo dein koja buvo perauta kiaurai vir kelio. Kair ranka perauta dviejose vietose. Kair koja buvo kiaurai perauta dviejose vietose emiau kelio. Ir dar radome apie 50 vairi lengvesni drskim ir sueidim. Aptvarstme aizdas, itepme vaistais, kiek galjome apriome. Po to igrme po 100 g rugins namins degtins. Visi trys umigome tuo miegu, kai nuovargis yra tiek stiprus, kad tam momentui grina visik laisvs jausm, nutrindamas i atminties visus tuos siaubo pergyvenimus, ia pat tik prie por valand paspendusi mogaus gyvenim ant siauro slenksio tarp gyvybs ir mirties.

140

Gyvenimas bunkeryje Vliau suinojome, kad ms gaudyti buvo atvaiav penkios deimtys kareivi. Tos dienos kautynse prie rus kareivius mes kovos lauke palikome partizan Lion. Partizanas, brio vadas Povilas BagdonasAtlantas buvo ypatingai sunkiai sueistas. Julius Vaivila-Julius ir a ilikome be sunkesni sueidim. Atsipalaidav nuo mus persekiojani enkavedist, apsigyvenome savo sename bunkeryje. ia itis mnes buvome usim, gydydami savo vad Povil Bagdon. Per t laik mudu su Juliumi jome kaimus parsineti vaist ir maisto. Rpinoms ovini atsarg papildymu. Mes gyvenome mike ant ribos tarp Rietavo ir Varni valsi. ita vietov buvo maiau strib sekama, kadangi pastarieji siautjo pasidalin valsi administraciniais paskirstymais. Kaimuose buvo ramu. Atlantas, jei kas nutikdavo rimtesnio ar staigaus pavojaus metu, mgdavo sakyti savo patarl: Jezulliau, miestai vaikto. Kai igijo Atlantas, mes persikraustme savo namus bunker Paulausko mike, Plungs valsiuj. Rus kareiviai neleido mums ia ramiai gyventi. Dienomis siaut po mikus ir krmus. Naktimis slapukai slampinjo prie gyvenviei, prie keliuk mike, pamikm. Kelias dienas gyvenome savo bunkeryje Paulausko mike ir nutarme eiti kitur, kur gyventi buvo ramiau. Julius Vaivila-Julius ir brio vadas Povilas Bagdonas-vogeris, Atlantas ijo savo apylinkes. Mudu su Jonu Parimskiu ijome Gorskins mik Teli rajone. Isikasme sau bunker Bijeikos mike tarp Smilgi ir Rimui kaim arn valsiuje. Ms naujas bunkeris (2 m aukio, 4 m ploio, 6 m ilgio) rengtas su visais patogumais, kokius tik manoma turti iomis slygomis. Jo viet inojome tik mes du. Nei ryininkams, nei kit vietovi partizanams nenurodme savo naujos gyvenamos vietos. ia gyvenome ir miegojome ramiai. Su Antanu Kumlyiu ir Domininku akiniu retkariais susitikdavome sutartoje vietoje. Su Juliumi Vaivila-Juliumi ryys nutrko. Su Eglute susitikdavome sutartoje vietoje, bet Paulausko mik eiti buvo nemanoma. ia gyvenant prisidjo nauja bda. Mano bendraygis, 50 met amiaus partizanas Jonas Parimskis susirgo nervine liga. m vaikioti po mik ir kaimus vienas, ginklus paliks bunkeryje. Su manimi niekur 141

daugiau nebeidavo. Vliau visikai susirgo nervine liga. Puol mane kirviu ir reikalavo, kad a j nuvesiau pas vyriausi partizan vad Vlad Montvydemait. A paaikinau, kad neinau emaii apygardos vado gyvenamos vietos. J. Parimskis usispyr, tvirtindamas, jog a slepis partizan vyriausio vado adres. Galop Jonas man pagrasino, jeigu a j nenuvesis pas apygardos vad, jis kirviu nukirsis man galv. Susiklosius tokioms slygoms, a isiskyriau su partizanu Jonu Parimskiu. Paliks patogiai rengt bunker ijau. Nukeliavau pas Stepon Baltiej, gyvenus Gaiupi kaime, Plungs valsiuje. Jis mane nuved pas monos brol Stas Burb, gyvenant Gilindn kaime, Teli rajone. Ten buvo ramu. A vl isikasiau bunker, aprpint visais patogumais. S. Burba inojo mano bunkerio viet. Ateidavo aplankyti Steponas Baltiejus, su kuriuo susitikdavome sutartoje vietoje. Jis man papasakodavo visas naujienas apie gyvenim kaime. Susitikdavau su Eglute, bet jai bunkerio neparodiau. Po Gaiupi, Purvaii ir libin kaimus kareiviai siaut dien ir nakt. Ten buvo pavojinga eiti. ia gyvendamas suinojau, jog enkavedistai sugavo partizan Jon Parimsk gyv. 1953 met ruden, prie Tver, enkavedistai i pasal uklupo partizanus Juli Vaivil-Juli ir Povil Bagdon-voger, Atlant. Enkavedistai Juli nuov, P. Bagdonas pabgo. Naujuosius 1954 metus sulaukiau bunkeryje, Gilindn kaime. Eglut ateidavo retai. A irgi maai kur ieidavau. Parsineu valgyti. Miegu bunkeryje dien ir nakt. 1954 met iem kareiviai surado ir nelauktai uklupo partizan bunker Keturaki mike, arn valsiuje, kuriame slpsi Antanas Kumlytis ir Domininkas akinis. Juos sugavo gyvus ir dar pritrenk garso banga. Taip, mano gyvenimo naujienos lidnos. 1954 met iem itisai pragyvenau bunkeryje Gilindn kaimo mike. Mano ryininkas buvo Stasys Burba. Jo kis buvo u vieno kilometro nuo mano bunkerio. Jis turjo mon ir augino tris vaikus. Kartais ueidavau pas juos namus pavalgyti kart barsi, bet labai retai. Gyvendamas Gilindn kaimo mike bendravau su Burbos eima ir senute, kuri man savo pavards nepasak. Senut mikelyje nuo kolkio pareign slp eril. Sutemus vakarui ir anksti ryte senut jo mik erti ir girdyti savo mylimo arkliuko. Gilindn kaime enkavedistai retai kada pasirodydavo. O Gaiupi, Purvaii ir libin kaimuose labai 142

siaut enkavedistai, stribai ir visokio plauko slapukai, kurie soviet policijai pranedavo bet kuo tariamus, kaltus ar nekaltus, kaimo gyventojus. Tose kaimuose nemanoma apsilankyti. Dienomis stribai bastsi po kaimus, o naktimis slankiojo slapukai ir sddavo prie gyvenamj nam lang. Buvo labai pavojinga ueiti pas pastamus mones paprayti valgio. Dienos metu, apsirengs civiliais drabuiais ir trumpu ginklu rankose dar rizikavau pasimatyti su savo pastamais ir patikimais monmis. Visi gyventojai bijojo, kad nebt strib susekti. Ujus pas pastamus mans pra, kad daugiau nebesirodyiau, nes yra sekami. Visi mano patikimi mons, kaip susitar, patar pasiduoti soviet milicijai, nes esu liks tik vienas gyvas partizanas ir nieko nenuskriauds. Po daugelio met, per kuriuos partizanai nepalenkiamai prieinosi soviet okupacijai, j gretos sunyko ir jau i kova prijo prie liepto galo. Lietuvos mikuose jau nebra miini, kuri vardu tiek tkstani jaun vyr padjo savo galvas, tikdamiesi ikovoti Lietuvai laisv. iuo momentu koks kitas likimas gals mans laukti, jeigu ne bespalv mirtis, bet jau anapus kovos lauko rib. Ujus pas patikimus mones, kur anksiau buvau pamaitintas, dabar jau prao greiiau ieiti. Norjau nusiauti, bet geri mons mane perkalbjo. A per vis savo gyvenim niekamblogo nesu padars. moni neaudiau. Geresns dienos niekada nemaiau ir prie akis turiu dar vis gyvenim. Po Stalino mirties ijo statymas, pagal kur, pasidavusiems nelaisv partizanams, bsianti dovanota gyvyb. Taip a, prijs savo gyvenimo liepto gal, nutariau pasirinkti t keli, kur dar adjo gyvenimo viltis, nors ir be pasitikjimo savo buvusi prie paadams. A nujau pas libin apylinks komiteto pirminink Ben Grikt, kuris tuo metu jau gyveno libin klebonijoje su mona ir vaiku. A jam atidaviau ginklus ir pareikiau: Pasiduodu. Tuo laiku atjo libin fotografas Juozas Juka ir mane nufotografavo prie ydini jazmin krmo. Po to mudu su kolkio sunkveimiu Griktu nuvaiavome Plung. Ten nujome milicij. Griktas atidav mano ginklus milicininkams ir mane kartu, o pats ijo. Apstojo mane i vis pusi milicininkai, lyg velniai aplinkui prauvusi di. Pradiai udar mane karcer. Po to, laikui bgant, tard visokiais bdais, gsdino, num pirt antspaudus, fotografavo i keturi pusi. Klaus kur gyvenau, kas dav valgyti, kokius kitus mikinius inau ir daugyb vairiausi klausim. Savo paaikinimuose paaikinau: Gyvenau 143

mike. Valgyti gavau visur, kur pareikalaudavau, nes buvau ginkluotas. Mikini daugiau nepastu, nes j jau nebra. Mane tard enkavedistai, stribai, milicininkai. Gal gale nerod, kad biau nusikalts ir apkaltintas mogudyste. Taip, vien dien, atjo pas mane karcer nuskurdlis stribas Ignas Gagilas ir prane, jog esu laisvas. Jis man teik ijimo laisv paymjim. Su iuo dokumentu gavau gimimo liudijim ir pas. Turdamas mintus dokumentus, atjau karin komisariat. Gydytojai patikrino sveikat. Idav paymjim, kuriame raoma, kad esu rezerve. Gyvenamj viet nurodiau: Plungs m., Vandens gatv, pas Danut Daukantien. Gavau darb Plungs kooperatyve, krovju. Kaip buvs kalinys, turjau kas penkt dien registruotis vietos milicijoje. 1954 met liepos mnes vediau Janin Gedvilait. Jauna mergait daug padjo partizanams, buvo aktyvi ryinink, turjo slapyvard Eglut. Abu ivaiavome gyventi Klaipd. ia u ky pasisek prisiregistruoti Melnragje. Dirbau tryliktame geleinkelio ruoe sezoniniu darbininku. Mano vargai su soviet milicija, NKVD ia dar nesibaig. Netrukus prie mans prisikabino enkavedist agentai, versdami, kad a pereiiau slapt NKVD tarnyb, kaip nipas sekti politinius vykius savo darbo ir gyvenamoje aplinkoje. A kategorikai atsisakiau. Tada jie mane pam kariuomen ir ive prie Ladogos eero, netoli Leningrado. Ten kasiau apkasus skirtus apsaugai nuo atomins bombos, skirtus patalpinti prielktuvines patrankas. Valgyti dav blogai. Mano svoris nukrito iki 49 kilogram. Po keturi mnesi darbo mane paleido i kariuomens. Parvaiavau Klaipd. Dirbau tryliktame geleinkelio ruoe. Daugiau NKVD prie mans jau nebesikabinjo. Geleinkelio tarnyboje dirbau du metus. 1956 metais pradjau dirbti Klaipdos laiv statykloje. Pradioje dirbau mokiniu, vliau laiv surinkj skyriuje. 1963 metais dirbant ypatingai triukmingoje darbo vietoje man sprogo vienos ausies bgnelis. Per pus susilpnjo klausa. Nuo tada mane perved netriukming darbo viet. Dirbome kartu su mona. mona metal gr, a dirbau altkalviu. Klaipdos laiv statykla skyr trij kambari but. Iauginome ir ileidome gyvenim dukr ir sn. 35 metus dirbau valdik darb. Ijau utarnaut poils. U darb gaunu pensij. Gyvename laisvoje Lietuvoje.

144

JUOZAS GREIVYS-BIELSKIS IR RAIMONDAS BIJEIKA-MAELIS, KRUKIS Prisiminimus pasakoja Marija Kondrotait Osipova, Leono (g. 1931 07 17), gyvena Teliuose. Tvelis Leonas Kondrotas, Tomo (g. 1884 07 17) ir dukra Marija Kondrotait LLA kari partizan rmjai. Marijos brolis Juozas Greivys, Igno, slapyv. Bielskis (1928 04 191949 05 21) LLA emaii apygardos atrijos rinktins arn brio partizanas. Marija Kondrotait Osipova 1948 05 22 itremta i Lietuvos u LLA kari partizan rmim Krasnojarsko krat. Lietuv gro 1968 metais. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2003 03 22/04 26. Marija Kondrotait gim Smilgi kaime, arn valsiuje, Teli apskrityje. Tveliai turjo savo 21 hektar ems ir papildomai nuomavo 50 hektar i kaimyno Norvilo. Sodyboje buvo: gyvenamas namas, jauja, pirtis, tvartai, svirnas, kiaulids. Naujame gyvenamame name galjo gyventi dvi eimos. Dideli kambariai, salonas, prieangis, patalpos seneli gyvenimui. Tvikje sudegus gyvenamam namui, gyvenome jaujoje. Tvelis laik keturis arklius, eias karves. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, valdia paskyr pristatyti valstybei nustatyt grd ir kit maisto produkt norm. Du metus tveliai normas vykd. Tvelio pagrindinis verslas pajam altinis lin auginimas ir j pirminis apdirbimas. Turjo lin mynimo main. Uaugint lin pluot parduodavo Kuinskio Pabedinsko bendrovei Plungje. Bendravo su Augustinaviiumi. kininkas Augustinaviius buvo veds Pabedinsko dukr. ydai buvo tarpininkai. Jeigu tvelis negaldavo parduoti grd, 145 Marija Kondrotait Osipova

lin pluoto, praydavo yd tarpininkavimo. Jiems sumokdavo kelis litus ir preks parduotos. ydai buvo gal ir dori mons, bet mes vaikai, j labai bijojome slpms nuo j. Neturtingi kaimynai, uaugin linus, mindavo su tvelio lin mynimo maina. Kaimynai praydavo tvelio, parduoti j uaugint lin pluot. Neturtingiems kaimynams paddavo atlikti sunkius ems kio darbus. Kaimynai buvo siningi. Jie pas mus ateidavo pjauti ieno, rugi. Svetim darbinink nesamdme. Padjo dirbti du tvelio uauginti pusbroliai. Jie gyveno ms namuose, kol sukr savo eimas. Su kaimynais gyvenome labai draugikai. Reikalui esant, vienas kitam padjome. Prie neturjome. 1931 metais ms senj gyvenamj nam sudegino aibas. Perknijos metu babyt kreno ugn, atsidariusi krosnies dureles. Per kamin lk kamuolinis aibas. Lakst po kambar. Sprogo ir udeg nam. Tveliai u sudegus nam gavo draudim. Turjo 10 hektar miko. Per vienerius metus pagal t met rekomenduojam projekt pasistat nauj nam. Tvelis buvo kinink snus. Mamyt Marijona Greivyt, Igno, g. 1905 m., buvo iuktos dvaro kumeio dukra. Mamyts tvelis buvo nalaitis. J uaugino Rietave, graf Oginski vaik prieglaudoje. Mano babyt taip pat buvo nalait. Jos tveliai ivaiavo Amerik. Neva, negaljo sugrti. J uaugino Rietave, graf Oginski vaik prieglaudoje. Babyt iuktos dvare tarnavo kambarine, o senelis tame paiame dvare kvediu pienininkysts srityje. Kai seneliai mir, j vaikais kaip eimos galva rpinosi dd Antanas Greivys. Viskuo rpinosi. Kai mano tvelis ateidavo iuktos dvar, pokylius, simyljo Marijon Greivyt. Ji buvo kvalikuota siuvja, daininink, okja. Mokjo giedoti, buvo pamaldi, ikalbi, grai. Mamyt augino nesantuokin snel Juoz. Ji draugavo su Julijonu Juka i to paties dvaro. Julijonas dvare dirbo veiku, veiojo ponus, paneles po kitus dvarus. Mama vainjo kartu su dvaro panelmis. Matyt, susidraugavo su Julijonu Juka. Mamyt lauksi vaikelio. J. Juka nebemyljo mano mamyts. Mama pirm savo snel pakriktijo savo pavarde Juozas Greivys, Igno. Uaugs, mano broliukas Juozas sukirpdavo rbus, a susidavau. Babyt turjo daug vairi sijon, vairi rb. Mes paimdavome jos kok sijon, Juozas sukirpdavo, a susidavau. Pasipuodavau. Kartu su broliu Juozu eidavome pasilinksminimo vakarus. Mano babyt ankiau dirbo Kvdarnos v. Mergels Marijos Nekalto Prasidjimo banyioje, vliau Medingn v. 146

Trejybs banyioje katechete. Mokino vaikus katekizmo, kultringo elgesio, ruo vaikus pirmai komunijai. Seku babyts pavyzdiu. Visus savo vaikus imokinau bti tikrais katalikais. To paties be jokio atlyginimo mokau kaimyn vaikus. Kiti mano broliai nenori mokyti vaik mylti Diev. Netoli nuo ms sodybos, gal u puss kilometro, gyveno kinink Buivyd eima. J snus Kazimieras Buivydas ir mano brolis Juozas Greivys buvo itikimi draugai. K. Buivydas mums pusbrolis. Abu kakur ieidavo vakarais. Pareidavo prie rytmet labai pavarg ir nusitep. Bijojo, kad j motinos nesuinot. Man duodavo savo rbus iplauti. Iplaudavau, ilygindavau j rbus ir niekam nieko nesakiau. Tuo metu buvau 14 met mergait. inojau, kad jie kak ra, kakur ne. Jie nenorjo mane velti savo kompanij. Brolis Juozas Greivys buvo muzikantas. Mokjo groti bandonija, gitara, armonika. Mokjo dainuoti. Buvo organizavs ei muzikant grup. Grojo oki vakarliuose. Prigesindavo vies ir lapelius mesdavo jaunimo br. Tai padaryti lengviausia muzikantams. Mano tvel Leon Kondrot 1946 metais ive kaljim trims metams. J idav pas partizanus saugumiei inltruotas agentas Juozas Stonys- Katinas. Tvelis 1948 metais sugro i kaljimo prie v. Velykas, Verb etadienio vakar. Namuose buvo trumpai, tik iki itrmimo Sibir. 1948 05 22 nakt vis eim, iskyrus mano broliukus Juoz ir Adolf, itrm Sibir. Sibir itrm mane Maryt 17 m., seser Birut 13 m., brolius Vaclov 8 m. ir Leon 6 m., mamyt Marijon Greivyt Kondrotien, Igno, g. 1905 m., ir tvel Leon Kondrot, Tomo, g. 1884 07 17. Tvelis ivar gyvulius i darins mik. Grdamas pamat, kad ms namas apsuptas, bet sugro. Bijojo, kad mamyt vien su maais vaikais neivet. Vis eim suvar didj kambar. Susodino ant grind. Neleido judti nei dideliems, nei maiems. Tokia buvo 1948 05 22 naktis, ketvirta valanda trys deimtys minui. Tik auo. Tvel pasodino prie stalo, o mes visi sdjome kampe, ant grind. Atvaiavo sunkveimis, prisds soviet kareivi, strib. Dalyvavo stribas Liudas Ginauskas. L. Ginauskas geras mogus, gyveno arnuose. Stribas tveliui sak: Neinojau kokiu keliu vaiuos ir k trems Sibir. A biau jus kaip nors igelbjs, bet negaljau. Mes, lietuviai, negaljome pagelbti. L. Ginauskas pasak kareiviams: dkite jiems duonos, maisto, patalyns ma vaik paguldymui. Mums neleido net pajudti. Visus suvar sunkveim. met maisto ir patalyns. Ve pro Smilgi kaimo koplytl. Vaiavome link arn, pro Vitkaus 147

sodyb. Ten gyveno Juzefa Griguolien, Zimk pusseser, buvusi Vitkut. Jos broliai ir pusbroliai buvo partizanai. Mano broliukas, deimties met Adolfas, bgo i paskos mainos, kurioje sdjo Sibir tremiami jo tveliai, broliai, seserys. Adolfas bgo apie kilometr verkdamas ir aukdamas: Tveli, mamyte, mans nepalikite. Atvaiavus iki Keturaki mokyklos, kareiviai klaus tvelio: Kieno tas vaikas, kuris bgo i paskos sunkveimio? Neinau. Kareiviai vaiuoja mikus. Vea malkas Plung. Paima vaikus mainas. Gal ir jis nori vaiuoti su kareiviais? Tvelis neprisipaino savo snaus. Pirm nakt jis, Adolfas Kondrotas, lidnas miegojo Juzefos Griguoliens namuose. Po kiek laiko iaulio darin arnuose atve Zimkien i aaii kaimo. Jos visi vaikai isibgiojo. Atve kinink Konstantin Balvoi, sen mog, ms kaimo malninink. Atve daug moni. Visus saugojo lauke, lietui lyjant vis dien. Vakare, pradjus temti, ive Teli geleinkelio stot. Suvar vagon. Vagone laik etadienio nakt, vis sekmadienio dien, o sekmadienio vakare traukinys ivaiavo i Teli. Pravaiavus Raudn traukini stot, i miko pasigirdo garss viai. Traukinys sustojo. Sustojus traukiniui, per vagono lang ioko Danielius Paakarnis. Tremtyje vis laik kartu gyvenome su Paakarni eima. Dirbome mike. Neturjome ko valgyti. Po dvi dienas bdavome nevalg. eimose, kuriose buvo daugiau darbing eimos nari buvo lengviau. Tveliui buvo 64 metai, mamytei 43 metai, man 17 met, kiti jaunesni. Mus atve iaurinio ruoo gyvenviet. Gyvenvietje nebuvo rus tautybs tremtini. Gyveno apie trys eimos rus tautybs virinink. iaurinio ruoo gyvenviet buvo kurta mike tarp dviej kaln, padengt ledu, sniegu. Ms vyrai ikas emines. Per vasar jose gyvenome. Atveti vyrai per vasar pastat deimt barak po 20 metr ilgio. Statybai rstus ve i miko. Barako sienose tarp rst djo kerpes. I vidaus puss tarpus tarp rst uglaist moliu, uda kalkmis. Barake trij aukt gultai. Pradioje krosnels buvo padarytos i skardos. Vliau parve krosneles, padarytas i metalo. Pastat kaminl. iemos metu krosnel krenome dien ir nakt. Ant grind pilna blaki. Mama pildavo vanden ant grind. Jos lipdavo sienomis, lubomis ir krisdavo tiesiai ant gulinio mogaus. Jeigu apsigyvenai naujame barake, kuriame dar negyveno rusai, tai dar buvo galima apsiginti nuo blaki. Rusai nebijojo blaki. Mama per nakt degino 2 metr ilgio 148

dervingas puines skalas. Taip nuo blaki saugojo vis eim. Skalos dervingos, labai rko. Visos sienos neaikios spalvos, nes kiekvienos blaks nuspaudimo vietoje likdavo maa kraujo dmel. Dienos metu kovojome su musytmis ir uodais. Tremtyje vasaromis mikuose a medi kamienus pjoviau eglutes sak rinkimui. iemos metu kojomis myniau mol. Mol mynme deimt moni. Gyvi likome tiktai du. I moni kojomis minto molio dar molinius puodukus. Mike juos prikabindavo prie medi. juos tekjo medi sakai. Prisimenu molio mynimo darbo slygas. Lauke 50 laipsni alio. Barake pastatyti du metaliniai peiai. I vakaro atvea molio. Rytmet mol apipila kartu vandeniu. Ilg laik myniau mol kartu su Platakiene, itremta i Varni. Jos vyras buvo garbaus amiaus. Augino dukrel Lion. Ji pabgo i Sibiro, parvaiavo Varnius ir ijo mik pas partizanus. Platakiens snus, gal Tadas, buvo partizanas. Lietuv Lion pabgo su savo draugu studentu Jonu Jankausku, itremtu i Kauno. Tremtyje buvo ir J. Jankausko sesuo Stas, taip pat student i Kauno. Kart pas mane atjo studentas J. Jankauskas ir papra laikrodio. Paklausiau: Jonai, kam tau reikia? Mes bgame, tik niekam nieko. Kur js bgate? Bgame Lietuv. Lionei Platakytei dovanojau 200 rubli ir laikrod. Jaunimas ibgo Lietuv. Ilgai laiko negavome. Lion Platakyt ilipo iauli traukini stotyje. Jos brolis buvo Varni partizan bryje. Lion parvaiavo pas brol. Po dviej met Lion ir jos brol nuov. Sunaikino visus kartu buvusius partizanus. Apie i skaudi netekt man papasakojo Platakien. Po dviej met gavau laik i kaljimo. Ra Jonas Jankauskas: Maryte, neatsiuniau tau nei pinig, nei laikrodio. Esu skolingas. Mane sum Krasnojarske. U pabgim nuteis trims metams laisvs atmimo. Atlikus bausm kaljime, vl parve ankstesn tremties viet. Jono sesut Stas sum Maskvoje. U molio mynim gaudavau du kilogramus duonos per par. Tvelis vainjo su jauiu, gavo 600 gram duonos. Broliukai, sesut ir mama gavo 800 gram duonos. Kito maisto neturjome. Tvelis, pasikinks jaut, sak statines ve i miko sandl. Kiti arkliais ve i ito sandlio kit sandl prie kelio. I ia krov sunkveimius ir ve Tinsk. I Tinsko gabeno 149

Barnaul. Vliau tvas kartu su mauoju broliuku Leonu, padjo rinkti sakus. A riau eglutes pu kamienus. Juozas Butelaitis i aki rajono galando rankius. Jis man sakydavo: Vaikeli. Tu, vaikeli. Kokia tu esi kankin. Broliai, seserys jauni, tvai seni. Atnek vakare savo rankius man namus. Prisimenu darbinius rbus, kuriais apsivilk jome mik rinkti sak. Dvjome kelnes, palaidinukes. I kojins tvelis padar tinklel ant veido. Pusiau perpjaut paklod usidengdavau ant pei. Mike skraid daugyb ma museli mokara. Jos skraid kaip debesys, visur lindo. Negaljom nei i kambario ieiti. Nebuvo kuo kvpuoti. Dirbdavome apsimov ilgas pirtines. Visada suprakaitav. Turjau graiausias, ilgiausias kasas. Pradjo plaukai slinkti nuo kario ir prakaito. Mike buvo rengtos laikinos sak saugyklos. Jos truput kastos em, virus apdtas egli akomis ir apmesta emmis. jimui anga panai dur ang. Angos priekyje usikurdavome lauel. Atlikusi visus gamtinius reikalus, prijusi prie lauo, su dmais i kelni ivarydavau maas musytes. Palikusios rbuose, musyts skaudiai sukandiodavo jaun od atsirasdavo spuogai. Kart, tupint mike, tutinantis, lk didiulis musyi spieius ir pataik mano kelnes. Cypdama, aukdama bgau prie sak saugyklos apie 200 metr. Gerai, kad netoli buvo ttis. Igirdo mano auksm. Atbgo. Greitai ukr lauel. Nutemp kelnes, pilnas ma musyi. Kitaip biau mirusi. Ne man vienai taip atsitiko. Buvo ir kitiems toki nemalonum. Vaikams reikjo eiti mokykl, man su tveliu darb. Mano maasis broliukas Leonas lank vaik darel. A tris metus kojomis myniau mol. Vos nenumiriau. Sirgau ltiniu plaui udegimu. Kraujais spjaudiau. jau ir virtau. Buvo pavasaris. Netoli gyveno kolkieiai. Pardavinjo unis. Mamyt i kolkiei nupirko un. Penjo. Paskerd. Tirpd uns taukus. I msos tirpd spirgas. A neinojau, kad visa tai i uns msos. Pasigardiuodama valgiau. Kad biau inojusi teisyb, biau nevalgiusi. Gal biau pasirinkusi mirt. Gyveno Blozneli eima i Kauno. Bloznelis ir jo dukra buvo gydytojai. Bloznelyts vyras, aukto rango Lietuvos karininkas, kaljo kitame lageryje. Jo tveliai gyveno Amerikoje. Atsiunt vaist. Ir man dav penicilino. Isigydiau plauius. Mike oras varus. Buvau tokia silpna, kad per plon lazdel negaljau perlipti. Susipindavo kojos ir apvirsdavau. Man tada buvo 19 met. Naujj met, gegus pirmosios, spalio ventms kiekvienam 150

mogui duodavo po du kilogramus margarino, po pus litro aliejaus, kruop, cukraus, duonos. Druskos galjai pirkti neribot kiek. Viskas buvo apribota normuota kortelmis. Tokia tvarka buvo iki Stalino mirties. Po Stalino mirties galjome nusipirkti kruop, cukraus. Darbui mike dav achtinius kalious uriestais galais. Kalioai buvo vienodo dydio, pritaikyti vyr kojoms. Mano kojoms reikia ma bateli. Mike ols auktos, lapios. Iki juosmens lapia vaikiojau. iem mike daug sniego. Slidinjome su slidmis. Reikjo paruoti medi kamienus sak surinkimui vasaros laikotarpiu. Pati dirbau detales tvirtinimui prie medi kamien. Sakus rinkau 10 met. Jeigu nebiau dirbusi vyrik darb, visa ms eima bt mirusi i bado. mik ieidavau 10 valand ryto. Pareidavau i darbo 10 valand vakaro, kartu su tveliu. Kitose eimose buvo 5-6 darbingi mons. Jie duonos gavo soiai. Juoksi i mans, kad nuo tamsos iki tamsos dirbu mike. esnakai erema mus igelbjo. Iki iol mano dantys buvo sveiki. Vyrai dar statines sak supylimui. Meistrai mamytei padar nedideli statinaii. Mikuose grybai beveik neaugo. Pamikse augo gruzdai, piens. Mama pririnkdavo mint gryb, suslgdavo iemai. Mikuose augani esnak lapai panas konvalij. Jie gumbeli emje neturi. Kvapas net aitresnis u Lietuvoje auginam esnak. Mama esnak lap pririnkdavo daug. Kaip kopstus paruodavo iemai. Ji buvo ypatingai darbti. Prie pat barako augo miko mediai. ems, paruotos bulvi, darovi sodinimui nebuvo. Prie barako mama suvarpydavo ems lopinl. Pasodindavo bulvi. em derlinga. Uaugdavo daug bulvi. I vokiei tremtini gavo soros. iaurinio ruoo gyvenviet buvo atveti vokieiai, suomiai, latviai, ukrainieiai, o lietuvi daugiausia. Vliau susipainome su apylinkmis. Radome kelis maus upeliusir daug juodj serbent. Mamyt diovino juodj serbent lapus. iem grme j arbat. Uogas diovino. Rinkome brukni, mlyni uogas.Grme brukni arbat. Ikirst medi plotuose augo aviets. Tremtiniai, atveti 1940 metais, jau buvo priprat prie tokio gyvenimo. Jie savo patarimais padjo mums igyventi. Vliau mama nusipirko ma okyt. Ji susilauk oiuk. Primeldavo stiklin pieno. Pirmieji 45 gyvenimo metai iaurinio ruoo gyvenvietje buvo labai vargingi. Sriub virdavome i sutarkuot bulvi, esnak lap ir vandens. Toki sriub valgme su duona ir taip pavalg dirbome sunkius darbus.. Kol buvo gyvas mano brolis, emaii apygardos atrijos rinktins 151

arn brio partizanas Juozas Greivys, gavome 4 ar 5 siuntinius i Lietuvos. Vargas Juozas, pats neturdamas maisto, vaikiojo pas gimines, pra atsisti mums maisto. Kai brolio Juozo nebeliko, nebegavome n vieno siuntinio. Mano brolis partizanas Juozas Greivys-Bielskis, Danut ir partizanas Raimondas Bijeika-Krukis, Maelis para man laik trmimo viet, iaurinio ruoo gyvenviet. Su R. Bijeika buvome draugai, gyvenome viename kaime. Para meils laik: pra prisiminti egl, prie kurios sdjome, buiavoms. Prie laike minimos egls mano tvelis buvo ukass j ginklus. A vienintel inojau tvo visas paslaptis (buvau labai itikima). Gavus laik, tuoj ikviet komendantr. Klaus, ar pastu laiko autorius. Laike buvo minimi tik vardai, pavardi nebuvo. Brolis Juozas pasivadins Danuts slapyvardiu, o Raimondas Maelis. Komendantroje paaikinau: Negaliu j atsiminti. Esu grai mergina. Turiu daug gerbj. Ir bdama ia turiu gerbj: rus apie 20, suomi apie 10, vokiei apie 5, ukrainiei apie 10. Negaliu vis atsiminti. Suvaidinau neproting. Udar mane rs. Sdjau vis nakt. Iauus rytui paleido. Tard, tard. Buvau 17 met mergait nepilnamet. Kai uaugau iki pilnamets amiaus, komendantra vl pasikviet. Tardytojai kak nujaut. Mano virininkas tikras rusas Borisas Michailoviius Burzovas kartu su meistru Pradiedu atjo komendantr, pam mane u paranki ir isived. Tardytojui paaikino: Marija Kondrotait geriausia darbinink, nuoirdiausia mergait. Ko js be reikalo tardote? U tai, kad mane apgyn nuo komendantros darbuotoj, saugumiei, myniau mol kojomis. Komendantas buvo lenkas. Jis man paaikino: Tu neisiteisinsi. Yra atsistas dokumentas. taria vis js eim. Kaip netars, jeigu brolis partizanas. Su gyvenviets virininku bk velni. Jie gali tave ivaduoti. Komendantas gyveno u 20 kilometr ir jam priklaus apie 20 toki gyvenviei kaip iaurinio ruoo. U ypatingai sining darb gyvenviets virininkas Borisas Michailoviius Burzovas mane ivadavo nuo komendantros darbuotoj persekiojimo. Apie tai niekas neinojo. Lietuvi tarpe buvo skundik. Mes buvome tikri katalikai. Jeigu dabar mons taip siningai tikt Diev, tai bt ypatingai gerai. Buvome tikri lietuvininkai. Tremtyje susirinkdavome ma, atskir butel, vietoj banyios. Prie ventes mama ir senoji Velaviien j puodavo kryiais, ventais paveikslais. Meldme tas paias maldas kaip Lietuvoje. Gyveno tremtinys, garbaus amiaus Velaviius, 152

atvetas i Lietuvos. Jis kriktijo, teik santuokos sakramentus. Velaviius daug met Lietuvoje dirbo banyios komitete ir inojo kaip atlikti vairias banytines apeigas. Prie ventas Velykas kiekvien vakar barake giedojome giesmes Graudius verksmus. vent Velyk ryt meldms. Pas mus atvaiuodavo kunigai tremtiniai. Kunigai klaus lietuvi tremtini ipaini. Mano mamyt lietuvi vaikus ruo pirmai komunijai. 1940 metais Plungs v. Jono Kriktytojo banyioje pirmos Komunijos ventinimus suteik klebonas Juozas Alauskas. iaurinio ruoo gyvenviet atvaiuodavo kunigas Pukys. Jis kaljo Taiete. Atvaiuodavo traukiniu apie 100 kilometr. Kunigas Pukys klaus ipaini, teik santuokos sakramentus, kriktijo mauosius. Kriktijo ir rus vaikus. Kunigas Pukys atvaiuodavo apsirengs kostiumu, o lagamine turjo reikiamus rbus. Tik po penki met tremties, leido atvaiuoti kunigams. mikuose esanias tremtini gyvenvietes kunigai nevaiuodavo. Atvaiuodavo Miegrankos geleinkelio stoties gyvenviet. Kart tveliui nupirkau nauj striuk. Jis jos nesivelka. Sako: Kokia ia striuk? N kilogramo nesveria. Vaikto apsivilks kailiniais, aptrauktais namuose austo milo mediaga. Labai saugojo savo senus kailinius nuo vagi. Vliau paaikjo, kad tvelis savo kailiniuose buvo pasislps Lietuvos trispalv vliav. Bijojo prarasti kailinius, kad kas neiniekint vliavos. Bdami tremtyje, Sibire, garbaus amiaus tremtiniai i Lietuvos, tris kartus buvo ikl lietuvik trispalv. Kart per rinkimus visus tremtinius ivar psiomis balsavimo apylink. Trys lietuviai kininkai: Velaviius, mano tvelis Kondrotas ir Petkeviius, nujo balsavimo apylink. Nuj balsavimo apylink pasdjo, prijo prie balsavimo urnos, tris kartus suuko: O ir parjo. Pareignas vl varo juos balsuoti. Sako: Js nebalsavote. kininkai aikino, kad balsavo visi trys. Pareignas lietuvi tremtini klausia: Kaip js balsavote?. Jie sako: Balsuoti, tai kauti. Prie balsavimo urnos tris kartus suukome: O. Vl juos psius ivar 12 kilometr balsuoti. Pareignas ant arklio lietuvius lydjo. Trys kininkai i Lietuvos vl prie balsavimo urnos pakavo ir ijo. Pareignas klausia budini rinkiminje apylinkje: Ar seniai buvo balsuoti? Sako: Buvo. Tris kartus suuko ir ijo. Komendantas sak, kad seniems monms reikjo paaikinti, kaip reikia balsuoti. Seniams po 5060 met. K jiems padarysi? Pagyven kininkai i Lietuvos susitar ikelti tautin trispalv 153

1950 02 16 iaurinio ruoo gyvenvietje. Buvo sekmadienio vakaras. Udeg lau. Jaunimas linksminosi klubo salje. Vliavos iklimo organizatoriai Petkeviius, Bagdonaviius ir mano tvelis Kondrotas. Kuris i j ikl tautin vliav, a neinau. kininkas Bagdonaviius atvetas i Smiltyno kaimo, netoli Lauko Sodos, Teli rajono. Rusai ir kit valstybi tremtiniai neinojo Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo vents. Klube alta. Patalp ild vienas metalinis peius. okome apsivilk paltais. kininkai i anksto nusivijo ilg virv, todl nereikjo lipti med. Virvs pagalba medyje ikl trispalv. Pasibaig oki vakaras. Tada, paklusieji trispalv, nujo prie medio ir j nusim. Tvelis trispalv vl sisiuvo savo kailinius. Pareignai band aikintis, kas ikl trispalv. tar jaunus vyrus. Galvojo, gal balsuotojai seniai. Kit kart tvelis su savo itikimais draugais Lietuvos trispalv buvo ikl Miegrankos geleinkelio stotyje. Tvelis niekur nesiskyr su savo kailiniais. Net namuose nepalikdavo. Sak: Jeigu troba sudegs, a liksiu be garbs. A esu Lietuvos bajoras. Mes galvojome, kad tvelis pradjo blogai galvoti. 1983 11 21 prie mano nam dur Teliuose, S. Daukanto gatvje Nr. 30 girti milicininkai mirtinai sualojo mano tvel. Palaidojome. laidotuves buvo atvaiav mano broliai. Vienas i broli mgsta vejoti. Jis mans pra atiduoti tvelio kailinius. Brolis pasim, apirjo juos ir pamat, kad i po kailini pamualo lenda kakas raudonas. Itraukme Lietuvos trispalvvliav. Dabar supratome, kodl tvelis nesiskyr su savo kailiniais. Jis tiek daug met ineiojo Lietuvos trispalv vliav. Mano brolis ir brolien yra tremtiniai. Tikriausiai brolis isive tvelio daug met neiot vliav. Po deimties met nuo itrmimo, 1958 metais mums leido ivaiuoti i iaurinio ruoo gyvenviets. Itekjau u Grigorijaus Fiodoroviiaus Osipovo, g. 1929 11 21. Jis buvo Banderos kariuomens karininkas, paleistas i kaljimo. Stepan Bandera buvo visos Ukrainos pasiprieinimo prie komunizm partizan vadas. Mano vyras Grigorij Fiodorovi Osipov buvo teistas 25 metams kaljimo. Studijavo Charkovo medicinos instituto treiame kurse. Tuo metu Ukrainai grs okupacijos pavojus. Vyras kaljime kentjo 15 met ir dar 5 metus gyveno tremtyje. Stalinui mirus, penkiais metais sumaino bausm. Vyras mane parsive i iaurinio ruoo gyvenviets Miegrankos geleinkelio stoties gyvenviet. Pagrindinis geleinkelis jung Krasnojarsk su Irkutsku. 154

Nuo pagrindinio geleinkelio medienos iveimui buvo atakos mikus. Viena i toki atak buvo Miegrankos geleinkelio stot. Su vyru gyvenau eis metus. Gyvenant Miegrankos geleinkelio stoties gyvenvietje, vyras labai susirgo. Verk. Norjo mirti Ukrainoje. Palikome visk ir ivaiavome. Ukrainoje gyvenome tik tris mnesius. A su vaikais Ukrainoje gyvenau pusantr met. Mano vyro tveliai gyveno Charkovo srities, Murakovsko cukraus fabriko gyvenvietje. Jie turjo savo gyvenam nam, savo ems sklypel. Kol nebuvo okupuota Ukraina, vyro tveliai buvo kininkai, turjo 120 hektar ems. Uaugino eis vaikus. Kiekvienam paskyr po 20 hektar ems. Grti pas savo tvus vyras negaljo, nes ten buvo daug jo prie. Todl mes parvaiavome Sumo srities Lebedino miest pas vyro seser. Jos vyras dirbo girininku mikuose. Mano vyras kaljime buvo ypatingai iauriai kankinamas, kad ir laisvje nebegaljo gyventi. Jis kaljo Magadane, Norilske. Buvo atvej, kai kalini sargybinis supykdavo. Tada ant ems pripildavo vandens. pelk susodindavo kalinius. Kaliniai sddavo tol, kol patikrindavo vis brigad. Kitos brigados kaliniai atj su lautuvais ilaisvindavo kalinius, alusius lede. Parvaiavus Ukrain, po keli mnesi vyras mir. Mir nuo gaut traum tardym metu. Mans su vyru kitaip nevadino, kaip Hakli. Vyras u tok pasakym su eidjais eidavo mutis. Musi su rusais. Paskutiniu metu buvo zikai silpnas. Vyras mir ligoninje, sulauks tik 39 metus. Palaidojome Charkove, prie tveli. Kartu su vaikais likau gyventi Lebedino mieste. Gavau darb traukini stotyje. Dirbau iemininke, nes neakivaizdiniu bdu buvau baigusi geleinkelio technikum Ninij Ilansk mieste. Ukrainoje labai grai gamta. Ukrainieiai labai mieli, labai geri, bet daugelis neturi lygi teisi su okupantais rusais. Ukrainoje valdinink pareigose visi rusai. Vietiniai gyventojai tik eiliniai darbininkai. Ten gyvendama dirbau kepykloje valytoja. Vliau patikjo kepyklos dispeerio pareigas raiau dokumentus iveamai parduotuves produkcijai. Geresn darb gauti padjo vyro sesuo, nes ji dirbo medicinos mokyklos direktore, o jos vyras dirbo mik kio direktoriumi. Vliau surado darb restorane meistru konditeriu. Ukrainieiai mane nelabai gerb. Nemokjau j kalbos. Kalbjau rusikai. Ukrainieiai klausdavo: I kur ta kacapka atsirado? Ten rusus vadina kacapais, lietuvikai mogudiais. Restorane darbas seksi gerai, bet visi galvojo, kad a rus. Niekas neinojo, kad a lietuv. Kart 155

 restoran atjo du vyrai, atvaiav i Lietuvos i ilals. Atvaiavo mik k pirkti statybins mediagos namui statyti. Ukrainoje sukr eimas su ukrainietmis. Tarp savs kalbasi lietuvikai. Apkalba visas moteris. Prakalbinau juos lietuvikai: Vyrai, negalvokite, kad ia js niekas ia nesupranta. Kam js juokiats i ms? Labai nustebo sutik lietuvait. Pasikalbjome. Pasisak ko atvaiav. Sakau: Jums pasisek. Mano vyro sesers vyras yra mik kio direktorius Tikiu jums pads. emaii praym patenkino. Po pokalbio su lietuviais i ilals, ukrainiets mans klaus, kokia kalba kalbjau su vyrais. Atsakiau, kad kalbjome sava kalba, kad kalbjome lietuvikai. Susidomjo i kokio a miesto. Sakiau, kad artimiausi miestai Plung, Teliai. Viena ukrainiet apsidiaug, nes jos snus Plungje laknu tarnauja. Po ilgo pokalbio ukrainiets mane pradjo vadinti Ms Marija. Ukrainieiai rusus vadina negraiais, necenzrikais odiais. Rusai su ukrainieiais labai susipriein. Soviet Sjungai okupavus Ukrain, daug ukrainiei itrm Sibir. Vietoj itremtj apgyvendino rusus. Parvaiavusi Lietuv dirbau. Turjau pinig. Vaiuodavau lankyti vyro kapo. Mane sutikdavo pagarbiai. Ukrainieiai ypatingai gerbia lietuvius, nes j ir lietuvi vienodos pairos okupantus rusus. ino, kad Lietuva buvo Soviet Sjungos okupuota. ino apie partizanin pasiprieinim soviet santvarkai. Man ukrainieiai pasirod draugikesni u kaimynus latvius. Ukrainietis yra kaip emaitis. Pus Ukrainos gyventoj yra pravoslavai, pus katalikai. Mano vyras buvo katalikas. Katalik tikjimo apeigos, maldos nesiskiria nuo lietuvik, tik kalba skiriasi. Po vyro mirties imokau ukrainiei kalb. Dabar savo kambarlyje auginu gles partizan kapo papuoimui arn kapinse, kur su kitais partizanais palaidotas mano brolis Juozas. Nesvarbu, kad jis kito tvo. J pagimd ir uaugino mano mama. Mus abu vienodai iaukljo katalikais, padoriais lietuviais. Juoz a myljau daugiau u savo jaunesnius brolius. Kartu su Juozu esame padar daug idaig. Kart brolis Juozas paruo utais sprogimui. Mane, 1314 met mergait, pasodino mike, nuo savo sodybos u 300-400 metr. Tuo laiku tvelis kaljime kentjo. Pas ms mamyt ateidavo garbaus amiaus mogus Boleslovas Grabauskas. Jis dirbo seninu deimtininku, o iki 1940 met arnuose viraiiu. Jis kiekvienai valdiai tarnavo. Senas, drebaniomis rankomis B. Grabauskas atjs pas ms mam, meilinosi. Mes vaikai, 156

sugalvojome igsdinti sen, kad jis daugiau pas mus nebeateit. Brolis Juozas suvilp, kai senis ruosi ieiti i kambario. A tuoj udegiau virvel su paraku viduje. Seniui gsdinti padtas galingas utaisas. Ieina senis baltu varku. Utaisas sprogo. Purv banga sen aptak. Pasidar visas purvinas. Senis labai isigands bgo aukdamas: Banditai audo. Banditai audo. Parjs arn valsi pasakojo patirtus spdius, kaip j banditai aud. Ms mama buvo dar jauna, grai. Seniai simpatizavo jai. Vaikams mama brangiau u visk. Mums labai nepatiko, kad ms namuose lanksi komunistai. Mano brolis Vaclovas Kondrotas, sulauks 21 metus, uvo Sibire. 1961 01 21audros metu, dirbant traktoriumi, uvirto mediai. arn brio partizanas Stasys Mockus-Kiaun prisimena: 1945 metais pradjau mokytis Teli keturmetje amat mokykloje. Nebaigiau pirmj mokslo met. Pakviet Teli miesto karin komisariat. Dar karas nebuvo pasibaigs. Pam kariniam parengimui. Varinjo po mikus, po laukus, po pusnynus. Buvo iemos laikas. Mus irikiavo prie kareivini. Tuoj sukomandavo: Daina. Tarp ms buvo dainininkas, kaip vliau suinojau, Juozas Greivys. Dainavome dain Palinko liepa alia kelio... Apmokymuose mikuose pavargdavome, sualdavome. Parjus kareivines valgyti nedav. Kas turjo i nam atsines duonos gaball, suvalgydavo. A valgyti jau pas eiminink, kur nuomavau kambar. Nuo tada pradjau bendrauti su Juozu Greiviu. Juoz parsivesdavau pas savo eiminink, savo kambarl, nes turjau plai lov. Miegojome vienoje lovoje. Jau tada buvome neiskiriami draugai. 1949 metais mano tvelius itrm Sibir. Kai atve tvelius traukinio vagon, mano darboviet atvaiavo kaimynas. Dirbau MTS, tai yra main, traktori stotyje, mechaninse dirbtuvse. Jis prane lidn ini, kad tveliai suvaryti traukinio vagon itrmimui Sibir. Meiau purvinus darbinius rbus. Ijau miest. Sutikau seser, jos vyr, kurie atlydjo tvelius Teli traukini stot. Man patar eiti pas tvelius, kartu vaiuoti Sibir. I vokiei valdymo laikotarpio inojau, kas laukia ivetj, itremtj lietuvi badas, mirtis. Galvojau. Ne. Nevaiuosiu. Sesers vyras buvo labai protingas mogus. Ir iandien dar gyvena Vincas Stulpinas tikras Lietuvos patriotas. Sutarme, kad geriau Lietuvos emje ti, negu Sibiro platybse savo kaukelius palaidoti. Parjau kaim, savo 157

namus. Ryte atjo kaimyno Baguo dukra. A jos pasiklausiau, ar neino, kur vaikto partizanai. Ji atsak, kad vakar j sodyb ateis arn brio partizanai, vadovaujami Edmundo Rekaiaus- Lakno. Paadjau ateiti. Dar turjau ginklus paslps: vokik Valter ir rusik nagan. Pasimiau ovinius, ginklus. Atsisveikinau su sesute ir jos vyru. Nujau Baguo sodyb prie pirtels. iriu, stovi sargybinis. Kakur matytas jo veidas. Prijs ariau atpainau Juozas Greivys- Bielskis.Prijau prie jo. Pasisveikinome. Partizanai isimaud. Vliau ir a isimaudiau su eimininku Baguu ir jo snumi. Pavalgme vakarien. Kartu su partizanais ijome Sauils mik. Taip prasidjo partizano gyvenimas kartu su geriausiu draugu Juozu Greiviu. Prie Baguo pirtels apsikabin su Juoz verkme. 1948 metais man buvo apie 19 met. Juozas Greivys-Bielskis apsikabins mane, verkdamas pasak: Stasy, kerysime idavikams, kurie ms tvelius ive Sibir ir kovosime u Lietuvos nepriklausomybs atstatym. Prisimenu, partizanai ieidavome kaim kartu su Juozu GreiviuBielskiu. Mes turjome pinig. Kartais parduotuvs kas itutindavome. Pastodavome keli veant sviest i arn pienins Teli miest. Rasdavome sviesto ir pinig. Juozo Greivio-Bielskio ir mano charakteriai sutapo. Kaime sutikti vaikai mus klausdavo: Dds, dds, kodl neateinate? Vaikams dovanojome pinig. Rudens metu kaimo vaikai lauke bgiojo basomis kojomis, nevariomis nosytmis, be kelnaii. Paimtus pinigus idalindavome tuometinio kaimo vaikams. Pareiname partizan stovykl be pinig. Vienam i brio partizan susidvjo batai. Reikia naujus pirkti. Visi organizuoja pinig surinkim. Partizanai Bielskis ir Kiaun pinig neturi. arn partizan brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas ms klaus: Kur js pinigai? Atsakome: Vaikams idalinome. Brio vadas sodriai, emaitikai nusikeik: Js mylite vaikus? Lyg tie vaikai js bt. Paaikinome: Kaip nemylti vaik. Ms ateitis. Ms Tvyn. Ms Lietuva. Uaug bus prezidentai, ministrai. Brio vadas mus suprato ir tokiems veiksmams neprietaravo. Prisimenu atsiaukimus, kuriuos gaudavome i emaii apygardos vado Vlado Montvydo-emaiio. Juose buvo raoma: Lietuvi susiprotk. Esi lietuvis. Esi katalikas. Nesksk savo tautiei, kad neteist, kad neitremt Sibir. Bk mogus, atsipeikk. Sugrk tikjim. Bk lietuvis. Bk patriotas. Remk partizanus. Nesusidk su stribais. Nesusidk su enkavedistais. Panaaus turinio lapeliai buvo platinami visoje emaitijoje. 158

arn apylinkse du broliai jo strib pareigas. Buvo atvyk i Luoks apylinki ir ijo pas Luoks partizanus. Buv stribai broliai pasim ovini, automatus, vien rusik kulkosvaid usivert ant pei su dviem diskais. Kiek suprantu, mint atsiaukim platinimas, iuo atveju, pasiek savo tiksl. Su Juozu Greiviu visur vaikiojome kartu. Partizaniniame gyvenime buvo ir viesesni dien. Buvo laikotarpi, kai nedavo n vienas partizanas. Tada vis nuotaika pakili. Kartu su Juozu udainuodavome. Visi jauni. Prisimena Maryt Kondrotait Osipova: Noriu papasakoti apie Smilgi kaime gyvenusius kaimynus ir draug Raimond Bijeik-Kruk, Mael. Jis gim Skuodo rajone 1925 02 27. Jo mamyt Antanina Rakauskait. Ttis Vincas Bijeika buvo Lietuvos kariuomens karininkas. Ijs atsarg, nusipirko 40 hektar dirbamos ems ir 10 hektar miko. Gyveno Smilgi kaime, Plungs rajone. Iki ms sodybos trys kilometrai. Mano tveliai ir Bijeik eima tarpusavyje labai bendravo: kartu ruo balius, kartu vent eimos ventes. Raimondas turjo brol Vytaut, kuris baig Kauno medicinos institut. Ivaiavo Australij. Mir 2001 metais. Dar yra gyvas Algirdas Bijeika, gims 1931 metais, gyvena Barstyi kaime. Vokiei valdymo laikotarpiu dar buvau jauna. Bijeika dirbo LLA Vanag grups vado Jono Jasinaviiaus pavaduotoju. Vainjo pilku veimu. Vilkjo pilk uniform. Drausmino komunistus Plauskini kaime. Plauskini kaimas yra prie kelio Medingnai Tverai. Pro ms sodyb pravedavo suimtuosius savo tab. Suimtiems vyrams duodavo gerti. Kadangi Jonas Jasinaviius ibgo Amerik, vadovavim LLA Vanag grupei, sikrusiai Smilgi kaime, perm Raimondas Bijeika. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, Raimondas Bijeika ijo mik pas partizanus. Ms vyrukai slpdavosi, kai nenorjo eiti tarnauti Soviet Sjungos armij. Savo bendraminius vokieius Bijeika paliko ms kaimyno, gero tvo draugo, Kazimiero Garbeniaus sodyboje. K. Garbenius buvo mediotojas. Ms tvai buvo Garbeni vaik kriktatviai, o Garbeniai ms kriktatviai. Garbeni sodyboje buvo lik du Lietuvos kariuomens karininkai i Kauno ir trys vokiei karininkai. Kakas prane saugumieiams. Upuol enkavedistai ir stribai. N vienas nepasidav gyvas. Neijo i bunkerio. 159

Mergait, Bron Garbenit, g. 1931 m., kuri slapta ne valgyti, sum. eimininkas, kininkas K. Garbenius pabgo. Vliau K. Garbenius parjo pas mano tvel slptuv. Gyveno vis iem, kol pavasar galjo ieiti kitur. Naktimis K. Garbenius miegojo kambaryje. Dienomis buvo slptuvje, rengtoje gyvenamame name tarp dviej sien. Vincas Bijeika, Antanina Bijeikien ir j snus Algirdas norjo ivaiuoti Vokietij. Pravaiavus Rietavo miestel, sulo veimas. Sugro savo sodyb. Tuo momentu j snus Raimondas jau buvo mike pas partizanus. Tvelis dav rat veimui. Bijeikai patais veim ir ivaiavo savo sodyb. Kantaui kaimo vietiniai rusai jau buvo apsigyven Bijeikos kyje, samdytus darbininkus ivar. Parvaiav Bijeikai dvi paras gyveno savo kyje. Vietiniai rusai sumu teist kio eiminink Bijeik, sum ir ive kaljim. Antanina Bijeikien, pasimusi savo sn Algird, nakties metu ibgo psiomis. Prisimenu Raimondo Bijeikos tvel. Buvo labai santrus, labai protingas. ms sodyb atvaiavo Vincas Bijeika ir Antanina Bijeikien. Mano tveli sodyba buvo 50 metr nuo kelio arnai Medingnai. A. Bijeikien jo kambar, atsigr pieno. Vincas Bijeika atsisveikino su mano tveliu ir lidnai patikslino: inok, ilgai nebegyvensiu. Neprajo daug laiko, kai Antanin ir Vinc Bijeikus itrm Sibir, nes V. Bijeika buvo Lietuvos kariuomens karininkas kapitonas, o snus mike partizanas. Raimondas panaus savo tvel, jo brolis Vytautas mamyt. Nuo mano tvelio sodybos iki Bijeikos kio apie trys kilometrai. Mano tveliai bendravo su Jasinaviiais, Bijeikais, Maonaviiais. kininko Aleksandro Eidinto du sns Vaclovas ir eslovas buvo Lietuvos kariuomens karininkai. Eidint eima atvaiuodavo pas mano tvelius vsti eimos veni. Sodyboje saliutuodavo. kininkai Dambrauskai ir Buivydai su kaimynais nebendravo, todl j eim neitrm Sibir. Visi kiti Smilgi kaimo kininkaibuvo itemti Sibir. kininkai Stas ir Kostas Stuopeliai gyveno Rykt gyvenvietje. StasStuopelien dirbo krautuvje, o Kostas eiguliu. Kostas Stuopelis priklaus Lietuvos auli sjungai. Apie 1947 metus, vieno mio metu kulka pataik partizano R. Bijeikos-Krukio autuv. Atitrkusi nuo autuvo detal pataik R. Bijeikai ak ir nepagydomai sualojo. Sueist ak Kosto Stuopelio sodyboje gyd Kosto Stuopelio giminait medicinos sesuo. Atvaiuodavo parduotuv ir ueidavo pas sueist partizan. Prieai pastebjo 160

dan medicinos sesuts lankymsi Stuopeli sodyboje. Gerimons perspjo K. Stuopel apie bsim jo sodybos apsupim ir pasil sueist partizan operatyviai iveti kit saugi viet. Partizan ive Sauils mike rengt emin. Kostas Stuopelis kaljo lageryje deimt met. Sugrs i lagerio negro savo sodyb. Partizano Knaio asmenikai nepainojau. Kartais su partizanu Raimondu Bijeika-Krukiu ateidavo ms sodyb. Genut Jazdauskait buvo kininko Rubaeviiaus sesers dukra. Genut u mane buvo vyresn keturiais ar penkiais metais. A lankiau pirm pradins mokyklos klas, o ji et. Ji gyveno su savo broliu Vaclovu, padjo kininkauti 40 hektar kyje. J tveliai gyveno netoli Plungs, kitame savo kyje. Kart Genut Jazdauskait suprato, kad j seka saugumieiai. Nuo tada ijo pas partizanus. Pradioje atjo pas kinink Vaclov Stuopel, gyvenant Smilgi kaime. Genut suinojo, tnakt saugumieiai turi j suimti. Vaclovas Stuopelis G. Jazdauskait nuved mik pas partizanus. G. Jazdauskait su partizanu Knaiu buvo artimi draugai. Kart partizan Kna sunkiai sueid. G. Jazdauskait jo nepaliko. Ruosi sukurti eim. Prisimenu emaii apygardos, atrijos rinktins, arn partizan brio vad Zigm Tomkevii Tomk. Mano tvelis ikrendavo pirt partizanams. Prie pirties buvo tvenkinys, karklynai, arti mikas. Jaujos pastatas, kuriame buvo rengta lin diovykla, buvo toliau nuo gyvenamojo namo ir kit pastat, kad gaisro atveju nesudegt sodybos pastatai. Tvelis danai ukurdavo pirt, kad partizanai galt isimaudyti, pasiildyti. Smarkiam lietui lyjant ar labai altomis iemos naktimis partizanai ateidavo pirt ir laikinai gyvendavo savait ir ilgiau. Dienomis sulipdavo jaujos palp ir stebjo viekelius link Plungs, arn ir Medingn. Pradioje kartu ateidavo ir moteris. Ji tikriausiai buvo Zigmo Tomkeviiaus Tomkaus mona, nes eiliniai partizanai kreipsi j, kaip vado mon. Svetimos moters negaljo bti. Vliau partizanai ateidavo be moters. arn partizan brio vadas Zigmas Tomkeviius Tomkus buvo jaunas, aukto gio, tamsi plauk, grai veido bruo. Jo mona maai emesn u vyr, tamsi plauk, labai grai veido bruo. Vaikiojo susikib rankomis. Z. Tomkeviius Tomkus visada dvjo karik uniform ir ypatingai gra, vokik apsiaust su kapionu. Jo mona dvjo tok pat juod, gra apsiaust, o kokius rbus dvjo nemaiau. Z. Tomkeviiaus monos laisvje nepainojau. Kai tveli sodyb, nakties metu, ateidavo su 161

partizanais pirtel pasiildyti, pavalgyti, prie ibalins lempos buvo sunku siirti atjusi veidus. Tvelis sakydavo mamytei: Z. Tomkeviius atjo su mona. Mamyt kambaryje paklodavo lov Tomkeviiams. Pavojaus atveju galjo greitai paslpti kambaryje mieganius partizanus. Name buvo rengta patikima slptuv. Dar maa buvau, kai 1932 metais tvelis stat nauj gyvenam nam. Tvelis buvo mediotojas. Turjo kelis medioklinius autuvus. Tvelis mokjo paslpti ms nuo vagi, grdus nuo alkan soviet. Jeigu nepaslpsi visk atims. Statant pastat buvo sudtos dvi sienos. Tarp sien pastatytas peius duonos kepimui. I peiaus imus kelias plytas galjo lsti slptuv, o ilsti prie tvenkinio, prie ilvyi krm ir mikas netoli. Tvelis imoko rengti slptuves Pirmojo Pasaulinio karo metais. Tada tveliui jau buvo 20 met. Karo metais pamat eimoms grsianius pavojus. Dar visk, kad ateityje apsaugot savo eim nuo bsim iaurum ir blog moni. Slptuvje tvelis slp savo autuvus, ovinius. Parvaiavs i Sibiro, tvelis rado paslptus autuvus ir ovinius. Per tuos metus niekas nerado. Tvelis u mane vyresnis 47 metais. Mano senelis buvo sirengs panai slptuv. Senelis Tomas Kondrotas gyd venerines ligas. Tam tikslui turjo atskir kambar. Daniausiai pas j gydytis atvaiuodavo ydai. Senelis venerines ligas gyd augaliniais vaistais. Igyveno 120 met. Per ilg savo gyvenim turjo dvi monas. Mano tvelis Leonas Kondrotas sulauk 99 met, kai girt policijos darbuotoj automobilis mirtinai sualojo. Mano seserys igyveno 8085 metus. Mano tvelis Leonas Kondrotas bendravo su arn partizan brio vado Zigmo Tomkeviiaus Tomkaus tveliu. Jis dirbo arn valsiaus viraiiu. Tomkeviiaus sodyb Pronsk kaime, Rykt seninijoje buvo susirink LLA kariai Vanag briai, kurie greitai ijo mikus prie Plateli eero, Plungs rajone. LLA Vanag brio kareiviai vaiuodavo pro ms sodyb. Kartu su jais atvaiavo mano brolis ir LLA karys Raimondas Bijeika. R. Bijeika mokjo ypatingai taikliai audyti. Usimerks galjo pataikyti prie esant u deimties metr. Praydavo mano tvelio ko norsvalgyti. Tvelis tuoj papjov kiaul, avin. Dav isiveti milt. LLA Vanag briai buvo sireng stovykl netoli LLA kario Jono Jasinaviiaus kio sodybos. Jis buvo Lietuvos kariuomens karininkas, Lietuvos auli sjungos narys. Jonas Jasinaviius pasitrauk Vakarus, ivaiavo Anglij. Savo bendraminius, bendraygius paliko globoti LLA kariui Raimondui Bijeikai. Reikjo rpintis j maitinimu. 162

Visa ms eima buvo labai darbti. Turjome 21 hektar savo ems. Dar 50 hektar nuomojo i kininko Narvilo, Jono Jasinaviiaus ento. Narvilo kiui priklaus 150 hektar ems. Pasitraukus Jasinaviiams Anglij, mes globojome Narvil eim, kad igyvent. Padjome dirbti pagrindinius ems kio darbus. Susirink partizanai ms sodyb vienas kit vadino slapyvardiais. J tikrj vard, pavardi neinojau, iskyrus tuos, kuriuos asmenikai painojau. Tvai kitiems vaikams neleido susitikti su partizanais. Pasitikjo tik manimi ir broliu Juozu Greiviu. Juozui galjai nulauti rank, koj, bet jis paslapi niekam neiduos. Ir a panaaus charakterio. Greiiau biau pasikorusi, bet niekas i mans nesuinos. Tokia paira todl, kad tveliai vaikams skiepijo meil Lietuvai Tvynei. Reikia ginti Lietuv. Kantaui miestelio gyventojas Juozas Stonys parvaiavo i soviet kariuomens. Apsimet pabgliu. Ijo partizano R. Bijeikos-Krukio br. Gavo slapyvard Katinas. Prie Kantaui vyko susiaudymas. Tada sum Kazimier Griguol ir Juoz Ston-Katin. J. Stonys pasidav. K. Griguola buvo sueistas. Nuteis 15 met kaljimo. Juozas Stonys-Katinas visus idavinjo. Idav apie 70 moni. Vien nakt ms kaime sum ir ive apie 15 kinink. Idav ir mano tvel. Nuteis trims metams laisvs atmimo. Su mamyte nueidavome pas kininkus Jasikus. Jasikien buvo mamyts draug. Jasik k ateidavo partizanai Stanislovas LauceviiusPacas, Dobilas i libin kaimo ir Laurynas Navardauskas J nuov 1946 metais. Laurynas Navardauskas ateidavo oki vakarlius libinuose. Buvo labai aukto gio, stambaus kno sudjimo. Pams du stribus sutrenkdavo vien kit. Lauryno Navardausko kis buvo prie kelio Plung libinai, netoli libin kaimo. Kart parvaiavau i Klaipdos Plung. Veiau tveliui maist Klaipdos kaljim. Plungs centre, kur vliau pastat universalin, trij aukt parduotuv, dabar Senamiesio aikt, buvo pamesti trys iniekinti partizanai. Vien i j painau Lauryn Navardausk. Partizan Lauryn Navardausk buvo pastat prie stulpo ir parm dviem ilgais pagaliais, nukarpytos kelns. Du partizanai pamesti ant ems. Tai buvo i Kantaui kaimo du broliai partizanai Stoniai. Man pasakojo Gaiupi kaimo kinink Kubeckien. Juos nuov ir apmet akomis. Stribai atvaiavo sunkveimiu ir isive Plung. Katinas idav daug moni, o jo brol, tikriausiai, nuov 163

partizanai. Tvelis keturis mnesius kaljo Teli mieste, emaits g. Nr. 14. (dabar yra Nr. 11). Tvelio markinius parsinedavome iskalbti. Buvo permirk krauju. Tard tardytojas Stasys Paulauskas (vliau KGB papulkininkis, asmeninis KGB numeris 022011, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko, Artro Paulausko tvas). Jo sakymu tvelio rank pirtus kio tarp dur ir traik pirt nagus. Buvo du vyrai, kurie tardytojo Paulausko sakymu nekaltus kininkus kankino ir mu. Kiti tardytojai taip iauriai nesielg. Tvelis i kaljimo parjo prie verbas. Namuose pagyveno apie savait, vliau su eima ive Sibir. Pas mus atjo partizanas Raimondas Bijeika-Krukis kartu su draugais partizanais nuolankiai padkoti tveliui, kad, patyrs daug skaudi kankinim, j neidav. Mamyt ivir bulvi, msos. Tvelis parne degtins. Partizanai soiai privalg ir ijo. Raimondas Bijeika buvo auktesnis u visus savo bendraminius, todl j vadino Maeliu. Vliau, po Katino idavysi Krukiu. Tveliai mus mokino su svetimais nebendrauti, nekalbti. Kai tvelis buvo ivetas kaljim, ms sodyb atj stribai, mus visus maus vaikus pastat prie sienos, labai garsiai auk ant ms ir klaus: Matte, kai pas jus ateidavo banditai? aud mus. Ant namo sienos pakabino molinius puodus. Visus vaikus, ir mane kartu, susodino ant ems po moliniais puodais. Stribai aud puodus, pakabintus vir ms galv, ir garsiai auk: Taip js galvos suskilins, jeigu nepasakysite. Taip stribai elgsi ir Gintal sodyboje. Po kabaniais puodais sodino ir visai maus kaimo vaikus. Suaudyt molini puod uks krito ant labai garsiai klykiani, ma vaik galveli. Vis vaik pilnos kelnaits. Taip stribai tyiojosi i pai jauniausi, nekalt Lietuvos vaik. Labai gerai prisimenu emaii apygardos atrijos rinktins arn brio partizan vad Edmund Rekai-Lakn i Keg kaimo. Jis dvjo Lietuvos jaunalietuvi uniform. Prisimenu emaii apygardos atrijos rinktins vad Aloyz Maut-arn ir partizan Antan Knikt, kilus i Luoks apylinki. Jie 1949 10 11 uvo Domo Baltrimo sodyboje, Kontrakalnio kaime, Plungs rajone. A Knikt inojau nuo jaunysts laik. Jo sesuo buvo itekjusi u Ivokos ir gyveno Narvilo kyje. Augo du broliai Kniktos, mokjo muzikuoti. Atvaiav ms eimos ventes oko, linksmi buvo. Po kiek laiko partizanas Antanas Knikta atjo pas mano tvelius sveius. 164

Stasin eima gyveno girininkijoje. Stasinas dirbo girininku Purvaii girininkijoje. Jam priklaus iukins mikai. Po girininkijai priklausaniu pastatu buvo rengta emin partizanams. Ijimas i emins prie upelio.ia gyveno emaii apygardos atrijos rinktins Rietavo brio partizanai vadovaujami kapitono Kazimiero Juozaiio-Meteoro. Stasiniens sesuo buvo itekjusi u rus tautybs milicijos darbuotojo, dirbusio Teli mieste. Kart Stasinas buvo ivaiavs i nam. T dien Purvaii girininkij i Teli atvaiavo sesers vyras milicininkas. Stasinien tuo laiku vir valgyti. Atvaiavs milicininkas eimininks paklaus: Kas ia ateis, kad tiek daug valgyti verdate? Ar talkinink tursite? Stasinien atsak: Vyrai vea mik. Reiks neti valgyti. Ivirt maist paruo ineimui. Milicininkas klaus: Kas nune? eiminink atsak: Vyras atsis darbinink. Milicininkas sek savo monos seser. Tuo metu Stasinien lauksi vaikelio. jo etas ntumo mnuo. Parvaiavo vyras. mona papasakojo apie nelaukto milicininko apsilankym. Girininkas Stasinas monai pasak: ia bloga naujiena. Girininkas Stasinas patar partizanams ieiti i emins. Ijus partizanams, girininkas susprogdino emin. Susprogo visas namelis. Sekani dien girininkijos kiem atvaiavo milicininkas ir stribai. Tuoj aretavo girinink Stasin ir Stasinien. Ni moter labai skaudiai, iauriai mu. vyko persileidimas. Stasinien nebesulauk vaikelio. kalint laik apie atuonis mnesius. Vyr nuteis, ive lager. Nei girininkas Stasinas,nei jo mona iauriems tardytojams neprisipaino apie buvusi partizan emin ir partizan glob. 2002 metais mir mano kaimyn Stasinien. Rietavo partizan brio vadas Kazimieras Juozaitis-Meteoras nuov arn partizan brio vad Zigm Tomkevii Tomk-ern, Ber. mons kalbjo, kad K. Juozaitis norjo tapti atrijos rinktins vadu. Bryje buvo partizanas smogikas, kuris vykd mirties nuosprendius. Po ito vykio, arn brio partizanas Raimondas Bijeika-Krukis su kitais dviem partizanais nuov Rietavo partizan brio vad kapiton Kazimier Juozait-Meteor ir jo mon Regin Jadvyg Juozaitien. Partizanai Raimondas Bijeika ir Zigmas Tomkeviius buvo neiskiriami draugai. Vienas kit pavadavo. Kai partizanai R. Bijeika ir du jo draugai atjo pas K. Juozaiio partizanus, tie buvo girti. Buvo gal penki partizanai. autuvai sustatyti kambario kamp. Mano kaimyns, gyvenusios Teli mieste, Stasiniens tvelis dirbo Z. Tomkeviiaus tvelio kyje kvediu. Stasinien augo Tomkeviiaus kyje. Tomkevii sn vadino Zigmuiu. Buvo jo auklyt. Partizanas 165

Zigmas Tomkeviius Tomkus-ernas, Beras palaidotas arn mietelio kapinse, tv kape, prie kapini medins koplyios. 1949 metais arn brio partizanai mike negyveno vieni, be mergin. Brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas buvo geri draugai su Sendvari pradins mokyklos mokytoja partizane Irena Belazoraite, Jurgio, g. 1930 04 08. Partizanas Darius Rekaius-Drulis buvo geri draugai su partizane Soja Baginskaite-Rta, g. 1928 01 06, vliau itekjusia u arn partizan brio partizano Stasio Mockaus-Kiauns. Kiti partizanai buvo simylj kinink dukras, kurios juos gelbjo ir myljo. Nedavo partizanams valgyti, plov, tvark rbus. Partizans Teodoros Bartkuts-Tavoss du broliai buvo partizanai. Vienas i j buvo Petras Bartkus-Zuikis. Teodora Bartkut pas partizanus ijo apie 1946 metus, kai tik jos tvelius ive Sibir. Teodora ruo valgius partizanams. 1949 05 21 Teodora atsikl anksti, saulei tekant, ruoti pusryius. Prie saul pamat blizganius rus kareivi ginklus ir veidus. Stovyklaujantys arn brio partizanai savo artim draug ryinink buvo vairiai klaidinami. J ryininkas Vladas Bidva-Girinas, g. 1927 02 01, partizanams sak: 1949 05 21 niekur neieiti i vasaros stovyklos Dievo Krslo mike, nes vyks moni trmimas Sibir. Bus daug kariki. Kiti ryininkai partizanams leido laisvai vaikioti. Sak: Stribai kakur ieina. Vietiniai gyventojai kalbjo, kad ypatingai daug kariki buvo apsup Dievo Krslo mik. Pasibaigus miui su partizanais mintame mike, vietiniai gyventojai pasakojo, kad i to kaimo ive apie deimt sunkveimyje mirtinai sueist MGB vidaus kariuomens 32-ojo auli pulko kareivi. Tekjo kraujai i sunkveimio. Matsi isikiusios rankos. Partizan buvo nedaug. Jie nuolat aud juos puolusius MGB kareivius. Partizanai inojo, kad gyvi neliks. MGB kareiviai jo audani partizan link. Spjama, kad MGB kareiviams buvo duota reikiam vaist, kad jie nebijot mirti ir eit aukdami. Saugumieiai atvar dd Antan Greiv atpainti Juozo GreivioBielskio. Sak: Veido painti negaljau. Buvo sudraskytas. Ilikusios tik rankos. Atpainau megztin ir varko rankov. Saugumieiai kitus rbus buvo nudrask ir pamet arn miestelio aiktje, prie milicijos. Dd Antanas Greivys saugumieiams neprisipaino atpains pamest, iniekint partizan Juoz Greiv-Bielsk. Saugumieiams dd pasak: Neinau. Neatpainau. Tada arn miestelio aiktje guljo pamesti, iniekinti 166

septyni arn brio partizanai. Saugumieiai uvusius, iniekintus septynis partizanus ive Ariks mikel ir ten ukas. Keliu i Keturaki kaimo Telius vaiavo jaunuolis. Ve sesut traukini stot. Netiktai pamat, kaip stribai vea nuautus partizanus. Galvos eme vilkosi. Jaunuolis uaugo. Bijojo, bet vis tiek pasak moteriai, kuri dabar gyvena Palangoje. Ji buvo atvaiavusi Ariks mikel. kininkas Tamoauskas buvo arn partizan brio ryininkas. I ger moni girdjau, kad Tamoauskas idav arn brio partizanus stribams. mons netikjo, kad jis galjo taip blogai pasielgti. U savaits po 1949 05 21 tragedijos Dievo Krslo mike, Tamoauskas gavo valdik but Teli mieste, yd namelyje. I kaimo parsikraust gyventi miest. Teli keli valdyboje gavo darb. mons pradjo tarti. Apie tai suinoj mano pusbrolis Petras Greivys, Lietuvos kariuomens puskarininkis Vincas Norkus ir Domas Margis (tiksliai neprisimenu) atvaiavo Telius iekoti Tamoausko. Petras Greivys su mano broliu Juozu Greiviu-Bielskiu buvo neiskiriami draugai. Atvaiavo namus nerado. Nuvaiavo darboviet nerado. Vl parvaiavo Tamoausko namus. Tamoausk rado girt, gulint lovoje. Jam pasak, kas sakoma tokiu momentu ir nuov. Vliau juos saugumieiai susek. Nuteis po 20 met laisvs atmimo lageriuose u partizan idaviko nuovim. Minti mons jau nebegyvena. Prisimenu partizan Teodor Bartkut, Petro-Tavos, g. 1926 m., ir partizan Petr Bartk, Petro-Zuik. Kelis kartus esu maiusi Sendvari pradins mokyklos mokytoj Iren Belazorait, Jurgio-ibuokl, g. 1930 04 08. Prisimenu arn partizan brio vad Zigm Tomkevii Tomk-ern, Ber (1913 1948). Partizanai ateidavo tveli sodyb. Jauna partizan T. Bartkut-Tavos visada ant stalo padengdavo stalties. Z. Tomk kreipdavosi: Ponas vade, ponas vade. Jis buvo ir atrod tikras vadas. Maiau Lietuvos kariuomens kapiton Kazimier Juozait, Baltramiejaus Meteor , g. 1903. Painau arn brio Partizanus Dari Rekai-Drul ir Stanislov Zigm Laucevii, Zigmo Pac, Dobil (1928 10 25 2000 06 05). Ir po daugelio met negaljau umirti mylimo brolio Juozo. Grusi i Ukrainos pradjau iekoti nuaut partizan savo brolio Juozo Greivio-Bielskio ir kit ukasimo vietos. Kaimynai mano mamytei buvo pasak apytikri partizan ukasimo viet, bet mamyt susirgo ir neatsimin. Buvo spjama, kad visus partizanus suaud Vilko mikelyje. Kiti pabgo. Aleksandraviien prisimin, kad jos sodyb atbgo partizanai: arn 167

partizan brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas ir Steponas RekaiusDarius. Ariks mikelyje, netoli kelio Teliai arnai, Teli rajone, 1999 08 29 atkasti emaii apygardos atrijos rinktins arn brio partizanai: Aloyzas Mautis, Aloyzo arnas, g. 1924 03 20, atrijos rinktins vadas, Raimondas Bijeika, Vinco Maelis, Krukis, g. 1925 02 27, atrijos rinktins vado pavaduotojas. Irena Belazorait, Jurgio ibuokl, g. 1930 04 08, arn brio partizan. Teodora Bartkut, Petro Tavos, g. 1926 m. arn brio partizan. Petras Bartkus, Petro Zuikis, g. 1925 m. arn brio partizanas. Juozas Greivys, Igno Bielskis, g. 1928 04 19, arn brio partizanas. Antanas Parimskis Malnininkas, g. 1909 m. arn brio partizanas. Minti partizanai uvo Dievo Krslo mike, Teli rajone 1949 05 21. Perlaidoti arn miestelio kapinse, Teli rajone, 1999 09 18. partizan ukasimo viet, Ariks mikelyje nuvykome Romualdas Jonuas ir a, Marija Kondrotait Osipova, kartu su Vladu Bidva-Girinu, g. 1927 02 01, kuris buvo arn partizan brio ryininkas. Jis Dievo Krslo mike nuve parodyti, kur buvo ukastas mano brolis Juozas. Vyrai su kastuvais suformavo kap, apdjome kerpmis, gles pasodinome kryiaus forma. Radome pastatyt neaukt, medin kryi. Kas kryi pastat neinome. Po arn partizan laidotuvi, 1999 09 18 kartu su aktyvia partizan rmja, Lietuvos Laisvs kov sjdio dalyve, Elena Genovaite Rudaviite Jukneviiene, g. 1927 01 31, gyvenania iluts mieste, pradjome tvarkyti kap. Tvarkyti padjo Maryt Lukoien. arn miestelio gyventojas Romas Lukoius betonavo pagrind juodo marmuro plytelmis, ive nereikaling grunt, atve juodemio. Bijojau Romo Lukoiaus prayti pagalbos, tvarkant partizan kap, nes partizanai Zeniauskai nuov R. Lukoiaus tvel. R. Lukoius atsak: Mano tvui nereikjo kiti nosies, kur nereikjo, bt niekas nekankins. Maryt Lukoien kilusi i turting kinink, partizan rmj eimos. Maryts broliai buvo partizanai. Keturi broliai Zeniauskai buvo partizanai. Du i j nuov, o du kentjo lageriuose. Partizan kapo tvarkymui, juodo marmuro plokteli padjimui pagrindo betonavimui arn miestelio kapinse pinigus aukojo: 1000 lit arn brio partizanas Stasys Mockus-Kiaun, 2000 lit a, Marija Kondrotait Osipova, partizano Juozo Greivio sesuo. atrijos rinktins vado Aloyzo 168

Mauio-arno dukra Vida Mautyt-iupailien, gyvenanti Jonavoje, nansavo juodo marmuro plokteli pirkim ir udjim ant betoninio pagrindo aplink partizan kap. 1999 11 01 arn brio partizan kapas buvo sutvarkytas. Reguliariai, pagal galimybes, priiriu arn partizan kap. Nuneu gli ir prie partizano Zigmo Tomkeviiaus Tomkaus kapo. Partizan kap tvarkyti padeda mano ank Milda Kalvait. Vasaros metu ji danai vaiuoja arn kapines puoti partizan kapo. Vis vent dien atvaiuoja prie savo senelio, Juozo Greivio kapo. Udega vakutes, padeda gli. Prisiminimus pasakoja Adolfas Kondrotas, Leono (g. 1936 07 24). Gyvena Smilgi k., libin sen. Plungs r. Ura Alfonsas Beresneviius 2003 06 26. U LLA kari partizan rmim 1948 05 22 i Lietuvos Sibir, Krasnojarsko krat, Ninij Ingainskij rajon, iaurin ruo, Gariovkos gyvenviet itrm tv Leon Kondrot, Tomo, g. 1884 07 17, motin Marijon Greivyt Kondrotien, Igno, g. 1905 m., sesutes Marij 17 met ir Birut 13 met, brolius Vaclov 8 met ir Leon 6 met. Adolfas Kondrotas Nuo trmimo pasislpm brolis Juozas Greivys ir a, Adolfas. 1953 met vasario mnes, neikents persekiojimo dl brolio partizano, ivaiavau Sibir pas tvus, brolius, seseris. Atuoni eimos nariai nukentjome u tai, kad buvome darbts lietuviai, myljome Lietuv Tvyn, rmme kovotojus dl jos nepriklausomybs atkrimo. Vien vakar atjo tvelio sesuo Stefanija Gudien ir sako: Leonai, Jus gali iveti Sibir, pasisaugokite. 169

 Einame visi i nam. Atvaiuos, nieko neras. Prie kit veim vl pasislpsime. Tvelis uprotestavo: Nakties metu mes neisime i nam, nekvailiokite. Mamyt pergalvojo ir pritar tvelio samprotavimui. Tvelis pagalvojo, pagalvojo ir pasak: Vaikai, kas norite eikite. Pasislpkite. O gal mums bus kaip ydams vagonus suvarys, nuve kur nors prie jros ir suaudys. Po tokio pokalbio brolis Juozas tar: Ne. Ne. A nepasiduosiu. Jis buvo gims 1928 04 19, nejaunas. Visk tiksliai suprato, nenorjo sovietams tarnauti. Broliui Vaclovui, u mane trimis metais jaunesniam, buvo iopjusi koja, todl negaljo lakstyti. Gerai, kad Lietuvoje nepasiliko, jam kartu su tvais buvo saugiau. 1948 05 21, t paskutin, lemting vakar brolis Juozas man sako: Adolfai, einame pasislpti toliau nuo nam. Atsisveikinome su tvais, broliais, sesutmis. U lango naktis. Per mikel nujome pas kaimyn kinink Griguolien. Ji gyveno visai netoli, n kilometro nebuvo nuo ms nam. Juozas jos papra, kad mums leist imiegoti jos sodyboje. Pats ijo pas savo mergait Bron Saudargait, ten miegojo. eiminink paklojo miegui prie kraiio skrynios. Dav paklod, antklod. Atsiklme visi labai anksti. Griguolien igirdo vaiuojani viekeliu main, sako: Bgsiu pairti, kuri sodyb pasuks. Nuvaiavo sunkveimis. Jame buvo keli kareiviai. Griguolien parbga isigandusi: Maina su kareiviais pasuko link Kondrot sodybos. Visi pradjome verkti. Norjau bgti namus. eiminink ant mans pradjo bartis: Juozas tave paliko mano globai. Adolfli, palauk, tuoj brolis 170

sako:

U k mano eim trems Sibir? Tik prie v. Velykas tvelis buvo parjs i kaljimo. Jums sprsti. A atjau perspti. Mano mamyt nervinasi, kalba t pat: Mano irdis tokia nerami, tokia nerami. Einu usigalvojusi. Visa eima sdo prie stalo vakariens. Pradjo tartis. Brolis Juozas

Anksti ryt tvelis ved dvi kumeles su kumeliukais ganykl. Mikuose buvo daug vilk. Nakiai kumeles ir jaunus kumeliukus udarydavo tvart, kadvilkai kumeliuk nesudraskyt. Sodyboje sunkveimis sustojo. Ioko i mainos kareiviai. Pribg prie tvelio, paklaus pavards. Grietai sak tuoj paleisti kumeles ir eiti kartu su jais. Tvelis nesulaikydamas aar paglost kumeli galvas, ranka paplojo per j stiprius peius, pairjo dideles akis ir i rank paleido brizgilus. Paskutin kart palydjo akimis, per laukus, vasarojus nujo. puol tvart, kareiviai suuko: Kondrotiene, nebemilk karvi. Uteks, pieno prisigrei. Greitai Sibire prisigersi vandens. Mama perpykusi, pakl nuo ml krslel, usimojo stribui per galv. Tvelis ramino mam: Neauk, mama, neauk. Tvelis nuo trobos aukto nukl visus lainius ir sudjo sunkveim. Troboje buvo tik du duonos kepalai. T dien ruosi kepti duon. Griguoliens trob verkdama eina kaimyn Stulpinien: Griguola, tave kvieia Kondrotai. Juos tremia Sibir. Eik, pasiimk karv, av. Tvai stribams paaikino: Tarp mano gyvuli yra ir kaimyns Griguoliens. eiminink pasim virvs gal, ijo Kondrot sodyb. Parsived karv ir av su maais riukais. jo kambar ir nelinksmu balsu pasak: Jau Kondrotus ive i nam. Man tiek suskaudo irdel. Matau, sunkveimis pasuko viekeliu link arn. Ibgau i Griguoliens trobos vytis sunkveimio. Mamyt skarele pamojavo. Vliau suinojau, kad stribai tvelio klaus: Ar ia Js vaikas vejasi sunkveim? Ne, kaimyn. Kareiviai vaiuodavo mik malk. Kartais vaikus pavindavo. Dabar mato vaiuojanius kareivius, prao pavinti. Dieve, Dieve, i pradi nesuvokiau kas vyko. Man tada buvo 11 met ir 10 mnesi. Ilgam laikui likau be mamyts ir tvelio. Mamyts brolis Antanas Greivys i aplinkini Keturaki kaimo kaimyn surinko po 2 ar 3 kepalus duonos. Nuve Teli traukini stot. Sargyba nepraleido jo perduoti duonos mano tveliams. Tada jis gavo ratik leidim prieiti prie 64-o vagono. Mama, pamaiusi brol, suuko: Antanai, Antanai. 171

pareis.

 Marijona, tavo eimai duonos atneiau. Nesulaikydamas aar pasiirjo sesut. Sargybinis neleido Antanui paiam perduoti kaimyn dovanot, juod rugin, kvepiani duonel. Pats pradar vagono duris, m i maio, met vagon. Anksti ryt traukinys pajudjo link Sibiro. 1948 05 24, antr dien po tv, broli, sesui itrmimo, brolis su draugu ir a einame pairti tvik. Stribai kinink Stulpin paliko priirti tveli kio gyvulius. Kaimyn Butvydien, prisidjusi prijuost lki, i trobos bga pagal tvor. Pamaiusi mus, paslydo tvenkin, prijuostje ms lkts suejo. Brolis Juozas strib statytin, tv kio prievaizd ivijo, graioms uolinms kdms kojas ilau: Nevalia svetimiems patogiai sdti ant nauj uolini kdi. Brolis su draugu pam didel krep, prikimo vit. Nuneme pas kaimyn Griguolien. mai susikimau visus savo drabuius. Pasimiau kailinukus, nuo trobos aukto nusikliau medines klumpes, bateli neturjau. Dkingas klumpdirbiui Antanui Griguolai, gyvenusiam Uminim kaime. Man sakydavo: Vaikeli, reiks klumpi, ateik. Padovanosiu, nevaikiok basas. Antanas Griguola inojo mano likim. Kai ateidavau j jaukius namelius, prisimindavau savo tvik, tvelius, visus namikius. Itikim nam sargybin unel torm ivediau pusbrolio sodyb. Ten jis dar ilgai saugojo sodyb. Sibir neitrm mans ir brolio Juozo. Pagal tuo metu veikusius statymus, reikjo eiti milicij registruotis. Juozas ijo mik pas atrijos rinktins arn brio partizanus. A pas savus negaljau gyventi, nes stribai ryt, per pietus ir vakare ms iekojo. Keturaki kaime gyveno dd Antanas Greivys. Jis bt mane augins, bet bijojo strib persekiojimo. Parjau vienai nakiai namo, kitos dienos ryt mans jau ieko. Kaimynai mat, prane saugumui, kad grau namo. Kaimyn Bagdon nuov partizanai, Bagdonien liko su maais vaikais. Ji pyko ant partizan, nekent j rmj, ryinink. Mano dd Antan ir brol Juoz vadino banditais ir sakydavo: Js mano vyr mirtinai sueidte. Tvelius itrmus Sibir, likau nalaitis, gyvenau ir dirbau pas svetimus mones. Juozas ueidavo pas mane, aplankydavo, pasakydavo, po kiek laiko vl bus tose apylinkse. Ateina, paglosto, pabuiuoja, paklausia, ar nuo tv laikus gaunu. Duodavau skaityti visus laikus. Kit naujien man nepasakojo. Ir gerai dar: tardymo metu primu, visk pasakysiu. Ramiau miegasi maiau inant. Ilgiau gyvenant pas tuos paius kininkus, 172

saugumieiai suinodavo, kur a gyvenu. Atvaiav klausdavo kinink, ar pas juos gyvena Adolfas Kondrotas. Kart eimininkai mane paslp po medine statine. Umaskavo, ant viraus padjo kelis rakandus. Saugumieiai apiekokite namus. Kas gali suprasti vaiko igst, kai tavs ieko ginkluoti vyrai. Girdjau kaip neritmingai plak mano maa irdel. Po tokio vykio privaljau palikti jau priprast sodyb, mane myljusius kininkus, eiti kitur prieglobsio iekoti. Galvojau iandien atvaiavo dien, gal kit kart atvaiuos nakt, suims miegant vaikel. Nebuvau nusikaltlis. Blaiviai mstant, negaljau a atsakyti u atuoniolika met vyresnio brolio Juozo veiksmus. Esu dkingas kinink Atui eimai, gyvenusiai Vainaii kaime, kininkei Jainskienei. Vis gyvenim lieku skolingas ir dkingas monms, priglaudusiems, suildiusiems, maitinusiems. Vasar buvo lengviau, kininkams gyvuli band ganiau. iemos metu piemenlis nereikalingas. Danai nerasdavau kur iliau prisiglausti. Ruden miegodavau ieno kupetoje. Vliau slapta lsdavau kinink darines, sirausdavau ien ar iaudus. Drebi kaip unelis nuo alio, alkio. Ruden prisiskindavau i dar pup. Prisipilu kienes ir pupas kramtydamas einu iekoti prieglobsio pas kininkus. Ujs trob praydavau ivirti. Obuoliai be duonos tik pilv sujaukia. Po bulviakasio dirvoje pasirenku dar nesualusi bulvi. Ant lauo isikepu. Visada terbelje turjau druskos. Pavalgau bulvi su druska, i upelio atsigeriu vandens. Einu per kaim unis lodydamas. Tik pradarius trobos duris, mons isigsta: Vagis atjo. Ir suyli, kol kinink tikini, iaikini, kad esu ne vagis, ne valkata, kad esu benamis nalaitis. Negreitai nudista aaros nuo suskirdusi skruost. Garbaus amiaus kininkai supranta, pasilo darb, leidia troboje miegoti. Kartais likdavau nesuprastas, o tada jau lidna. Nuleids galvel ieinu i sodybos, pikti unys dar tave aploja. temtai galvoji, kur dabar eiti, kad keliems metams apsigyventi. Einant sutemo, arti sodybos nematyti, kelio nematyti. Teko miegoti alksnyne. Pasilauai smulki akeli vietoj lovels. Apsikloti nra kuo. Susirieti, kaip kirminlis, prie medio. Pabundi danties ant danties sudti negali, taip alta. Pabgi kilometr, suyli. Valgyti nori, kienje ir duonos trupiniai baigsi. Skubi sodyb prayti kinink imaldos. Senin Bumblauskien, itikima soviet santvarkai, pradjo iekoti be tv Lietuvoje likusi vaik. Griguolien prisiglaud mane, apkabino, nesulaikydama aar sako: 173

 Adolfli, a tave nuvesiu pas kininkus Staponkus Gaiupi kaime, Plungs rajone. Garbaus amiaus mons draugystei nori auginti vaikel. Gal jiems karves ganykl ivarysi, vakare namo parvarysi. Adolfai tik nesakyk, tik nesakyk, kad tavo tvai itremti. A jiems sakiau, kad esi nalaitis, tvai mir. Kodl nesakyti? Staponk trys sns, visi stribai. Jeigu suinos, tuojau tave pagaus. Tu neinosi, kai saugumui prane. Apie metus laiko ten gyvenau. kininkai Leonardas ir Karolina Zaveckiai gyveno Vainaii kaime, Stalgn apylinkse. Glaudiai bendradarbiavo su partizanais. Suinojo, kad mano tveliai itremti, o a likau vienas. Pagalvojo tremtini vaikas neiduos. Zavecki dukra mane parsived savo tv namus. Mane globojo keturis metus. Zaveck eimoje augo j vaikai, mans neskriaud. Atsidkodamas, pagal jgas, dirbau man pavestus darbus. Karves ganiau. Anksti kliau ir iki 11 valandos ganiau. Parvarydavau tvart. Eidavau rugi lauk riti rugi pd. Po piet, vl karves i tvarto ganykl variau. Vasar gyvulius ganiau, iem malkas skaldiau, virbus kapojau, pavasar mlus i tvarto laukus veiau visk dirbau. Matydavau, danai ateidavo partizanai. Atnedavo maist, palikdavo Zaveckio kyje. eiminink ruo maist, ne mik. Partizanai sodyb ateidavo kaip savo namus. Kart iem Zaveckis pakink roges dvi kumeles, kartu pasim mane. Ivaiavome mik. Vaiavome pro partizan emines iuktins mike siauiant pgai, kad vjas sniegu unet pdsakus. Rogse vaiavo 1213 partizan. Veme maist partizanams. Sutartose vietose staigiai ikeliame maius su maistu. Nusipjauname egli, prisidedame roges ak, velkasi sniegu, maskuoja pdas, vaiuojame namo. Danai vaiavome pas partizanus, paskutiniu duonos ksniu dalinoms. Jiems iemos metu lidna, nyku, negali niekur ieiti i emins, aplankyti jiems brangius mones. Dabar emini griuvos egli priaugo. Kai a parvaiavau i Rusijos Lietuv, Leonardas Zaveckis jau buvo mirs. J buvau susitiks Rusijoje. Uminij ir Paminij kaimuose nebuvo kaimo pradins mokyklos. Malne gyveno Dobrovolski eima. 1950 06 04 vyko partizan susitikimas. Sendvari kaimo mokyklos mokytojas Ramanauskas partizanams parne degtins su migdomaisiais nuodais. Partizanai igr, nenumir, bet jo be orientacijos: atsitrenkia med, atoka al. Dobrovolskius sum, nuteis 174

deimiai met laisvs atmimo. Dukrels niekas neglobojo. Mokytoja Juryt pasim globoti Dobrovolski dukr Regin. Visa tai, kas vyko, a maiau. I Rietavo atvaiav NKVD karikiai, partizanus ir kitus, kartu buvusius, apsupo mike. Broso k variau ganyti gyvulius. Matau, parbga trys vyrai. Atbgo atsilapoj. Supratau, kad girti. Mans paklaus: Ar nematei un? Ne, un nemaiau. O enkavedist? Ne, nemaiau. Vaikeli, i kur tu esi? kininko Zaveckio karves ganau. O kur Zaveckis gyvena?. Tuo keliuku ieisite palauk, ten sodyba. Nubgo Zaveckio sodyb. 1950 metais kininkas Leonardas Zaveckis nuved partizanus mik, paslp. Gal vienas i j buvo Juozas Songaila-Ramutis. Du broliai Songailos buvo partizanai, abu uvo. Apsupties metu kelis partizanus mirtinai sueid, kitus gyvus apnuodytus isive. Didel br partizan tada sunaikino. Neskmingai baigsi dviej partizan bri susitikimas, nukentjo kartu buv j ryininkai. Kungi kaime 1950 06-04 uvo keturi partizanai: atrijos rinktins partizan brio vadas, Lietuvos Kariuomens kapitonas Vladas Geas, Juozo-Tonis, g. 1918 m., brio vado pavaduotojas Juozas Songaila- Ramutis, Olga Markauskait Armalien-Ponia, Cezaris Armalis-Cezaris, Bytautien Veronika-uol. Kelis apnuodytus, sueistus isive Rietav: Adom Griguol-Ad, g. 1929 05 14, Jonu, Eugenij Rupien, partizan ryinink Mick. Tardymo metu tiek mudavo, kad maai gyv ant netuv uveria, parnea kaljimo kamer, vandeniu apipila, atgaivina. Stribai sum partizan, kuris gal neikents kani, tardym metu idav partizan rmjus eigul Jurk, gyvenant Jrubaii kaime, ir kinink Leonard Zaveck. Abu nuteis po 20 met lagerio. 1953 02 18 savo noru ivaiavau Rusij. Nebiau vaiavs, jeigu sesuts Maryts vyras Grigorijus Fiodoroviius Osipovas mano sesers ir mamyts praymu nebt atvaiavs Telius, Keturaki kaim. Tada kelion traukiniu nebrangiai kainavo. Grigorij Fiodorovi savait laiko gyveno Keturaki kaime. Vliau abu ivaiavome Ukrain, Charkovo srit, Murakovsko cukraus fabriko gyvenviet pas sesers vyro tvelius. Po keli dien abu isiruome tolim kelion Krasnojarsko krat, Ninij 175

Ingainskij rajon, Zavarskij chemijos pramons mik tarybin k, iaurin ruo, Miegrankos traukini stoties gyvenviet, pas sesut Maryt. Atvaiavome Reot traukini stot. Traukinys Maskva-Chabarovskas stotyje stovi tik tris minutes. Nesvetingai sutiko iemos altis, labai alta, negaliu kvpuoti, veidai bla. Grigorij Fiodorovi stebi mane, liepia skubiai trinti veid, kad nenualiau. andai baltja, panaja alyvinius obuolius. Perjome Poimos vietins reikms traukini stot. 8 valand ryto ilipome Miegrankos traukini stotyje. Tokio alio dar neteko pergyventi. Kvpuojant per nos, nervs sukimba, sula. Per burn bandai kvpuoti gerkl la. Abu atjome sesuts Maryts but, atidar duris. Laik mane stipriai apkabinusi, ilgai nesulaikydama aar, diaugsmo aar. Brol sutiko po penki met ir devyni mnesi. Maryt labai velnaus bdo, dosniai vaiino mane ir savo mylim vyr. Ten gyvenantys mons buvo umir msos, pieno skon. Miegrankos traukini stoties maisto preki krautuvje pirko vietini gyventoj vadinam kombinir (lydyti jautienos taukai, didelse medinse statinse). Pardavja ant mechanini svarstykli padeda nuo rulono ranka atplt nema storo popieriaus lap. Kirviu atkerta lydyt tauk gabal, pasveria. Iki Gariovkos gyvenviets devyni kilometrai miko takeliu. Ten gyvena mano tveliai. Einame trise Maryt, jos vyras ir a i paskos. Rankinje lauktuvs i Lietuvos. I Maryts nam ijome po piet. Saulei leidiantis atjome pas mano tvelius Gariovkos gyvenvietje, iauriniame ruoe, Ninij Ingainskij rajone. Gyvenviet kurta ant auktoko kalno. Brys vaik cypdami, aukdami i diaugsmo pasileido pakaln mans pasitikti. Tarp linksm, sniegais apkibusi vaik tuoj atpainau Vaclov, kuris vliau uvo mike darbo metu. Brolio Leono neatpainau. I Lietuvos ive ei metuk vaikel. Uaugo, pasikeit. Broliukai, cypdami i diaugsmo, pasiilg puol ant kaklo, apsikabino. Tveliai jiems ir geriems kaimynams pasakojo apie Lietuvoje palikt sn Adolf. Broliuk draugai, kartu atbg pakaln, smalsiai stebjo lietuvaiio sutikim neaprpiamuose, speig sukaustytuose mikuose. Broliukai apirinjo mane kaip unikal eksponat. Pakliau akis ir mamyt bga pakaln, klimpdama snieg. I paskos sesut Birut su savo vyru. 13 met bdama paliko Lietuv. Klimpdami visa eima jome tv but, lydimi kaimyn vaik brelio. Mamyt buvo paruousi valgyti. Tveliai jau karv buvo nusipirk. Rimt, garbing svei vaiino silke, gauta i lagerio maisto sandli 176

sandlinink. To paties lagerio kalini. Tvelis nakt nueina sutart viet. U pus litro degtins prikrato pus maio silki. Lagerio kaliniams lieka dar maiau maisto. Tvelis maisto sandlio vedjo pra: Snus i Lietuvos pirm kart atvaiuos. Gal konservuotos msos galite... Nortume pavaiinti. Sandlio vedjas pagalvojo, pagalvojo: Maai turime. Bet tokia proga imkite kelis indelius. Trokinta msa metalinse dutse. Darbts lietuviai isaugojo savo augint bulvi labai skanus maistas. Ant stalo padjo trokint kopst. Ikep pyragli. Ten mikuose auga ievos. Lietuvoje j uogos maos, karios, nevalgomos. Ten iev uogos kaip vyni. Tas uogas diovina, sumala, deda pyragus kaip prieskonius labai malonus kvapas ir skonis. Ten gyvenantys stropiai ruoia atsargas iemai. Tik lietuviko darbtumo dka ems lopinlyje uaugino darovi. Mike rinko visk, kas valgoma. Krautuvje maisto preks tik keli pavadinim. Net turdamas pinig negausi norim preki. Tveliai gyveno dideliame barake. Keli jimai. But sudar virtuv ir kambarys. Tv eima didel. Dar kartu apgyvendino Vyniauskien su vaikeliu. Lovos nam darbo, sukaltos i nestor karteli. Lent ten nebuvo. Rst skelia pusiau, kirviu palygina. Padeda ant sukalto rmo. Vietoj iuinio, i turimos mediagos pasiuva ienik, prikema saus, vikrini, stambi oli. emaitijoje kio ruginius iaudus. Kiekvien ruden keiia, nes per metus laiko susitrina. Kas neturi mediagos ienikui, sukala d i skaldyt karteli, prideda vikrini oli, udengia drobule, kad nebirt onus. Barak stogai dengti pusiau skeltais rstais, vietini gyventoj vadinamomis drankmis. Pas kitus gyventojus blaki, tarakon milijonai. Vis kambari visi kampai blizga blaki nugarlmis, kaip bii ant avilio laktos. Blaki, tarakon, svirpli yra ir Lietuvoje. Krasnojarsko krate iemos labai altos. Kaip jie nesula? Pas tvelius sveio teismis gyvenau mnes laiko. Laisvomis nuo darbo dienomis pas tvelius ateidavo kaimynai, pasikviesdavo savo butus. sveius jome kartu su tveliais, pasikalbdavome. Visiems labai domu suinoti tikr informacij apie gyvenim Lietuvoje, apie vykius, kurie vyksta po penki met, 1953 metais. Ijau Miegrankos traukini stoties gyvenviet pas sesut Maryt. Dirbau geleinkelio tarnyboje. Grigorijus Osipovas dirbo Miegrankos traukini stotyje virininku, paskyr man lengvesn apjjo darb. Nuo 177

dideli temperatr skirtum nutrkdavo jungiantys bgius vartai arba juos nulenkdavo. Gyvenau pas sesut Marij. Vykdydamas geleinkelio apjjo pareigas, kart toli jau siaurais geleinkelio bgiais, sualau. Siauia pga velniai puot kelia, nesimato nei dangaus, nei ems. Tik ant kalnelio matosi statomas karkasins konstrukcijos barakas kaliniams gyventi. Lagerio medio meistr dirbtuv u zonos. Sniegus nusikraiau. Ujau pasiildyti 16-ojo lagerio medio meistr dirbtuv. Pasivalgiau po dirbtuv. Pamaiau pastam veid. Jo lietuvikai klausiu: Atsipraau, ar Js ne Jurkus, i Jrubaii kaimo? mogus nustebo, net veido spalva pasikeit. I kus Js mane inote? Gerai Jus pastu. Gal atsimenate kaimyn Leonard Zaveck? Pas j danai bdavote. Abu partizanams paddavote, ryininkais, rmjais buvote. Gilai atsiduss net rankas nuleido. A. Tas pats. Jurkus. Pagalvojs paklaus: Adolfai, ar kinink Leonard Zaveck nortumte pamatyti? Taip, labai noriau. J eimoje kelis metus gyvenau. Jurkus paaikino: Leonardas Zaveckis dirba brigadoje. Labai sunkai dirba. Jau garbaus amiaus mogus. Su juo galima pasikalbti tik per lagerio tvor. A moku langus, duris daryti, tai man truput lengviau. Adolfai, kada Js galsite ateiti pasikalbti su Leonardu Zaveckiu. Kiekvien dien einu geleinkeliu pro 16-j lager. Sutartu laiku prijau prie tvoros. vyko pokalbis per tvor. Leonardas Zaveckis pavargusiu, ukimusiu balsu paklaus: Adeli, ar tu ia? A. Leonardai, kaip Js sveikata? Nra kada sirgti. Adolfai, kaip Js ia? Kokie vjai Jus atpt tiek toli? Kaip gyvena mano artimieji Lietuvoje. Leonardai, nesenai ia gyvenu. Pas tvus atvaiavau. Lietuvoje nra ramybs. Nra kur ir kaip gyventi. Po trumpo nepatogaus pokalbio, nesulaikydamas aar, L. Zaveckis paliko aukt, saugom tvor. Daugiau jo nemaiau. Politini kalini apgyvendinimui stat papildom barak. Greitai 178

suinojau, kad 16-ame lageryje kaljo politiniai kaliniai. Daugiausia buvo latviai, estai, lietuviai, vokieiai. Rus tautybs visai maai. Po kurio laiko politinius kalinius ive netoli Taieto. Vietoje j atve razbaininkus mirtininkus. Miegrankos traukini stoties virininko praiau paskirti man kit darb, nes apjjo pareigos labai maai apmokamos. Paskyr dirbti garveio kriku. Garve kreno anglimis ir malkomis. Krenau garveio pei kasdien po atuonias valandas. Mnesio gale gavau 200 sovietini rubli. darb reikjo vaiuoti 10 kilometr. Tabagaieko traukini stotyje keitsi pamainos. Pamainoje dirbome mainistas, jo pavaduotojas ir a, krikas. Dirbau metus laiko iki sakymo keisti pamainas Niniaja Poimos traukini stotyje, 54 km nuo mano gyvenamos vietos. Per toli vaiuoti darb. Niniaja Poima gyvenvietje buvo mokymo kombinatas. Prekybos mokykloje mokiausi vienus metus ir du mnesius. Mok vairi specialybi. Baigiau prekybos specialyb. Paskyr dirbti krautuv. Nustatyt dien atjau paskyrimo viet. Prisistaiau krautuvs vedjai. Kit dien jau dirbau. Darbo vietoje teik balt chalat. Bandomasis laikotarpis duonos skyriuje. Darbas seksi gerai. Po dviej savaii paskyr dirbti kit skyri. Teigiamai pasiymjau darbe. Kadr skyrius paskyr dirbti krautuv. Miegrankos gyvenvietje. Apsigyvenau pas sesut Maryt. Dirbau krautuvje. I ia paskyr dirbti prekybin baz. 1967 01 24 vediau Valentin Biov, g. 1949, i Krasnojarsko krato, Ninij Ingarsko rajono. 1976 met balandio mnes mir mano mama. A kartu su sesute Birute i Sibiro vaiavome mamos laidotuves. Pavlavome kelias valandas. Po laidotuvi Birut ivaiavo pas savo sesut Maryt. A trumpam pasilikau pas tvel. Tvelis man parod savo kio ems ribas. Einu kartu ir ypsausi: Kam man visa tai inoti? Tvelis eina per savo mik lazda tarkindamas medius itas ms, anas kaimyn. Baigus apirti tvelio kio ems ribas sako: Adolfli, tu nesiaipyk. Rubliai nuplyo, per rubli skyl doleriai kyo. Jeigu tvelis bt sulauks Lietuvos nepriklausomybs atkrimo, bt buvs nepaprastai laimingas. Sugebjo tvelis jausti Lietuvos ateit: Sneli, a nesulauksiu kitoki laik, tu sulauksi. Mylimas tvelis buvo teisus. Gyveno 99 metus, keturis mnesius, keturias dienas. Adat ant ems mat. Bt dar gyvens, jeigu alkoholiu apsvaig Teli milicininkai nebt mirtinai sueid, automobiliu uvaiav ant aligatvio. Sesuo Birut liko gyventi Sibire. Raiau kelis laikus, atsakymo negavau.

179

DANOS MONIKOS IR PETRO BALTUI LIKIMAI Prisiminimus pasakoja: Dana Monika Butkeviit Baltutien, Vaclovo (g. 1937 07 31), gyv. Smilgi kaime libin sen. Plungs r. Prisiminimus ura, fotografavo Alfonsas Beresneviius, 2003 07 24. Petras Baltutis, Mykolo (g. 1922 12 01), gyv. emaii Naumiesio miestelyje Taurags apskr., dabar iluts r. Gyvena Australijoje. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2004 05 16. Prisiminimus pasakoja Dana Baltutien. Sugrusi i Australijos, 10 met gyvenu gimtame Smilgi kaime. itoje sodyboje koplytls nebuvo. Buvo u 100 m prie kelio. Prie jos susirinkdavo dauguma kaimo gyventoj melstis, giedoti geguini giesmi. Per daug deimtmei, sovietmeiu neremontuojama, koplytl sunyko, kakas nuvert. Parvaiavusi jos neberadau. Koplytls vieta venta. Savo sodyboje pasistaiau koplytl, kad man primint tuos senus laikus. ita koplytl padaryta pagal mano plan. Domjausi maja architektra. Isirinkau patinkant pavyzd, kuris geriausiai atitinka itam kratui. Pasirinkau ventuosius v. Petr, v. Marij, rpintojl. 1998 metais Kstutis Adomaviius padar koplytl. ioje sodyboje buvo didelis kryius. To kryiaus dar neatstaiau. Sodyboje ir aplink j em labai akmenuota. Daugiausia visk konstruoju i akmen. Kok kalniuk surandu apstatau akmenimis. Sodyboje noriau turti liaudikus dalykus saulut, mnul. Galvoju apie saulut su kryiumi. Gal nesiderins prie esam ventj. Sodybos pastatai visi naujai pastatyti. ioje vietoje, t laik sodyboje Butkevii gimin gyveno vir 200 met. Daug deimtmei iam kiui priklaus daugiau ar maiau ems, buvo polivarkas. Gimins vyrai ved turtingesnes monas, daugiau prisipirko emi. Proseneliai usidirbti kapitalo vaiavo net Amerik. Parvaiav investavo savo k. Ved bajorait i Teli apylinki, gal pasiturinio bajoro. Mano tvas, jo proseneliai, j monos, j senels ir prosenels buvo bajoraits. Prie por met atstaiau savo bajorysts titul. Paskutiniais kininkavimo metais priklaus 77 ha ems. Perskaiiavo. Patikslino. Dabar juridikai mano eimos nuosavybei 180

apiforminta 55,4 ha ems. Prisiminimus pasakoja Petras Baltutis. Prie karo pabaig sovietai jo per kaimus, gaud jaunus vyrus Raudonj armij. Brol pagavo kariuomen. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, jis para laikrat. Suinojo, kad mes esame stovykloje. Tada gyvenome Bertardine. Netiktai atvyko stovykl. Mums buvo didiausias diaugsmas. Prie tai mes nieko neinojome apie j. Per kar gali bti netikt i. Jis tarnavo LIUFTVAFE tarnyboje prie Minceno miesto. Prielktuviniais pabklais gyn vokiei oro erdv, Vl, kaip prie karo pradi, visa eima laimingai susirinkome. eimoje augome septyni vaikai. Kartu Vakarus trauksi ir tarnait. Nenorjo pasilikti Lietuvoje. Jos namuose nieko nebebuvo. Vietos dar buvo. Vaiavome dviem veimais. Buvusi tarnait gyvena Kanadoje. Dirbo, usidirbo, itekjo u pasiturinio vyro. Pasituriniai gyvena. Prisimena Dana Baltutien. Septyni met mergait ivykau Vakarus i Butkevii kio. Tuo metu i Lietuvos daug bgo nuo artjanio sovietinio teroro. Soviet frontas artjo prie Plungs rajono. Vaiavome dviem veimais: vienu ms eima, kitu - mano mamos brolis ir jo tvas i Pakutuvn. Kartu vaiavome iki Klaipdos. Oro antpuolio bombardavimo metu ms veimas atsiskyr nuo j. Jie pravaiavo tolyn. Mes atsilikome mike. Tik per vien par atsilikome. Juos vokieiai sustabd. sak apkasus kasti. Niekur neileido. Baigsi Antrasis pasaulinis karas. Soviet Sjunga okupavo Lietuv. Juos tard atskirai. Ten buvo pabgli i Lenkijos. Patikrinus dokumentus grino Lietuv. Mano senelis pasiliko sodyboje. Atsisak vaiuoti kartu su mumis, nenorjo it jauki nam palikti. Jam buvo apie 80 met. Liko gyventi savo sodyboje. Netrukus ia gyventi atkl kitus mones. Buvo skriaudiamas. Kolektyvizacijos pradioje sodyba priklaus neturtingam Liepsnos kolkiui. Vliau prijung prie libin kolkio. Tada kis suklestjo. Senelis po ms pasitraukimo vakarus gyveno dar keturis metus. Ms eima viena i paskutinij pasitrauk i savo sodybos. Susikrovme veim kas brangiausia, reikalingiausia ir ivaiavome. Pasimme maisto atsarg: laini, milt, medaus, der ir kit produkt. Vaiavome per Plung, Karten, Kreting, Klaipd. Tris paras laukme prie 181

kelto, kol perkl Kuri Nerij. Susidar labai ilga lietuvi, vaiuojani Rytprsius, kolona. Vaiavome per Kionigsberg, tetin. Pomeranijoje sustojome pas kininkus. Praydavome vokiei kinink, kad mums duot vietos poilsiui. Leisdavo tik darinje ant ieno. Lietuviai, kurie dar turjo savo maisto, buvo laimingi. Kiti band turimus daiktus imainyti maisto produktus. Vokieiai maisto irgi maai turjo, nes buvo sunkus laikotarpis karo pabaiga. Vokietijoje, net karo metu, mus pasitiko gera tvarka. vaiavus miestel, birgeimeisterio (senino) sakymu mums pabgliams iduodavo entlaufen korteles. Krautuvse dav duonos ir kit maisto preki. Kartais bandeli parnedavo. Vliau pabglius vadino dipukais. Atvaiavus ir ma miestel, vokieiai mus priimdavo pagal galimybes, neivarydavo. Visada nurodydavo, kur galima apsistoti nakiai. Jeigu naktis uklupdavo tarp miesteli, kreipdavoms pas kininkus. Vokieiai, net karo laiku, mums buvo labai geri. A it prisimenu kaip vaikas. Mano tvai vokiei kyje dirbo apie tris mnesius. Ten praleidome 19441945 m. iem. Karas jo prie pabaigos. 1945 m. pavasar ivaiavome tolyn, nes priartjo soviet frontas. Tada suskubome vaiuoti tolyn. Pakelje buvome sustabdyti. Vokieiai ivar kasti apkasus. Laikinai apgyvendino maoje trobelje, kaime. Mans darb nevar, tik aidiau kartu su vaikais. Vokiei sakymu darbingi mons kas apkasus. Mano tveliai, Stonkai, Bron Stonkut ir dar keletas lietuvi ten buvo. Nakties metu, slapta pabgome i apkas kasimo vietos. ratus pakinkme du arklius. Mes vaiavome keturiese: tvelis Vaclovas Butkeviius, mama Monika Stonkut Butkeviien, a, Dana Monika Butkeviit ir Bron Stonkut mamos sesuo, jauna, tada tik 16 met mergait. Kartojasi ta pati bloga informacija: soviet frontas vl artja. ratus buvome susikrov visk, k turjome. Tvas pasislp veime. Mamos sesut Bron taip pat paslpme veime. Kartu vaiavs mogus tai pat buvo pasislp. Mama ir a vaiavome lyg dviese. Vems lietuvikus pkinius patalus. Tris paslptuosius apklojome storais, minktais patalais. Vaiavome nakt, niekas ms nestabd. Vaiavo ir daugiau lietuvi. Vaiavo tik arkliais, toliau Vokietijos gilum. Prisimenu Kaladi eim. Kartu ivaiavome Australij. 1945 met pavasaris pats lidniausias laikas, labai bombardavo. Visi sjungininkai puol Vokietij. Vaiuojant veimui usideg ais, privaljome sustoti. Kol mes pailsjome, tvelis remontavo ratus. Kartu vaiavusi pabgli eim subombardavo, visi uvo. A, kaip vaikas, dar prisimenu 182

 tvai turjo nurinkti nuo kelio kliuvinius, kad galtume toliau vaiuoti. Mirtinai sueisti mons, arkliai, veimai, ibarstyti asmeniniai daiktai guljo ant kelio vaiuojamosios dalies. Pakelje umuti, negyvi arkliai. Labai klaikus vaizdas. Privaiavome didel, sen, tui dvar. Dvaro savininkai pasitrauk toliau Vokietijos gilum. Radome daug kit pabgli. Apsistojome neilgam. Atvaiuodavo anglai, sovietai pamainomis. Suinojome t zon savo takon perims sovietai. Suprat grsiant pavoj, i dvaro pabgome dar toliau Vokietij. Vaiavome, vl sijungme kolon. Taip vaiavome kelias paras. Kartu arkliais vaiavo daugyb pabgli. Nuo soviet represij bgo vairi tautybi mons i kaimynini valstybi. Vaiuojant prane baigsi Antrasis pasaulinis karas. Keliu vaiuos nugaltojai soviet motociklistai. Pabgliai privalo pasitraukti nuo kelio. Jeigu nepasitrauksite, jeigu bgsite, gali pradti jus audyti. Buvo labai didelis smyis, kartu ir igstis. Visi pabgliai labai bijojome soviet. Mes neinojome, k sovietai bgliams darys. Nuo kelio visi pasitrauk piev. Pievoje paleido arklius. Pasislp po veimu meldms, poterius kalbjome. Visa eima meldms. Prame Dievulio, kad ms nenuaut. Pravaiavo Raudonosios armijos motociklininkai, pasipuo raudonais gvazdikais. it vaizd labai gerai atsimenu. Pravaiavo. Pora moni bgo. Motociklininkai juos nuov. Kas jie buvo, neinau. Dien prie tai, vaiuojant kolonoje, turjome trauktis nuo kelio. Keliu var vos paeinanius kalinius i koncentracijos stovyklos. jo vienas po kito, lyg virv sikib. I ali jo priirtojai su unimis. Kaliniai aprengti dryuotais-juostuotais drabuiais, labai ialk, isek. Stovjome alia kelio. Veimai pievoje. alia stovj pabgliai met kaliniams bulves, duon. Aukojo paskutin maist. Kas k turjo, t met. Kaliniai band gaudyti. U tai priirtojai juos mu lazdomis. Tautybs neinau, tikriausiai ten jo ydai. Kalinius var vokieiai. Pabgliai, nesulaikydami aar, nuleid galvas, atidav paskutin pagarb kankiniams. Vingiuotu keliu, apsodintu mediais, lyg labai ilga, tik liauianti gyvat, vinguriavo neini, kol kas, link Vakar, bespalviai, aaroti, alkani, tap elgetomis, benamiais, bedaliais. Kiekvieno irdis drebjo nuo k tik matyt vaizd. Nuleid galvas vaiavo tolyn nuo mirties neini, bijodami kalini kankini likimo. Prisimin netektis, savas sodybas. Prisimena Petras Baltutis. Visa eima vaiavome dviem poriniais veimais i nam emaii 183

Naumiesio miestelio Vakarus per Klaipd, Kuri Nering, Karaliaui, Gdansk, tetin, Rostok, Liubek, Naubrandenburg, Naustrelitz, Rabiau, Liudvik, Laenburg, Liunenburg, prie Elbs, Lunen, Bukenhoit, Stad. Vis laik arkliais vaiavome nenutoldami nuo Baltijos jros. Ilgesniam laikui sustojome Liubeko miesto apylinkse. Pervaiav Salde up, vaiuodami klausms ini i Anglijos. Pasakojo apie valstybi pasidalijim pagal Jaltos sutart: Ryt Vokietija priklausys Soviet Sjungai, iaurin Vokietija Anglijai, Pietin Vokietija JAV ir Pranczijai. Miestelyje pas kinink kartu su broliu Povilu privaljau darbuotis tris mnesius. Dirbo ir soviet belaisvis Jakobas, kils i Sibiro. Buvo sueistas, vokieiai pam nelaisv. Pagijus paskyr dirbti pas kinink. Umus teritorij anglams, ruselis nori vaiuoti namo. Aikinu: Ar verta taip toli vaiuoti tvik? Ar Js negirdjote, Stalinas liep visus pasidavusius nelaisv naikinti: Jie nieko neverti. Gali emigruoti kit valstyb. Ne, esu pasiilgs savo nam. Namuose liko mona, snelis. Noriu btinai vaiuoti namo. Kartu su broliu Povilu ivaiavome. Ruselis paliko pas kinink. Kiek inau, vliau buvo sakyta surinkti visus tokio likimo kareivius vien viet ir perduoti sovietams. Toks buvo susitarimas tarp sjunginink. Kas nenorjo, galjo neiti paskirt viet, nevaiuoti Soviet Sjung. Pas t pat kinink dirbo tarnait i Ukrainos. Ji njo paskirt susirinkimo punkt: A negriu soviet okupuot Ukrain. Dirbau kolkyje. Negriu. Buvo ir ukrainiei pabgli stovykla. Turjo savo bendruomen, kaip ir kitos pabgli stovyklos. kininkui priskirti du prancz belaisviai. Vienas i j karvi banda rpinosi, antras kitus darbus dirbo. Ir a kartu dirbau. Mlas nelaikomas tvarte, ineamas lauk. Pastatai gras, raudon plyt mro. Visur vokika tvarka. Karvidje automatins girdyklos. Melia su melimo agregatais. Visur elektrikuota. Kambaryje veikiantis telefono aparatas. Nieko nuostabaus, Lietuvoje, mano kaimynas turjo telefon. Kuliama maina varoma elektros varikliu. kininko sodyb atvaiavome 1944 met gruodio pradioje. Gyvenome gruod, saus, vasar. Gerai maitino. Kaip taisykl, pusryiams smulkiai supjaustytos bulvs, dta laini. Tamsios rugins duonos, arbatos. Dav mums korteles, 184

krautuvje gaudavome duonos. kyje, kuriame a dirbau, buvo apie 40 ha. Keturi arkliai. iemos metu kieme reikjo snieg sukasti, sumesti priekab, iveti laukus. Kieme neturi bti sniego. I tvarto inet ml krovme traktoriaus priekab, Ml ve laukus. Tokie darbai. I ryto atvaiuodavo, bidonuose supilt pien ivedavo pienin. kio apylinkse gyveno tik dvi lietuvi eimos. Sekmadieniais vaiuodavome Stargard miest. Ten gyveno kunigas lietuvis. Aukojo v. Miias lietuvi kalba vokiei banyioje. Vaiavome traukiniu, nuo kio iki traukini stoties apie 1 km. Ilipdavome paiame mieste. Vl sugrdavome traukiniu. kio eimininkas buvo paimtas vokiei kariuomen. Liks jo tvas. kiui vadovavo eimininko mona. Artjant frontui darbininkams dar pagerino maist, net vyno po stikliuk duodavo. eimininko mona mans klaus: K dabar daryti? Ar mums reiks bgti palikus visk? Ar tie sovietai labai blogi? Praau, patarkite man, Petrai. Palikome tvik 1944 10 13. Pirmoje eilje saugojome gyvybes. Tikiu sovietai normaliai kininkauti neleis. Js kiui priklauso apie 40 ha pavojinga. Poniai nepatiko mano informacija. Frontas priartjo. Igirdome patrank bildes. Per kelias dienas vis artyn, artyn. Pas kinink dirb prancz belaisviai diaugiasi, trina rankas: Artja frontas. Mes namo vaiuosime. Mes ivaiavome, pranczai paliko. Tikriausiai juos vokieiai var tolyn. Nenorjo, kad pranczai palikt sovietams. Mes i Lietuvos ivaiavome dviem veimais. kininkas leido kyje laikyti arklius, kartu su kitais gyvuliais erti. Kovo mnes privaljome krauti turt savo veimus, vaiuoti tolyn Vokietijos gilum. Vaiuojant daug pavoj. vir galv praskrisdavo kariniai lktuvai. Dien matydavome didiul debes auktai, auktai. Skrenda JAV, Anglijos tolimo skridimo bomboneiai bombarduoti Vokietijos. Kovo mnuo. iemos metu Vokietijoje keliai valomi. Tolkinbergo apylinki pagrindiniai keliai asfaltuoti. Bgdami nuo fronto vaiavome tolyn. Pervaiavome per Elbs pus. Girdjome apie slapt ministro peros sakym: Nesprogdinkite tilt. Karas vis tiek pralaimtas. monms reiks gyventi. Tokius tiltus pastatyti reiks labai daug pastang. Saugokime tiltus. Pas kinink atve statin sprogmen ir sen kareiv: Paskambinsime, kada 185

reiks sprogdinti tilt per up. Nuritinsi statin susprogdinsi. sak kareiviui duoti maist. kininko mona pra seno kareivio: Nesprogdinkite tilto. Kaip mes nuvaiuosime savo laukus. Js virininkai neinos. Teritorij um anglai. Tiltas liko nesusprogdintas. Artjant frontui ant vis keli sustatytos barikados. Kelio vaiuojamoje dalyje kasti rstai. Dar sukrauti rstai, kad tankai nepravaiuot. Taip ubarikaduota pus kelio. U keli metr, kitoje pusje taip pat. Toks zigzagas. Su veimu pravaiuoti galima, su tanku ne. Vienas kelias grstas plytomis. Juo vainjo mainos, danga atlaik. Atvaiavo angl tankai, sugadino plytomis kloto kelio dang. Kaimo keliai nepritaikyti sunki tank vaiavimui. Dauguma Vokietijos keli asfaltuoti. Veimais vaiavome kelias deimtis kilometr autostrada. Vaiuojamoji dalis dengta betonu. Vl turjome sukti vietins reikms keli. T teritorij um anglai. Buvo tikrai pavojinga vaiuoti. Angl lktuvai aud visus vaiuojanius, nesvarbu kokia transporto priemon vaiuoja. Igird lktuv varikli im privaljome greitai pasislpti. Apaudydavo i kulkosvaidi. Prisimena Dana Baltutien. 1945 met vasar, ruden, kelis mnesius gyvenome Liubeko mieste. Pasibaigus karui liko daug laisv vokiei raudon plyt mro kareivini. Buvo ir medini pastat. Ten apgyvendino pabglius. Tarptautin organizacija UNRA rpinosi pabgliais. Gyvenant Liubeko miesto kareivinse, tarp pabgli buvo Romos katalik banyios kunigas, lietuvis. Pabgliai i Lietuvos atsive vaik. Kunigas organizavo vaik ruoim pirmai komunijai. Vokiets, sesels vienuols, vaikus ved banyi. Ta proga gavome net dovan po megzt roin roani. Vietoj karoliuk sil mazgeliai. Labai domus. Per ilg laik silai sutrnijo, tiesiog subyrjo. Antra dovana maa Jzaus skulptrl. Isaugojau. Tikriausiai, paios vienuols i molio buvo pagaminusios. Pirm Komunij primiau veniausios irdies vokiei banyioje. Atminiai dovanojo fotograj. I Liubeko traukiniu vaiavome Oldenburgo miest. ia pabglius suskirst atskiras stovyklas. Organizavo tris stovyklas. Stovykloje buvo latvi, est, ukrainiei, lietuvi. Mus atskyr toki stovykl, kurioje gyveno lietuviai ir latviai. Vliau latvius ikl dar kitur. Liko tik lietuviai. Oldenburgo apylinkse organizuotoje stovykloje gyvenome keturis metus, iki 1949 met. Pabgli stovykla buvo kaime. ia laikinai gyveno iki 2000 moni. Stovykloje gyvenimas 186

paprastas. Lankiau mokykl. Pradjau nuo antros klass. Per keturis metus baigiau eias klases. Mok lietuvi kalba. Mano tvelis buvo kaimo pradios mokyklos mokytojas. Prisimenu dviej mokytoj pavardes: Atas ir Karalius. Iki ios dienos negirdjau pavards Atas. Kakurie lietuviai dirbo pas vokiei kininkus, bet labai nedaug. Prisimena Petras Baltutis. Tarptautins organizacijos UNRA uniformuoti valdininkai atvykdavo pabgli stovyklas, visk tvark. Domjosi pabgli gyvenimo slygomis, maisto tiekimu, rpinosi santykiais su Vokietija. Viena i didiausi stovykl buvo Hanau, JAV zonoje. Ten gyveno keli tkstaniai lietuvi. Stovykloje, kur a gyvenau, buvo apie 1500 lietuvi, 400 latvi, 200 est. Pabgli stovykl buvo daug, ne visos vienodai tvarksi. Vienos geriau tvarksi. Paios stovyklos inioje buvo vidaus policija. Pabgli stovyklose dirbo stovykl komitetai, mokyklos. Stovykloje vidaus gyvenimo struktra buvo lietuvika. mons turjo kultrin usimim. Jaunimas dainavo, oko, moksi, sportavo, priklaus lietuvikoms organizacijoms: skautams, ateitininkams. Organizavo dain, meno ir kitus brelius. Turjo daug laiko, usim vairia veikla. Dramos gerbjai organizavo vaidinimus. Visk organizavo lietuviai pabgli stovyklos ribose. Laikinai gyvendamas Vokietijoje nepainojau Danos Butkeviits. Man ivaiavus Australij, Dana dar du metus gyveno Vokietijoje. A tarnavau policijoje, gavau atlyginim. U tarnyb policijoje mokjo vokikomis markmis. Apyvartoje buvo priekarini vokiei marki. Paskui pakeit kitas markes, vertingesnes. 100 marki kainavo JAV gamint cigarei dut. Pabgli stovykloje iem gyvenome altose barakuose. I lagerio kalinius, jaunus darbingus vyrus sisdavo mik pjauti malk. Stovykl gyventojams reikjo ildyti patalpas metaline krosnele. Ant jos ruome maist, virme, kepme. Turjome vien puod. Maistas buvo dalinai normuojamas, msos beveik nedav. Pakankamai gavome tik duonos, margarino. Vaikams duodavo pieno. Virme sriub. Pabgli stovykloje galjome visikai gerai pragyventi, nors labai soiai neprivalgysi. Patalpoje dviej aukt lovos. Miegojau viruje, o Bron miegojo apaioje. Dar priskyr vien svetim mog. Viename kambaryje gyvenome 12 moni trys eimos. Paskui paskirst maesnius kambarius. Gyvenome viena eima viename kambaryje. Dirbdamas vokiei policijoje turjau galimyb daugiau inoti, 187

matyti. Lietuvi pabgli stovykloje apsilank soviet delegacija. Policijai buvo liepta sukviesti visus stovyklos gyventojus, nes atvaiav sovietai paaikins, kokia dabar padtis Lietuvoje. Nesenu automobiliu atvaiavo trys karininkai. Stovyklos pabgliams buvo praneta rinktis sal: sovietai kalbs. Deja, niekas neatjo. Dar to neuteko, i soviet automobilio padang ileido or. Atjo, o vaiuoti negali. Turjo problem. Dar kart atvaiavo ir band pasikalbti su pabgliais. T kart prie automobilio pastat sargybin. Pats stovjau prie soviet mainos, saugojau. Ir kart susitikimas nevyko. Numoj ranka, ivaiavo. Visi inojo soviet propagand, inojo, kad negalima jais pasitikti. Pabgliai gaudavo laikus, inojo apie padt Lietuvoje ir be soviet propagandos. vairi valstybi pabgliai vog bulves i lauk, paskersdavo vokiei kinink karves. Kartais jie ir nupirkdavo. Pavog karv, nakt j paskersdavo. Kit dien pabgliai prekiaudavo jautiena msa. Vokiei kininkai ateidavo skstis policijai ir praydavo surasti. Policija savi mons, nekreipme reikiamo dmesio. Kartais kilogram skerdienos pabgliai dovanodavo policijos virininkui, ir likdavo vagyst neiaikinta. I alies buvo udrausta atveti maisto produktus pabgli stovyklas. Prisimena Dana Baltutien. Tarptautin pabgli organizacija UNRA organizavo pabgli gyvenim. Ms stovyklos gyventoj dalis atjo susitikim su sovietais. Iklausiusi j kalb viena eima sovietmeiu sugro gyventi Lietuv. Gyvendama stovykloje nepainojau tos eimos nari, bet, kai dabar grau gyventi gimtj Smilgi kaim, Plungs r., ta stovykloje soviet agitacijos paklausiusi moteris para man laik. Dabar gyvena Jurbarko apylinkse. Dirba mokytoja, yra meninink tapo paveikslus, dovanojo ir man vien. Isamiai para Lietuv grimo prieastis. Sugrusi kaip ir visi kiti gyveno vargingai. J eimai netaik joki lengvat. Gailjosi sugrusi Lietuv. Ne visi pabgliai vienod laik gyveno stovyklose. Jaunus vyrus leido emigruoti ymiai anksiau. Mano teta Bron Stonkut ivaiavo Anglij. Ten dirbo slauge. Ligoninse labai trko slaugi. Ligoninje darbo slygos labai sunkios. Susidar Pabaltijo valstybi pabgli universitetas. Dd Zenonas Stonkus buvo paskirtas gyventi ms stovykloje. Moksi pabgli organizuotame universitete. Savaitgaliais atvaiuodavo stovykl. Gana anksti emigravo Kanad. Dirbo medi kirtju mikuose. Jauni vyrai 188

kas kur ivaiavo dirbti sunki zini darb. Jaunos moterys, merginos ivaiavo dirbti ligonines sunki, maai apmokam darb. Ms buvo eima, a dar vaikas, tokius paskutinius leido emigruoti. JAV galjai vaiuoti, jeigu ten gyvenantis giminaitis atsis kvietim, garantuos gyvenam plot, darb. Mes JAV neturjome giminaii. Privaljome laukti. 1947 metais Australij kviet atvaiuoti viengungius vyrus, moteris. 1949 met viduryje laivu iplaukme Australij. Tada daug eim ivyko i Vokietijos Australij. Iki 1950 met apie 10 000 lietuvi atvyko nuolatiniam gyvenimui Australij. Daugiausia apsistojo Sidnjuje, Melburne, Adelaidje, maiau kitose miestuose. Australijoje paskyr gyventi kaime, apie 200 km nuo Melburno. Mano tvas turjo kirsti mik. Lietuvoje jis kininkavo, kyje dirbo samdomi darbininkai. Pabgli stovykloje dirbo mokytoju. Nebuvo priprats dirbti tok, labai sunk darb. Tais metais Australijoje medius pjov rankiniais dvitraukiais pjklais. Labai sunkus darbas. I miko persikl dirbti pas kinink. Dirbo plantacijoje, augino apynius. Kartais traktoriumi vainjo. 1949 m. mama dirbo tarnaite viebutyje. A tuo laiku buvau konvente pas vienuoles. Vienuolyne bendrabutis, mokykla. Vienuoli globoje gyveno pasiturini kinink mergaits. Taip gyvenome por met. Vliau mes susijungme kaip eima. Tvelio brolis Napoleonas Butknas (pavard pakeista i Butkeviiaus Butkn) atplauk Australij 1947 m., tuo paiu laivu kaip ir Petras Baltutis. Petras pasta Napoleon. Napoleonas Melburne nupirko namel labai apgriuvus. Buvo tikras lauynas. Remontavome, persikraustme gyventi. Primme kelis neturtingus nuomininkus. Ten gyvenome penkis metus. Tvai dirbo labai sunkiai. Tvelis gavo darb automobili gamykloje, ratus djo ant automobili. Mama apie 30 met dirbo siuvykloje siuvja. A tuo tarpu mokiausi gimnazijoje, baigiau 1955 metais. 1956 m. stojau mokytoj seminarij Melburne. Baigusi tapau pradios mokyklos mokytoja. Isiunt kaim mokytojauti. Ten mokytojavau tiktai vienus metus. 1958 met pabaigoje grau Melburn, mokytojavau mieste. Tuo laiku susipainau su Petru. 1959 01 10 okome savo vestuves. Vestuvs vyko pagal anglosaks tradicijas. Tvas atveda jaunj prie altoriaus. Prie altoriaus stovi jaunasis su pabroliais. Jaunoji prisijungia prie jaunojo. Tada tvas pasitraukia. A turjau keturias pamerges. Paprastai bna tiktai dvi. Jaunosios rbai balta suknel, veliumas. Banyioje vyko lietuvikos pamaldos. v. Miias aukojo 189

lietuvis kapelionas. Vestuvin puota vyko vien dien, ne tiek ilgai kaip Lietuvoje. Pagal lietuvikas tradicijas kor pirl. Puotos metu sveiai grim naudojo daug maiau negu emaitijoje. Jaunieji apie 12 valand ivaiavome i nam. Ten tokia tradicija. Per nakt nepasilieka vaiintis. Kartu su Petru ivaiavome pas mam. Ten pernakvojome. Kit ryt, abu su Petru, iskridome povestuvin kelion Tasmanijos saloje, prie pat Australijos. Ten deimt dien kultringai praleidote laik. Grome savo darbovietes. Organizavome namo statyb. Gyvenome priemiestyje, toli nuo Melburno. A ten gavau darb. Pradjau studijuoti Melburno universitete. Studijavau literatr. Universitete mokiausi tik 6 mnesius, nes tapau nia. Blogai jauiausi. Atsisakiau darbo ir universiteto. Devynis metus auginau keturis vaikus: Eugenij Tom, g. 1960 m., Laur Marij, g. 1963 m., Roland Petr, g. 1961 m., Robert Edvard, g. 1967 m. Kol auginau vaikus, mokiausi neakivaizdiniu bdu. 1969 m. baigiau bibliotekininkysts institut. Susiradau darb, dirbau bibliotekininke. Jauniausiam buvo 1,5 met, vyresni moksi mokykloje. Samdiau auklyt, vliau vediau vaik darel. Bibliotekoje dirbau 27 metus, iki pat atvykimo Lietuv. Antr kart stojau Melburno universitet. Keturis metus mokiausi universitete, kartu ir dirbau. Magistro laipsniui gauti dar du metus mokiausi. 1985 m. baigiau Melburno universitet. 1982 m. kartu su vyru Petru ir jauniausiu snumi Robertu Edvardu, kuriam tuo metu buvo 14 met pirm kart atvykome Lietuv. Mums leido bti penkias dienas tik Vilniuje ir dar tris dienas Latvijoje. Garbaus amiaus giminait organizavo kelion Kaun. Ten aplankme tet Eugenij Butkeviit Buesnien. Tvo vyresnioji sesuo sutiko vaiingai, dabar jau mirusi. Kita kelion Lietuv 1988 m. Buvo laisviau. Gavome leidim ir Klaipd vaiuoti. Aplankme gimt Smilgi kaim. Tada em dar priklaus kolkiui. Savos ems atpainti negaljome. Atvaiavusi gyventi Smilgi kaim sijungiau libiniki kultrin gyvenim. Su visais geri, draugiki santykiai. Por kart kviet dirbti libin mokykl. Tris metus Medingn mokykloje mokinius mokiau angl kalbos. Pirmieji krimosi Smilgi kaime metai buvo patys sunkiausi mano gyvenime. Net per kar nebuvo taip sunku, kaip ia. A tikrai kraujo aaras praliejau. Svarbiausia neturjau jokios paramos, nei moralinis, nei nansins. 190

ita nauja, erdvi sodyba pastatyta tiktai i mano asmenini santaup. Sodriai aplaistyta mano aaromis. Maai kvalikuoti statybininkai band pasinaudoti mano padtimi. Buvau statybini mediag tiekja, vykdiau technin prieir, mokjau u darb. 19941995 met iem stovjo sienos, sudti langai, uklotas stogas. Namas neapiltintas. iemos metu ei darbininkai vykd vidaus apdailos darbus. ildsi prie lauelio, sukurto kambario viduje. Gyvenau neapildomame name, visas dienas kontroliavau darbinink darb. Apie penkis metus statme erdv gyvenam nam. Paskui tvarkme aplink. Savo rankomis pasodinau iki 1000 medeli. Labai gaila eimos nariai nepalaik mano iniciatyvos. Norjo, kad kuo greiiau griau Australij. Kaip paukt traukia tas senas lizdas gimtasis Smilgi kaimas. Seneli, tv sodybos vieta, kiekvienas ems grumstas man ventas. Savo protu, atkakliu darbu ir vyrika jga noriu suildyti, papuoti, atgaivinti tradicijas, tikjim, padti aminti LLA kari, partizan istorin atminim. Tai venta mano likusio gyvenimo prasm. Su viltimi, tikjimu, padedant Dievui, nors nesulaikant aar, jau daug padaryta. Koplytls vietoje 2004 05 21 pastatytas metalinis paminklinis kryius Smilgi kaime gyvenusi, uvusi LLA kari partizan; Juozo Greivio-Bielskio ir Raimondo Bijeikos-Maelio, Krukio atminimui. Kryiaus statymo, ventinimo ikilmi organizator Smilgi kaimo kininko Leono Kondroto dukra Marija. MIS DIEVO KRSLO MIKE Prie kinink Danos ir Petro Baltui sodybos, ant sunykusios koplytls akmen, Smilgi k., libin sen., Plungs r. 2004 05 21 pastatytas metalinis paminklinis kryius su rau: atrijos rinktins partizanams: J. Greiviui ir R. Bijeikai, uv. 1949 05 21 atminti. Partizaninio karo tyrintojai broliai Romualdas ir Alfredas Jonuai, aktyviai talkinant arn brio partizanui Stasiui Mockui-Kiaunei, iaikino labai daug istorij. R. Jonuas daug met tyrinjo arn brio partizan veikl, kovas, tis. Liks gyvas atrijos rinktins arn brio partizanas Stasys Mockus-Kiaun padjo iaikinti daug partizan likim. Tik Dievas Stanislov Mock isaugojo, kad liudyt. Jis puikiai prisimena visus kovojusius ir uvusius draugus. 191

Visi trys kartu stat kryius uvusi LLA kari, partizan atminimui, kartu iekojo ukast arn brio partizan palaik. Suinojo 7 partizanai ukasti Ariks mikelyje. Du metus iekojo, kol pasisek surasti partizan palaikus. Mike pataik ant dubos. Stasys Mockus-Kiaun band kasti. Tik imet kelis kastuvus ems, pamat pirmus partizan kaulelius. Trumpam viet palikome ramybje. Sudarme reikiamos sudties komisij: prokuratros ir teismo darbuotojai, emaii alka muziejaus archeologai. Vis septyni partizan palaikus atpaino. Palaikus sudjo atskirus karstus. 1999 09 08 ikilmingai palaidojo arn kapinse. Pasakoja Alfredas Jonuas. Stasys Mockus-Kiaun pas partizanus ijo, kai jo tvus itrm Sibir. Artimai bendravo su partizanu Juozu Greiviu-Bielskiu. Tris mnesius jie kartu dalyvavo soviet organizuotose kariniuose mokymuose. Gautos inios pasitarnavo partizaniniame gyvenime. Po mio Dievo Krslo mike Stas Mock-Kiaun sekani dien rado granatos pritrenkt vos gyv. Prie m partizanai gyveno Dievo Krslo mike rengtoje laikinoje vasaros stovykloje. Neseniai buvo parj i pritaikytos iem gyventi emins Sauils mike. Stovykloje pastatytose palapinse moterys gyveno atskirai, vyrai atskirai. Iauo ilta diena. Partizan Irena Belazarait, Jurgio-ibuokl, g. 1930 04 08, apsivilko balt palaidin. Partizan Teodora Bartkut, Petro-Tavos, g. 1926, pajo on ir pamat kareivi galvas, blizganius ginklus. Partizanai skubiai grieb savo ginklus, paleido kelias serijas MGB vidaus kariuomens 32-ojo auli pulko kareivi pus. Atsiaudydami bgo link partizan brio vado Zigmo Tamkeviiaus-Tomkaus emins. Partizan vasaros stovykla buvo apsupta. Partizanai tikjosi ibgti Vilk mikus. Bgdami pataik tiesiai ant MGB 32ojo auli pulko kariki pasalos. Tuo momentu mirtinai sueid arn brio partizan Iren Belazarait, Jurgio-ibuokl. I nugaros pasipyl kraujas. Krito mirtinai sueista. Partizanai pasuko atgal. Pelkje surado kalvel. Um gynimosi pozicij. Po keli deimtmei suradome t kalvel. Metalo detektorius-iekiklis nustat emje kulka prie kulkos. Ne tuoj MGB karikiai suprato, kur pabgo dauguma partizan. Gro netoli tos vietos, i kur pasikl. Toki gudryb j vadas Edmundas Rekaius, Petro -Laknas buvo sugalvojs. Kareiviai ne tuoj partizanus pastebjo. Pamat paleido piktus, dresiruotus unis. Partizanai unis nuov. Vakare MGB 32-ojo auli pulko kareiviai mirtinai sueid septynis atrijos rinktins arn brio partizanus. Dievo Krslo mike uvo partizanai brolis Petras 192

Bartkus ir sesuo Teodora Bartkut, Petro-Tavos. J tvelius umu stribai. Edmundas Rekaius-Laknas kartu su Steponu Rekaiumi-Dariumi sugebjo prasiverti i apsupties. Viskas vyko vakare. Partizanai buvo apsireng soviet karikomis uniformomis. Jie laimingai pasislp saugesnje vietoje. T patvirtino partizanas Stasys Mockus-Kiaun. Mio Dievo Krslo mike ivakarse saugumas pagarsino toki versij: 1949 05 21 organizuojamas moni trmimas Sibir. Prisidengdami ta versija, atvaiavo MGB vidaus kariuomens 32-jo auli pulko karikiai. Atsive ir minosvaidius. Kai MGB kareiviai ivaiavo i miko, laimingai isiver i apsupties ir permirk dumble, partizanai atjo prisiekusio partizan ryininko Adomo Gedvilo-Adziaus, g. 1931 08 12, sodyb. T pai met vl ruden, partizan brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas perjo Tver partizan br (raas KGB dokumentuose). Susitiko su partizanu Antanu KniktaAudra. Jie buvo lik tik dviese. Atjo arn apylinkes. Pas kinink papra duonos, laini. Pavalg. kininkas greitai prane arn saugumieiams. Partizanai laikinai apsistojo Adomo Baltrimo sodyboje. Vyko jav klimas. Saugumieiai partizan pdomis, un padedami, atsek Adomo Baltrimo sodyb. Tuo momentu partizan brio vadas Edmundas Rekaius-Laknas ir partizanas Antanas Knikta-Audra buvo pasislp iene ant tvarto. Saugumieiai, stribai apsupo sodyb. kininkas Baltrimas, kad prikelt pasislpusius partizanus, uved varikl. Apsuptiems partizanams isigelbti nebuvo galimybi. Partizanai prasilau stog. Vadas gal bt ibgs. Buvo netoli krm. Gro paimti sueisto bendraygio Antano Kniktos-Audros. Usivert ant pei neti. Stribai mirtinai sueid partizanus. Iliks KGB darbuotoj sudarytas apsupimo planas. I Tryki apylinki arn partizan br neseniai buvo atjs Antanas Parimskis-Malnininkas, g. 1909 m. Jis Tryki apylinkse prie Virvyts ups turjo maln. Jis buvo pakors Tver milicijos virinink. Dievo Krslo mike vykusiame myje dalyvavo Zoja Baginskait, Antano-Rta (1928 01 061996 05 21). J perov sprogstamoji kulka. Prie sueistos partizans prisilenks karininkas grubiai, rus kalba, keiksi. Ji prie savs dar turjo automat. Paspaud nuleistuk vis serij paleido. Leitenant sueid mirtinai. Partizan band bgti. Ikrito automato diskas. Norjo nusiauti. Karikiai pagavo, pridau, sum. Nuteis 25 metus kalti lageriuose, i j 5 metus be teisi u ginkluot pasiprieinim, 193

pagal baudiamojo kodekso straipsnius: 58-1a, 58-8, 58-10, 58-11. Stasys Mockus-Kiaun ir Zoja Baginskait-Rta surado vienas kit. Sukr eim. Uaugino du snus. Zoja Mockien mirusi, palaidota Nevarn kapinse. arn brio partizanus idav prie kovotojus veikiantys mons. Net atuoni slapti agentai ir visa eil informatori sek partizan veikl. Partizanai tik stribus be vado sakymo galjo mirtinai sueisti. Gyventojai, tap nusikaltliais ir po keli perspjim nepasitais, buvo likviduojami. Jeigu reikdavo likviduoti ki, apylinki taryb vadovus, tam buvo raomas vado sakymas. Tada buvo leidiama vykdyti vado sakym.

194

Partizan karo lauko teismo nuostatai

(Galioja emaii apygardoje nuo 1946 01 01) 1945 12 20 1. Prie kiekvienos LLA rinktins steigiamas Karo lauko teismas. Atskiru atveju, rinktins vadui sakius, Karo lauko teismas vienam kartui sudaromas prie kuopos. 2. Karo lauko teismui atiduoda rinktins vadas u iuos nusikaltimus: a. paslapties idavim prieui (tiesiogiai ir netiesiogiai); b. ini teikim prieui, tikslu pakenkti lietuvi slaptajai veiklai; c. veiksmus, gresianius lojali Lietuvos piliei saugumui, asmens bei turto nelieiamumui ir gyvybei; d. smoning drumstim dalinio nuotaikos ir kurstym vanag tikslu pakenkti dalinio moralei; e. smoning ar i apsileidimo darom sakymo bei pareig nevykdym ar pastangas jiems ivengti; f. smoningus ar i apsileidimo daromus kenkimo organizacijai veiksmus; g. umigim sargyboje bei tarnyboje; h. posto bei tarnybos vietos savavalik palikim; i. savavalik pasialinim i dalinio; j. neblaivum einant tarnybines pareigas; k. plikavim ir smurto veiksmus prie moteris; l. virininko eidim odiu, ratu, gestu ar veiksmu, grasinim virininkui ginklu; m. pasidavim nelaisvn; n. pasikartojanius nusikaltimus drausmei. 3. Karo lauko teismo sudtis: a. sprendiant vanag, Organizacinio sektoriaus nari ir kit asmen bylas: pirmininkas vyresnysis vadas, nariai vienas vyresnysis vadas, vienas jaunesnysis vadas ir vienas vanagas; b. sprendiant jaunesnij vad ir jaunesnij Organizacinio sektoriaus virinink bylas: pirmininkas vyresnysis vadas, nariai vienas vyresnysis vadas ir du jaunesnieji vadai. c. sprendiant vyresnij vad ir jiems tolygi Organizacinio sektoriaus virinink bylas: pirmininkas vyresnis vadas, nariai trys jaunesnieji vadai. 4. Karo lauko teismo sprendimai: a. iteisinimas, b. mirties bausm. Karo lauko teismo sprendimus tvirtina Rinktins vadas. 5. tabas, atskiros kuopos ir briai, Karo lauko teismo atvilgiu priskiriami prie atitinkam Karo lauko teism. 6. Nuo i nuostat ileidimo dienos emaii apygardos tabams ir daliniams nebesivadovauti Vanag drausms nuostat II sk. 3 p-tu IV sk. punktu ir LLA Vado. VIII 24, sakymu Nr.23, kiek jis lieia Karo lauko teismus. Apygardos vadas Apygardos vado adjutantas Laisvs kov archyvas K. 1995. Nr. 14. P. 35.

195

DEIMT MET PARTIZAN GRETOSE POVILAS BAGDONAS, PETROATLANTAS, VOGERIS (1917 09 092002 03 06), dimisijos majoras, politinis kalinys. 1939 met pavasar ijo tarnauti Lietuvos kariuomen. Iki okupacijos pradios tarnavo Kaune, aniuose, ryi batalione, telegrafo telefono kuopoje, centrinje telefono stotyje operatoriumi. Deimt met kovojo partizan gretose. Buvo atrijos rinktins vadas 1953 051954 10. Jis paskutinis partizanas Teli rajone. Sum 1954 10 23. Sovietiniuose lageriuose kaljo dvideimt met. Lietuv gro 1974 10 27. 2003 m Povilas Bagdonas, PetroAtlantas, vogeris apdovanotas Lietuvos kariuomens krjo savanorio medaliu, kuriuo apdovanojami ginkluoto pasiprieinimo 1940-1990 met okupacijos dalyviai, statymo numatyta tvarka pripainti kariais savanoriais. Povilo Bagdono prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, Plung, 1999 10 16, 1999 11 13, 2000 09 17 Bagdonai buvo penki broliai ir keturios seserys. Labai didel eima. Gyveno Janapols miestelyje. Mano tvelis Petras Bagdonas su broliu Jonu kur laik gyveno Amerikoje. Usidirbo iek tiek pinig ir gro Lietuv. Tai buvo Caro valdymo laikais. Tvelis pasakojo, kad grs i Amerikos, Janapols v. arkangelo Mykolo banyioje susipaino su amin atils mano mamyte Barbora imkute. Petras Bagdonas pasipiro Barborai imkutei ir 1911 metais sukr eim. Mano mamyt Barbora imkut gyveno Janapols parapijoje, Kuli Daubos kaime. Barboros tveliai turjo penkiolika hektar ems. Ji buvo vienturt dukra. Barboros mamyt buvo palikusi nal su dukrele Barbora. Itekjo u Pokaus. Pokus taip pat turjo savo dukrel. Pokut ir imkut buvo vienmets. Mamyt pasakojo, kad jos buvusios panaios, kaip tikros seserys. Barboros ir Petro Bagdon eima iaugino penkis 196

vaikus. Vyresnioji mano sesuo Soja gim 1912 metais, Emilija 1915 metais, a treias, Povilas 1917 metais, Kazimieras 1920 metais ir sesuo Barbora 1925 metais. Mamyt vis laik gyveno kyje, Kuli Daubos kaime, Varni valsiuje, Teli apskrityje. Tveliai turjo didel k. Nors ms eimoje augo mai vaikai, bet gyvenome neblogai, nes turjo parsivet i Amerikos pinig. Ruden vyko nelaim. Mano tvelis, Petras Bagdonas, ivaiavo parsiveti kuliamosios mainos jav klimui. Buvo altas, vlus ruduo. Keliai blogai pravaiuojami. Suvargo toje kelionje. klimpo jav kuliamoji maina su visu veimu. Tvelis labai sulapo, sualo. Parvaiavs namo, susirgo gripu. Prie tos ligos prisidjo plaui udegimas. Gydytojai buvo maai kvalikuoti, todl tvelio neigyd. Mano tvelis Petras Bagdonas mir 1925 metais. Palikome penki vaikai ir mano mama su savo mama. kyje buvo sunku gyventi, todl inuomojome k. Atvaiavo nuomininkai. Pus mums, pus nuomininkui. itaip eima gyveno keturis metus. Eidamas atuntus metus, antrus metus po tvelio mirties, pradjau eiti mokykl. Seserys jau buvo jusios mokykl ir a labai norjau. A verkiau, kai mans neleido. Man patiko mokykloje. Kai seserys ruodavo pamokas, man neleisdavo net arti prieiti, kad nesutrukdyiau. Vis vien a irjau. Seserys moksi linksniavimo. A stengiausi visk atsiminti. Pirm kart mane nuved mokykl, o pareidamas paklydau. Paklyds grau mokykl. miau tikr kurs ir suradau namus. Pirm dien mokykloje buvau vienas. Atvaiavo inspektorius mokyklos inspektuoti. jo mokykl. Mokykloje rado mokytoj ir mane vien. Kodl tiek maai? Inspektoriui paaikinau, kad iuo metu gyvuliai dar ganosi ganyklose ir visi mano draugai gano gyvulius. Kit dien jie ateis. Inspektoriui paadjau, kad kit dien ateisiu ne vienas, atsivesiu savo draugus. Man padovanojo saldaini. Inspektorius paklaus, k a imokau mokykloje. Man parod raides atspjau. Papra sudti paprast od sudjau. Parjs i mokyklos nujau pas savo draugus. Rytojaus dien mokykloje buvome penki mokiniai. Taip prasidjo mano mokslas. Mokslas man seksi gerai. Baigiau Baltinink pradios mokyklos keturis skyrius. Mokykla buvo Baltinink kaime, Varni vals., Teli apskrityje, Janapols parapijoje, netoli sgalos kalno. Mokykla buvo sikrusi kininko gyvenamame name. Rekaiaus eima gyveno viename 197

gyvenamo namo gale, o kitame buvo mokykla. Kambariukas ir virtuv buvo skirta mokytojai gyventi. Kai Baltininkuose stat nauj mokykl, a mokslus buvau baigs ir nebebuvo laiko mokytis. Vliau, kai paaugau, teko mokytis ems kio mokykloje. Janapolje buvo organizuoti jaunj kinink kursai. Kursus lankiau kartu su broliu Kazimieru. Mokykloje mokino sjomainos pagrind, augal auginimo, dirv paruoimo. Ruden vyko iaugint darovi, akniavaisi ir grdini jav parodos, Vliau neturjau laiko mokytis, nes kiti darbai rpjo. Kai man buvo dvylika met, o seserys vyresns, nutarme gyventi savarankikai. Tada a buvau ir artojas, ir pjovjas. Pirmaisiais metais ienui pjauti ir kitiems sunkiems darbams dirbti samdme mones. Visus kitus darbus pats dirbau. Bdamas trylikos keturiolikos met sjau, pjoviau, ariau. Visk dariau. Buvau eimininkas. iemos metu riaugyvulius, ruoiau malkas ir viskuo rpinausi. Kartu su broliu Kazimieru visus darbus dirbome bendromis jgomis. Kaimynai sakydavo: itas vaikas neiaugs. Jis jaunas tokius sunkius darbus dirba. Jis vis vien uaugs invalidas. Ai Dievui, kai man buvo atuoniolika met, man lygi nebuvo. Turjau sveikatos ir visus darbus dirbau skmingai. Mudu su broliu Kazimieru pjauname, seserys ir mamyt sugrbia. Bendromis jgomis parvedavome ir taip gyvenome. Lietuvos kariuomenje 1939 met pavasar ijau tarnauti Lietuvos kariuomen. Tada kariuomenje reikjo tarnauti pusantr met. Kariuomenje buvau paskirtas iaulius, aviacijos dalin. I iauli aviacijos dalinio perkl tarnauti Kauno aviacijos dalinio ryi batalion, telegrafo - telefono kuop. Mus apreng aviatori uniforma. I pradi atrod, kad Morzs abcl imokti bus labai sunku, bet mintinai imokau labai gerai. Dalinyje buvo naudojami ryiai su skydeliais sujungimui apkas su daliniu, viesos per Morzs aparato rakt Morzs enklai arba garsiniai signalai i aparat. Prasidjus Lenkijos ir Vokietijos karui, mus perved atgal aviacijos dalin. ia viso ito nebereikjo. Aviacijos dalinyje turjome radijo ir telefono ryius. Radist buvo atskira komanda. A, kaip baigs ryi apmokymus, buvau paskirtas ryininku telefonistu. Radistai 198

turjo radijo stot ir ja naudojosi pagal to meto suraytas instrukcijas. Aviacijos dalinyje karo aviacijos centrinje telefono stotyje operatoriumi tarnavau, kol Soviet Sjunga okupavo Lietuv. Telefono aparatai buvo rus ir angl gamybos. Aparatai maitinami i vietins baterijos. Abonento iaukimui reikjo sukti rankenl. Veik induktorius (mao galingumo kintamos srovs generatorius), gamino srov. Kariuomens daliniui ivykus apmokymus ryys buvo palaikomas ne vien laidini telefono aparat pagalba. Ryys buvo palaikomas skydeliais, viesomis Morzs abcle. Dirbome su Morzs telegrafo aparatais, su raktu. Kiekviena raid turjo savo enkl. Kai kurias raides ir dabar prisiminti galiu, bet jau ne visas. Vliau pradjau dirbti prie komutatoriaus, kurio imlumas 120 abonent. komutatori buvo pajungtos karinio aviacijos dalinio vis telefono abonent linijos. Turjome tarpmiestini telefono ryi linijas su iauli ir Panevio aviacijos daliniais. Su usienio valstybmis tiesiogini telefonini ryi nebuvo. Reikalui esant, dalinio vyriausyb, per komutatori, buvo sujungiama su Latvijos ir Estijos telefono abonentais. Kauno miesto centrin telefono stotis jungdavo su kitomis valstybmis. Pagrindinis tikslas telefono ryiais aptarnauti aviacijos dalinius arba jeigu aviacijos daliniui reikia ryio su kitu daliniu pstinink, artilerijos, kavalerijos. Pradioje, kai irjau dirbanius, kurie turjo ivykti atsarg, maniau, kad taip greitai dirbti bus nemanoma. Jie dirbo paprastai ir greitai. Usidjs telefono ausines, stebjau operatoriaus veiksmus, girdjau j pokalbius su abonentais. Man atrod, kad taip operatyviai dirbti, imokti nemanoma. Anksiau dirbusius prie komutatoriaus ileido atsarg. Palikome tie, kurie mokms, ir savarankikai dirbti dar negalime. Atsimenu, ms virila buvo epulis, o brininkas puskarininkis Skumbinas. Jie abu dirbo, o mes, usidj ausines, irjome. Vliau mums vieniems leido junginti abonentus ir stebjo, kad nepadarytume klaid. Mus kontroliavo. Dirbome dviese. Palaipsniui imokome dirbti. Po dviej savaii dirbome be stebtoj. Dirbdavau prie komutatoriaus atuonias valandas. Paskui mane pakeisdavo kitas operatorius. Kartais dirbdavau vis par. Dienos metu buvo daug darbo. tepselius komutatoriaus lizdus kaiiodavau abiem rankomis ir dar ausins ant galvos. 19391940 metai. Tada buvo temta padtis. Pilnu apkrovimu 199

veik vietiniai ir umiestiniai telefono ryiai. Dirbdami savarankikai, dienos metu dirbome dviese, nakties metu vienas. Nakties metu maai kas skambino. jungdavome skambut. Stovjo sofa. Skaitydavau, net umigdavau. Jeigu kas skambina klapanas (votuvas) atkrenta ir suskamba skambutis. Atsikeli, sujungi ir vl gali gulti. Tas buvo leidiama. Dienos metu nebuvo kada miegoti, tik spjome junginti tepselius. Privaljome inoti vis virinink pavardes, kabinetus ir j namus. Reikjo mintinai inoti telefono abonent numerius. Buvo telefono abonent knyga, bet j nebuvo kada irti. Vliau visk imokau mintinai ir dirbau automatikai. Lietuvos aviacijos dalinio centrin telefono stotis veik Kauno priemiestyje, Auktojoje Fredoje. Ji buvo sumontuota mrinio pastato treiame aukte. Ten mes dirbome. Prisimenu dal savo virinink. Majoras Augustinas kio dalies ir telefonist virininkas. Puskarininkis Skumbinas telefonist brio vadas. Virila epulis kuopos vadas. Bnant apmokymuose ryi batalione ant sienos buvo urayta: Ryiai kariuomens nervai. Ryi batalione buvo ypatinga drausm. Grus aviacijos dalin Kaune, majoras Augustinas irjo mus ir ypsojosi. Grome temti kaip stygos. Atraportavome. Grusiems i apmokym kareiviams majoras Augustinas aikino suprants j likim: Jums ia bus lengviau. Chuligan nemgstame. U ger geru, u blog ... I tikrj jo odis buvo brangus. Sakydavo: Ryi batalionas drausms batalionas, o aviacija simuliacija. Pasims asmens enkl galjai vaikioti po Kauno miest iki deimtos valandos vakaro, kol reiks eiti miegoti. Ryininkai telefonistai turjo dviraius. Ms virininkai sakydavo savo kareiviams: Jeigu ieisite savavalikai ir kam paklisite, mes nieko neinome. Mes u tai neatsakome. Js bkite mons, be reikalo neikite. Nori ieiti, ueik pas budint, pasiimk asmens enkl. Norite ieiti ilgesniam laikui, paraysime leidim. Be leidimo neikite. Papulsite mes neatsakome u jus. Pasitaikydavo nedrausming kareivi. A buvau drausmingas. Kai Kaun okupavo Soviet Sjungos Raudonoji armija, t nakt dirbau karo aviacijos centrinje telefono stotyje, Auktojoje Fredoje. Soviet kariuomenei artjant prie Kauno girdjosi pavieniai viai i automat, autuv, patrank. viai nutilo. Igirdome triukm, tank vikr vangjim. Kauno gatves atvaiavo pirmieji soviet Raudonosios armijos tankai. Nakties metu j nematme, bet girdjome siaubing es. 200

Auktojoje Fredoje, karo aviacijos telefono stotyje, mrinio pastato treiame aukte, buvo gerai girdti, kai per alij tilt vaiavo soviet Raudonosios armijos tankai. Net kibirktys matsi i po tank vikr. Taip vis nakt vangjo link aerouosto. Telefono stotyje itis nakt netilo skambuiai. Skambino soviet karikiai. Kalbjo rusikai. Nemokjau rus kalbos. Visus skambinusius soviet karikius jungiau budiniam karininkui. Budintis karininkas taip pat nemokjo rus kalbos. Jo padjjas, budintis virila, iek tiek mokjo rusikai. Budintis karininkas paskambino ir pasak, kad jam nejungti soviet kariki, nes nesusikalba su jais. Sakau, kad ir a nemoku. Jis papra sujungti su aviacijos konstruktoriumi generolu Antanu Gustaiiu. Jo telefono numeris bute buvo Nr.2. Kabineto telefono numeris Nr.1. Sujungiau su buto telefonu. K kalbjo, neinau, nors pasiklausyti technins galimybs buvo. Po to paskambino budintis karininkas ir pasak: Man nejunkite rusikai kalbani. Junkite aviacijos virininkui generolui Antanui Gustaiiui. Tuoj paskambino generolas A. Gustaitis ir pasiteiravo, ar moku rusikai. Prisistaiau nustatyta tvarka. Pasakiau, kad nemoku rus kalbos. Generolas pasak: Kai kalbins rusikai, junkite man namus. Vis nakt generolas Antanas Gustaitis kalbjo su rusikai kalbaniais. I kur skambino, a neinau. Aiku tik viena, kad rusikai kalbanius abonentus mums jung Kauno miesto centrin telefono stotis. Kaun soviet tankai atvaiavo 1940 met birelio mnes. Vien grai sekmadienio dien atjo soviet karinio dalinio karikiai ir sak perduoti vis centrin telefono stot rus kariniam daliniui. Kai jie ijo paskambinau savo namus, Janapol. Janapols pate dirbo pastamas mogus. Su juo pasikalbjau, pasakiau, kad mes dabar nebsime Kaune, ivykstame Vilni. Praiau, kad mano namikiams perduot, kad kai bsiu Vilniuje paraysiu laik. Toks buvo paskutinis pasikalbjimas su savo kratu. Soviet Sjunga likvidavo visus aviacijos dalinius, visus Lietuvos kariuomens karikius ikl Vilni. Aviacijos dalinys buvo likviduotas paskutinis.Soviet karinio dalinio atstovai perm Lietuvos aviacijos dalinio centrin telefono stot. Pasira, k prim. A pasiraiau, k perdaviau. Lietuvos kariuomens kareivius surinko rikiuot. Ms uniforminiai rbai buvo Lietuvos kariuomens, su antpeiais, su enklais kas kokius laipsnius turjo. Prie rikiuot ijo rus kariuomens politinis vadovas ir pasak, kad itaip negali bti. Jis sak isiskirstyti, visiems 201

nusiimti antpeius. Visi isiskirstme. Vieni nuima antpeius, kiti nenuima. Stojame atgal rikiuot. Ne visi nusim antpeius. Dar kart sak nusiimti antpeius. Liko penki Lietuvos kariuomens kareiviai, kurie nenusim antpei, laipsni, enkl. Jie soviet kariuomens politiniam vadovui pasak: Ne mes udjome, ne mes nuimsime. J pavardi neinau. Soviet kariuomens politinis vadovas sak ieiti i rikiuots tiems, kurie nenusim antpei, laipsni, enkl. Isived tab. tabe buvo Lietuvos kariuomens karininkai ir soviet politiniai vadovai. Ij i tabo, politiniai vadovai mums sukomandavo susirinkti ir eiti geleinkelio stot. Mes komandos neprimme, neklausme. Pasakme: Grinkite ms draugus, kuriuos isivedte tab, tada eisime. Savo draug nepaliksime. Turime eiti visi. tabe vyko diskusijos. Buvo kalbama, kad mes lietuviai, nieko nepakeisime. Kaip sovietai nors, taip padarys. Mes nusistatme taip: Tegul mus audo vietoje, mes neisime i ia. I tabo ileido penkis Lietuvos kareivius su antpeiais, laipsniais ir enklais. Ive geleinkelio stot. Geleinkeliu Vilni. Vilniuje laipino mainas. Tuos penkis Lietuvos kareivius atskyr. J likimai neinomi iki iol. Ar jie buvo teisti, bausti, nuudyti? Vilniuje aviacijos dalinio ryi batalion. Nors apranga buvo aviacijos, bet skaitms ne aviacijos dalinyje, o ryi batalione. Tai buvo dvideimt devintas auli korpusas, kur sudar lietuviai visa Lietuvos kariuomen. Tuo laikotarpiu, kai buvome iveti Vilniaus miesto kareivines, iemos metu iki kovo mnesio vyko kariniai usimimai, kuriuose dalyvavo soviet kariuomens politiniai vadovai. Slidindavome po Vilniaus apylinkes ir grdavome. Kart vyko kariniai usimimai, truk tris paras. Arkliais, veimais ve maist, amunicij ir visk, kas reikalinga karo metu. Kareiviai keliavome slidmis alia kelio apie 25 30 kilometr u Vilniaus. Neinau, kokias mikingas apylinkes keliavome. Nuvaiav pasistatme dideles palapines. Palapins viduryje ikasme duob. Joje krenosi lauas. Aplink lau kareiviai. Kaip karo stovio metu, stovjo sargyba. Medicinos punktui pastatyta atskira didel palapin. Karininkams taip pat atskira palapin. Mike umme karinei stovyklai skirt plot ir ten gyvenome. Pirm dien vainjome slidmis. Vakare grome palapin. Usikrme lau. Lauke labai alta, apie 30 laipsni alio. Kai ildms prie lauo, norjosi miego. Vien nakt ibuvome be miego. Antr nakt jautms labai blogai. Labai norjome miegoti. Palapinje, ildantis prie lauo, kai kuriems kareiviams sudeg bat aulai. Ukritus kibirktims ant rb, pradjo degti rbai. Ne 202

visi miegojome. Budintys privaljo budti, bet pavargs umigdavo.Antros nakties metu man pasidar labai alta. Pradjau visas drebti. Negaljau nei pakalbti. Kareivis mane nuved medicinos punkt. Medicinos punkto palapins kampuose pastatytos metalins krosnels. Kareiviai jas pastoviai krena. Palapinje pastatytos dviej aukt lovos. Paruota kaip karo metu sueistiems kareiviams. Medicinos darbuotojai pamatavo mano kno temperatr ir rado maesn negu normali. Vadino tinginiu. Mato, kad visas drebu. Dar kelis kartus pamatavo. Kareivis atne kartos arbatos. Paguld lov. iltai apklojo. Gydytojas pasak, kad su manimi yra kakas negerai. Labai pavargs, dvi naktis nemiegojs, umigau. Rytmet pabudau. Atsikliau. Gydytojas nesuprato, kas man buvo. Kno temperatra normali. Vakare buvo buv apie 34 laipsniai pagal Celsij. Gydytojas leido eiti rikiuot. T pai dien grome Vilni. Maiau, kad daug kareivi nual kojas ar apdeg batus, negaljo nuauti. Apdeg batai ver kojas. Reikjo pjauti bat aulus. Gr Vilni, savo kareivines, turjome pakeisti tuos kareivius, kurie dirbo, kai mes buvome mikuose. Kadangi dauguma kareivi buvome nukentj, buvo duota komanda pavalgius eiti miegoti. Kareivinse ilta. Atjo gydytojai tikrinti kareivi sveikatos. Kam reikjo, suteik medicinin pagalb. A buvau gerai isimiegojs ir jauiausi visikai sveikas. Mane paskyr budiniu kitai nakiai. Budjau prie telefono. Atlikau visas budinio pareigas. Iauo pavasaris. Lietuvos kariuomens kareivius po 2530 laipino automainas ir ve Varn. Visi daliniai siunt savo kareivius kaip darbininkus rengti savo dalini kareiviams stovykl Varnos mikuose. Kovo mnuo. Aktyviai tirpo sniegas. Keliai dar buvo sunkiai pravaiuojami. I Vilniaus iki Varnos vaiavome labai vargingai. Negaljome toliau vaiuoti. Nakt praleidome Eiiki mokykloje. Rytojaus dien atvaiavome Varnos mikus. Kasme tranjas, statme aldytuvus. Anksiau aldytuvus darydavo taip ikasdavo duob, privedavo led, apipildavo pjuvenomis. Taip darbavoms apie pus mnesio. Pradivo keliai. Grome Vilni. Neprisimenu datos. Visus Lietuvos kareivius i Vilniaus perve Varnos mikus. Pradioje, gyvendami mikuose, soviet nematydavome, niekur neileido. Varnoje mums paskaitas daugiausia skait soviet Raudonosios armijos politiniai vadovai rus kalba. Dauguma Lietuvos kareivi neinojo rus kalbos. A neinojau n vieno rusiko odio. Vert lietuvi kalb kareiviai, 203

karininkai mokantys rus kalb. Paskaitose buvo kalbama apie vies rytoj. Kelis kartus buvome ivaiav mikus. Vakare vl grdavome stovykl. Skaitydavo paskaitas. autuv neturjome. Ryininkai turjo durtuvus. Varnoje buvo pilna soviet kareivi. Buvo apsuptis. Soviet santvarka. Vliau, gavus ratik leidim, ileisdavo Varnos miestel tik po tris kareivius ir liepdavo vaikioti kartu. Susitikus su soviet karikiais sveikintis, kad nebt nesusipratim. Lietuvos kariuomens kareiviai sveikinosi su soviet karikiais. Kart ujome oki sal Varnos miestelyje. oki salje radome soviet kariki, atvaiavusi mainomis. okiams grojusi muzikant paprame groti lietuvikus muzikos krinius ir okome lietuvikus okius. Dar atvaiavo soviet kariki. jo oki sal. Muzikantams sukomandavo groti rusikus muzikos krinius. Papra pagroti kazaki. Muzikantai kiek mokjo, tiek ir grojo. Soviet karikis pam i muzikant armonik ir grojo rusikas melodijas. Sovietai oko savo okius. Dviem sunkveimiais atvaiav soviet karikiai uvald vis oki sal. Lietuviai likome nepatenkinti. Usakome lietuvikus muzikos krinius sovietai groja savo nacionalines melodijas. vyko triukmas. Sovietai pradjo triukmauti oki salje. Ijung elektr. Pasidar tamsu. Salje vyksta grumtyns. oki salje lietuvi buvo daugiau negu soviet kariki. Lietuviai sukomandavo: Lietuviai stokite prie dur ir nepraleiskite n vieno sovieto. Imkite durtuvus ir trenkite. Lietuvos kariuomens kareiviai turjo prie ono prisikabin durtuvus. Kiti sovietai ioko per langus. O kitiems ieinantiems sovietams lietuviai trenkia per sprandus. Nenukrenta, bet eina virsdami. Soviet karikiai sdo mainas ir ivaiavo. Ms vadai suinojo apie vyk oki salje. Po to lietuvi kariki neleido eiti miest. Ypatingu atveju ileisdavo tik po tris, penkis. Stovykloje vyko tik teoriniai usimimai. Pratyb nebuvo, nes aplinkui soviet karikiai. Praustis jome prie eero, maudms. I kitos eero puss praustis ir maudytis ateidavo soviet kareiviai. Ms stovykloje soviet kariki nebuvo. Ateidavo tik lietuviams priskirti soviet kariuomens politiniai vadovai. Atjo tas laikas, kai mus turjo paleisti namus. Lietuvos kariuomenje buvo nustatyta tarnauti pusantr met, o tarnaujame jau du metus. Gegus mnesio pirm dien sujo du metai, kai tarnauju kariuomenje. Mes tebesame Varnoje. Nepaleidia. Paskutin mnes padidino atlyginim, kaip lygtiniams. Atlyginim imokjo ervoncais. Atjo soviet karinio dalinio politinis vadovas. Perskait sakym: iandien jus paleidiame namus, nes 204

su Vokietija sudarme nepuolimo sutart. Anksiau buvo temta padtis, negaljome paleisti. Daugiau nebeturime statymo jus laikyti, nes perbuvote laik. Js esate apmokyti. Jeigu reiks mes jus pakviesime. Birelio mnesio pirm dien mus ileido i Varnos. Birelio mnesio antr dien ivaiavome Vilni. Tarnaudamas atostog buvau tris kartus po penkias paras. Dar nepriklausomos Lietuvos laikais vasaros metu buvau parvaiavs atostog. Tada dalin atsiveiau civil kostium Kai antr kart buvau atostog, atsiveiau antr kostium. Ivaiuojant i dalinio mano draugas neturjo kostiumo persirengimui. Turjo, bet paliko Kaune. Karika uniforma negalima vaiuoti namus. Jam daviau vien kostium. Persireng. Abu ivaiavome. Mano draugas Alfonsas Masilinas i Radvilikio. Neinau, gal dar gyvena. Parvaiuojant mus spjo, kad Vilniuje negalima lipti i traukinio vagono, nes siauia iltin. Karantinas yra. Vilniuje gyveno mano pastamas kaimynas. Pas j buvo palik mano knyg. Tarnaudamas Vilniuje, danai su juo susitikdavau. Nutariau, kad ir dabar man su juo reikia susitikti. Abu su Alfonsu Masilinu ijome. Skubame. Buvo trys valandos iki traukinio ijmo. Nueiti spjome, bet pareiti ne. Sekaniu traukiniu parvaiavom Telius. Teliuose sutikau kaimyn, kuris parve iki Janapols. I Janapols namus Kuli Daubos kaime, apie tris kilometrus, parjau psias. Parjs namus radau vien mamyt. Brolis Kazimieras jau buvo veds ir ijs gyventi monos tvik. T pavasar Kazimieras laukus buvo suars. ien ir rugius pjoviau a. Karo pradia I kariuomens namus grau birelio mnesio ketvirt dien. Birelio mnesio dvideimt antr dien prasidjo karas. Laiko tarpas tik atuoniolika dien. Nespjo mans pakviesti soviet Raudonj armij. Jeigu aukim bt teik, vargu, ar a ten biau vyks. Mes, kaimo vyrai, tarms kaip sutrukdyti soviet kariuomens fronto atsitraukim. Pasiprieinime dalyvavome Juozas Gustys i Padvari kaimo, Jonas elvys ir a, Povilas Bagdonas. Mums padjo dar keli vyresnio amiaus kaimo mons, tikri Lietuvos patriotai. Sutarme susprogdinti Janapols tilt per Virvyts up. Tilto susprogdinimui paruome siuntinuk. Buvo 205

vakaras. Atjome patikrinti, ar tiltas saugomas, ar ne. Sargybos neradome. Grome atgal. Pasimme sprogmenis. Pariome po tilto apaia. Bikfordo virvel palikome ilg. Padegme. Patys nujome toli. Igirdome sprogim. Atgal prie tilto negrome, nes inojome, kad tiltas susprogdintas. Gali bti soviet, kurie gali mus sugauti. Ijome savais keliais. Praus frontui pamatme, kas tiltui padaryta. Tilto priekin dalis nuleista emyn. Nebuvo prajimo ir pravaiavimo. Tose vietose Virvyts laitai aukti ir stats. Ups vaga gili, vandeninga, maai seklum. Soviet Raudonosios armijos frontas trauksi. Vokiei kariuomen juos spaud nuo Varni, nuo arn, link Puins miko. I Puins miko trauksi link Janapols, link susprogdinto tilto per Virvyts up. Tiltas susprogdintas. Todl dauguma soviet kareivi, kurie bgo per Virvyts up, turjo bristi ar plaukti. Visi buvo lapi ir visi be ginkl. Pagal Virvyts up soviet kariuomen trauksi link Birulio eero. Per Birulio eer buvs keltas. Pavandens partizanai sunaikino kelt, nukirto tros. Birulio eer galjo perplaukti tik su laiveliais. Soviet karikiai per Birulio eer plauk pakrantse rastomis valtimis. Pavandens partizanai su pertraukomis atidengdavo ugn soviet kareivius. Daug uvo soviet kariki. Paliko daug vairios karo technikos. Pavandens gyventojai pasakojo, kad uskrid lktuvai aud Pavandens partizanus, kurie aud soviet armijos karikius. Medinio tilto sprogdinim ties Janapols miesteliu vykdme a, Povilas Bagdonas, Aleksandras Pocius ir Jonas elvys. Juozas Gustys i Padvari kaimo nedalyvavo. Jis vadovavo itam atsakingam darbui. Tilt susprogdinome savo iniciatyva, kad padaryti kuo daugiau alos atsitraukianiam soviet kariuomens frontui. Vokiei kariuomens valgai sitvirtino ant sgalos kalno. Nuo ia sek soviet armijos judjim. Mat, kaip soviet armijos karikiai labai vargingai pereina Virvyts up. Be joki priemoni brenda per gili, srauni Virvyts up. Vokiei kariuomen pradjo spausti soviet front i Puins kaimo Eidiot kaim. Jame vyko nirtingas mis. Nuo Varni ir sgalos kalno vokieiai utvr kelius. Rusai neturjo, kur bgti. Soviet karikiai atsiaud. Eidiot kaime sovietai paliko daug vairios technikos: tank, patrank, veim. Vokieiai sovietus persekiojo. Labai nukentjo Eidiot kaimas. ioje pusje sudegino mano ir mano brolio Kazimiero sodybas. Soviet karikiai, perbrid Virvyts up, jo briais. Vokieiai juos apaud. Sodybos buvo toje vietoje. Vokiei 206

sviediniai krito ir krito. Mano brolis Kazimieras priklaus Lietuvos auli sjungai. Sodyboje buvo karika kepur ir diras. Dar piemenukas bdamas turjo detektorin radijo imtuv su ausinmis. Po ms namo sudeginimo, ganyklose radome brolio Kazimiero kepur, dir ir detektorin radijo imtuv numest krmuose. Prie gaisr sovietai ujo nam, pam mintus daiktus, pradjus bombarduoti, juos pamet. Su savo draugu Jonu elviu buvome Sarg kalno laite, Kur kaime. laitas ryt pus. Ms apskaiiavimu, tai buvo saugi vieta. Pas mus atbgo slptis kaimo moterys su vaikais. Atbgo ir Stanislovas Ubys. Jis, vokiei valdymo laikotarpiu, Janapols miestelyje turjo savo krautuv. Uslinks ant kalno virns, uuodiau vjo atnet dm kvap. Link Sarg kalno klupdami bgo brelis soviet kareivi. S. Ubys kio rank kien. Norjo itraukti ginkl. Kienje ranka ustrigo ir ginklo niekaip negali itraukti. Pagaliau itrauk ginkl ir numet olyn. S. Ubys galvojo, kad sovietai gali daryti krat. Atj soviet kareiviai ms klaus, kurioje pusje Soviet Sjunga. Parodiau rytus. Jie tiesiai, per rugius, per darus nujo. Vokieiai apaud Sarg kaln ir einanius soviet kareivius. mus, pasislpusius Sarg kalno laite, nepataik. Taip praleidome front. Grs namus radau dar rkstanius degsius. Liko tik namo raktai kienje. Artjant frontui, ieidamas i nam galvojau, gal reikt i namo ineti ir paslpti ant sienos kabojusius smuikus ir kampe stovjus kontrabos. Pagailo. Nakties metu krmuose rasa. Sudrks, atsiklijuos, susigadins. Klaidingai pagalvojau jeigu kulka pralys, tai nieko neatsitiks. Sudeg trys mano smuikai ir kontrabosas. Kaimynas Jonas Serva darydavo smuikus, kontrabosus. Jis ir jo sns nebegyvena. Kaimynas Jonas padarydavo smuikus, bet jam groti nesisekdavo. Susirink profesionals muzikantai su J. Servos pagamintais smuikais grodavo gerai. Smuik meistras Jonas patar man mokytis groti smuiku. Tada adjo padovanoti smuik. Beveik kiekvien ryt, kartais nesulauks pusryi, bgdavau pas kaimyn J. Serv mokintis groti. Po Jono mirties paliko trys smuikai ir kontrabosas. Jo snus pigiai man pardav keturis instrumentus. Nuo to laiko pradjau savarankikai groti. Brolis Kazimieras moksi groti kontrabosu. Mano svainis Lileikis ir jo brolis buvo profesionals muzikantai. Vokiei valdymo laikotarpiu grojome vieose vakaruose, vestuvse Janapols miestelyje ir Baltinink kaime. Grodavau smuiku, brolis Kazimieras kontrabosu. Jonas Lileikis ir jo brolis Domininkas smuikais. Trys smuikai ir kontrabosas grojo lietuvikas, 207

linksmas melodijas. Nepriklausomos Lietuvos laikais kaimynas Vasiliauskas grojo liaudies dain ir oki ansamblyje Lietuva. Parvaiavs kaim dainavo, grojo klarnetu. Vasiliauskas kartu su muzikantais grojo vestuvse, vakarliuose. Laidotuvse tik giedojo. Kai buvome jauni, mamyts mama ir mamyt dainavo, giesmes giedojo, maldas meld. I j labai daug imokome. Ganydami gyvulius dainavome, giedojome. Nepriklausomos Lietuvos laiku kaimyno Jono Servos snus baig konservatorij. Parvaiavs kaim, domjosi, kaip man sekasi groti. Pasims kamerton tikrino klaus. Vien klausa bloga, kit patenkinama, o mano ir brolio Kazimiero klausa gera ir balsai geri. Mums sakydavo mokykits, tobulsite , bsite profesionals dainininkai, giedoriai ir muzikantai. Gaila, ne viskas gerai klostsi. Sudeg muzikos instrumentai. Vliau kovojau partizan gretose, aliosiose emaitijos giriose. Ten groti slyg nebuvo. Lietuvos aliose mikuose be smuikelio buvo labai lidna. Gimtojo odio itarti negaljau. Reikjo bti nebyliu. Be oro gyventi ir alkanam bti. Apie smuik nebuvo kada galvoti. Beveik vis Eidiot kaim sudegino. uvo viena eima. Jie nuo karo buvo pasislp po namu, rsyje. Namas deg ir rsyje buvusi Barausk eima uvo. Janapols parapijoje uvo dvideimt trys mons. Vieni uvo bgdami i nam apkasus. Kiti pasitaik laukuose. Dar kitus sviediniai sudau. Kaimo gyventojai nukentjo nuo mi, kai vokieiai vijo sovietus. Prajus frontui laidojome visus uvusius.Pasibaigus miams kaime liko labai daug ginkl. Pelkse, prie Birulio eero buvo palikta tank, automobili, karik main. Sunku visk suminti pilna visko. Kaimo vaikai pradjo aktyviai domtis paliktais ginklais ir vairi marki mainomis, pradjo rinkti audmenis. Kaimo mons, jaunimas pradjo landioti po sunkiuosius pabklus. Rad granatas, netyia susisprogdindavo. Parekets kaime uvo eimos nariai ir keli vaikai. Parvaiav i turgaus, rado vis eim susisprogdinusi. Mes, kurie tarnavome kariuomenje bei veiklesni netarnav, organizavome eiti rinkti visus audmenis. Kartu su manimi ginklus rinko kaimo vyrai: Liudas Lukauskas, Aleksas Pocius. A dirbau su visais tarnavusiais kariuomenje ir netarnavusiais. Mano brolis Kazimieras, g. 1920 m., netarnavs kariuomenje, taip pat rinko ginklus. Buvo labai vairi ginkl. Krovme veim tuos, kuriuos galjome kelti. Krovme kulkosvaidius, 208

sviedinius ir daugyb vairi ginkl ir sprogmen. Tik tankai ir patrankos liko vietoje. Mes pabklus nukenksminome. Pasikink arkl ratus, prisikrov ginkl ir ovini vedavome Janapol. Sandliavome mokykloje ir jos kieme. Suvetus ginklus du vyrukai skirst. Tinkamus naudojimui ginklus ne patalp, o likusius sandliavo lauke. Vliau surinktus ginklus krovme veimus. Arkliai, sulenk nugaras, temp Telius. ia atvetus ginklus priiminjo vokiei karika staiga. Sau pasilikome geresnius ginklus, kurie vliau buvo reikalingi. Vokiei valdymo laikotarpiu, vien kit komunist reikjo suimti. Ms apylinkje gyveno Dobranskis. Buvo komunistas ir liko komunistu. Gyveno apie du kilometrus nuo mano sodybos. Su juo palaikiau draugikus santykius. Jis ivirdavo namins degins. Mes, jauni vyrai, pas j susirink, igerdavome. Pjoviau rugius. Atvaiavo keli ginkluoti auliai ir sako man: Imk ginkl. Padk Dobransk suimti. Pas j gal daugiau kas yra? Nuvaiavome. Pas j radome giminaiiai, ne giminaiiai. Gal koks partinis susirinkimas vyko? Vaikai jauni. Juos palikome namuose. Visus vyresnius summe ir atvedme pas kaimyn. Atjo ms virininkai, kurie buvo gav sumimo order. Ij pasak: Mes visus juos turime likviduoti. Neveskit ten, kur sakyta. A tokiam sakymui prietaravau. Grietai pasakiau: Ne. Suimtieji sdi ant griovio krato. Ms virininkai sak: Pavedam ir ia pat nudedam kaip unis. A sakau: Ne. Neturime teiss. Jeigu mes pradsime taip daryti, bus negerai. Kitas, kariuomenje netarnavs, dar pasikariavo. Sakau: Vyrai. Veikite pagal statym. Jeigu gavote sakym parvesti, tai parveskite ir atiduokite kam reikia. Kaimynas Dobranskis visa tai girdjo. Jis u tok teisingumo reikalavim man vis gyvenim buvo dkingas ir sak: Tu isaugojai mano gyvyb. Jau ilgokai buvau ibuvs mike. Kart, sutiks mano mam, sak: Tegul pareina. Jis man gyvyb dovanojo. A jam dovanosiu gyvyb. Lageryje pabus, pabus. Nereikjo jo malons. Tuometiniai mano virininkai Dobransk norjo nubausti kaip komunistini sitikinim mog. Buvo suimtas mnes 209

ar daugiau, vliau paleido. Gyveno Varniuose. Buvo neratingas gal du skyrius baigs. Sugebjo daug ir taigiai kalbti, kartais pameluodavo. Po kiek met pas mane atvaiavo jo vaikai. Kviet savo tvelio laidotuves. Buvo paarvotas Teli miesto gedulo namuose. Dalyvavau laidotuvse. Palaidojo Janapols kapinse. Kaimyno Dobranskio snus gal dar gyvena Palangoje. Su jo vaikais draugikai gyvenome. Visi eimos vyrai turjo gerus balsus. Kartais visi susirink dainuodavome. Ms ganyklose buvo slptuv daikt paslpimui. Buvau sugalvojs maisto produkt slpim. Lainius ar kump kiame mai, keliame auktai egls virn. Tegul bna. Namuose laikyti nesaugu. Ueis vieni ar kiti ir ine. Kiek taip bdavo. Kai sovietai ibgo, vokieiai atjo. eimininkai parjo namo. Visi maisto produktai ineti. Antr kart grtant sovietams, daug maisto produkt sukliau auktos egls virn. Prajus frontui neskubjau kelti emyn. Paskui pradjo varnos kranksti. Jos paragino ikelti maisto atsargas i originalios slptuvs. Mano kaimynas Stasiulis gyveno Kur kaime. Turtingas kininkas, turjo sukaups kapitalo, brangi vertybi. Sodyboje buvo gandr lizdas. Brangenybes sukl gandr lizd, nes kratos metu gali namuose surasti ir pasisavinti. eimininkai mst sudegs gyvenamas namas, sudegs ir brangenybs. Tvartai deg ir gandr lizdas sudeg. Sudeg ne tik brangenybs, bet ir patys svarbiausi dokumentai. Kai ms sodybos gyvenamas namas sudeg, gyventi sikrme kluone jaujoje. Pastatme krosn ir abu su mama gyvenome. Ruoiausi naujo mrinio namo statybai. I Duseiki plytins pirkau ir parveiau 10000 plyt. Pastato statyti nepradjau. 1944 met ruden, Soviet Sjungai okupavus Lietuv, jaunesnius paauk papildomam kariniam apmokymui, o tuos, kurie buvo tarnav Lietuvos kariuomenje, siunt tiesiai front. Buvau tarnavs kariuomenje iki 1940 met soviet okupacijos. inojau, kad ir atsakomyb yra. Nutariau pasitraukti ir soviet Raudonojoje armijoje netarnauti. Visi tie, kurie rinkome ginklus, ijome kovoti prie sovietus partizan brius. 10000 plyt, skirt mano gyvenamo namo statybai, ive Janapol. Pastat nauj pastat, kuriame sikr sovietins partins vadovaujanios organizacijos. Niekas neatlygino man padaryto nuostolio. Kas sodyboje liko, tas soviet naudai amiams paliko.

210

Pirmieji partizanins kovos metai I aplinkini kaim 1944 met ruden penkiolika jaun vyr pasirinko partizano dali. Dauguma kaim Baltmiki, Kur, Kuli Daubos gyventojai visapusikai rm partizanus. Mint kaim visi gyventojai nusipeln ypatingos pagarbos, nors su ginklu nekovojo. Ne visuomet ginklas sprend visas problemas. Atramos takas buvo palanks partizanams emaitijos kininkai, itikimi partizan ryininkai. Tikr prie savo apylinkse neturjome. Ms kratas buvo lietuvikas. Prisimenu partizanus, kurie su ginklu kovojo u Lietuvos nepriklausomybs atstatym: Jonas Rekaius i Skliausi kaimo, Steponas Rekaius, Petro-Darius i Skliausi kaimo, Vincas Rekaius, Liudas Rekaius-Vtra, g. 1920 m., atrijos rinktins vadas 1951 091952 05, uvo Syderi k., Vievn sen. 1952 12 13, Liudas Lukauskas i Kur kaimo, Pranas Lukauskas i Siebi kaimo, Kazimieras Rekaius i Pagiruls kaimo, Kazimieras Bagdonas, Petro i Kli Daubos kaimo, Urula Bagdonien, Kazimiero Bagdono mona. Vis uvusij partizan ir savo vardu nuoirdiai dkingi visiems monms, kurie mus visapusikai rm, padjo mums igyventi. Gaila, kad i vis sumint ginkluoto pasiprieinimo dalyvi likau tik vienas gyvas a Povilas Bagdonas-Atlantas. Kaip a ilikau gyvas neinau. Danai pagalvoju tai stebuklas. Su emaii apygardos vadu Vladu Montvydu-emaiiu susipainau 1944 met ruden, kai vien sekmadienio ryt, man dar gyvenant namuose, atjo mano sodyb. Kartu atjo Stasys Beniulis ir Liudas Lukauskas. Papasakojo, kad buv apsupti eminje. S. Beniuliui sueista, aprita galva, sueista ranka. Aikino, kad prie savo nam turjo emin. J apsupo. eminje buvo rengti du ijimai, pagrindinis ir atsarginis. Apsupo pagrindin emins ijim. Partizanai imet granatas. Juos apaud. Per atsargin ijim, u keli metr, partizanai i emins ijo ir dar soviet kareivius apaud. Dabar jie yra ivaryti i emins, i tviks. Nebeturi kur eiti. Sak eis, susiruo kit gyvenam viet. Buvo ruduo. Dar nebuvo sniego. Neseniai sovietai buvo 211

okupav Lietuv. Tada nutarme js trys, a ketvirtas. Galvojome gyventi kartu. Paadjo paruoti emin, atsisti mog. Jis visk paaikins ir pareisi pas mus. Sutartu laiku mogaus sulaukiau. Pasak, kada nurodyt viet reikia nueiti. Nujau. emin buvo rengta Liudo Lukausko tvikje po tvartais, Kur kaime, Janapols parapijoje, Teli apskrityje. itoje eminje igyvenome iki puss iemos. Vliau suinojome, kad u Varni, Rietavo link degina partizan arba tartin moni sodybas. Tai dar enkavedistai, komunistai. Mes bijojome ilgiau bti. Galvojome udegs pastat ir mes sime. Suinojome, kad netoli Varni, prie Girgduts kalno sudegino name udarytus mones. Ijome i tos slptuvs. Neturjome kur eiti. Mes, kiek sugebjome, pasimme maisto i savo nam. Ueidavome pas patikimus mones. Pasiimdavome kiek manoma maisto ir einame. Visur ramu. Tada mons buvo pasimet. Nereikaling k pakalbjai pasakytos mintys tuoj perduodamos kaimynams ir... Nenordavome, kad mons suinot apie partizan buvim j sodybose. Ueidavome kinink sodybas be eiminink inios. lsdavome darines. Ulipdavome ant tvarto ar lsdavome palp. Pasidarydavome guol ir t dien ibdavome. Bdavome tik vien par, kiek turdavome maisto. Nebeturime maisto einame iekoti duonos. Vienoje sodyboje bnant be eimininko inios, ikrito vieias sniegas. Maisto dar turime, bet gerti nebeturime. Vandeniui supilti turjome metalin penki litr talpos ind. Vanden naudojome tik ypatingam reikalui tik burnai praskalauti. Maist valgme tik saus. Taupme visk. Sugalvojau, kaip parsineti vandens. Nakties metu, kol dar visi miegojo, nulipau nuo darins. Nujau prie ulinio, i kurio girdo gyvulius. Prisismiau ind vandens ir tomis paiomis pdomis parjau pas savo draugus partizanus. Dar truput snigo. Prie ryt nustojo snigti. Iauus rytui, eimininkas su piemeniu atjo tvart. Kaip visada, paleido gyvulius atsigerti vandens. Piemuo laksto aplinkui. Jis, atjs tvart, eimininkui sako: eimininke, kakas yra ms darinje. Girdjau j pokalb. eimininkas sako: Kaip tai yra? Apjau tvart, darin. Kakas atjo prie ulinio. Ir ieit pd nra. eimininkas sako: K tu ia kalbi? Einam, a parodysiu. 212

 Karvs pdas siirjai. Turbt tau taip atrodo. ia nieko nra. eimininkas neino. Piemuo taria. Iauo rytas. Par gyvulius. Mes, pasidar stoge skyl, sekame, stebime aplink. Ar tas piemuo kur neieis. Kas pas juos ateis. Gali bti taip, kad dienos metu mums teks ieiti. Nieko ypatingo nevyko. Sulaukme vakaro. Ijome i tos sodybos. Nujome pas kit kinink. T dien myn linus. Buvo ilta pirtis. Palip ant tvarto, ibuvome vis dien. Vakare, kai visi sugul, mes nujome ilt pirt. einame visur tamsu. Usidegame vakut. Pirtyje prie vakuts viesos laisviau paskaitme, pakalbjome. Prie ryt lendame palp ir, kol maisto turime, vl bname. Bdami pas kaim gyventojus ant tvarto ar darins pastebdavome, kad enkavedistai supa kaim. it vyk gyventojai reaguodavo nevienodai. Vieni eimininkai sakydavo: Urakinu pastatus, ieinu i nam. Kaip js isilaikysite, taip ir bus. Kitas eimininkas sakydavo: Nieko nebijokite. Pas mane nieko nra rad ir neras. Vienos sodybos eimininkas buvo labai jautrus. Aikino: Jie pamatys mane ir supras, kad js esate. mona patar vyrui ieiti pas kaimynus. Kart pas vien kinink partizanai slpsi darinje. Privaiavo kareivi pilnas kiemas. Kieme eimininkas juokauja su kareiviais. Moka kelius odius rusikai. Kareiviai jo darin. Apsivalg ir ijo. Kareiviai ivaiavo i sodybos. Jeigu kareiviai bt iekoj, tikriausiai mus bt rad. Buvo dar vienas atsakingas momentas. Penki partizanai buvome eminje. Atvaiavo kareiviai sodyb. Sodyboje dar krat. Tard eimininkus. Visur bad, iekojo partizan. Nieko nerad ivaiavo. eimininkai jautsi ramiai. U j gerum likome nepadkoj. Gaila, kad jau nebegyvena. Kitoje sodyboje slpsi taip pat penki partizanai. Sodybos eimininkas dirbo apylinks taryboje sekretoriumi. Kart eimininkas pareina namus su valsiaus partins organizacijos sekretoriumi. Sveias klausinja eimininko: Kaime gyveni. Kaip tu isilaikai, mogau? Mikiniai siauia. Bna, kad ir sumua, ir nuauna. O tu gyveni ir niekas tavs nelieia? Sodybos eimininkas partins organizacijos sekretoriui atsak: Tu kvailas esi. iandien pas mane penki yra. Tegul bna. Jeigu su jais suvedinsi sskaitas, tai jie tave nuo klumpi numes. Su jais jo treias mogus. Jis inojo, kad ioje sodyboje slepiasi penki partizanai. Jam plaukai pasiiau. eimininkas nelauktam sveiui, pasak teisyb. Partins organizacijos sekretorius nesuprato 213

sako:

Gyvuliai pradjo lakstyti, umind pdas. eimininkas piemeniui

ir pagalvojo, kad eimininkas juokauja. Taip gyvenome vis iem. Iauus pavasariui ijome Brolio mik. Jis yra Kli Daubos kaime. Vietomis jau buvo nutirps sniegas. Gyvenimas pasidar kitas. Anksiau pavasariai buvo kitokie: iau pavasaris ir pasidarys iliau. Viena bda ta, kad labai trumpos naktys. Tik pradjai eiti, valanda, dvi ir kelias baigsi. Mes, gyvendami Brolio mike, susitikome su atrijos rinktins tabo organizacijos ir administracijos skyriaus virininku Pranu LukauskuAuktuoliu ir arn kuopos vadu Benu Milaiumi-Lkarstva, kuris aktyviai talkino atkuriant po 1947 m. rudens vyki suirusius rinktins ryius. Benas Milaius-Lkarstva uvo 1948 03 28. Jie vis iem gyveno tv sodyboje, turjo emin. Dabar gyvenome ei partizanai. Pavasario ilta saulut pratirpd snieg. Atsirado galimybs toliau vaikioti. Susitikome su Luoks partizanais. Vliau su arn, Pavandens miesteli partizanais. Po to ijome Vlado Montvydo apylinkes u Varni, netoli jo gyvenamos vietos. Atjome jo tvik, pas jo mones. Kelions tikslas suinoti kas, kur. T vasar turjome ryius su visais partizanais. Susitikdavome. Susirink didesnius ar maesnius partizan brius praleisdavome dienas. Kart Puins mike stovyklavome apie trisdeimt penkis partizanus. Kaimo mons mums prane, kad grybautojai ar uogautojai pastebjo stovyklaujanius partizanus. Mums pasidar nesaugu. Persiklme u penki kilometr, u kaimo, Biruvn Skliausi mik. Ten maesnis mikas. Nutarme, jeigu mums ia bus nesaugu, persikelsime kitur. itame mike gyvenome tris paras. Po trij par, saulei tekant stovykl apsupo. Dalis partizan dar miegojo. Kiti buvo prie lauo. Sovietai i kulkosvaidi ir automat atideng ugn. Pasirod keletas un. Galiausiai kulkosvaidi ugnis. Visi partizanai labai skubjo ir bgo i palapins. Vienas autuv pasigrieb, o ovinius palapinje paliko. Vliau gyvenimas mus imok. Ginklas po galva, o rbai ant tavs. Jeigu nesivadovausi ia taisykle, ekstra atveju gali nesuspti pasiimti pai btiniausi daikt. Bgdami pasiskirstme kelias grupes. uvo du arn apylinki partizanai. Pavardi neprisimenu. Ms grupje buvau a, Povilas Bagdonas, buvo mano brolis Kazimieras Bagdonas, Lukauskas-Krivaitis, partizanas Vasiliauskas, vienas i vliau uvusi broli, atjs i Luoks. Perbridome per pelk. U pelks susidrme su sargyba. Atsiaudme. Ijome vielos tvoromis aptvertas karvi ir arkli ganyklas. Pastebjome, kad kareiviai, raiti ant arkli, nori 214

ubgti mums u aki. Prijoja prie tvor. Arkliai per tvoras neoka. Kareiviai, palik arklius, lipa per tvoras. Mes juos apaudome. I Skliausi miko, atsiaudydami, perbgome Byvains mik prie Mediki kaimo. itame mike pasijutome laisvai. Mikas didelis. Tuo miku jome kit miko pakrat. Tankumynje laukme vakaro. Girdjome siautimus kareivi kavimus, audymus pamikse. Pas mus neatjo. Sulaukme vakaro. Sulauk vakaro ijome tolimesn kelion. Suinojome, kad yra privaiav daug NKVD kareivi, pasieniei ir kitoki. Jie siauia kaimus, mikus, sodybas, tikrina visus visur. Nutarme isiskaidyti maesnmis grupmis po du, tris partizanus. Kitos ieities nra. Didiausia tikimyb isaugoti savo gyvybes tik maomis grupmis. Toliau visiems kartu bti nemanoma. T vakar Pavandens partizanai ijo savo krat. Luoks partizanai ijo link savo tviki. Mes, Janapols partizanai, ikeliavome savo apylinkes. Taip isiskirstme maesnes grupes. Isiskirstydami susitarme, kad prajus neramumams susitiksime sutartoje vietoje, sutartu laiku. Ne visi partizanai inojo susitikimo viet. inojo tik tie, su kuriais buvo kalbama. Kiti neinojo. Pas mus ueinantys mons ryininkai turjo slapyvardius. Mes su ryininkais kalbjome taip, kad niekas nesuprast. Jeigu kas pas mus ateidavo ir neinodavo slapyvardio, nors ir geras ms mogus, mes su juo nebendraudavome. Prisilaikydami toki drausms reikalavim gyvenome savait laiko. Gyvenimas pasidar ramesnis. Vl pradjome rinktis maas grupeles, susitikinti su kitais partizanais. Susirink partizanai dalinai diaugms, kad 1946 metais pergyventas pirmas partizan kriktas nenusine vis ms gyvybi. Daniausiai bunkeri ventiliacijos buvo primityviai rengtos. Jeigu lauke puia vjas, giedras oras, iema ar vasara, tai dar ventiliacija veikia. Kai lauke rkas, jokios konstrukcijos ventiliacija negelbsti altame, drgname, tamsiame bunkeryje susigusi alkan Lietuvos partizan. Trksta oro. Nra kuo kvpuoti. Partizaninio gyvenimo pradioje neturjome joki maisto atsarg. Maitinoms gautu i kinink maistu. Nebuvome pasiruo ilgam, neapsakomam, neapraomam partizano gyvenimui, kovojant su ypatingai iauriu, galingu, suvrjusiu prieu dl Lietuvos nepriklausomybs atstatymo. Kol galjome, kiekvienas maist nems i savo nam. Pasirinkdavome maisto ir i ger moni. Valgme bet kok maist. Teko ir badauti. Gyvendavome po vien, dvi dienas nevalg, 215

sakydavome natralu. Blogiausia gyventi be vandens. Prisimenu. Vasar trumpam sikrme maame mikelyje ant kalnelio. Vasaros naktys trumpos. Negaljome toli eiti. mons nevaikto. Vieta netartina. Galvojome ia pabsime ir kelion tsime toliau. Kalnelio pakalnje sruveno altinis. Visi partizanai norime gerti, bet neturime vandens. Matome iurlenant altin ir net girdime jo iurlenim. Iki altinio penkiasdeimt metr atviros laukyms. Netoli matosi banytkaimis. Ten gyvena vairi sitikinim moni. Kelias netoli. Galvojame jeigu eisime prie altinio, gali mus pastebti. Sutarme kentti. Kentti buvo sunku. Visiems idivo burnos. Buvo karta vasaros diena. Apsiav su auliniais batais, pilna karine apranga. Sulauk vakaro pasiekme altin. Visi labai daug grme. Partizaninio gyvenimo pradioje dvjome kas kokias turjome uniformas. Vieni dvjo karikas uniformas, bet daugiausia dvjome civiliais rbais. Rb siuvimui profesionalaus siuvjo neturjome. Rbus gavome gatavus, pasitus. Rb dovanojo geri mons. Komunistus audavome i bat arba praydavome, usakydavome, pirkdavome. Batai geri, kol laikosi ant koj. Naujus batus umovme ant koj. Nebetinkamus numovme. Batus remontavome patys. Darydavome tai, kas mums manoma. Reikalaujanius didesnio remonto, keisdavome kitais. Buvo iimi. Sueidus koj reikia perriti aizd. Reikia nuauti bat. Batai ant koj buvo iem, vasar, dien ir nakt. Mes j niekada nenuaudavome. Jeigu batus nusiauni, pats nusirengi, tai jau esi suimtas. Tokia buvo partizan taisykl. Visada buvome pasiruo. Jeigu nori, kad kojos nekaist, neneiok paprast aut. Ankiau neinojome. Ant koj vyniojom rankluosius, avjom markones kojines. Sudrko kojins, nebegali paeiti. Nutrindavo kojas. Atsiveria aizdos. Kojos labai skauda. vari koja, vari vilnon kojin, odiniame auliniame bate, net vasaros metu kojos neprakaituoja. Negalima batuose avti markoni aut. Galima avti tik vilnonius autus. Reikalui esant iplaudavome. Nakties metu pasiklodavome po knu. Idivo. Neiojant vilnones kojines, kojos nesirgs grybeliu. Kojas danai plovme, bet visada bdavo apautos. Kad bat oda nepraleist vandens, juos tepdavome sies, kikio taukais. Perbridus per vanden, vanduo nuteka nuo bat. Ruden ar vasar einant per rasas, joks tepalas neapsaugo bat nuo drgms. Nakt jus per rasas, rytmet negalima atpainti bat. Pasidaro balti, net daai nusitryn. Kojos permirkusios. Sustoji, kojines ir autus igri, padiovini, apsiauni ir eini tolyn. Slptuvje pasiddavome ginkl, nusiaudavome batus, bet nenusirengdavome. Per vis 216

deimt met buvau nusirengs tik vien nakt. Tada sirgau, buvo kritika padtis. Aukta temperatra. Guljau lovoje, kambaryje. Negaljau eiti. Draugai paliko pistolet. Kitus ginklus pasim. Sak: Jeigu apsupt, mes tavs neapleisime. Susitarme, kad sulaukus vakaro ateisiu nurodyt viet. Nukritus temperatrai apsirengiau ir ijau pas draugus mik. Neinau, gal toks likimas, nesirgau. Vaist nevartojau. Pradioje igerdavome degtins, paskui pasiadjome negerti. Buvo toki, kurie visikai nevartojo alkoholio. Danai su savimi aizd gydymui turjau degtins, sipyls karik, ploki, metalin ind . Kol kaimuose gyveno daug turting kinink, teisingai suprantani partizan kovos tiksl, mus elp. Ueidavome pas kininkus. Jie tuoj suprasdavo bloga padtis. Mums sakydavo: Imkite gerus batus. Palikite susidvjusius. Sau susiremontuosime. Po kurio laikotarpio padtis radikaliai pasikeit. Ueiname pas komunistini pair gyventoj. Partizano batai susidvj. Matome padti geri batai. Nam eimininkui sakau: A paimu tavo batus. Man jie reikalingi. Tu apsieisi be j. Ueidavome dvarel, pas ten gyvenanius mones ir paprastai pasakydavome: Reikia mums bat. Rudens metu negalime gyventi be bat. Ueidavome kambar trys ar keturi partizanai, visi ginkluoti. Apsilankydavome visuose gyvenamuose namuose ir visiems vienodai sakydavome: Mums reikia bat. Mums reikia maisto. Kas k galite. Paaikjo vienas t gali, kitas nieko. Tada mes patys pamatome batus, jeigu tinka, pasiimame. Praome maisto matome yra. Patys pasiimame. Gyventojams sakome: Nakties metu niekur neikite. Eisite ausime vietoje. Rytojaus dien pranekite Plungs milicijai apie tai, k mes pamme. Kaime daug gyventoj. Vieni prane, kiti ne. Vieni bus blogi, o kiti ne. Jeigu visi prane, tai visi bus lygs. Mes inojome, kad jis prane milicijai, todl pasim daiktus, ieidavome toli nuo to kaimo. Paskutiniais metais, kai a gyvenau Plungs rajone, toki atvej buvo daug Tais metais, kai buvome skaitlingi partizan briai, platinome spaud, turjome raom mainl, kuri apygardos vadas atsinedavo su vyrais. Visi neme sunkias kuprines. Stipresnis nedavo spausdinimo mainl, kitas radijo aparat. Sustoj, radijo imtuvui anten keldavome med. Skaitlingam partizan briui reikjo kulkosvaidio, raomos mainls, radijo imtuvo. Isiskirsius maesnes partizan grupes, radijo imtuv palikdavome slptuvje arba palikdavome partizanams, kurie klausydavo radijo laid. Raomai mainlei padarme ger slptuv. Jos nebeneiojome. 217

K reikjo, raydavome ranka, o parj slptuv spausdinome. Prisimenu emin ant kaim Kli Daubos ir Kur ribos. Joje buvome numat gyventi ilgesn laiko tarp, nors gyvenome netrumpai. emin rengta neblogai. Virus apkrautas akmenimis ir jimas i pirtels. ita pirtel pastatyta emje. Labai sena, sen laik. Buvau vaikas, pirtel buvo. Dabar yra. Mans nebebus, pirtel bus. Pirtels sienos akmenins. Trys kambarliai. Stogas lygiai su eme. Aplinkui krmai. U pirtels, po eme, rengta partizan emin. Vir emins kininkas sjo bulves, javus. I emins ijimas pirtel per akmenin sien. Ieidami ir eidami emin umaskuodavome jim. Neliko ymi, kad ioje vietoje yra jimas emin. Atsarginis ijimas i emins toliau. Tas ijimas niekada nebuvo atidarytas. Buvo padaryta taip: i emins puss dangtis paremtas stulpeliu. Reikalui esant reikjo tik pastumti stulpel. Tuoj ems sukrenta vid. Partizanai ilenda i emins ir kaunasi su prieais. Atsarginis ijimas maskuotas, po medio aknimis. eminje galjo gyventi ei mons. Buvo galimyb atsistoti, atsissti. eminje turjome raom mainl. Radijo sistuvo neturjome. eminje radijo aparatui reikalinga antena. Per vidur staliukas, ant kurio pasidj raom mainl rame. Danai susitikdavome su emaii apygardos vadu Vladu Montvydu. Pas mus ateidavo. Naktis. Neprisimenu i kur parjome. Rytojaus dien eimininkai prane, kad mums gresia pavojus. kaim atvaiuos mainos. Atvaiavo daug automain, apsupo kaim. Pradjome ir mes jausti, kad pas mus jau yra svei. Jauiame, kad su metaliniais strypais bado em. Ant emins viraus udti akmenys uduria akmen. Kasa, randa akmen. Kitoje vietoje vl akmuo. Negali ms pasiekti. Negali pasiekti emins lub ir emins. Enkavedistai, vir ms emins, darbavosi apie valand laiko, gal ilgiau. Igirdome kulkosvaidi vius. Galvojome: ia ms draugai yra patek. Draugai partizanai be ms inios ms apylinkes niekada neateidavo. Pasitaikydavo, kad ateidavo ir ms nesiklaus. Pavojus prajo. Visi ivaiavo. Vakare ilindome i emins. Mums papasakojo vis padt, kas, kur vyko. Buvo apsuptas visas kaimas. Enkavedistai visuose namuose dar kratas. Net laukus tikrino. Visur iekojo emini. Jiems buvo nurodyta arba tarta, kad kakur turi bti emin. Tuo metu, kai enkavedistai dar kratas kaime, stribukas jo keliu i Janapols link Luoks. Tikriausiai jis nieko neinojo apie enkavedist daromas kratas kaime. jo apsupimo zon. Kareiviai pamat einant ginkluot mog. J stabd. Stribas tikriausiai 218

pagalvojo, kad mikiniai i krm stabdo. Ioko per griov ir m bgti. Kai stribas pradjo bgti, j atideng ugn. Nuov. Kai nuov strib, kareiviai nusim nuo vis post. Subgo visi i visur. Galvojo, kad mikin nuov. Nubgo pas apylinks vykdomojo komiteto pirminink. Atsive j vykio viet atpainimui. Apylinks pirmininkas kareiviams sako: Js nuovte ne partizan, o liaudies gynj Skirvok. Kareiviai supyko. Apylinks pirmininkui per sprand: K tu, juokauji. Sakyk teisyb. Sako: Taip yra. Enkavedistai sidjo lavon main, pasim apylinks pirminink ir ivaiavo Janapol. Stribo lavon nuve pas tvus. Tvai atpaino. Neprim. Tvai sak: Patys traukte t organizacij, patys nuovte. Kur norite, ten dkite. Tikriausiai i Teli karinio dalinio buvo atvaiav kareiviai iekoti partizan. Buvo girdimos tokios kalbos, kad karikiui nuovusiam liaudies gynj, num laipsn. Turjo paimti gyv. Vienas buvo ir t nuov. Kaip paimsi gyv strib, jeigu tas su ginklu bga. Kareiviai ijimo i emins nerado. Ms nervai neilaik. Supratome, kad ta vieta tartina. Galvojome, kad anksiau ar vliau kareiviai it emin suras. Ijome i emins. Sodybos eimininkai emin ugriov. Anksiau buvo ariamos dirvos, dabar uaug krmai. Pirtels akmeninje sienoje dar galima irti slapt jim buvusi emin. emin gal vliau i viraus ukas. Kai buvome nuvyk, buvo lygi vieta. Dabar yra dirva. Vien met augo bulvs, kit rugiai. Netoli pirtels gyveno kininkas Juka, kaimynystje Serva. emins ventiliacijos angos buvo ivestos gana tolokai nuo emins vien ir kit pus. Jeigu eminei darai ger ventiliacij vien ventiliacijos kanal reikia daryti i pat apaios, o kit i viraus. Ventiliacijos angos turi bti prieingose emins kampuose, pagal striain. Jeigu vjo nebus, bus oro spaudimas, eminje nebus oro apykaitos. it dsn mes visada inojome. Darme vien kanal vienoje pusje, kit kitoje. Vien kanal auktai, kit emai. Turi bti pritekamoji ir itraukiamoji ventiliacija. Ta emin dabar yra ugriauta. Po daug met vaiavome apirti, koks emini techninis stovis dabar. Apirjome viet, kur buvo jimas emin. I viraus apirjome. Kartu buv draugai vertino emin buvo rengta ypatingai gerai. Reikt 219

it emin atstatyti. A savo jgomis dabar, kaip anksiau, jau nebeikasiau. Mes patys emines kasme kastuvais. emins lub konstrukcija buvo tokia: sustatyti stulpai, iklota rstais, ant rst lentos, ant j ems, akmenys, ems, akmenys. Lub storis apie vien metr. Kur kaime karo atveju buvo emin skirta visam kaimui. Susirinko viso kaimo kininkai ir reng emines-slptuves. eminse mons slpsi frontui artjant, kai antr kart gro sovietai. Kaime buvo dvi emins. emin galjo eiti apie 25 mones. Antra emin buvo u deimties metr. Tai buvo viso kaimo slptuvs. Slptuvse slpsi moterys, vaikai, seneliai. Dirva buvo ariama. Ikas gilias tranjas. Sustat stulpelius. apdeng rstais, uklojo iaud sluoksn. Sudjo antr rst eil, su tokiu paskaiiavimu, kad nepramut bunkerio viraus. Ukas stor ems sluoksn. Slptuv ikasta laite. I tos vietos toli matosi. Ta vieta matomai patiko soviet kareiviui. Jis ant kaimo moni slptuvs isikas duob, pasistat kulkosvaid ir atsiklaups aud. Duobs gylis apie pus metro. Paaud, paaud ir ikeliavo. eminje buvo girdti audymas. Soviet kareivis neinojo, kad ant slptuvs isikas apkas. Rudens metas. Neturjome siruo emins gyvenimui per iem. Nutarme raomj mainl kuriam laikui palikti vandenyje. Jei padsime mainl slptuvje, greitai suges. Galvojome, kad reikalui esant isitrauksime raom mainl i vandens, ivalysime, sutepsime ir galsime naudotis. Djome bgant vanden, kad iem neualt ir kad iemos metu galtume pasiimti. Raom mainl pririome prie vielos ir leidome Virvyt. Viel pririome prie karklo. iemos metu nebuvo galimybi iimti raom mainl i vandens. Ji vandenyje ibuvo iki pavasario. Pavasar nujome, isitraukme i vandens. Bganiame vandenyje mainl buvo daugiau nei pusmet. Stambiosios detals sveikos, bet smulkiosios spyruokls sutrupjusios. Tik jas palieti ir subyra. Iaikjo, kad pakenk bgantis vanduo. Ujome pas kinink. eimininkas mums pasil kulkosvaid. Prie penkis metus j met tvenkin. Sakme, kad tikriausiai i jo nieko gero. domumo dlei vienas i partizan nusireng, brido tvenkin. Paiekojo ir itrauk kulkosvaid. Apkibs dumblais. Atsineme darin. Ivalme, itepme tepalu. Viskas tvarkoje. Tvenkinyje netekantis vanduo, todl metalins detals gerai isilaik. Partizanas pasakojo, kad pistolet pririo prie vielos, leido vanden, viel umaskavo ir paliko. Prajus metams isim. Rado visas spyruokles subyrjusias. Ivada: nebganiame vandenyje 220

smulkios metalins detals gerai isilaiko net penkis metus, o bganiame vandenyje greitai surdija. Dar ir iandien, vienas mano ginklas tebra paslptas Virvytje. J paslpiau apie 1948 metus. Neinau, ar j dar galt atrasti? Koks jis atrodyt? Prajo daugiau kaip 50 met. 1999 metais buvo geras momentas. Virvyts vanduo buvo labai nuseks. Bet greitai pakilo vandens lygis ir reikia laukti kitos progos. Veikla su Plungs rajono partizanais Pas partizanus atjo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas. Mums aikino, kad partizan tarpe yra jaun ir sen, nusipelniusi, patyrusi. Partizan vyriausybs sakymu numatyta suteikti partizaninius laipsnius. Partizaninis laipsnis pagal vadovybs sprendim buvo suteikiamas atsivelgiant uimamas pareigas, partizanavimo sta, siningum. emaii apygardos vadas Vladas Montvydas pradioje vadinosi emaiiu, o sakymus pasiraydavo Etmonas. Jis man paskyr jaunesniojo puskarininkio laipsn, kur neiojau kelet met. 1949 met rugsjo mnes, prie ieinant Alsdius vykdyti karini mokym, pagal lietuvik statut, apygardos vadas man suteik virilos laipsn. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb pagal statut pripaino Lietuvos savanoriu ir Vilniuje, koplyioje vykusi ikilmi metu, suteik dimisijos majoro laipsn. Ikilmse dalyvavo i keli Lietuvos apskrii. I Teli apskrities buvau tik a vienas. 1949 met vasar buvo atvyk atstovai i srities ir emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis. atrijos rinktins atstovu paskyr mane Povil Bagdon-Atlant. Susidar grup. Mes vykome link Alsdi. Tose apylinks nebuvau buvs. Atvykom didelius Ploktins mikus, prie Plateli eero. siruome LLA karin mokomj stovykl. Stovyklos tikslas apmokyti LLA karius, jaunus partizanus kaip elgtis su ginklais. Buvo daug jaun LLA kari, partizan netarnavusi kariuomenje. Apie ginklus turjo ma supratim. Apmokymui vadovauti buvo surinkti tie, kurie buvome tarnav kariuomenje. iek tiek supratome apie ginklus. inojome taktins rikiuots pagrindus Lietuvos kariuomenje. Organizavome pamokas. Buvo sudaryta darbotvark pamok pravedimui. Mane pareigojo LLA karius, partizanus mokyti taktins rikiuots pagrind. Vien dien ateidavo vieni briai, kit 221

dien kiti. Atlikome bendras pratybas. Susipainome su ginklais, kaip su jais elgtis, kokia j paskirtis. Paaikinome, kada ginkl galima vartoti, kada jis yra reikalingas, kada jis ne ginklas, o draugas. Tokios paskirties mokymai vyko apie tris savaites. Grtant i apmokym Alsdi apylinkse, mes turjome partizan ryininkus, kuri tikslas suinoti, kokiose apylinkse ramu, pro kurias apylinkes be pavoj galima praeiti. Prijus prie Teli, mums buvo svarbiausia, kaip saugiai pereiti per geleinkelio bgius. I vis ryinink mes suinojome, kad geleinkelis yra saugomas, stebimas. Nustatyta, kuriose vietose pereina partizanai. Tada mus praved pro pat Telius toje vietoje, kur dabar yra Masio fabrikas. Mes prajome per durpynus. Kitose vietose, prie geleinkelio buvo idstyti stebjimo postai. Naktimis stebdavo. Dienomis, kakur lind, i toliau sekdavo judjim per geleinkel. Grdami suinojome, kad Teli apskrityje, eminje, uvo keturi partizanai. Neinojome kas. Apsistojome mikuose. Pasiuntme ryininkus ir suinojome, kad yra uv keturi broliai Vasiliauskai. Buvo tas momentas, kai grome i apmokym. Prie vykstant Alsdi apylink, keturi broliai Vasiliauskai mus palydjo iki geleinkelio ir mes isiskyrme. Isiskiriant tarpusavyje kalbjo: Dviej broli nebeturime. Dar esame keturi. Stengsims gyventi ne kartu, kad neinaikint vis ms brolij. Tokie buvo j pasakojimai. Antanas Vasiliauskas (19301949) daugiausia gyveno Vienali, aduvn apylinkse. Ateidavo pas mus susitikti. Gyveno su kitais partizanais. Matyt, gro rengt emin ir joje uvo. Pirmieji atrijos rinktins arn brio partizanai uvo 19501951 metais. arn brio partizanai Antanas Vaivila, Antanas Kumlytis, Vacys akinis ir Stanislovas Lauceviius buvo naujokai. Patumalio mikuose vyko bendras partizan susitikimas. Jame dalyvavo atstovas i srities, emaii apygardos vadas. Dalyvavo daug partizan. emaii apygardos vadas Vladas Montvydas inojo, kad esu partizanas nuo pirm dien. Mes su juo esam kartu gyven. emaii apygardos vadas man sak: Paskiriu tave Plungs rajon. Eik pas partizanus naujokus. Padsi jiems apsigyventi, sikurti. Jie ino vietinius mones. Ten gyvenkite. Taip mane paskyr. A ijau. Tai buvo apie 1950 metus. emaii apygardos vadas mano brol Kazimier su mona paliko tsti partizanin gyvenim senoje vietoje. Nebuvau sutiks emaii apygardos vado, bet jis suinojo, kad prie Rietavo uvo partizan grup. Iliko tik uvusio partizano sesuo. Per 222

ryininkus vadas patar susitikti su likusia gyva mergaite. Ji daug k galt papasakoti apie savo brolio mirt. Vien dien ryininkai atved t mergait. Jos pavard Platakyt. Brolis Platakis su draugais partizanais uvo Rietavo apylinkse. Mergait papasakojo, kad jie turjo ger moni. Kakas juos idav. Mergait mums aikino: Reikt nueiti tas apylinkes. Turiu reikal. Ten yra lik ginkl. Susitarme su Platakyte nueiti jos inomas vietoves. kelion ijome trys partizanai: Povilas Bagdonas-Atlantas, Stanislovas LauceviiusDobilas, Pacas, Julius Vaivila-Julius ir Platakyt-Lion. Nujome tas vietas, t kaim. Ujome t kaim, kuriame uvo Platakyts brolis su savo draugais partizanais. Platakyt-Lion sak: ia yra patikimi mons. Ueikime. Ujome pas turtingus kininkus. Platakyt-Lion pakalbjo su kininku. Tai buvo ankstyvas pavasaris, 1953 met balandio 17 diena. Lauke buvo lapia. Nesenai nutirps sniegas. kininkas pasil ieno. Mes miko tankumynje, po egle, netoli sodybos, pasidjome iaud. Atjs kininkas partizanus kreipsi: Js ia pabkite, atneiu jums maisto. Atne mums piet. Prie vakar mes ruoms ieiti. Platakyt norjo dar kelias vietas ueiti. Btume mikais atgal sugr savo apylinkes. Jau ruoms kelion. Saul neauktai. Pro mus prabgo stirnos. Jau mes inojome, jeigu stirnos prabga pro pat stovykl, arti moni, tai inok, kad mike neramu. Savo draugams partizanams sakau: Vyrai neramu. Mes greitai pasiruome ygiui. Igirdome kareivi kavimus. Netoli kelias. Mes girdjome, kad keliu vaiavo mainos. , mainos. Greitai mus pradjo supti kareiviai. Stirnos perbgo per mik ir nubgo palauk. U jo kiti mikai. Vyrai emesne vieta stengsi eiti iki kelio. Galvojome, ivalgysime vietov ir, jeigu niekur nieko, per keliuk an mik. ia esame apsupti. Ijome palauk. Pamatme apie 25 soviet kareivius, apsiginklavusius kulkosvaidiais. Kareiviai turjo ir un. Prabgo viena kareivi grup. Jie nubgo apie 300 metr. irime kita grup ateina. Sakau: Pats laikas. Kertam t tarp. Mes iokome ant kelio. Kelias tiesus. Mus pamat abi kareivi grups. Bet jie tik kauja. Negali mus audyti. Ir tie tiems, ir tie tiems kenks. Abi kareivi grups stovjo ant to paties kelio. Mes per vidur. Kai mes perokome per keliuk, kad nubgtume kit mik, mus atideng ugn i kulkosvaidi. Bgome lapia dirva. Kulk pakelta lapia dirvos em taip dribo ant ms, lyg kas j bt kass kastuvais ir mets ant partizan, bgani vir savo galimybi nuo prieo kulk, nuo mirties. Pajutau, kad 223

dein rank emiau alkns kliud kulka. Jausmas toks, lyg tai kokia geleimi bt trenk. Nebegaljau laikyti ginklo. J pamiau kit rank. Pataik kairij koj aukiau kelio. Suklupau. Pakirto gyslas. Pastats koj dar j rmiau. Bgti nebegaljau. ingsniais per purv bridau. Platakyt ir vienas partizanas bgo u mans. Vienas partizanas bgo priekyje. Pribgome kininko sodyb ir joje esant tvenkin. Sueistoje rankoje laikiau karik kepur. Pamaiau, kad kepur pilna kraujo. Eidamas pro tvenkin, vanden meiau savo kepur. Toliau viel tvora, o u jos prasideda mikas. Pribg prie miko igirdome rusikus kavimus. bgome mik apie 200 mer. Suukau: Nebkime. Sustojome. Prisiglaudme prie medi. Ginklus atsukome kareivius. Jeigu kareiviai su unimis eis link ms, tada audysime, atidengsime ugn. Jie mik njo. Pavaikiojo pagal vielin tvor, pakavo, aud raketas ir nutilo. Mes miku nujome tolyn. Einant man daug kraujo nutekjo. Uverme, uriome rank pradjo juoduoti pirtai. Atleidi raiius kraujas kaip i fontano trykta. I sueistos kojos kraujas bgo maiau. Nusileido saul. Toliau eiti nebegaliu. Ujome kaimo mokykl. Paprame mokytoj pagalbos. Paaikjo, kad mokytojai buvo geros valios mons. Ivirino virktus. Suleido vaist. Ant aizd upyl rivanolio. Aprio sueist dein rank. Apdjo vatomis. Vatos isipt, kraujas veriasi. Soviet kareivio kulka nukirto ven. Pario rank, kad kraujas maiau bgt. Eiti nebegaliu. Pasidar silpna. Per mik vaiavome su arkliais. Vaiavome link Tver miko keliukais. Prie ryt ujome pas mones sodyb. Sodybos gyventojai mums paruo pusryius. Atsisdau ant sofos, atsirmiau. Kojos nuleistos emyn. Umigau. Nieko nebeatsimenu. Draugai mane adina, sako: Dabar rytmetis. Einame. Mike yra slptuv. Einame t slptuv. Atsistojau. Negaliu kojos itiesti ir dein ranka labai skauda. Nra jg. Atsistojs negaliu pastovti. Netekau labai daug kraujo. Du partizanai Julius Vaivila-Julius ir Stanislovas Lauceviius-Pacas, Dobilas mane ved. Prajome ganyklas, upeliuk, griov. Sniego nebebuvo, bet aplinkui purvynas. Ant upeliuko kranto ikasta emin. Ji buvo negyvenama. Atidar emin, j iki viraus radome piln vandens. I sodybos lydjo du vyrai. Visi kibirais sm vanden i emins ir pyl upeliuk. Jau iauo, o jie dar sm vanden i emins. Dirbo pasiklausydami, ar kas ms nesiauia. siruome emin. Vir jos iskleidme palapin, kad nelat vanduo. emins apai iklojome egls akomis. Laisvieji kaimo vyrai, kurie mus lydjo i sodybos, paliko mus bunkeryje eminje. Pram 224

j, kad pranet, kaip mums elgtis. Mes neilsime i emins tol, kol ms neileis. Kit dien atjo vyrai i sodybos. Prane, kad visur ramu. Buvo ij kaim. Girdjo mones kalbant, kad kakur aud. Niekas neinojo, koks ten vykis buvo. Vakare atne maisto. Paprame, kad nuvaiuot Tverus ir parvet vaist. Parve rivanolio aizd valymui ir kit vaist. Sodyboje gyvenantys mons turjo supratim apie medicin. Jie, suprasdami labai sunki partizan dali, mums pusantros savaits pirko vaistus. Dav grimo kraujo atstatymui. Dein ranka ilgai skaudjo. Buvo sutrupintas kaulas ir prakirsta vena. Su sueista ranka negaljau laikyti nei aukto, nei pietuko. Koja igijo greiiau, nors mlyna buvo ilgai. Su rivanoliu danai valiau aizdas. aizda rankoje ugijo ir vl pliavo. Pusantr met negaljau kalti vinies. Vliau i deins rankos su pliniu ikrito kaulo gabaliukai. iandien ranka kaip sveika. Truput pailsj ilindome i emins ikeliavome. Mums reikjo eiti link Varni. Parjome per Parekets mik. Pamikje nepereinami tyrai. Dideli plotai il. Vienas i ms partizan tuose iluose buvo isikass emin. Aikino, kad eminje galima atsistoti ir atsissti. Dienos metu ikii galv i emins ir gali stebti aplink. Pamatai, jeigu link tavs prieas ateina, tada greitai usitrauki dangt su il kupstu. Jeigu aplinkui ramu, atsistojs eminje gali ramiai, patogiai stebti aplink ir kvpuoti grynu, ilais kvepianiu, oru. emin buvo rengta Reketn kaime. Po il priedanga gyvenome apie tris savaites. Tose apylinkse daugiau neteko bti. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Noriau pratsti pasakojim apie partizanin gyvenim Plungs rajone, Stalgn apylinkse. Netoli Stalgn gyvenau nepiln iem. Mums priimtinoje vietoje buvome siruo emin. iemos metu, kai vyko masinis siautimas, tikrino mikus ir kaimus, man teko bti tos emins angoje. Stebjau, irjau, klausiausi soviet kareivi kalb. Saugumieiai slidmis aplinkui slidinjo. eminje buvo tankumynje. Pravaiavo pro vien pus, pro kit pus ir galiausiai nuvaiavo link Stalgn miestelio. Iki Stalgn buvo keli kilometrai. Po itokios valgybos mums nejauku ia ilgiau gyventi. Viena ankst ryt suinojome, kad nuo Rietavo miestelio atvaiuoja kelios automainos. I itos emins ijome. U kilometro turjome slptuv ir j sulindome. Po pusryi susprogdino ms emin. eminje, ant virvuts, buvo suvertos atsargins sagos ir pakabintos ant rsto. Sagos taip 225

ir kabojo. Dvjau Lietuvos kariuomens vark ir kepur. Po emins susprogdinimo paprame mog, kad jis nueit ir pairt, kaip atrodo ta vietov, kur tankumynje buvo. U trij metr nuo emins, duobje, buvo ukasta statinait ir joje pus bekono. Susdyta, sudta, ukasta ir umaskuota. Prame pairti ar kareiviai rado statinait su msa. Ms praytas mogus parjo i susprogdintos emins vietos su dovanomis. Parne sagas rastas medyje ir ms. Gyvendami eminje, esant reikalui, atsidarydavome statinait ir isiimdavome msos. eminje joki atsarg neturjome. Jis buvo skirtas tik laikinam ujimui. Jame galjo miegoti 45 vyrai. Stalgn apylinkse turjome kelet emini, bet kit nesurado. Mes jome ir ijome i itos emins. Mus labai ne laiku pakl. iemos metu palieka pdsakai. Mano brolis Kazimieras Bagdonas-Gluosnis, partizan gretose nuo 1944 met. Partizan brio vadas. Jis su mona Urule Bagdoniene, Jono, g. 1925 m., gyveno mike. mona mik atjo vliau. Ji iek tiek gyveno namuose. Augino ma dukrel, gimusi 1945 met ruden. Vliau savo dukrel paliko pas kaimynus, kuriais visapusikai pasitikjo. Brolio mona buvo kelis kartus suimta. Saugumieiai iauriai tard. Ji nebeikent. Parjo pas vyr ir abu slpsi mike. Kur laik gyveno mike kartu. Partizanas brolis Kazimieras pasakojo atsitikim. Brolis su mona Urule ir draugais partizanais buvo apsistoj pelkse, krmuose, u kilometro nuo mikelio. Igirdo. Vaiuoja, vaiuoja mainos. Ant kalv sustojo Kareiviai pradjo supti vis apylink. Kareiviai eina vorele per laukus, per pelk, kas deimtis metr. Ateina tiesiai ant pasislpusi partizan. Partizanai mato. Kareiviai, ginklus usikabin ant pei, eina per laukus. Mano brolis Kazimieras paaikino savo draugams: Pasiruokite ir laukite momento. Jeigu ginklus ims nuo pei, tada muame ir einame. Vienas ruselis ateina tiesiai juos. Partizanai slepiasi karklyne prie sukirst malk. Vieni vienoje malk pusje, kiti kitoje. Slepiasi keturi ar penki partizanai. Jau ateina tiesiai, tiesiai juos. Likus penkiems metrams ruselis iplt akis. Pastebjo, kad j vamzdiai atsukti. Pakeit veido iraik. Susuko veid. Pasisuko al. Skersai ms, lyg tai koki bal aplenkdamas, jo ir nujo. Tie kareiviai, kurie jo onuose, n nepastebjo. Rus kareivis, lyg tai koki klit aplenkdamas, nujo. Partizanai galvojo kaip pasielgs rus kareivis. Gal isigelbjo i tos padties, o kitiems kareiviams pasakys apie partizanus. Tada rus kareiviai visomis savo priemonmis sudauys partizanus. Prajus 226

rus kareiviams, partizanai pakeit viet. jo per durpyn, krmus pamik ir i ten stebjo, kaip elgsis rus kareiviai. aud raketas. Susirinko kareiviai. Sulipo mainas ir ivaiavo. Atjus vakarui partizanai ijo mik. Tik tada partizanai suprato, kad per t vien rus kareiv jie liko gyvi. Jeigu kareivis nebt taip pasielgs, jis bt krits. Gal ir partizanai bt visi uv. emaii apygardos vadas Vladas Montvydas mane paskyr Plungs rajon. Mano brolis partizanas Kazimieras pasiliko su savo grupe, su savo briu. Paliko savo gimtose apylinkse netoli Janapols. ia jis gyveno ir uvo 1952 met ruden Parekets kaime. mestas tvenkin prie Varni stribyno. Partizano brolio Kazimiero uvimo vietoje pastatytas paminklinis kryius. 1999 metais aplankme brolio uvimo viet. Brolio Kazimiero snus Kostas gim mike. Dabar yra suaugs. Turi eim. Tvo uvimo vietoje nuda paventint kryi. Gyvendamas su partizanais Plungs rajone, su broliu palaikiau ry. Paskutin kart su broliu Kazimieru susitikau 1952 met vasar. Gyvendamas Plungs rajone neinojau apie brolio t. Vliau per partizan ryininkus suinojau, kad brolis uvs. Plungs rajone, tose apylinkse, kuriose a buvau, partizanai pasiliko gyventi be mans. Jie greitai uvo. Man teko bti Keturaki, Medingn, libin kaimuose ir mikuose. Buvau ten, kur inojo mano jauni berniukai partizanai. Tose apylinkse buvo j tviks. Ten mes vaikiojome. Grau partizanauti savo krat uvus broliui Kazimierui, 1953 metais grau anksiau btas apylinkes. I Plungs rajono parjau savo krat suinoti, kas yra liks gyvas ir apie brolio Kazimiero uvimo aplinkybes. jau per tokias apylinkes, kur inojau, kad partizanas Vaikus-Sakaliukas su mano broliu galjo ueiti. Parjau i Plungs rajono iki Kaunatavo. jau savait laiko. Per t laik daug kur ujau, bet niekur nesuinojau, kur bt buvs Sakaliukas su mano broliu. Prie Kaunatavo ulipau ant j pd. Ujs pas gyventojus klausiau: Ar toks Sakaliukas dar ueina po mano brolio Kazimiero Bagdono ties? Sako: Yra buvs. Jis neseniai buvo. Buvo atj dviese Martynas ir Sakaliukas. Martynas turjo lietuvik karik kepur. v. Velyk nakt jie ijo i ms sodybos. Ijo ir u pusvalandio gro atgal. Pra, kad mes nueitume prie netoliese esanio kanalo, kur krito Martyno kepur. jo 227

per liept, ukliuvo u medi ir kepur krito vanden. Vanduo tekantis, kepur nune toliau. U imto metr buvo viekelis. Jis t nakt nenorjo proektoriais viesti, iekoti kepurs. Rytmet nujome ir u keli metr nuo lieptelio radome kepur. Jis turjo ateiti pasiimti kepur. Jeigu jie turi ueiti, tai a niekur nebeisiu i ia. Laukiau mikelyje. Laukiau vien dien nesulaukiau. Antr dien parjo Sakaliukas ir Martynas kepurs pasiimti. Su jais susitikau. Parjome j emin, kurioje jie gyveno. Vaikus-Sakaliukas buvo iliks gyvas i mano brolio grups. Jis papasakojo, kokiomis aplinkybmis, kaip tai vyko. T dien buvo ivaiav kaim. Parsive maisto. Buvo 1952 met ruduo, alnos. Ant sualusios, erknu padengtos ols, matsi moni pdsakai. Vaiuoji ar eini per pievas, pasilieka pdsakai. Matyt, kas tai juos atsek. Idavyst. Apsilank pas nepatikimus mones. Gal tas pats mogus vliau idav ir mane saugumieiams. Grs savo krat, gyvenau kartu su partizanu VaikumiSakaliuku. Anksiau Sakaliukas gyveno su partizanu Martynu. Tsme partizanin gyvenim: Vaikus-Sakaliukas, Antanas Kazlauskas-Martynas ir Povilas Bagdonas-Atlantas. Partizanui Martynui itos apylinks netoli Uvenio inomos, man ne. Prie miko ujome kininko sodyb. Partizanas Martynas man sako: ia gyvena geri mons. 1953 met balandio mnuo. Pavasario pradia. eimininkas priadjo atneti mik iaud, nes mike bus lapia gulti ant ems. Dar nebuvo iau, kai ijome i kambario. kininkas pam iaud ryul neti mik. Mes kartu su kininku einame per kiem. Netiktai, mus, pradjo audyti. A neiau automat. Man per automato disk kulka kliud sdyne. Kulka prajo per sdyns raumenis, nekliudydama kaul. Sudau automato disk. Partizanas Vaikus-Sakaliukas uvo vietoje. Partizanas Martynas liko nesueistas. Vienas partizanas uvo, du likome gyvi. Prie minut buvome trise. miko dein pus atbgau per pelkes, pro sovietus, pro kalv, krmais mik. Tuo momentu Martyno ir Sakaliuko likim neinojau. Tik atbgs mik pamaiau, kad mano automatas sugadintas. Diskas sudauytas. Spyruokl neveikia. Automat pasikabinau per pet. Pasimiau pistolet. jau miko gilum. Miko pakratyje gali pakliti saugumieiams. Igirdau netoli mans v. Galvojau, gal ia yra kariuomen. Nusimiau automat. Pasikeiiau disk. Susiremontavau automat. Esu pilnoje karinje parengtyje. Einu toliau. Vietovs neinomos. Orientavausi pagal kompas. 228

Nusistaiau krypt. Pagal t krypt jau tolyn. Pareinant ujau gili, gili daub. Jeigu reikia j apeiti, reikia eiti keliolika kilometr aplinkui. ia neplatus tarpelis prajimui. Matau piemuo gano gyvulius. Dvjau karik vark ir Lietuvos kariuomens karik kepur. vark isiveriau prieing pus, pamual vir. Pamualas juodas. Apsivilkau. I tolo nesuprasti. Tik i arti galima suprasti. Automat turjau trump tucer. J pakabinau po varku. Einu kaip paprastas mogus. Prijau liept. Reikia pereiti liept. iriu garbaus amiaus piemuo. Pina krepius. Kitur a praeiti negaliu, trukdo gilus griovys. Reikia eiti tik per liept ir atgal mik. Prijau iki piemens. Jis klausia mans: Ar girdjai kas ia aud? Sakau: Girdjau. Piemuo sako: ia danai vyksta susiaudymai tai vienoje miko pusje, tai kitoje. Jau kas nors ant ko nors ulipo. Su juo daugiau nekalbjau. Piemens paklausiau: ia nematei? Piemuo atsak: ia, tame krate, nieko nemaiau. Toliau aud. Matyt, jie toliau darbuojasi. Pasikalbjome su piemeniu. Nekeiiu savo uniformos. Einu miku tolyn. Manau, kad nutolau nuo kompaso. A vl pamik ieinu. Vl tikslinu jimo krypt. Parjau Upelkio mik, netoli Kaunatavos. jau vis laik miku. Enkavedistai ankst ryt, vintant mus apaud. Po piet atjau Upelkio mik, netoli Kaunatavos kaimo. Galvojau eiti pamik sitikinti, ar tikrai tie Upelkiai yra. Ijau miko kvartalus skiriani linij pasivalgyti. Pamaiau mog. Ijo, pasivalg ir nujo pamik. mogus su autuvu. Apsivilks karik vark. Labai panaus partizan Martyn. Jeigu Martynas ijo pamik pasivalgyti, tai jis sugr atgal. Taip. Jis u kiek laiko atsirado toje paioje vietoje. Vl valgosi. Jo buvo ilgi plaukai. Matau ilgi plaukai. Atpainau, kad Martynas. Suukau: Martynai. Jis oko atgal. aukiu: Martynai. Ar tu? Jau atpaino bals. Atsiliep. Taip netiktai susitikome. T pus dienos, a ir Antanas Kazlauskas-Martynas, jome viena kryptimi. Martynas pasakojo: Partizanas Vaikus-Sakaliukas po mano kojomis uvo. 229

Krito ir nepajudjo. Likome dviese. Susitikdavome su emaii apygardos vadu Vladu Montvydu. Palaikme ry. Jis inojo ms apylinkes, mones. Kai pas mus ateidavo, jausdavosi kaip namuose. Vladas Montvydas man pasakojo: A turiu mog. Nra kaip j paimti tab. Jis vienuolis. Buvs vienuolyne. Js dabar esate dviese. Priimkite vienuol. Neturi kur, kaip gyventi. Sakau: Tegul pareina. Per mones atsiunt. Jis pats neatjo. Jo neatved. Nujome sutart viet ir radome vienuol. Vis laik gyvenome su juo. Vienuolis buvo su partizanais nuo 1953 met, apie metus laiko. Vienuolis buvs Taurags vienuolyne. Lietuvis. Jo kilms neinojau. Vienuolis turjo emaii apygardos vado rekomendacij daug met slpsi nuo persekiotoj, daug padjo partizanams. Reikia jam gyventi. Neturi grups, prie kurios galt prisijungti. Sakme: Jeigu du igyvensime laikykims trise. Paskutini pusryi metu, 1954 10 23 ar 24, mes su vienuoliu nuo stalo klms kartu. Pajutau, kad kakas yra negerai. eiminink ruo maist. Ruosi vaiinti su pipirais. A eimininkei sakiau: Greitai, greitai. Mums reikia eiti. Sodyba netoli miko. eiminink neskuba. Pagaliau pavaiino. Ant stalo pastat butel degtins. Visiems gerti. Kiti gr. Vienuolis negr. Ragino ir vienuol gerti degtins. Jis degtins neragavo, tik valg. Ant dereli, ant lainli buvo ubarstyta vairi pipir, prieskoni. Ant dereli buvo upilta nuod. Prisimenu, kaip plungikiai partizanai buvo apnuodyti. Partizanas Vacys akinis pasakojo kaip uvo jo brolis. Jis ten buvs, visk mats. Man greitai galvoje viskas sureagavo, kad mes jau esame apnuodyti. A tik suukau: Vyrai. Iauo. Atsimenu, kliaus. miau u pistoleto. Traukiau pistolet i dklo. Prieais sdjo eimininkas. Jo akys pasidar didels. A galvojau, ar ia neatidengs ugn mus. Pagalvojau, jau esame apsuptyje. Vienuolis man pam po ranka. Ijome koridori. Kai atidarme lauko duris, i automato kirto per kojas. A dein, vienuolis kair. Pajauiau vies ir nebejauiau ems po kojomis. Savijauta, kaip biau pakibs ore. Raudona viesa ir kaip marka udeng. Daugiau nieko nebeatsimenu. Paskui komarai lyg tai einu, lyg tai bgu. Matomai, stipraus savisaugos instinkto veikiamas, i tos vietos jau, kad mane rado u kilometro ar toliau gulint krmuose. Ijs i 230

sodybos kok tai atstum, buvau apsuptas. Mane rads piemuo, ganydamas gyvulius, ir pranes. Pasibaigus visiems tardymams perskait protokol, kaip buvau suimtas. Jie nerao apie apnuodijim. Po 50 met norjau surasti sodyb, kurioje 1954 met spalio mnes mane sum. Tada t sodyb suradau nakties tamsoje. Dabar, ir dienos metu, jos neradau. Kartu su broliais Romualdu ir Alfredu Jonuais vaiavome aplankyti nors kai kurias partizan lankytas vietas. Atkentjs Soviet Sjungos lageri iaurumus, po 30 met pertraukos, sugrs savo tvyn Lietuv, apsilankiau savo tvikje Kli Daubos kaime. Viskas pasikeit. Buvo ariama dirva, dabar auga mikas, i kurio jau galima pjauti gegnes. Kur buvo mikas arba ipjautas, arba uaug stori mediai. Visas gamtovaizdis pasikeits. Grtu prie pasakojimo apie apnuodijim ir bgim su suaudytomis kojomis i kininko sodybos. Saugumieiai mane krmuose rado ginkluot. Jie tikriausiai galvojo, kad guli negyvas ginkluotas mogus. Ariau prij pamat, kad yra gyvybs ymi. Saugumieiai num ginklus. Taip tardytojas man sak. Pam ginklus. Du kareiviai pam vesti. Kareiviai veda Lietuvos partizan Povil Bagdon-Atlant paautomis kojomis. Jis kaip miegodamas eina, bet kai susijudina vienas kareivis nukrenta, kitas nukrenta, o jis eina atgal. Jis eina tyliai. Kai susijudina kareiviai nukrenta. Taip galjo bti. Buvau zikai stiprus. Neatsimenu, kaip i tos sodybos patekau Vilni. Ar jie mane atved, ar atve? Man i atminties prapuol savait laiko. Atsimenu, tai vyko 1954 m. spalio i 23 24 d. Tardymai Vilniaus saugumo poemiuose pabusdavau ir labai norjau gerti. iriu, prieais, ant lovos, sdi mogus. Praau: Duok tu man atsigerti. Duoda vandens. Kai atsigeriu, viskas, kaip ydu udengia. Vl be smons. Kit kart vl praau gerti. Jis man sako: Kelk ir valgyk. Tris paras esi nevalgs. Badu numirsi. O kas tas mogus, a neinau. Jis nebedav gerti. Pradjo kalbinti. Atgavau smon. Pradjau valgytis. Patalpa ibaltinta, duryse akut. Kaljime nebuvs, neinau kaip ia yra. A vyro klausiu: Kur mes dabar esame? Tu man pasakyk. Jis nusiypsojo: Tu neinai?. 231

 Neinau. Vilniuje, kaljime. Kaip tai Vilniuje, kaljime? Netikiu, argi taip yra? Prisiminiau sen taisykl. Jeigu mogus abejoja ar tai tikrov, ar sapnas, reikia sau nybti arba pjauti. Jeigu skausmo nejausi, bus sapnas. Jeigu jausi skausm tikrov. iriu, rankos bintais subintuotos, galva subintuota, kojos apibintuotos. Tvarsius pastmiau. Suradau odos. nybiau. Jauiu, kad jau ne sapnas. Nuo to momento mano smon prabudo. Supratau, kad ne sapnas. Ateidavo gydytojai sveikatos patikrinti. Suleidia vaist ir vl umiegu. Kartais prabundu. Bet a nenormalus ir nenormalus. Matyt, mane nuodai veik, ar kas tai buvo. Vliau, kai pradjau atsistot ant koj, nors buvau apibintuotas, supratau, kad sudauyta mano galva. Galvojau, kad galva perauta. Dar ir dabar yra duobut. Yra ikrits kaulo gabaliukas. ia buvo pradautas kaukols kaulas. I tikrj, suimdami man sudau galv. Rankos buvo nudraskytos. Visa oda suraiyta. Jie pradjo mane kelti i lovos ir vesti antr aukt tardymui. Atsimenu, nuvesdavo tardymui. Supratau, kad jie su manimi darys bandymus. iriu, kampe pastatytas autuvas. Rusikas autuvas. Mes j vadinome - dild. Ieina sargybinis. iriu, ir tardytojas kur nors nujs. autuvas yra netoli mans. Galvoja, kad imsiu autuv ir bandysiu daryti tvark. A inojau, kad visa tai netikra. Tai buvo autuvas ne autuvas, o paprasiausia luota. Nebuvo ten ovini. Nieko gero ten nebuvo. Nesileidau iprovokuojamas. Kit kart ved mane pas tardytoj. Pasodino nugara stal. Ant to stalo du iardyti pistoletai. Sudtos visos detals, o vienas lyg tai neardytas. oviniai imtyti ant stalo. A, nugara prie stal pasodintas, sdiu. Jie pasikalbjo. Vienas vienur, kitas kitur ijo. A galvoju vargeliai, vargeliai. Norite i mans itoje situacijoje ko tai. A kojomis negaliu vaikioti, kam man tie ginklai. K su jais padarysiu, jeigu ir tikri bt. ia tik paruotos lls. Pas tardytoj vesdavo du kareiviai, nes koja buvo nesveika ir galva sudauyta. Pradarydavo kameros duryse maisto padavimo langel ir aukdavo: Raid B. Prieini prie langelio. Pasisakai pavard. Igirsti komand pasiruoti. Paima, iveda. Pirmiausia klaus: Kur gyvenote? Kaip gyvenote? 232

Jiems atsakydavau, kad mes gyvenome visur ir visada. Kol mums mons padjo gyventi, mes gyvenome su monmis. Dabar mums ger moni nebra, patikim taip pat nebra. Mes kur gyvename, gyvename. Mes ueiname pas mones. Nesigiliname pas k atjome, net pavards neklausiame. Atj pasakome, kad mums reikia to ir to. Mes pareikalaujame. Jeigu neduoda, patys pasiimame. Einame ir ieiname. Taip buvo tikrovje. Tardytojas klaus: Ar emines turjote? Paaikinau: Kam mums tos emins? Mes pastovios vietos neturjome. jome visur. Tardytojas iima ura knygut. Padeda ant stalo. Klausia: Ar inai kieno ita ura knygut? Tyliai galvoju. Prisimenu. Partizanas Antanas Kazlauskas-Martynas turjo toki ura knygut. Tardytojui atsakiau: Neinau, kieno ita ura knygut. Man sako: Gerai siirk, turtum atpainti. O ta planet? Sakau: J irgi visoki bna. A jau matau, kad ji yra Martyno. Tardytojas pradeda vartyti ura knygels lapus. Suprantu, Martyno uraai. Skaito: Bunker adjote kasti ia, ikaste ia. iriu, tikrai Martyno rayta. Tada man pasidar negerai. Galvoju dabar viskas. Kai tardytojas pradjo skaityti raus ura knygutje suabejojau, ar Martynas galjo tai padaryti. Tikrovje buvo taip. Kartu vaikiodamas su partizanu Antanu Kazlausku-Martynu ujome kaim, i kurio jis buvo kils. U Luoks miestelio daug rus gyveno. Neprisimenu kaimo pavadinimo, nes niekada nesu buvs. Martynas aikino, kad ia gyvena geri mons, nors ir rus tautybs. Galima ueiti. Ujome, nes tuomet visur ueidavome. jome kambar. Dav vakarien pavalgyti. djo maisto isineimui kelion. Troboje buvo dvi rus tautybs kaimyn mergaits. Viena i j pam savo nuotrauk, ant antros puss urao atminiai Martynui. Martynas, pams mergaits nuotrauk, deda ura knygut ir krep. Prijau prie Martyno ir j spjau: Martynai, k tu darai? Martynas sako: 233

 Nieko blogo. ia mano buvusi kaimyn, draug. ia atminiai. Sakau: Ar sivaizduoji, kokios pasekms gali bti? Gerai, mes ieisime. Ji pasiliks. Niekas neino, ar viskas bus tvarkoje. Jeigu tave saugumieiai suimt ir rast it nuotrauk. Atpains. Urayta, aiku kokiu tikslu. Jau pavedi tuos mones. Nejaugi tu neinai, kad itaip elgtis negalima. Martynas sako: Man tas neatjo galv. Martynai, nuo ios dienos inok, kad itaip elgtis negalima. Su savimi negali turti joki rodym, kad nebtum kitiems kaip rodymas. Pavyzdiui, atjai pas mergait, pamei jos nuotrauk ir uvai t vakar. Tuo pavedi tuos mones. Taip negalima. Jis t nuotrauk grino mergaitei. Ji padkojo. Tikrai taip gali bti. Prisiminiau, Martynas tikrai turjo ura knygut ir, laiko turdamas, daug ra j. K jis raydamas galvojo ger ar blog, bet ita knygut daug, daug man pakenk. Martynas tai slapyvardis. Kai mane sum, tik tada suinojau, kad jo pavard Kazlauskas. Jo mama buvo itekjusi u Kazlausko, vliau itekjo u Pociaus. Pociaus vaikai buvo du broliai. Kartais ateidavo. Martynas susitikdavo su savo broliais. Isikviesdavo ir susitikdavo, kalbdavosi. Vienas jo brolis buvo tarnavs Raudonojoje armijoje. Martyno net vardo neinojau. Nesidomjau jo biograja. Pas tardytojus rod visokius daiktinius rodymus; ura knygut, planet. Pradjo vardinti kaimus, mones. Man pasidar aiku, kad viskas jiems yra suymta. Tard. Ivedavo nakt, parvedavo nakt. A ir neinau, kur mane veiojo. Pasimatymus organizavo nakt. Ivesdavo i kameros. Atvesdavo kok tai kabinet. Pas tardytoj atvesdavo por moni. Susodindavo tris. Paskui vesdavo kabinet. K vesdavo neinau. Klausdavo: K i t trij atpastate? Kiek prisimenu, kai atve Teli saugum, ve i arn, nes buvau buvs Teli rajone. I arn rod visiems, bet n vieno pastamo nemaiau, su kuriuo biau turjs reikal. J klaus: Kur pastate? Buvo keli, kurie siirjo. Sak, kad bt panaus, bet buvo su barzda. Su barzdomis buvo keli. Panaus vien i t, kurie buvo su barzdomis. Dabar garantuoti negaliu. Vienus ved, kitus ved. Kai parve Vilni, net pirt vesdavo su sargyba. Nebeleido skusti barzdos. Barzdos greitai uauginti negalima. Per pusmet, metus barzda uaugo. Kadaise turjau barzd. Buvo uaugusi didel barzda. Mike bdamas turjau barzd. 234

Prisimenu, gal Juodsods parduotuv ikraustm. Suinojau, kur gyvena pardavja. Vakare nujome pas j. Su Martynu ujome namus. Pasikvietme pardavj. Ji augino ma vaik. Vaik palikome pas mam. Vyr nebuvo namuose. Isivedm. Pardavjai sakm taip: Eisime parduotuv. Eisi. Darysi k mes sakysime. Tvarkoje. Bandysi bgti ausime vietoje. Taip mes j spjome. Ji neprietaravo. Atjome prie krautuvs. Radome sarg. Pardavja ujo pas sarg. Pasikviet sarg. Sargui taip pat pasakme: Bandysi bgti ausime. Pardavja atrakino krautuv. jome krautuv. Prie dur padjome taburetes ir ant j abu pasodinome. mme, kas mums reikalinga. Pasimme maisto produkt, audini kelni ir vark siuvimui. Pamme kelet pakuoi cigarei ir degtins. Degtin reikalinga pd maskavimui. Jeigu mes norime, kad ms pdos inykt, ibarstome ant ems tabako ir upilame degtins. Su batais pavaikiojame ir vl pakartojame toki pat operacij. Tai darome tam, kad unys neatsekt pd. inojome tik t vien bd, kaip galima apsisaugoti, kad unys pd nesusekt. Tardyme, kai kalbjau apie barzdas, atved pardavj, nes jie inojo, kad mes buvome krautuvje. j klausim atsakiau, kad mes buvome parduotuvje. Tardytojas ms paklaus: O kodl taip darte?. Atsakiau: Mums kito gyvenimo nebuvo. Jiems domu: Kodl js vaikiojote ginkluoti? Atsakiau: ia vaikikas klausimas. Jeigu a ueisiu be ginklo, mane su akaliu ivarys. A ueinu su ginklu. Pasakau atjimo tiksl. Tada mogus su manimi skaitosi. Kas jis bebt. Nesvarbu, ar jis komunistas, ar ne. Jeigu ginkluotas, prieinsis su ginklu, tada prieinsims visi. Jeigu geruoju nesutiko duoti pasimme patys. Ujome krautuv, pasimme, kas mums reikalinga. Mums gyventi reikia. Tardytojas nestinga klausim. Man sako: Gerai, Bagdonai, kad tu tuo laiku papuolei. Btum anksiau pas mus pateks, visko bt buv. Tu pas mus patekai pats paskutinis. Susimsiau. emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis uvo 1953 08 23. Partizan nieko nebeliko. Ryio su niekuo nebeturime. Pasibaig partizanins kovos.

235

Labai rimtai paklaus: Kodl neatjai registruotis Valstybs saugumo komiteto, Teli skyri, kai palikai vienas? Atsakiau: A inojau savo likim. Ar a biau tada pas jus atjs, biau ia atvestas, ar js pasigav dabar mane ia turite. Tas pats. inojau, kad buvo paskelbtas legalizacijos laikotarpis neatjau. Tada buvau suritas su partizan grupe, negaljau ieiti. Dabar man pavluota. jau su likimu. iandien diena tokia, rytoj kitokia. Kai uaugo barzda, vl mane ve pasimatymus su monmis. Vl viskas i naujo. Dar kart klaus: K inai i t trij? Jeigu nebuvs ir anksiau niekas nepripaino. Kai atved pardavj i krautuvs, i kurios pasimme preki, ji mane atpaino, bet nenort sakyti. ia jau viskas aiku. Sakau: A pardavj atpainau. Pardavja prisipaino: A partizan prisiminiau. Viskas tvarkoje. Tas jau buvo uksuota. Kur reikjo buvau atviras, kur nereikjo, nieko neinojau. Lageryje Sudar byl. Teis. Nuteis mirties bausm. Keturis su puse mnesio buvau kalintas Lukiki kaljime, mirtinink kameroje. Paskui pakeit vietoje mirties bausms, pakeit 25 metus kaljimo lageriuose. Per persiuntimo punktus atve Mordovij. Ten, paprastame lageryje kaljau du ar tris metus. Mordovijoje kaljau septintame lageryje. Prie jo buvo ir pirmas lageris. Pirmame lageryje daugiausia buvo kalinami vairi tikjim kunigai. Jame buvo maai kalini. Septintame lageryje kaljo keli kunigai. Teko kalti su kunigu Alfonsu Svarinsku, bet neilgai. Antr kart su kunigu Alfonsu Svarinsku kaljome ypatingojo reimo lageryje, bet taip pat neilgai. Vliau suskirst pagal bylas. Atskirai teistus mirties bausme, atskirai teistus kelis kartus. Turinius sunkias bausmes taip pat atskyr. Kai bylas perskirst, ms bylos i septinto lagerio pateko ypatingj. Parve deimt lager, dar nebaigt statyti. Pasakojo, kad t lager stat 236

kin belaisviai. Statybininkai skubjo dirbti. Kai darbus ubaig buvo netoli v. Kaldos. Mus i ketvirto lagerio psius parvar narvus kameras ir ten udar. Ms gyvenamas plotas aptvertas lageris, udaras kaljimas. Buvo pastatyti barakai kaip garaai. ved poemius, betoninius narvus, kuriame kaljau trylika met. Narvuose geleins krosnys, krenamos malkomis arba mazutu. Krosnys buvo reikalingos patalp diovinimui, nes dar nebuvo idivs betonas. Savo kn ir krosni iluma diovinome sienas. Buvo pilna gar. Buvome laimingi, kai mus ivesdavo dirbti darb. Darbo dienomis atuonioms valandoms ivesdavo darb. Sekmadienis nedarbo diena. Ivesdavo pasivaikioti tik 20 minui. Keturiolika kalini tokioje maoje patalpoje. Likus laik kentjome narve udaryti. Blogiausia buvo vasaros metu. Labai karta. Langelis maas. Narve karta. Ventiliacijos nra. Trksta oro. Guljome ant ems su trumpikmis. Narvas-kamera rengta taip: dviej aukt narai, em betonuotas staliukas, lenta, valgant pasidti maist. Ligoninje operavo apendicit. Ivedus darb, dirbome aptvertoje zonoje. Vyko fabriko statyba. Vliau dirbome detales automobiliams Moskvi 407, Moskvi 408. I Maskvos parve rengimus. Detales automobiliams gamino trij lageri kaliniai. Pagamintas detales ivedavo. Neinojau, kur automobilius surinkdavo. Pas mus pagal ablon dar detales, vykd suvirinimo darbus, atliko chemin automobili detali apdirbim. Man paliko veltui uskaityta dvylika met. Ikentjai vien dien, darbo norm virijai 121 procentu, uskait u tris paras. Mano didel bausm, a ypatingai nesistengiau. Tie kaliniai, kuri maos bausms, labai stengsi. Daug kas anksiau ijo i kaljimo, ypatingai sunkaus ir alinanio darbo dka, pasinaudoj uskaitymais. Susirink kaliniai kalbjome: Ms didels bausms, bent kiek sumas. U vien vergiko darbo dien uskait u tris dienas. Tai jau gerai. Gal per 1012 met ieisime laisv. Stengms i vis jg. Maistas ypatingai blogas, darbo slygos blogos, bet neirint to, stengms t norm vykdyti. Pasibaig aliavos. Nebeturime darbo. Atve traukin metalo. Dirbo labai galingi presai. Kai presuodavo dideli imatavim kampinius geleis, em drebjo. Suvirintojai virino kampinius. Kalini brigados lauk detali. Kaliniai aukdavo: Greiiau. Greiiau. Atuonios didels vonios buvo pripildytos itirpint chemini mediag. Konvejeris atnea detales, merkia mint voni nustatytam laikui. Pagal automobili detali 237

apdirbimo technologij, kad apsaugoti metal nuo rdijimo, detals turjo bti merktos visas atuonias vonias. Pagal techninius reikalavimus, detal kiekvienoje vonioje turjo bti vien valand. Kol detals kiekvienoje vonioje ibus nustatyt laiko tarp, bus sugaita daug laiko. Metalo gaminius vonioje laikme trumpai. Produkcij gaminome nekokybik. U itok darb kaliniams didel nauda: u vien vergiko darbo dien uskait tris. Dvi deimtis met kaljau kaljimuose. Jei pridti dvylika uskaityt met, man priskaiiuota trisdeimt du metai kalti kaljime. Vliau uskaitas pradjo mainti. vykdius normas uskait dvi dienas, galiausiai po vien dien. Po kurio laiko panaikino mintas privilegijas. Gal gale paskelb sakym, kad uskaitos nebegalioja. Jei kam trko, turjo kalti nustatyt laik, bet pagal uskaitas laisv nebeileido. Kaip jos stebuklingai atsirado, taip ir pranyko. Mes prisiminme palyginim, kaip igonas su arkliu elgsi. Pakink arkl ratus. Medin kartel ilga. Ant kartels galo avi maiel pakabino. Arklys nordamas prieiti prie avi jo, jo kol nugriuvo. Pas kalinius taip pat buvo. Kurie kaliniai turjo maas bausmes, tie suspjo. Mane apgavo, paliko dvylika met. Neprisimenu, septintame ar keturioliktame lageryje buvo organizuoti kursai. Mok rus kalbos. Mokms vairuotoj kursuose. Reikjo susipainti su automobiliu. Nuved gara, kuriame stovjo senas, sukryps Moskviius. Paskyr penkis kalinius automobilio studijavimui. Buvome visi lietuviai. Turjome iardyti t automobil. Kiekvienam paskyr uduotis, kurias atlikus reikjo savo darb pateikti vertinimo komisijai. Mok rus kalba. Visiems savo grups lietuviams pasiliau automobilio detales vadinti lietuvikai. Neinojome vis detali lietuvik pavadinim. Pradjome mokytis lietuvikai vadinti. Praktinio vairavimo pamok atlikti negaljome. Anksiau, prie mus, vairavimo praktika buvo atliekama lagerio teritorijoje. Duodavo automainas. Idstydavo keli enklus. Zonos teritorijoje atlikdavo praktinius vairavimo mokymus. Vairavimui skyr didelius savivarius automobilius, kuriais moksi vairuoti kriminaliniai kaliniai. Kart savivariu trenksi lagerio zonos vartus. Imu vartus. Pakl savivario kbul, kad bgani nesuaudyt. Ivaiavo. Tuoj pat sugaud. Nuo tada udraud bet kok vairavimo mokym lagerio teritorijoje. Mums kursai baigsi, bet praktinio automobili vairavimo nebuvo. Paskutinius mus ive ypatingj lager. Kelionje lagerius, lageriuose, labai retai igirsdavome lietuvik 238

od. Viskas rusikai. Lietuviai neinojome rus kalbos. Teko gyventi su kriminalistais. Jie iauriai elgiasi. Nekultringai kalba. Niekam nerodo gero pavyzdio. Jeigu igirsti lietuvikai kalbant, atrodo, kad brol sutikai. Su juo kalbi lietuvikai. Septintame lageryje buvo 170180 lietuvi. Latvi maiau. Est dar maiau. Daugiausia ukrainieiai, rusai ir visos kitos Soviet Sjungos okupuot valstybi gyventojai. Lageryje kaljo olandai, belgai, vokieiai. Kai perkl ypatingj lager, apreng margais drabuiais. Panaus ypating nusikaltl. Jei nusikalsti, meta vienut. Nesi nusikalts, gyveni bendrai. Vliau imokome rus kalbos. Ilgesn laik negirdjome lietuvi kalbos. Bdavo naujiena igirsti lietuvik od. Jeigu jaunas pratai kalbti savo gimtja kalba, tai ir pasens, ilg laik negirdjs lietuvi kalbos, vis tiek jos neumiri. Grau Lietuv Parvaiavau Lietuv 1974 10 27 . Tada man buvo penkiasdeimt septyni metai. Gimtadienis rugsjo mnesio devint dien. Esu atsidavs likimui. Kai grau i lagerio, prie du metus buvo mirusi mano mama. Ji taip pat slpsi nuo trmimo Sibir. Daugiausia gyveno Teli mieste, kaimuose, todl nebuvo itremta Sibir. Parkeliavs i lagerio neturjau kur gyventi. Laikinai apsigyvenau pas seser Emilij, Birik kaime. Sesuo Soja gyveno Kur kaime ir sesuo Barbora Teli mieste. Ivaiuodamas i lagerio pasakiau, kad vaiuoju Teli miest, pas seser Barbor. Prisiregistruoti nebuvo kur, nes viename kambaryje gyveno sesuo Barbora su vyru, j dukra ir a. Nra kur gyveni. Negaliu iekoti darbo, nes dokumentai dar reikiamai neapiforminti. Parvaiavs Lietuv, Teli miesto policijos skyriui pridaviau reikiamus dokumentus. Po trij mnesi gavau pas. Siunt dokumentus Vilni, kad isiaikint, ar a teistai parvaiavau Lietuv. Tada niekam neleido grti Lietuv. Mane Maskvoje paleido, nes nebuvo dokumento, kur vaiuoti. Paleidiant pasak: Tu, Bagdonai, vaiuok kur nori. Jeigu nori, nors Maskv. Tau nra nustatyta. Kitiems grtantiems i lagerio dokumente buvo parayta, kur galima gyventi, kur negalima. Man to nebuvo. Ivaiuojant mans paklaus, kur a vaiuosiu. Gal pas eim? Atsakiau, kad eimos neturiu, esu viengungis. Papraiau, kad parvet ten, i kur pam. Gavs dokumentus daug kur jau iekoti darbo. Ne visos gamyklos 239

norjo priimti darb. Visur klausdavo, koki specialyb turiu. Kaip rodym, pateikdavau kvalikacijos suteikimo knygutes. Kadr skyri darbuotojai, susipain su man suteiktomis kvalikacijomis atsakydavo, kad toki kvalikacij darbininkams darbo neturime. Visi sakydavo, kad man suteiktos auktos kategorijos. Man buvo suteiktos 5, 6, 7, kategorijos. Teli mieste, gamykloje ketvirta kategorija atitinka meistro pareigoms. Kadr skyriuose aikinau, kad darbo neturiu, kad galiu dirbti visus darbus. Darb gavau Teli TSO tarpkolkinje statybos organizacijoje, gelbetonio ceche. ia dirbau tris mnesius. Vliau perved dirbti main cech. Apie pus mnesio dirbau darbininku. Derinau medio apdirbimo stakles, nes bdamas lageryje dirbau t darb. Dirbau maosios mechanizacijos skyriuje. Reikjo remontuoti vairius mechanizmus, betono maiykles ir kitus rengimus. Minta organizacija parsive du naujus ventiliatorius pjuven paalinimui i cecho. Reikia juos sumontuoti. Nra pagrindinio altkalvio, niekas nemontuoja. Ateidavo altkalviai i kit darb bar, bet tik pasiruodavo montaui, o rimtai nieko nedarydavo. Darbininkai nebenorjo rankomis neti pjuvenas, todl pradjo skubinti ventiliatori montao darb atlikim. Kit darbo bar darbininkai pastat, sumontavo mintus ventiliatorius, bet jie neveik. Lageryje tokius darbus buvau dirbs ir supratau, kad ne taip padaryta. Savo meistrui paaikinau, kad ventiliatoriai neteisingai sumontuoti. Meistras mans klaus, ar tikrai a ins. Paaikinau, kad tikrai inau. Pasil pabandyti. Darbininkai dirbome kelias dienas. Pabetonavome pagrindus, nustatme kryptis. Susirinko komisija ventiliatori primimui eksploatacij. Pasiliau, kas galtume duoti kepur pabandymui. Ine ar ne. Kiti suabejojo. Pamiau savo kepur. meiau ir staiga j imet vir. Meistras prane TSO pirmininkui Lukoeviiui apie atlikt darb. TSO pirmininkas atjo cech ir man sako: Bagdonai, ar tu sutinki ia dirbti mechaniko pareigose. Mes tavs kitur nebesistume. Aptarnautumte lentpjvs rengimus ir ventiliatorius. Sutikau. TSO pirmininkas leido dirbti mechaniku atuonis metus. Sesers Sojos dukra Adel ankiau gyveno Kur kaime. Vliau Adel gyveno Teli mieste, dirbo Masio fabriko siuvimo ceche. Adel man sakydavo: Kaip tu vienas gyveni? Atsakydavau: Gyventi gyvenu, bet tik bnu. 240

Adel aikino: Mano brigadoje dirba moterys: isiskyrusios, nals ir pagyvenusios merginos. Gal tu isirinktum savj? A neturiu jokio supratimo. Adel man pasil su viena susitikti. Matyt, Adel buvo susitarusi su mano bsimja mona Emilija Domute. Su Adele nujome Naujamiest, Butk Juzs gatv. Tada autobusai vaiavo per purvynus. Vietoj aligatvi buvo padtos lentos. Sekmadienio dien nujau pas Emilij. Mane supaindino. Kaip tada atrodiau, tik mona galt pasakyti. Man kito gyvenimo nra. Arba taip, arba taip. Atsidavs likimo valiai. Po kurio laiko dar susitikau su Emilija. Pradjau kalbti. Papasakojau savo likim. Nenorjau nieko slpti. Kaip vertino mona gali pasakyti. Mat mano beviltik gyvenim. Nutar man padti. Pasakiau: Jeigu likimas mus suves, mes vienas kitam padsime. Dviese bus lengviau. Taip ir pradjome bendr gyvenim. Teli v. Antano Paduvieio katedroje prisiekme prie altoriaus. Katedros klebonas Antanas Vaiius mus sutuok. Nuo to laiko iki dabar esame pastami su J. E. vyskupu Antanu Vaiiumi. Baigiame dvideimt penktuosius bendro gyvenimo metus. 1975 02 21 metrikacijos biure uregistravome santuok. banyi jome tada, kai turjome kuo apsirengti ir apsiauti, nes parjs i lagerio nieko neturjau. Liudininkais Teli katedroje dalyvavo Steponas Gudas, Teli v. Mergels Marijos mimo Dang banyios zakristijonas, ir mano jauniausioji sesut Barbora. Sukrus eim mano gyvenimas labai pasikeit. Dirbau Teli TSO. Nemonikos kanios, vergikas gyvenimas ir darbas Soviet Sjungos lageriuose visikai suluoino zikai stipraus emaiio sveikat. Prireik kvalikuotos medicinins pagalbos. Gyd gydytojai. Ypatingai daug padjo mona. Visiems u tai dkingas. Mano tveliai laik bites. Dar bdamas maas, kartu su tveliu dirbau bityne. Imokau jas mylti. Iauus 1999 met pavasariui, mano bityne 18 kilometr nuo Teli miesto buvo 20 avili. Deja, tam darbui nebeutenka sveikatos. Bii negalima pamirti. Jas reikia gydyti, maitinti. iemos metu nuo avili atkasti snieg. Valstybiniame archyve man teko susipainti su savo asmens byla. Yra labai daug tom. Buvo apkrautas visas stalas. Buvome dviese. Iekojome rao apie mano sueidimus. Mane domino, kokie sueidimai buvo kautyni metu? Kokie sueidimai aretuojant? Man buvo reikalingas toks dokumentas. 241

Apytikriai vertme, vertme, kol radome. Padar kopij surasto dokumento. Daugiau su savo bylos dokumentais neteko susipainti. Viskas rayta rus kalba. Gal deimt met reikt sdti ir skaityti. Nieko daugiau nesigilinau tuos rus kalba raytus popierius. Jeigu kada kas skaitys mano iuos prisiminimus, vis labai, labai atsipraau, kad pasakoju ne pagal nuosekli vyki eig. Sukaups visas paskutines jgas stengiuosi, kiek dar pajgiu, kuo daugiau prisiminti ir tuo prisidti prie to laikmeio balt dmi mainimo Lietuvos istorijoje. Partizanavimo laikais, kai dar gyvenome didesnmis grupmis, buvo reikalingi vairs ginklai. Reikjo turti kulkosvaidi. Turjome sigij net vokik Pancer faust du vienetus. Patogs prietankiniai ginklai. itie ginklai, pas mus, turjo ma pritaikym. Juos perdavme emaii apygardos vadui Vladui Montvydui-emaiiui. Vadas sak kakur tuo ginklus ibands. Veikia labai gerai. Nam sudau gabalus. Ginklai pas partizanus buvo vairi marki: autuvai, pusiau automatiniai, automatiniai. Prisiminus palikt ginkl rinkim, praus frontui per Eidiot kaim, sau buvau pasiliks suomik diskin automat ir pistolet TT. Tada nenumatme, kad ateityje bus reikalingi vairi marki ginklai. Vliau supratome, kad galjome daugiau ginkl pasilikti. Gyvendamas mike turjau automat, o vliau pusiau automatin ginkl. Gyvenant maose grupse kulkosvaidis yra nepatogus, sunkus ginklas. Danai reikia toli eiti. Stovyklaujant didesnse grupse turjome kulkosvaidi. Pasislpdavome kulkosvaid. Reikalui esant pasiimdavome. Eidami kelion imdavome lengvesnius ginklus. eminse geriausias trumpas ginklas, automatas, granatos. sigij nauj ginkl visikai iardydavome, patikrindavome, sutepdavome. Buvome irad savotik ginkl bandymo bd. Paruotus ginklus nusinedavome prie lapi urv arba prie rsi, kuriuose gyventojai iem laikydavo bulves. Kulkosvaidi, automat vamzdius kidavome urv ar rs. Aplinkui apkidavome skudurais. Taip bandme ginklo veikim. Jeigu stovi u keli imt metr nuo ginklo bandymo vietos, atrodo, kad audo u keli kilometr. Pistoletus bandme eminje. Ginklus valme ir tepme taip pat kaip karikiai. iem tepme su specialiu tepalu, atspariu aliui. Po kautyni visada valme ginklus. Jeigu ginklas ilgai neaudytas, vamzd valydavome, kad nebt dulki. 242

Mokjau rasti vietas slptuvms, kuri niekas nerasdavo. Kareiviai vliau pradjo atrasti partizan emines. Mes keitme taktik. Paskutiniu laiku pasidarme gudresni. Slptuves rengme bet kokioje vietoje. Ai Dievui, jeigu kas kareiviams neparodydavo, mano emini kareiviai nerasdavo. viesios atminties emaii apygardos vadas Vladas Montvydasemaitis man sakydavo: Tu esi senas vilkas. Turi didel patirt. Jeigu Js nustatte emins ikasimo viet, reikia tiktis, kad niekada, niekas neras. Vadas garantavo: A taip pat turiu patirties toje srityje. Juokavau: Kask emin, kad jimas bt ant vidurio kelio, ant vidurio tako. iemos metu nra kaip umaskuoti jimo emines. emin gali bti toliau nuo kelio, o jimas ant vidurio kelio, viekelio. Nakties metu lindai emin, umaskavai jim, paskui tegul vaiuoja vir galv. Vasaros metu ikasei emin dirvoje. Ant viraus kininkas pasja javus. jimas emin ant kelio. lindai. Sml su luota uarstei. Vaiavo pravaiavo. jo prajo. Vladas Montvydas sakydavo, kad ir jis vadovavosi panaia patirtimi. Jis turjo ypatingai daug patirties. Tokia gyvenimo realyb. iandien a dar esu, o jo jau nra. Partizan tarpe buvo toki, kurie sakydavo: Jeigu a iemet tiek ir tiek nenuausiu, tai a esu ne tas ir ne tas. Turiu padaryti t ir t. Man itie veiksmai atrod visikai prieingai. Esu sitikins, kad kiekvienas brangina savo gyvyb, kas jis bebt. Specialiai nesu n vieno nuovs ar kaip kitaip nuuds. Tiek met buvau partizanu, daug kart dalyvavau kautynse, tiek esu apaudytas, suaudytas. Kautynse audiau taip pat kaip ir fronte. Esu k nuovs ar ne, a to nepasakyiau. Jeigu prie mane atidengia ugn, tai aunu prie t ugn. Bet kad sutiks mog auti ne. mogus mogui negali linkti to, kas paiam nemalonu. Su kiekvienu mogumi reikia aikintis i monikj pozicij. Jeigu jis jau numogjs, tai jis jau visk gali daryti. Didiosios metins ir tautins vents mums buvo kaip ir ne vents. Mums buvo daug atvej, kai vents baigdavosi kareivi upuolimais, susiaudymais, sekimais. Per v. Kaldas ar per v. Velykas komunistai suaktyvdavo, sekdavo tartinas vietas. itas ventes stengdavoms praleisti labai kukliai. Mes negaljome niekur vaikioti. Turjome kentti, kentti, kad nepasirodytume ant ems paviriaus. Yra buv, kai v. Velykas sutikome eminje. Prisimenu. Tris paras ventme eminje. Trys partizanai turjome apie 200 gram laini ir vien litr vandens atsigrimui. Vis gaudavome praneimus, kad aplinkui yra pavojus, negalima judti, negalima ieiti. Ijus 243

i emins gyventojai papasakojo, kad visas kaimas buvo siauiamas, sekamas. Visur buvo pilna kariki. Dar ir iandien atsimenu tas v. Velykas. eminje buvo alta, drgna ir be maisto. Stengms per tas ventes apsidrausti niekur nesirodyti. Kada mes susirinkdavome didesniais briais, visada prie isiskirstydami, prie yg kalbdavome melsdavome it mald: Dieve, leidai tautas ir diegei joms laisvs trokim. Grink, praau Tave, ir ms tvynei laisvs dienas. Tegul tie bandymai, kuriuos Tu skyrei ms aliai, nebna jos praiai, bet greitesniam jos prisiklimui ir didesnei jos dvasinei gerovei. Laimink, Viepatie, mus, kurie buvome priversti palikti savo gyvenamus namus. Duok mums jg rytingai pakelti sunki partizan dali. Padaryk, kad mes visi liktume itikimi savo Tvynei ir grtume j, nedami nauj atgimimo ugn. Sisk, Viepatie, iminties ir stiprybs dvasios tiems, kurie dirba ms tautai ir aukojasi jos labui. Padk savo tvika meile ir globa likusiems namuose ms tvams, broliams ir sesms. Stiprink dl Tavo vardo ir Tautos laisvs kenianius. Guosk lidinius ir nuskriaustuosius. O amin vies suteik, Viepatie, tiems, kurie yra mir kovos lauke. v. Mergele Marija Auros vart gailestingumo Motina pavesk savo dievikajam snui Jzui Kristui ir ms Lietuv, kuri taip nuoirdiai Tave myli ir garbina. Neleisk, kad Tavo snaus vardas bt irautas i lietuvi irdi. v. Kazimierai, ms tautos globjau, vadovauk ms kovai dl laisvs taip, kaip kitados stebuklingu bdu, kad vadovavai ms tvams. Per Krist ms Viepat, kur tiki, ipasta ir myli kiekvienas taurus lietuvis. Amen. Partizan mald sukr ne vienas mogus. Tai buvo sukurta bendrame susijime, bendrame pasitarime. Susitikdavome ir apsvarstydavome vairius klausimus: Kaip? Kas? Kur? Sprendme buitinius ir ateities klausimus, galvojome, kas negerai padaryta, kas turt bti taisoma. Kilo mintis sukurti savo mald ir mes tursim j melsti. Pirmoji sukurta partizan malda buvo trumpesn. Vliau tobulinome. Dar vliau visikai tobul sukrme. Daniausiai t maldmelsdavome, kai susitikdavome didesnis partizan brys, kai bdavome kartu ilgesn laik, dienomis gyvenome mikuose. Isiskirstydami melsdavome bendr mald. Melsdavome visi sustoj rikiuotje. Malonu prisiminti prisiekus partizan ryinink Adom GedvilAdz. Prisimenu paskyrim Plungs rajon vadovauti jauniems partizanams. 244

Skyr mane kaip turint ilgamet partizaninio gyvenimo patirt. Su partizanais akiniu ir Juliumi Vaivila-Juliumi nujome Plungs rajon. Teko susitikti, susipainti su mint partizan ryininkais, patikimais monmis. Vienas j su Adomu Gedvilu-Adziu. Mums ten gyvenant jis buvo labai aktyvus padjjas, mums pakeit akis ir ausis. Neseniai atvyks apylinkes tarp Teli ir Plungs rajon, a neturjau pastam moni. A. Gedvilas tarpininkavo bendraujant su Teli ir Plungs rajon gretimomis apylinkmis. Adomas mus informavo, kuri vietov atvaiavo saugumieiai. Teik informacij apie padt artimiausiose apylinkse. Jeigu mes stovyklavome mike, partizan ryininkas galjo ateiti ms stovykl bet kokiu paros laiku ir perduoti mums svarbi informacij. Ieidami i partizan stovyklos ar emins mes inojome, kokia padtis tose apylinkse. Jis tada buvo jaunas vyrukas. A j labai gerbiau. Jo tv eima buvo gausi. eimoje gyveno tveliai, Adomas, Steponas, Janina, Zosel ir Zita. Gyveno nepasituriniai. Saugumieiai netar A. Gedvilo bendradarbiavimo su partizanais. Adomas su monmis buvo nekalbus. Kvalikuotai rinko mums reikiam informacij ir j pateikdavo tik mums. Plungs rajono karinis komisariatas A. Gedvilui liep eiti tarnauti soviet kariuomen. Partizanams Adomo buvo gaila. Jis mums buvo reikalingas. A. Gedvilas galvojo eiti gyventi pas partizanus. Nenorjo tarnauti soviet kariuomenje. Mes su juo rimtai, labai nuoirdiai pasikalbjome: Adomai, padt inai. Nuo pirmj partizan iki ios dienos bendraujate su mumis. Matte ms gyvenim. partizan gretas ateina jauni mons ir kartais greitai sta. Kitiems ilgiau pasisekdavo bti partizanais. ia ne jimas pokyl. Reikia labai rimtai pagalvoti. Jeigu ieisi pas partizanus, tuoj saugumieiai prads persekioti tavo tvelius, brol, sesutes. Susirinko visa eima, pasitar. Adomas nusprend eiti tarnauti soviet kariuomen. Jis dav garbs od partizanams: Kai atitarnausiu kariuomenje, parjs nebsiu pasikeits. Vl susitiksime ir bendrausime. Nebsiu blogesnis, kaip iki iolei. Visa partizan grup pritar A. Gedvilo ijimui kariuomen. Adomui ieinant kariuomen, a su partizanais buvau jo kaimo apylinkse. Jis kariuomenje tarnavo keturis metus. Ieinant kariuomen, saugumieiai neiifravo, kad jis artimai bendrauja su partizanais. Saugumieiai jo nepersekiojo. Atitarnavs kariuomenje Adomas sugro savo namus, bet tose apylinkse ms nebebuvo. uvus mano broliui Kazimierui, a vl grau Teli rajon apie 1953 metus. Gyvendamas partizanin gyvenim, 245

a daugiau su Adomu nesusitikau. Bdamas lageriuose danai galvojau apie itikim, prisiekus partizan ryinink Adom Gedvil-Adz. Po dvideimties met grs i lageri aplankiau kaimus, kuriuose gyvenau su partizanais. Lauk melioracijos metu vienkiemiai nugriauti. Gyventoj maai lik. Jie neatsimena seniau gyvenusi kinink. Amius gyven ssls, Lietuvos kininkai iblakyti. Vaiavau su broliais Jonuais Keturaki ir Gaiupi kaimus. A. Gedvilas gyveno Gaiupi kaime. Bandiau atsiminti sodyb vietas. Laukai apaug mikais. Nieko nesuinojau pas dabar gyvenanius kaimo gyventojus. Nebeinojau, kaip surasti man ir kitiems partizanams brang mog. Labai netiktai namus paskambino mogus i Klaipdos. Pasisak ess Gedvilas Adomas. Pasitikslino: Ar ia gyvena Povilas Bagdonas? Atsakiau: Taip. Telefone pasigirdo diaugsmingas balsas: Mes Js iekojome. Diaugiuosi, Jus surads. Nuo to momento ryys tarp ms atsinaujino. Susitarme susitikti. Adomas atvyko pas mus Telius. jau geleinkelio stot jo sutikti, bet ilipanij i traukinio vagono tarpe nepastebjau laukiamo asmens. Grs savo but, radau ilgai laukt svei, besikalbant su mona Emilija. Nuo pirmj susitikimo akimirk daug k prisiminme. Adomas papasakojo apie vykius, nutikusius po Dievo Krslo mike 1949 05 21 tarp partizan ir soviet kareivi vykusi kautyni. inojau apie partizan netekt. Po minto mio A. Gedvilas daug padjo likusiems gyviems emaii apygardos atrijos rinktins arn brio partizanams. Man pasakojo apie j vargus ir darbus. Danai kentdavome altose, drgnose, nesaugiose eminse. Gaudavome ini i partizan ryinink, kad aplinkui siauiasoviet kareiviai. Praydavo igyventi. Mes tyliai kentdavome ir laukdavome pavojaus pabaigos. Gav pavojaus pabaigos signal, mes su diaugsmu atidarydavome slptuvs ang. emin sileisdavome varaus, gaivaus oro. Patys soiai kvpuodavome variu, gaiviu, miko augmenija kvepianiu oru. A. Gedvilas visomis savo igalmis tarnavo partizanams. Buvau nuvyks Klaipd pas Adom Gedvil. Susitik prisiminme praeit, gerus ir blogus laiko tarpsnius. Buvo moment, kada mes juokms ir dainavome. Iki iai dienai jis iliko labai brangus. Adomas buvo paprastas kaimo bernelis, bet jo irdis buvo skirta partizanams. Pagal reikal, pagal ms usakymus, Adomas mums atnedavo maisto. Mes jam dalinai atsidkodavome. Prisimenu atsitikim. Adomas sueistiems partizanams turjo atneti vaist i Plungs miesto vaistins. 246

Vaistinje papra vairi vaist didesn kiek. Vaistininkas Adom tar. Toks jaunas mogus. Kam jam tiek daug vairi vaist. Vaistininkas Adomui padjo vaistus, o pats nujo prie telefono. Adomas igirdo, kad jis kakam pasakoja apie jauno vyruko apsilankym vaistinje. Suprato, kad gresia pavojus. Tuojau pat ibgo i vaistins. varkel ir kepur maiel. Tuo pakeit aprang. simai mones. Pajuto saugumieiai ieko. Adomas yra vykds daug vairi partizan uduoi ir niekada saugumieiai jo nepagavo. Toks jo likimas. Jam Dievas labai daug padjo isigelbti i vairi kritini situacij. Yra sen moni patarl: K darai daryk gerai ir Dievas tau pads. Vyresnio amiaus partizanai turjo didel gyvenimo patirt. Pastoviai aikinome Adomui, kaip reikia elgtis gyvybei pavojingose situacijose. Adomo Gedvilo sesers Janinos Egluts vyras partizanas Stanislovas Lauceviius-Pacas, Beras buvo jaunas vyrukas, pabgs i tremties. Jis nusprend ateiti libin apylinks taryb ir registruotis legaliam gyvenimui. Jam nieko pikto nepripaino. Ved A. Gedvilo sesut Janin ir gyveno Klaipdoje. Prisimenu partizan broli Vasiliausk likimus. Partizanus Vasiliauskus komunistai ukas vyrduobje netoli Luoks miestelio. Tada mes suradome ger moni, kurie tikrai inojo, kur ukasti partizanai Vasiliauskai. Mes patys negaljome prieiti atkasti j palaik. Suinoj, kur ukasti j palaikai, padarme du karstus (des). Reikjo nuvaiuoti nakties metu, ikasti, sudti karstus. Planavome kiekvien karst dti dviej partizan palaikus. Galvojome, kad buvo ukasti keturi partizanai. Nuvaiavo vyrduob. Ikas tiktai trij partizan palaikus. Vliau suinojome, kad vienas partizanas Vasiliauskas gyveno kitoje vietoje, Vieknali apylinkse. Gyveno su kita partizan grupe. Jaunas buvo. ia niekas jo neatpaino. Ve, ive. O kur j palaidojo, niekas neinojo. Ikastus tris partizanus Vasiliauskus parve Byvains mik. Egls kamiene ipjov kryi. Gal kryius egls kamiene ir iandien dar yra. Po daugelio met mikai ikirsti. Partizan kapas uls. Partizan Vasiliausk palaikai perlaidoti pirmais atgimimo metais. Palaidojo Vasiliausk eimos kape, Luoks miestelio kapinse. Antkapiniame paminkle yra raas su Vasiliausk tveli ir ei vaik vardais ir pavardmis. Trys broliai palaidoti tveli kape. Trys broliai neinia, kur ukasti. Prisimenu keturis partizanus brolius Vasiliauskus: Blaiej, Vytaut, Justin ir Antan. Liko neinoma, kur ukasti du broliai Danielius ir Bolius Vasiliauskai. Jie 247

uvo ankiau. Partizaninio gyvenimo pradioje gyvenome pels gyvenim. Bijojome katino, uns ir mogaus. Visko bijojome. Vliau visi mons apie mus inojo. Vieni mums buvo palanks, kiti prieiki. inojome, pas k ujome. Jeigu kininkas mums palankus, mes su juo kalbams kultringai. Uj pas komunist, pasakome: Taip ir taip. Idstome jo kalt. Pareikalaujame i jo duokls u padarytas klaidas. Elgiams grietai, nesilaikydami etikos taisykli. Jam grietai pasakome: Mums dien reikia praleisti pas jus. iandien ia bsime. Js niekur neieinate. Bname komunisto kambaryje. Lauke sargyba mus saugo. eiminink mums paruoia valgyti. Pavalgome. Dainas dainuojame. Esame partizan grup. Anksiau su savimi nems raom mainl. Vienas rao, kitas diktuoja. Vakare ieidami padkojame u ramyb. Palinkime ramybs, tarp ms, visam laikui. Nesame iaurs, baiss, kaip js sivaizduojate. Nesvarbu js pairos. Bk geru mogumi. mogus su mogumi visuomet gali susitarti. Viskas vyko pagal aplinkybes. Buvome labai rams ir net iaurs. A stengiausi bti geriau velniu. iaurumas mogui nepadeda. Jeigu a ueiiau pas komunist be ginklo ir jam per pet glostydamas prayiau: Bk geras. Padk man. Jis man trenks per nos. Jeigu ueinu su ginklu, tada kalbu grietai. eimininke tu esi tu. A esu a. Branginame kiekvienas savo gyvybes. Mes vienas kitam nebkime prieai. Pasilikite prie savo pair. Js tik raminkits. Neplatinkite toki kalb. Nenuodykite kit mums prieikomis kalbomis. vertiname idaviko al. Sudaroma byla. Apklausiami civiliai gyventojai ir partizanai, kurie dalyvauja itame procese. Nutariame nubausti. Bausm pagal nusikaltimo laipsn. Bausms buvo grietesns, velnesns ir spjimai. Bausmes reikia skirti labai tiksliai, atsivelgiant padaryt nusikaltim. Reikia atsivelgti ir savo sin. Kiekvienas mogus yra branginamas. A nebuvau i t, kad pasmerkti kit. A norjau, kad visi mons gyvent. Neinau kodl. Gal dka velnumo ir iandien dar esu tarp Js. A su savo likimu. Kiekvieno mogaus likimas yra Dievo rankose. Kiekvienas mogus turi branginti savo prigimt. Reikia branginti kiekvien mog, kiekvien gyvyb. Bendrame susirinkime susirinkdavo keli bri partizanai ir j vadai. Kiekvienas brys duodavo ataskait apygardos vadui. Buvo aptariami vairs klausimai, apklausiami liudininkai. Pasitaikydavo neger, nepataisom dalyk. Tokiu atveju buvo nusprendiama, kad t negerum reikia paalinti. Skaudiausias, baisiausias bdas negerumui paalinti. Jeigu susitiksi akis 248

ak su ginkluotu ir jis taikysis tave auti, tada jau be teismo. Vienas u vien. Aikinams partizano nusikaltim. Prie tai buvo prims priesaik ir jos nevykd. Jis inojo statym ir turjo juo vadovautis. Pavyzdiui, partizanas perjo pas saugumieius ir daro al partizanams. iuo atveju nepataisomas negerukas, reikia itirti faktus. Negalima vadovautis vieno, kito asmens kalbomis. Buvo sudaroma grup moni, kurie atsakingi u i ypatingai sudting situacij sprendim. Turdavo isiaikinti nusikaltim, apklausti liudininkus. Ityrus faktus, darydavo ivadas. Man neteko dalyvauti nuosprendio vykdyme. A nuosprendi nevykdiau. Ypating uduoi vykdymui buvo paskiriami asmenys. Kaip tai buvo praktikai vykdoma, pasakyti negaliu. Neinau. Esu girdjs, kad u ypatingus nusiengimus buvo vykdyta mirties bausm. Tai kompetencija t, kurie paskelb tok nuosprend, ir t, kurie t nuosprend vykd. Man gyvenime neteko dalyvauti tokiose situacijose. Buvo tokia tvarka. Sutikus nip j reikia likviduoti ir sunaikinti. Taip vykdomas karo lauko teismo nuosprendis. Nusikaltlis panaikinamas ir ukasamas. Tai labai iaurus vykis. Vliau pasitaik vairi nesusipratim. Buvo vyki, kada gino metu partizanai vienas kit susinaikino. Nesinori apie tai kalbti. Tose apylinkse, kur a gyvenau, neturjome problem su civiliais gyventojais ir tarp sav draug partizan. Gyvenome didesnse ir maesnse grups nedideliuose mikuose. iemos metu eminje gyvenome po du, tris partizanus. Vasaros metu susirinkdavome didesnius brius. Stovyklavome vairus partizan skaiius, kartais iki keli deimi. Ms apylinkse nebuvo dideli mik, tik krmai. Tarp partizan grupi palaikme ryius. Buvo nustatytos ryi vietos. Nedalyvaujant partizan ryininkui, paraydavome ratel, paddavome sutartoje vietoje. Sutart rateli palikimo viet lank ms grups partizanai ir tos grups partizanai, su kuria bendravome. Rateli pagalba suinodavome apie skiriamus pasimatymus ir situacijas apylinkse. Perskait ratel palikdavome inut, kad perskaiiau, inau. Pagal t met partizan taktik, buvome pasiek tam tikr tobulumo laipsn. Tais laikais telefonai buvo tik kolki kontorose. Kaime j visai nebuvo. Jeigu kas norjo saugumui praneti apie ms radimosi viet, tai per t laik, kol jis prane saugumui, mes toli nueidavome. Lyjant ratelius ddavome buteliuk arba pauki inkillius. Prie einant kinink sodyb, mes su juo i anksto susitardavome. Pavyzdiui, dien praleidiame krmuose, mike. Norime inoti, ar kaime 249

ramu, ar ne. Su kininku susitariame dl signalini enkl. Pavyzdiui, kininkas savo kieme padiauna balt paklod. Jeigu paklod kabo vis dien, reikia kaime ramu. Jeigu baltos paklods nra, reikia kaime kakas neaiku. Jeigu pakabintas kitos spalvos drabuis, tai enklas apie mums grsiant pavoj. Suprantame, t sodyb ar t kaim eiti pavojinga. Su kininku buvome susitar, kad ateisime, bet jis tikrai neino, ar mes ateisime ar neateisime. Kiekvienoje kaimo sodyboje yra ulinys. Prie ulinio pastatyta svirtis. Ant svirties pakabintas kibiras. Nakties metu atjome sodyb. Vis pirma einame prie ulinio. Jeigu kibiras pakabintas ant svirties reikm tokia. Jeigu kibiras nepakabintas reikm kitokia. Buvo ir kit variant. Prij prie ulinio mes inojome kokia situacija kininko namuose. Buvo atsitikim, kad prie ulinio mums nepalankus signalas. Greitai einame i sodybos. Vliau susitik su kininku suinome, kad saugumieiai lauk partizan, pasistat kulkosvaid ant stalo. Prisimenu, kartu jome su partizanais broliais Vasiliauskais. Skubjome susitikim. Ujome sodyb. eimininkas isigando. Susirpins sako: Galvojau, gal saugumieiai atjo. Viriau namin degtin. eimininkas mus ragino paragauti degtins. Aikinoms, kad neturime laiko. Labai skubame. Rudens pradia. Naktys dar trumpos. Turime toli nueiti. eimininkas labai pra paragauti degtins. Igrme po taurel. Surkme po cigaret. Sugaiome apie penkiolika minui. paskirt viet nujome pavluotai. Prijome prie namo lango. Nebuvome sutar joki sutartini enkl. Pabeldme lang. eimininkas prikio galv prie lango ir staiga atoko atgal. Mes nesupratome, kodl eimininkas taip pasielg. Greitai eimininkas ijo lauk. Prijs prie ms tyliai pasak: K js darote, vyrai?Saugumiei visur pilna. Kulkosvaidis ant stalo pastatytas. Saugumieiai seniai laukia. Saugumieiai vienoje namo pusje. Mes i kitos namo puss atjome. Girdjome saugumiei kalbas. Jei nebtume sugai penkiolika minui ragaudami degtin, tai tiksliai btume atj kulkosvaidi ugn. iuo atveju likimas mus isaugojo nuo mirties. Kit kart, atj sodyb, ant vidurio tako radome padt krepel bulvi rinkimui. Mes supratome. Tai enklas, kad mums sodyb eiti negalima. sodyb atvaiavo saugumieiai. N vieno mogaus neleidia ieiti i kambari kiem. Aplinkui sodyb sargybiniai. Pastatyti kulkosvaidiai ir ko tai laukia. Sodybos gyventojai negali padti prie ulinio enklo, perspjanio partizanus, kad neateit sodyb. ia jau kritikas momentas. 250

iuo atveju nam eiminink pagrindin problemos sprendja. Ji i kibiro ipilsto likus geriam vanden, o atvykusiems saugumieiams paaikino: Kambaryje nebra vandens. Btina nueiti prie ulinio pasisemti. Sodybos eiminink, saugumiei sargybos lydima, ijo prie ulinio. Pasismusi vandens, ulin paliko su visais perspjamaisiais enklais partizanams, apie jiems gresiant mirtin pavoj. Stovyklaujant partizanams mike, stovykl saugo sargybiniai. ia, kaip ir reguliarioje kariuomenje, sargybos virininkas paskiria sutartinius enklus vienai parai ir pranea sargybiniams vykdymui. Yra vardiniai ir parodomieji sutartiniai enklai. emins uslaptintos, umaskuotos. J svetimi mons neturi inoti. Jeigu emin nori eiti partizan ryininkas, tai jis ino emins radimosi viet. Kelint kart pasakoju apie kaim, sodyb apsupim. Tai nepaprastai skauds prisiminimai visiems monms, tais metais gyvenusiems Lietuvos kaimuose. kaim atvaiavo daug main, piln saugumiei. Sodybos eimininkas labai greitai mums prane apie grsiant pavoj. Buvo sutarta naudoti sutartinius enklus stuksenant. Dani stuksenimai turjo vien reikm, reti stuksenimai kit. Tada eminje buvome penki partizanai. Saugumieiai vir ms emins atkasinjo akmenis, bad metaliniais strypais. emins viduje buvome pasiruo kovai. Ai Dievui, saugumieiai ms nerado. ita emin buvo tobulai rengta. jimas emin per akmenin sien. Atitraukus akmen i akmenins sienos, eidavome emin. Usitraukdavome u emins angos akmen. Angos dur virus su siena jungsi dviem ilenktais, ilgais pjklais. Mums sujus emin ateidavo sodybos eimininkas, epet pamirks suodius, patep per dur sujungimus su siena. Praktikai pamatyti, kad yra jimas per sien, nemanoma. emins virus padengtas lentomis, rstais, akmenimis, eme. Galjo gyventi penki partizanai tris ar keturias paras be ijimo lauk. Tam laikotarpiui mes buvome apsirpin maistu ir vandeniu. Jeigu apsupta sodyba, neiname i emins. Turjome sireng ir avarin ijim, bet neteko juo pasinaudoti. J i viraus maskavo seno medio aknys. Aplinkui irausta. Vitos vaikto. Tik avariniu atveju reikjo pastumti stulpel, laikant avarinio ijimo dangt. Tuo momentu ems subyra vid ir mes veriams vir. Tai vienintel emin, kurioje buvo apvietimas elektros lempute. Pirtelje buvo rengtas apvietimas panaudojant elektros energij. Pirtel rengta emje. Stogas lygiai su ems paviriumi. Stogas apiltintas, apipiltas emmis. Atkasiau elektros tiekimo kabel. Pravals kabelio gysl izoliacij, prijungiau 251

kabel. Izoliavau kabeli sujungimo viet. Upyliau emmis. Turjome apvietim vis par. Privalumas dar vienas, kad elektros lemput nenaudoja deguonies. Paprasta vakut ar ibalin lempa sunaudoja daug deguonies. Tai patogiausiai rengta emin per vis deimt partizaninio gyvenimo met. itoje eminje turjome raom mainl. Spausdinome. ms emin ateidavo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis. Turjome veikiant radijo aparat. emins one betonuota nia. Ten buvo rengtas tualetas. Laikme bak su vandeniu. Saugojome avarin maisto atsarg. Esant apsupimui, emins ventiliacij udarome. Trksta oro. Nra kuo kvpuoti. Pavojus neataukiamas. Kad igyveniau, atsiguliau ant ems, pridjau nos prie smlio ir kvpavau smlyje esaniu deguoniu. Reikia kvpuoti labai retai, nejudant. Taip galima ilgiau igyventi eminje. emins viduje beveik deguonies nebra, bet smlyje dar yra. Pasibaigus pavojui atidarome emins dangt. Negalima greitai bgti prie emins angos ir kvpuoti grynu, deguonies prisotintu oru. Kart, atidarius emins dangt, partizanas staiga ilipo i emins ir apalpo. Atsigavs aikino: N nepajutau, kaip nukritau. Taip netiktai nudau. eminje ilg laiko tarp trko deguonies, o mike deguonies daug daugiau. Nejautme aki susirgim. Bunkeryje minimali viesa. Einant nakties metu mikais, laukais tamsu. Ujus pas kinink kambar udegdavo ibalin lemp. Atstatyti emin dabar nebeturiau jg. Anksiau, penki ar ei vyrai kastuvais, per nakt, ikasdavome emin penki ar ei vyr gyvenimui. Kasme emin dirvoje. Nukas juodem sudjome atskirai. Kit em su netuvais neme nenaudojamus bulvi rsius ar kit viet. emins vir, pagal galimybes, darme kuo stipresn, storesn.

252

LIKIMO IRONIJA ALFRIDAS DAUGINIS, PETRO-BELGYS, g. 1925 01 17, gyv. Pakuvn k., Upynos sen. Teli r. LLA karys nuo 1944 met pradios iki gruodio mn. 1944 met vasar tarnavo LLA Vanag karinje-mokomojoje stovykloje Ploktins mike prie Plateli eero. Vaiavo Vokietijos karins valgybos mokykl. 1945 05 09, kartu su soviet Raudonosios armijos generolais, pulkininkais dalyvavo Antrojo pasaulinio karo ubaigimo ikilmse Vokietijoje. Privert keturis metus tarnauti soviet Raudonojoje armijoje. 1951 09 05 suimtas. Teistas pagal SSSR BK 581a str., 25 metams lageri ir 5 metams tremties. Kaljo 7 metus, Iimbaij rajone, Totorijos ASSR. 1960 m. gro Lietuv. 1985 metais pradjo gauti pensij. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2004 10 02. Mano mamyt Julijana Kojelyt, g. 1900 m., kilusi i Vieknali k., u Luoks 7 km., Teli r. Tvelis Petras Dauginis, g. 1897 m., i savo tveli gavo 18 ha ems, sodyb. Tvelis turjo keturis brolius: Antan, Petr, Julijon, Juoz, ir sesut Elz. Antanas Dauginis gyveno ir mir Argentinoje. Juozas buvo siuvjas, jo pas kininkus ir siuvo jiems vairius drabuius. Jis paveldjo 2 ha ems, kuri pats nevald, o juridikai apiformino mano tveliui. U tai mano tvelis broliui Juozui sumokjo pinigais. I bendro 20 ha ploto 1,2 ha buvo mikas. Brolis Julijonas Kaune dirbo gaisrininku. J, pakalbjus prie sovietin santvark, sum ir nuteis 10 met kaljimo. Kaip nepaklusnus soviet santvarkai, kaljo visus 10 met. A prisimenu tik senel. Senelio nesu mats. Jis mir man dar negimus. Nuo kdikysts augau kartu su senele. Jos dka uaugau sveikas, stiprus, aukto gio. Senels mergautin pavard Sireikait, kilusi i lapgirs kaimo, kuris dabar priklauso Kelms rajonui. Maas augau ne itoje troboje, o gretimame Pakuvn kaime. Senel mane augino iki pradjau lankyti pradin mokykl. Mama dirbo kio darbus. Senelis Petras Dauginis palaidotas Luoks kapinse kartu su senele Marijona Sireikaite Dauginiene. Pakuvn kaime buvo apie 15 kinink sodyb. it sodyb pastat mano tveliai. Senuosius pastatus, kuriuos buvo pastat proseneliai, senovikoje gyvenvietje nugriov. itoje sodyboje tvelis pastat nauj gyvenam nam. 1939 metais pastat erdv betonin rs, dvi darines, 253

erdvius tvartus, talp, tvarking svirn. Sodyboje buvo maas tvenkinys, priaugs ajer, vairi spalv vandens lelij, maur. Tvelis kininkavo, laik por arkli, penkias karves, prieaugl. Sovietams okupavus Lietuv, naujos kolektyvins santvarkos vad sakymu, nugriov dvi ms darines. 1938 m. pradjau mokytis Teli vyskupo Motiejaus Valaniaus gimnazijos pirmoje klasje. Broliai Danielius ir Boleslovas Vasiliauskai jau moksi antroje gimnazijos klasje. Tuos metus gyvenome viename kambaryje, Luoks gatvje. Vliau persiklme gyventi pas kit eiminink Gli gatv. Maai neturting tv vaik moksi gimnazijoje, daugiausia valdinink, pasiturini kinink vaikai. Gimnazistai i turtingesni eim turjo daugiau informacijos apie Ryt valstybes, buvo nusiteik prie komunistuojanius ir j grobuonik politik. Daugumos gimnazist sitikinimas tik u nepriklausom Lietuv. Gimnazijoje veik ateitinink, skaut organizacijos. A nepriklausiau toms organizacijoms. Broliai Danielius ir Boleslovas Vasiliauskai priklaus skaut organizacijai. Danielius Vasiliauskas ivaiavo mokytis technikume Kaune. Boleslovas Vasiliauskas 1943 m. baig Teliuose vysk. M. Valaniaus gimnazij. Tais metais a mokiausi paskutinje gimnazijos klasje. Gimnazijoje mokiausi iki 1944 met. Dar mokydamasis gimnazijos etoje klasje stojau LLA kari gretas. Nebaigiau gimnazijos. Antrosios okupacijos metais gimnazijoje veik pogrindin organizacija. Grtant Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 met ruden gimnazij buvo atvyk Lietuvos kariuomens karininkai. Rekomendavo stoti LLA kari gretas. Buvo atvyks Lietuvos kariuomens Prigintas. Aikino paskutini mnesi tarptautin padt Lietuvai grsiant pavoj i Ryt. Kviet organizuotis bendrai kovai u Tvyn. Kviet gimnazistus stoti vokiei savisaugos dalinius. Tada dar buvo vokiei valdymo laikotarpis 1944 met pradia. Parvaiavau tvik, sutikau brolius Vasiliauskus. Jie paklaus: Ar jau priklausai antisovietinei organizacijai? Ne, nieko tiksliai neinau, niekam nepriklausau. Alfredai, mes jau organizuojams. inote, artja frontas i Ryt. A t dien Luok veiau grietin. Kvailys, nebevek grietins. Reikia skubiai galvoti kaip sovietams pasiprieinti. Pirm kart nusikaltau mamai nevykdiau praymo. Paklausiau broli Vasiliausk. Parveiau namus grietin. Tuoj ijau broli Vasiliausk tvik, prie Virvyios. Vasiliausk tvik vadinome tabu. 254

Luoks miestelyje LLA organizavimo pradininkas buvo Lietuvos kariuomens puskarininkis Jonuas ir jo brolis. Jie kil i miestelio apylinki. Vieni i pirmj LLA kari Luokje buvo broliai Vasiliauskai Blaiejus, Danielius, Boleslovas ir a, Alfredas Dauginis. 1944 met ruden, sovietams okupavus Lietuv, broliai Vasiliauskai sijung atrijos rinktins partizan eiles. Tik susiorganizavus LLA grupei Luoks miestelyje, jauniems kariams reikjo ginkl. Degui kaime, netoli Kaunatavos miestelio esaniame nedideliame mikelyje, 1941 metais vyko kautynes tarp Soviet Sjungos ir Vokietijos reguliarios kariuomeni. Soviet karikiai buvo mikelyje, vokiei karins pajgos Degui dvare. Soviet karikiai mikelyje turjo du sunkiuosius kulkosvaidius Maksimus ir kitus lengvus ginklus. Jie savo silpna karine ginkluote puol vokiei karines pajgas. Vokieiai operatyviai soviet karikius sunaikino. Ginklai liko. Vokieiai soviet ginkl nevertino nem. A tada buvau apie 16 met paauglys. Mane ir mano draugus ginklai domino, norjome paaudyti. Atj mio viet visko radome. Neradome tik kulkosvaidi spyn. savo namus ant kiekvieno peties po du autuvus neiau. Prie pirties ikasiau duob, pridjau iaud, ginklus suvyniojau paklod. Apkroviau iaudais, ukasiau emmis. Traukiniu ve ginklus. Tryki traukini stotyje dal netvarkingai veam ginkl imet i vagono. Man neinomas mogus ginklus susikrov veim. Atvaiavo Kaunatav. Tuo metu miestelyje buvome a, Danielius Vasiliauskas, o treiojo pavards neprisimenu. Prisimenu, a i veimo pasigriebiau automat. Danielius pam autuv. Tikrai ne visi ginklai veikiantys kitas veikiantis, kitas sugadintas. Mums pasisek pamme veikianius ginklus. Su tais ginklais kas ivaiavome, kas psti alia veim ijome LLA karin-mokomj stovykl Ploktins mike prie Plateli eero. I vokiei, kurie laikinai buvo apsistoj kininko Atkoaiio kyje, pasisavinome keturias mediagines palapines. Eidamas pas vokieius prisirinkau pintin vit kiauini, rkyt der, laini. I j mainais j mgstamus maisto produktus gavome karik vertybi. Naujai susikr LLA brio kariai i apylinki kaim gyventoj pra jiems atiduoti turimus ginklus. Kiti geranorikai atne savo ginklus, o kit reikjo grietai prayti. Darme visk, kad ginkl turtume kas antras, treias LLA karys. Pagrindin LLA Luoks brio susibrimo vieta-tabas buvo broli Vasiliausk tvikje, Pavirvyio kaime, prie Virvyts ups, alia 255

viekelio Teliai Luok. Susirinkome apie dvi deimtys jaun vyr, kinink sn i aplinkini kaim. Apie dvi savaites vyko kariniai mokymai. Ruoms pasiprieinimui. Mums vadovavo Lietuvos kariuomens puskarininkis Jonuas. LLA Luoks kari br atvyko vadovybs sisti karininkas baltu raiiu, puskarininkis Skirmantas ir Butrimaitis. Kelias dienas prie ivaiuojant Platelius, Vasiliausk sodyboje sikrus LLA Luoks brio tab, veimu atvaiavo jauni vyrai, gal studentai, i Panevio. Prisimena Genovait Vasiliauskait niuktien. Tveliai LLA kari maitinimui specialiai pjov gyvulius: riukus, veriukus. Mano mama Kazimiera Lukauskait Vasiliauskien, kilusi i Moluvn k. Luoks vls., motinik meil dalino ne tik savo labai gausios eimos nariams, bet ir dar 20-iai atvykusi jaun vyr. Sugebjo visiems ivirti sriubos, papjaustyti laini ir duonkepyje keptos rugins duonos. LLA kariai dkojo motinai u gerus darbus savo eimai ir Lietuvai Tvynei. Prie tai broliai Danielius ir Jonas studijavo Vytauto Didiojo universitete. Jonas buvo baigs ir turjo dirbti laboratorijoje. Danielius moksi statybos technikume. Gyvendami Kaune, broliai dalyvavo pogrindinje veikloje. Jonas Vasiliauskas i Kauno trauksi Vakarus kartu Salomjos Neries tvais. Jono draugas, su kuriuo jie kartu studijavo, Biskis buvo atvyks i JAV Lietuv, dalyvavo paminklo ventinimo ikilmse Pavirvyio vienkiemyje. Biskis i Lietuvos pasitrauk Vokietij, paskui JAV. Brolis Danielius nevaiavo Vakarus. Jonas norjo prikalbinti Danieli: Pavojinga pasilikti Lietuvoje. JAV gali pasitraukti kiekvienas. Kas gins Tvyn? Danielius pagrindinis LLA organizatorius. Visus aktyviai organizavo: Btinai reikia pasilikti Lietuvoje. Reikia ginti Lietuv. Atsimenu, man buvo 9 metukai. Vyrai sussdavo prie stalo, kalbdavosi: Sovietai aud, degino sodybas. Sakydavo: Vyrai, imkime ginklus. Pradkime savo veikl. Kadangi ms namai buvo erdvs, prie kelio, taip pas mus ir vaiavo visi. Ir i Panevio atvaiavo. Atvaiavusi ir atjusi buvo daug. Miegojo darinje ant iaud, ieno. trob tikrai negaljo sutilpti. Atvaiavusieji miegojo vaik vadinamoje darininkje. 256

Vis gyvenim prisimenu t dien, kai vyrai ivaiavo Ploktins mik prie Plateli eero. Mes visi vaikai stovjome prie namo galo, sodelyje. Ms mama laimino peregnojo ivaiuojanius. Prisimenu ivaiuojani nulenktas galvas ir spindinias aaras akyse. Mama mintyse meld mald. eimoje buvo katalikikos tradicijos. Tada mes, maiukai, stovdami prie namo galo, verkme. Danielius prijo, pabuiavo kakt: Ir ko dabar verkiate? Laukite. Mes sugrime. Pabuiavo Vytuk, Antanuk, nes jie buvo paaugliai. Ivaiavo. Paliko sukeltos dulks, ms aarotos akys ir skaudanios irdels. Ne visi LLA kariai ivaiavo karin-mokomj stovykl Plateliuose. Paneviei buvo dar lik. Jie padjo mamai javus kirsti. A negaliu smulkiai visko atsiminti, kaip ten viskas buvo. I Panevio atvaiav vyrai laikinai, dvitris savaites, pas mus gyveno, visi buvo kaip eimos nariai. Gyveno sodyboje. Valg prie vieno stalo kartu su ms eima. Panevieiai gro ms sodyb i LLA karins-mokomosios stovyklos Ploktins mike. Ties iauliais dundjo frontas. Panevieiai LLA kariai ivaiavo Vakarus. Jeigu mes btume ivaiav kartu su panevieiais, laimingai btume pasiek Vakarus. Mama pasikink du arklius dvitrauk brik. Susidjo mant, prisirio karves, susodino mauosius vaikus, didesnieji jo psiomis alia veimo. Ivaiavome i miko, sovietai aud vokieiai krito. Tok vaizd maiau. Tik pravaiavome Tverus, mik pravaiavome. Griovyje praleidome front. Laikinai apsistojome pas kininkus Norvaius. Mnes laiko gyvenome j troboje. Sodyboje dirbo samdoma darbinink ir snytas berniukas-augintinis. Vliau augintinis organizavo eiminink itrmim Sibir, kad jam palikt Norvai kis. Garbaus amiaus kininkai Norvaiai mir Sibire. Ivaiuodami i savo sodybos, ten palikome gyventi vyriausi seser Jadvyg ir jos vyr Jon Andriuk (g. 1916 m., uvo 1946 met kovo mnes). Grimui savo sodyb turjome gauti leidim. savo namus ms nebeprim. Grome per Parakauski kaim. Albertas Luinys bendravo su Alfridu Dauginiu. Grome pernakvoj Alberto Luinio sodyboje. I Luiniens sodybos broliai Vasiliauskai Blaiejus, Boleslovas, Danielius nebegro tvik. Mama savo snus palaimino ijo partizan br. Brolis Jonas laimingai pasitrauk Vokietij. Kiti visi mes buvome vaikai. I kininks Luiniens sodybos grome savo namus. Ms tvikje jau viepatavo 257

sovietai, mums prieikos valstybs gyventojai. Mus jie draugikai prim. Prie ieidami i sodybos kiekvienas auginome po triu. Sovietai suspjo suvalgyti visus triuius. Kaimynai atidav baldus, kuriuos buvo isive. Jonas, sesers vyras, buvo isaugojs dal gyvuli, kit vertybi. Pradjome gyventi. Neilgai ramiai gyvenome. Trys broliai ij pas partizanus, vienas pasitrauk Vakarus. Kiekvien miel dienel sodyboje buvo stribai. Danai ateidavo stribas Zelba i Luoks. Prie tai jis arklius lupdavo. Toks buvo verslas. Stribas Sirutis klumpdirbys. Mama su Siruiu sutardavo. Stribo ir ms eimose augo daug vaik. Mama Siruiams verp silus. Jis klumpes vaikams darydavo. Mao gio klumpdirbiui autuvas vilkdavosi eme. Kiekvien dien ateidavo trob ir mamos klausdavo vis to paties: Kur sns? Kur sns? Mama visiems vienodai sak: Vokieiai keturis vaikus pam apkasams kasti ir negro. Pirmj aretavo svain Jon Andriuk. Jonas buvo aulys. Su broliais Blaieju, Boleslovu, Danieliumi turjo ry. Prisimena Alfridas Dauginis. Po keli dien karinio parengimo vadovai gavo sakym vaiuoti Ploktins mik, prie Plateli eero, ten organizuojam karin-mokomj stovykl. Turjome vienus ratus, neturjome arklio. Nujome pas netoliese gyvenant kinink Ge prayti poros arkli LLA inion. Priadjome grinti arklius ir veim. Mus suprato, savanorikai dav. Visus turimus ginklus, maisto atsargas miltus, duon, drusk, lainius, buvome atsine broli Vasiliausk tvik. tris veimus sukrovme ginklus, maist, palapines. Ginklus veimuose paslpme po kitomis vertybmis. Atvaiavo LLA karys Liudvikas Viktoraviius, Antano. Apie 20 jaun, energing vyr psti, alia veim ikeliavome link Plateli. Ilgokai jome, vaiavome dulktais, duobtais emaitijos viekeliais. Atsimenu, neprivaiav Plateli eero, vaiavome per kirtimus. Tada vadinosi didieji Plateli grafo uazelio mikai. Pervaiavome ma Jakumo upel, kurio laite augusios senos, storos puys buvo LLA kari audymo taikini pakabinimo vieta. Toliau miko siauru keliu pro kininko Jankausko sodyb, i kurio ulinio LLA kariai veimu, susipyl statines, ve vanden Vanag karinmokomj stovykl Ploktins mike. Prie Plateli eero vaiavo jauni 258

tautikai nusiteik vyrai i visos Lietuvos. 1944 m. vasar Ploktins mike buvo pastatyta karika, mediagin, LLA karins-mokomosios Vanag stovyklos tabo palapin. Atvaiav matme tabo palapins statybos baigiamuosius darbus kal, tvirtino detales, rio virves. I Pavirvyio Vasiliausk sodybos atveme keturias mediagines palapines. Atvykusiems vadovavo Lietuvos kariuomenes karininkai. Stovyklos teritorijoje karika drausm, tvarka. LLA kariai tarpusavyje kalbjo: stovykl buvo atvaiavs LLA steigjas Kazys Veverskis-Senis. Taip pat atvyko broli Vasiliausk sodyboje mus mokin karinio parengimo pagrind LLA karininkai-instruktoriai Butrimaitis ir Strimaitis. Daug dmesio skyr uniformos, ivaizdos prieirai. Butrimaitis energingas, jaunas jaunesnysis leitenantas. Pastatme atsivetas palapines. Palapini apaias iklojome smulkiomis egli akelmis. Atvyk i kit Lietuvos vietovi LLA kariai neturjo mediagini palapini. Jie kirto plonas karteles, stat agini tipo palapines. Stog ir palapins vid deng smulkiomis egli akutmis. Dabar sunku visk prisiminti. Buvo virtuv, kurioje OS sektoriaus vyrai ruo maist. Arkliai ir veimai tikriausiai buvo saugomi arti gyvenanio kininko sodyboje. Jais taip pat rpinosi OS sektoriaus vyrai. Prie pagrindinio vaiavimo LLA karins-mokomosios stovyklos teritorij budjo du sargybiniai. Neleido praeiti, pravaiuoti stovyklos teritorij. Dar vienas sargybos postas buvo prie karins-mokomosios LLA Vanag stovyklos vadaviets. Karinje-mokomojoje stovykloje buvo karika drausm ir tvarka. Stovykloje tarnavau rugpjio mnes. Tada dar buvo ilgos dienos ir trumpos naktys. Ryte keldavome 5 ar 6 valand. Praustis bgdavome Plateli eer. Turjome savo rbus, muil, rankluosius. Pusryiavome pasities ant miko pakloto i sav nam atsivet maist. Palapinje gyvenome keturiese: broliai Danielius ir Boleslovas Vasiliauskai, Viktoraviius, Pavirvyio Vasiliausk gretimo kaimo kininko snus. Ketvirtas a, Alfridas Dauginis. Buvome ypatingai draugiki: valgme kartu, viskuo dalinoms. Pradioje stovykloje maisto trko, visi valg, kas k buvo atsive i savo nam. Greitai LLA kariai, priklausantys OS sektoriui, pagerino aprpinim maistu. Ivaiuodavo artimiausius kaimus pas kininkus, parsivedavo vairi maisto produkt msos, pieno. Kart geranorikas kininkas atved savo uaugint karv ir padovanojo LLA karins-mokomosios Vanag stovyklos kariams maistui. LLA Vanag karinje-mokomojoje stovykloje tarnavau civiliais 259

rbais. Sargybos poste stovjome po keturias valandas, o gal ilgiau. Bdamas poste maiau daug veimais atvaiuojani LLA Vanag karin-mokomj stovykl. Vykdydami stovyklos tabo vadovybs sakym stovykl ikart neleisdavome. Pranedavome: Atvaiavo. Ateidavo, patikrindavo, sakydavo leisti. Per dien daug atvaiuodavo veimais, ateidavo psi. Vien dien buvo daug atvykstani. Atvaiavo maina, veina prietankin patrakl. Du stovj sargyboje bandme sustabdyti vaiuojani main. Mes garsiai sukomandavome: Sustokite. ausime. Su ypsena, jauni, ginkluoti kariai atsak: aukite. aukite. Mainoje vaiavo karikiai, apsireng alsva, gal vokika uniforma. Linksmi, patranka ginkluoti kariai nepaklaus ms civiliais rbais apsirengusi Vanag. Pravaiavus mainai, vien kart ovme vir, tuo pranedami LLA stovyklos tabo budiniam apie konikt sargybos poste prie pagrindinio vaiavimo. Tiksliai prisimenu, atve tik vien prietankin patrank. Kur stovjo patranka, tiksliai neinau. Ji sumontuota ant dviej rat su stipinais. Gal netoli kininko, dabar gyvenanio Stanislovo Mickeviiaus sodybos, ar prie Jakumo upelio, tekanio Plateli eer, kur prie puies buvo pakabinti taikiniai audymui i lengvj ginkl. Vien dien i patrankos aud saloje pritvirtint taikin. audant i patrankos, a pats maiau, sviedinys krito sal. Man atrod, kad prietankin patrankl mgino ne eiliniai Vanag kariai, o, tikriausiai, karininkai. ov gal 34 kartus, tikrai girdjau. inojau visk, kas vyko ms maoje grupje. Apie kitus Vanag stovyklos vykius maai inojau. Kalbjo, kad stovykloje yra generolas. Maiau, vidutinio gio, pilno kno sudjimo, su juoda barzda, rstok veido bruo, apsirengus Lietuvos kariuomens uniforma. LLA karinje-mokomojoje Vanag stovykloje buvo Rusijoje gamintas, mao galingumo, tikriausiai 1,5 t keliamosios galios sunkveimis, kasdieninje kalboje vadintas polutarka. A pats esu vaiavs tame sunkveimyje. Sunkveimio vairuotojas buvo karikis. Neprisimenu, kur mus ve. Kbule sdjome gal penki Vanagai. Gal ve vykdyti kokios uduoties, neprisimenu. Vaiavome duobtu keliui. Sddami negaljome vaiuoti, visi sugulme kbule ant grind. audyti mok taikinius, pakabintus ant storos, senos puies antrame Jakumo upelio krante, ant auktoko upelio skardio, kininko Stanislovo Mickeviiaus sodybos pusje. A mokiausi audyti du kartus. audiau i 260

ekoslovakijoje gaminto, 1924 m. modelio, 7,92 mm kalibro Mauser autuvo su lietuvika simbolika. audyti mus mokino nuo A raids, kad spausdamas nuleidj neusimerkiau. Per abu kartu taikin oviau apie 10 kart. LLA karinje-mokomojoje Vanag stovykloje kiekvien vakar giedojome Lietuvos himn. Kartais giedojome Marija, Marija. Dar dainuodavome lietuvikas, karikas, patriotikas dainas. Prisimenu priesaikos primim 1945 08 25 Ploktins mike prie Plateli eero. Irikiavo po du miko aiktelje. Kabojo Lietuvos valstybin vliava. Du Lietuvos kariuomens karininkai perskait priesaikos tekst. Kareivius kviet pavardmis. Atjau prie Lietuvos valstybins vliavos. Priklaupiau ant vieno klieno. Pabuiavau Lietuvos valstybin vliav. Apsisukau, grau savo viet rikiuotje. Taip prisiek ir kiti. Priesaikos primimo ikilmi metu giedojome Marija, Marija. Lietuvos himn giedojome prie priesaik. Ikilms vyko dienos metu. Buiavau ginklo vamzd. Visi LLA kariai, dalyvav kariniuose mokymuose Ploktins mike, prim priesaik. LLA karininkai vilkjo Lietuvos kariuomens uniformas, eiliniai civiliais drabuiais. A avjau batelius, aulini bat neturjau. Kart LLA karins-mokomosios Vanag stovyklos vadovybs sakymu vaiavome Alsdi miestel paimti i krautuvs visk, turjome palikti tik tuias lentynas. jome krautuv. I eimininko elgesio supratau neisigando ms, nenustebo. Galvojau, gal inojo. Gal klystu, atrod lyg patenkintas, kad mes atvaiavome. I krautuvs pamme daug rudos spalvos apsiaust su kapionais. Pasiti i margo audinio. J prikrov vien piln veim. Parveus apsiaustus idalino LLA kariams. Gyventojai, pamat einant su rudos spalvos apsiaustu, sakydavo: Vanagiukas eina. Vertybi prikrovme ne vien poros arkli traukiam veim. kit veim sukrovme cukr, miltus, maisto produktus, popierin d pinig. Tada apyvartoje buvo marks. itai operacijai vadovavo Lietuvos kariuomens karininkas Jonuas i Luoks. Vien veim prikrovme sudt des buteli su degtine. Parvaiavome Ploktins mik. Vaiavau veime, kuriame buvo sudti buteliai su degtine. Pakelje jauni vyrai pra degtins: Ponai, imeskite griov. Bijojau LLA vadovybs atstovo, nepaklausiau jaunuoli. Mint operacij vykdme dienos metu. Alsdius atvaiavome 10 ar 11 valand iki piet. Neant vertybes i krautuvs, atjo moni, gal net policininkas. Nekilo panika, nebuvo triukmo. 261

LLA karinje-mokomojoje Vanag stovykloje, Ploktins mike kinink sn buvo nedaug. Daug buvo student. Daugiausia LLA Vanag karin-mokomj stovykl atvyko isilavin jauni vyrai. Kaimo berneli buvo gal apie 10 procent. I stovyklos leitenantas Butrimaitis isiunt Danieli Vasiliausk ir Liudvik Viktoravii Vokietijos karins valgybos inybos mokykl Ryt Prsijos srityje netoli Kionigsbergo (Karaliauiaus). Siunt mokytis, kiek prisimenu, kelioms savaitms. Ten imok, kaip vykdyti sprogdinimus, supaindino su detonatoriais, sprogdinimams naudojamomis mediagomis, su apsaugos priemonmis sprogdintojams. Baigus mokymo program, kuri ne visai atitiko LLA poreikius, dav Lietuv vetis mediag sprogdinim vykdymui. sak vykdyti diversin veikl soviet okupuotoje Lietuvoje. Tie patys Vokietijos karins valgybos inybos karininkai verbavo sisti LLA karius mokytis radist specialybs, darbui su ma galingum kilnojamomisneiojamomis radijo stotimis. I vokiei karins valgybos mokyklos Danielius Vasiliauskas parsive du ryulius, apie 40 kg, sprogstam mediag: tolo, trotilo, detonatori, tipo virvels su parako gysla. Sprogmen nepanaudojo, ukas netoli Pavirvyio Vasiliausk sodybos Virvyios senvagje. L. Viktoraviiaus uduotis buvo pereiti front, apirti apylinkes, pareiti ia. Jis vaiavo dviraiu, jo psias. Laimingai perjo front. Vadams pateik surinkt informacij. Kelions spdi mums nepasakojo. L. Viktoraviiaus buvo du broliai: vienas mano met, antras vyresnis. Ms brio karininkas Butrimas i stovyklos tabo vadovybs gavo sakym. Mus visus surikiavo ir prane, kad reiks vykdyti uduot. Vokiei kariuomens daliniai buvo sikr kitoje Plateli eero pusje. Jie Plateli dvare, miestelyje ir apylinkse terorizavo vietinius kininkus, i j atiminjo maist. Reikjo vokieius nuginkluoti, i j atimti neteistai paimtas vertybes. Paskyr apie 10 Vanag, kad ustotume keli vokieiams, vaiuojantiems link Klaipdos su neteistai paimtomis Plateli apylinki kinink vertybmis. I Plateli link Klaipdos galima vaiuoti dviem keliais. Mums paveds vykdyti uduot, karininkas Butrimas tiksliai neinojo, kuriuo keliu vaiuos vokieiai su grobiu. Nujome prie mums nurodyto kelio. Pasaloje laukme atvaiuojani vokiei. Per tolimo matymo karikus ironus pamatme, kad vokieiai vaiuoja kitu dulkaniu viekeliu. Buvo karta, saulta diena. Bgome per plat, vir vyr galv rugi lauk. Sukaup 262

jaunatvikas jgas, permirk prakaitu greitai pasiekme ma miko gojel. aibikai greitai pasiruome pozicijas prie viekelio. Brio vadas sak auti arklius. Suspjome. audme atvaiuojanius vokiei veimus. Arkliai pasibaid, dauguma veim apvirto. Ikrito juose buvusios vertybs. Kilo didel sumaitis ir didelis dulki debesys. Arkliai i igsio garsiai veng, ratai trakjo linjo. Vokieiai atideng ugn ms pus. Visi kinink sns, turintys ribot karin patirt, isigandome. Mums vadovavs karininkas sukomandavo: aukime garsiai, rusikai. Vaidinkime soviet kareivius. Paklausme komandos. Rusikai, garsiai aukme: atak. Pirmyn. I arti maiau buvo vokiei karikiai SA rudais markiniais. Vokiei karikiai isibgiojo. Arkliai isigand su sulusiais, apvirtusiais veimais blaksi. Karins operacijos brio vadas mums sak greitai palikti vykio viet. Aplinkiniais keliais, vl per auktagi rugi lauk, krmus, mik gojelius, daubas jome klaidindami prieus, kad sekdami mus neateit karin-mokomj LLA Vanag stovykl. Po keli valand laimingai grome stovykl. Kita uduotis buvo ukuoti Ploktins ir aplinkinius mikus. Vanag kariai jome kas imtas metr, iekojome i lktuv paraiutais nuleist soviet Raudonosios armijos desantinink. Vis dien jome mikais nurodytomis kryptimis. Gavome sakym: Baigti mik ukavim. Suimti penki soviet desantininkai su visa j ginkluote. Nemaiau soviet desantinink. Kita Vanag grup juos sum. Atsimenu, perskait sakym: Ivykti i LLA Vanag karinsmokomosios stovyklos. Ivykstant i stovyklos visiems VS ir OS sektori kariams, nariams Ploktins mik palikti labai tvarking, be maiausi pdsak, kad ia veik LLA Vanag karin-mokomoji stovykla. Kaip radome taip palikti. Buvo pasakyta: Grti savo namus, tas vietoves i kur atvykote. Organizuokite ir pradkite partizanin veikl prie sovietinius okupantus. emaitij grta Antrojo pasaulinio karo frontas. Lietuvoje dar daug veikia komunistuojani grupi. Reikia juos sekti, gaudyti. Vokiei valdymo laikotarpiu vokiei karikiai LLA kari specialiai negaud. LLA vadovyb buvo sakiusi vieai jiems nesirodyti. Kalbu tik apie Ploktins mik. Vis t trump laikotarp, iki soviet Raudonoji armija um emaitij, eimininkavome aplinkiniuose kaimuose. Iki tol gaudme komunistuojanius, inojome j susibrimo vietas. Spjama, kad paraiutais nuleisti soviet desantininkai raudonieji partizanai. 263

Teli r. Duslikiuose vokieiai laik iki 100 rus karo belaisvi. Belaisviai dirbo Duseiki durpynuose rankiniu bdu kas durpes. Belaisviai buvo apgyvendinti mediniuose barakuose. Vokieiams pasitraukus link Klaipdos, rus karo belaisviai isibgiojo. Belaisvi neorganizuotoms grupms msi vadovauti komunistuojantys vietiniai gyventojai Jonas Sprindys ir Poceviius. Naujok mike teko susidurti su Jono Sprindio vadovaujamos grups vyrais. Plik grupei priklaus apie 50 vyr. Susiaudymo metu sueid ms bendrayg Jonik. Gaujos vyrai isiskirst. Rusikai kalbani vyr neaudme. Ujau kininko sodyb vienas, be ginklo. Didiajame trobos kambaryje vaiinosi 8 ar 9 rusikai kalbantys vyrai. Pas sodybos eiminink norjau pirkti namins degtins. Jis mane inojo. Rusikai kalbantys vyrai tarsi mane suimti. eimininkas, soiai prisivaiinusiems sveiams, paaikino: Nieko. Nieko. Savas. Rusikai kalbantys vyrai tarp savs bendravo, vaiinosi kininks Kazlauskiens sodyboje. Jie apipl malninink, turting kinink Ge. Ine daug der, laini, audini. kininkas turjo viln ukavimo main. LLA Vanag karins-mokomosios stovyklos karininkai mus, Alfred Daugin ir Juoz Snarsk, pasiunt Abvero karo valg mokykl tuo laiku, kai soviet Raudonoji armija pralau vokiei gynybos linij ties Kurnais, 1944 10 05. Supratome labai tolima, sudtinga, pavojinga kelion. Sutikau vaiuoti nepranes tvams. Abu mus nuve Kreting. Ten prie ms prisijung daugiau jaun vyr. Paskyr vyresn, kuris vadovavo ms tolimesnei kelionei. Mus prim du karininkai. Vienas vilkjo Lietuvos kariuomens karininko uniform, antras vokiei kariuomens karininko uniform. Ve t pai vokiei karins valgybos tarnybos mokykl, kurioje moksi Danielius Vasiliauskas ir L. Viktoraviius. Vokieiai dav po kelias markes, maisto neturjome. Nuvaiav nurodytu adresu, mintos mokyklos neberadome. Vaiuodami per Vokietij turjome dokument, komandiruot, rayt vokiei kalba. Sargybos postuose vokieiai patikrindavo dokumentus ir mums nieko nedar. Vaiavome penki vyrai. Ms grups vyresnis Juozas Snarskis pateik dokumentus vokiei sargybiniams. Juozas turjo vis LLA sist penki kari dokumentus. Pasikalba vokiei kalba, sdame bet koki transporto priemon, vaiuojani mums reikalinga kryptimi. Mums pasak vaiuoti Dirschau miestel, netoli Gdansko, prie Vyslos ups. Kitas grups vyresnis jo iekoti nurodyto adreso. Ten pasak, kad karins valgybos 264

mokykla isikl prie Frankfurto prie Maino. Mums liep vaiuoti toliau. Vokieiai norjo mus uverbuoti prielktuvin tarnyb. Pasitariau su kartu vaiavusiu Juozu Snarskiu, kilusiu i Pualoto miestelio, Panevio apskr. Atsiskyrme nuo grups. Pasukome link Lietuvos. Kiti ms grups vyrai ivaiavo toliau iekoti Abvero karo valg mokyklos. Kartu su Juozu einame Rytus. Soviet Raudonosios armijos kariniai daliniai vaiuoja Vakarus. Kelions pradioje planavome grti Ploktins mik. Vilkjau neblog vark, geras kelnes. Juozas Snarskis taip pat tvarkingais drabuiais apsivilks. Nesi lagamin, jame rusik TT pistolet. Kelionje pistoleto atsisak, paliko likimo valiai. Sako: Vokieiai patikrins. Ras ginkl. Tuoj suaudys. Paliko neinomo vokieio kininko darinje, paslp iauduose. Labai protingai pasielg. Anksiau ar vliau ras nesugadint. Pradioje jome laukais, mikais, daug nenutoldami nuo mint miest, nesirodme soviet karikiams. jome dienomis apsireng civiliais rbais, neginkluoti. jome per dal Vokietijos, tik praus Antrojo pasaulinio karo frontui. Neturjome emlapio, kompaso. Eidami nuo Dirschau miestelio link Lietuvos niekur nematme civili gyventoj. Visur pilna soviet armijos kariki ir j karins technikos. Visi jo, vaiavo tik Vakarus. Keliauti prie eism nemanoma, nra vietos. Tik mes du einame Rytus. Vokietijos kininko troboje, virtuvje kepta kiauinien. Suvalgme. Susidarme toki nuomon visi vokiei tautybs gyventojai ivaiavo Vakarus. Trobose radome daug maisto, uogieni. Kambariuose, rb spintos tvarkingai pridtos vairi rb. Lenk tautybs gyventojai pasiliko gyventi savo sodybose. Ujome pas pasilikusius garbaus amiaus lenk kininkus. Mus draugikai prim, pamaitino, dav civilius drabuius. Visiems, sutiktiems kelyje link Lietuvos, sakme: Mes abu buvome sugauti vokiei. Kaljome lageryje Vokietijoje. Pabgome. Dabar psti einame namo, Lietuv. I pradi jome apsireng geresniais drabuiais. Pas kininkus gavome suplyusius, kad tikrai btume panas kalinius, pabgusius i lagerio. kininkui pagailo mans, dovanojo gerus, kareivikus batus. Kartu eins Juozas Snarskis, pamats mano batus, grietai pasak: Mesk tuos batus. Greitai tave iaikins ir suims. Pagal batus sprendiant tu ne i lagerio pabgai, o tarnauji vokiei kariuomenje. Gaila buvo palikti graius kareivikus batus. Apsiaviau senus, paprastus. jome link Lietuvos laukais, per kaimus. Buvusios tvarkingos vokiei kinink sodybos tuios. Nesutikome n vieno civilio mogaus. 265

Spintos pridtos stiklaini su uogienmis. Ragaujame. Jeigu skanu, valgome. Vienoje sodyboje radome medaus. Jau tada inojome unuodyt med galjo palikti ialkusiems, pervargusiems soviet karikiams. Truput paragaujame. Laukiame valand. Jauiams gerai valgome. Radome konservuotos msos. Pilna spinta prikabinta ger rb. J nelietme. Mes privalome vilkti labai blogus rbus, o maistas mums btinas. Kaimuose daugiau lik lenk. Su manimi kartu keliavs Juozas Snarskis laisvai bendravo su ten gyvenusiais lenkais. J. Snarskis savo krate dirbo siaurojo geleinkelio sistemoje. Pualoto miestelyje turjo savo sodyb. Malonu prisiminti lenk kinink nuoirdum, vaiingum, dosnum. Mes vaidinome labai nukentjusius viename i Vokietijos lageri. Kambariuose vent paveiksl. Prie valg ir po egnojasi. Mes lenk kininkams aikinome, kad esame katalikai, veniame visas religines ventes, dalyvaujame v. Mii aukoje banyioje, priimame v. Komunij. Plaiau papasakojome, kad emaitijos kratas nieko nesiskiria nuo Lenkijos. Prijome autostrad Varuva-Kionigsbergas, su ataka Gdansk. Klitis rimta. Kaip visada, ujome trob. Ms likim suprato, soiai pavalgme. Juozui Snarskiui apl barzda. Atrodo kaip tikras pabglis i vokiei koncentracijos stovyklos. Vakarus vaiuoja soviet Raudonosios armijos karin technika. Skubiai sunaikinome vokiei iduotus dokumentus. Planavome prisistatyti soviet karikiams. Galvojome parve namus ir paleis. Toliau jome, link Lietuvos, laukais, per kaimus vis iem iki ankstyvo pavasario, gal iki kovo mnesio. Keliavome apie tris, keturis mnesius. Dienomis jome, naktimis miegojome tuiose, daugiausia vokiei sodybose. Darinse pilna kvepianio ieno. Soviet kariki atskiros grups rinko brius visus Vokietijoje sutiktus jaunus vyrus, psius var Vakarus. Kaip vanagai auk, sovietai mus sum. Abu nuve artimiausi komendantr. Ten sutikome panaaus likimo bgli,dirbusi vokieiams. Mus udar tamsius betoninius bulvi rsius. Tris paras nedav maisto, negavome net vandens. Radome sen bulvi. Valgiau jas alias. Kiti suimtieji terbelse turjo maisto. T dien a visikai nieko neturjau. Po keli par dav duonos ir karto vandens arbatos. Po trij par mus tard, kalbjo tik rusikai. A mokjau tik lietuvikai. Mano kelions draugas Juozas Snarskis mokjo rus, lenk, vokiei kalbas. Man buvo gerai. Prieingu atveju, keliaudamas vienas ir nemokdamas usienio kalb, 266

biau prapuols. Tardymo metu sovietams sakiau igalvot pavard Belgys, vardo jau nebeprisimenu, gyvens iauliuose, Tils g. Po kiekvieno tardymo suimtj br negrdavo po kelis vyrus. Gal nepavojingus var tolyn, o ariai nusiteikusi prie sovietus tikrai buvo. J likimas po tardymo man neinomas. Vliau kelionje dav diovintos duonos ir vandens. Toki, kaip mes su J. Snarskiu, kasdien pririnkdavo vis daugiau ir daugiau. Visus, skirting likim, psiomis var link Berlyno. Kol buvome maas suimtj brys, nakiai udarydavo miesteliuose gyvenusi kinink gyvenamus namus. Kai surinko didesn suimtj br, nebetilpo trobas, nakiai udarydavo kinink darinse. Kiekvien dien vis atvarydavo suimt jaun vyr. Paskutiniu laiku suimtj buvo apie tkstant. Pagauti jauni vyrai buvo vairi likim. Tikriausiai visi pagautieji soviet tardytojams melavo. Juk n vienam ant nugaros nebuvo uraytas tikrasis j statusas. Kaip prasta Soviet Sjungoje, sugautus jaunus vyrus var keliu kaip kalinius. I vis kolonos pusi jo ginkluoti kareiviai, vedini dideliais, piktais unimis. Taip prajome kelis imtus kilometr. Var apie dvi savaites. Atvar paskirstymo punkt ir vl tard. Po tardymo dalis vyr negro. J likimas man neinomas. Tardytojams prisistaiau Jonas Dalgys i iauli miesto. Tikriausiai siunt Lietuv saugumieiams aikintis, ar nusikalts soviet santvarkai. Visikai suplyo mano seni pusbaiai atkrito padai. Dav kareivikus. Atvar Stettin, lenkikai Szczecin, miesto dideli pastat kompleks. Suimtus bglius suskirst brius. Vyko paskutinis tardymas. Ura visus anketinius duomenis. iame pastat komplekse isiskyriau su savo itikimu kelions draugu Juozu Snarskiu. Juoz paskyr kit br. Grupmis, po 30 40, var pirt. Pirtyje pam ms suplyusius, labai nevarius drabuius. Ijus i pirties apreng soviet Raudonosios armijos kareivikomis uniformomis. Apgyvendino vokiei kareivinse, keturi aukt, raudon plyt mriniuose pastatuose, guljome trij aukt lovose. Gal Flatau miestelyje, suskirst brius pagal tautybes. Apie 2030 lietuvi surinko atskir br. I ms tarpo paskyr lietuvi tautybs brio vad. Visi buvome apsivilk eilini soviet Raudonosios armijos kareivi uniformomis. Kaip naujokus mok eiti karikoje rikiuotje. ygiuodami garsiai dainavome patriotines, lietuvikas rikiuots dainas. Prie dainuojant lietuvikas dainas, reikjo pateikti j vertimus rus kalb soviet armijos politiniams vadovams. Mus ruo siuntimui Antrojo pasaulinio karo front. 267

Suskirst pagal Raudonosios armijos instrukcijas. Vyko kariniai mokymai. Politiniai vadovai mums eiliniams, aikino: Sisime front. Reiks imti hitlerins Vokietijos sostin Berlyn. Supaindino, apmokino kaip naudotis ginklais. Priesaik priimti reikjo vliau. Per karins priesaikos primimo ikilmes priesaika buvo bendra visiems. Girdjome fronto garsus. Ocialiai nesak, kur mus varo. I vairi tautybi kareivi suformavo 997 atsargin auli pulk. Gal tik vienas tredalis pulko kareivi buvo anksiau tarnav soviet armijoje, kiti gal panaaus likimo, kaip a. Po poros par ygis psiomis link Berlyno. Tuo laikotarpiu Frankfurt/Oder mieste, prie ups vyko nirtingi miai. Girdjome kalbant: Greitai baigsis Antrasis pasaulinis karas. Aplinkinius miestus bombarduoja. Mums niekas nieko nesak apie greit karo pabaig. Visa karika apranga ygiavome fronto link. Dienomis po 40 km, o nakties metu poilsiui sustodavome mike. Ten ms lauk karika lauko virtuv. Sovietai buvo prisigrob vokiei gamint maisto produkt. Valgme soiai. Praygiavome daug deimi kilometr. T nakt poilsiui sustojome, ne kaip prasta, mike, o gyvenvietje. Ms brys-skyrius atsigul ant iaud vokieio kininko darinje. Kaip per sapn igirdome kalbant: Karas pasibaig. Karas pasibaig. Pagal pavojaus signal pakl i miego. Momentaliai atsiklme, ibgome i darins. Matau, visi kaip skruzdls sunerim. Visus surikiavo. Karininkai mums dar nesako, kad pasibaig karas. Visas pulkas vl ygiuojame Berlyno link. I miestelio ijome anksti, autant. T pai dien apie 12 val. atygiavome ikilmi viet. Matome, soviet Raudonosios armijos pulkai rikiuojasi. Kariki nesuskaiiuojama minia. rengtos auktos, ilgos tribnos. Atygiavome ms pulkui skirt viet. Papuotoje tribnoje aukiausio rango Soviet Sjungos karo vadai, generolai. Mes supratome atygiavome ikilmi viet, kur ikilmingai bus praneta Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Ocialiai paskelb Antrojo pasaulinio karo pabaig 1945 05 09. Pradjo groti orkestras. aud raketas, salves. Front praj, gyvi lik kareiviai diaugsi, saliutavo, digavo. Diaugsi lik gyvi. Buvo kareivi, kurie vis karo laikotarp dalyvavo kare. Jiems tikrai diaugsmas. Pasibaigus ikilmms mus grino Stettin, lenkikai Szczecin, miesto kareivines. Pasibaigus karui dar buvome Vokietijoje. Soviet kariniame dalinyje nebuvo 268

reikiamos drausms. Ieidavome i karinio dalinio. Nueidavome netoliese buvusi vokiei gyvenviet. Raudonose kareivinse Stattin, lenk. Szczecin, buvome neilgai. Vliau buvome Lenkijoje, ekoslovakijoje. Daug jome psti, ve sunkveimiais. Vl atvykome Lenkij. 1945 met gruod i Lenkijos ive Soviet Sjung per Lietuv. Visas 997 atsarginis auli pulkas vaiavo traukiniu su viskuo, kas priklaus pulkui: karine technika, arkliais. Traukinys vaiavo mau greiiu. Per par pravaiuodavo apie 100 km, gal net maiau. Danai sustodavo, nes pritrkdavo kuro ar buvo uimti keliai. Traukinys atvaiavo Kauno traukini stot. I traukini stoties neleidia ieiti. Pastat sargybos postus. Mano tvelio Petro Dauginio brolis Julijonas gyveno Kaune. aibikai kuriu pabgimo plan. Galvojau, pasislpsiu pas Julijon Daugin. Gal mans neras. Prie traukini stoties buvo ulinys. Prijau prie ulinio. Pasismiau vandens. Katiliuk su vandeniu palikau prie ulinio. Akimirksniu pabgau. Dd Julijonas gyveno Vilijampols rajone, prie Inkaro fabriko. Laimingai jau kambar. Pasisveikinau su dds Julijono mona. Bute buvo dds mona, dukra, snus. Julijono namuose nebuvo. Tvikje artimieji, gimins, draugai, prieai ir komunistuojantys vis t laikotarp nuo 1944 met rudens, kai nebuvau namuose, galvojo, kalbjo, kad a esu kartu su atrijos rinktins partizanais. Kelis kartus saugumieiai, stribai dar krat tvikje, net ien pervert kelis kartus. Netikjo verkiani tv nuoirdaus aikinimo: Alfredas negro. Vis iekojo mans. Vliau rajono saugumo komitetas gavo ini i karinio dalinio Alfridas Dauginis, Petro, g. 1925 01 17, tarnauja tarybinje armijoje. Parvaiavus tvik tvelis pasakojo: Nebereikjo man ien diovinti, veti darin. Viskas buvo atveta ir sukrauta viet. Baigsi snaus iekojimas. Anksiau ien per mnes perversdavo kelis kartus. Tik spjau atsissti prie vaii stalo. U valandos duris pasibeld milicininkas ir du kareiviai. Labai isigandau, galvojau dabar bus nemalonum. sak eiti kartu. Nujome traukini stot. Traukinyje udar atskir nusikaltli vagon. 1945 12 25 v. Kaldas sutikau kartu su nusikaltliais soviet Raudonosios armijos kareiviais, neildomame vagone. Tuoj pradjo muti, tardyti kaip pabgl i soviet armijos. Tardytojams siningai, tikinamai kalbjau: Norjau aplankyti gimines. Greitai biau sugrs. Tardytojai 269

aukia ant mans. A kategorikai neigiu kaltinimus. Traukinio sstatas atvaiavo Chersono miest Ukrainoje. Ten, prie Dniepro ups netoli Kachovkos elektrins yra Filiupinsko miestelis. Udar aretin. Tsiasi tardymai. Prokuroras pasidjo pistolet ant stalo. Veria mane prisipainti, kad norjau pabgti i soviet Raudonosios armijos. Prie tardant paskaito baudiamojo kodekso straipsnius: u pabgim i soviet armijos 25 metai kaljimo arba mirties bausm. Toliau sako: Jeigu visk teisingai prisipainsi nebsi baudiamas. Taip aktyviai tard dvi savaites. Nepripaino kaltu. Paleido karin dalin. Toliau tarnavau kaip eilinis kareivis. Tarnavau Chersone. Kareivio pareigas atlikau siningai. Vliau tarnavau Feodosijoje. Ten prie Juodosios jros labai graios apylinks. Vliau komandiravo Vladivostok, Donbas. I Donbaso karin dalin, kuriame tarnavau, ve anglis. Deimties kareivi grup saugojome anglis, kad neivogt. Gyvenome vietini gyventoj eimose po du, tris kareivius. Komandiruotje karin tarnyba buvo lengva. Baigus keturis metus trukusi karin tarnyb kariniame dalinyje, 1948 met gegus mnes teik biliet geleinkeliu iki Teli traukini stoties. Mano nam adresas buvo uraytas neteisingas Gedimino g. Teli m. Tarnavau keliuose kariniuose daliniuose, kiekviename pasisakiau kit savo vard, pavard. Paskutiniais tarnybos metais usiraiau teising vard, pavard. Parvaiavau savo tvik. Pastoviai galvojau, ar leis man ramiai gyventi Pakuvn kaime. Neteko ilgai laukti. Tik dvi paras tvikje leido ramiai pagyventi. Treios paros dien pamaiau ateinanius kareivius, pasiskirsiusius kas 150 metr vienas nuo kito. A, apsivilks soviet karik uniform, ijau i svirno. Mane grietai sustabd, patikrino dokumentus. Paklaus, kur dirbsiu. Pasil eiti dirbti strib br. Pagalvojs atsakiau: Tikriausiai eisiu. Mane kalbinusiam karikiui patiko. Nusibodo jaunam, stipriam vyrui bti namuose be darbo. Tvelis dirbo erniachovskio vardo kolkyje. Vliau kolk prijung prie Biruvn tarybinio kio. Pasisek suinoti statym, pagal kur gyventojams, priklausiusiems tarybinam kiui ir prijungtiems prie kolkio, tas kolkis privalo apmokti kolkieiui u visas vertybes, atimtas naujai kuriam kolk. Buvau isaugojs nubuoinimo, atimt vertybi, ocial dokument. Tiksliai suraiau ilg sra atimt arkli, grd, rat, plg ir kit ems kio padarg. Kreipiausi Liaudies teism. Priteis. Raudonojo Spalio kolkis apmokjo 1000 sovietini rubli u tv kiui padaryt al, vykdant kolektyvizacij Lietuvoje. Maai kas inojo statym. Daug 270

buvusi kinink liko apgauti ir nuskriausti. Kart sodyb atvaiavo milicininkas Kulikauskas. U pas reimo paeidim nubaud 100 sovietini rubli bauda. Gyvenau nesiregistravs. Kreipiausi Liaudies teism Teliuose. Priteis mokti baud. Gavau darb Teli draudimo skyriuje. Paskyr dirbti Tverus, apie 37 km. nuo Teli. Parvykau namus. medin lagamin sidjau maisto. Dvjau soviet armijos uniform. Kit rb neturjau. Kitos dienos ankst ryt ijau i Pakuvn kaimo Teli draudimo skyri, i ten per arnus link Tver. Tik prajus arn miestel, einant dulkinu, duobtu viekeliu su mediniu lagaminu rankoje, vietiniai stribai puol mane stabdyti. Trys udus stribai sustabd, parsived savo bstin, patikrino dokumentus. Grubiai paklausinj, paleido. Tver miestel atjau vl vakar. Turjau anksiau dirbusio draudimo inspektoriaus adres. Jo namuose pirm nakt pailsjau. Apsigyvenau visam darbo laikui. Tvik labai toli, atlyginimas labai varganas. Po puss met Teli draudimo skyriuje sum inspektori. Mane paskyr suimtojo viet, Teli mieste. Dirbdamas bendravau su Adolfu Liauksminu. Kart jis tyliai prasitar: Bus nemalonum. Kit dien atjs darb man pasak: Jau mans nebematysi. Maloniai atsisveikinome. Ijo. Po savaits, 1951 09 05, darboviet paskambino Teli saugumo skyriaus virininkas: Praome ateiti mano kabinet. Noriu pasikalbti. Po piet nujau Teli saugumo virininko kabinet antrame pastato aukte Respublikos gatvje. Papra atsissti. Pradjome malon pokalb. Greitai virininkas pateik isami informacij, su liudinink parodymais, apie mano veikl prie pradedant tarnyb soviet armijoje. Visk paneigiau: Praus frontui kaimo piemenys rado autuv, ovini. Norjome paaudyti. Nekreip dmesio mano aikinim. Virininkas paskait baudiamojo kodekso straipsn. Klausinjo: Kur tie, kurie priklaus LLA organizacijai? Kategorikai visk paneigiau. Savo dokumentuose ura: stojo nacionalist br. Buvo ginkluotas... Saugumo darbuotojai neiaikino, kad 271

a priklausiau LLA. Udar vienut. Viena elektros lemput vir galvos. Atsigulimui sukaltos lentos. iurki pragriauta skyl. Turjau kelias cigaretes, surkiau. Nuorkas atidaviau iurkms. alta. Kitos dienos ryt nukirpo plaukus. Du mnesius kviet tardymams. Daug kart klaus organizacijos pavadinimo, kuriai priklausiau, bendraygi pavardi. Ive iauli kaljim akistatai. Kalinys dav parodymus: Maiau, A. Dauginis jo ginkluotas kartu su banditais. Parve Teli saugumo rsius. Ts tardym. Pasiraiau kaltinimo ivad. Nuved Teli traukini stot. Perono gale pasodino ant ems. Sargyba neleido net pajudti. Traukiniu ve iauli kaljim. Udar kamer. Kameroje kaljo apie 30 kalini. Ikviet teismo sal. 1953 met pavasar teis Pabaltijo karins apygardos karinio tribunolo teismas. Teisme leido dalyvauti tik liudininkams. Sutikau, kad skirt advokat. Teismas kaltino mane. A kaltinimus neigiau. Suteik od mane ginaniam advokatui: A. Dauginis nebuvo organizacijos vadas. Nepraau paios aukiausios bausms. Perskait ivad: baudiamas pagal 58-1a straipsn 25 metai kaljimo lageryje, 5 metai tremties. Dar pus met kaljau iauli kaljime. Ive iaur. Vliau Salechard, kuriame kaljau apie du metus. Lageris netoli Obs ups ioi. I ia Iimbaij rajono Salavato miest Totorijos autonominje respublikoje. Naftos pramons ministerija organizavo naftos perdirbimo gamyklos statyb, panaiai kaip Maeikiuose. ia baigsi septynerius metus truks kalinimo laikas. 1960 metais parvaiavau i lagerio.

272

LLA vanag mokymai Plateli stovykloje 1944 m. Nuotrauka i tremties ir rezistencijos muziejaus archyv.

LLA vanag mokymai Plateli karinje mokomojoje stovykloje 1944 m. Nuotrauka i tremties ir rezistencijos muziejaus archyv. 273

LLA vanag mokymai Plateli karinje mokomojoje stovykloje 1944 m. Nuotrauka i tremties ir rezistencijos muziejaus archyv.

LLA desantininkas vyr. leitenantas Juozas Barzda Klevas gims 1913 m. Duset valsiuje, Zaras apskrityje. 1944 12 14 uvs Ienalio eere, Plateli apylinkse, Plungs rajone. Fotokopija gauta i Tremties muziejaus 274

Leandras Saltonas prie bendraygio kapo

Filomena Ratkeviien, LLA karins - mokomosios stovyklos komendanto Juozo BarzdosKlevo sesuo, brolio laidojimo vietoje. 2003 07 02 275

Vytautas Vasiliauskas

Paminklo uvusi LLA kari, partizan atminimui Luoks m. priemiestyje (vyrduobje). Paventintas 2005-09-11 276

Genovait Vasiliauskait niuktien

Pirmas i kairs: LLA desantininkas Jonas Petkeviius, Kosto Varnas. Antra i kairs: Filomena Ratkeviien: - Amiams emaitijos em priglaud brolio Jozo palaikus. 2003 002

277

Alfredas Dauginis, s. Petro, g. 1925-01-17. Gyv. Pakuvn k. Upynos sen. Kaunatavo p-tas Teli r. LLA karys, tarnavo Vanaginje, netoli Plateli.

LLA emaii legiono partizan emins griuva Kaun k., 2 km nuo Plungs. N 55 54 418, E 021 48 624. emin kas Jonas Milvertas, Steponas Grybauskas, Petras Milvertas, g. 1898, Stasys Milvertas, g. 1924, Henrikas Patkeviius, Juozas Putorius. 278

Treia Alsdi miestelio aretin.

Partizaninio karo tyrintojai Emilija Mikulskien, g. 1930-10-02 ir Vytautas Urbikis, Prano (1928 04 09 -2006 06 18) prie Plateli eero 279

LLA KARIN MOKOMOJI STOVYKLA PLOKTINS MIKE Prisimena Justinas Stonys, Simo, g. 1927 02 25. Gyvena Plateli m. Plungs r. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2003 12 22. 1941 06 22 prasidjo Antrasis pasaulinis karas. Vokiei kariuomen, be pasiprieinimo, dideliu greiiu vaiavo Rytus. Skuodo miesto ir apylinki tarybiniai aktyvistai buvo pasitrauk mikus. Vokieiai j neliet, mikus njo. Apie dvi savaites tarybiniai aktyvistai ramiai mikuose buvo. Jiems baigsi maistas. Sutar organizuotai pulti Skuod, vaiuoti turimomis mainomis, kovoti prie vokiei reguliari kariuomen, ivyti i Skuodo j prieus. Nuo Lenkim miestelio puss, dulktu viekeliu, pro Skuodo traukini stot tarybiniai aktyvistai stati, ginkluoti sunkveimi kbuluose vaiavo Skuodo miest. Miesto centr saugojo vokiei sargybiniai. Sargybinis, Lenkim kryptimi saugojs miest, kulkosvaidiu ar kitu galingu ginklu suaud mainas ir jose stovjusius ginkluotus aktyvistus. Vokieiai aud nuo kalno. Susiaudymo metu uvo vienas vokiei karikis. Vliau apirjau detaliai: main varikliai kaip grtu sugryti, kur pataikyta kulkos, be klii pergr mainas, mirtinai sueid jose buvusius mones. Main kabin stiklai suaudyti, vairuotojai mirtinai sueisti. Kraujais aptakytos mainos pavilktos nuo gatvs. Matme suaudytus partizanus. I rajono mik parvaiavusios gal septynios mainos primestos mirtinai sueist tarybini aktyvist. Kraujais aptakytos mainos, vairuotojai suaudyti. Visk apirjome. Laukme Kazimiero Paulausko. Tuo laiku Kazimieras deng stog pienins pastatui. Su dde tvelis buvo susitar, kad a pradsiu mokytis Skuodo gimnazijoje. Mama, Petronel Stonien, verk, neileido mans mokytis. Vokiei karikiai dviraiais, motociklais atvaiavo Notnus. Penki Notn m. Kulali kaimo auliai vaiavo pasitikti vokiei kariuomens kariki. Prie dvirai prisitvirtino baltas vliavles, kaspinus. Pasiruo sutikti vokiei karikius. Vienas i Kulali kaimo vyr rankoje ikl pistolet, kad pagerbti bsimus draugus. Vokiei karikiai suaud visus aulius, jaunus kaimo vyrus, norjusius juos draugikai sutikti. Nuo kelio pavilko dar. Ukas suaudymo vietoje. Negiliai, vieno ranka buvo vir 280

ems paviriaus. Sutikta Kulali kaimo moteris nesulaikydama aar prisimin: Nenorjau savo vyro ileisti vaiuoti sutikti vokiei kariki. Vyras man atsak: Dabar gerai gyvensime. Nusikratysime komunizmu. Soviet Raudonoji armija ties Seda 1944 10 07, pralauusi front ties Venta, nesustabdomai vesi link Klaipdos. LLA Vanag VS (veikianio sektoriaus) kariai turjo skubiai isikraustyti i karins-mokomosios stovyklos Ploktins mike. Atuoni veimai, prisd Vanag, vaiavo i Ploktins miko. Plateli partizanai pastojo jiems keli. Pradjo audyti. Buvo ginkluoti, galvojo, kad reiks kovoti su LLA kariais. Plateli partizanai, buv pasaloje, arti prisileido LLA karius. Pagal kininko Paulausko pasakojim, Vanagai upuolusius neaud. LLA kariai ibgiojo, visk palik. LLA kariai pabgo mik. juos neaud. Neuvo n vienas. Vanagai i Paulausko kio buvo pam dvi kumeles. Vietoj j kininkui paliko eril. kininkas Paulauskas dirbo Plateli seninu, turjo ems kininkavo. Paulauskas jo atsiimti savo dviej kumeli. Sutiko vaiuojant Vanag su jo veimu ir jo dviem kumelmis. Susiaudymo metu Vanagas pabgo. kininkas sdo savo veim, parvaiavo savo k. Paulauskas i Vanag karins-mokomosios stovyklos parsive stiklainiuose medaus. Ir mane vaiino. Parsive kraiio skryni, pridt lovatiesi, mediag. Plateli partizanai, veimus atm, ivaiavo savo namus. LLA kariai savo namus ijo psti. Nakties metu Vanagai bgo per Liepijas, link Gintaliks, link ateiki. Jie visi buvo lietuviai, susirink i visos Lietuvos. Plateli gyventojai kalbjo apie 1944 12 14 nakt Ienalio eero apylinkes paraiutais nusileidusius LLA desantininkus: Nakt viet mnesiena. I lktuvo paraiutais nusileido mons, penki LLA desantininkai. Prie kit paraiut buvo pritvirtintos ds-konteineriai. Plateli seninas norjo tiksliai suinoti apie vyk, bet jo neprileido. Vaiavo prie Plateli eero galo iekoti paraiut, nuleist brezentini mai-konteineri. Vienas paraiutas usikabino u egls. Pats simerk vanden. I Plungs puss yra mikas. krito vanden pietinje eero pusje. Nuskendus ikirto i ledo. Itrauk kartu su planetmis. Rado JAV doleri. Plateli m. stribas Juozas Zaboras buvo nuvaiavs prie nukritusio LLA desantininko Juozo Barzdos-Klevo (1913 1944 12 14). Jis nepasak 281

saugumo darbuotojams, o vienas greitai iskubjo prie eero. Stribas J. Zaboras buvo parsives vairi dokument, keli valstybi pinig, parsine paraiut. A pas j apirinjau. Paraiutas buvo sipainiojs egl. Nukabino paraiut, isitrauk alus LLA desantinink. Rado planet. Saugumieiai patys norjo itraukti i eero nuskendus LLA desantinink. Saugumo darbuotojas leitenantas Jokas kartu su rus tautybs saugumieiu buvo atskubj pas Juoz Zabor daryti kratos. Kokius dokumentus J. Zaboras rado, saugumieiai nesuinojo. Ne visk kratos metu saugumieiai rado. Paraiut pardav sukneli siuvimui. Buvo pilkvai melsvos spalvos, gal ledo spalvos. Truput vyravo mlyna spalva. Plateli m. maiau mergait einani apsivilkusi suknel, sit i paraiuto kupolo. Labai kaltino strib J. Zabor, kad jis vienas vaiavo prie nuskendusio LLA desantininko, kad kit saugumo darbuotoj nepasikviet. Norjo paalinti i uimam pareig, teisti. Pasisek isiteisinti. Jau negyvena stribas J. Zaboras ir jo mona. Neinau, kada sukr eim, ar vaikai k nors inos. Kur ir kas ukas LLA desantininko palaikus, a neinau. Trys mons trauk LLA desantinink i ledo. Buvo ir Babrungn kaimo gyventojas. Pas visus dar kratas. I vis atm pinigus. LLA desantininkas, vyr. ltn. Juozas Barzda-Klevas, g. 1913 m. Duset vls. Zaras apsk. 1944 m. vasar veikusios LLA Vanag karinsmokomosios stovyklos Ploktins mike prie Plateli eero komendantas. Karinink grups vadas. Pas j buvo dokumentai, pinigai ir radijo stoties, kuri su savimi turjo nusileids tos grups narys Leandras Saltonas, ifrai. (Informacij suteik L. Saltonas gyvenantis Klaipdos m.) A kartu su Emilija Mikulskiene veme mones spjam Juozo BarzdosKlevo ukasimo viet, kad tiksliai nustatyti, kur ilsisi LLA desantininko palaikai. Kalbinti mons, pridedami j prisiminim tekstai, parod, kad J. Barzdos-Klevo palaikai ukasti prie storiausios egls, auganios alia tako, vedanio prie monumento, lygiagreiai miko keliui. Dabar tai tik platus, varus, tvarkingas takas. Mano tvelio Stonio Simono, g. 1889 m., rankomis darytos plytos panaudotos graf uazeli paloci statybai. Mrijo paloci rsio sienas. Grafas Gustavas uazelis Gulfjie buvo ilos pinig. Jam reikjo sirodyti, kak dirbti. Pasikviet mano tvel ir sako: Pasistatysiu dviej aukt puonius rmus, nors man tiek nereiks. Atsimenu, grafas Gustavas uazelis Gulfjie ateidavo Plateli v. Apatal Petro ir Pauliaus banyi kartu su 282

pussesere, kuri jau mirusi. Grafo tarnai prie rm sustabd mano tvel: Kur vaiktote? ia negalima paaliniams. Tvelis su ypsena atsak: Kartu su grafu arbat griau. Grafas mane sived palocius. Tvelis buvo kvalikuotas mrininkas. Grafas patikjo mryti paloci rsius. Soviet Raudonoji armija okupavo Platelius 1944 met ruden, kasant bulves. Paloci (gyvenamo namo) pastatas jau buvo sudegs. Rsio skliautas buvo iliks, galjo eiti. Soviet valstybs saugumo darbuotoj bstin sikr graens Matildos Emilijos Poslovskaits uazeliens dvaro kumetyne, Plateli miestelyje. Suimtus partizanus parvedavo grafo arklidi pastat. Antrojo pasaulinio karo frontas buvo nudundjs tolyn Vakarus. Kaimynai mane kviet: Justinai, einame pairti grafo arklidi. Ten sienos nutakytos kraujais. Grafo arklidi durys metalins, patikimai urakinamos. Itis par budjo sargybiniai. Parvetus partizanus arklidse tard. Kokiais metodais, kad kraujas taksi ant sien a neinau. Po tardym partizanus ve laidoti Beroro kapines ar ukasdavo grafo paloci rsyje. aud visus Lietuvos partizanus. Matme suaudytus. Suaudytus ukasdavo graens Matildos Emilijos Poslovskaits uazeliens dvaro paloci vietoje. Po keli deimtmei ikas, katalikikai palaidojo Plateli m. naujosiose kapinse. Vliau miestelio centre dviej aukt plyt mro pastate susikr valsius, saugumas strib bstin. Tada frontas buvo prie Berlyno 1945 met geguio mnesio pradia. Plateli m. ir apylinkse sovietai organizavo valstybin k, kartu su tveliu veltui dirbau. I Plateli jaunus vyrus buvo ive netoli Kuli miestelio kasti prielktuviniams pabklams apkas. Rankiniu bdu ikasme gilius, plaius kanalus, kad tankai nepravaiuot. Po darbo parve Platelius. Jurgis Palis kils i Visvaini kaimo, prauvo kartu su mano monos sesute Zita Trumpaite Urboniene. sodyb atjo partizanai, gr degtin. I Mosdio m. atvaiavo saugumieiai. Apsupo sodyb. Mirtinai sueid 7 mones. Suaud eimininkus, partizanus. Buvo atjs raias kaimynas Juodeikis. Neinau vis uvusij pavardi. Po keli met Plungs Melioracijos statybos valdybos traktorius, ardamas dvarkiemyje dirv, iar moni kaulus. Einant per grafo park link eero toliau keliu prieiname dirv. Ta vietov nuo sen laik vadinama dvarlaukiu. Ant neauktos kalvels auga 283

drebuls. I Palangos atvaiavo Onut Palyt iekoti savo brolio palaik. Susirinko keliolika Plateli m. gyventoj. Plateli kolkis buvo skyrs traktori-eskavatori. kininkai Rupeikos buvo eiliniai gyventojai. j sodyb ateidavo partizanai. eimininkas kartu su snumi sutemus, pasiviesdami liktarna, jo tvart erti gyvuli. Saugumieiai abu mirtinai sueid. Patys ive dvarlauk, ukas. Ukasdami veidus neinia kuom apipyl, gal kalkmis. Panaikino veidus, kad neatpaint. Vincas Rupeika, surads tvo ir brolio ukasimo viet, alksnyje pjov enkl, kad ateityje galt lengvai rasti ir, jeigu gals, ikasti, palaidoti kapines. Po daug met snus atkas palaikus. Rado tvo milinio varko skiaut, atpaino pagal rbus. Tv ir brol katalikikai palaidojo Beroto kapinse, tada dar nebuvo nauj Plateli kapini. Kart Plateli saugumieiai aud uvis per led. A kartu su vienmeiu Kostu Valaniumi rinkome masias uveles. Saugumieiai ir a su Kostu matme pareinant partizan Kaniav, kuris 1941-1944 m. Plateli valsiuje tarnavo vokieiams. Saugumieiai partizan Kaniav sum ant Plateli eero ledo. Sumimo metu girdjosi kavimai rus kalba. Parjs namo mamytei visk papasakojau. Ji stipriai trenk per sprand lapiu skuduru: Vaiktai su karikiais. Bt suaud ant ledo. Kur pasislpsi, galjai ti. uvus partizanui Kaniavai, jo mona Kaniavien, kartu su Mostiene jo prie Plateli eero iekoti savo uvusio ukasto vyro. Pakrantje rado kast duob. Nakties metu moterys atsikas palaikus. Stropiai apirjo. Kaniava prie ausies turjo apgam. mona jo nerado, tai palaikus vl ukas. Vliau Plateli m. gyventojai mat toje vietoje mat nukastas emes. Neinia, kas atkas. Prie pat eero, pakrantje, matsi ukastojo mogaus drabuiai, ukastojo nebebuvo. Gal kas atsipaino, slapta isikas. Vien kart atjus aplankyti tvelio, miestel i LLA karinsmokomosios stovyklos Ploktins mike atvaiavo soviet gamybos, moni vadinama poltarka (1,5 t keliamosios galios sunkveimis). Ant kabinos viraus didelis kulkosvaidis, pasukinjamas alis. Du LLA kariai Vanagai buvo sunkveimio kabinoje, o du kbule: vienas stovjo staias prie kulkosvaidio, kitas alia. Kokia kalba jie kalbjo, mes negirdjome. Atvaiavo prie pastato, kur dabar yra kultros namai. Pasiirjo mus ir nuvaiavo link Plateli miestelio. Jaujoje klme javus. Tvelis kreno garo katil. Mane perspjo: Justinai, slpkis. Jaunas esi. Gal jie gaudo jaunus 284

vyrus? inojome, tuo metu gaud jaunus vyrus, ve Vokietij darbams. Beroro gyvenvietje gyveno Liudas Bagudskis. Gretimoje sodyboje jo tvas Jonas Bagudskis. Bagudskio entas Petras Razma, slpsi ant tvarto, nenorjo tarnauti soviet Raudonojoje armijoje. Pro stoge padaryt skyl Petras stebjo aplink. Petras man pasakojo, kad pamat ateinant, atvaiuojant. Jei bt tyliai buvs, nebgs, gal bt jo nerad. Nebuvo kada ilgai galvoti. Pasijuto iduotas. Nuo tvarto, per kiem, bgo per ualus eer. Buvo pasislp dviese. Kur nubgo kitas, tuo momentu Petras neinojo. Vliau suinojo, kad j bgant sueid koj, lajo kraujas. jo pas mones, gyvenusius prie miko. Reikjo pertverti aizd, pailsti. Saugumietis, bgs pdomis, nusivijo sodyb prie Ploktins miko. Surado troboje po lova. Ve per led link Plateli m. Petras Razma bgo per ualus led, o saugumieiai aud j bgant. Perov pet ar rank. Bgdamas atsisuko atgal pasiirti, griuvo, klsi, vl bgo. Perbgo eer, pribgo eglyn. Apsidiaug ibgs. Atsisuks valgsi, savo draugo nemat. adjo atsissti. Netiktai igirdo komand rus kalba: Rankas auktyn. Saugumo karininkas raitas jojo aplink eer. Petr sulaik tik perbgus eer. Ities pistolet. Pakl rankas. Parvar Platelius. Udar saugumo aretinje. Toliau tardymai, teismas, kaljimas lageryje. Taip kaip ir visiems, papuolusiems toki situacij. Atkentjs jam skirtas bausmes Petras Razma gro, gyvena Plateli m., gieda laidotuvse su grupe giedori. Plateli gyventojai ukast partizan palaik iekojo nepriklausomos Lietuvos pirmais metais. Mokytojai Dangira Stonien ir Sadauskas norjo surasti ukastus partizan palaikus. Susirinko grup pagalbinink. Dalyvavau atkasant emaii apygardos, Kardo rinktins, Plateli brio partizan palaikus. Papraiau kastuvo. Greitai radau kaulelius. I duobs smiau vanden. Gydytojas m kaulelius, djo ant ems. Paima kaukol, inarina pusiau, pairi dantis, apytikriai nustato ami: 25 ar 30 met. Im tris kaukoles. Dvi buvo autos i pakauio, viena kakt. Atkasme vokiei kariuomens karikos mediagos lopinl, nebuvo visai supuvs. Partizanus gaud, aud iemos metu. Po palociais nebuvo sualusi em.

285

LLA DESANTININKUS NULEIDO NEUALUS IENALIO EER Prisimena Kazys Vainauskas, Kazio, g. 1935 04 10., gyvena Babrungo k. Babrungn sen., Plungs r. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2003-12-29. Atvaiavome Babrungn kaim, prie Ienalio eero kranto. Anksiau ita em priklaus Martinkienei. itoje senoje sodyboje augo mano tvelis Kazys Vainauskas. Mir sulauks 84 met. Senos trobos stogas buvo dengtas labai storu iaud sluoksniu. Vakarinje pastato pusje sien rstai pjauti, antroje pusje apvals. Senos trobos pastatas didelis, su alkieriais ir kamaromis. Dviej imt met senumo medinje troboje tvai uaugino dukras Zoj, Kazimier ir mane, Kaz. Visus jaunysts metus praleidau ioje sodyboje prie Ienalio eero. Mano jaunysts metais ia buvo tik maas lopinlis miko. Abiejose pusse buvo dirbami laukai, sjami javai. Vliau laukai uaugo miku. Atmenu todl, kad ia pat gyvenome. Netoli itos egls buvo mano tv ariama em. iuo miko keliuku daug kart per dien praeidavome. Sena egl, prie kurios palaidotas LLA desantininkas, auga ir dabar nepasikeitusi. Savo buvimu ymi jauno, isilavinusio, Lietuvos kariuomens karininko tragik t. Prie itos egls buvo palaidotas LLA karins-mokomosios stovyklos komendantas, LLA karys, vyr. leit. Juozas Barzda-Klevas (1913-1944 12 14). Toliau, kalne, buvo kasami rsiai, kuriuos pildavo bulves saugojimui per iem. Dabar vos matomas miko kelias ved pagrindin, dabar asfaltuot, keli Plung Plateliai. Kas pirmasis pamat su paraiutu nuskendus LLA desantinink Juoz Barzd-Klev, a neinau. Prisimenu Aleksas esnauskis palaidojo LLA desantinink, suvyniojs paklod. Apie LLA desantininko rb likim neinau. Su Alekso esnauskio eima gyvenome viename, dideliame, mediniame name. esnauski eima gyveno nuo Ienalio eero puss. Mano tveli Vainausk eima gyveno kelio Plung Plateliai pusje. Tuo metu Aleksas esnauskis buvo paprastas Babrungn kaimo gyventojas. Kas sak palaidoti LLA desantinink, neinau. Vietiniai gyventojai ikirto i ledo alus LLA desantinink. inau, jis ikas duob prie itos, senos egls ir palaidojo, o ant kapo viraus sukals medin kryel pastat. Tada krmai, augantys prie eero kranto, buvo emi, o egl maai pasikeit. Jau tada ita egl buvo storiausia. I to paties lktuvo 286

paraiutais nuleisti kiti LLA desantininkai laimingai pasiek krant. irint i lktuvo nakties metu, gal pasirod lygi, pilkai blizganti pieva. iame Ienalio eero krate krantas kaip nuo stogo. Vandens nedaug. Labai giliai dumblas. Ilgiausi kart galima sukiti, o ems grunto nepasieksi. Kai laidojo LLA desantinink Juoz Barzd-Klev a nemaiau. Tik prisimenu tvus kalbant: Nuskendus suvyniojo paklod-leido duob. Buvo sukastas ems kauburlis. Ant jo pastatytas laikinas medinis kryelis. Kaimynas Aleksas esnauskis palaidojo. Prisimena Emilija Alseikait Mikulskien. LLA desantininkas J. Barzda-Klevas skendo 1944 12 14. LLA desantininkai Povilo Alseikos sodyb atjo gruodio 15 ar 16 dienomis. Atsimenu, tvelis Povilas Alseika atjusiems LLA desantininkams sak, kad negali j priimti, nes pilna troba soviet kareivi: virila ir penki kareiviai. Atj LLA desantininkai kartojo: Mes nieko nebijome. Mes nieko nebijome. Dabar Panevyje gyvenantis LLA desantininkas Jonas Petkeviius, Kosto-Varnas, atvaiavs Plung, prisimin: Mes kambar njome plikomis rankomis. Buvome ginkluoti. Granatos prie diro ir prie koj. Juosta prisiri pistoletus. Jeigu bda, turjome kuo gintis. Visus kitus savo ginklus laikinai pasislp pelud. Visi keturi parjo kambar. Smalsiu vilgsniu apvelgiau visus atjusius. Atpainau vien Leandr Salton-Mek, Leono, g. 1917-06-18. Anksiau jis atvaiuodavo tveli k, dirbo pieno kontrolasistentu. Tv kiui priklaus 50 ha. ems. Augino i Olandijos atvetus karvyt ir jautuk. Lietuvoje buvo stengiamasi gerinti raguoi bandas. Jeigu sovietai nebt okupav Lietuvos, kinink raguoi bandos bt nesiskyrusios nuo kaimynini Vakar valstybi. Mama i jaunos karvs, atvetos i Olandijos, primeldavo 12 litr pieno. Buvo atuonios meliamos karvs. Pien vedavo pienin. Kambaryje soviet karikiai jau sdi prie stalo, valgo. Jau du mnesius kiekvien dien soviet karikiai ateidavo kambar ir vis praydavo soiai pavalgyti. Tvai nelabai turjo kuo maitinti kasdien ateinanius ialkusius karikius. Tv sodyba buvo netoli keli Plung emaii Kalvarija ir Alsdiai Plateliai, todl ialkusiems karikiams buvo patogu ueiti netoli keli esani sodyb. Soviet karikiai pra pakepti bulvi. Mama nemokjo kepti bulvi pagal soviet kareivi nor. Neinodama rusiko bulvi kepimo recepto, kep su lainiais, kaip prasta ms namuos. Paaikjo, kad bulves reikjo vandenyje ivirti ir 287

upilti laini spirgais. Tveliai nepraytiems sovietams, veltui, suvalgydino visus lainius. Soviet karikiai irgi ginkluoti. Jie nesuprato, kad sdi prie vieno stalo kartu su LLA desantininkais, mokintais organizuoti partizanin kar okupuotoje Lietuvoje. Karo meno LLA desantininkai moksi Abvero-Naci Vokietijos karins valgybos inyboje, karo valg mokykloje. Baigusius mokykl LLA desantininkus maais kariniais lktuvais skraidino Lietuv i Oltyno. Soviet karikiai tikriausiai galvojo, kad kambar jo Lietuvos jaunieji aktyvistai, komunistai, todl draugikai bendravo. A visk girdjau ir maiau. Soviet karikiai klaus LLA desantinink: Ar Js girdjote i lktuvo paraiutais nuleisti desantininkai? O, desantinink? Ar toli? Ne taip toli. Netoli nuo Plateli miestelio. Plateli mikuose. Ar daug j nuleido? Nuleido gal deimt. Po kiek met suinojau, kad kiekvienam LLA desantininkui paraiutais, brezentiniuose maiuose, nuleido konteinerius su maisto atsargomis, ginklais. Ar sugavote nors kelis? O, jau sugavome. Ar daug? Du. Prie tai ms sodyb buvo atveta rus eima i fronto prie Leningrado. Bendraudama su rus eimos vaikais pirmoji imokau rus kalbos. Mokantis vidurinje mokykloje buvo lengviau sisavinti rus kalb. Tada tvelis maai mokjo rusikai. Soviet karikiai nakties metu miegojo kambaryje, ant grind pasikloj iaud. LLA desantininkai tariasi su tveliu: Jeigu kambaryje nebra vietos, mes eisime miegoti darin. Tvelis juos palydjo darin. Jie miegojo sikas ien. Buvo labai pavarg, nes dvi naktis nemiegoj iekojo savo bendraygi. Minimaliai pailsj LLA desantininkai parjo kambar. Dabar galima juos suminti: Jonas Petkeviius, Kosto-Varnas, g. 1923 10 09 m. Leandras Saltonas, Leono-Meka, g. 1917 06 18 m. Kazimieras Morkus, Antano, g. 1907 m. 288

Dabar neatsimenu, keli LLA desantininkai buvo atj ms sodyb. Gal su mintais buvo Stasys Gudaitis, g. 1915 m. Pilni Plateli apylinki mikai privaiavo soviet kariki gaudyti LLA desantinink. Rytmet, tik eng kambar, LLA desantininkai namiki paklaus: Kur ms draugai? Tvelis paaikino: Soviet karikiai ijo gaudyti desantinink. Sveiai tuoj nusireng iki puss. Papra alto vandens. Prisipyl didel duben. J prausimuisi skirtas muilas kvepjo ypatingai maloniai. Supratau ne lietuvikas. Skuto barzdas. Aulini bat aulai labai blizgjo. Kelns pasitos dvjimui su auliniais batais. Apsivilk civiliais rbais. Vilkjo tamsaus atspalvio striukes. Papusryiavo. Ijo. Po karo Leandras gyveno ir dirbo Klaipdoje iki 1946 06 03. J sum einant gatve. Kakas atpaino. L. Saltonas pasakojo: Nenorjau prisipainti, kokia mano praeitis. Greitai paaikjo, kad saugumieiai daugiau ino negu a. Teis. kalino lageryje. Leandrui grus i lageri, mano dd Jurgis Valanius pasil nuvaiuoti Leandro namus. Tarp kit klausim paklausiau: Leandrai, Jus atpainau, kai kartu su bendraygiais 1944 m. gruodio mn. atjote mano tv sodyb. Emilija, prisimenu, tu labai irjai mane. Tada dar buvai piemen. Galvojau, kad geriau mans neprisimintum. Gali tave suimti. Tardymo metu skaudiai mu ir pasakysi, kad a, kartu su bendraygiais, buvau Js tv namuose. Jeigu mans nemut, nesakyiau. Neikentusi tardym iaurum, gal ir pasakyiau. Tada Js man net nemirkteljote. Neisidavte ess Leandras. Daug apie visk kalbjome. Nuo tada pradjau aktyviai domtis LLA desantinink likimais, j prasming darb aminimu. Mano pastamas LLA karys Leandras Saltonas, Leono, paraiutu nusileids prie Ienalio eero 1944 12 14, suinojs apie it vyk pasak: ia buvo nipas. Aikino du nuskendo. Man tardymo metu saugumieiaitardytojai parod dviej nuskendusi moni nuotraukas. Abu atpainau. ia yra klaida. Abu nuskend alia vienas kito guljo. Kaip galjo gulti du skenduoliai, jeigu rado tik vien LLA desantinink Juoz Barzd-Klev. 289

Skrendant mau kariku lktuvu i Vokietijos (vok. Allenstein, lenk. Olsztyn) Lietuvos Ienalio eero apylinkes, mus lydj vokiei karikiai mums pasak: Jeigu bijosite okti i lktuvo, mes padsime. Du LLA kariai ioko pirma. Lktuvui apskridus eerl, sulaukme komandos iokti sekantiems LLA kariams. Iankstinje programoje tas nebuvo numatyta. Mokytoja Eleonora Ravickien apra Plungs rajono apylinkes: Gegrnus, Platelius, ateikius. E. Ravickien mano vyras Algirdas Mikulskis savo automobiliu visur ve. Taip mokytojai padjome parayti knygas Atsisveikinimas su Tvyne (ileista Vilniaus Mokslo ir enciklopedij leidyklos 1992 m.), ir imtmei takais (leido AB Klaipdos rytas ir Plungs rajono savivaldyb 1997 m.). Talkinome, kuo galjome, kad E. Ravickien, atvykusi i Auktaitijos, aprayt emaitij. Mokytoja man pasakojo: Su Juozu Barzda kartu mokms Rokikio gimnazijoje. Juozas moksi vyresnje klasje. Jis gims 1913 m., a 1916 m. Su jo seserimis nueidavome pas Juoz. Jis jau jaunystje turjo karikos drausms element. Mums grietai idro: Mergaits eikite namo. Negalima vaikioti nakties metu. Ateityje njau sveius pas Juoz, nors jo seserys kelis kartus mane kviet. Buvo juodais plaukais. Grai veido bruo. Pasilinksminimo vakaruose visos merginos svajojo okti su Juozu. Baigs Rokikio gimnazij studijavo Kauno karo akademijoje. Apie tai man telefonu pasak Juozo sesuo Filomena Barzdait Ratkeviien, gyvenanti Vilniaus mieste. Jonas Petkeviius 2003-07-02 prisimin: Gal vokieiai tyia norjo desantininkus nuskandinti, nes jie skrisdami vokikai laisvai kalbjosi, barsi, aikino vokieiams: Mes n dl Js kariaujame. Ir n dl Ryt, ir n dl Vakar. Mes dl savo nepriklausomos Lietuvos. Prisimena Zuzana Jundulyt, g. 1924 m. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2003 06 17. Kai tai vyko, 1944-12-14, a buvau mergait. Prisimenu pasakojo, kad nuskendo LLA desantininkas, atskraidintas i Vokietijos. krito Ienalio eer kartu su paraiutu. Netoli eero kranto palaidojo ir sukas kapel Aleksandras esnauskis, gyvens prie eero. Vliau priirjo kapel. Dabar 290

neprisimenu tos vietos. I nuskendusio LLA desantininko paraiuto kupolo Vainoro mergaits siuvo sukneles. Prisimena Matilda Vainorait ebrauskien, Kazimiero, g. 1933 m. Babrungn k., Plateli sen. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2000 04 08. 1944 m. pavasar sodyb ujo labai variai apsireng, net kvepalais kvepiantys, karikiai. Visas brys, gal 12. Tik neinau, kokios valstybs. j kambar, mamos papra pieno. Pamel karv, dav gerti ilto pieno. Tveliai bijojo vis. Ueidavo ir neger moni. Atjusi kariki praymu, i kiekvienam pilto pieno stiklins eimininkas turjo paragauti, tik tada gr. Bijojo kad nebt pilta nuod. Mano brolis Kazys, pareidamas i turtingo kininko sodybos Jogaud kaime, mat kaip ve nuautus, gal desantininkus. Vienus ve nuautus, kitus var psiomis. Spjome, kad soviet raudonuosius desantininkus mirtinai sueid LLA kari grup, sudaryta i vietini gyventoj. Gal tuos paius palaidojo Jazdauskiks kaime, prie Sor koplyios. kininkas Zigmas ebrauskas, su tveliu bdamas Uupi kaime, mat lktuv, parskridus i iaurs puss ir nuskridus link Plungs. Soviet prielktuviniai pabklai pradjo audyti, lktuvas pasuko al. Danai atskrisdavo vokiei kariniai lktuvai. juos aud soviet prielktuviniai pabklai. Neleido toliau skristi, kad nenumest bomb. Atsimenu, buvo 1944 met gruodio vidurys. T vis mnes kalbjome roin. Trobos langai buvo udangstyti. Toks buvo tuometins valdios sakymas. Pradjo loti uo. Kakas pabeld lang. Tvelis, Vainoras Kazimieras, Prano, g. 1900 m., atidars trobos duris, kambar leido nepastam vyrik. Tik js kambar, prakalbo: Atjs Js sodyb, klausiausi prie lango. Supratau, ia katalikai gyvena. Mama atjusiam, ginkluotam vyrui dav soiai pavalgyti. Nepastamasis tvel mandagiai pakviet tamsi nakt. Kambaryje palik vaikai su viena mama labai verkme. Gaila mylimo tvelio. Galvojome, kad tvel ived suaudyti. Dienomis ateidavo vieni, naktinis kiti. Vis bijojome, vaikai tuoj isigand garsiai verkdavome. Visi gsdindavo, praydavo maisto. Diaugms parjo tvelis. Pasakojo patirtus spdius: Einame kartu su nepastamuoju mik. Galvoju vedasi 291

suaudyti. Tyliai meldiuosi. Nepastamasis kak brazdino ir brazdino. Prijome prie eero. Desantininkas aikina: Mes nusileidome dviese. Turbt antrasis nuskendo. Desantininkas kak brazdina, brazdina, lyg duodamas sutartin signal savo bendraygiams, tuo paiu pranedamas garsiniais signalais apie savo radimosi viet. Desantininkas atidav paraiut. Pirm kart gyvenime pamiau glb. Kupol suvyniojau kaproninmis stropomis. Parsineiau namo. Bijojome laikyti namuose, nes jei sovietai suras, mums mirtis. Tvelis paraiut stipriai suver kaproninmis stropomis, ine mik, kio kelm. Vliau vaikai nueidavome prie kelmo. Ardydavome paraiuto stropas. Jose buvo daug balt kapronini sil. I sil mezgme megztinius. Paraiuto kupolo mediag dame, siuvome sukneles. Blogai kibo daai plon ilkin mediag. Paraiuto kupolas margas, aliomis geltonomis netaisyklingos formos dmmis. Tada ms niekas nesusek. Tolimesnio desantininko likimo neinojome. Atsimenu, vietiniai gyventojai Ienalio eero lede rado alus desantinink. Tik vien ukas prie storiausios egls. Tais metais Plateli apylinks pirmininku dirbo Aleksandras esnauskis. Jo snus, moni sutrumpintai vadintas Oliuku, man rod desantininko ukasimo viet. Dabar sunku tiksliai atsiminti t viet. Tada egls buvo lieknesns, gal emesns. Prisimena Zigmas ebrauskas. Desantininko ukasimo vieta netoli rsi, kuriuos ruden pildavo bulves saugojimui per iem. Tada mano mona Matilda rod t viet. Apytikriai nuo vienos auktos egls iki kitos, apie 50 m. nuo seno miko. mons kalbjo, kad buvs apylinks pirmininkas Aleksandras esnauskis nusimov gra ied nuo nuskendusio LLA desantininko rankos. Laidotuvi nebuvo. Tikriausiai ukasant prie storiausios egls dalyvavo apylinks pirmininkas ir saugumieiai. Emilija Mikulskien surado Plungs rajoninio laikraio Kibirktis, spausdinto 1980-07-26, skilt Laiko dulkes nurus. Spausdinu straipsnio Avietynas prie Ienalio tekst. jo paskutinieji Didiojo Tvyns karo Lietuvoje mnesiai. 1944 met lapkriio gale tvas kl Babrungn kaime pas Serapin rugius. 292

Jau temstant uskrido faist lktuvas, bet, netiktai atsiradus tarybiniam naikintuvui, greit pasialino. Vakaras buvo baisus, siaut lapdriba ir stiprus vjas, pamau alnojo. Po dviej savaii buruaziniai nacionalistai padeg Vainoro jauj. Kaimynai, pastebj gaisr, bgo pagalb. Su jais ir mano ddien tiesiai per jau ualus Ienalio eer. Vienoje vietoje eeras buvo keistai juostuotas. Grdama ddien sitikino, kad ledas tikrai spalvotas, ir papasakojo apie tai. Tie irgi isiruo apirti Ienalio ledo. Suprato vyrai, kad jame als paraiutas. Apie tai prane valstybinio saugumo darbuotojams, liaudies gynjams, kurie netrukus atvaiavo. Mano tvelis su kitais vyrais, surad ranki, m kirsti led. Bendromis pastangomis itrauk ne tik paraiut, bet ir skenduol paraiutinink, Pam dokumentus, pinigus ir ginklus. Paaikjo, kad dar vienas vaduotojas gal gavo: Juozas Barzda buvs buruazins Lietuvos kariuomens leitenantas, hitlerins okupacijos metais policijos bataliono vado padjjas, dalyvavs masikai udant mones Lietuvoje ir Baltarusijoje. Lktuvu buvo atsistas i diversant mokyklos Vokietijoje Taryb Lietuv nipinti. Taiau, ioks su paraiutu, Ienalio eere nuskendo. Idavikas buvo ukastas prie Ienalio avietyne. Prisimenu grusio tvelio pasakytus odius: -Idavik nereikia laidoti kapinse. Neverta em trti tokiais niekais. Idavikus tik ukasti ten, kur gal gavo. Feliksas Zaboras. Informacija i knygos Lietuvos kariuomens karininkai, ileistos Lietuvos Nacionalinio muziejaus. Barzda Juozas-Klevas, g. 1913 08 10 Kavoli k., Duset vls., Zaras aps. Baig Rokikio gimnazij. 1934 09 15 baig Karo mokykl (VI laid.) jaun. leitenanto laipsniu, paskirtas antr pstinink pulk. 1936 12 31 suteiktas leitenanto laipsnis. Sovietams okupuojant Lietuv tarnavo antro pstinink pulko antroje kulkosvaidinink kuopoje vyr. karininku-brio vadu. 1940 07 24 perkeltas Liaudies kariuomens devint pstinink pulk. Likviduojant Lietuvos kariuomen 1940-09-24 paskirtas 179 auli divizijos atskiro valgybos bataliono brio vadu. 1940 pabaigoje paleistas atsarg. Tarnavo Kaune. Kilus Vokietijos SSRS karui universiteto bendrabutyje organizavo student sukilli br. 1941 06 28 stojo tarnyb Kauno komendantros TDA batalione. 1941 07 03 293

paskirtas TDA bataliono treios kuopos vadu. 1941 08 25 paskirtas antr PPT batalion, paskirtas bataliono vado pavaduotoju. 1941 11 04 paleistas atsarg. 1944 Vietins rinktins Ukmergs komendantros formuojamo 302 bataliono treios kuopos vadas. LLA narys. Nuo 1944 08 19 Teli Vanag brio vado pavaduotojas. Suformavo desantinink grup, kuri 1944 12 14 iskrido rus kariuomens unugar emaitijoje. Metant paraiutinink desant nuskendo Ienalio eere, Plateli vls. Apdovanotas Vytauto Didiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1934 m.). PARTIZAN RMJAI NIUNEV EIMA Prisimena Vaclava Niunevait Liekien, Jurgio, g. 1928 11 05. Gyvena Rotinn k. emaii Kalvarijos sen. Plungs r. Prisiminimus ura Alfonsas Beresneviius, 2000 09 22. Visa eima aktyvi Lietuvos LLA kari, partizan rmja. eimininkas Jurgis Niuneva, Jurgio, g. 1895-1968, suimtas ir teistas u LLA kari, partizan glob 10 met lagerio. Savo sodyboje slp LLA kar, Vanag VS ryi skyriaus virinink, grus i Vokietijos Lietuv 1944-12-14, laimingai nusileidus prie Ienalio eero Ploktins miko minktas samanas, Leandr Salton, Leono-Mek, g. 1917-06-18. Per gilius pusnynus, pro NKVD kareivi post, perrengs garbaus amiaus senute, ginkluot, kartu su radijo stoties komplektu, rogse perve pas L. Saltono mam. Mamyt Niunevien, g. 1895-1979. eimoje augome Zoja, g. 1927, Vaclava, g., 1929-11-05, Zigmas, g. 1931, Regina, g. 1934, Zenonas, g. 1936. Nepriklausomos Lietuvos laikais tveli kiui priklaus 47 ha. ems. Abu tveliai buvo isilavin. Tvelis baigs keturias gimnazijos klases. Dirbo seninu. Vokiei valdymo laikotarpiu tvelis buvo viso valsiaus kinink vadovu. Ms kis buvo pripaintas pavyzdingu. Tarpininkavo kininkams gauti sklos i Lietkio. Vokiei valdymo laikotarpiu kininkams buvo nustatyta kiek, koki maisto produkt, grd atiduoti valstybei karo reikalams. Atsiskaiius su valstybe vokieiai nevainjo po kinink sodybas, netikrino aruod, neelgetavo. Vokiei karikius maiau eidama mokykl emaii Kalvarijos miestelyje. Pietavo prie lauko virtuvs. Karikiai apsireng labai tvarkingomis, 294

variomis uniformomis i tolo kvepjo. Mergaits nedrsome eiti prie svetimos valstybs kariki. Mums lietuvaitms, nekuklu bendrauti su nepastamais, svetimos tautybs vyrais. Berniukai drsesni, parsinedavo okolado. Mes jiems pavydjome, bet savo principo nekeitme. 1945 met iem, ankstyv pavasar, kol prie Liepojos vyko nirtingi miai, Raudonosios armijos kareiviai, praeinantys Rotinn kaim, beveik kiekvien dien, nakt uj trob pra valgyti. Ir miegoti per nakt. Ateidavo pavarg, nesipraus, nesiskut, prakaitu permirk. Krisdavo ant iaud kambaryje, ilsjosi. Buvo uj ir tikintys. Prie mieg meldsi. Roinis ant kaklo. Parvaiav i fronto kareiviai ilsjosi dengtoje mainoje. Mamyt sesutei ir man liep pakloti lov soviet armijos karininkui. Jis mums padkojo, papra sstis. Kiek supratome, mums aikino: Ivaduot valstybi gyventojai Raudonosios armijos karikius kaltina iauriu elgesiu, kankinimu, naikinimu. Mes, asmenikai, tikrai to nedarome. Ms nebijokite. Ai Jums mergaits u patarnavim. Tveliai paskerd bekon, padar der. Soviet karinink pavaiino raudonj serbent sultimis. Valg, dar pra, dkojo. Karininkas miegojo trobos didiajame kambaryje, sveio lovoje. Abu tvai taisyklingai kalbjo rus kalba, laisvai bendravo su soviet kareiviais. Karininkas kambaryje itisai ra. Ateidavo kariki i kit apylinki. Sprend mums neinomas problemas. Vaikams buvo sakyta netrukdyti karikiams. Greitai supratome ms sodyboje buvo Raudonosios armijos karinio dalinio tabas. Susirink kambaryje karikai graiai, garsiai dainavo net lempa prigesdavo nuo gars. Svirno kamarose tard atvetus, atvesdintus vietinius gyventojus. Po karo tveliai elp visus LLA karius, partizanus. Beldia langus kiekvien nakt. Tik partizanai ijo, MGB kareiviai, garsiai beldiasi, tranko, spardo duris, rus kalba piktai, grietai klausinja: Kiek bandit buvo? Kada, kelint valand buvo atj? Neinai, kam duris atidarysi. Visi atj praydavo valgyti, pinig. MGB kareiviai praydavo degtins. Kart atjusiems pavargusiems LLA kariams, partizanams tvelis ikreno kaimik pirt. Nepastamiems sveiams nuneiau maisto. Pagal ankstesn susitarim, susirinko maudytis artimieji kaimynai. Tvelis kaimynams kultringai pasak, kad vakar bus eimynin pirtis. Kaimynai buvo mandags, isiskirst namus. Atjusieji liau nuo ieno. Vienas i j, Leandras, iene pamet pistolet. Buvo papildomo rpesio. Visi iekojome. 295

A, maiausioji, radau juod, blizgant pistolet. Bijojau liesti. Galvojau sujudinsiu, tuoj aus. Pamusi dviem pirtais neiau vyrams. Tvelis neleido garsiai kalbti. Tada vienas kito bijojo. darin, ant ieno danai ateidavo po kelis ginkluotus LLA karius, partizanus. Tvelio klausdavo, ar gali tyliai bti ant ieno. Nakties metas. Pilnas kiemas LLA kari, partizan. Kartu su sesute Zoja miegojome svirno kamaroje. Pairjome per langel ir isigandome. Sesut tyliai patar tvirtai udaryti duris, neirti pro langel. Suspjome pamatyti piln kiem LLA kari, partizan. Tveliai jiems ne msos, kump, kelis duonos kepalus, metalin ind pieno. Maitino. Rytmet tveliai apie tai mums nieko nesak. Mes tveliams taip pat nieko nesakme. Ateidavo ms sodyb partizanas Jonaitis-jau mirs. Prisimenu Alkos rinktins partizan brio vad Stanislov Bedauk-Skirgail (g. 1912 m.), uvus prie Skyplaii eero 1952 m. LLA, emaii legiono, karins-mokomosios stovyklos ryi skyriaus virinink, desantinink L. Salton mano tveliai saugojo nuo prie. L. Salton veiau jo tvik, pas mam, Luoaii kaim. Saltonas dirbo pieno kontrolasistentu, todl dauguma aplinkini kaim gyventoj inojo ir jo tvik. L. Saltonas man priadjo duoti 100 ervons u nuveim tvik. Maloniai sutikau nelaukt ger naujien, sutikau vaiuoti. Fronto metu soviet karininkai kininkams paliko sulysusius, pervargusius arklius. Mainais, be kinink sutikimo, pam gero sumitimo, stiprius arklius ir ivaiavo Vakarus. Arklys pagrindin transporto priemon. Net tvelio tvik bijojome vaiuoti, kad neatimt tvelio gerai priirimo, didelio, darbinio arklio, eidavome psti. Kaimynams kininkams Jarumbauskams Raudonosios armijos kareiviai paliko balt, lies, visada stovjus lidn, nuleista galva, kuin. emaiiai jam paskyr Stalino vard. Tvelis man roges pakink balt kuin, kad kelyje sovietai neatimt. Raudonosios armijos kareiviai sutik kelyje vaiuojant su gero kno sudjimo arkliu, ikinkydavo i veimo ir nujodavo, palik jo eiminink be transporto priemons. Prie kelion L. Salton aprengme moterikais drabuiais. perrengimo svarb nekreipiau dmesio, supratau, jis negali monms rodytis. Galv apriome stora, languota, didiule skara. Per paastis ant nugaros suriome dideliu storu mazgu. Uvilkome ilg, pilko milo sijon. Buvo alta, gili iema. Baltas kuinas upustytais kaimo keliais brido per pusnis iki 296

pilvo. Keliais vaiuoti negaljome. Tuo metu i emaii Kalvarijos m. buvo ikraustyti visi vietiniai gyventojai. J vietoje laikinai apsigyveno Raudonosios armijos kareiviai. Per miestel vaiuoti negalima, apvaiavimo nra. Reikia su baltu, silpnu kuinu bristi per gilius pusnynus. Barstyi miestelyje taip pat laikinai apsigyveno Raudonosios armijos karikiai. Visi vietiniai gyventojai ikraustyti. L. Saltono tvik Luoaii kaime, tarp mint miesteli. Laimingai perbridome pusnynus, dideliu puslankiu apvaiavome emaii Kalvarijos miestel iki Barstyi kelio. Tada vaiuodama link Barstyi neinojau, kad Barstyi miestel vaiuoti draudiama. Skersai kelio udta medin, ilga kartis, rengtas laikinas sargybos postas bdel. Sargybinis mus sustabd. Grietai paklaus, i kur vaiuojame, kas esame, kur vaiuojame. Melavau tiek, kiek tuo momentu sugebjau. Kakiek mokjau rusikai. Aikinau, kad veu sen ciocyt. Prao jos parodyti dokument. Ciocyt po kienes ieko dokument. Gerai, kad sargybinis nepastebjo pistoleto. Vliau diaugiausi, kad ciocyt neitrauk pistoleto. Keliu vaiuoja karikiai. J visur pilna. Jeigu biau inojusi, kad L. Saltonas gro i vokiei karins valgybos mokyklos Vokietijoje, su savimi turi radijo stot, vokik automat MP-43/44 (vok. Sturmgewehr 44), biau dar daugiau bijojusi. Ai Dievui, neinojau. Sargybinis klausia, kodl ciocyt nekalba. Aikinu, kad ji sena, kuria, nuo jaunysts protiniai atsilikusi, mir jos dukra, skubame vaiuoti. Jaunas, grai veido bruo kareivis ilgokai irjo mane taip pat jaun, simpatik emaiio dukr. Mano veama ciocyt nesuprantamai inkia, kaip eys pamats pikt un. Susiriet didel, neaikios spalvos, skarmaluot kamuol. Rogi gale stor skarmal suritas guli naujas, blizgantis automatas. Vaiuodami per pusnynus ivirtome i rogi, tada ir pamaiau blizgant automat. Nuo tada pradjau dar daugiau bijoti. Sargybinis norjo varyti tab isiaikinti. Soviet kareiviui tikinamai, pusiau rus, pusiau lietuvi kalba vl aikinu, kad ciocyts dukra mir, mes skubame laidotuves. Ilgokai pagalvojs sukomandavo vaiuoti aplenkiant miestel. Ranka parod, pro kuri pus bristi per gilius pusnynus. Brenda baltas kuinas per pusnis, ibristi niekaip negali. Vaiavome per laukus, virtome i rogi, klms ir vl virtome. Ikrito visi rogse buv daiktai blizgantis automatas ir po sdyne buvusi man nematyta dut. Kas joje galjo bti, tada a neturjau jokio supratimo. Per gilius pusnynus pasiekme keli vedant link ai miestelio. Atvaiavome L. Saltono sodyb. Prie darins laikinai palikau balt kuin 297

su rogse tyliai gulinia ciocyte. Viena jau kambar sitikinti, ar kambaryje nra svetim. Supratau ciocyt vis bijo. Kambaryje radau motinl ir kaimyn mergait. Mamytei norjau praneti ger naujien, kad parveiau Leandr. Mamyts veido iraika pasikeit. Nutilo. Susikaupusiu balsu sako: Mes jokio Leandro neturime. Mes nieko neinome. Tik mirksi, mirksi. Neitaria odio. Supratusi situacij pasakiau, kad nueit prie darins, pairt. Rogse yra Leandras. Mamyt mans paklaus. Nesulaikydama aar irjo savo sn. Abu parjo kambar. Ikep skanios kiauiniens, atne puodyn pieno. ienu par pavargus, prakaituot, garuojant, balt kuin. Mamyt papra mans: Vaclava, pavargai, pailsk ms iltoje troboje, rytoj parvaiuosi. Kategorikai atsisakiau: Mama pagalvos ciocyt mano simpatija. Bijojau nekalto tarimo ir neteising kalb. Usispyriau kaip sibirin oka. Lauke pasidar tamsu. Dar didesniu puslankiu vaiavau aplenkdama Barstyi miestel. Atvaiavau iki arnels kaimo. Galvojau kaip apvaiuoti emaii Kalvarijos miestel. Reikia pervaiuoti Varduvos upel. arnels kaime atvaiavau pas pastam kinink. ia maloniai prim. Balt kuin nakiai tvart ved. Mane skaniai pavalgydino. Miegojau patogiai vsioje kamaroje. Iauus rytui ivaiavau link nam, Rotinn kaim. Laimingai parvaiavau namo. Po kurio laiko psia nujau Luoaii kaim. Ujau pas L. Saltono mamyt. Verkdama pasakojo: MGB kareiviai ukavo mikus. Visur dar kratas. Leandras ivaiavo gyventi Klaipd. Labai rpi dl snaus ateities. Grs i Sibiro tvelis pasakojo: Sutikau Leandr, labai sirgo plaui liga. Mamyt snui lager siunt uns taukus. Paaikjo veiksmingi vaistai. Gerai gydo plaui susirgimus. uns taukai skmingai igyd LLA desantininko plauius. Kart dienos metu ms sodyb ateina kita moiut. Pro usmaukt skarel matsi jauni veido bruoai, rankoje ryullis. eina kambar. iriu, lyg Alis. Painau Kardo ar Alkos rinktins LLA karys, partizanas Aloyzas Valaniauskas-Algis, g.1930 m. Su ypsena Aloyzo paklausiau, k neasi, susiris languot, sen skarel. Parod blizgantis automatas. Isigandau, pradjau barti: Dienos metu vaiktai, nieko nebijai. 298

 Mans ia niekas nepasta. LLA karys, partizanas Aloyzas apsirengs paprastais, kasdieniniais, moterikais drabuiais. Daviau soiai pavalgyti. Mandagiai papra: Vaclava, ar galiu per dien bti darinje, linds iaudus? Aloyzai, eik darin, ten daug iaud. uvo Plateli apylinkse 1951 m. Danai ginkluoti vyrai ateidavo ms sodyb vairiais tikslais. Tikrj j pavardi, vard neinojau. Visi turjo slapyvardius. T dien, kai MGB kareiviai ir stribai atvaiavo sodyb tvelio suimti, abu tveliai meldsi emaii Kalvarijos v. Mergels Marijos banyioje. Baudjai pamat parvaiuojanius tvelius, sustabd. Tvel sum net nevalgius. Sodyboje dar krat. Kratos metu MGB kareiviai visk masikai vog. Bandit iekojo kraiio skrynioje, rb spintoje, degtuk dutse, maose staliukuose po veidrodiu. Visi buvome namuose. Mano vyras saugumieius sekiojo kambariuose. Vaikai saugojome, kad visko neivogt. Ant trobos aukto atitverta maa kamarl msos saugykla. Kamarlje dvi, didel ir maesn, skrynios, pridtos knyg. Msos nebebuvo. Tvelis jau buvo ives pas gerus mones, nes bijojo, kad nepavogt. MGB kareivi grups vyresnis kopiomis lipa ant trobos aukto. A irgi jam i paskos, sekti, kad nevogt. Abu jome ma kamarl. Karikis maj skryni utrauk u kamarls dur. Didioji skrynia toliau padta. Anksiau buvau girdjusi, kad rusai iprievartauja jaunas merginas. Jis net kamarlje mans klausinjo, tard: Kiek bandit buvo Js sodyboje paskutin kart? Ir... tardydamas palengva artja prie mans. Prie udar dur, ustumt de, stoviu galv nuleidusi. Apsivilkusi trumpa striuke. Prijs pradjo sagstyti striuks sagas. Kamaroje padta varpsteliai, iardytos audimo stakls. Karininkas sagsto striuks sagas. Pradjo garsiai niokti. Pakeliu galv karininko akys pabalusios kaip gaitanios karvs. Isigandau. Dabar blogai bus. Aplinkui apsivalgiau. Vien ingsn atgal. aibo greiiu abiem rankomis pastmiau karinink. Apvirto ant nugaros. Uvirto ant buitini rakand. Greitai atstmiau skryni nuo dur. Bgau per trobos aukt, kopiomis emyn. Perbgau kiem, pasislpiau lauko tualete, stipriai usidariau dureles. inojau, sovietai tualetu nesinaudoja. Gamtinius reikalus atlieka ant kelio, tako, darelyje. Kur tupjo, ten enkl paliko. Karininkas, nulips nuo aukto, kieme aud, garsiai rusikai auk: Bandit pabgo. 299

Bandit pabgo. Visi jo pavaldiniai bgiojo po sodyb iekojo bandits. Pamat parvaiuojant tvelius. Visi ijo suimti tvelio. Nuo to momento tvel sekant kart pamatme po deimties met. Atsimenu, dar lankydama mokykl laikinai gyvenau pas Emilijos Mikulskiens dd Izidori emaii Kalvarijos miestelyje prieais emaii Kalvarijos v. Mergels Marijos banyi. Po pamok ateidavome pas Izidori. Jeigu blogas oras, tvelis atvaiuodavo parsiveti namo. Nuo nam iki mokyklos yra 4 km. Esant geram orui, jome psti. Per visus nekalt moni trmimus stropiai slpiausi. Kart durpyne, vandenyje, olmis apsidjusi galv, kentjau nuo ryto iki vakaro. MGB karikiai buvo apsup ms sodyb. Labai atalo visas knas. Pavlavau eiti namus, persirengti sausais drabuiais. Namuose buvs vyras Liekis tik suuko: K galvoji! K tik sargyba pasitrauk! Greitai truput pavalgiau, pasimiau sausus drabuius. lapia ibgau kumetyn. Ten persirengiau. Ijau mamyts iekoti. Ilgai iekojau. Radau. Pas kininkus Paulauskus buvo ivetos ms maisto atsargos. Apie dvi savaites darinje ant iaud slpms kartu su Rutk dviem mergaitmis. Atjo j berniukai. Paulauskai tv sodyboje dirbo kio darbus. Paulauskien visiems ruo maist. Mamyt, kartu su maaisiais, sesute ir broliuku, laikinai gyveno pas nepastamus mones. Tvelio brolis bijojo juos toliau laikyti savo namuose. Geri mons i valsiaus ms eim perspdavo apie bsimus trmimus Sibir. Esate srae. Rytoj trems Sibir. Slpkits. Visada skmingai pasislpdavome. Prisimenu nekalt moni trmim Sibir, su turto konskavimu. I ms sodybos matsi viekelis. Pasislpusi nuo trmimo, per ply stebjau kraup vaizd. Dulktu viekeliu var itremt turting arnels kaimo ir kit kinink atimtus arklius, karves. Paskend kelio dulkse varomi gyvuliai baub, veng. Pirm kart maiau tremiamus gyvulius. Verk ne tik tremiami neinomo Sibiro platybes mons, kartu veng, baub varomi pavogti dulkini, prakaituoti, isigand, nepaklusns kinink gyvuliai. Likusiose tuiose kinink sodybose staug pikti, alkani unys, saugoj eiminink turt, kol juos, piktesni u pasiutusius unis, mons nuov. Kit kart slpiausi labai sename pastate. Griuvo jo dur slenkstis, kritau durpyn iki kaklo. Taip vis par, kentjau. Parliauiau pas kaimynus. 300

Norjau suinoti, ar apsupta ms sodyba. Sodybos senos gyventojos Juls papraiau nueiti tvik, suinoti, kokia ten padtis. didel, i ak pint krep-pintin, djome suvyniot vit. Garbaus amiaus Jul ijo vitos mainyti. Buvo pavasaris vit perjimo metas. Garbaus amiaus Juls paprame: Jeigu pamatysite netvark ms sodyboje, kaimo keliu eikite tiesiai pas kitus kaimynus. Ten slepiasi mama su maaisiais sesute ir broliuku. Prijusi prie ms sodybos senoji Jul pamat visas name atidarytas duris. Suprato buvo MGB kreiviai ir stribai. Greitu ingsniu, apsigobusi nenauja didele skara, pasiramstydama paprasta lazda, kitoje rankoje didelis krepas-pintin, kuriame vita, nuingsniavo pas kinink, kur slpsi mama su sesute ir broliuku. Mama jau ruosi eiti namo. Jul papasakojo, k maiusi. Taip dar kart iveng trmimo. Neprisimenu, ar su Pranu Liekiu buvome susituok, bet jau tada mane globojo, saugojo nuo blog moni. Kartu su Pranu tvelio Jurgio Niunevos statytame dideliame tvarte su darinmis i abiej pusi ir tiltu, skirtu paar uveimui ant erdvi tvarto lub, iauduose, pagal akmen mro uvaiuojamo tilto atramin sien, iplme ilg urv. Gale urvo paplatjim miegojimui. vieiant kins paskirties liktarnos viesai, absoliuioje tyloje skaiiau Prano atnetas knygas. Mano irinktasis vir valgyti, ne urv. Negaljau daug judti: tuoj byra, dulka sausi iaudai, trksta oro. NKVD kareiviai ir stribai sodyboje iekojo pasislpusi partizan. Durtuvais, pritvirtintais ant ilg autuv, bad iaudus, ien. Tuo momentu prisispaudiau prie altos akmen mro sienos, kad atriu durtuvu nepridurt. Kelias valandas bad iaudus, ien. Nieko nerad, ijo. Tada drebjau. registravus santuok, pasikeit pavard. Tai kuriam laikui suklaidino sra sudarytojus kinink trmimui. Kol irinktasis vyras Pranas Liekis ipe urv po iaudais, slpiausi bulvi rsyje, ikastame po kambario grindimis. Alsdi stribas Steponas Girdvainis atvaiavo sodyb mans iekoti. Atsive trmimui Sibir sugaut kaimyn Leon Mik. Girdvainis kart buvo taikus: sdjo ir tyljo. MGB kareiviai du kartus atidar rsio dangt, bet mans nemat. Guljau apsikasusi bulvmis. Buvau jau itekjusi. Mamyt, kartu su maaisiais, dukra ir snumi, buvome ive Klaipdos krat, pas tvelio brol, netoli Veivirn. Tvelis jau buvo suimtas. Mane kartu su vyresnija seserimi ikviet 301

tardymui Klaipd. Tardytojai tvelio tardymo metu grubiai auk: Tu meluoji. Tu meluoji. Tvelis mandagiai, ramiu balsu atsak: Per vis gyvenim nesu melavs. Tardytojai nustodavo skaudiai muti. Mergaits tardytojui patvirtinome: Dar jaunos, neimokome meluoti. Nieko nematme, nieko neinome. Antr kart norjo nuauti u grd prievols valstybei neatveim. Valsiaus tarnautojai buvo pasak: kininko Niunevos grdai geros kokybs. Reikia sklai palikti. Neduok prievols, nevek valstybei. sodyb atvaiavo girtas Aloyzas Girdvainis i Alsdi, turjo leitenanto laipsn. Reikalauja sklinius grdus atiduoti valstybei. Girtam valdininkui bandiau aikinti, kad valsiaus atsakingi darbuotojai grdus sak saugoti sklai, neatiduoti valstybei. Girtas valdininkas siek paimti klties rakt. Su pykiu pagrbiau klties rakt ir garsiai pasakiau: Eik pirma isiblaivyti. Tada kalbsime. Ibgau i trobos, per kiem bgau zigzago forma. Buvau maiusi, kad taip susiaudymo metu bga kareiviai. Girtas, ukimusiu balsu garsiai auk, atsirms trobos sien: A nuausiu tave, buos gabale. Tris kartus ov i pistoleto. Kulkos pataik svirno dur stakt. Girtas ov, nepataik. Maos skyluts matsi iki pastato nugriovimo. Saugumieiai, kad sugaut mane, sugalvojo original plan. Alsdi apylinks tarybos pirmininkas patar parayti pareikim ems gavimui. Sil pradti kininkauti. Paprame du hektarus ems i privaios tv valdos. Patikjome klaidingu pasilymu ir padarme klaid. Papuolme saugumo voratinkl. Gavau praneim atvykti posd dl ems skyrimo. Nujau. Posdyje perskait mano pareikim. Rusikai kalbantys posdio dalyviai vienas kit pasiirjo. Vienas i j tyliai prisitrauk prie savs ranka sukam, vietine baterija maitinam, juodos spalvos telefono aparat. Pasuko rankenl, tyliai pakalbjo. Greitai posdio kambar jo du ginkluoti vyrai. Rusikai kalbantys posdio dalyviai savo kalba sukomandavo: Vesti saugumo bstin., Per vis Alsdi miestel saugum parvar su ginkluota apsauga kaip tikr nusikaltl. Saugume udaryta sdjau iki pirmos valandos 302

nakties. Alsdi saugumo virininkas kartu su mona irjo kino lm, todl anksiau tardyti neturjo laiko. js budintis pasak: Dabar eikite namo. Ateikite rytoj. eis kilometrus nuo Alsdi iki nam bgau, bijojau sutikti soviet kareivi. Iauus rytui atjau Alsdius. Apklaus tardytojas. Buvo sakyta i Rietavo mik kio iveti 30 kietmetri rst. Tada turjome vien menk arkl. Po kiek laiko Rotinn kaime vyko susirinkimas. susirinkim atvyko Alsdi valsiaus viraitis Pokus. sodyb atjo du stribai ir vl kaip nusikaltl su ginkluota sargyba ived susirinkim. ved susirinkimo kambar. Viraitis Pokus kumiu trenk stal: Kodl nevei rst i Rietavo mik, buos vaike? Silpnas arklys, pati ilgai sirgau. Galvojau, kad nebereikia. Atsipraau. Tau reikjo nepriklausomos Lietuvos, iki 1940 m., laikotarpiu galvoti. Tau reikjo vokiei valdymo metu galvoti, o ne dabar. Tais laikais buvau maa galvoti. iri mane pikto vilko akimis. Nutilo. Leido eiti namo. mons iri. Tada dar vis bijojau. Buvo nepatogu grietai atsikalbinti. Dabar elgiausi daug drsiau. Soviet santvarka, nordama sitvirtinti okupuotoje Lietuvoje, kaime organizavo Mediokalnio, pagal mikelio pavadinim, kolk. Vliau j sujung su Rotinn kolkiu. Dar vliau prijung prie Varduvos kolkio. Kai organizavo Mediokalnio kolk, tvelis jau atliko bausm lageryje. Vietiniai gyventojai mano vyr Pran Liek (1918-2001) irinko Mediokalnio kolkio pirmininku. Neikents neteisybs visose kininkavimo srityse, be saiko pradjo vartoti alkohol, todl j ivar i uimam pareig. Vietoj Prano rajono partijos komitetas paskyr Ruinsk, kuris visuotiniame kolkiei susirinkime paklaustas nesugebjo pasakyti net savo gimimo datos. Ms sodyboje kiekvienais metais kaldotojai pietaudavo. Tveliai visada paskersdavo s, ivirdavo sriubos. Pavalgius ant stalo atnedavo vieiai ikepto pyrago, arbatos, vyni uogiens, namuose daryto sviesto. Kartu su kaldotojais vaik prie vaii stalo nekviet. Mums buvo atskiras vaii stalas. Mane mokino neti valgius ant vaii stalo. Klebonas mane per metinius emaii Kalvarijos atlaidus pakviet eimininkauti klebonijoje. 1945 met vasar buvo atvyks vyskupas, misionierius. Vyko jauno kunigo primiija. Tvelis kartu su banyios tarnais eidavo svirn, pildavo grd. 303

Kartu su emaii Kalvarijos klebonu kaldoti atvaiuodavo banyios tarnai; zakristijonas, vargonininkas, varpininkas. Visi norjo gauti dovan nuo turting kinink. Ms troboje kaldotojai valg vakarien. Po vakariens visada organizuodavo senas tradicijas turint aidim iuio muimas. Klebonas su tveliais bendravo didiajame kambaryje. Troboje buvo erdvi virtuv. Joje susirinkdavo jaunimas: trys sesuts, du broliai, dvi samdytos kio darbininks, samdytas kio darbininkas, du kumeiai. Visi mudavome iu, aidme. Bdavo linksma. Zakristijonas sukdavo metalin pinig. Reikjo atspti ant kurios puss nukris. Man seksi laimdavau pinig. Visais laikais minios moni vaiavo melstis emaii Kalvarij. Vaiavo su arkliais. Pilni miestelio kiemai, gatvs, alikels pristatytos veim. Juose maldininkai valg, miegojo. Sovietmeiu buvo ksinamasi kryiaus kelio koplyi ventas relikvijas. Vietiniai gyventojai koplyias tikrai saugojo. Dabar pasikeit transporto priemons. Mainos netelpa miestelyje. Priemiestyje gyvenantys kininkai anksiau laiko nuienauja laukus, rengia mokamas, laikinas main stovjimo aikteles. Varpini kultr klimui tveliai kviet apie 16-20 darbinink. Ikultus iaudus krov ag. Grd valymui naudojo puktel, arb vars, geltonai dayti, pagaminti Vakar valstybje. Rugius pjov su tam skirta kertamja maina nukirsdavo, surinkdavo. Moterys rio pdus, stat gubas. Arklio traukiama grbarka grb. Klimui parsivedavo kuliam main. Jos mechanizmus suko ilgas kardanas, kur suko ratu einantys keli arkliai. Kartu su broliu ar sesute ratu varme arklius. Svirne su mintais mechanizmais vakarais val grdus. Svirne buvo kretilas, stuv. Kretilu niekas nesinaudojo. Grdus svr ant iumal svarstykli. Paskutiniais kininkavimo metais emei dirbti turjome eis arklius, dvylika meliam karvi. Rsyje buvo atskira patalpa. ia iem tvenkinyje supjaustytus storus ledus ve, djo, mai su spaliais. Vasar indus su pienu laik tarp led. Vasaromis, kai laukuose begal darb, a veiau pien pieno surinkimo punkt, rengt kininko Petrausko sodyboje. kyje augino linus. Nuukuotus, nustatyta forma suritus linus tvelis pardavimui ve ai miestel. Teko dirbti kartu su samdytais kio darbininkais, su visais to laikmeio rankinio lin apdirbimo rankiais. Dabar tos paskirties rankiai saugomi muziej etnograniuose skyriuose. Linus verp garbaus amiaus moterls, gyvenusios emaii Kalvarijos miestelyje. Auginome daug avi. Jas kirpome, vilnas veme Brdikiuose veikusi viln karykl. Pakviesta 304

audja rankinmis, tveliui priklausaniomis, staklmis aud vis iem. Pagal mamyts nurodymus aud vairius audinius. Tvelis dvjo milinius, namuose austo milo kostiumus. Jis krautuvje pirm kostium pirko grs i lagerio. Dirbo ratinje, gavo atlyginim. iemos metu trob ateidavo tv kviesta siuvja. Buvau drsi, judraus charakterio. Pykindavau siuvj. Ji danai mane igelbdavo nuo mamos diro. Tvelis pats mokjo dirbti klumpes. J dirbimui pakviesdavo klumpdirb. Pridirbdavo vairi, dideli ir ma klumpi. Dar i drebuls ir bero. Berins klumps gerokai sunkesns. emaii Kalvarijos metinius atlaidus 4 km jome basi. Miestelyje, atsisd ant suolelio, prie vietinio gyventojo trobos, variai nuluost basas kojas, apsiaudavome blizganius batus. Saugodami nuo dulki, atsargiai eidavome banyi. Taip jo visi aplinkiniai mons: neturtingi ir turtingi. Labai garbaus amiaus, daugiausia moterys, net dviem ramentais i savo aplusi, ma trobeli psios, neskubdamos eina link Dievo nam. Jas pralenkia dipais, limuzinais t pai banyi vaiuojanios jaunos lietuvaii porels. Privaiuoja psij perj. Eina sulinkusi sena senutl. Raia, neskubdama, pasiremdama kumpa, senovika lazda. Juodame, kiaurais kampuiais, pirktame dar jos mamos, rankinuke neasi stor, sen maldaknyg, nosin ir pinig, sutaupyt nuo juodos duonos v. Mii aukai. Senut neskubdama eina per psij perj. I abiej pusi sustoja keliolika automobili. Jauna porel skuba, nervinasi, garsinio signalo paspaudimu tikisi paskubinti senuts perjim skersai gatv. Senut isigsta, krpteli. I drebanios rankos ikrenta u j senesn rankin. Nori paimti. Sunku prisilenkti prie ems. Vairuotojai, patogiai atsisd automobiliuose, nervinasi. N vienas neilipa, nepadeda senutei. iri, niurna, nesusimsto, gal jiems bus dar sunkiau eiti t pai banyi, prayti atleidimo u gyvenime padarytas klaidas. Sustokite, nusilenkite, silpnesniam padkite igyventi sunkumus. Tai gyva, dar vaiktanti Lietuvos istorijos dalelyt. odis, mogus, turi skambti kilniai. Mano jaunysts metais nebuvo tokio atotrkio tarp moni. Visi galjo eiti basi. Gal dauguma sveik, jaun, turting lietuvi net nesusimsto, kad j turtingas, sotus, prabangus gyvenimas sukurtas j seneli, sulinkusi tv. 305

LAISVS KOV AIDAI Sudar Gintaras idlauskas, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasiprieinimo dalyvi (rezistent) teisi komisijos pirmininkas Partizan akcijos Luoks valsiuje Baigiantis soviet-naci karui, 1945 m. gegus mn. Teli apskrityje veik partizanai suaktyvino veiksmus. iuo laikotarpiu itin pasiymjo Luoks valsiuje veik LLA kariai. Gegus 4 d. Endrietiki k. partizanai sulaik valstybins karins paskolos realizavimo galiotin, atm pasiraiusij paskolas sraus. Nakt i gegus 4 5 d. mik isived Ginteni k. tarybos pirminink, o nakt i gegus 7 8 d. nuginklavo ir mik nusived Luoks arkli nuomos punkto vedj. Gegus 9 d. Ginteni k. apaud NKVD kovos su partizanais poskyrio operatyvin galiotin ir milicinink grup, lydini suimtus asmenis. Nakt i gegus 9 10 d. 30-ies partizan brys upuol Luok, siekdamas ivaduoti aretinje udarytus mones. Brys isidst i trij pusi pastatydamas eis rankinius kulkosvaidius ir apsupdamas milicijos pastat 150-200 m atstumu nuo jo. I ketvirtosios pietryi puss pradjo milicijos pastato turm. Pastate sitvirtin gynsi 25 stribai ir 10 milicinink, jiems vadovavo NKVD Teli aps. skyriaus opergaliotinis Iljuin ir NKVD Luoks vls. milicijos poskyrio virininkas jaun. ltn. Vjuanin. Pastarasis netyia susisprogdino prietankine granata, o jos skeveldros sunkiai sueid strib ir du milicininkus. Kautyns truko 40 min. Nakt i gegus 13 14 d. partizanai isived Kaunatavos k. tarybos pirminink ir jo pavaduotoj. Gegus 14 d. padegamosiomis kulkomis apaud Luoks strib naikinamojo bataliono bstin. Gegus 15 d. Baltakiks k. vyko susiaudymas tarp partizan ir strib, o gegus 16 d. Ginteni k. teritorijoje kautyns tarp partizan ir milicinink bei strib. Gegus 17 d. 3 val. nakties partizan valgybos grup vl apaud Luok ir nukov poste stovjus raudonarmiet. Po i vyki NKVD Teli aps. skyriaus virininkas kpt. Liepa spec. praneime Vidaus reikal liaudies komisarui Bartainui konstatavo: I vis Teli aps. veikiani partizan Luoks vls. jie veikia aktyviausiai, 306

surengdami daug ginkluot upuolim. Daugelio kaim gyventojai labai noriai jiems talkina, teikia visokeriop pagalb. Liepa kreipsi Bartain praydamas karins paramos. Nusprsta Luoks vls. atsisti NKVD vidaus kariuomens auli pulko batalion, i kit valsi permesti kvalikuotus NKVD agentus. Apie Luoks partizanus ir j t Keli partizan grup alia kelio Luok-Teliai reng pasal. Jie buvo i anksto informuoti, jog tuo keliu su pinigais vaiuos Luoks valsiaus kooperatyvo kasininkas Alfonsas Mironas. 1946 m. birelio 24 d. ryte i Luoks Telius dviem veimais parsiveti preki ivyko A.Mironas, kuris su savimi turjo pams 34 tkst. rubli, taiau vietin valdi apie tai nespjo. Tuo metu MGB Teli aps. skyriaus opergaliotinis jaun. ltn. Kareniauskas baig Luokje komandiruot ir rengsi grti Telius. Suinojs, kad Telius vyksta kooperatyvo veimai, sdo vien i j. Beveik tuo paiu metu i Luoks paskui veimus dviraiais Telius ivaiavo stribai broliai Daukiniai. Pirmajam veimui privaiavus Jok k., partizanai ijo i krm, sak sustoti ir paleido vius. Sueistas emgiebistas Kareniauskas ivirto i veimo, partizanai j nuov. Pas nukaut ekist surasta MGB ataskaita apie Luoks valsiaus operatyvinio punkto darb. I paskos vaiavusius A. Miron ir kitus pakeleivius partizanai nusived pakels krmus. Netrukus kelyje pasirod dviraiais vaiav stribai. Juos partizanai taip pat likvidavo. Po pusvalandio partizan sulaikyti asmenys buvo paleisti, iskyrus A. Miron. i akcija tarp jo ir partizan buvo suderinta. Po ios operacijos partizan ryininkas A. Mironas sijung partizan br, turjo slapyvard Vaidila, uvo Smilgi k. gyventojo Antano Najulio sodyboje Skardamikyje mio su ekistine-karine grupe metu 1947 m. gegus 17 d. Kartu su Alfonsu Mironu (g. 1925 m.) uvo aktyvus ir narsus Luoks apylinki laisvs karys, partizan brio vadas Alfonsas Kondrotas-Barzda, Vinco (g. 1913 m. Luoks vls., Barvydi k., priklaus auli Sjungai, partizanas nuo 1945 m., jo artimieji itremti), Stasys Beniulis-Senelis, ara (g. 1913 m., v. Aleksandro banyios Varniuose vargonininkas, Lietuvos kariuomens puskarininkis, emaii apygardos atrijos rinktins pirmasis vadas iki 1947 m. sausio mn.), Dominykas Puplauskas (ar Paplauskas)307

Jokas (g. 1915 m., bryje nuo 1945 m.). Vienas partizanas itrko gyvas. I uvusij paimti 2 automatai, 2 autuvai, 2 pistoletai, apie 400 ovini, lauko kuprin su atrijos rinktins tabo dokumentais (sakymais, uifruotais rezistencijos dalyvi sraais). Realizuojant MGB agento ibuts informacij, 1948 m. gegus 31 d. Luoks vls. Kikelviei k. gyventojo Povilo Andrijausko sodyboje MGB aptiko bunker ir nuud 6 laisvs kovotojus. uvo Vladas AndriukaZableckis, Petras iuteikis (g. 1922 m.), Luoks kuopos ir atrijos rinktins tabo ryinink Zoja Valiulyt (g. 1926 m.), ryinink ir partizan Benedikta Andriukait-arija. Du uv partizanai nebuvo atpainti. Bunkeryje surastas 1 kulkosvaidis, 2 automatai, 1 autuvas, 3 pistoletai, 375 oviniai, 1 raketa. iuos partizanus idav ibut, kuri prie tai buvo susitikusi su nieko netariania ryininke ir lanksi bunkeryje. V. Andriukos ir B. Andriukaits brolis atrijos rinktins tabo apsaugos brio vadas Povilas Andriuka-uolas, Bajoras uvo kiek anksiau 1947 m. gegus 9 d. prie aduvn. Dar kitas laisvs kovoje uvs brolis Kazys Andriuka-Linksmutis, erilis vadovavo atrijos rinktinei. Rezistencijoje uvo ir brolis Jonas Andriuka-Smilgel. Partizan Elena Bagdonait (g. 1923 m. Skruzdins k.), spjama, kad uvo (nusiov) 1952 m. LUOKS VALSIAUS EKISTAI, STRIBAI
1) Alzas Pranas, K. LSSR MGB Teli apskrities skyriaus Luoks valsiaus poskyrio stribas; 2) Beglecovas Ivanas Dmitrijeviius (g. 1928 m.) LSSR NKVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas 1945-1946 m.; 3) Beecovas V. L. LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 4) Bogatyrius Pranas, Ignoto (g. 1904 m.) LSSR MVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. opergaliotinis nuo 1945 10 25 iki 1946 03 01, uvs 1950 m.; 5) iupkovas Andrejus Vladimiroviius (g. 1906 m. Uvenio r. alaki k.) LSSR NKGB-MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1945 01 15 iki 1954 12 01; 6) Dubininas Piotras Timofejeviius, kapitonas LSSR MVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. virininkas iki 1947 07 15, komandiruotas i itos srities. MVD valdybos; 7) Gaidukovas Jemeljanas Antonoviius (g. 1904 m. Ulkomirskij r.) LSSR NKGBMGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1945 07 15;

308

8) Garbaliauskas Kazys LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 9) Gedvilas Justinas, Alekso (g. 1929 m.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1948 10 04 iki 1954 08 01; 10) Grika Antanas, Jono LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 11) Ivanovas Aleksandras Ivanoviius LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 12) Jakubauskas Alfonsas LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 13) Kaminskis Nikolajus Aleksejeviius LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 14) Katkalovas Ivanas Pavloviius (g. 1912 m.) LSSR MVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. vyr. opergaliotinis nuo 1946 08 15 iki 1947 04 01, vyr. leitenantas; 15) Kozlovskis Tichonas Kiriloviius (g. 1903 m. Vitebsko sr.) LSSR NKGB iauli aps. sk. Uvenio vls. Luoks brio stribas, LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1945 01 15 iki 1954 11 16; 16) Kvietkus Stasys, Jokymo LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 17) Mekovas Grigorijus Sergejeviius (g. 1925 m. Riazans sr.) LSSR NKVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. opergaliotinis nuo 1946 04 11 iki 1946 08 15; 18) Minenko Michailas Kuzmiius (g. 1901 m. Mogiliovo sr.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 19) Naglait Aldona, Stasio LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 20) Naglait-Timaova Klavdija Sergejevna LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1947 02 01 iki 1951 12 15; 21) Naglis Feliksas, Kosto (g. 1920 m.) LSSR NKVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas, uvs 1946 m.; 22) Naglis Ivanas Pavloviius (g. 1921 m.) Luoks vls. stribas; 23) Naglis Sergejus Stepanoviius (g. 1899 m. Uvenio r. Patumi k.) LSSR NKVD iauli aps. sk. Uvenio vls. posk. stribas, LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1945 02 15; 24) Novikovas Aleksejus Petroviius LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. strib brio vado padjjas; 25) Petkus Vacys, Antano (g. 1928 m.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1948 02 15 iki 1950 05 19; 26) Pleanovas Aleksandras Michailoviius (g. 1910 m. Ivanovo sr.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. virininkas nuo 1950 02 10 iki 1950 07 12, vyr. leitenantas; 27) Poceviius Juozas, Juozo (g. 1906 m. Luoks vls. Mediki k.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 28) Ramonas Pranas, Juozo (g. 1917 m.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1947 08 10; 29) Rupeika Kazimieras, Domicls (g. 1928 m.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks

309

vls. posk. stribas iki 1948 m., uvs 1948 m.; 30) Rupeikis Kazys, Prano (g. 1928 m.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1948 10 04 iki 1949 03 01, mirs 1949 m.; 31) Sagaidakas LSSR NKVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. virininkas, leitenantas; 32) Sirutis Vacys, Stasio LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 33) Sirutis Vincas, Stasio (g. 1908 m. Luokje) LSSR NKVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1946 06 15; 34) ikta Stasys, Antano LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas; 35) Timofejevas LSSR MVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. virininkas; 36) Umanskis Piotras Vasiljeviius (g. 1920 m. Ukrainoje, Vinicos sr.) LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. virininkas nuo 1947 04 01 iki 1950 02 10, vyr. leitenantas; 37) ksas Petras Luoks vls. stribas; 38) Zelba Vaclovas, Kazimiero (g. 1914 m.) LSSR MVD Teli aps. sk. Luoks vls. posk. milicininkas 1944-1946 m.; 39) alimas Stasys, Antano LSSR MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1949 02 24 iki 1950 05 31; 40) ukauskas Apolinaras, Antano (g. 1900 m. Luokje) LSSR NKVD-MGB Teli aps. sk. Luoks vls. posk. stribas nuo 1945 07 01 iki 1952 09 25. (Sraas nra baigtinis) (Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 45)

310

1941 1952 M. I LUOKS VALSIAUS IR APYLINKI ITREMT GYVENTOJ SRAAS

Tvavardis Paleidimo data 1957-12-30 1957-12-30 1958-04-18 1958-04-18 1958-04-18 1957-05-21 Neinoma, tiktina, kad mir 1958-07-19 Neinoma Neinoma 1958-07-19 Neinoma Neinoma 1951-10-02 1951-10-02 1958-03-18 1958-03-18 Baltakik Viekneliai Viekneliai Viekneliai Viekneliai Luok Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Luok Krasnojarsko Domo Andriaus Jurgio Mato Jono Jono Kazio 1931 1945-07-24 1900 1948-05-22 1897 1948-05-22 1923 1951-10-02 1880 1951-10-02 1893 1948-05-22 1934 1948-05-22
Gimi mo metai

Eil. Nr.

Pavard

Vardas

Itrmimo data

Vietov, i kur itremtas

Itrmimo vieta: kratas, rajonas, sritis, miestas Ninij Ingao Ninij Ingao Uro Uro Ungursko Ilanskio Neinoma

Antuas

Danielius

Antuien

Marijona

Bagdonien

Magdalena

Bagdonien

Zofija

Baltaduonien

Morta

Bakien

Kazimiera

Bidva

Antanas

8 Kazio Kazio Kazio Kazio Prano Prano Stasio 1907 1921 1896 1938 1945-07-24 1945-07-24 1939 1945-07-24 1942 1945-07-24 1940 1945-07-24

Bidva

Stanislovas

Kazio

1933

1945-07-24

Viekneliai Viekneliai Viekneliai Viekneliai Viekneliai Viekneliai Barvydiai Barvydiai

Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko

Neinoma Neinoma Neinoma Neinoma Neinoma Neinoma Uro Uro

Bidva

Kostas

10

Bidva

Petras

11

Bidvait

Elena

12

Bidvait

Kazimiera Birut

13

Bidvien

Petronl

14

Boruseviien

Kotryna

15

Boruseviius

Juozas

16 Stasio Engelberto Stasio Kazimiero Stasio Jono Kazimiero Izidoriaus Antano Antano Antano Mato Antano Antano Jono Liudviko Matauo Prano 1893 1901 1892 1911 1951-10-02 1948-05-22 1948-01-03 1948-01-03 1933 1948-05-22 1931 1949-04-01 1894 1948-05-22 1925 1949-04-21 1957-11-01 1957-11-01 1957-11-01 1958-02-26 1958-04-18 1957-11-01 Mir 1956-06-23 1926 1949-04-21 1957-02-09 1925 1948-05-22 1956-03-15 1904 1949-03-25 1958-04-27 1921 1949-03-25 1958-07-07 Jonaiiai Kikelvieiai Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Viekneliai Skruzdyn Petraiiai Petraiiai 1887 1949-03-25 Mir Jonaiiai 1936 1949-03-25 1958-04-27 Kikelvieiai 1909 1949-03-25 1958-04-27 Kikelvieiai 1941 1949-03-25 1958-04-27 Kikelvieiai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Krasnojarsko Irkutsko Tomsko Tomsko 1897 1949-03-25 Mir Kentraliai Krasnojarsko 1939 1949-03-25 1958-04-27 Kikelvieiai Krasnojarsko Sajanskio

Boruseviit Juozo 1951 1958-03-18 Barvydiai Krasnojarsko

Elena

Gim 1951-10-05

Uro

17

Andrijauskait

Bron

18

Andrijauskait

Kristina

Bolaja Murtos Sajanskio Sajanskio Sajanskio Sajanskio Kozulkos Sajanskio Irkutskas Irkutskas Irkutskas Irkutskas Irkutskas Irkutskas Uro Irkutskas Tomskas Tomskas

19

Andrijauskait

Valentina

20

Andrijauskas

Stasys

21

Andrijauskas

Jonas

22

Andrijauskas

Kazimieras

23

Andrijauskas

Povilas

24

Andrijauskien

Albertina

25

Bagdonait

Stas

26

Bagdonait

Adel

27

Bagdonas

Pranas

28

Bagdonas

Antanas

29

Bagdonas

Jonas

30

Bagdonas

Petras

31

Bagdonas

Aleksandras

32

Bagdonien

Veronika

33

Banien

Veronika

34

Banys

Pranas

35 Prano Prano Prano Prano Prano Prano Prano Antano Jono Jono Petro Jono Jono Jono Kazio Kazio Prano Teodoro Stasio Petro 1903 1922 1937 1898 1927 1941-06-14 1941-06-14 1951-09-20 1951-09-20 1951-10-02 1922 1941-06-14 1900 1948-05-22 1936 1948-05-22 1923 1948-05-22 1958-03-31 1958-03-31 1957-05-21 1956-04-20 1956-04-20 1956-04-20 1956-07-04 1956-07-04 1954-01-14 1888 1948-05-22 1958-03-31 1934 1948-05-22 1958-03-31 1930 1948-05-22 1958-03-31 Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Baltakik Upyna Upyna Upyna Rdupiai Rdupiai aduvnai 1896 1948-05-22 1958-03-31 Petraiiai 1934 1948-01-03 1956-05-18 Petraiiai 1933 1948-01-03 1956-06-23 Petraiiai Tomsko Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Irkutsko Irkutsko Krasnojarsko 1945 1948-01-03 Mir Tomsko Petraiiai 1942 1948-01-03 1956-06-23 Petraiiai Tomsko 1938 1948-01-03 1956-06-23 Petraiiai Tomsko 1937 1948-01-03 1956-06-23 Petraiiai Tomsko 1918 1948-01-03 1956-06-23 Petraiiai Tomsko Tomskas Tomskas Tomskas Tomskas Tomskas Tomskas Tomskas

Banys

Antanas

Prano

1930

1948-01-03

1956-06-23

Petraiiai Tomsko Tomskas

36

Banys

Vladas

37

Banys

Danielius

38

Banys

Valerijonas

39

Banys

Zenonas

40

Banys

Kstas

41

Banyt

Bronislava

42

Banyt

Zuzana

43

Bartkien

Ona

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ilanskio Syktyvkaras Syktyvkaras Syktyvkaras Bratsko Bratsko Uro

44

Bartkus

Vytautas

45

Bartkus

Juozas

46

Bartkus

Jonas

47

Bartkut

Leokadija

48

Bartkut

Ona

49

Bakien

Kazimiera

50

Atkoinait

Janina

51

Atkoinas

Albertas

52

Atkoinien

Juzefa

53

Basys

Benjaminas

54

Basys

Teodoras

55

Braait

Ona

56 Petro Petro Boleslovo Stasio Antano Konstantino Liudo Povilo Kazio Kazio Petro Juozo Juozo Jono Juozo Juozo Juozo Juozo 1935 1928 1932 1940 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1879 1951-10-02 1911 1951-10-02 1915 1951-10-02 1957-12-03 1957-12-03 1957-12-03 1958-09-25 1958-09-25 1958-10-06 1958-09-25 1889 1951-10-02 1957-12-03 1929 1948-05-22 1957-09-25 1936 1948-05-22 Mir 1894 1948-05-22 Mir Kikelvieiai Kikelvieiai Kikelvieiai Smilgiai Smilgiai Smilgiai Smilgiai Jokai Jokai Jokai Jokai 1896 1948-05-22 1957-09-25 Kikelvieiai 1921 1949-03-25 1958-06-16 Paatrija 1918 1949-03-25 1958-06-16 Paatrija Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1907 1951-10-02 Mir Krasnojarsko Dulkinik 1884 1951-10-02 1958-02-17 Dulkinik Krasnojarsko 1876 1951-10-02 1956-07-10 aduvnai Krasnojarsko Uro Uro Uro 1923 1952-01-23 1957-03-30 aduvnai Krasnojarsko Uro

Braas

Jonas

Petro

1914

1951-10-02

1956-07-10

aduvnai Krasnojarsko

Uro

57

Braas

Vaclovas

58

Braien

Marcijona

59

Bumblauskien

Leonora

60

Bumblauskas

Stasys

61

Butautas

Antanas

Bolaja Murtos Bolaja Murtos Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Uro Uro Uro Uro Rybinskio Rybinskio Rybinskio Rybinskio

62

Butaitien

Marcijona

63

eteikien

Petronl

64

eteikis

Kazys

65

eteikis

Jonas

66

eteikyt

Marta

67

Drobaviien

Barbora

68

Drobaviit

Agnieka (Augustina)

69

Drobaviius

Juozas

70

Drobaviius

Juozas

71

Dunauskait

Stefa

72

Dunauskait

Elz

73

Dunauskait

Jadvyga

74

Dunauskas

Povilas

75 Juozo Petro Juozo Vlado Kazimiero Kazimiero Kazimiero Kazimiero Jono Juozo Juozo Juozo Jono Jono Prano Juozo Juozo Beno Juozo Kazio 1913 1939 1900 1943 1937 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1941-06-14 1888 1948-05-22 1908 1948-05-22 1943 1948-05-22 1936 1948-05-22 1957-11-27 1958-06-26 1958-06-26 1957-11-27 1957-11-27 1957-11-27 Mir 1958-06-26 1947-06-15 1933 1948-05-22 1957-11-27 1931 1948-05-22 1957-11-12 Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Juciai Luok 1940 1948-05-22 1958-06-26 Juciai 1937 1948-05-22 1957-09-07 Smilgiai 1925 1948-05-22 1957-09-07 Smilgiai 1942 1948-05-22 1957-09-07 Smilgiai 1944 1948-05-22 1957-09-07 Smilgiai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR 1905 1948-05-22 1957-09-07 Smilgiai Krasnojarsko 1944 1949-03-25 1958-10-30 Luok Krasnojarsko 1921 1949-03-25 1958-10-30 Luok Krasnojarsko 1942 1949-03-25 1958-10-30 Luok Krasnojarsko Kozulkos Kozulkos Kozulkos Ingao Ingao Ingao Ingao Ingao Ilanskio

Dunauskien Juozo 1906 1948-05-22 1958-09-25 Jokai Krasnojarsko Rybinskio

Paulina

76

Galkantas

Jurgis

77

Galkantien

Juzefa

78

Galkantien

Eugenija

79

Garbenien

Stas

80

Garbenit

Danut

81

Garbenit

Rta

82

Garbenit

Stas

83

Garbenius

Alfonsas

84

Geait

Bron

85

Geait

Elena

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ilanskio Ilanskio Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ilanskio Syktyvkaras

86

Geait

Ona

87

Geait

Danut

88

Geas

Jonas

89

Geas

Jonas

90

Geas

Juozas

91

Geas

Juozas

92

Geas

Pranas

93

Geien

Ona

94

Geien

Kotryna

95

Gelgutas

Rimantas

96 Liudo Juozo Juozo Stasio Antano Broniaus Broniaus Alekso Alekso Igno Juozo Petro Antano Antano Juozo Lauro Leono Kosto Kosto Kosto 1939 1940 1930 1915 1888 1948-05-22 1941-06-14 1941-06-14 1941-06-14 1941-06-14 1883 1948-05-22 1924 1948-05-22 1890 1948-05-22 1902 1948-05-22 1958-07-04 1956-02-20 1957-11-22 1957-11-22 1957-11-22 Mir 1958-10-30 1960-02-20 1960-02-20 1904 1948-05-22 Mir 1895 1948-05-22 1955-12-02 1939 1948-05-22 1958-07-04 Luok Paliepiai Luok Luok Paliepiai Juciai Juciai Juciai Luok Luok Luok Luok 1933 1948-05-22 1958-07-04 Luok 1938 1951-10-02 1958-05-09 Spukaiiai 1935 1951-10-02 1958-05-09 Spukaiiai 1908 1951-10-02 Mir Spukaiiai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR 1878 1948-05-22 1956-10-02 Paatrija Krasnojarsko 1916 1948-05-22 1956-10-02 Paatrija Krasnojarsko 1908 1948-08-03 1956-10-02 Paatrija Krasnojarsko 1883 1948-05-22 1956-02-28 Luok Komijos ASSR Syktyvkaras

Gelgutien Antano 1914 1941-06-14 1958-06-21 Komijos ASSR Syktyvkaras

Magdalena

Luok

97

Gelgutien

Kotryna

98

Giradas

Leonas

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Uro Uro Uro Ninij Ingao Ninij Ingao Ilanskio Ninij Ingao Ninij Ingao Ilanskio Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Syktyvdinskio Syktyvdinskio Syktyvdinskio Syktyvdinskio

99

Giradas

Stasys

100

Giradas

Juozas

101

Gricius

Bronius

102

Gricius

Algimantas

103

Gricius

Vytautas

104

Grubliauskait

Jadvyga

105

Grubliauskait

Elena

106

Grubliauskait

Teodoro

107

Grubliauskas

Aleksas

108

Grubliauskien

Kristina

109

Grubliauskien

Ona

110

Gruait

Zos

111

Gruas

Antanas

112

Gruien

Zofija

113

Gudaviien

Emilija

114

Gudaviit

Eugenija

115

Gudaviit

Danut

116

Gudaviit

Meilut

117 Prano Prano Prano Juozo Jono Prano Liudviko Tomo Jono Kazio Prano Prano Alekso Alekso Alekso Alekso Alekso Danieliaus Noberto 1908 1915 1942 1940 1948-05-22 1948-05-22 1948-03-25 1948-05-22 1937 1948-05-22 1935 1948-05-22 1933 1948-05-22 1941 1948-01-03 1956-08-13 1957-10-23 1957-11-21 1957-10-23 1957-10-23 1957-10-23 1958-10-11 Mir 1916 1948-01-03 1956-08-13 1924 1951-10-02 1957-08-12 1896 1948-05-22 1956 Juciai Smilgiai Barvydiai Barvydiai Miikai Miikai Miikai Miikai Miikai ylikiai Miikai 1934 1948-05-22 1956 Juciai 1919 1948-05-22 1958-07-10 aduvnai 1906 1948-05-22 1958-07-10 aduvnai 1943 1945-07-24 Neinoma Smilgiai 1875 1945-07-24 Mir Smilgiai Komijos ASSR Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Tomsko Tomsko Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1888 1951-09-20 Mir Irkutsko Petraiiai 1931 1951-09-20 1959-08-14 Petraiiai Irkutsko Bratsko Bratsko Peiorsko Peiorsko 1923 1951-09-20 1959-08-14 Petraiiai Irkutsko Bratsko

Gudaviius Boleslovo 1899 1941-06-14 1960-02-20 Komijos ASSR

Kostas

Luok

Syktyvdinskio

118

Gutkauskas

Pranas

119

Gutkauskas

Zigmas

120

Gutkauskien

Domicel

121

Jaceneviien

Ieva

122

Jaceneviius

Jonas

123

Jagminas

Pranas

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Tomsko Tomsko Tomsko Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Bolaja Murtos Ninij Ingao

124

Jagminien

Elbieta

125

Jankauskait

Petronl

126

Jankauskien

Joana

127

Jazdauskis

Danielius

128

Jocien

Marija

129

Jocit

Jadvyga

130

Jogminait

Eugenija

131

Jogminait

Danut

132

Jogminait

Ona

133

Jogminait

Ieva

134

Jogminait

Apolonija

135

Jogminait

Zofija

136

Jogminas

Aleksas

137 Jokbo 1877 1941 1917 1916 1937 1928 1935 1931 1896 1901 1890 1869 1920 1951 1950 1907 1951-10-02 1951-10-02 1951-10-02 1951-10-02 1948-05-22 1948-05-22 1945-07-24 1960-03-02 1960-02-19 Mir 1958-02-17 1958-02-17 1958-02-17 1958-02-17 1948-05-22 1956-02-27 1945-07-24 1958-06-12 Miikai Bargainiai Miikai Gerulik Gerulik Dulkinik Dulkinik Dulkinik Dulkinik 1945-07-24 1958-06-12 Miikai 1945-07-24 1959-11-23 Miikai 1945-07-24 1960-03-02 Miikai 1949-03-25 1958-06-24 Spukaiiai Krasnojarsko Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Krasnojarsko Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1949-03-25 1958-06-24 Spukaiiai Krasnojarsko 1949-03-25 1958-06-24 Spukaiiai Krasnojarsko 1949-03-25 1958-10-11 ylikiai Krasnojarsko Prano Kazio Stasio Vlado Vlado Vlado Vlado Juozo Prano Kazio Prano Stasio Leono Leono Jono

Jogminien Vinco 1905 1948-05-22 1957-10-23 Miikai Krasnojarsko

Apolonija

Ninij Ingao Bolaja Murtos Kozulkos Kozulkos Kozulkos Troicko Peiorsko Troicko Peiorsko Troicko Peiorsko Troicko Peiorsko Ninij Ingao Troicko Peiorsko Ilanskio Ilanskio Uro Uro Uro Uro

138

Jogminien

Emilija

139

Jokubauskait

Zita

140

Jokubauskas

Pranas

141

Jokubauskien

Ona

142

Jonika

Viktoras

143

Jonika

Stasys

144

Jonikait

Adel

145

Jonikait

Petrut

146

Jonikas

Kazys

147

Jonikien

Stanislava

148

Juchneviien

Marcel

149

Juchneviius

Anzelmas

150

Kasparaviien

Leonora

151

Kasparaviius

Danielius

152

Kasparaviius

Jonas

153

Kasparaviius

Leonas

154 Leono Igno Igno Juliaus Juozo Juozo Romo Vlado Vinco Romo Romo Juozo Antano Petro Jono Tomo Jono Alekso Alekso Alekso 1928 1931 1929 1893 1894 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1911 1948-05-22 1934 1948-05-22 1909 1951-10-02 1890 1948-05-22 1958-03-20 1958-07-03 1957-11-26 Mir 1957-11-26 1958-04-09 Mir Mir 1958-12-30 1885 1948-05-22 1958-03-20 1925 1948-05-22 1958-03-20 1904 1951-10-02 1958-07-03 Barvydiai Barvydiai Barvydiai Barvydiai Barvydiai Viekneliai Viekneliai Viekneliai iograkalnis iograkalnis iograkalnis iograkalnis 1948 1951-10-02 1958-07-03 Barvydiai 1928 1948-05-22 1956-02-28 Barvydiai 1924 1948-01-03 1958-07-10 Paatrija Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1931 1948-01-03 1958-07-10 Paatrija Tomsko 1888 1948-01-03 1958-07-10 Paatrija Tomsko 1942 1951-10-02 1958-07-03 Barvydiai Krasnojarsko 1937 1951-10-02 1958-07-03 Barvydiai Krasnojarsko Uro Uro Tomsko Tomsko Tomsko 1922 1949-03-28 1957-07-11 Luok Kustasnajaus Neinoma

Kelpas

Kostas

Kosto

1945

1949-03-28

1957-07-11

Luok Kustasnajaus Neinoma

155

Kelpien

Stas

156

Kiaurakis

Justinas

157

Kiaurakyt

Aldona

158

Kirlien

Ona

159

Kirlys

Matas

160

Kirlyt

Elena

161

Kondrotait

Konstancija

Ninij Ingao Uro Uro Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Uro Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao

162

Kondrotas

Vladas

163

Kondrotas

Vladas

164

Kondrotas

Pranas

165

Kondrotas

Romas

166

Kondrotien

Zuzana

167

Kondrotien

Zofija

168

Korsakas

Petras

169

Korsakas

Petras

170

Korsakien

Elena

171

Kuizinien

Marijona

172

Kuizinas

Albinas

173

Kuizinas

Adolfas

174

Kuizinait

Elena

175 Igno Antano Vinco Prano Kazimiero Domo Kazimiero Kazimiero Kazimiero Jono Jono Jono Prano Stepono Jono Jono Jono Jono Jono 1936 1933 1932 1930 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1940 1948-05-22 1901 1948-05-22 1893 1949-03-25 1922 1951-10-02 1956-04-19 1956-05-31 1957-12-17 1957-12-17 1957-12-17 1957-12-17 1957-12-17 1957-12-17 1930 1951-10-02 1956-07-15 1885 1951-10-02 1956-07-15 1942 1951-09-20 Mir Smilgiai Patumaliai Patumaliai Patumaliai Viekneliai Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn Skruzdyn 1938 1951-09-20 Mir Smilgiai 1933 1951-09-20 1957-06-20 Smilgiai 1892 1951-09-20 1957-04-11 Smilgiai 1935 1951-09-20 Mir Smilgiai Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1875 1948-05-22 Mir Stygariai Krasnojarsko 1887 1948-05-22 Mir Stygariai Krasnojarsko 1927 1948-05-22 Mir Stygariai Krasnojarsko 1929 1949-03-25 1956-05-28 Genteniai Irkutsko Bodaibo Ilanskio Ilanskio Ilanskio Tyrets Tyrets Irkutskas Tyrets Tyrets Balachtos Balachtos Balachtos Sajanskio

Kybartien Onos 1883 1949-03-25 1957-11-04 Genteniai Krasnojarsko Kozulkos

Marijona

176

KybartienAndriukait

Aniceta

177

Leipait

Marcel

178

Leipien

Urul

179

Leipus

Antanas

180

Leonaviit

Stanislava

181

Leonaviius

Kazimieras

182

Leonaviius

Kazimieras

183

Leonaviius

Zigmantas

184

Leonaviius

Antanas

185

Lileikis

Jonas

186

Lileikis

Albertas

187

Lileikis

Prancikus

188

Lukien

Julija

189

Mendelien

Juzefa

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao

190

Mendelis

Justinas

191

Mendelis

Antanas

192

Mendelyt

Juzefa

193

Mendelyt

Adolfina

194

Mendelyt

Elena

195 Juliaus Juliaus Jono Igno Jokbo 1941 1914 1949 1928 1938 1911 1900 1936 1930 1900 1881 1914 1923 1943 1948 1945 1953? 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-01-03 1948-01-03 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1957-08-16 1957-08-16 1957-08-16 Mir 1964-06-04 1960-02-20 1960-02-22 1960-02-22 1960-02-22 1951-09-20 1960-02-12 1948-05-22 1956-10-02 1951-09-20 1960-02-12 ilai Paatrija ilai Luok Luok Luok Kikelvieiai Kikelvieiai Kikelvieiai Ptrikiai Ptrikiai Ptrikiai 1951-09-20 1957-08-09 ilai 1951-09-20 1957-08-09 ilai 1948-05-22 1957-11-11 Dirvonnai 1948-05-22 1957-11-11 Beno Stasio Juozo Juozo Juozo Leono Jono Jono Prano Stasio Antano Antano Vaclovo Vaclovo Vaclovo Dirvonnai Krasnojarsko Krasnojarsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Krasnojarsko Irkutsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Tomsko Tomsko Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1910 1948-05-22 1957-11-11 Dirvonnai Krasnojarsko 1898 1941-06-14 1958-06-18 Luok Komijos ASSR 1928 1941-06-14 1958-06-18 Luok Komijos ASSR 1929 1941-06-14 1947-07-01 Luok Komijos ASSR Syktyvkaras Syktyvkaras Syktyvkaras

Mendelyt Jono 1928 1948-05-22 Krasnojarsko

Genovait

Mir

Skruzdyn

Ninij Ingao

196

Mikalauskait

Graina

197

Mikalauskas

Tomas

198

Mikalauskien

Elena

199

Mikolauskas

Jokbas

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Taieto Taieto Taieto Ninij Ingao Taieto Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Tomsko Tomsko Tomsko Ilanskio Ilanskio Ilanskio

200

Mikolauskas

Petras

201

Mikolauskien

Bron

202

Mikuiauskait

Stas

203

Mikuiauskait

Apolonija

204

Mikuiauskas

Bronius

205

Mikuiauskien

Ona

206

Mikuiauskien

Aleksandra

207

Mironait

Danut

208

Mironait

Elena

209

Mironien

Stas

210

Najulien

Domicel

211

Najulis

Jonas

212

Najulyt

Bron

213

Navickait

Danut

214

Navickait

Ona

215

Navickait

Adolfina

216 Leono Adolfo Vinco Igno Jono Juozo Leono Leono Petro Mato Juliaus 1924 1941-06-14 1956-02-28 1933 1948-05-22 1958-04-18 1884 1948-05-22 Mir Jonaiiai Viekneliai Luok 1927 1948-01-03 Mir Petraiiai 1923 1948-01-03 1956-01-17 Petraiiai 1886 1948-05-22 Neinoma Jonaiiai 1921 1948-01-03 1958-02-24 Petraiiai Tomsko Krasnojarsko Tomsko Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR 1913 1948-05-22 Mir Krasnojarsko Jonaiiai 1947 1949-03-25 1960-02-03 Smilgiai Magadano 1926 1949-03-25 1960-02-03 Smilgiai Magadano 1918 1948-05-22 1960-02-22 Ptrikiai Krasnojarsko Ilanskio Magadanas Magadanas

Navickas

Vaclovas

Jono

1910

1948-05-22

1960-02-22

Ptrikiai Krasnojarsko Ilanskio

217

Navickien

Viktorija

218

Norkien

Bron

219

Norkus

Edmontas

220

Paulauskait

Eugenija

Ninij Ingao Tomsko Ninij Ingao Tomsko Tomsko Ninij Ingao Uro Syktyvkaras

221

Paulauskait

Adel

222

Paulauskas

Ignas

223

Paulauskas

Adomas

224

Paulauskas

Leonas

225

Paulauskien

Veronika

226

Pelenyt

Jadvyga

227

Petkeviien Kvedarien Juozo Vinco Vladislovo Jono Petro Juozo Zigmo 1937 1916 1923 1889 1948-05-22 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1936 1948-05-22 1911 1948-05-22 1909 1948-05-22 1958-07-07 1958-07-07 1958-07-07 1957-11-11 1956-06-25 1957-09-06 1957-09-06

Gen

228

Plonien

Stanislava

Petraiiai Petraiiai Petraiiai Dirvonnai Juciai Ginteniai Ginteniai

Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Bolaja Murtos Kozulkos Kozulkos

229

Plonis

Vladislovas

230

Plonyt

Julija Olimpija

231

Poplauskien

Aleksandra

232

Pokus

Adolfas

233

Puien

Adel

234

Puit

Irena

235 Zigmo Zigmo Zigmo Jono Benedikto Kazio Juozo Jono Jono Jono Jono Juozo Antano Felikso Lauryno Antano Antano Stasio Alekso Antano 1923 1876 1948 1928 1893 1945-06-21 1945-06-21 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1897 1945-06-21 1933 1948-05-22 1934 1948-05-22 1892 1948-05-22 1957-08-20 1957-08-20 1957-08-20 Mir 1955-10-24 1955-10-24 1958-06-15 1958-06-15 Mir 1945 1948-05-22 1957-04-18 1939 1948-05-22 1957-04-18 1942 1948-05-22 1957-04-18 Smilgiai Smilgiai Smilgiai ilai ilai ilai Mataiiai Mataiiai Mataiiai Naujikai Naujikai ylikiai 1940 1948-05-22 1957-04-18 Smilgiai 1903 1948-05-22 1957-04-18 Smilgiai 1918 1948-05-22 1957-04-18 Smilgiai 1872 1949-03-25 1957-07-24 Jonaiiai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1873 1949-03-25 1957-07-24 Jonaiiai Krasnojarsko 1930 1949-03-25 1957-09-06 Ginteniai Krasnojarsko 1932 1949-03-25 1957-09-06 Ginteniai Krasnojarsko 1931 1949-03-25 1957-09-06 Ginteniai Krasnojarsko Kozulkos Kozulkos Kozulkos

Puius Zigmo 1934 1949-03-25 1957-09-06 Ginteniai Krasnojarsko Kozulkos

Jonas

236

Puius

Marijonas

237

Puius

Valerijonas

238

Puius

Albertas

239

Radaviien

Paulina

ernogorskas ernogorskas Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Kovos Kovos Kovos Bolaja Murtos Bolaja Murtos Neinoma

240

Radaviius

Teodoras

241

Raudien

Eugenija

242

Raudys

Jonas

243

Raudys

Jonas

244

Raudyt

Dan

245

Raudyt

Vanda

246

Raudyt

Eugenija

247

Rekaien

Izabel Irena

248

Rekaius

Justinas

249

Rekaius

Justinas

250

Rimeikien

Tereza

251

Rimeikis

Antanas

252

Rimeikyt

Zofija

253

Rudokait

Nijol

254

Rudokien

Stanislava

255

Rusteika

Aleksas

256 Alekso Alekso Juozo Prano Vinco Vinco Prano Tomo Arnoldo Alekso Petro Petro Petro Felikso Felikso Felikso Felikso Antano Felikso Adomo 1914 1931 1885 1941 1939 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1947 1949-03-25 1933 1949-03-25 1932 1948-05-22 1937 1948-05-22 1960-02-25 1960-02-25 1957-05-07 1957-12-18 1957-12-18 1957-12-18 1957-12-18 1957-12-18 1957-05-07 1939 1948-05-22 1960-02-25 1907 1948-05-22 1960-02-25 1902 1948-05-22 1958-06-30 Skruzdyn Smilgiai Smilgiai Smilgiai Smilgiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai Petraiiai 1921 1945-06-16 1947-06-11 Gudik 1889 1945-06-16 1947-06-11 Gudik 1941 1945-06-16 1947-06-11 Gudik 1944 1945-06-16 1947-06-11 Gudik 1885 1945-07-24 1955-06-06 Gudik Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1906 1949-03-25 1958-06-21 ylikiai Krasnojarsko 1930 1949-03-25 1957-01-27 ylikiai Krasnojarsko 1938 1949-03-25 1958-06-21 ylikiai Krasnojarsko Neinoma Sajanskio Sajanskio Kovos Kovos Kovos Kovos Kovos

Rusteika

Antanas

Alekso

1942

1949-03-25

1958-06-21

ylikiai

Krasnojarsko

Neinoma

257

Rusteika

Juozas

258

Rusteikait

Val

259

Rusteikien

Liudvika

260

Savickas

Vaclovas

261

Savickas

Vaidutis

262

Savickas

Albinas

263

Savickien

Viktorija

264

Savickien

Marijona

265

Silickien

Adel

Krasnojarskas Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Bolaja Murtos Bolaja Murtos Bolaja Murtos Bolaja Murtos Bolaja Murtos Bolaja Murtos Bolaja Murtos

266

Slabaeviien

Kaz

267

Slabaeviit

Regina

268

Slabaeviius

Antanas

269

Slabaeviius

Jonas

270

Sprindiukait

Irena

271

Sprindiukas

Danielius

272

Sprindiukas

Antanas

273

Sprindiukas

Pranas

274

Sprindiukas

Feliksas

275

Sprindiukas

Feliksas

276

Sprindiukien

Adel

277 Bonifaco Vlado Juozo Juozo Juozo Stasio Juozo Valerijono Juozo Povilo Boleslovo Boleslovo Boleslovo Boleslovo Boleslovo Boleslovo Juozo Juozo Felikso 1908 1895 1911 1943 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1951-10-02 1938 1948-05-22 1940 1948-05-22 1946 1948-05-22 1946 1948-05-22 1959-09-06 1959-09-06 1959-09-06 1959-09-06 1959-09-06 1957-08-20 1956-02-27 1958-02-04 1944 1948-05-22 1959-09-06 1912 1948-05-22 1959-09-06 1880 1948-05-22 1957-04-22 Juciai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai ilai ilai Venckikiai 1867 1948-05-22 Mir Juciai 1941 1951-10-02 1958-06-21 Rapaliai 1913 1951-10-02 1958-06-21 Rapaliai 1942 1951-10-02 1958-06-21 Rapaliai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Irkutsko 1950 1951-10-02 1958-06-21 Rapaliai Krasnojarsko 1913 1951-10-02 1958-06-21 Rapaliai Krasnojarsko 1929 1948-05-22 1957-09-17 Ginteniai Krasnojarsko 1892 1948-05-22 Mir Ginteniai Krasnojarsko

Srutien Antano 1903 1948-05-22 1957-09-17 Ginteniai Krasnojarsko

Juzefa

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Krasnoturansko Krasnoturansko Krasnoturansko Krasnoturansko Krasnoturansko Ninij Ingao Ninij Ingao Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Ninij Ingao Ninij Ingao Bratsko

278

Srutys

Vladas

279

Srutyt

Vanda

280

Stanien

Vincenta

281

Stanys

Juozas

282

Stanys

Algirdas

283

Stanys

Juozas

284

Stanyt

Vanda

285

Staimas

Antanas

286

Staimien

Domicel

287

Stasiulien

Stanislava

288

Stasiulis

Pranas

289

Stasiulyt

Nast

290

Stasiulyt

Eugenija

291

Stasiulyt

Gen

292

Stasiulyt

Elena

293

Stasiulyt

Ona

294

Steponaviien

Stas

295

Steponaviius

Juozas

296

Streckien

Adolfina

297 Vaclovo Kazimiero Stasio Stasio Vaclovo Vaclovo Vaclovo Vaclovo Jono Tomo Prano Tomo Jono Domo Prano Alekso Alekso Alekso Alekso Vinco 1887 1939 1945 1942 1948 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1915 1948-05-22 1873 1948-05-22 1918 1948-05-22 1922 1941-06-14 1956-01-28 1960-03-04 1960-03-04 1960-03-04 1960-03-04 1960-03-04 1960-03-04 1960-03-04 1957-08-07 1902 1941-06-14 Neinoma 1888 1948-05-22 Mir 1888 1948-05-22 Mir ylakiai ylakiai Luok Luok Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Rdupiai Ginteniai 1943 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai 1946 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai 1951 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai 1947 1951-10-02 1956-04-09 Venckikiai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1938 1951-09-20 1958-02-04 Venckikiai Irkutsko 1945 1951-09-20 1958-02-04 Venckikiai Irkutsko 1917 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai Krasnojarsko Uro Bratsko Bratsko Uro Uro Uro Uro 1949 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai Krasnojarsko Uro

Streckien Kazimiero 1920 1951-10-02 1956-04-29 Venckikiai Krasnojarsko

Ieva

Uro

298

Streckis

Jonas

299

Streckis

Vaclovas

300

Streckyt

Zinaida

301

Streckyt

Vita

302

Streckyt

Valerija

303

Streckyt

Stanislava

304

Streckyt

Elena

305

Streckyt

Genovait

306

Sudarien

Julija

Ninij Ingao Ninij Ingao Neinoma Syktyvkaras Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Dzerinskojs

307

Sudaris

Kostas

308

Sudintas

Aleksandras

309

Sudintien

Vanda

310

arutien

Stas

311

arutien

Izabel

312

arutis

Aleksas

313

arutis

Jonas

314

arutis

Pranas

315

arutyt

Danut

316

arutyt

Izabel

317

iaudkulien

Petronl

318 Antano Juozo Antano Stasio Stasio Stasio Stasio Juozo Juozo Petro Vinco Domo Prano Antano Adomo
Aleksandro

iaudkulien Zigmo 1945 1907 1942 1937 1942 1935 1949 1904 1915 1917 1917 1892 1882 1925 1912 1936 1923 1866 1900 1901 1949-03-25 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-08-03 1949-03-25 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1960-03-09 1960-03-09 1960-03-09 1958-03-12 1958-03-12 1948-08-13 Mir Mir 1957-08-14 1948-01-03 1958-02-24 1948-01-03 1958-02-24 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai Petraiiai Petraiiai Kiniuliai Kiniuliai Kiniuliai Upyna Upyna Paatrija aduvnai aduvnai aduvnai 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Tomsko Tomsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1951-10-02 1958-05-16 aduvnai Krasnojarsko 1948-05-22 1957-08-07 Ginteniai Krasnojarsko 1948-05-22 1957-08-07 Ginteniai Krasnojarsko 1948-05-22 1957-08-07 Ginteniai Krasnojarsko 1920 1948-05-22 1957-08-07 Ginteniai Krasnojarsko

Zos

Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs Uro Uro Uro Uro Uro Uro Tomsko Tomsko Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Bolaja Murtos Bolaja Murtos Tinsko Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao

319

iaudkulis

Romualdas

320

iaudkulis

Antanas

321

iaudkulyt

Danut

322

iuait

Elena

323

iuait

Petron

324

iuas

Stasys

325

iuas

Adolfas

326

iuas

Stasys

327

iuien

Adolfina

328

uas

Jonas

329

uien

Stas

330

Vaikien

Petronl

331

Vaikus

Antanas

332

Vaikut

Vinc

333

Vaiien

Zofija

334 Juozapo Prano Mato Mato

Vaiyt

Gen

335

Vaitkeviien

Elbieta

336

Vaitkus

Matas

337

Vaitkus

Antanas

338

Vaitkus

Aleksas

339 Mato Mykolo Arnoldo Prano Povilo Prano Jono Antano Juozo Stasio Prano Prano Prano Stasio Petro Prano Petro Fiodoro Nikodemo Antano 1933 1906 1914 1939 1898 1950-11-01 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1948-05-22 1937 1948-05-22 1904 1948-05-22 1938 1948-05-22 1944 1948-05-22 1960-03-10 1960-03-10 1957-08-30 1957-08-30 1957-08-30 1957-08-30 1958-01-17 1958-01-17 1958-01-17 1941 1948-05-22 1960-03-10 1945 1949-03-25 1958-06-25 Juciai Juciai Juciai Juciai aduvnai aduvnai aduvnai aduvnai Kaunatava Kaunatava Kaunatava 1926 1949-03-25 1958-06-25 Juciai 1916 1948-05-22 1960-03-10 Juciai 1924 1948-05-22 1958-06-11 Baltakik 1908 1948-05-22 1958-06-11 Baltakik 1945 1948-05-22 1958-06-11 Baltakik Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1899 1948-05-22 1956-06-26 Kaunatava Krasnojarsko 1900 1948-05-22 1958-06-30 Skruzdyn Krasnojarsko 1868 1948-05-22 Mir Krasnojarsko Skruzdyn 1908 1948-05-22 1956-06-22 aduvnai Krasnojarsko

Vaitkus

Petras

Mato

1906

1948-05-22

Mir Krasnojarsko

aduvnai

Ninij Ingao Ninij Ingao Krasnojarskas Krasnojarskas Ilanskio Ilanskio Ilanskio Ilanskio Ninij Ingao Bolaja Murtos Bolaja Murtos Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Dzerinskojs Dzerinskojs Dzerinskojs

340

Vaitkut

Juzefa

341

Valantinaviien

Ona

342

Valantinaviius

Vladas

343

Valiulien

Zofija

344

Vasiliauskas

Albinas

345

Vasiliauskas

Povilas

346

Vasiliauskien

Kazimiera

347

Viktoraviien

Liucija

348

Viktoraviien

Stefanija

349

Viktoraviit

Kazimiera

350

Viktoraviit

Vanda

351

Viktoraviius

Albinas

352

Viktoraviius

Bronislovas

353

Vitkien

Stas

354

Vitkus

Petras

355

Vitkus

Petras

356

Vitkut

Jadvyga

357

Jermontaviien

Olga

358

Jermontaviit

Olga

359

Jermontaviius

Nikodemas

360 Stasio Stasio Stasio Igno Jono Jono Valiaus Kleopo Kleopo Kleopo Kosto Kosto Igno Jono Juozo Juozo Jono Juozo Jono Antano 1922 1926 1896 1900 1921 1949-03-25 1949-03-25 1949-03-25 1948-05-22 1948-05-22 1933 1949-03-25 1872 1941-06-14 1911 1941-06-14 Neinoma 1942-01-04 1957-07-24 1957-07-24 1957-07-24 1957-07-24 1959-10-25 1959-10-25 1906 1948-05-22 1958-05-22 1931 1945-07-24 1957-09-02 1923 1948-05-22 1958-06-28 1916 1948-05-22 1958-06-28 Kaunatava Kaunatava Kaunatava Kaunatava Pavirvyt Pavirvyt Kirkliai Kirkliai Kirkliai Kirkliai Pakalnikiai Pakalnikiai 1912 1948-05-22 1958-06-28 Kaunatava 1946 1948-05-22 1958-06-28 Kaunatava 1880 1948-05-22 1958-06-28 Kaunatava 1921 1948-05-22 1958-06-28 Kaunatava Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Komijos ASSR Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1908 1941-06-14 1958-06-19 Kaunatava Komijos ASSR 1934 1941-06-14 1958-06-19 Kaunatava Komijos ASSR 1932 1941-06-14 1958-06-19 Kaunatava Komijos ASSR 1930 1941-06-14 1958-06-19 Kaunatava Komijos ASSR Syktyvkaras Syktyvkaras Syktyvkaras Syktyvkaras Ingao Ingao Ingao

Jermontaviius Nikodemo 1931 1948-05-22 1958-01-17 Kaunatava Krasnojarsko

Antanas

Dzerinskojs

361

Kaupait

Danguol

362

Kaupas

Etas

363

Kaupas

Sigitas

364

Kaupien

Ona

365

Kryien

Ona

366

Kryien

Paulina

367

Kryit

Zita

368

Kryit

Stas

Ninij Ingao Ingao Ingao Boguian Ninij Ingao Syktyvkaras Reiot Kozulkos Kozulkos Kozulkos Kozulkos Ninij Ingao Ninij Ingao

369

Kryius

eslovas

370

Kryius

Valius

371

Rumbutis

Kostas

372

Sudaris

Kazys

373

Bociarskait

Irena

374

Bociarskas

Liubomiras

375

Dambrauskait

Jadvyga

376

Dambrauskait

Ona

377

Dambrauskas

Juozas

378

Dambrauskien

Ona

379

Rupeikien

Bron

380

Rupeikis

Pranas

381 Povilo Povilo Povilo Povilo Igno Povilo Povilo Alekso Juozo Juozo Benedikto Benedikto Benedikto Benedikto Kazio Stasio Felikso Stasio Augustino Augustino 1951 1948 1940 1892 1942 1951-09-20 1948-05-22 1951-09-20 1951-09-20 1951-09-20 1917 1951-09-20 1947 1951-09-20 1938 1951-09-20 1936 1951-09-20 1957-05-24 1957-05-24 1957-05-24 1956-06-02 1956-06-02 1957-05-17 1956-06-02 1958-06-25 1958-06-25 1949 1951-09-20 1957-05-24 1912 1951-09-20 1957-05-24 1916 1951-09-20 1958-11-24 Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Pakalnikiai Kirkliai Kirkliai 1912 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai 1940 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai 1937 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko Krasnojarsko Irkutsko Irkutsko Irkutsko 1910 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko 1951 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko 1949 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko 1944 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko Bratsko 1942 1951-09-20 1958-04-26 Pakalnikiai Irkutsko Bratsko

tikelien Petro 1914 1951-09-20 1958-06-25 Kirkliai Irkutsko Bratsko

Bronislava

382

Geait

Teres

383

Geait

Elena

384

Geait

Vanda

385

Geait

Ada

386

Geas

Povilas

387

Geas

Aleksas

388

Geas

Povilas

389

Geien

Julija

390

Kairien

Bronislava

391

Kairys

Benediktas

392

Kairys

Algirdas

393

Kairyt

Zos

394

Kairyt

Irena Justina

395

Kairyt

Stefanija

396

Rikien

Barbora

397

Rikut

Stas

398

Martinkien

Morta

Ninij Ingao Bratsko Bratsko Bratsko

399

Rikut

Danut

400

tikelis

Juozas

401

tikelis

Vytautas

402 Augustino Augustino Juozo Juozo Apolinaro Juozo Prano 1909 1948-05-22 1958-04-07 Pavirvyt 1935 1948-05-22 1958-04-07 Pavirvyt 1906 1948-05-22 1958-04-07 Pavirvyt Krasnojarsko Krasnojarsko Krasnojarsko 1937 1948-05-22 1958-04-07 Pavirvyt Krasnojarsko 1938 1948-05-22 1958-04-07 Pavirvyt Krasnojarsko 1946 1951-09-20 1958-06-25 Kirkliai Irkutsko Bratsko 1943 1951-09-20 1958-06-25 Kirkliai Irkutsko Bratsko

tikelis

Augustinas

Onos

1920

1951-09-20

1958-06-25

Kirkliai

Irkutsko

Bratsko

403

tikelyt

Gen

404

tikelyt

Stefanija

405

Viktoraviit

Elena

Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao Ninij Ingao

406

Viktoraviius

Jonas

407

Viktoraviius

Juozas

408

Viktoraviius

Justinas

409

Viktoraviien

Stas

Pastabos. sra traukti dabartins Teli rajono Luoks seninijos kaimai, taip pat buvusio Luoks valsiaus dabartini Teli rajono Upynos ir Vievn seninij atskiri kaimai. Tiktina, kad itremt asmen buvo daugiau nei figruoja iame srae. Tremties dokumentuose ufiksuoti ne visi su tvais itremti vaikai. Kai kurie mons savo noru ivyko pas itremtus artimuosius, pavyzdiui, Dambrauskai i Luoks. I Luoks itremti 28 mons. Vyriausias i Luoks vls. itremtas - Matas Vaitkus (g. 1866 m.) i aduvn k., jam 1948 m. itrmimo metu buvo 82 m., mir tremtyje. Bta atvej, kai su tvais itremti k tik gim vaikai, buvo atvejis, kai kdikis gim tremties vagone. 1941 m. itremta 20 asmen. Tremtyje mir 39 asmenys. Tiktina, kad i tikrj tremtyje mirusi buvo daugiau.

altinis. Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), LGGRT centro duomenys. Pareng Gintaras idlauskas

PO 60 MET VL PRISIMINTA Vanag stovyklos prie Plateli eero 60-meiui paymti Plungs rajono LPKTS, LPKS skyriai organizavo vent. Suvaiavo buv LLA nariai, partizanai, j gimins, politiniai kaliniai, tremtiniai, sujo vietos gyventojai. vent parm Krato apsaugos ministerija. Dalyvavo Lietuvos karo akademijos, Kauno gulos karinink ramovs, Alytaus, Klaipdos, KASP Teli gul karikiai, gen. P. Plechaviiaus Vietins rinktins kariai, auliai. Atvyko Teli apskrities Virininko administracijos atstovas, Plungs rajono savivaldybs tarybos, LR Seimo nariai bei kiti pareignai. Giedojo politini kalini ir tremtini choras Tvyns ilgesys. Plateli klebonas kun. Antanas Gylys aukojo v. Miias u uvusiuosius dl tvyns. Dalyviams didel spd paliko kari rikiuot, orkestras, salv ir vais kareivika koe. Graus buvo Gondingos kolektyvo koncertas prie Plateli eero. Svarbiausiu vents akcentu tapo paminklas Lietuvos laisvs armijai. Dar 2004 met pradioje Plateli senino kabinete buvo svarstyta, koks jis turi bti. Tarsi seninas Antanas Kritupas, rmjas Albinas Klimas, skulptorius Antanas Vakys bei iniciatorius ir usakovas Vytautas Urbikas. Skulptorius A.Vakys sukr projekt, kur pats ir gyvendino. Pavelgus i akmens tayt paminkl, vis pirma krenta akis senovs karygio gra. Kuo ji siejasi su LLA, veikusia XX amiaus viduryje? Senovs karygys tai istorinis lietuvi kov u laisv simbolis. Juk ir LLA krjai leido laikrat Laisvs karygys. Paminkle ikalta sentencija: Lietuvi kova dl Laisvs amina. Datos 1941-1944-1953 ymi LLA veiklos chronologinius rmus. 1941-ieji reikia krimsi ir pogrindins veiklos pradi, 1944-ieji yra dviej okupacij riba, yminti ir LLA kovos nauj etap ginkluot kov, pasibaigusi 1953 metais. Paminklo viruje esantis Vytis simbolizuoja nepriklausom Lietuvos valstybingum, kurio atkrimas buvo svarbiausias LLA tikslas. Kuriant ir statant paminkl, pagrindinis vaidmuo teko skulptoriui A.Vakiui ir rmjui emaitijos verslininkui A. Klimui. Vytautas URBIKAS, LLA minjimo organizacins grups narys

332

Monsinjoras A. Svarinskas Plateliuose ventina LLA vliav

Prie LLA desantiniko J. Bazdos-Klevo kapo 333

konferencija 2005 m. Kaune Karinink Ramov

334

LLA metin konferferencija

Prie LLA paminklo Plateliuose 2006 m.

335

2005-09-11 Pavirvyio Vasiliausk, LLA kari sodybos vietoje, Pavirvyio k. Luoks sen. Teli r. Fot.

336

Pavirvyio Vasiliausk, LLA kari sodybos vietoje, Pavirvyio k. Luoks sen. Fot. 2004-09-18

LLA rmj organizacijos sukrimo dalyviai Karinink ramovs rmuose Kaune. Fot. A. Bersneviius, 2005-04-09 337

Tik prajus penkiolikai nepriklausomybs met, 2005 m. balandio 9 d. LLA atsikr. T dien Kauno karinink ramovje vyko istorin konferencija LLA lietuvi tautin pasiprieinimo organizacija. Konferencijoje dalyvavo LLA kariai, partizanai, auliai ir pilieiai, neabejingi Lietuvos nepriklausomybei. Praneimus skait humanitarini moksl dr. A.Bubnys, istorikas K.Kasparas, Atkuriamojo Seimo nar Z. liyt ir kiti. Po konferencijos vyko Lietuvos laisvs armijos kari rmj sjungos steigiamasis susirinkimas. ios organizacijos atkrimo iniciatoriai buvo urnalo Laisvs kov archyvas bendradarbis Vytautas Urbikas (Kelm) ir verslininkas Albinas Klimas (Plung). Buvo priimti sjungos statai, irinkta valdyba ir kitos valdymo struktros. Dalyvavusieji vienbalsiai nutar, kad organizacijai turi vadovauti paskutinio emaii apygardos vado, LLA nario Vlado Montvydo dukra LLKS nar Irena Giedraitien. Pavaduotojais irinkti A.Klimas ir Donatas Abrutis (Plung). Lietuvos laisvs armijos kari rmj sjungos tikslai: 1. teisinti LLA vard Laisvs kov ir Lietuvos istorijoje. 2. aminti LLA atminim paminklais. 3. Rinkti mediag apie LLA veikl ir jos kovotojus. 4. Vykdyti vietjik veikl. 5. Siekti bendradarbiavimo su kitomis atsikrusiomis pasiprieinimo okupacijoms organizacijomis. organizacij su kariais rmjais susibr apie trisdeimt LLA nari veteran, jau skaiiuojani atuonis deimtmeius pragyvent met. Gegus 6 dien Plungs rajono Babrungn kaim, Elenos ir Albino Klim kaimo turizmo sodyb, kurioje registruota LLA sjungos bstin, i visos alies metin ataskaitin konferencij rinkosi ios atkurtos organizacijos nariai. alia plevsuojanios Lietuvos tautins vliavos garbingai ikelta LLA sjungos vliava. Nariams teikti organizacijos enkliukai ir kita atributika. Sueigos dalyviai padjo gli ir udeg vakutes ant LLA nario ltn. J.Barzdos-Klevo kapo, kuris uvo 1944 m. gruodio 14 d. Nuvyko Militarizmo muziej, esant Plateli mikuose, netoli buvusios vanag mokymo stovyklos. Susirinkimo metu aptarti organizaciniai klausimai. Svarstyta rengiamos knygos leidyba, organizacijos nansin padtis ir kiti svarbs klausimai. Svarstant 65 jubiliejaus minjimo viet ir scenarij, vienbalsiai buvo nutarta, jog tam tinkamiausia vieta Plateliuose, prie LLA paminklo. Ten visi ir buvo susirink rugpjio 19 dien. A. Irena GIEDRAITIEN, LLA sjungos pirminink 338

MONI, MINIM IOJE KNYGOJE, PAVARDS GYVENIMAS ATIDUOTAS TVYNEI Leonas Vilutis, g. 1920 04 11, Mykolas Vilutis, Elbieta Vilutyt Kauilien, Vincas Vilutis, Bronius alna, Ona Gimauskait Maceikien, V. ilnas, Kopylovas, Vrubliauskas, S Bagdonas, A. Norkeviius, L. Barkauskas, Leonas Prapuolenis, V. Rimknas, S. Radzeviius, P. Lukauskas, Kaupas, Venckus, Venckauskas, Abukeviius, Benediktas Kaletka, Kunigas Jurgutis, Klebonas Petras Liutkus, Kazys Veverskis, Antanaviius, J. Meius, Brendius, Derbutas, I. ulis, Budraitis, J. ukas, Daugirdas, A. Kakauskas, L. valkas, Algirdas Bielinis, P. Plechaviius, Vertelis, A. Eidimtas, M. Augutis, K. Blays, Jeronimas Bulka, J. Maknis ANTANAVIIAI Kazimieras Antanaviius, Saliamono, g.1908 m., Julija Lukoeviit Antanaviien, Povilas Antanaviius, Saliamono, g. 1916 m., Alfonsas Antanaviius, Saliamono (1921 09 082004 09 11), Marija Paulauskait Antanaviien, Prano (1922 07 282002 08 01), Saliamonas Antanaviius, Saliamono (18801943), Marija Roit Antanaviien, Vinco (1885 1942), Kasparas Malakauskas, Juozapo, g. 1904 m., Maryt Antanaviit Petroait, Gertrda Antanaviit Leilien, Genut Antanaviit (1923-1943 11 17), Nast Antanaviit Bernotien, Bernotas, Petras Antanaviius, Jonas Antanaviius (19151941 06 24), Antanas Antanaviius, g. 1918 m., Juozas Antanaviius, g. 1920 m., virzdonien, Kazimieras Beranskis, Liudvika Stonkut Beranskien, Andrijauskai, Sergejus Aleksandraviius, Kairaiiai (nuo Raseini), Piikai (i Plungs), Miniotai, Jagelaviius, Adomaiiai, Astrauskien, Galgogien, Marimai KAZIMIERAS BERANSKIS Kazimieras Beranskis, Teodoro (1899 06 051949), Liudvika Stonkut Beranskien (g. 1901), Joana Beranskyt Paulauskien (g. 1926 06 21), Bronius Paulauskas, Severina Nemra Beranskyt Saudargien (g. 1933 10 28), Kazimieras Antanaviius, Povilas Antanaviius, Marija Paulauskait 339

Antanaviien, Prano (1922 07 282002 08 01), Gertrda Paulauskait Leilien, Prano, Razma, Moniai, Kasparas Malakauskas, Vilhelmas Stombekas, Steponas Andrijauskas, Povilas Jurkaitis, Zubien, Kovalenka, Stanislovas Bedaukis, Kazimieras Stanys, Stasel Sauseryt, Pinikas Bernotas, Povilas Bernotas, imkus, ebrauskas, Pranas Raudys, Domicel akien, Maiuitien, Konstantinas akys, Leonas Razma, Kazimieras Valuis, Burlys, Modesta Burvyt, Povilas Petrauskas, Domicel akien, Stasys Stasiulis LLA EMAII LEGIONO VADAS J. SEMAKA Juozas Semaka, Jonas Semaka g. 1907 11 24, Elena Dambrauskait Semakien, Kazimieras Semaka, Bronius Semaka, Petras Semaka, Stasys Beniulis, L. Rajeckas, Vladas Montvydas, Adolfas Kubilius, arnas Jazdauskas, F. Vaoklis, V. Ruzgys, Z. Daulenskis ATRIJOS RINKTINS PRADIA Stasys Beniulis, g. 1920 m., Vladas Montvydas, Burnickis, arnas Jazdauskas, Albinas Stankus g. 1925m., Pranas Jenius g. 1917 m., Stasys esnauskis g. 1901 m., Albinas Avelis, g. 1908 m., Stasys Kairys, Domas Puplauskis g. 1915 m., Jonas Giradas, Stasys Jagminas, Juozas Bidva, Stasys Bidva, Vytautas Vasiliauskus, Justinas Vasiliauskas, Feliksas Sralgauskas, Antanas Rimeikis, Kazimiera Rimeikyt Stonien g. 1931 02 16, Virginija Rimeikyt Puplauskien g. 1923 m. LLA KARIO VLADO MONTVYDO KOV TAKAIS Irena Montvydait Giedraitien, Vladas Montvydas, Kazimiero, Elzbta Ralien, Vincenta Bielskyt Klovien, g. 1927 04 05, Stasys Beniulis, g. 1920 m., Simenkovai, Aleksejus Simenkovas, Saa Simenkovas, Antanaviiai, Lapinskai, Elena Bielskien, Stas Mikalauskien, Jurgis Urnieius, Kelpa, Zakarauskas, imkus, Petras Monkus, Juozas Karbauskis, Vladislovas Karbauskis

340

PARTIZAN TAKAS KLGRINDA Liudvikas Kivickis, Irena Montvydait Giedraitien, Vladas Montvydas, Kazimiero, Putriut, Vaclovas Ivanauskas, Antanas Liesis, Stasys Gedvila, Naujokas, Bronius Alza LLA ATRIJOS RINKTINS PARTIZAN RMJAI Janina Gedvilait Lauceviien, g. 1935 02 07, Stanislovas Lauceviius, Justinas Gedvilas, g. 1904 m., Ona Gedvilien, g. 1907 10 01, Adomas Gedvilas, Zos Gedvilait, Liudvikas Konius, Raimondas Bijeika, Petras Bartkus, Rekaiai, Bielskiai, eslovas Grybauskas, Povilas Bagdonas, Domininkas akinis, Antanas Kumlytis, Zigmas Skripka, Julius Vaivila, Paulauskai, Aleksandras Kubeckas, Daukantien, Feliksas iuelis, Jonas Parimskis, Benediktas Griktas, Lukoenka, Gaiutien PARTIZANO DIENORATIS Stanislovas Zigmas Lauceviius (1928 10 25 2000 06 05), Janina Lauceviien, Stanislovas Lauceviius, mir 1932 m., Elena iuktait Lauceviien (1895 1945 06 12), Lagutko, aulys Stanislovas, Houvaldas, Bron Houvaldien, Gabriel Vasiliauskien, Januu Vasiliauskas, Kristina Vasiliauskait, Buceviien, Adolna Pekauskait, Maryt Rekaien, Miliukovas, Budrien, Feodosija Bulikova, Hutmanov, Fritz Zigler, Volodia Blum, Erich Pautz, Reinhblod Fust, Olga Harwarth, Irma Schembek, Romas irantis, emaitis, Breitmayer, Meier, Seifert, Lukoinien, imulien, Danute imulyt, Berneckien, Jadvyga Berneckait, Markus, Aleksas Kubeckis, Daukantien, Zenonas Petrutis, Monika Petrauskien, Justina Jankauskien, Raimondas Bijeika, Aldut Aliauskait, Birut Aliauskait, Leonas Ivinskis, Vaclovas Ivinskis, eslovas Grybauskas, Pranas Griguola, Stas Griguolien, Pranas Jasikas, Jadvyga Jasikait, Edmundas Rekaius, Steponas Rekaius, Irena Bielozorait, Teodora Bartkut, Zoja Baginskait, Stasys Mockus, Zigmas Skripka, Dargaiovas, Antanas Kumlytis, Jonas Parimskis, Julius Vaivila, Jaronimas Jankauskas, Stanislovas Luinskis, Kryeviien, Bumblauskis, Kazimieras Grigaitis, Antanas Grigaitis, Grigaitien, Pranas Urbonas, Elis Vidmantas, Liudvikas 341

Konius, Steponas Baltiejus, Zupkus, Petreikis, Pranas Jankauskas, Pranas Juosikas, Bron Urbonait, Pranas Rikus, Bronius Rikus, Jonas Rikus, Jonuas, Sirutis, Mineika, Jonuas, Monika Petrauskien, Aleksas Kubickis, Elis Kuinskis, Ruvelis, Jonuaitis, Kazimieras Petreikis, Danis eimys, Stasys eimys, Juozas Venskus, Steponas Gustys, Kaminskis, Kaz Stuopelyt, Liudvikas Stuopelis, Kazimieras Stuopelis, Vincentas Stuopelis, Stanislovas Kuinskis, Gurkinas, Ignas sna, Petras Lileikis, Vladas Montvydas, Povilas Bagdonas, Kazimieras Bagdonas, Gotautas, Barauskis, Justinas Gedvilas, Adomas Gedvilas, Steponas Gedvilas, Janina Gedvilait, Rapalis, Vaclovas akinis, Domininkas akinis, Platakyt, Steponas Baltiejus, Stasys Burba, Benas Griktas, Juozas Juka, Ignas Gaginas, Danut Lukoinait Aliauskien JUOZAS GREIVYS-BIELSKIS IR RAIMONDAS BIJEIKA-MAELIS, KRUKIS Juozas Greivys (1928 04 19-1949 05 21), Leonas Kondrotas, g. 1884 07 17, Marija Kondrotait Osipova, g. 1931 07 17, Marijona Greivyt Kondrotien, g. 1905 m., Grigorijus Osipoviius, Antanas Greivys, Petras Greivys, Adolfas Greivys, Augustinaviius, Julijonu Juka, Adolfas Kondrotas, Juozas Stonys, Liudas Ginauskas, Vitkut, iaulys, Konstantinas Balvoius, Danielius Paakarnis, Platakien, Platakyt, Jonas Jankauskas, Stas Jankauskait, Blozneliai, Vilaviien, Petkeviius, Bagdonaviius, Vincas Bijeika, Antanina Bijeikien, Algirdas Bijeika, Raimondas Bijeika, Borisas Burzovas, Boleslovas Grabauskas, Kunigas Pukys, Klebonas Juozas Alauskas, Kazimieras Buivydas, Antanas Parimskis, Romualdas Jonuas, Vladas Bidva, Tamoauskas, Vincas Norkus, Domas Margis, Stas Stuopelien, Kostas Stuopelis, Edmundas Rekaius, Steponas Rekaius, Aleksandraviien, Genut Jazdauskait, Knays, Zigmas Tomkeviius, Jonas Jasinaviius, Petras Bartkus,Teodora Bartkut, Stasinien, Kazimieras Juozaitis, Stasinai, Baguai, Jonas Jasinaviius, Kazimieras Garbenius, Bron Garbeniut, Aleksandras Eidintas, Vaclovas Eidintas, eslovas Eidintas, Maonaviiai, Buivydai, Dambrauskai, Juozas Stonys, Stasys Paulauskas, Damba, Domas Baltrimas, Antanas Knikta, Ieva Belazorait, Darius Rekaius, Zigmas Lauceviius, Laurynas Navardauskas, Elena Rudaviit Jukneviien, Romas Lukoius, Maryt 342

Lukoien, Vida Mautyt epailien, Zeniauskai, Atuiai, Jainskien, Butvydien, Stulpinas, Juzefa Griguolien, Adomas Griguola, Antanas Griguola, Leonardas Zaveckis, Karolina Zaveckien, Juryt, Dobrovolskis, Laurinskait, Juozas Songaila, Vladas Geas, Cezaris Armalis, Eugenija Rupien, Regina Dobrovolskyt, Jurkus, Norvilas DANOS MONIKOS IR PETRO BALTUI LIKIMAI Dana Monika Butkeviit Baltutien (g. 1937 07 31), Petras Baltutis (g. 1922 12 01), Butkeviiai, Stonkai, Bron Stonkut, Monika Stonkut, Monika Butkeviit, Kaladiai, Zenonas Stonkus, Napoleonas Butknas, Elena Gudaviit, Jukneviien, Irena Belazarait, Adomas Baltrimas, Antanas Parimskis, Petras Bartkus, Teodora Bartkut, Zoja Mockien DEIMT MET PARTIZAN GRETOSE Povilas Bagdonas (1917 09 092002 03 06), Emilija Domut Bagdonien, Petras Bagdonas, Barbora imkut Bagdonien, Soja Bagdonait, g.1912 m., Emilija Bagdonait, g. 1915 m., Kazimieras Bagdonas, g. 1920 m., Urul Bagdonien, g. 1925 m., Barbora Bagdonait, g. 1925 m., Jonas Bagdonas, Pokus, epulis, Skumbinas, Augustinas, Skirvokas, Antanas Gustaitis, Alfonsas Masilinas, Juozas Gustys, Jonas elvys, Aleksandras Pocius, Stanislovas Ubys, Jonas Serva, Juka, Jonas Lileikis, Domininkas Lileikis, Barauskai, Antanas Vasiliauskas, Aleksas Pocius, Dobranskis, Stasiulis, Kunigas Alfonsas Svarinskas, Steponas Gudas, Jonas Rekaius, Steponas Rekaius, Vincas Rekaius, Liudas Rekaius (1920 - 1952-12-13), Kazimieras Rekaius, Liudas Lukauskas, Pranas Lukauskas, Vladas Montvydas, Stasys Beniulis, Benas Milaius, Julius Vaivila, Antanas Vaivila, Antanas Kumlytis, Vacys akinis, Stanislovas Lauceviius, Janina Gedvilait Lauceviien, Lauceviius, Platakyt, Platakis, Vaikus, Antanas Kazlauskas, Romualdas Jonuas, Alfredas Jonuas, Adomas Gedvilas, Blaiejus Vasiliauskas, Vytautas Vasiliauskas, Justinas Vasiliauskas, Antanas Vasiliauskas, Danielius Vasiliauskas, Boleslovas Vasiliauskas

343

LIKIMO IRONIJA Alfridas Dauginis, g. 1925 01 17, Petras Dauginis, g. 1897 m., Julijana Kojelyt Dauginien, g. 1900 m., Marijona Sireikait Dauginien, Julijonas Dauginis, Jonuas, Skirmantas, Butrimaitis, Jadvyga Vasiliauskait Andriukien, Jonas Andriuka (1916 1946), Danielius Vasiliauskas, Jonas Vasiliauskas, Boleslovas Vasiliauskas, Genovait Vasiliauskait niuktien, Kazimiera Lukauskait Vasiliauskien, Biskis, Norvaiai, Albertas Luinys, Zelba, Sirutis, Geas, Liudvikas Viktoraviius, Kazys Veverskis, Butrimaitis, Strimaitis, Stanislovas Mickeviius, Butrimas, Jonas Sprindys, Poceviius, Jonikas, Kazlauskien, Geas, Juozas Snarskis, Adolfas Liauksminas LLA KARIN MOKOMOJI STOVYKLA PLOKTINS MIKE Kazimieras Paulauskas, Petronel Stonien, Paulauskas, Juozas Zaboras, Juozas Barzda, Leandras Saltonas, Emilija Mikulskiene, Simonas Stonys, Gustavas uazelis Gulfjie, Jurgis Palis, Zita Trumpait Urbonien, Onut Palyt, Vincas Rupeika, Kaniava, Kaniavien, Mostien, Jonas Raguckas, Petras Razma, Matilda Emilija Poslovskait uazelien LLA DESANTININKUS NULEIDO NEUALUS IENALIO EER Kazys Vainauskas, Zoja Vainauskait, Kazimieras Vainauskas, Kazys Vainauskas, Juozas Barzda (1913-1944 12 14), Martinkien, Aleksandras esnauskis, Emilija Alseikait Mikulskien, Povilas Alseika, Jonas Petkeviius, Leandras Saltonas, Kazimieras Morkus, Stasys Gudaitis, Eleonora Ravickien, Filomena Barzdait Ratkeviien, Zuzana Jundulyt, Matilda Vainorait ebrauskien, Zigmas ebrauskas PARTIZAN RMJAI NIUNEV EIMA Vaclava Niunevait Liekien, g. 1928 11 05, Jurgis Niuneva, Pranas Liekis, Leandras Saltonas, Jonaitis, Stanislovas Bedaukis, Jarumbauskai, Aloyzas Valaniauskas, Matilta Vainorait ebrauskien, Zigmas ebrauskas, Serapinas, Paulauskai 344

PLUNGS R. UVUSI PARTIZAN UKASIMO VIETOS

Plungs miesto vyrduob (uvusi partizan ukasimo vieta) KAZYS ANTANAVIIUS-TAURAS, Saliamono. 35 m. buvs Lietuvos kariuomens kapitonas. LLA emaii apygardos vadas. PAULIUS ANTANAVIIUS, Saliamono (Kazio brolis). 32 m. buvs Lietuvos kariuomens leitenantas laknas. KASPARAS MALAKAUSKAS-BIMBA. 42 m. VILHELMAS TOMBECKAS-VILLI STEPAS ANDRIJAUSKAS partizan ryininkas. EDVARDAS BALSYS-MARALAS. g. 1915 m. MODESTAS BAGUCKIS-PUIS, Kazio, g. 1920 m. brio vadas. VYTAUTAS IMKUS-ARNAS, g. 1931 m. STANISLOVAS BEDAUGIS-SKIRGAILA. g. 1902 m. Alkos rinktins Alsdi brio vadas. STANISLAVA MIKLOVAIT, Domininko. g. 1932 m. KAZYS BEMETAUSKAS, Grigaliaus. g. 1927 m. JUOZAS VAIEKAUSKAS-PIRIUKAS, Juozo. g. 1930 m. Stalgo k. LIUDAS BUTKUS-JURGIS, RUBLIS, Liudo. g. 1919 m. MAMERTAS BUTKUS-RIMANTAS, UOLA. g. 1924 m.; VYTAUTAS VAIEKAUSKAS-UOLAS, Prano. g. 1925 m. brio vadas BRONISLAVA VENDELYT, Benedikto. g. 1930 m. LIUDAS CIRTAUTAS, Augusto. g. 1924 m. KAZYS RUSYS-MEILUTIS, Juozo, g. 1915 m. Plungs vls. Juodeiki k. TADAS RUPEIKA, Teodoro. g. 1881 m. Kuli vls. Vietovn k. AGN RUPEIKIEN, Juozo, g. 1988 m. Kuli vls. Vietovn k. partizan rmja. KAZIMIERAS RUSYS, Juozapo. g. 1915 m. PRANAS CIRTAUTAS-VALYS, PERKNAS, Augustino. 29 m. gyv. Plungs aps. Lekems k., Plungs kuopos vadas. IGNAS VARNELIS-ZABINAS, Igno. 22 m. gyv. Plungs vls. Juodeiki k. APOLINARAS DANILA VIIUS, Vlado. g. 1924 m. DANIELIUS DARAIUS-VILKAS, Antano. g. 1927 m. VLADAS FREIKNAS, 45 m. gyv. Kuli vls. Mostaii k. VLADAS FREIGOFAS-UOLAS, Liudo. g. 1901 m. AUGUSTINAS GENDVILAS-VANAGAS, Felikso. g. 1923 m. (kitur - 1921 m.) Bubn k. brio vadas. LEONAS PAPIEVIS-SAULIUS, Zenono. g. 1924 m. Juodeiki k. ZEN VAIEKAUSKAIT-ALDONA, Kosto, g. 1926 m. Luknn k. ESLOVAS GRYBAUSKAS. ALFONSAS VAIEKAUSKAS-SPURGA, Kazio. g. 1928 m. arn vls. Karteni k. ANTANAS GRIMANAUSKAS, Juliaus. g. 1928 m. Alsdi vls. Paplatli k. ZOS KAUBRYT-KSTUT. g. 1932 m. Alsdi vls. Irkini k. KAZYS VENCKUS-ADOMAlTIS, Kazio. g. 1914 m. Ylaki vls. Gailaii k. Alkos rinktins vadas

345

JUOZAS JAKUMAS-SPALIS. Adomo. g. 1911 m. rinktins vado pavaduotojas ir Sedos kuopos vadas. FELIKSAS GERULSKIS-BIJNLIS. g. 1925 m.. Tirkli vls. emals k., Tirkli kuopos vadas. KAZYS STRAZDAUSKAS-PILNAS. g. Sedos vls. Skuodo-Ketn k., emals brio vadas. VLADAS JASAS. g. 1910 m. KAZIMIERAS KAMINSKIS-NAIKINTUVAS, Juozapo. g. 1918 m. ZENONAS KUZAVAS. g. 1898 m. JUOZAS LELIUGA-JURA, Vinco. g. 1929 m.. gyv. Plungs raj. STEFANIJA KRYEVIIEN-UOGA. g. 1927 m.. gyv. Rietavo raj., brio vado Pavaduotoja. KAZYS GRIGOLA-KIRVIS, Kazio. g. 1929 m.. gyv. Rietavo raj. KAZYS (kitur JUOZAS) JONUAS-KRlUKAS Vinco. g. 1929 m. Plungs raj. Stalgn k. VINCAS (kitur JONAS) STONYS. g. 1928 m. gyv. Rietavo r. Medingn k. VLADAS MAERNIS-MIKINIS, Vlado. LLA emaii apygardos tabo valgybos skyriaus vadas. STEPONAS STANYS-GALINAS kuopos vadas bei V. Maernio pavaduotojas. JUOZAS EBRAUSKAS-GIRNAS, Stasio. g. 1895 m. Alsdi vls. Paeers k. Alsdi kuopos vadas. VYTAUTAS MILIAUSKAS, Marijonos. g. 1922 m. Alsdi vls. Pagermanio k. VLADAS GENDVILAS-DAKTARAS, Leono, g. 1924 m. Alsdi vls. Brviki k. BALTRAMIEJUS PALUBINSKAS. AUGUSTINAS PAPIEVIS-KATINAS, Juozo, g. 1930 m. Plungs r. Juodeiki k. JONAS NORMANTAS-ATVANIKAS. g. 1914 m. Alsdi vls. Vaitar k. JONAS PAULAUSKAS-BERAS, Jurgio. g. 1925 m. Alsdi vIs. Raiaii k. JUOZAS PAULAUSKAS, Antano, g. 1924 m. ZIGMAS PULMANAS-KAMINAS, Marijonos. g. 1917 m. Alsdi vls. Paeers k. ONA PAKALNIKIEN, Domininko. g. 1983 m. Plungs r. Vydeiki k. DANIELIUS RUVELIS, Teodoro. g. 1907 m. ANTANAS SAUDARGAS-AUKTELIS,. Domicels. g. 1905m. Plungs vls. Lauko-Lankos k. VACLOVAS SONDECKIS, Lauryno, g. 1920 m. Salant r. Getaui k. KAZIMIERAS STANYS-VJAS, Kazimiero. g. 1912 m. Alsdi kuopos vadas. KAZYS STECKIS-NYKTUKAS, Domo, g. 1929 m. Alsdi vls. Aleksi k. SELESTINAS STONKUS, Juozo. g. 1920 m. KAZYS MIKALAUSKAS-BRlEDIS. g. 1916 m.. gyv. Plungs raj. AIsdi k.. brio vadas. JULIJA MIKALAUSKIEN-BIRUT, 32 m. CELESTINAS STONKUS, Juozo. g. 1920 m. Plungs r. iemuli k. ADOMAS IMKUS-NIUJORKAS, Antano, g. 1921 m. Plateli vls. Gilaii k. PRANAS LEIDERIS-RADVILAS. g. 1913 m.. emaii apygardos Plateli rinktins partizan grups vadas. BENAS AKINIS-JREIVIS VALERIJA TICAIT, Stasio. gyv. Plungs r. Miuik k. IZIDORIUS URBONAS-YDAS, Mykolo. g. 1918 m. LEONAS URBONAS, Benedikto. g. 1928 m. LEONAS URBONAS-LIONKA. KOSTAS GELINIS-GlRNAS, GINTARAS. g. 1927 m. brio vadas POVILAS VALANIUS-GINTARAS. g. 1928 m.

346

JONAS ZEPIUKAS-JOVARAS, Jurgio. g. 1911 m.. gyv. Plungs vls. Merkeli k. JUOZAS ALIMAS-DAINIUS. Juozo, g. 1923 m. Plateli vls. Maiki k. VINCAS ALIMAS, Juozo (Juozo alimo brolis), g. 1933 m. Maiki k. VACYS RUTKUS. gyv. Alsdi vls. arnels k. VINCENTAS ALIMAS. g. 1932 m. ALSDI MSTL. PUYNAS ALIA KAPINI (ukasimo vieta) STASYS BAGDONAS-ALKSNIS, Prano. g. 1909 m. IZIDORIUS URBONAS-YDAS, Mykolo. g. 1918 m. ANTANAS RANKAUSKIS-LAZDYNAS, Juozo. g. 1915 m. JUOZAS VIRZDINAS-MNULIS. ALFONSAS LUKAUSKAS. STAS PELIBAIT, Prano. g. 1928 m. ryinink POVILAS SIMUTIS-LINKSMUTIS. g. 1922 m JUOZAS PRONCKUS-BRIEDIS, Jono. g. 1924 m. PETRAS PRONCKUS-BOGNAS, Jono. g. 1921 m. STASYS MICKUS. g. 1922 m. LEONAS ILINSKAS. g. 1927 m. PLATELI MSTL. PARKAS (ukasimo vieta) ALFONSAS BRAZDAUSKAS-NAUJIENA, Kazio. g. 1922 m. Plateli vls. Notn k. emaitijos apygardos LLA Plateli kuopos vado pavaduotojas. ANTANAS MOSTEIKA-INKARAS, Kazio. g. 1915 m. Plateli vls. Laivi k.. LLA Plateli kuopos. ALFONSAS GEAS-RAMBYNAS, Antano. g. 1923 m. Plungs aps. Plateli vls. Zobiel k. Plateli kuopos vadas KOSTAS GELINIS-GIRNAS, GINTARAS. g. 1927 m. brio vadas. POVILAS VALANIUS-GINTARAS. g. 1928 m. JUOZAS KARBONSKIS. uvo 1948 m. sausio mn. (pagal Js pateiktus duomenis). JUOZAS (STASYS) KARBONSKIS-PAPARTIS. g. Plateli vis. Panotn k.. LLA Plateli kuopos vadas. VYTAUTAS MOSTEIKA-YLA. STAS PELIBAIT, Prano. g. 1928 m. ryinink. POVILAS SIMUTIS-LINKSMUTIS. Alsdi kuopos vadas. JURGIS PALIS, Jurgio. g. 1928 m. STAS PALYT, Jurgio. g. 1930 m. ZITA GRAINA URBONIEN, Kosto. g. 1925 m. MAGD (MAGDALENA) RAUDAIT (RAUDYT). Kazimiero. g. 1915 m. PRANAS LEIDERIS-RADVILAS. g. 1913 m.. emaii apygardos Plateli rinktins partizan grups vadasi. PETRAS LOTUIS, Kazio. g. 1910 m. ANTANAS BERENIS-GENYS. g. 1918 m.

347

348

TURINYS
ALFONSO BERESNEVIIAUS KRYBINIO DARBO APRAYMAS. ........................ 5 LIETUVOS LAISVS ARMIJA. Teisinis vertinimas. Dr. Zita liyt ................................6 LIETUVOS KOVA PRIE NACIUS IR SOVIETUS DVIEJ OKUPACIJ METAIS. Sudar Zenonas Jaka ....................................................................................... 14 GYVENIMAS ATIDUOTAS TVYNEI. ....................................................................... 24 ANTANAVIIAI ............................................................................................................ 35 KAZIMIERAS BERANSKIS ........................................................................................ 47 LLA emaii legiono vadas J. SEMAKA ...................................................................... 55 ATRIJOS RINKTINS PRADIA ............................................................................... 59 LLA KARIO VLADO MONTVYDO KOV TAKAIS .................................................. 71 Partizan takas klgrinda ................................................................................................. 77 LLA ATRIJOS RINKTINS PARTIZAN RMJAI ................................................ 79 PARTIZANO DIENORATIS ...................................................................................... 86 JUOZAS GREIVYS-BIELSKIS IR RAIMONDAS BIJEIKA-MAELIS, KRUKIS ........................................................................................................................ 145 Danos Monikos ir Petro Baltui likimai ....................................................................... 180 Mis Dievo Krslo mike .............................................................................................. 191 DEIMT MET PARTIZAN GRETOSE ................................................................ 196 LIKIMO IRONIJA ....................................................................................................... 253 LLA KARIN MOKOMOJI STOVYKLA PLOKTINS MIKE ........................... 280 LLA DESANTININKUS NULEIDO NEUALUS IENALIO EER ............... 286 PARTIZAN RMJAI NIUNEV EIMA ........................................................... 294 LAISVS KOV AIDAI. Sudar Gintaras idlauskas ................................................... 306 Po 60 met vl prisiminta .............................................................................................. 332 PLUNGS R. UVUSI PARTIZAN UKASIMO VIETOS ................................. 345

349

Spausdino UAB Panevio spaustuv Ber g. 52, LT-36147 Panevys SL 216. Us. Nr 1955. Tiraas 2000 vnt.

350

351

352