KRISTINA BURINSKAIT

TARPTAUTINEI KOMISIJAI NACI IR SOVIETINIO OKUPACINIO REIM NUSIKALTIMAMS VERTINTI

PROJEKTAS - TYRIMAS:

LAISVOJO PASAULIO DEZINFORMAVIMAS

VILNIUS, 2009 m.

vadas Melas, klasta ir apgaul buvo neatsiejami Soviet Sjungos vidaus ir usienio politikos gyvendinimo elementai nuo pat valstybs susikrimo pradios 1918 m. iki 1991 met. J taikymas buvo uprogramuotas komunistins ideologijos, kuri nepripaino taikaus sambvio su Vakar demokratinmis valstybmis. iais principais buvo paremta ir KGB veikla, kuri buvo totalitarins SSRS ramstis, ypa kovoje su kitaminiais. KGB taik vairias represijas kovodama su kitaminiais alies viduje bei usienyje. Taiau po Josifo Stalino mirties 1953 m. represijas papild plaiajai visuomenei nematomos, bet ne maiau pavojingos, priemons kaip propaganda, dezinformacija, kompromitavimas. Jos istoriografijoje ir KGB dokumentuose vardijamos kaip aktyviosios priemons, kuri esm neigiamos vieosios nuomons formavimas apie savo prieininkus ir teigiamos apie SSRS ir jos politik. Prie i priemoni galima priskirti ir politini byl kriminalizavim ir psichiatrijos taikymas diskredituojant kitamini veikl. Tai liudija, kad po J. Stalino mirties vyk Soviet Sjungos vidaus ir tarptautins padties pokyiai vert KGB keisti taktik, bet ne pagrindin tiksl - komunistins ideologijos pltra pasaulyje bei kova su vidaus ir iors prieais. ie KGB keliami tikslai ir metodai rodo, kad ji buvo ne tik represin, bet ir politinio ir ideologinio poveikio institucija. SSRS KGB padalinys Lietuvoje savo metodais ir veikimo principais nesiskyr nuo KGB Maskvoje, skyrsi tik veiklos mastai ir veiklos kryptys. LSSR KGB veikl irgi reikia vertinti ir konfrontacijos su JAV kontekste, nes ji laiksi pozicijos, kad lietuvi ieivij ir lietuvi disidentus rm JAV specialiosios tarnybos. Ieivijos keliamas Lietuvos okupacijos klausimas ir Vakarus patenkanti sovietinei valdiai nepalankios inios apie alies bkl, susidorojim su kunigais ir disidentais vert KGB veikti ne tik alies viduje, bet ir usienyje. Todl KGB msi priemoni diskredituoti sovietins santvarkos kritikus bei labiau kontroliuoti strategins (ekonomins, karins, politins) informacijos patekim Vakarus bei skleisti dezinformacij. Tyrimo aktualumas. Dezinformacija, kuri glaudiai susijusi su kompromitavimu, propaganda, yra sudtingas, sunkiai identifikuojamas, pasireikiantis vairiomis formomis KGB metodas, vertas ne tik istorik, bet ir politolog, urnalist dmesio. Lietuvi istoriografija vis dar didiul dmes skiria KGB taikytoms represijoms prie kitaminius. KGB kaip institucijos (struktra, veiklos kryptys, metodai, agentra) tyrim dar nra daug, nes i tema vis dar politizuota ir tai apsunkina objektyv jos veiklos tyrim ir vertinim. Didelis KGB dmesys ioms slaptoms priemonms rodo, kad tai buvo labai svarbus KGB veiklos elementas. i metod taikymas, atskleidia, kokiais principais paremta KGB veikla. Didelis KGB dmesys ioms priemonms ir nepelnytai maas lietuvi istorik dmesys joms, manytina aktualizuoja tyrim. 2

Pastebtina, kad lietuvi istoriografija nedaug dmesio skiria KGB veiklai pramons, mokslo ir technologij srityse. Lietuvos mons, mokslo institucijos irgi gamino usakymus KGB ir SSRS gynybos ministerijai, u kuri slaptumo isaugojim buvo atsakinga KGB. Tad tai irgi naujas, maai tyrintas aspektas, kuris leist susipainti ne tik su dar viena KGB veiklos sfera, bet ir su sovietine Lietuvos pramone, atskleist jos ryius su SSRS gynybos ministerija, kokius karinius usakymus gamino Lietuvos civilins pramons mons. is tyrimas, manytina, leist netradicikai pavelgti ir kitus tyrimus. Pirma, tai naujas, netradicinis sovietins totalitarins sistemos tyrimo aspektas. Komunist lyderiai, akcentuodami iuos metodus, parodo j svarb ir atskleidia sovietins sistemos prigimt, veikimo principus - veikti ne atvirai, vieai, siningai, o pasitelkus slaptas priemones, meluoti, eskaluoti nepasitikjim, prieikum. Chronologins ribos 1954 - 1991 m. Sovietins represins struktros taik dezinformavimo metod nuo pat 1917 met. Lietuvoje jis pradtas taikyti po okupacijos 1940 m. kai buvo skleidiamas melas Vakarams apie savanorik Lietuvos stojim SSRS. is metodas efektyviai taikytas ir partizaninio karo metu. Taiau po 1954 m. pasikeitus politinei padiai SSRS viduje ir pasibaigus masini represij laikotarpiui, kai keiiasi KGB veikimo principai, bet ne tikslai, i metod taikymas tampa ypa svarbus ir aktualus ir jos neatsisakoma iki pat 1991 met. Tyrimo Laisvojo pasaulio dezinformavimas objektas - tai LSSR KGB taikyto dezinformacijos metodo analiz bei jo efektyvumo klaidinant Vakar demokratin pasaul apie strateginius objektus Lietuvoje, lietuvi antisovietin pasiprieinim ir Lietuvos laisvinimo judjim Vakaruose, vertinimas. io tyrimo metu bus bandoma patvirtinti arba paneigti ias hipotezes: 1. Manytina, kad dezinformavimas buvo vienas i sovietins vidaus ir usienio politikos gyvendinimo priemoni, kuris Lietuvoje daugiau taikytinas kaip politinis ginklas kovoje su kitaminiais Lietuvoje, ieivi veikla Vakaruose. Taip pat is metodas buvo priemon nuslpti informacij apie tikr Lietuvos ekonomin, politin padt, civilins pramons, mokslo institut ryius su gynybos ministerija. 2. Nors KGB dokumentuose ioms viej opinij formuojanioms technologijoms skiriamas ypatingas dmesys ir akcentuojama j reikm kit metod kontekste, bet menki KGB akcij rezultatai leidia daryti prielaid, kad jie vis dlto nepasiteisino.

Darbo tikslai - atskleisti priemones, kurias KGB taik dezinformuojant Vakar demokratin pasaul, j taikymo principus, tikslus, objektus, specifik, vertinti j reikm tarp kit KGB metod. Taip pat itirti, kaip KGB organizavo bei koki klaidinani informacij skleid Vakaruose apie lietuvi pasiprieinimo judjim ir ieivijos veikl, bei Lietuvoje esanius strateginius objektus bei vertinti i metod taikymo efektyvum. Darbo udaviniai 1. Apvelgti LSSR KGB padalinius, kurie atsakingi u dezinformavimo akcijas. 2. Apibdinti vidaus ir tarptautins politikos pokyius, kure lm KGB metod kait. 3. vardinti metodus, kurie buvo taikomi dezinformuojant Vakar demokratines valstybes bei apibdinti j taikymo principus, tikslus ir atskleisti j reikm tarp kit KGB metod. 4. Nustatyti Lietuvos gyvenimo sferas, vykius, procesus, objektus, reikinius, kurie buvo slepiami arba apie juos buvo skleidiama klaidinanti informacija. 5. Apibdinti LSSR KGB propagandini dezinformavimo akcij organizavimo ir vykdymo usienyje mechanizmus. 6. vertinti KGB dezinformavimo akcij galimybes ir poveik Atgimimo laikotarpiui 1987-1991 m. 7. Vertinant KGB taikyt priemoni ir metod efektyvum, btina atskleisti KGB akcij pasekmes ir tak visuomens vieajai nuomonei. Istoriografija ir altiniai Vakar istoriografija. Kadangi KGB vykdytos dezinformacijos mastai buvo nemai, tad sulauk ne tik JAV specialij tarnyb1, bet ir tyrintoj dmesio. Usienio istoriografija iki SSRS lugimo 1991 m. daugiau rmsi nukentjusi nuo KGB ir pabgusi Vakarus KGB agent ir karinink liudijimais bei j pateiktais dokumentais. Tai takoja ir pai tyrintoj pozicij, kuri kai kada kr visagals KGB vaizd. Tik po 1991 m. tapo prieinami kai kurie KGB altiniai. Usienio istoriografija dezinformacij vertina kaip vien i SSRS propagandos ir usienio politikos gyvendinimo ranki. Suzanne Labin2, Martin Ebon3, John Clews4, Raymond Sleeper5, Oliver Thomson,6 Edward Jay Epstein,7 llen Dales8 veikalai analizuoja sovietins propagandos ir dezinformacijos mechanizmus, j taikymo principus bei vertina j viet gyvendinant SSRS vidaus ir usienio politik. Soviet vykdytos dezinformacijos Vakaruose metodus ir mastus isamiai

1 2 3 4 5 6 7 8

: . , 1987 Labin S. The technique of Soviet propaganda. New York, 1960 Ebon M. The soviet propaganda machine. New York, 1976 Clews C.J. Communist propaganda technique. New York, Washington, 1964 Sleeper R. Mesmerized the bear : the soviet strategy of deception. New York, 1987 Thomson O. Historia propagandy. Warszawa, 2001 Epstein J. Deception : the invisible war betwee the KGB and the CIA. New York, 1989 . . , 2000

atskleidia ir ianalizuoja Richard Shultz ir Roy Godson.9 ie autoriai dezinformacija pateikia kaip propagandos form ir valgybos bei kontrvalgybos priemon. Usienio autori Yevgenia Albats, 10 Peter Deriabin, Tennent Bagley,11 John Barron,12 Boris Levytsky,13 William Corson,14 John Dziak,15 Amy W. Knight16 darbai yra daugiau apie KGB valgybin veikl Vakaruose, juk dezinformacija buvo neatsiejama jos dalis. dom poir apie soviet vykdyt dezinformacij ir jos tikslus pateikia Vakarus pabg buv KGB karininkai. Buvs KGB karininkas Anatolij Golitsyn 17 pateikia savo poir dezinformacijos vaidmen ir viet SSRS politikoje. Dezinformacijos metodo taikymo principus, KGB veiklos ukulisius ir jos valgybin veikl Vakaruose atskleidia ekoslovakijos specialiosioms tarnyboms dirbs ir pabgs Vakarus Ladislav Bittman.18 Taiau reikia atsargiai vertinti iuos veikalus. Nors ie darbai ir naudingi dl juose pateiktos informacijos, atskleist KGB veiklos ukulisi, publikuot dokument, taiau juose jauiamas tendencingas ir subjektyvus KGB vertinimas. J liudijimai takoja ir usienio autori, kurie tyrinja KGB veikl, pozicij. Paminti bendri Christopher Andrews ir Oleg Gordievsky19 bei Ch. Andrews ir Vasilij Mitrochino darbai 20. Taiau nepaisant tam tikro tendencingumo pastarieji darbai yra vieni i rimiausi darb KGB tematika. Rusijos istoriografija. Po 1991 m. Rusijoje atsivrus archyvams, susidar slygos tirti represini struktr veikl. Rusijos istoriografija didiausi dmes skyr Stalino laik represijoms. Tiriant KGB struktr ir jos veikl pamintini Leonid Mlein,21 Aleksandro eviakino,22 Georgij Arbatovo23 monografijos bei bendriniuose veikaluose, skirtuose Rusijos ir SSRS specialij tarnyb istorijai.24 vairs KGB veiklos aspektai atsispindi serijiniuose leidiniuose, skirtuose iai struktrai. Nors juose daugiau dmesio skiriama valgybinei veiklai, o ne alies viduje. 25 Naudingos
9 10 11 12

13 14 15

16
17 18 19

20 21 22 23 24

25

Shultz R. H. ; Godson R. Dezinformatsia: the strategy of soviet disinformation. New York, 1986 Albats Y. KGB: state within a state. New York, 1994 Deriabin P. ; Bagley T. KGB : Masters of the Soviet Union. London, 1990 Barron J. KGB today : the hidden hand. London, 1985; Barron J. KGB : the secret work of Soviet secret agents. Toronto, 1974 Levysky B. The uses of terror : the soviet secret policy 1917 - 1970. New York, 1972 Corson W. The New KGB : engine of soviet power. New York, 1985 Dziak J.J. Chekisty : A history of the KGB. New York, 1988 Knights A. W. The KGB : police and politics in the Soviet Union. New York, 1990 Golitsyn A. New lies for old : the communist startegy of deception and disinformation. New York, 1984 Bittman L. The KGB and Soviet disinformation: an insider view. New York, 1985 Andrew C. ; Gordievsky O. KGB: the inside story of its foreign operation from Lenin to Gorbachov. New York, 1990 Andrew C.; Mitrochin V. The sword and the shield. New York, 1999 . . M, 2001 . 17 . M, 2007 .. (1953 - 1985 ..) : . , 1991 . , 2006, t.1 - 3; . , 2004 : , , . ( ). , 1993, 1995, 1997, 2002; . , 1999, 2004, 2006

informacijos apie represines struktras yra Aleksandro Kokurino publikacijoje 26 bei jo ir Nikitos Petrovo dokument rinkinyje apie represines struktras.27 KGB veikla postalininiu laikotarpiu taip pat atsispindi buvusi KGB darbuotoj Filip Bobkovo,28 Evgenij Grigo,29 Viaeslav ironino30, Sergej ertoprudo,31 valgybininko Alekseij Myagovo32 atsiminimuose. ie atsiminimai turi bti vertinami atsargiai, nes juose bandoma pateisinti tam tikrus KGB veiksmus kovoje su disidentiniu judjimu (pavyzdiui disident j sekim ir deportavim i alies). Tai rodo j subjektyvum ir angauotum, nes atsiminim autoriai buvo tos sistemos dalis. KGB veikla atsispindi publikuotose Jurijaus Andropovo biografijose.33 iam KGB pirmininkui istoriografijoje skiriama nemaai dmesio, nes jam vadovaujant vyko aktyviausia kova su disidentais bei ivystyta propagandin ir valgybin veikla Vakaruose. Pastebtina, kad mintuose veikaluose vengiama objektyviai vardinti ir vertinti KGB vaidmen totalitarinje valstybje, apsiribojama tik pamstymais ir pavirutiniku faktografijos apie jos veikl alies viduje ir usienyje idstymu, daugiau akcentuojant KGB valgybos laimjimus Vakaruose ir SSRS bei KGB galyb. Tai revizionistins tendencijos Rusijos istoriografijoje, kurios susijusios su saugumo institucij dabartinje Rusijoje sureikminimu ir sugrtaniu pozityviu sovietins sistemos vertinimu. Taip nustelbiami objektyvs KGB tyrimai. Lietuvos istoriografija. KGB veiklos tyrimai Lietuvoje tapo manomi tik atsiradus galimybei prieiti prie KGB dokument. Ieiviai daugiau nagrinjo banyios ir disident persekiojim. Tik Nepriklausomoje Lietuvoje pradti rimti KGB veiklos tyrinjimai. Tiriant Lietuvoje KGB veikl svarus lietuvi istoriko Arvydo Anuausko indlis,34kuris nemaai dmesio skiria KGB vykdytoms kompromitavimo ir dezinformavimo akcijoms tiek Lietuvoje, tiek usienyje bei kontrvalgybinei veiklai alies viduje. KGB kova su Lietuvos Katalik Banyia naudojant vairias fizinio ir psichologinio poveikio priemones atskleidia Vido Spenglos,35 Arno Streikaus,36 Stasio Vardio37
Kokurinas A. SSRS NKGB - MGB struktra, Genocidas ir Rezistencija, 1997, Nr.1 A., H. : - 1917 1991. , 2003 28 .. . , 1995 29 . , : . , 2001. 30 . . M, 1996 31 , . . M, 2004 32 Myagov A. Inside the KGB. New York, 1978 33 . . , 2000; . .: 7 . M, 2001; . . M, 2009; . . . M, 2008 34 Anuauskas A. KGB Lietuvoje : Slaptosios veiklos bruoai. Vilnius, 2008; Anuauskas A. KGB prisilietimas. Metai, 1996, Nr.11; Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen : slaptasis karas 1954 - 1991 metais. Darbai ir dienos, 2000, Nr. 21; 35 Spengla V.S. Akipla. KGB kova prie banyi. Pagal kunigo J.Zdebskio sekimo byl. Vilnius, 1996; Spengla V.S. Banyia, Kronika ir KGB voratinklis. Vilnius, 1993, 36 Streikus A. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (1944 - 1999). Vilnius, 2002; Streikus A. Ateistins propagandos pobdis Lietuvoje 1975 - 1988. Genocidas ir rezistencija, 2003, Nr.1; Streikus A. Streikus A. Soviet Lietuva ir ieivija : kultrini ryi projektas, Lietuvos istorijos studijos, 2007, Nr.20 37 Vardys S.V. The Catholic Church, dissent and nationality in Soviet Lithuania. New York, 1978
26 27

monografijose. Atskiros KGB kompromitavimo, dezinformavimo ir kitos vieosios nuomons formavimo akcijos atsispindi Juozo Banonio monografijoje,38 J. Romualdo Baguausko,39 Kristinos Burinskaits,40 Juozo Starkausko41, Vytauto Skuodio42 publikacijose. Dezinformacijos taikym lemtingais 1990 m. atskleidia ir Antanas imknas.43 Voldemaras Klumbys analizuoja vieosios nuomons sovietinje sistemoje formavimo principus.44 Taiau pastebtina, kad lietuvi istoriografijoje dezinformacijai, kaip ir kitoms viej nuomon formuojanioms technologijoms, skiriamas nepakankamai dmesio. Daugiausia dmesys sukoncentruojamas fizines represijas. ios priemons paminimos tik kaip pagalbins alia fizini represij. Lietuvos civilins pramons moni ssaj su KGB SSRS gynybos ministerijos usakymais beveik lietuvi istoriografijoje nra. Fragmentikai i tem palieia istorikas Saulius Grybkauskas.45 Lietuvos Ypatingojo archyvo (toliau LYA) archyvisto Geisio Geiausko pateikti LYA fond apraymai ne tik apibdina KGB dokument fondus, bet ir aptaria KGB struktros raid istorijos eigoje. Jo publikacijose aptariama ir kontrvalgyb ir ideologin kontrvalgyb kurav padaliniai.46 Pamintinas Nepriklausomoje Lietuvoje publikuotas KGB darbuotojams skirtas mokomasis leidinys, 47 kuriame idstomi kovos metodai su disidentiniu judjimu ir ieivi organizacijomis. Kadangi leidinys skirtas vidaus naudojimui, tai jis yra naudingas altinis tiriant KGB kovos su disidentiniu judjimu priemones. KGB platinamos kompromituojanios mediagos apie antisovietinio judjimo dalyvius autentikum arba dezinformacij padeda atsiskleisti ir vertinti Tomo Remeikio, 48 Arvydo Anuausko,49 Liudo Mockno50 publikacijos. Stasio umbakio veikalas parodo, kaip buvo
Banionis J. Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose 1975 - 1990. Vilnius, 2002; Banionis Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose sigalint detantui 1970-1974 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, Nr.1 39 Baguauskas J.R. Usienio radijo laidos tautos kovoje dl laisvs sovietinio reimo metais, Genocidas ir Rezistencija, 2001, Nr. 2 40 Burinskait K. Kompromitavimas vienas i KGB metod formuojant viej nuomon, Genocidas ir rezistencija 2006, Nr.2, Burinskait K. Lietuvos SSR KGB dezinformacin veikla ir paslapi apsauga 1954-1991m., Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr.2; Burinskait K. KGB kova su ieivija ideologinmis ir propagandinmis priemonmis XX a. devintajame deimtmetyje, Genocidas ir rezistencija, 2008, Nr.1; Burinskait K. KGB politins ir propagandins akcijos prie ieivi politin veikl, Genocidas ir Rezistencija, 2009, Nr.1; Burinskait K. Sovietins slaptosios tarnybos vieta SSRS. Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr.22
38

Starkauskas J. KGB bandymai sukirinti JAV lietuvius ir ydus in Lietuvos yd udyni byla. Vilnius, 2001 Skuodis V. Dvasinis genocidas Lietuvoje. Vilnius, 1996 43 imknas A. Sausio 13-oji : SSRS propagandinio karo ukulisiai. Vilnius, 2006 44 Klumbys V. Visuomens nuomons veikimo slygos sovietinje Lietuvoje, Lietuvos istorijos studijos, nr.19 45 Grybkauskas S. KGB veikla sovietins Lietuvos pramons monse 1965 - 1985 m., Genocidas ir rezistencija, 2009, nr.1 46 Geiauskas G. Trys pagrindiniai buvusio LSSR KGB archyvo treiojo slaptosios ratvedybos byl fondo sudarytojai, Lietuvos archyvai, 1999, Nr.13; Geiauskas G. Buvusio LSSR KGB archyvo slaptosios ratvedybos fond sudarytojai, Lietuvos archyvai, 1997, Nr.8 47 Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja: Laisvs kov archyvas. Kaunas, 1992
41 42 48

49 50

Remeikis T. Opposition to soviet rule in Lithuania 1945 - 1980. Chicago, 1980; Remeikis T. Kas buvo ta nudivusi aka. Kultros barai, 1998, Nr.7 Anuauskas A. Piratai? Neinomi Brazinsk istorijos puslapiai. Ekstra, 2000 07 - 03 Mocknas L. Lietuvi ieivijos ir krato santyki dinamika. Balt forumas, 1985, t.2, Nr.1

organizuojami karo nusikaltli teismai JAV ir Kanadoje bei kok vaidmen juose vaidino KGB pateikdama specialiai parinkt, dalin informacij. 51 Sovietin istoriografija ir spauda, nepaisant ideologinio angauotumo, tendencingumo ir skleidiamos dezinformacijos, irgi yra informatyvus altinis, nes atskleidia vykdytas dezinformavimo akcijas. 1959 m. LSSR KP CK nutarimu prie LSSR Moksl akademijos suformuota Archyviniams dokumentams skelbti redakcija i KGB darbuotoj, istorik, urnalist (vadovavo B. Baranauskas). Ji, remdamasi tikrais ir tariamais dokumentais ir KGB archyvuose saugomais liudinink parodymais (kurie danai buvo igaunami per prievart), leido knyg serij Faktai kaltina. E. Lagauskien52 pristatydama i knyg serij tikjosi, kad ios knygos fiksuos buruazini nacionalist antiliaudin veikl nuo 1917 met iki i dien, tai ir lietuvi pagalb vokieiams 1915 1919 metais, faistins diktatros nusikaltimus, j dalyvavim udant tarybinius pilieius 1941 metais, pagalb iveant lietuvius Vokietij priveriamiems darbams, kov su gyventoj pasiprieinimu naci okupacijai, agitacij ir propagand naci naudai. 53 Bet daugiausiai iose knygose kalbama apie Lietuvos istorij Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. iose knygose ikreipiant arba tendencingai pateikiant realius faktus meiiami partizanai, ieivi organizacijos ir aktyviausi veikjai, lietuvi dvasininkai. KGB dokumentuose danai sutinkamas raginimas platinti tarp emigrant ios serijos knygas. Tas pat motyvas dominuoja ir su KGB bendradarbiavusi Juozo Jakaiio,54 Vytauto Minioto,55 Juozo Mikuckio,56 Vytauto Alseikos57 propagandiniuose atsiminimuose, kurie buvo paruoti KGB arba su KGB pagalba. Juose ne tik teigiamai pateikiama sovietins Lietuvos pasiekimai, bet ir vykdytos meito kampanijos prie ieivi organizacijas. Spauda. Spauda buvo viena i pagrindini dezinformacini akcij sklaidos form. Tiriant dezinformacines akcijas svarbi sovietins spaudos kaip oficiozo Tiesa, ieiviams skirto Gimtojo krato, ir ieivijos periodikos, SSRS palankios spaudos kaip Vilnis, Laisv analiz. Pastebtina, kad KGB siek, kad Sovietinei Lietuvai palanki straipsni pasirodyt ir tautins ieivijos leidiniuose. altiniai. Tyrimas remiasi soviet slaptosios tarnybos dokumentais. Juose atsispindi valgyb ir kontrvalgyb vykdiusi KGB padalini veiklos sferos, metodai. Analizuojant dezinformacijos metodo taikym svarbiausi yra 1-ojo valgybos skyriaus, 2-osios vidaus kontrvalgybos valdybos,
51 52 53 54 55 56 57

umbakis S.P. Soviet evidence in North American courts. Chicago, 1988 Lagauskien E. Faktai kaltina: literatros apvalga. Vilnius, 1961 Buruazini nacionalist antiliaudins veiklos dokument skelbimo redakcija, LYA, F.3378, ap. 55, b. 4, l. 34 Jakaitis J. Idavysts keliu. Vilnius, 1976 Miniotas V. Atsargiai, Balfas. Vilnius, 1976 Mikuckis J. ioje ir anoje pusje. Vilnius, 1974 Alseika A. Trys deimtmeiai emigracijoje. Nuo Roitlingeno iki Niujorko. Vilnius, 1977

5-ojo skyriaus, vliau tarnybos, atsakingo u ideologin kontrvalgyb veiklos dokumentais planai, ataskaitos, agentriniai praneimai. Jie atskleidia, koki tiksl KGB siek, kokie faktai buvo inaudojami kompromitavimui, propagandai ir kontrpropagandai usienyje. KGB domjosi ieivijos spaudos reakcija propagandines ir kompromitavimo akcijas bei sovietinje Lietuvoje vykusius disident, kunig teismo procesus ir t.t. KGB bylos su ieivijos spaudos ikarpomis atskleidia KGB siek sekti ir inoti savo akcij poveik. Apie KGB vykdomas akcijas galima rasti informacijos ir LSSR KGB pirmininko ataskaitose LKP CK. Labai informatyvs Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje draugijos Tviks, kurios priedangoje veik KGB dokumentai. Jie atspindi, kaip buvo vykdomos propagandins akcijos Lietuvoje ir usienyje per masins informavimo priemones, turizm, kultr. KGB 2-osios valdybos dokumentai atskleidia KGB veikl pramons monse, mokslo institucijose, transporto, turizmo sektoriuje ir t.t. Dokument analiz rodo, kad KGB ypating dmes skyr strategikai svarbios informacijos apsaugai, todl yra nemaai plan, instrukcij, sak, kokiomis priemonmis tai garantuoti. Didelis dmesys skiriamas ir turist judjimo leistinose vietose prieirai ir kontrolei. Atskira dokument ris yra literins bylos, skirtos atskiroms civilins pramons monms, kurios vykd slaptus karins pramons usakymus, transporto objektams (civilin aviacija, geleinkeliai), kuriais buvo veama slapti kariniai renginiai. Tad visi KGB padaliniai veikdami skirtingose sferose bendrai prisidjo prie dezinformavimo apie sovietin Lietuv, kitaminius ir ieivij skleidimo. KGB dokument autentikumo problema. Atskleidiant KGB akcij efektyvum, svarbu vertinti jos dokument autentikum ir patikimum. Ne visi KGB dokumentai yra ilik, daug iveta Rusijos Federacij. altini trkumas palieka daug neatsakyt klausim. Nors KGB dokumentai buvo skirti vidaus naudojimui, bet i institucija buvo linkusi pervertinti savo akcij poveik ir skm. Vis dlto, ne visa KGB dokumentuose ir j akcijose pateikiama informacija yra melas. iuo atveju svarbu ios informacijos pateikimo kontekstas, ko siekiama, pavieinant toki informacij. Operatyvins bylose dominuoja vairs KGB vykdyt akcij planai. Deja, ataskait trkumas neleidia realiai vertinti pagrindini kompromitavimo akcij efektyvumo. Dar vienas KGB dokument trkumas - j abstraktumas, nes duodamos tik bendrojo pobdio instrukcijos, nurodymai vykdyti vien ar kit kompromitavimo akcij. Vertinant kompromitavimo akcijas svarbu ir kompromituojanios informacijos autentikumo problema. Ideologinis angauotumas ikreip istorin ties, ypa apie vokiei okupacijos laikotarp, partizanin kar. Taiau politini byl kriminalizavimas ir priverstinis disident patalpinimas psichiatrines ligonines buvo smoningai skleidiamas melas ir moni klaidinimas. Nepaisant pamint trkum, KGB dokumentai atskleidia, koki svarbi viet, tarp kit KGB priemoni, um dezinformavimo metodas. 9

1. Aktyviosios priemons: tikslai, formos ir svarbiausi bruoai 1.1. Dezinformacija : smoningai skleidiamas melas KGB siekdama skleisti ne visada tikrov atitinkani informacij pasitelk aktyvias priemones kaip kompromitavim, dezinformacij, propagand, kurie tarpusavyje labai glaudiai susij ir vienas kit papild. Nors jais buvo siekiama panai tiksl, bet galima velgti ir tam tikrus i metod taikymo skirtum, niuans. Dezinformacija tai sudtingas, uslptas, siekiantis ilgalaiki tiksl ir sunkiai aptinkamas metodas. Jis pasiymi form vairove, plaiu taikymu. Dabartiniame tarptautini odi odyne dezinformacija apibdinama kaip klaidinani ini skleidimas propagandos sumetimais, 58 kai didiojoje sovietinje enciklopedijoje dezinformacija apibriama kaip per spaud ir radij neteising ini skleidimas siekiant suklaidinti viej opinij. 59 Usienio istoriografija labiau akcentuoja dezinformacijos vaidmen gyvendinant sovietins usienio ir vidaus politikos tikslus, tad ji buvo nukreipta klaidinti usienio politikus ir vyriausybes. KGB terminologija tai tarsi patvirtina, nes pagal KGB, aktyviosios priemons tai puolamosios operacijos, kuriomis KGB siekia gyvendinti artimiausius ir tolimesnius Kremliaus planus, takoti usienio valstybi vidaus ir usienio politik ir procesus.60 Buvs ekoslovakijos, KGB pagrindu, sukurtos saugumo struktros karininkas L. Bittman irgi teig, kad ji skirta tik politinius sprendimus priimanioms institucijoms, nes dezinformacijos vienas i tiksl padti gyvendinti soviet politikos udavinius. 61 Dezinformacinmis akcijomis siekta ne tik paskleisti klaidinani informacij, bet ir pakenkti prieininkui, neutralizuoti jo veikl, nukreipt prie SSRS, diskredituoti prie tarptautin bendruomen ypa tai pasakytina apie JAV. Todl gyvendinti usienio politik buvo panaudota ir dezinformacija. Taiau is metodas naudotas ne tik propagandiniais tikslais, bet ir gynybos, kariniais, strateginiais sumetimais. Karini objekt, nauj technologij slpimas, maskavimas, tikrosios civilins pramons moni paskirties slpimas - tai gynybinio pobdio dezinformacija naudota kontrvalgybiniais tikslais. Dezinformacijos metodas yra vairialypis, todl jai skleisti pasitelkiami vairs bdai ir formos. Skleisti prieinink klaidinani informacij buvo inaudojami legals, atviri bdai per diplomatus ir oficiali spaud bei slapti, ir nelegals bdai per takos agentus, (urnalistai, mokslininkai, valstybs tarnautojai) suklastotus dokumentus, fasadines organizacijas, todl
58 59 60 61

Dezinformacija. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2001, p.162 Bitman L. Cit opus, p.49 Cieselczyk M. Rusijos ir Soviet slaptosios policijos istorija, p.129 - 130 Shultz R.H.; Godson R. Dezinformatsia, p.37

10

iskiriama atvira ir slapta dezinformacija. Pagal klaidinanios informacijos skleidimo form skiriama verbalin ir raytin dezinformacija. Viena i daniausiai naudot dezinformacijos form suklastoti dokumentai. Skiriami keli klastoi tipai: vieni skirti konkretiems asmenimis, pareignams, kiti siek takoti viej nuomon per spaud. KGB klastojo dokumentus, laikus, fotonuotraukas, rankraius, sumontuodavo telefoninius pokalbius ir platino per usienio iniasklaidos priemones. Pastebtina, kad ios klastots buvo daugiau skirtos spaudai ir atitinkamai vieajai nuomonei alies viduje formuoti, nes vakar spauda ne visada tikrindavo fakt autentikum. KGB suklastoti dokumentai dauguma atveju bdavo sensacingo pobdio, tad urnalistams tokia informacija buvo labai patraukli. Be to, ne profesionalams klastotes sunkoka atpainti, nes jos bdavo ant oficiali blank, panaudoti tikri moni paraai, tekstai atspindjo to meto aktualijas. 62 Pastebtina, kad klastotes galima vertinti kaip dezinformacijos ir kompromitacijos form, nes klastoi pagalba buvo skleidiama klaidinanti informacija, kurios pagrindinis tikslas diskredituoti konkreius politikus, vyriausybs vadovus ar vykdom politik. Taiau pati klastot, kaip tokia, vertintina kaip dezinformacijos iraika. 63 Dezinformavimo metodas pasireik tariomis formomis ir yra sunkiai aptinkamas. Jis taikomas ne tik politiniais, propagandiniais tikslais, bet ir valgybos, bei kontrvalgybos tikslais, apgauti ir suklaidinti savo prieus, umaskuoti tikrj savo karin technin ir mokslin pajgum ir potencial, plsti ir ilaikyti savo tak pasaulyje, takoti ir kontroliuoti prieininko valstybi vyriausybi ir valgybos veiksmus. 1. 2. Sovietin propaganda: tarp dezinformacijos ir kompromitavimo Sovietin propaganda sudtingas, paslptas, vairialypis metodas, siekiantis skirting tiksl. Komunistams propaganda buvo svarbi vidaus ir usienio politikos gyvendinimo priemon, kuri buvo derinama su kitomis karinmis, diplomatinmis ir ekonominmis priemonmis. 64 Komunistinje ideologijoje propaganda laikoma ideologiniu kovos su Vakarais rankiu, kuria siekiama propaguoti komunistin ideologij, gyvendinti SSRS usienio politik, ir skaldyti antisovietines jgas.65. Tai, kad jie skirti daugiau Vakarams rodo ir V. Leninas teigdamas sakyk jiems (t.y. Vakarams) tai, kuo jie nori tikti, 66 ir taip umigdyti j budrum. LTSR KGB propagandines akcijas galima laikyti ir politins dezinformacijos, ir kompromitavimo iraika. Pastebtina, kad j taikiniais buvo ne tik tarptautin bendruomen, bet ir ieivijos organizacijos. Propaguojant sovietins Lietuvos pasiekimus, norta formuoti ieivijos
62 63 64 65 66

Barron J. KGB :the secret works of soviet secret agents, p.222-224 Bittman L. Min. Veik.p.95-96 Worldwide communist propaganda activities, by, F.Bowen Evans, New York, 1955 , p.3 World wide communist propaganda activities , p.6 Mesmerized by the bear: the soviet strategy of deception, p.214

11

teigiam opinij apie SSRS, jos vykdom politik, ideologij, santvark. Sovietin valdia taip siek palauti ieivijos izoliacin politik, kad jie umegzt glaudesnius kontaktus su Lietuva, bei paneigt ieivijos skleidiam informacij apie SSRS kaip melaging ir neatitinkani tikrovs. Todl KGB buvo aktualu skleisti propagand tarp Lietuv atvykstani usieniei, student, meno moni ir taip juos palenkti savo pus, o esant galimybms uverbuoti, ar inaudoti propagandinse akcijose. Propagandins akcijos buvo vykdomos pasitelkiant vairias priemones. KGB ypa didel reikm teik spaudai ir kitoms masinms informavimo priemonms. KGB propagandins akcijos buvo vykdomos per Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje draugij Tvik. Ji tarpininkaudavo leidiant prosovietinius leidinius, knygas, rengdavo straipsnius, organizuodavo renginius, turistines keliones Lietuv. KGB vykdytos propagandins akcijos buvo glaudia susijusios su ieivijos kompromitavimu. Tai akivaizdiai matosi i 'Tviks 1966 m. suformuot propagandini akcij tiksl vykdyti propagand ir kontrpropagand tarp ieivijos, skatinti tvyns meil, artinti su tvyne, atitraukti nuo ieivijos, kompromituoti j organizacijas ir j politines akcijas.67 Tokios akcijos taip pat turjo diskredituoti ieivi politin veikl Vakaruose. KGB veiksmus prie ieivius lm j sitikinimas, kad ieiviai ir kitaminiai Lietuvoje buvo Vakar rankiais kovoje prie SSRS, kurie turjo skleisti vakarietikas vertybes, gyvenimo bd, ideologij SSRS viduje, kompromituoti socializm, socialistin santvark, pakirsti socialistini ali vienyb.68 Sovietins Lietuvos pasiekim propagavimui taip pat inaudotas ir turizmas. Sovietin valdia ypa buvo suinteresuota, kad Lietuv aplankyt garss ieiviai ir ieivi jaunimas. Kultriniai ir moksliniai mainiai irgi buvo inaudojami propagandiniais tikslais. Tokiose kelionse KGB infiltruodavo savo darbuotoj ar agent su atitinkama legenda. Jie vykdydavo ne tik valgybines uduotis, bet ir propagandines, jie net buvo atitinkamai ruoiami iam tikslui. Pvz., prie KGB operatyvinio darbuotojo kelion kartu su jaunimo teatro trupe JAV 1987 m., jis buvo instruktuojamas vairiomis politinmis, istorinmis temomis. 69 Taip agentai bei vairios propagandins akcijos turjo pakeisti ieivi nuomon apie sovietin Lietuv. 1.3. Kompromitavimas : negatyvios vieosios nuomons formavimas Nemaiau sudtingas ir vairialypis buvo kompromitavimo metodas, kuris daugiau skirtas
67

Lietuvos kultrini ryi su ieivijos lietuviais komiteto veiksm 1966 m. Planas (Lietuvos ypatingasis archyvas toliau LYA), f.K-3, ap.1, b.23, l.1
68

Bobkovo F. Praneimo tezs: imperializmo ideologin diversija prie SSRS ir SSRS KGB kova su ja, Lietuvos ypatingasis archyvas, LYA, f.K-1, ap.10, b.325, l.25-28
69

LSSR KGB 1-ojo skyriaus 1987 m. lapkriio 10 d. pasiruoimo usienio komandiruotei planas, LYA, f.K-35, ap.2, b.352, l.213

12

kovai su kitaminiais ir ieiviais. J irgi galima laikyti politins dezinformacijos iraika. Dabartiniame tarptautini odi odyne kompromitacija (nuo pranc. odio compromettre) apibdinama taip: Savs eminimas netinkamu elgesiu arba kit eminimas, meiimas, nemaloni ar nederam j elgesio fakt klimas aiktn.70 KGB nordama sumainti stiprjanio antisovietinio judjimo rmj baz, msi priemoni keisti moni poir opozicinius valdiai judjimus, pateikti juos nepatraukliai, t.y. diskredituoti visuomens akyse bei sumainti galim visuomens pasiprieinim galimos represijoms prie juos. Kompromitavimas buvo taikomas pagal tam tikrus principus. Svarbus diskredituojanios informacijos pateikimo laikas, forma, kokiai visuomens grupei ji buvo pateikiama. Rusijos informacini technologij specialistas G. Poepsovas paymi, kad kompromitavimas bus efektyvesnis, kai jis nukreipta tuos, kurie link j priimti ir patikti. 71 Todl svarbu inoti, kas priims ir patiks ia informacija, todl btina visuomens vertybi, nuotaik, to, kas vertinama, kas ne, ko bijoma, ko nekeniama, analiz. Labai svarbu apibrti, kokia informacija kompromitavo asmen, kaip ji galjo jam pakenkti. Todl KGB analizavo ir iekojo mogaus silpnj viet k mogus vertino ir bijojo prarasti. Todl kompromituojant asmen buvo inaudojamos jo asmenins savybs, pomgiai, ligos, profesin veikla, vairios machinacijos, teistumas. Be to, kompromituojanti mediaga nebtinai turjo bti melaginga. Tai galjo bti tikr fakt ikraipymas, tendencingas interpretavimas. Negatyvios informacijos rinkimas vykdytas ypa slaptai, ji buvo saugoma ir savaime i informacija negaljo nutekti, tik smoningai. 72 Tad kitas etapas - tos informacijos pavieinimas. Informacija turjo bti pateikiama i patikimo altinio, nors tikrasis altinis, t.y. KGB, visada buvo elyje,73 kuri ne visada buvo galima patikrinti ypa Vakaruose. Tai buvo akcentuojama ir KGB mokomojoje knygoje : kompromitacija vykdoma remiantis KGB organ nepaneigiama ir real pagrind turiniais dezinformuojaniais duomenimis, kuri prieininkas patikrinti negali.74 Danai tokia informacija pasirodydavo prie kompromituojaniam mogui svarb vyk rinkimus, tarptautinius vykius, renginius, teismo procesus ir t.t. Svarbu informacij pateikti taip, kad ji patraukt visuomens dmes, sukelt atitinkamas emocijas. Rinkimini technologij tyrintojas R. Lau pastebjo, kad negatyvi informacija yra labiau simintina, neigiamas spdis links maiau keistis, todl jis svarbesnis nei teigiama informacija formuojant moni pozicij.75 KGB kompromituoti asmenims ar organizacijoms naudojo vairius
Kompromitacija. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2001, p.387 . . . , 2001, c.311 72 C. . : 7 , c.100 73 Shultz R.H.; Godson R. Dezinformatsia, p.38-39 74 Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja (urnalo Laisvs kov archyvas priedas). Kaunas, 1992, p.35
70 71 75

Lau R. Negativity in Political perception. Political behavour, 1982, Vol.4, nr.4, p.373 (internetine priega : http://www.springerlink.com, irta 2009-08-06

13

bdus. Daniausiai vartota kompromitavimo akcija - tai melo ir meito kampanijos per masines informavimo priemones, gand skleidimas, politini byl kriminalizavimas, politins veiklos depolitizavimas pasitelkiant psichiatrij. ios akcijos buvo nukreiptos prie aktyviausias antisovietines jgas kaip Katalik Banyia, disidentai, mogaus teisi gynjai, individuali antisovietini veiksm organizatoriai, ieivij. Norint vertinti i metodo svarb, btina vardinti j viet, reikm tarp kit KGB metod. Didelis KGB dmesys dezinformavimui buvo viena i pagrindini altojo karo ir dviej supervalstybi konkurencijos vairiose srityse iraik. Tai rodo, kaip iuo laikotarpiu viej nuomon formuojanios priemons buvo svarbios tarp kit KGB metod. Jas buvo pasitelkiama, kad bt sudarytos palankios slygos gyvendinti kitas politines, karines priemones. Sovietiniai propagandistai ja pasinaudojo ne tik skleisti pagrint ties arba melaging informacij apie socialistin sistem, bet ir pasinaudodavo iuo metodu diskredituoti ieivij. Sovietinis saugumas diskredituodamas, ikraipydamas ieivi, kitamini idjas, suteikdamas j veiklai neigiam aspekt, siek mainti j rmj gretas ir tokiu bdu juos izoliuoti bei palengvinti susidorojim. Suimant arba baudiant mog siekiama ne tik j nubausti, bet ir paveikti jo ir jo artimj ateit, atgrasinti nuo panaios veiklos- taip buvo raoma KGB mokomojoje knygoje. 76 Fizins prievartos priemons ne visais atvejais yra efektyvu, todl pasitelkiamos kitos priemons, kad formuot valdiai priimtin viej nuomon ir kovot su valdiai nepriimtinomis jgomis ir procesais. 2. SSRS vidaus ir tarptautins politikos pokyi taka KGB veiklai ir metod kaitai Aktyvi priemoni taikym m komunistin ideologija, kuri buvo nedemokratin, agresyvi, ekspansyvi. Tokie ideologiniai postulatai kaip tarptautin politika - karo tsa tik kitomis formomis, () konfliktas su nekomunistiniu pasauliu pastovus, nepaisant taikaus sambvio 77 ir nulm SSRS vidaus ir usienio politikos pobd. Pastebtina, kad is metodas politikos pasaulyje inomos labai seniai. Taiau niekam nepavyko taip plaiai ivystyti ir efektyviai panaudoti j kaip soviet slaptajai tarnybai Vakar demokratinse valstybse, o 1960 - 1980 m. aktyviosios priemons buvo privaloma soviet strategijos dalimi. 78 i priemoni taikymas vidaus ir usienio politikoje ypa suaktyvjo nuo etojo deimtmeio, kai pasikeit SSRS vidaus ir tarptautin situacija. Dl liberalesnio N. Chruiovo reimo pasirodo nepasitenkinimo esama politine, visuomenine ir kultrine padtimi apraikos. vykiai Vengrijoje, Lenkijoje 1956 m. ir vlesni vykiai ekoslovakijoje 1968 m. sukrt SSRS bei privert vadovyb imtis grietesni priemoni prie stiprjant disidentin judjim, besiformuojant
76

77 78

Bahry D.; Silver B.D. Intimidation and the simbolic use of terror in the USSR. The American Political science review 1987, vol.81, nr.4, p.1067, prieiga per internet: http://links. jstor.org , irta 2009-08-06 Shultz R.H.; Godson R. Dezinformatsia, p.8 Shultz R.H.; Godson R. Dezinformatsia, p.12

14

mogaus teisi judjim. N. Chruiovo nualinimas nuo valdios 1964 metais ir konservatyvaus Leonido Brenevo irinkimas TSKP CK generaliniu sekretoriumi ir Jurijaus Andropovo paskyrimas KGB vadovu 1967 m. bylojo, kad SSRS laimjo konservatyvios jgos, kurios pasisak u grietesnes priemones kovojant su valdios kritika. Nors po Stalino mirties atsisakyta masini represij, taiau tai nereikia, kad sovietin valdia tapo liberali, pripastanti ir toleruojanti kitoki nuomon. Ji ir toliau siek ilaikyti savo monopolin valdi ir skleisti savo tak pasaulyje, tik rafinuotesnmis priemonmis. O KGB turjo bti ne tik komunist partijos valdios atrama, bet ir skleisti komunistins ideologij pasaulyje, bei kovoti su grsmmis SSRS, kurios kilo i Vakar. 79 Fizinio susidorojimo, deportacij, kalinimo sovietinis saugumas neatsisak. Tik dabar susidorojimas gyvendinamas subtiliau. Psichologinio poveikio priemons, kaip sekimas, manipuliavimas ir spaudimas per viej opinij, profesins karjeros griovimas, profilaktiniai pokalbiai, tremtis i SSRS, priverstinis patalpinimas psichiatrin ligonin, politiniai teismo procesai, meito, melo ir kompromitavimo kampanijos, vairios provokacijos ir bauginimai buvo ne maiau iaurios ir veiksmingos susidorojimo priemons. Pasikeit SSRS ir Vakar valstybi santykiai irgi takojo Soviet Sjungos ir KGB metod kait. SSRS nordama palaikyti pagerjusius santykius su Vakarais ir dl sipareigojim Helsinkio baigiamajam aktui, teko naudoti ne tokias akivaizdias kovos su kitaminiais priemones. Btent po Helsinkio baigiamojo akto pasiraymo KGB pirmininkas J. Andropovas suformavo nauj represij politik: kovoje su disidentais remtis daugiau paslptomis persekiojimo priemonmis (psichiatrija, diskreditavimu, deportacija i alies).80 J. Andropovas buvo sitikins, kad vietinius disidentus remia usienio valgybos81 ir ieivi organizacijos. Todl anot jo, buvo svarbu al apsaugoti nuo usienio ideologinio poveikio ir vykdyti kuo aktyvesn antivakarietik propagand ir dezinformacij alies viduje ir usienyje (ypa prie JAV). Kova su Vakar taka, kuri KGB terminologijoje buvo vadinama kova su ideologine diversija, turjo bti puolamoji, nes tai klasin kova, kova u tarybin mog, u jo garb ir laisv, u socializmo ir komunizmo stiprinim. 82 Tad ioje idj kovoje vien tik fizins represijos negali bti efektyvios. Kova su lietuvi ieivija irgi buvo dalis kovos su Vakar ideologine diversija. Galima pastebti, kad naujos lietuvi kitamini ir ieivijos veiklos formos irgi vert KGB keisti taktik. Ji turjo pasitelkti ne tiek represines, bet rafinuotesnes priemones, kurios neutralizuot kitamini ir
79
80

Knight A. Cit opus, p.63 . c. , 1991, c.150 81 Pringle R.W. Andropovs Counterintelligence state? International journal of Intelligence and Counter Intelligence [interaktyvus]. 2000, vol.13, issue 2, p.193 - 203 prieiga per interneto http: // search.epnet.com 82 Praneimas apie LSSR KGB udavinius kovoje su prieininko ideologine diversija gyvendinant SSRS KGB 1968 m. gruodio 27 d. nutarim, LYA, f.K-1, ap.3, b.671, l.161

15

ieivijos veikl, j bandymus tarptautiniu lygmeniu aktualizuoti Lietuvos ir kit Pabaltijo ali okupacijos klausim. i lietuvi veikla diskreditavo SSRS propagandos skleidiam mel apie savanorik Lietuvos stojim SSRS ir neva gerbiamas mogaus laisves ir teises SSRS. Pasikeitusi SSRS vidaus ir tarptautin padtis bei naujos antisovietinio pasiprieinimo tendencijos aktualizavo psichologinio poveikio ir dezinformavimo metod naudojim, neatsisakant ir fizini represij. 3. Dezinformavimo akcij organizatoriai ir vykdytojai Aktyvi priemoni taikymas buvo vienas i svarbiausi KGB udavini. Prie j gyvendinimo prisidjo beveik visi KGB padaliniai. Taiau didiausi vaidmen suvaidino pirmasis skyrius, kuravs valgyb, vidaus kontrvalgybos antroji valdyba, ideologins kontrvalgybos penktasis skyrius. Jie neretai bendradarbiavo gyvendinant propagandos, kompromitavimo, dezinformacijos uduotis. Vienas i svarbiausi dezinformacini akcij vykdytoj Vakaruose buvo KGB 1-asis valgybinis skyrius. Be strategins politins, karins, ekonomins informacijos apie Vakar demokratines alis rinkimo, agentrins veiklos, nemaiau svarbi buvo ir kova su ieivija. Jie stebjo ieivijos procesus, j nuotaikas, tarpusavio santykius, stengsi siskverbti, skaldyti jas i vidaus. Agent surinktos mediagos pagrindu buvo rengiamos tiek operatyvins, tiek propagandins, kompromitavimo akcijos prie ieivius. U tai buvo atsakingas 2-asis poskyris (EM). 83 Vykdant dezinformavimo akcijas labai praveria tokios vidaus kontrvalgybos funkcijos kaip teritorijos, turizmo sektoriaus, informacijos kontrol, paslapi apsauga. Tai turjo apsaugoti nuo sovietins propagandos demaskavimo Vakaruose. Antrosios valdybos atskiri poskyriai buvo atsakingi u Lietuvoje vieini turist, jreivi, usienio diplomat stebjim, pasienio rajon ir karini objekt, transporto sektoriaus, pramons ir mokslinio tyrimo objekt bei slaptos informacijos apsaug. Be to, iki penktojo skyriaus sukrimo, ji buvo atsakinga u kov su kitaminiais.84 Nors KGB 5-asis skyrius, kurtas remiantis 1967 m. birelio 17 d. SSKP CK nutarimu dl savarankik kontrvalgybos padalini steigimo KGB ir jo organuose kovai su ideologine prieo diversija, daugiau usim kitaminiais alies viduje, taiau ieivijos politin veikla privert vis daugiau dmesio skirti ir jiems. Tad ieiviai nebuvo vien tik valgybinio skyriaus objektas. Kultra, vairs ryiai su Vakarais irgi buvo kontroliuojami ideologins kontrvalgybos padalinio, kad
83 84

Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen: slaptasis karas 1954 - 1991 m., Darbai ir dienos, 2000, Nr.21, p.236

Geiauskas G. Trys pagrindiniai buvusio LSSR KGB archyvo treiojo slaptosios ratvedybos byl fond sudarytojai, p.155

16

ivengti nelegalios informacijos, literatros, idj plitimo sovietinje Lietuvoje ir ypa tarp jaunimo. Be to, kultra, turizmas kartu buvo ir propagandos skleidimo forma, prie ko KGB irgi prisidjo. Pastebtina, kad ie skyriai glaudiai bendradarbiavo organizuojant ir vykdant dezinformacines akcijas. KGB 2-osios valdybos, KGB 6-ojo skyriaus, kuris buvo atsakingas u atskir pramons ri stebjim, darbas kartais persipindavo su 1-ojo skyriaus ir 5 osios tarnybos veikla, nes dezinformacija buvo vykdoma vairiomis kryptimis. Pvz. jie keisdavosi informacija ar agentais analizuojant vairius lietuvi kontaktus su usienieiais, sekant usieniei turistines grupes Lietuvoje, juos verbuojant. Nors darbas su usienieiais Lietuvoje buvo antrosios valdybos prerogatyva, bet ir 5-oji tarnyba stebjo lietuvi kontaktus su ieiviais dl galimos j politikai negatyvios takos, galimo nelegalios literatros platinimo. 5-oji tarnyba irgi prisidjo prie teritorijos ir informacijos kontrols, nes penktoji tarnyba galjo udrausti ieiviams vaiuoti SSRS. 85 Pvz. i teis buvo atimta i Kazio Bobelio ir kit garsi ieivi. Nuo ios tarnybos sprendimo priklaus, ar asmenys galjo isiveti i Lietuvos tam tikrus daiktus, pavyzdiui knygas. Pvz. Juozui Kojaliui papraius vietimo ministerijos leisti isiveti Juozo Apuio, Vytauto Blos, Marcelijaus Martinaiio, Sigito Gedos ir kt. veikalus ir 5-ajai tarnybai neradus nieko pavojingo jose, duotas leidimas isiveti tuos krinius.86 5-ajai tarnyba taip pat kontroliavo pato korespondencijos srautus, nes iekojo antisovietins literatros ir apskritai sovietinei valdiai nenaudingos informacijos. Glavlito ataskaitoje, kuri bendradarbiavo su KGB ufiksuota, kad adresatams neiduotas Vienybs numeris Nr.78, nes jame buvo A. Damuio straipsnis, kuriame jis gyn asmenis veikusius vokiei okupacijos metais. 87 Buvo konfiskuojama viskas, kas yra teigiama apie ieivija ir nepriklausom Lietuv. KGB taip pat band trukdyti Vakar radijo stoi Amerikos balsas, Svoboda ir Vatikano radijas transliacijoms Lietuvoje, todl tiriamos radijo stoi bang girdimumo ribos, iekota asmen, kurie domjosi iomis stotimis, kad lokalizuoti ir neutralizuoti negatyv j poveik.88 Penktoji tarnyba irgi prisidjo prie strategins informacijos ir objekt apsaugos. Ji buvo atsakinga, kad iuose objektuose nedirbt nepatikim sovietinei sistemai moni kaip buvusi tremtini ir kalini ir t.t. Nors KGB skyriai buvo pasidalin funkcijomis, bet j glaudus ryys vykdant dezinformavimo akcijas, rodo io metodo vairiapusikum bei iskirtin KGB dmes ir viet jos planuose.
Sprendimas udrausti vaiuoti SSRS Aldonai Janaas (lepetyt), LYA, f.K-35, ap.2, b.236, l.60 Payma apie susitikim su agentu Leonas, LYA, f.K-35, ap.2, b.325, l.99 87 Glavlito ataskaita apie Lietuv patenkani usienio literatros ir iveam i Soviet Sjungos kontrol u 1960 m. LYA, f.1771, ap.208, b.13, l.46-47 88 LSSR KGB svarbiausi agentrini operatyvini priemoni planas prie radijo stoties Svoboda (laisv) komitet ir radijo stot ,Svoboda (laisv), f.K-35, ap.3, b.315, l.5-11
85 86

17

4. Dezinformacini akcij objektas 4.1. Kompromituojanti ir propagandin mediaga politins dezinformavimo akcijose Politinio pobdio dezinformatyvi informacija daugiau sietina su kompromitavimo akcijomis. Lietuvoje kompromituojanti mediaga buvo siejama su mogaus praeitimi, jo veikla nepriklausomoje Lietuvoje, naci okupacijos metais, pokario Lietuvoje. Negatyv Nepriklausomos Lietuvos vertinim lm ideologiniai buruazins Lietuvos valdios vertinimai, kaip prieikos lietuvi liaudiai. Naci okupacijos metais neginkluotas antinacinis judjimas, lietuvi dalyvavimas vietiniuose savivaldos organuose, vietinje rinktinje, 1941 met birelio sukilime irgi buvo ideologizuota vertinami. Nevienareikm lietuvi pozicija sovietams suteik pretekst juos apkaltinti profaistinmis pozicijomis. Taip pat buvo pasinaudojama ir neatskleistais yd masini udyni epizodais. ia kompromituojania mediaga daugiausia kaltinti asmenys, emigrav Vakarus ir neva lik nenubausti u nusikaltimus. mons turj gimini, draug Vakaruose galjo bti apkaltinti bendradarbiavimu su usienio, ypa JAV, specialiosiomis tarnybomis. KGB galjo paskleisti gandus, neva jis KGB agentas. Kompromituojant buvo naudojama ir asmeninio pobdio informacija: socialin padtis (kilm i buoi, kinink klass), priklausomyb nuo alkoholio, narkotini mediag, azartini aidim, slapti ryiai su moterimis (vedusi vyr ar kunig), ligos, netradicin seksualin orientacija, vairs nusikaltimai, finansins machinacijos ir t.t. Taiau moralinio pobdio kompromituojanti mediaga buvo maiau populiari. Sovietins propagandos objektas irgi platus ir vairus. Ypa inaudojami sovietins Lietuvos kultros, mokslo pasiekimai. Turistins keliones po grietai atrinktas vietas turjo irgi parodyti sovietins sistemos pasiekimus. Pastebtina, kad kompromituojanti mediaga taikyta ne tik tiesioginse diskreditavimo akcijose, bet ir sovietins propagandos ir kontrpropagandos akcijose. Tokios informacijos pavieinimas turjo versti abejoti ieivijos pateikiama informacija, j veikla ir pasitarnauti sovietinei propagandai. 4. 2. Strategin informacija ir objektai Analizuojant KGB dezinformacines akcijas, kurios susijusios ne su politine, o ekonominio, karinio pobdio informacija, btina vardinti, kokie objektai, darbai buvo KGB ypatingoje prieiroje ir potencials dezinformavimo akcij objektai. KGB kontrvalgybini padalini aptarnaujam objekt slaptum ir ypating prieir nulm j strategin reikm SSRS ekonomikai, saugumui ir karinei pramonei. Atitinkamai ir KGB siek garantuoti, kad usienio agentai negaut informacijos apie juos ir tai turjo utikrinti grieta informacijos bei judjimo 18

kontrol. Slapti duomenys, pagal j svarb ir pagal juose esam informacij buvo skirstomi pagal slaptumo kategorijas ypatingai svarbi, visikai slapt (valstybin paslaptis) ir slapt (tarnybin paslaptis). Valstybin paslapt sudar strategikai svarbi informacija, kurios netekimas pakenkt valstybs saugumui ir karinio - ekonominio potencialo kokybinei iraikai.
89

Taiau svarbiausi

duomenys buvo tie, kurie apibdino arba galjo atskleisti SSRS politinius planus ir karin pajgum, pramonin alies potencial, kai kuri pramons ak isivystymo lyg, naujausius mokslinius ir techninius pasiekimus.90 slapt duomen, kurie sudaro valstybin paslapt, sra taip pat yra traukta informacija apie geodezin ir kartografin SSRS teritorijos idstym, alies ekonomin potencial, finansin padt, galim karo veiksm vietas, gamtinius iteklius (kaip vanduo, nafta ir k.t), transporto sistemas ir t.t. 91 Taip pat sovietin valdia buvo suinteresuota nuslpti informacij apie avarijas, gaisrus, nelaimingus atsitikimus svarbiose monse, kas atskleist ios mons tikrj paskirt, ir neva pakirst SSRS autoritet. sra traukta ir informacija apie slapt gamini nomenklatr, j perveimo marrutus, branduolinius ginklus, ginklus su branduoliniu utaisu.92 Atitinkamai ir objektai, esantys alia strategikai svarbi transporto linij ar objekt, irgi tapo strategikai svarbiais. 93 Platus slaptos informacijos traktavimas lm, kad ir KGB aptarnaujam ir stebim objekt spektras buvo labai platus ir apm vairias sritis. Tai buvo pramons, transporto, kariniai objektai, gamtiniai itekliai, moksliniai - tiriamieji institutai ir juose vykdyti darbai, ypa susij su karins pramons ir KGB usakymais. KGB aptarnaujam objekt sra pateko valstybins institucijas susijusios su strateginmis kio akomis (pvz., prekybos, statyb, komunalinio kio, miko, lengvosios, finans ministerijos); mokslo institutai, kuriuose vykdyti tyrimai naudingi karinei pramonei arba juose buvo slaptos informacijos. Tai ir mokslo - tiriamieji institutai (Venta su gamykla; radijo matavimo rengini ir t.t) bei gamybiniai susivienijai (Sigma, Neris, Vilma, Vingis, Elf.) ie KGB aptarnaujami objektai vardyti reiminiais objektais. Dl juose vykdyt tyrim, gamybos ir inybins priklausomybs (ryi su Gynybos ministerija) jiems keliami grieti saugumo ir slaptumo reikalavimai. vairi Lietuvos transporto linij (geleinkelio linijos, Vilniaus
SSRS Ministr Tarybos patvirtinti nuostatai dl duomen slaptumo lygmens tipo nustatymo tvarkos, duomen, esani darbuose, dokumentuose ir renginiuose, slaptumo lygmens nustatymo, (1980 m. gruodio 3 d.) LYA, f.K-1, ap.46, b.2159, l.12 90 Valstybini paslapi patikimos apsaugos utikrinimas. Valstybini paslapi svoka ir tipai. Slaptos informacijos nutekjimo slygas ir prieastys. Priemons spti ir ukirsti keli nutekinimui informacijos, f.K-1, ap.46, b.2159, l.45 91 SSKP ir SSRS MT 1970 m. spalio 1 d. nutarimas dl priemoni sustiprinti saugumo reim, LYA, f. K.1771, ap.246, b.1, l.68-79 92 Latvijos SSR Ministr tarybos patvirtintas svarbiausi duomen, kurie sudaro valstybin paslapt, sraas, Latvijos centrinis archyvas (toliau LAVA), f.101, ap.45, b.100, l.44 93 LSSR KGB Kauno padalinio priirimai geleinkelio teritorijai priklausani ypating objekt sraas, LYA, f.K26, ap.1, b.74, l.325-326
89

19

oro uostas ir Baltijos jros uostas, vejybos laivynas) kontrol irgi buvo svarbi KGB veiklos sfera. 1967-1974 metais kontrvalgyba be jau mint objekt apm ir ryi sistemos mazgus, o transporto kontrol traukiama ir autoperveim kontrol.94 Jie buvo ypatingoje KGB prieiroje, nes jais slapta buvo veama karin ginkluot bei jais keliaujant usienieiai galjo suinoti, tai k KGB band paslpti. Vykstant kariniam, pramoniniam ir moksliniams lenktyniavimui tarp Vakar demokratini ir socialistini valstybi vairi mokslin, technin informacija tapdavo pramoninio nipinjimo objektu, tad vykdomi moksliniai - tiriamieji, eksperimentiniai moksliniai darbai buvo saugomi ir slepiami. Kaip atskira kontrvalgybos sritimi galima iskirti vairi main (mokslini, technini, ekonomini, prekybini) su usieniu kontrol. KGB manymu, vairs specialist mainai yra labai palanki terp pramoniniam ir moksliniam nipinjimui. Sovietins propagandos, kompromitavimo, dezinformacijos platus naudojimas, formos ir tikslai lm tai, kad jai gyvendinti buvo naudojam vairi mediaga. Informacijos ioms akcijoms pasirinkim lm komunistin ideologija, politiniai ir strateginiai tikslai. 5. Ideologin dezinformacija 5.1. Kitamini ir katalik dvasinink kompromitavimo akcijos Vakaruose Prie aktyviausius sovietinio reimo prieininkus Lietuvos Katalik banyi, disidentus, mogaus teisi gynjus be represini, administracini priemoni pasitelktas ir kompromitavimas. Sovietiniai propagandistai, kad sumaint kunig rmj gretas Vakaruose ir spaudim Soviet Sjungai, band vairiomis priemonmis teikti Vakarams, kad tikintieji Lietuvoje nepersekiojami, o sovietin konstitucija utikrino mogaus sins laisv. 1971 m. ileistoje propagandinio pobdio J. Rmaiio knygoje Religija Lietuvoje pieiamas btent toks vaizdas. Toki informacij skleisti pasiteikiami ir kunigai, susij su KGB, nors reikia turti aumeny, kad jiems buvo daromas didiulis spaudimas. Vyskupas J. Labukas ir R. Krikinas interviu usienio urnalistams, kalbjo apie normali tikinij ir banyios padt Lietuvoje. 95 Taip siekta, kad Vatikanas neberemt prie reim nusiteikusi kunig, kuri veikla diskreditavo SSRS. Emigrav dvasininkai buvo kaltinami pronacistine pozicija, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidjus prie holokausto vokiei okupacijos metais. Vienoje i serijos Faktai kaltina knyg - udikai banyios prieglobstyje (1963 m.) atskleidiamas neva kunig bendradarbiavimas su naciais ir j atsakomyb u moni, ypa yd, udym. Iskirtinos kompromitavimo akcijos prie vyskup Vincent Brizg, kuris emigravs Vakaruose ts savo antisovietin veikl. 1976 - 1985 - aisiais ir vlesniais metais
94

95

Geiauskas G. Trys pagrindiniai buvusio LSSR KGB archyvo treiojo slaptosios ratvedybos byl fondo sudarytojai, p.156 Streikus A. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (1944 - 1999), p.246

20

pasirod nemaai straipsni apie j: Kas jis tas garbingas brolis (Laisv, 1974 - 01 - 25, p.3), Po vyskupo mantija (Gimtasis kratas, 1978 06 - 08, 15, Vyskupo melas (Gimtasis kratas, 1984 09 - 13, p.4) ir kt. Juose savaip interpretuota ne tik jo veikla pirmosios sovietins ir naci okupacijos laikotarpiais, bet ir meiiama jo asmenyb. Jis vaizduojamas kaip karjeristas, padlaiys ir k.t. ios V. Brizgio kompromitavimo akcijos susijusios su aktyviomis SSRS pastangomis kompromituoti lietuvi ieivij, siejant j su nacistine valdia ir karo nusikaltliais. Sovietin valdia vyskup ir kunig antisovietinius pasisakymus traktavo kaip palankum nacistinei valdiai ir i ios nuostatos iplauk ir kaltinimai. Taip buvo traktuotas ir 1943 m. liepos 4 d. J. Skvireckio, V. Brizgio ganytojikas kreipimasis Brangs tautieiai, kuriame buvo smerkiama sovietins valdios antireligin politika.96 Nors jame nedemonstruotas palankumas nacistinei valdiai, bet sovietin valdia vis tiek tai inaudojo kaltinant kunigus pronacistine pozicija. Vis dlto, Katalik banyios diskreditavimas buvo daugiau orientuotas vietin tikinij publik, taiau emigrav dvasininkai irgi buvo tap KGB akcij objektai. ` Atuntajame deimtmetyje, prasidjus judjimui u mogaus teises ir laisves, KGB band susidoroti ir su aktyviais mogaus ir tautos teisi gynjais. Diskreditavimo akcij tiek Lietuvoje tiek Vakaruose taikiniais tapo Antanas Terleckas, Viktoras Petkus, Balys Gajauskas, Vakarus emigrav Tomas Venclova, sutuoktiniai Juraai ir kiti. meiiant juos KGB siek sukompromituoti mogaus teisi judjim, atitraukti mons nuo sukompromituot asmen ir pateisinti susidorojim su jais: Nacionalistus kompromituoti, izoliuoti, kad bet koks panaus valdios veiksmas bt suvoktas visuomens ir sulaukt jos palaikymo.97 meitos akcijos spaudoje kompromitavo juos kaip asmenybes, nes neva atskleid j ydas ar negatyvius charakterio bruous. Naudotas ne tik akivaizdus melas, bet ir KGB naudinga linkme interpretuoti faktai. I vakarus emigravusi disident, prie kuriuos KGB taik kompromitavimo akcijas, iskirtinas Tomas Venclova. 1977 m. ivykus Vakarus (KGB suinojo, kad Helsinkio grup j pareigojo umegzti kontaktus su ieiviais),98 T. Venclovai atimta sovietin pilietyb ir buvo parengtas planas j kompromituoti, susilpninti jo tak. Vakaruose ne visi palankiai sutiko T. Venclov. T. Venclovos straipsnis ydai ir lietuviai sukl didiul lietuvi nepasitenkinim. KGB siek pasinaudoti iuo nepasitikjimu ir abejonmis savo kompromitavimo akcijoms. Buvo parengtas straipsnis ir per agentus pateiktas ieivi spaudoje. KGB siek rodyti, kad Dekadentas (T. Venclovai suteiktas KGB sekamo asmens slapyvardis) JAV atvyko su specialia t.y. KGB misija ir pateik tai rodanius faktus. 99 JAV emigranto Petro Kbriaus vardu buvo parengtas straipsnis ir nusistas Dirv ir Naujienas.
96 97 98 99

Streikus A. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (1944 - 1999), p.60 LSSR KGB pirmininko drg. J. Petkeviiaus 1967 m. spalio 4 d. praneimas, LYA, f.K-1, ap. 3, b. 657, l. 35 Anuauskas A. KGB prisilietimas, p.122 LSSR KGB svarbiausi agentrini operatyvini priemoni planas kompromituoti ir nukenksminti prieik DOR Nr.99 Dekadent veikl prie ms al, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 9

21

Norint nuvertinti jo konflikt su sovietine valdia, buvo teigiama, kad Lietuvoje jo niekas nepersekiojo, jis nebendravo su buvusiais kaliniais, tremtiniais, o Vakaruose apsimet disidentu. 100 Dar vienas bdas apmeiti ir sukompromituoti disidentus - suteikti j veiklai ne politin, bet kriminalin atspalv ir taip pateisinti susidorojim su jais. Tai irgi galima laikyti tam tikra politins dezinformacijos forma. Kriminalins bylos nuima nuo j kovotoj u tautos laisv aureol, ir jie tampa, paprastais nusikaltliais, buvo teigiama KGB mokomojoje literatroje. 101 Garsiems ir aktyviems disidentams buvo ikeltos kriminalins bylos. Pvz. 1973 12 - 19 26 d. teisme nagrinta valstybinio turto grobstymo byla (i mokyklos valgyklos vogti konditerijos gaminiai). Buvo teisiamas tik A.Terleckas, nors tariamj buvo daugiau, o vagysts ir betvark buhalterijoje egzistavo ir anksiau. Jam buvo inkriminuota vagyst, bet jo namuose konfiskuoti urnalai Naujoji Romuva, Ms Vilnius, nors tai buvo nesusij su keliama baudiamja byla ir nebuvo jo nusikaltimo rodymai. Tie faktai rodo, kas i tikrj domino KGB - renkami antisovietins veiklos rodymai, o keliami kaltinimai vagyste buvo tik pretekstas susidoroti. 1974 m. gegus mnes teatre, kur dirbo A. Terleckas, dingo du televizoriai (ne jo darbo metu), bet jis buvo vienintelis tariamasis: potencialiu vagiu gali bti tik jis.102 Buvo inaudojama kiekviena galimyb kriminalizuoti politines bylas ir taip sumainti disident bei j idj patrauklum. 1972 m. sulaikytieji po Romo Kalantos susideginimo demonstracij dalyviai vadinti maa chuligan grupe, kuri band pasinaudoti laidotuvmis kaip proga statymams ir tvarkai paeisti. O nordama sumenkinti ir sukompromituoti demonstracijas ir ivengti savo atsakomybs u nesukontroliuot situacij, KGB ir komunist partija interpretavo iuos vykius tik kaip vieosios tvarkos paeidim.103 Disident patalpinimas psichiatrijos ligonines buvo ne tik priemon izoliuoti valdiai netikusius asmenis, bet ir jo veikl visuomenei pateikti kaip psichin susirgim. Romo Kalantos susideginimo atvejis buvo rykiausias valdios bandymas antisovietin veikl pateikti kaip psichins ligos pasireikim. Teismo medicinos komisija rinko rodymus kaip R.Kalantos laikus, liudijimus, kurie turjo patvirtinto valdios prielaidas. Netgi jo tvai buvo priversti duoti valdiai palankius interviu spaudai. Motina pasakojo apie j, kaip apie udar jaunuol, kuris skundsi nervais, lanksi pas gydytojus, vartojo vaistus.104 Pabgimai i Lietuvos, kurie diskreditavo sovietin politik, buvo dar vienas KGB kompromitavimo akcij objektas, kuriais siekiama apmeiti ne tik paius pabglius, bet ir j
100 101 102 103

104

Ten pat Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja, p.85 Terleckas A. Trys politiniai laikai, p.10-13 Jankeviius P.; Marcinkeviius A. Tvarkos ardytojai nubausti. Kauno tiesa, 1972 - 10 - 04, p.4; Jasiukaitis A. Kas jie tvarkos paeidjai. Kauno tiesa, 1972 - 05 - 21, p.4 Buelis Pasikalbjimas su R.Kalantos motina. Laisv, 1972 - 06 - 02, p.1

22

rmjus Vakaruose. Sovietinei valdiai buvo svarbu parodyti, kad pabgimai nesusij su politiniais motyvais ar blogu gyvenimu SSRS, o yra nusikaltimas, kur paskatino iorins jgos. Pabgli rmimas Vakaruose tapo sovietinei pusei dar vienu antivakarietikos propagandos akcentu. Ypa sovietinei pusei pasitarnavo Prano ir jos snaus Algirdo Brazinsk pabgimas pagrobiant lktuv. Ivystyta plati propagandin kampanija, kuri nukreipta ne tik prie Brazinskus, bet ir kompromitavo Vakaruose gyvenusi lietuvi organizacijas, kurios band Brazinskams suteikti param. Respublikinje ir emigrant spaudoje dl lktuvo ugrobimo ir stiuardess ties jie vadinti oro piratais, udikais. Diskredituojant Brazinskus sovietinje ir ieivijos spaudoje, atskleistos j gyvenimo Lietuvoje detals. Tvas P. Brazinskas vaizduojamas kaip nusikaltlis, avantiristas, turjs kelias monas, apgaudinjs, apvogs net savo motin. Prieingai negu Brazinskai teig, Lietuvoje P. Brazinskui buvo ikelta ne politin, o kriminalin byla. 105 Sovietins propagandos skleista informacija nebuvo vien prasimanymas, joje buvo ir nemaa dalis tiesos. Brazinsk pabgimas nebuvo politikai motyvuotas, bet u Lietuvos ilaisvinim kovojusi ir Soviet Sjungos teisi aneksuotos Lietuvos piliei atvilgiu nepripainusi lietuvi organizacij ir sovietins valdios konfrontacija gavo politin pobd, o Brazinskai tuo pasinaudojo. 106 KGB parengtuose straipsniuose buvo teigiama, kad ieiviai gindami udikus diskreditavo mogaus teisi judjim. Toks nusikaltli ir lietuvi ieivijos santyki, bendr interes akcentavimas turjo parodyti lietuviams Lietuvoje, kokie ieiviai buvo veidmainiai, nes gyn nusikaltlius. Buvo meiiami ir kiti lietuviai, pabg Vakarus kaip Povilas akalys, Simas Kudirka ir t.t. KGB kurtas disident, kitamini, katalik dvasinink - avantirist, nepatikim, amorali asmenybi vaizdis turjo monms parodyti ne tik t asmen nepatikimum, bet ir sukelti abejones j veikla, o emigravusius kitaminius dar ir sukirinti su kitais ieiviais bet ir sukelti abejones jais Lietuvoje. O mones, velgianius KGB vaidmen iose akcijoje, turjo atgrasinti nuo paramos arba veiklos iuose judjimuose. 5.2. Ieivijos neigiamo vaizdio krimas Vakaruose Prie didiausias ir aktyviausiai Lietuvos laisvinimo idj Vakaruose kelianias organizacijas ivystyta plati respublikin ir tarptautin (daugiausia JAV, V. Vokietijoje, nes ia buvo didiausios lietuvi bendruomens) meito ir melo kampanija. Pagrindin ieivijos diskreditavimo tema tai tikras ar tariamas j bendradarbiavimas su naciais. Sovietin valdia ir KGB pasinaudojo Vakaruose vykusiomis nacistini arba bendradarbiavusij su naciais karo nusikaltli, dalyvavusi yd udynse, paiekomis ir teismais, kad apmeit ieivius. Lietuvi pozicija naci okupacijos metais, pradinis palankumas vokieiams, dalyvavimas savivaldos institucijose, leido sovietams ieivius
105 106

Banelis V. Vilkai keiia kail. Gimtasis kratas, 1977 - 01 - 10, p.4 Anuauskas A. KGB Lietuvoje : slaptosios veiklos bruoai, p.76-84

23

pateikti kaip nacistins Vokietijos rmjus bei pateikti savo versij apie vykius Lietuvoje 1940 1944 metais.107 Negaldama pasiekti ir nuteisti Vakarus emigravusij veikj, KGB siek sukompromituoti Vakar visuomens akyse aktyvesnius 1941 met vyki dalyvius, tokius kaip Kazys kirpa, Juozas Ambrazeviius, Jonas lepetys, Jurgis Bobelis (Kauno komendantas naci okupacijos metu), Stasys ymantas akeviius (1941 m. laikinosios vyriausybs galiotinis Vilniaus miestui ir sriiai teiss klausimais), Kazys Paliauskas, (1941 m. Kauno burmistras), kurie i tikrj vienaip ar kitais bendravo su vokieiais ar dirbo vietins savivaldos institucijose. Dokumentai, kurie neva rodo j kalt, buvo siuniami t valstybi, kuriose jie gyveno, vyriausybms, siekiant, kad jie bt iduoti Lietuvos teismams. 108 Taiau nors pati KGB pripaino, kad neturinti rodym apie ieivi organizacij vadov nusikaltimus naci okupacijos metais, bet siunt dokumentus apie Vakaruose besislapstanius karo nusikaltimais kaltintus asmenis (Juoz Kung, Broni Kaminsk, Kaz Paliausk ir kitus), siekdama su jais susieti ir lietuvik organizacij narius.109 Taip pat KGB siekdama paveikti JAV visuomen anonimikai siunt knygas, laikius, broiras JAV laikraiams. Taip pat pradta publikuoti ir Vakaruos platinti knyg serija Faktai kaltina (Hitleriniai udikai Kretingoje (1960 m.), Krauj sugr Dzkijos smlis (1960 m.), Hitlerinink piktadarybs Pabaltijyje (1957 m.), SS tarnyboje(1961 m.), dokument serija Dokumentai kaltina ( nuo 1970 m.), o taip pat J. Mikuckis ioje ir anoje pusje, Jie gyvena tarp ms(1972 m.), V. Matulionis Atsargiai, Balfas!, J. Jakaitis Idavysts keliu . i knyg ir dokument publikavimo ir platinimo tikruosius tikslus atskleidia KGB sakymas NR.0051: neti tarim ir kitus sunkumus tarp emigrant ir kartu priversti JAV specialisias tarnybas pagalvoti apie tolimesn bendradarbiavim su lietuvi emigrant organizacijomis. 110 ios akcijos tikslas nebuvo paveikti visuomens opinij, bet norta takoti JAV valdios institucijas, kad ios neteikt paramos lietuvi ieivijai ir Lietuvos laisvinimo judjimui. Egzistuojanius nesutarimus tarp ieivi organizacij KGB inaudojo kaip dar vien galimyb pakenkti Lietuvos laisvinimo bylai Vakaruose. Suaktyvjus ieivijos veiklai 1969 m. KGB svarst priemones, kaip susilpninti ieivi organizacij veikl, skaldyti ir gilinti prietaravimus tarp didiausi organizacij VLIK, Santara viesa, BALF, Amerikos Lietuvi taryba, PLB. Viena i priemoni pasirinktas kompromitavimas.111 Didiausi dmes KGB skyr VLIK, kaip takingiausiai ieivijos jgai ir Santarai - viesai, dl pozicijos u artimesnius kontaktus su Lietuva. Vykdyti meito akcijas pasirinkti vairs bdais ir altiniai. KGB nordama ieivius kompromituoti siek neva atskleisti ieivi organizacij vadov valdios siekim, karjerizm ir taip menkinti
107 108 109 110 111

Banionis J. Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose sigalint detantui 1970 1974 metais, p.123 Baranausko B. pasilymai, lieiantys buruazini nacionalist demaskavim, LYA, F. 3378, ap. 55, b. 16, l. 31 Payma apie ieivi organizacij vadus ir nacistinis baudjus, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 298, l. 249-250 LSSR KGB valgybinio padalinio istorijos bruoai, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 844, l. 204 Banionis J. Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose 1975 1990, p.62

24

moralin ieivijos lyderi autoritet ir kartu pagilinti prietaravimus tarp konkuruojani organizacij. etajame deimtmetyje Komiteto u grim tvyn ikagoje laikratis Tvyns balsas ir Pabaltijo patriotai, u kuri slpsi KGB, Vakar Vokietijoje 1957 - 1960 m. publikavo dvideimt VLIK kompromituojani straipsni. Juose neva atskleidiamas j bendradarbiavimas su JAV specialiosiomis tarnybomis.112 KGB norjo lietuvi ieivijai teigti mint, kad Lietuvos laisvinimo judjimas inspiruotas prieik JAV, kad jis nra savarankikas, o tik siekiantis pakenkti Lietuvai. Dar viena sudtinga agentrin akcija Berlyne butaforija, kuri kartu turjo bti ir kompromitavimo akcija, buvo pavesta agentui Balandis. io agento uduotis sukompromituoti aktyvius ieivius, tarp kuri ir Vaclov Sidzikausk, pateikiant juos vokiei, o per juos ir JAV valgybai kaip KGB agentus. KGB dokumentuose V. Sidzikauskas vardijamas kaip sovietinis agentas, uverbuotas 1940 12 - 13, jam duotas slapyvardis Inteligentas, bet dabar atseit ie duomenys ding.113 Svarbi viet vykdant propagandines ir kompromitavimo akcijas um Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje draugija Tvik. Vienas jos tiksl demaskuoti antikomunizm, buruazins morals veid, duoti atkirt buruazinei propagandai. 114 Tai vairios propagandins akcijos, knyg, straipsni publikavimas ir platinimas. i draugija prisidjo prie propagandini J. Jakaiio, V. Minioto, J. Mikuckio, V. Alseikos knyg publikavimo bei platinimo. i knyg autoriai, galj i arti susipainti su ieivi organizacijomis, neva atskleid tarp j egzistuojanius prietaravimus, j valdios trokim, godum, parsidavim ir tarnavim JAV, organizacij vad tikras ar tariamas neigiamas asmenines savybes, kaip girtuokliavimas, eimynins itikimybs lauymas, tarnavimas u pinigus. ios knygos buvo nukreiptos dauguma atveju prie VLIK. Vienas svarbiausi ieivi ginkl kovoje su sovietine valdia buvo radijo stotys Vatikano radijas, Amerikos balsas, Svoboda (Laisv). Valdia jau nuo pat partizaninio karo laik kovojo su jomis. Su jomis kovota ne tik techninmis priemonmis. Nuo etojo deimtmeio daugiau dmesio skirta ideologinms priemonms : 1959 metais CK nutarime dl kontrpropagandos klausimo, numatyta imtis priemoni infiltruoti savo agent tarp j ir rinkti informacij apie radijo stoi darbuotojus, j pasitraukimo Vakarus prieastis, j nuotaikas, veikl naci okupacijos metais ir nepriklausomoje Lietuvoje taip iekant galimybi formuoti agentr i dirbanij. 115 Spaudoje ios stotys vaizduotos kaip nepatikimos, skleidianios mel, sureikminamos vairios j faktins klaidos arba suniekinami laidose minimi asmenys. Pavyzdiui, straipsnyje Vatikano radijas praov paneigiama Vatikano radijo praneta inia, kad kunigas J. Zdebskis buvo sumutas
112 113 114

115

LSSR KGB valgybins veiklos istorijos bruoai, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 844, l. 178-179 LSSR KGB I- osios valdybos darbo planas su Balandiu, LYA, f. K-35, ap. 2 B. 151, l. 22 Tviks perspektyvinis darbo planas vykdant Lietuvos KP CK plenumo nutarim Dl respublikos partins organizacijos udavini, gerinant dorovin gyventoj aukljim, LYA, f. K-3, ap. 1, b. 101, l. 2 Baguauskas J.R. Usienio radijo laidos tautos kovoje dl laisvs sovietinio reimo metais, p.75-76

25

ir paguldytas ligonin. O jis, pasak straipsnio autoriaus, tik persiald. 116 Taiau dauguma toki straipsni vis dlto skirta lietuviams u geleins udangos. Tai, kad KGB propagandins akcijos buvo politizuotos ir nukreiptos prie ieivij, rodo i propagandini akcij kontekstas. Propagandiniai ir ieivij meiiantys straipsniai neretai pasirodydavo prie svarbius ieivijai renginius. Pagrindinis toki sovietini ir KGB propagandini akcij tikslas buvo diskredituoti ieivijos renginius, sumenkinti j tak, sumainti tarptautin param keliamam Baltijos okupacijos klausimui. Pvz. 1989 m. Europarlamentui ruoiantis priimti rezoliucij dl Pabaltijo okupacijos klausimo, KGB agentams ir operatyviniams darbuotojams buvo duota uduotis rinkti kompromituojani mediag ir j panaudoti sukelti nesutarimus tarp Europarlamento ir Pabaltijo ieivijos organizacij dl Lietuvos okupacijos klausimo. 117 Prie Belgrado susitikim 1977 m. KGB nordama sumenkinti ir neutralizuoti antisovietines lietuvi ieivi akcijas planavo Vakar ali spaudoje diskredituoti ieivijos organizacijas, j veikl, parodyti kaip melagius, kenkjus, kurie naudoja sufabrikuot mediag apie mogaus teisi gynim antisovietinse akcijose. Spaudoje turjo bti pateikti konkrets to melo pavyzdiai, isisti moni laikai Vatikan, vyriausybines institucijas, tarptautines organizacijas, progresyvius laikraius kaip Laisv, Vilnis, kurie pateikt Amerikos balso, Laisvs, Vatikano radijo informacij kaip melaging, igalvot, paimta i Kronikos, Auros, disident.
118

Ieivi diskreditavimo

akcijos buvo planuojamos ir prie Madrido susitikim 1980 m.. KGB ifrotelegramoje pirmajam KGB skyriui duodama uduotis pateikti apie Kaz Bobel, Sim Kudirk, T. Venclova, V. akal, kurie planavo ten atvykti.119 Formuodama tok neigiam ieivi organizacij ir veikj vaizd, KGB siek pakirsti j tak ir atskir veikj autoritet Lietuvoje, trukdyti ieivijos politini - visuomenini organizacij ir disident Lietuvoje bendradarbiavimui. O kirindama atskiras organizacijas, KGB siek silpninti Lietuvos laisvinimo judjim Vakaruose. 5.3. KGB propagandins akcijos KGB pasinaudojo Vakaruose esama odio laisve ir vakar spaudos galimybmis vykdyti propagandines akcijas apie tariamus socialistins sistemos pasiekimus t.y. skleisti dezinformacija ir diskredituoti lietuvi ieivij. iose akcijose svarbiausi vaidmen vaidino spauda. KGB siejami tikslai su spauda atsiskleidia KGB pirmininko Juozo Petkeviiaus rate apie spaudos ledin Nemuno kratas. Jame buvo teigiama, kad siekiant pagilinti esamus ieivijos prietaravimus,
116

117 118

Kuckaitis J. Vatikano radijas praov. Gimtasis kratas, 1973 - 10 - 11, p.6 Apie bendr aktyvi ir kontrpropagandini priemoni panaudojim, LYA, f.K-35, ap.2, b.333, l.56

Planas gyvendinti SSRS KGB 5-osios valdybos 1977 m. vasario 23 d. Nr.5 / 8-230 sakym, LYA, f.K-35, ap.2, b.299,l.93-94 119 ifrotelegrama nr.5668, LYA, f.K-35.ap.2, b.324, l.50

26

kompromituoti j vadus propaguoti sovietins Lietuvos pasiekimus 1964 m. kurtas Nemuno kratas.120 Spauda buvo inaudojama sovietins politikos propagandai, formuoti teigiam SSRS vaizd. usien ir ypa KGB terminais kalbant liberaliai, t.y. prosovietikai nusiteikusiai ieivijai, reguliariai buvo siuniama vairi politin mediaga kaip komunist partijos suvaiavim, plenum, sesij, partijos vadov kalbos.121 Pvz. 1978 m. pagrindinis propagandins veiklos baras buvo naujosios LSSR konstitucijos propagavimas ir aikinimas lietuviams ieiviams, kaip ji realiai veikia,122 ypa akcentuojant socialines teises, kurios tvirtintos ioje konstitucijoje. ymi ieivi ar nepriklausomos Lietuvos veikj pasisakymai spaudoje buvo dar vienas i propagandos ir ieivijos kompromitavimo bd. Pamintini Nepriklausomos Lietuvos veikj Juozo Keliuoio ir Vlado Tikaus straipsniai apie sovietins kultros ir kio pasiekimus. Pastebtina, kad KGB dar jiems spaudim, kad jie pasisakyt spaudoje. Pvz. J. Keliuotis 123 pasmerk ieivijos bandymus inaudoti kultrin bendradarbiavim piktiems tikslams, kurie nukreipti prie Soviet Sjung. V. Tikus124 kreipsi ieivijos jaunim ir kritikavo ieivijos neva prasimanymus apie sovietin Lietuv.
125

Taip KGB per ymius menininkus ir visuomens veikjus

siek sukompromituoti ieivijos organizacijas ir atitraukti jaunim nuo politins veiklos. Jie sukl nema ir nevienareikm reakcij tarp ieivi. KGB taip vertina i straipsni poveik ieivija nutrauk su jais ryius. () To mes ir siekme. 126 Tai tik dar kart rodo, kad sovietins Lietuvos pasiekim propagavimas buvo labai glaudiai susijs su ieivijos ir lietuvi kitamini kompromitavimo akcijomis. Nors spauda buvo pagrindin sovietins propagandos skleidimo forma, inaudojama televizija, radijas bei kinas. Buvo kuriamos televizijos laidos ieivijai apie vairias SSRS vidaus ir usienio politikos aktualijas, kuriomis siekta paneigti tiek ieivijos, tiek kitamini pasauliui platinam informacij apie soviet politik, jos nusikaltimus. Pvz. Parengtos laidos meiikai teisiamj suole (apie Antan Terleck ir Juli Sasnausk). Parengtas 40 laid ciklas prie antikomunizm ir jo ruporus Vakar spaudoje ir televizijoje. Taip pat pasirod laidos, kurios buvo
120

121
122

Apie urnal Nemuno kratas, LYA, f.K-35, ap.2, b.300, l.299 Lietuvos komiteto kultrini ryi su ieivijos lietuviais veiksm 1966 m. planas, LYA, f. K-3,ap.1, b.23, l.8

Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje draugijos Tvik prezidiumo posdio, vykusio 1978 m. kovo 24 d. protokolas Nr.1, LYA, f.K-3, ap.1, b.2.l.4 123 Juozas Keliuotis (1902-1983) raytojas, vertjas. Kalintas sovietiniuose lageriuose 19451947,1952-1956) metais. Kadangi laikosi nepriklausomos Lietuvos ideal neparao vieos atgailos, jo straipsniai nespausdinami jokiame urnale, jis sekamas KGB. 1971 m. Kultros baruose pasirod J. Keliuoio straipsnis Tiltas, kurio dar nra. 1972 m. pasirod jo interviu Literatros urnalui pavadinimu Kelias, kur pasirinko mano Lietuva. 124 Vladas Tikus Tikeviius (1906-1975) agronomas, visuomens veikjas. 11941-1967 m. buvo itremtas. 1972 m. Valstiei laikratyje pasirod jo straipsnis Vardan tiesos, o Gimtajame krate straipsnis Paink Lietuv toki, koki ji yra.
125

Buvusi nepriklausomos Lietuvos autoritet inaudojimo patirt kovoje su nacionalistais alies viduje ir ieivijos organizacijomis apvalga, LYA, f.K-1, ap.3, b.709, l.35-44 126 Ten pat, l.44

27

nukreiptos prie neva Kronikos skleidiam mel. Rubrika Pasaulis Lietuvoje ir Lietuva pasaulyje buvo apie sovietins Lietuvos pasiekimus, kurioje dalyvaudavo usienio sveiai. Taip pat buvo parengtos laidos apie sovietin realyb, dviej taut draugyst. Vienoje i i laid kalbjo ir Vytautas Alseika.127 Parengtas dokumentinis firmas A, Alseika, kuriame diskredituojamas VLIK'as.128 KGB vykd propagandines ir kompromitavimo akcijas prie ieivijos renginius, kurie susilauk nemaai ieivijos ir tarptautins iniasklaidos dmesio. Pamintinas Baltijos laisvs ir taikos kruizas 85 (1985 m.), kuris susilauk ne tik ieivi bet ir Vakar spaudos dmesio. J organizavo est ir latvi ieivi organizacija Pasaulio balt santalka. Lietuvi pus atstovavo VLIK, tad neatsitiktinai sovietini propagandist akcijos buvo nukreiptos prie i organizacij. Ne tik ieivija, bet ir KGB rengsi iam vykiui. Siekiant diskredituoti kruiz, jo organizatorius, formuoti apie j negatyvi tarptautin viej opinij, KGB pateik kitoms propagandos institucijoms, tariamai kompromituojani informacij apie VLIK, ieivi veikl nepriklausomoje Lietuvoje. O norint atitraukti jaunim nuo dalyvavimo iame kruize, buvo planuojama liepos pabaigoje pakviesti Lietuv jaunimo student grup 10 iai dien,. 129 kur jiems turjo bti surengta atitinkama propagandin programa. KGB taip pat band pasinaudoti kultrini, mokslini main bei turizmo teikiamomis galimybmis, kad gyvendinti savo usibrtus tikslus - padidinti moni, palaikani SSRS, skaii, diskredituoti ir sukirinti juos su ta ieivijos dalimi, kuri buvo kategorikai nusiteikusi prie sovietin Lietuv. Lietuvi meno kolektyv gastrols JAV ir j atgarsiai ieivijoje parodo, kad KGB kartais pavykdavo gyvendinti savo planus. Pvz. 1985 m. Marcelijus Martinaitis, Vytautas Marcinkus, Algimantas Buys ir Laimonas Noreika, kvieiami Santaros viesos organizacijos, du mnesius viejo JAV ir dalyvavo j suvaiavime, literatriniuose vakaruose. KGB teigiamai vertino j dalyvavim kaip pasisekusi, nes, pasak KGB, dl j dalyvavimo suvaiavime nebuvo antisovietini pasisakym, o ieivi surengtuose literatriniuose Vakaruose lietuviai kalbjo apie Lietuvos pasiekimus.130 Ieivijos tarpe i kelion susilauk nevienareikms reakcijos ir kritikos. Laikraiuose Naujienos, Dirva, ir Darbininkas pasirod straipsniai, kurie kaltino Santar vies kolaboravimu, kad iduoda kovos dl nepriklausomybs idjas ir skaldo ieivij. Matydama toki reakcij, KGB ir toliau ragino skaldyti ieivij, kompromituoti ieivius. 131 Tam tikros KGB agentrins, propagandins akcijos buvo skirtos Santaros - viesos
127
128

Agento Ignotas 1981 m. vasario 17 d. agentrinis praneimas, LYA, f.K-35, ap.2, b.301, l.174-176 Banionis J. Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose sigalint detantui 1970-1974, p.125 129 Pasilymais kaip trukdyti Taikos ir laisvs kruizui, LYA, f.K-35, ap.2, b.344, l.68-69
130 131

Payma apie Lietuvos SSRS kultros darbuotoj kelion JAV, LYA, f.K-35, ap.2, b.306, l.29 Payma apie Lietuvos SSRS kultros darbuotoj kelion JAV, LYA, f.K-35, ap.2, b.306, l.30

28

organizacijai, nes siek pasinaudoti jos atvirumu savo tikslais. Sovietinis saugumas per propagandines akcijas siek formuoti kuo palankesn santariei opinij apie sovietin Lietuv, paskatinti juos aktyviau bendradarbiauti su Lietuva bei padaryti j atviresn, skaitant KGB agentus. Pvz. KGB pareng plan kaip ieiviui, santarieiui Vytautui Veptui, jo kelions metu Lietuvoje, per agent Kalvis pristatyti legenduot (realiai neegzistuojani) lietuvi inteligent - opozicionieri grup, per juos umegzti kontaktus su ieiviais, suinoti j veiklos detales, planus, kad bt galima ukirsti keli j antisovietinei veiklai ir gal bti kompromituoti i organizacij. 132 Nemaiau svarbus KGB tikslas buvo nuteikti, panaudoti j prie kitas ieivi organizacijas ir taip skaldyti ieivij, bei trukdyti j politinei veiklai. Norint palenkti Santaros - viesos narius savo pus, per Tvik santarieiai buvo kvieiami atvykti Lietuv. Pvz., 1987 m. vienos i kelioni metu Lietuv atvyko dvideimt vienas Santaros - viesos narys. KGB ruosi j kelionei. Ji msi atitinkam priemoni gyvendinti savo operatyvinius ir propagandinius tikslus: per agentus rinkti informacij apie juos ir ieivij, ukirsti keli j galimai propagandai prie SSRS ir nelegalios literatros platinimui. Siekiant i teigiamos puss parodyti sovietin Lietuv ir paneigti ieivijos informacij, turistai lanksi vairiuose istoriniuose ir kultriniuose objektuose. KGB norjo inaudoti i kelion propagandiniais tikslais, todl buvo planuojama spaudos leidiniuose Literatra ir menas, Kultros barai, televizijos ir radijo komitete parengti teigiamus ieivi atsiliepimus apie kelion. 133 Be abejo, tokie straipsniai buvo skirti ieivijai. Taigi turizmas buvo svarbi propagandin ir dezinformacijos priemon. Kiekvienas organizuot ieivi grupi atvykimas buvo kruopiai paruoiamas ir agent akylai stebimas. I anksto parenkami objektai, kuriuose bus lankomasi, atrenkami gidai - vertjai. I 1971 m. sovietins turizmo agentros Inturist ataskaitos apie informacin propagandin veikl galima susidaryti vaizd, kokiais marrutais ir objektais buvo veiojamas jaunimas ir kiti turistai Lietuvoje. Turistams buvo sudaromos ekskursijos propagandine tematika. Jie buvo veami tikslingai parinktas istorines vietas kaip Paneriai, supaindinami su sovietins Lietuvos pasiekimais ems kio, pramons, kultros, mokslo srityse, lankydavo Druskinink kurort, dalyvaudavo vairiuose kultriniuose renginiuose.134 Norint diskredituoti VLIK', formuoti ieivijos neigiam opinij apie juos, lietuvi ieivi kelioni Lietuvoje metu, ieiviams buvo organizuojami susitikimai su V. Alseika ir suorganizuota paroda apie VLIK'o nusikaltimus.135
132

Agentui Kalvis parengta uduotis suartti su ieiviu Veptu, kad infiltruoti agent Santar -vies, LYA, f.K35, ap.2, b.303, l.44-45 133 LSSR KGB agentrini - operatyvini priemoni prie turistus i JAV planas, LYA, f.K-35, ap.2, b.323, l.124
134

Inturisto informacinio - propagandinio darbo su usienio turistais 1971 m. ataskaita, LYA, f.K-1, ap.46, b.771, l.244-247
135

Banionis J. Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose sigalint detantui 1970 - 1974, p.125

29

KGB buvo ne tiek svarbu propaguoti sovietins Lietuvos pasiekimus, kiek diskredituoti ir skaldyti ieivij, pakenkti jos vykdomai Lietuvos laisvinimo veiklai. iomis propagandinmis akcijomis KGB siek diskredituoti ne tik iuos ieivi renginius, bet ir apskritai ieivijos Lietuvos laisvinimo veikl, nes ieivijos veikla buvo skirti pasauliui priminti apie Baltijos ali okupacij ir atkreipti dmes mogaus teis paeidimus Lietuvoje. 6. KGB dezinformavimo akcijos altojo karo kontekste 6.1. Slaptos informacijos apsauga Dezinformacija sietina ne tik su politine informacija, kuria dauguma atveju buvo siekiama diskredituoti antisovietines jgas, bet ir su strategikai svarbios karins, pramonins, mokslinstechnins informacijos apsauga, slaptumo utikrinimu ir prieininko klaidinimu. is metodas pasitelkiamas nuslpti tikrj objekto ar darb paskirt. Slaptumas buvo neatsiejama SSRS politikos dalis, kuria siekiama nuslpti valdiai neparankius faktus, u k buvo atsakinga sovietins slaptoji tarnyba. Slaptumui utikrinti sudarytos tam tikri kontrols mechanizmai kiekvienoje ryi su usienio alimis srityse: turimo, privai kelioni, mokslini technini ryi ir t.t. Tai, kad dezinformacijos metodo ir slaptumo utikrinimas susijs su altojo karo metu vykusia dviej ali konkurencija, kontrvalgybine ir valgybine veikla rodo, tai, kad jais susirpinta, kai padidjo altojo karo tampa. Po 1962 m. Kubos krizs 1963 m. vasario 14 d. SSRS MT ir SSKP CK nutarimu Nr. 208-76 nusprsta sustiprinti saugum, slaptumo reim. 1970 m. SSRS MT ir SSKP CK L. priimtas nutarimas, kuriame numatyta sustiprinti slaptumo reim, padidinti budrum ir atsakomyb u paslapi ivieinim. 1980 m. patvirtintas valstybs paslapt sudarani svarbiausi duomen sraas, kur sudaro 146 punktai, iame srae nurodyta, kas yra ypatingos svarbos ir visikai slapti duomenys.136 KGB buvo atsakinga u dokument, dirbini, darb saugum ir slaptum reiminse ir strategikai svarbiose monse. Utikrinti duomen slaptum buvo btina informacijos apie reimines mones, objektus pateikimo visuomenei kontrol. Tai leist j manipuliuoti ir pateikti tik valdiai nauding informacij, ir kad nenutekt spaudai per klaid ar smoningai slapta informacija. Atitinkamai reiminms monms buvo reikalingas leidimas teikti oficiali, nelegenduot informacij apie mon.137 Taiau draudimas publikuotis spaudoje apsunkino legendavimo gyvendinim, nes sunkiau visuomenei plaiau paskleisti legendos.138 Siekiant
136
137

Anuauskas A. Gelein udanga, Ekstra, 2002 02 11-17, p.19-21 Payma apie operatyvin padt Elektrografijos mokslinio tyrimo institute (monje p/d G-4602), LYA, f.K-1, ap.46, b.2091, l.284 Payma apie Vilmosgamybiniame susivienijime 1975 - 1978 m. pasikeitusi operatyvin situacij, LYA, f.K-1, ap.46, b.2086, l.103

138

30

utikrinti slaptos informacijos apsaug monse ar staigose, KGB msi vairi apsaugos priemoni: dokumentams suteikiami skirtingos slaptumo grifai, kuris priklaus nuo dokumentuose esanios informacijos svarbos, rengti seifai, vesta dokument apskaita, urnalai, ribotas moni kiekis, kurie galjo jais naudotis. Ne tik dokumentai reiminse staigose buvo slaptinami, bet ir pati mon kaip objektas (arba jos atskiri padaliniai, slaptos patalpos) buvo saugomi ir slepiami. KGB msi priemoni, kad paaliniai kuo maiau inot apie jos egzistavim, tikrj paskirt ir ten vykstanius darbus (gamyb, tyrimus). Objekto slaptumo utikrinimas buvo planuojamas nuo pat mons statyb planavimo ir pai statyb. Ji turjo bti kuo nuoalesnje vietoje, kad bt kuo maiau galimybi paaliniams j stebti, fotografuoti. mons teritorija buvo saugoma. Pavyzdiui, mons p/d (pato dut) G-4151 saugum turjo utikrinti vizuali maskuot (utamsinti langai), sukarinta apsauga, durys su ifru, sudarytas sraas moni, kuriems galima eiti patalpas, gaminiai maskuojami specialia pakuote, kuriame nra tikrojo usakovo pavadinimo, pasiklausomi ir rainjami darbuotoj pokalbiai. 139 Kaip buvo organizuota objekt apsauga ir moni legendavimas atsispindi reglamente, kaip tokiose monse priimti usienio delegacijas. Usienieiai leidiami reimines mones (ir tai ne visas patalpas) tik su aukiausi institucij kaip Ministr Tarybos, KGB leidimu. J atvykimo metu taikomas legendavimas apie mons paskirt. Darbuotojai instruktuojami kaip elgtis usieniei lankymosi monse metu, nurodyta, kur jie gali lankytis, kad bt kuo maiau kontakt su jais, sudaromas asmen sraas, kurie turs dirbti su usienieiais ir tas sraas peririmas kasmet. J buvimo monje metu buvo nutraukiami slapti darbai, paslepiami dokumentai. Siekiant apgauti usienio agentus jiems padedami pasen renginiai ar informacija. Pavyzdiui, lankantis japonams Vilmoje irgi buvo pritaikyta legenda: buvo sukurta atitinkama ikaba, speciali apranga, laikini leidimai, nusprsta k sakyti usienieiams. 140 Reimins mons, kurios gamino pagal gynybos ministerijos usakymus, buvo didiausiuose Lietuvos miestuose. Reiminiuose objektuose buvo vykdomi slapti (nors ir ne visada) darbai, moderni technologij tyrimai. Nors Lietuvoje nebuvo visikai slapt, karin produkcij kuriani ir gaminani karinio-pramoninio komplekso moni Lietuvoje, 141 taiau kai kuriose monse buvo vykdomi gynybos ministerijos ir KGB usakymai ir tai buvo pakankamas pagrindas t mone laikyti strategine, reimine. Pvz. Kauno radijo gamykloje bei gamybiniame susivienijime buvo sukurti informacijos ifravimo padaliniai, Radijo matavimo prietais gamykloje buvo padaliniai, kuri funkcijos buvo kontrvalgybinio pobdio t.y. neutralizuoti usienio spec. tarnyb
139

140 141

Ivada apie priemoni monje G-4151 efektyvumo prie usienio technins valgybas, LYA, f.K-1, ap.46, b.2088, l.183-186 Payma apie reiminio objektoVilm duomen pavieinimo faktus, LYA, f.K-1, ap.46, b.2088, l.43-44 Grybkauskas S.KGB veikla sovietins Lietuvos pramons monse 1965-1985 m., p.97

31

veikim.142 Usakymai Gynybos ministerijai buvo atliekami iauli televizori gamykloje. Vilma gamino pasiklausymo aparatr (usakovai KGB, SSRS gynybos ministerija, karo aviacija). 143 Vilniaus radijo matavimo gamyklos 10 proc. vis usakym buvo skirti karinei pramonei. 144 Ventoje buvo kuriamos detales ir informacins sistemos naikintuvams. 145 Elektrografijos mokslinio tyrim instituto Vilniuje 84 proc. tyrim buvo skirti karinms reikmms. 146 Pastebtina, kad ne visi gynybos ministerijai gaminami renginiai bdavo slapti. Jeigu gynybos ministerijai buvo tiekiami neslapti renginiai, slapta informacija tokiais atvejais tapdavo inybin priklausomyb, tikrieji usakovai, gamini kiekis. Gelein udanga, skyrusi socialistin lager nuo Vakar valstybi, kur laik patikimai utikrino informacijos ir moni judjimo kontrol, todl slaptum garantuoti buvo nesunku. Visa Lietuvos teritorija buvo ypatingoje prieiroje, judjimas tam tikrose vietose buvo udraustas, kitur ribojamas ir stebimas, tai irgi sudar prielaidas skleisti tam tikr propagandin informacij apie sovietin Lietuv. Prasidjs altasis karas dar labiau aktualizavimo Lietuvos teritorijos ir judjimo per j kontrols ir apsaugos svarb. Taiau nuo etojo, septintojo deimtmeio suintensyvjs turizmas, kultriniai, moksliniai mainai, komandiruots KGB supratimu, kl vis didesn grsm slepiamiems objektams ir apsunkino jos darb. Usieniei buvimo Lietuvoje tvarka, buvimo laikas ir marrutas buvo grietai reglamentuota.147 Lietuva buvo udara teritorija nuo etojo deimtmeio pabaigoje ir septintojo deimtmeio pradioje, iskyrus Vilni. 1966 m. ir 1970 m. leistos trumpalaiks kelions (iki 3 par usienieiams i kapitalistini ali ir 14 par usienieiams i Ryt bloko ali) Druskininkus, o vienadiens ivykos (be nakvyns) Trakus, Elektrnus, Grigikes, Piriupius. Nuo 1987 m. gruodio 21 d. Soviet Sjungos Ministr Tarybai patvirtinus usienieiams lankytis udraust teritorij sra, jame atsidr vl visa Lietuvos teritorija, iskyrus Vilni, Kaun, Druskininkus, Trakus, Rumikes (vliau rayta ir Palanga). 1988 m. kovo mn. i draudiam lankytis teritorij srao ibraukti Alytaus, Varnos, Kaiiadori, Kauno, Prien, Tark rajonai. Lydimi agent (daniausiai dirbusi gidais) ir Inturisto autobusuose usienieiai galjo vaiuoti ir iki Klaipdos, iluts bei Taurags.148 Ypa akylai stebtos pasienio teritorijos, joje esantys kariniai
Payma apie paslapi saugojimo patikrinim Kauno miesto KGB padalinyje 1985 m. rugsjo mn., LYA, f.K-1, ap.46, b.2121, l.29 143 Karinio pobdio rengini, gaminam monje Vilma, sraas, LYA, f.K-1, ap.46, b.2089, l.15-17 144 Payma apie operatyvin padt Vilniaus mokslinio - tyrimo instituto Radijo matavimo prietais gamykloje p/d P6859, Vilniaus Spalio revoliucijos 60-meio gamybiniame susivienijime p/d- A-7859, LYA, f.K-1 ap.46, b.2082, l.34 145 Apie prieininko susipainim su Ventos mokslinio tyrimo instituto, priklausanio Elektros pramons ministerijai, darbus, LYA, f.K-1,ap.46, b.2122, l.16 146 Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen, Darbai ir Dienos, 2000, Nr.21, p.239 147 SSRS Ministr Tarybos nutarimu patvirtintas SSRS miest ir rajon, udraust usienieiams sraas (1977 m. gruodio 19 d.) LAVA, f.101, ap.42, b.72, l.75-84
142

148

Anuauskas A. KGB ir teritorijos kontrol, Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr.2, p.132-133

32

daliniai, oro, jros erdvs, magistrals, kuriais vykdavo slapt krovini perveimas, visur kur manomi kontaktai su usienieiais. Siekiant isiaikinti usieniei galimo nipinjimo atvejus, atidiai stebti j veiksmai, judjimas, ar jie nepasitraukia i jiems leidiamo judti marruto. KGB ypa akylai su agentros pagalba stebjo atvykusius diplomatus, vairius inspektorius, specialistus, ar jie filmavo ir fotografavo, kas juos domino, su kuo jie bendravo i vietini gyventoj, nes jie buvo laikomi potencialiais agentais ir nipais. Jiems pritaikytos ir operatyvins technins priemons. J buvo pasiklausoma, buvo kontroliuojami telefoniniai pokalbiai, stebimi vizualiai, slaptai apirimi daiktai.149 ios operatyvins priemons buvo rengtos viebuiuose Lietuva, Neringa, nes ia daniausiai buvo apgyvendinami usienieiai. Netgi buvo kuriama nauja radiolokacin sistema ir foto - kino filmavimo sistemos stebti pravaiuojanius diplomatus. 150 Pvz. 1981 m. Lietuvoje apsilankiusi JAV pasiuntinybs II sekretoriaus R. Vindzor, I sekretorius monos R. Gerber, pasiuntinybs darbuotoj eila Diumas, . Leven ir K. Oliver, Pranczijos karini oro pajg ata R. Miklott ir karo ata padjjo M. ilber bei daugelis kit atvilgiu taikomos tokios agentrins-operatyvins priemons kaip iorinis sekimas, technins priemons T, S, O, F, D (telefon pasiklausymas, slaptas filmavimas, slaptos kratos viebuio numeriuose ir pan.), Zakaz (restoranuose ar kavinse naudojamos stacionarios pasiklausymo priemons ar laikinai diegiamos su agent ir patikim asmen pagalba).151. Taip buvo siekiama ukirsti keli karins ir kitos informacijos nutekjimui i Lietuvos. Instrukcijose, kaip elgtis su usienieiais, kurie elgiasi netinkamai, KGB pareignai rekomenduojami elgtis atitinkamai: KGB darbuotojams pastebjus usienieius smoningai ar nesmoningai atsitraukus nuo marruto, galjo juos perspti arba suimti. Jeigu atsirado udraustoje zonoje, alia slapto pastato, jiems sakoma grti, o jeigu tariami valgyba (fotografuoja, sudaro objekt idstymo plan) tada buvo sulaikomi. 152 Pavyzdiui, turistas i JAV fotografavo Kauno pilies sienas, kurios buvo nepriirtos, todl atm fotoaparat. () Kitas turistas band ivykti Prienus pas gimines, bet sugrintas. 153 Todl galima teigti, kad usieniei judjimo kontrol buvo susijusi tiek su kontrvalgybine veikla, tiek propagandine, nes bijota, kad jie gali pasinaudoti gauta informacija prie SSRS. Tokia grieta informacijos ir judjimo Lietuvos teritorija kontrol ir slaptumo akcentavimas sudar prielaidas sovietiniams saugumui manipuliuoti informacija ir skleisti dezinformacij.

149 150

151 152

153

Payma apie operatyvini- technini priemoni panaudojim prie turistus, LYA, f.K-1, ap.46, b.921, l.3-4 LSSR KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus agentrini-operatyvini priemoni planas 1985 m., LYA, f.K-1, ap.3, b.774, l.4 Anuauskas A. Tinklas Ekstra, 2002-02-27, p.30 Elgesio su turistai individualiais atvejais atmintin ir usieniei atvykusi IX-ojo pasaulinio jaunimo ir student festivalio sulaikymas jiems atsitiktinai ar smoningai atsidrus udraustoje zonoje, LYA, f.K-1, ap.3, b.528, l.245 246 Payma apie Kauno rajono KGB skyriaus pagal 2-j linij darb u 1976 m., LYA, f.K-18, ap.1, b.170, l.7

33

6.2. moni legendavimas kaip dezinformacijos sklaidos forma KGB stengsi suklaidinti usienio valgyb legenduojant mones, t.y. nuslepiant j tikrsias funkcijas, veikl ir inybin priklausomyb. Dauguma legendavimo atvej KGB stengsi paslpti, kad civilins paskirties mons slaptai vykd karins pramons usakymus. Legenduojamai monei suteikiamas slyginis pavadinimas, kuris buvo pato duts indeksas. Visuomenei ios mons buvo inomos kitu pavadinimu. ioms monms buvo suteikta tokia numeracija :pvz. Ignalinos atomins elektrins direkcija A - 1513, Maeiki nafta 1689, Inkaras A-3088, Vingis A 3774, Kdaini biochemijos fabrikas J - 9913. I viso 65 mons. 154 Taip pat norint nuslpti tikrj i reimini moni paskirt buvo slepiami gamybos mastai, dirbini nomenklatra, dirbini iveimo adresai ir marrutai, darbuotoj pareigybi, kurie prieina prie slaptos informacijos, nomenklatra, moni ekonominiai ir finansiniai rodikliais (planai, galimybs, apimtis) ir t.t. Kaip vienas i legendavimo pavyzdi - Elektrografijos mokslini tyrim institutas. Jos slyginis pavadinimas G 4602. Jai sukurtos legendos esm - ji gamina kopijavimo, mikrofilmavimo renginius ir rentgeno renginius medicinos tikslams. O buvo siekiama nuslpti mokslinius tiriamuosius darbus, kuriuos usak SSRS gynybos ministerija. Nors is institutas tiesiogiai nepriklaus karinei pramonei ir negamino karins technikos, bet vienas i padalini gamino rengini pavyzdius, kuriuose buvo slapta informacija apie inybin priklausomyb. Taip pat ji gamino spalvotus kopijavimo aparatus kopijuoti topografinius emlapius. 155 moni legendavimas irgi buvo reglamentuotas ir is statusas ne visada monei ar j gaminamai produkcijai buvo suteikiamas. Tai rodo atvejis su laiv gamykloje Baltija statomais laivais, pagal SSRS gynybos ministerijos usakymus. Nors buvo kreiptasis Centrin konstravimo biur Vimpel dl legendavimo 1982 m., taiau tik 1983 metais su auktesni instancij spaudimu tam pritarta. is procesas utruko, nes nebuvo SSRS gynybos ministerijos sakymo.156 is statusas galjo bti suteiktas priklausomai ir nuo to, ar bus vykdomi slapti darbai. 157. Siekiant apgauti prieinink legenduojami ir kiti objektai. 1985 m. taisyta legenduotas netikro radijo bang skleidjas VVKYRE, siekiant sudaryti spd, kad ten vykdomi moksliniai - techniniai darbai. Taip pat siekiama atitraukti valg dmes nuo tikr karini objekt ir juos suklaidinti, kad jie sukoncentruot savo dmes DOSAAF (Savanorika draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti)

154 155

156

157

Sraas Lietuvos SSR moni ir staig, turinius simbolinius pavadinimus, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.232-236 Payma apie operatyvin padt elektrografijos mokslinio- tyrimo institute ( mon p/d G-4602), LYA, f.K-1, ap.46, b.2091, l.285 LSSR KGB skyriaus Klaipdos ir Lietuvos jr baseino virininko pulk. A. Armono ratas LSSR KGB 6-osios tarnybos virininkui papulk. Mikiniui V. dl projekt 1823 ir 1924B laiv statymo monje Baltija ir Mokslinio tyrimo institutoEkos bdingos veiklos, LYA, f.K-1, ap.46, b.2121, l.41 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo V.V. Zvezdenkovo ratas nr.21/2962 1986 m. birelio 27 d. rat nr. 2663, LYA, f. K-1, ap.46, b.2122, l.61

34

audykl ilo gatvje, Vilniuje, kuriuo taip domjosi JAV. 158 KGB siekdama umaskuoti savo kontrvalgybin veikl, paskutiniais reimo metais, neatsisak legendavimo ir sukr priedangos firm, kuri veik kaip juridinis asmuo. 159 Pateikti legendavimo pavyzdiai iliustruoja slapt darb pobd, kryptis. Gynybos pramonei skirta produkcija nesudarydavo didels dalies moni produkcijos. Taiau, tai, kaip slaptai buvo organizuojami ie darbai, kad jie vyko civilins pramons monse ir tai vairiais bdais bdavo slepiama, rodo, kaip buvo siekiama slpti SSRS karines ilaidas, karinius usakymus vykdant civilinse monse, jas rengiant ir galimam kariniam konfliktui su Vakarais. 7. Dezinformavimo ir kompromitavimo akcijos 1987-1991 m. Dezinformacijos KGB neatsisak ir paskutiniais sovietinio reimo metais Lietuvoje, galima sakyti jie dar labiau akcentuojami. Tik inaudojus i priemoni arsenal imta taikyti politinio ir ekonominio spaudimo ir karins priemons. Buvo daroma viskas, kad sutrukdyti valstybingumo atstatymui. Sovietiniams reimui atgimimo laikotarpiu didiausi rpest kl ypa suaktyvjusi ieivijos veikla, tad buvo daroma viskas, kad depolitizuoti i veikl bei mainti tarptautin param ir itrinti Pabaltijo ali klausim i tarptautins darbotvarks. Tai gyvendinti KGB numat tokias priemones : aktyvi kovotoj u Lietuvos nepriklausomyb kompromitacij, tuo paiu gilinant prietaravimus tarp ieivijos organizacij,160 bet j gyvendinti vis dlto nepavyko. Ypatingas dmesys turjo bti skiriamas VLIK'ui, kuris aktyviausia reiksi Lietuvos laisvinimo veikloje. Agentrini-operatyvini, propagandini priemoni planuose prie VLIK buvo numatyta usienio ir Lietuvos spaudoje skelbti kuo daugiau straipsni apie nacistinius nusikaltlius, siekiant sudaryti spd, jog prie OSI (JAV Teisingumo departamento Specialij tyrim skyrius, kuris tyr karo nusikaltimus) ir KGB bendradarbiavim pasisakantis VLIK-as gina nacistinius nusikaltlius; kryptingomis propagandos priemonmis gilinti prietaravimus tarp VLIK-o ir PLB, ALT; daryti teigiam poveik" liberaliai nusiteikusiai ieivijai, kuri prietarauja VLIK-o politikai neigianiai kontaktus su sovietine Lietuva.161 KGB nemaiau buvo suinteresuoti ir toliau skaldyti antisovietines jgas usienyje ir Lietuvoje, kelti tamp ir tarpusavio nepasitikjim. Pvz. KGB siek diskreditavimui Laisvs Lyg VLIK-o akyse ir VLIK-o pinig nukreipimui nuo politins veiklos finansavimo. 1989 m. archyvinis agentas "Lyro" ikagoje susitiko ir kalbjosi su VLIK-o pirmininku K. Bobeliu. Agentas ypa neigiamai iame pokalbyje pasisak apie A. Terlecko veikl,
KGB agentrini-operatyvini priemoni planas prie JAV specialisias tarnybas 1972-1974 m., LYA, f.K-1, ap.3, b.689, l.83 159 Apie priedangos firm, LYA, f.K-1, ap.46, b.1576, l.18 160 Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen, p.266 161 Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen, p.252
158

35

kuri anot jo: "kenkia pertvarkai ir Lietuvos nepriklausomybs siekiui". Tokie io agento pasisakymai buvo viena i priemoni siekiant politikai izoliuoti radikaliausiai nusiteikusius politini proces Lietuvoje dalyvius". 162 alies viduje toliau naudojamas kompromitavimo metodas, kad sumenkint Sjdio, Lietuvos Laisvs lygos autoritet, apskritai diskredituoti valstybingumo atgavimo idj. Toki publikacij padaugjo po pirmojo mitingo prie A. Mickeviiaus paminklo 1987 m. rugpjio 23 d. Publikuoti pasisakymai, kuriuose buvo piktinamasi vykusiu mitingu, jo dalyviai vadinami ekstremistais. Vliau analogikos publikacijos buvo nukreiptos prie aktyviausias to meto visuomenines jgas kaip Sjdis, LLL (Lietuvos laisvs lyga). J narius meiiantys straipsniai pasirodydavo prie rinkimus ar po svarbiausi akcij, miting. LLL, kuri buvo kategorika ir nelinkusi derybas su sovietine valdia, buvo puolama spaudoje. Siekiama jai priepastatyti Sjd, kaip priimtinesn visuomenei, todl daug kas pasirenka btent Sjd. 163 Pastarj organizacij siekiama pateikti nepatraukliai, atskleidiant jos nari nevari praeit. 164 Pablogjus Sjdio santykiams su valdia, KGB imasi grietesni priemoni ir prie i visuomenin jg. Kompromitavimas turjo padti kovoti su didjania Sjdio taka visuomenje. Irinkus Sjdio seimo taryb, duotas sakymas rinkti kompromituojanius duomenis apie jo narius. 165 Kompromitavimo akcijos ypa akivaizdios rinkim akivaizdoje. 1988 - 1990 m. spaudoje pasirodo rainiai apie Sjdio grupi kandidatus Sjdio Steigiamj suvaiavim, Aukiausij Taryb. Pavyzdiui Jonavoje Sjdio atstovas Gediminas Ilgnas 166 neva vos sulauks pilnametysts plikavo, kitas kandidatas - E. Simonaviius 167 kaltintas pasiksinimu TSRS AT deputat Laukaityt ir archyvin mediaga neva tai patvirtino.
168

inoma straipsni autoriai

umiro paminti, kad i mediag suteik KGB, o jiems buvo ikeltos ne kriminalins, o politins bylos. inant iuos faktus, ie straipsniai gauna kit prasm ir tiksl siekta daryti spaudim, kad jie pasitraukt i aktyvios veiklos. Paskutiniai mginimai suaktyvinti kompromitavimo mechanizm buvo 1991 metais. Nemaas viltis KGB siejo su 1991 metais atsiradusiu Lietuvos ateities forumu, su kurio pagalba norta sukompromituoti besiformuojani valdi, kaip profaistin, pabriant V. Landsbergio autoritarin valdymo bd, tarimai autoritarin reimo pobd ir pan.
162
163

169

Turbt didiausias i meito ir melo kampanij tikslas,

Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen, p.253 Selvinskas P. mons ateina, nusivilia ir ... ieina. Tiesa, 1989 - 01 - 07, p.3 164 ilius V. Praeities negalima nubraukti: kokie kovotojai telkiasi Lietuvos Laisvs Lyg. Tiesa, 1989 - 05 - 03, p.3 165 Ilgnas G. Sjdis Jonavoje 1988 1990. Kaunas, 2004, p.187 166 Gediminas Ilgnas - buvo suimtas ir 1953 m. itremtas. Lietuvoje aktyviai dalyvavo kratotyros breliuose. KGB band j verbuoti. 167 E. Simonaviius partizaninio karo metu priklaus moksleivi pogrindinei organizacijai ir turjs ryi su partizanais, u k ir nubaustas.( Ilgnas G. Sjdis Jonavoje 1988 1990, p.187) 168 L.S. Buvs plikas deputatus.Valstiei laikratis, 1990 - 02 - 06, p.2 169 Anuauskas A. KGB ir Lietuvos visuomen, p.275

36

visuomens pasitikjimo nepriklausomybs rmj susvyravimas ir i jg skaldymas. Pertvarkos laikotarpiu 1987 - 1989 m. respublikos gyventojai ir ieiviai kl svarbius XX amiaus Lietuvos istorijos klausimus, kurie sovietins valdios buvo tendencingai ikraipomi arba nutylimi. KGB irgi nusprend pateikti savo vyki interpretacij. Spaudoje pasirod straipsniai, kuriuose neva atskleidiamas nepriklausomos Lietuvos valdios bendradarbiavimas su nacistine valdia, bandoma visuomenei teigti, kad ginkluotas pasiprieinimas buvo inspiruotas vokiei arba atskleisti ymi nepriklausomos Lietuvos veikj orientacija SSRS. 170 Tokiais straipsniais lietuvi sovietin valdia su KGB pagalba siek diskredituoti kitamini tiesos paiekas ir buvusios nepriklausomos Lietuvos santvark. KGB inicijuodavo straipsnius, kurie turjo atgrasinti nuo siekio atstatyti nepriklausom Lietuv ir patvirtinti Lietuvos stojimo SSRS teistum. Pvz. Po KGB darbuotoj spaudimo operatyviniam objektui taras parengtas straipsnis leidinyje Argumentai ir faktai apie tai, koki didiul ekonomin al Lietuva patirs, jeigu ji istos i SSRS. Vokietijoje leidiamam laikraiui Nemuno kratas nusista mediaga, kuri neva galt rodyti Baltijos ali stojimo SSRS teistum.171 Dezinformavimo metodo neatsisakyta ir jau paskutiniais 1991 m. siekiant pakenkti naujajai nepriklausomos Lietuvos valdiai. 1991 m. skleisti dezinformacij apie tariam tautos nepritarim atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdiai, sukurta fasadin organizacija Nacionalinis gelbjimo komitetas. Jos branduol sudar LKP CK 1-asis sekretorius, LKP CK sekretorius ir kiti.172 is komitetas savo veikla siek sudaryti spd, kad valdi 1991 m. Lietuvoje vert patys mons, o jiems prieinosi profaistin valdia. Taip pat per propagand siekta teigti, kad per sausio 13-osios vykius Lietuvos snaiperiai aud mini. 173 Nors KGB ir jaut pasikeitusias aplinkybes, nepalankias j veiklai, taiau j neatsisak iki pat 1991 m. Tai tik dar kart rodo, kad buvo kovojama iki pat galo ir inaudojamos visos manomos priemons. Taiau pasikeitusiomis aplinkybms vargu, ar tos priemons galjo pasiteisinti, nes KGB tapo sunkiau cenzruoti ir kontroliuoti informacij, kas buvo i akcij skms garantas. 8. Dezinformavimo ir kompromitavimo metod pasekms ir efektyvumas. Norint vertinti i akcij efektyvum ir pasekmes, yra svarbu isiaikinti, ar buvo pasiekti usibrti tikslai pakirsti valdios oponent autoritet visuomenje, sumainti j aktyvum ir param.
170

Kontrpropagandini priemoni planas aikinant respublikos gyventojams ketvirto - penkto deimtmei vykius Lietuvoje, LYA, f.K-35, ap.2, b.333, l.33-34
171 172 173

Atsakymas 1989 m. lapkriio 17d. rat z/4-622, LYA, f.K-35, ap.2, b.333, l.294-295 imknas A. Sausio 13-oji: SSRS propagandinio karo ukulisiai. Vilnius, 2006, p.53 imknas A. Sausio 13-oji: SSRS propagandinio karo ukulisiai, p.61

37

Efektyvumas priklaus nuo kompromitavimo akcij vykdytoj ir kompromitavimo objekt. Kai kurios KGB akcijos pasiekdavo tiksl, o kai kurios ne, nes mons tardavo u i veiksm stovint sovietin saugum. Analizuojant KGB dokumentus galima pastebti, kad KGB nepelnytai sau priskiria nuopelnus dl tam tikr akcij skms. Jie i principo atmeta galimyb, vykusius pokyius mogaus teisi gynimo organizacij viduje, atskir asmen atsitraukim nuo aktyvesns politins-visuomenins veiklos lm ne KGB akcijos, o kitos prieastys. Pavyzdiui, KGB man, kad kunigas Juozas Zdebskis paalintas i TTGKK dl KGB platint paskal, kad jis serga venerine liga.174 I tikrj jis pakeistas kitu nariu todl, kad jis negaljo skirti iam komitetui pakankamai laiko. V. Sidzikausko neirinkim pavergtj Europos taut seimo pirmininku, KGB laik kompromitavimo pasekme. Bet 1964 - 1966 metais V. Sidzikauskas tapo VLIK pirmininku, 175 o pavergtj Europos taut seimo pirmininku jis buvo irinktas vliau 176, tad tas neirinkimas nesietinas su KGB akcijomis. Todl svarbu kritikai vertinti altinius ir vardinti vyki tikras prieastis. KGB labiau seksi skleisti mel ir dezinformacij Lietuvoje, nei ieivijoje, taiau tam tikr laimjim ir ia galima velgti. KGB ne tam tikr trint ir nepasitikjim tarp ieivi organizacij, kuri santykiai ir taip nebuvo ideals. Vis dlto KGB ne visada pavykdo nuslpti savo vaidmen iose kompromitavimo akcijose. Tai rodo ir ieivijos spaudos analiz ir vertinimai. valgesni ieivijos lietuviai suvok, kad paskelbimas KGB agentais yra kompromitavimo ir meito akcija, kurios tikslas sti tarpusavio nepasitikjim. Pvz. ieiviai nelabai patikjo A. Terleckui metamais kaltinimais vagyste.177 I tikrj tos meito kampanijos tiek ieivijos lietuvi, tiek kitoje usienio spaudoje negaljo nepadaryti poveikio. Pavyzdiui, kunigas Z. Ignataviius labai igyveno dl prie j pradtos kampanijos ( jis irgi buvo kaltintas dalyvavs holokauste) ir net norjo nutraukti savo veikl.178 Garss veikjai buvo priversti teisintis ir taip atitraukti savo dmes nuo tiesiogins veiklos. VLIK pirmininkas Mykolas Krupaviius buvo priverstas teisintis dl VLIK santyki su JAV specialiosiomis tarnybomis. KGB manymu, tai jam nelabai pavyko.179 Pastebtina, kad maesn poveik kompromitavimas dar Vakaruose, kur puolamas mogus galjo vieai pasiteisinti, buvo daug alternatyvios informacijos altini. O Lietuvoje nei informacijos patikrinimo, nei alternatyvios informacijos pateikimo (iskyrus savilaid) galimybi nebuvo. Vakaruose buvo paskelbta daugiau informacijos apie KGB metodus, o lietuvi patirtis rmsi asmenine patirtimi ir draug, artimj pasakojimais, todl ir skirtingai vertinta pasirodiusi
174 175 176 177

178 179

Nutarimas apie DGOP Voratinklis 1983 01 04, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 880, l. 6 Anuauskas A. KGB prisilietimas, p.121 1959 m. - Pavergtj Europos taut seimo vicepirmininkas, 1960 - 1961 m. - io seimo pirmininkas. Anatanas Terleckas -i dien nacionalistas Keleivis, 1975 06 - 10, p.3; Teisinis komitetas nutar Naujienos, 1974 07 - 29 Streikus A. Nauja soviet valdios politika Vatikano atvilgiu. Lietuvos archyvai, 1999, Nr.13, p.91 LSSR KGB valgybinio padalinio istorijos bruoai, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 844, l. 179

38

informacija. Lietuviai tik savilaidos dka bent dalis moni suinodavo apie meiiamus mones ir skleidiam mel. Skmingesns KGB akcijos susijusios su mestais kaltinimais dalyvavus holokauste. Vis tik tokia informacija Vakaruose turjo nemenk atgars. Remiantis KGB atsistais dokumentais JAV pilietybs atmimo bylos ikeltos Liudui Kairiui (deportuotas Vakar Vokietij 1993 m.), K. Paliauskui, M. Pakeviiui ( pilietybs neteko, bet deportacijos vykdymas atidtas), Broniui Kaminskui, Jurgiui Juodiui.
180

Nors ne visi JAV tikjo KGB dokument autentikumu.

Tad ieivijos akyse jie nebuvo visikai sukompromituoti. Pagaliau kaltinimai ir teismo nuosprendiai, rmsi ne vien KGB dokumentais, o faktu, kad jie atvyk JAV nuslp informacij apie savo veikl naci okupacijos metais. Tai rodo ir nenutrkusi usienio valstybi parama Lietuvos klausimu. Pavyzdiui, Jungtini Valstij kongreso nariai palyginti nuosekliai pasisakydavo u okupuot Baltijos valstybi nepriklausomybs atstatym. 1970 m. birelio mn. u tai pasisak 17 kongresmen (Congressional Record, 1970 06 15-25). 181 Kompromitavimo metodas tik i dalies buvo veiksmingas, nes nepasiek svarbiausio tikslo neprivert nutraukti antisovietins veiklos, bet elis ant kai kuri asmen gero vardo, morals, veiklos motyv vis tik krito. ios kompromitavimo akcijos parod, kad KGB nesvarbu, kokiomis priemonmis kovoti ir siekti savo usibrt tiksl, ir dar kart paliudijo ios sistemos nusikalstam prigimt. Norint vertinti dezinformacijos metodo taikymo tikslingum ir efektyvum, btina atskleisti, ar KGB pavyko su io metodo pagalba gyvendinti kontrvalgybines uduotis. Nepaisant KGB pastang utikrinti moni, gamybos slaptum, usienyje vis dlto praskleistas paslapties ydas apie tai, kas buvo gaminama Lietuvos pramons monse, kokie buvo vykdomi tyrimai, kokia tikroji j inybin priklausomyb. KGB buvo aktualiausia, ar usienio specialiosioms tarnyboms pavykdavo isiaikinti moni inybin priklausomyb ir juose atliekamus darbus pagal gynybos ministerijos usakymus. Vakarams pavyko atskleisti mons Venta inybin priklausomyb, kad joje vykdyti darbai, skirti karinei pramonei.182 KGB buvo inoma, kad Vakaruose inoma apie Kauno mokslinio - tyrimo radijo matavimo priemoni instituto darbus, kad pasiremiant usienyje pagamint pavyzdi analog pagrind SSRS atliekami tolimesni tyrimai ir darbai, jos ryiai su SSRS gynybos ministerija. O buv darbuotojai, isive Vakarus ioje monje vykdyt darb ir rengini, kaip radioelektronikos aparatros, mikroprocesori, schemas.183 KGB dmesio susilauk
180

181 182

183

JAV teisingumo ministerijos specialij tyrim ataskaita apie turimus duomenis apie asmenis, tariamus padarius nacistinius nusikaltimus 1941 - 1944 m., LYA, f. K-1, ap. 46, b.1168, l.3 Anuauskas A. Gelein udanga, Ekstra, 2002-02 11-17, p.21 Apie prieininko susipainim suVentos mokslinio tyrimo instituto, priklausanio Elektros pramons ministerijai, darbais, LYA, F.K-1, ap.46, b.2122, l.4 Payma apie prieininko inias apie Kauno mokslinio tyrimo radijo matavimo technikos institut, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.7

39

ieivijos laikratyje Dirva pasirods straipsnis apie legenduot mon nr.555 (tai yra Vilniaus radijo matavimo rengini gamyklos slyginis pavadinimas). Straipsnis parod, kad mons legendavimas nebuvo visikai tiksliai gyvendintas. is straipsnis greiiausiai buvo paremtas vietini gyventoj, gyvenani netoli ios mons, pastebjimais ir prielaidomis. 184 KGB dokument analiz parodo, kad mogikasis faktorius neleido visikai garantuoti slapt darb ir dokument apsaugos. O ribotos galimybs skleisti legendas per spaud, neleido efektyviai inaudoti io metodo. Taiau slapt informacij apie reimines mones, manytina, buvo lengviau apsaugoti nei skleidiam ideologin dezinformacij. Nors buvo dedama daug pastang skleisti propagand, leistos knygos, broiros, kurtos radijo ir televizijos laidos, taiau propagand organizuojani institucij veiklos dokumentai, protokolai, susirainjamas, rodo, kad tas veiklos intensyvumas fiksuotas tik dokumentuose, o reali padtis buvo kitokia. Skleidiama ideologin dezinformacija galjo labiau paveikti Lietuvoje vieinius usienieius, turistus, kurie buvo kontroliuojami ir jiems buvo pateikiama tik tam tikra informacija. I KGB dokument akivaizdu, kad sovietinis saugumas ir kitos propagand vykdiusios institucijos skirdavo nema dmes ioms akcijoms. Taiau tie patys dokumentai rodo, kad planai, rekomendacijos ne visada bdavo gyvendinamos, taip, kaip tikimasi. Tai atspindi Tviks susirinkim protokolai, kuriuose jauiami nuolatiniai raginimai aktyvinti propagandin darb vairiose sferose. Be to, ieiviai labai kritikai vertindavo informacij i Sovietins Lietuvos. Ieiviai gaudavo alternatyvios, objektyvesns informacijos i Lietuvos disident, kunig, ar giminaii. Efektyvi propaganda galima tik ten, kur nra alternatyvios informacijos. Atvykstantys lietuviai irgi inojo koki al vyksta ir kas j laukia, nors ir negalima atmesti, kad kai kurie sovietins Lietuvos pasiekimai galjo ir padaryti spd.

184

Kas gaminama Vilniaus monje nr.555 (vertimas straipsnio i lietuvi laikraio Dirva nr.79, 1962 m. liepos mn.11, leidiamo JAV),LYA,f.K-1, ap.46, b.2082, l.17-19

40

IVADOS 1. altasis karas tarp SSRS ir Vakar demokratini valstybi pasireiks politinje, ideologinje bei karinje ar mokslinse srityse takojo ir KGB veiklos sferas. Danas dezinformacijos, kurios pasireik vairiomis formomis, naudojimas buvo vienas i ios konfrontacijos iraik. 2. Atsisakius masini represij, KGB tapo svarbia ideologinio poveikio institucija. Ideologizuotas ir politizuotas ios institucijos vertinimas takojo ne tik jos funkcijas, bet ir veiklos metodus, todl nuo etojo deimtmeio KGB skiria vis didesn dmes viej nuomon formuojantiems metodams kaip kompromitavimas, dezinformacija, propaganda ir t. t. Taiau ios priemons tik turjo umaskuoti, paslpti arba palengvinti susidorojim su kitaminiais, ieiviais, tad represyvus ir baudiamasis ios institucijos pobdis ilieka. 3. Dezinformavimo, kompromitavimo ir propagandos metodai, kurie skirti gyvendinti SSRS vidaus ir usienio politikos udavinius nors ir tarpusavyje glaudiai susij, papildo, vis dlto turi tam tikr skirtum, ypa turiniu. Jie taikomi pagal tam tikrus principus, skirta tam tikros grupms, kad pasiekt tikslus. 4. Vykdant kompromitavimo akcijas pasitelkiama vairi tiek politin, istorin ir

asmeninio pobdio teisinga, klaidinanti ar tendencingai ikraipyta mediaga ir nukreipta prie aktyviausias antisovietines jgas Lietuvoje ir Vakaruose. Tokiomis akcijomis buvo siekiama ne tik apmeiti juos, depolitizuoti j veikl, bet ir skleisti tarpusavio nepasitikjim, mainti param Vakaruose bei palengvinti susidorojim. 5. Propaganda ne tik naudota pasauliui parodyti tikrus ar tariamus komunistins

sistemos pasiekimus pasitelkiant spaud, turizm, kultr, bet ir panaudotas kaip dar vienas reimo prieinink kompromitavimo bd. Vykdyta grieta informacijos ir judjimo po Lietuvos teritorija kontrol leido KGB tendencingai pateikti informacij tiek vietinei, tiek usienio spaudai ir visuomenei. 6. Lietuvos pramons mons ir moksliniai institutai buvo SSRS karinio - pramoninio komplekso dalimi. Todl ir KGB Lietuvoje padalinio kontrvalgybos poskyrio svarbia uduotimi buvo nuslpti j gamybos tikrj pobd bei tarpinybius ryius. Priirimi objektai buvo laikomi reiminiais, kuri veikla buvo grietai reglamentuota. Dezinformacijos metodas KGB kontrvalgybinje veikloje pramons srityje pasireik moni legendavimu, kuriuo siekiama nuslpti j slapt veikl bei inybin priklausomyb SSRS gynybiniam kompleksui. 7 Dezinformavimo metodas nors ir laikytas svarbia kovos su kitaminiais priemone, kurios 41

neatsisakyta ir paskutiniais sovietins okupacijos metais, taiau jie neturjo tokio efekto, kokio siek KGB.

42

LITERATROS SRAAS Literatra 1. Anuauskas A. KGB Lietuvoje : slaptosios veiklos bruoai. Vilnius, Asociacija Atvaiavo meka, 2008. 251 p. 2. Barron J. KGB : the secret works of soviet secret agents. Toronto : Bantam Books , 1974. 623p. 3. Bitman L. The KGB and Soviet disinformation : An insider view. New York: Pergamon Brasseys international defence Publishers, 1985. 226 p. 4. Cieselczyk M. Rusijos ir Soviet slaptosios policijos istorija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras UAB Intakas, 1991. 191 p. 5. Ilgnas G. Sjdis Jonavoje 1988 1990, Kaunas : Aura, 2004. 267 p. 6. Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja (urnalo Laisvs kov archyvas priedas), Kaunas, 1992. 94p. 7. Knight A. The KGB: Police and politics in the Soviet Union. New York, Unwin Hyman, 1990. 357 p. 8. Mesmerized by the bear: the soviet strategy of deception, New York : Dodd, Mead , 1987, 384p. 9. Shultz R.H.; Godson R. Dezinformatsia : the strategy of soviet disinformation . New York : Berkley books, 1986. 241 p. 10. Streikus A. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (1944 - 1999). Vilnius, 2002,Vilnius: LGGRTC, 2002. 374 p. 11. imknas A. Sausio 13 - oji: SSRS propagandinio karo ukulisiai. Vilnius, A. imknas, 2006. 135 p. 12. Terleckas A. Trys politiniai laikai. Vilnius, Lietuvos Laisvs Lyga, 1992. 35 p. 13. Worldwide communist propaganda activities // by F. Bowen Evans. New York, 1955. 222p. 14. . c. , 1991, 528 c. 15. . . . : , : 2001. 576 c. 16. C. . . 7 . : , 2001. 416 c. Publikacijos 1. Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen: slaptasis karas 1954-1991 m. Darbai ir dienos, 2000, Nr.21, p.233 283 2. Anuauskas A. KGB prisilietimas, Metai, 1996, Nr.11, p.116 - 124 3. Anuauskas A. KGB ir teritorijos kontrol. Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr.2, p.132-133 4. Anuauskas A. Gelein udanga. Ekstra, 2002 02 11-17 5. Anuauskas A. Tinklas. Ekstra, 2002-02-27 6. Banionis J. Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose sigalint detantui 1970-1974. Genocidas ir rezistencija, 2004, Nr.1, p.108 139 7. Baguauskas J.R. Usienio radijo laidos tautos kovoje dl laisvs sovietinio reimo metais. Genocidas ir Rezistencija, 2001, Nr.2, p.62 - 91 8. Geiauskas G. Trys pagrindiniai buvusio LSSR KGB archyvo treiojo slaptosios ratvedybos byl fond sudarytojai, Lietuvos archyvai,1999, Nr.13, p.148-159 9. Grybkauskas S. KGB veikla sovietins Lietuvos pramons monse 1965-1985 m. Genocidas ir rezistencija, 2009, Nr.1, p.94-111 10. Streikus A. Nauja soviet valdios politika Vatikano atvilgiu. Lietuvos archyvai, 1999, Nr.13, p.88-94 43

Sovietin spauda 1. Banelis V. Vilkai keiia kail. Gimtasis kratas, 1977 - 01 - 10 2. Buelis Pasikalbjimas su R.Kalantos motina. Laisv, 1972 - 06 - 02, 3. Jankeviius P.; Marcinkeviius A. Tvarkos ardytojai nubausti. Kauno tiesa, 1972 - 10 04 4. Jasiukaitis A. Kas jie tvarkos paeidjai. Kauno tiesa, 1972 - 05 - 21 5. L.S. Buvs plikas deputatus.Valstiei laikratis, 1990 - 02 - 06 6. Kuckaitis J. Vatikano radijas praov. Gimtasis kratas, 1973 - 10 - 11 7. Selvinskas P. mons ateina, nusivilia ir ... ieina. Tiesa, 1989 - 01 - 07 8. ilius V. Praeities negalima nubraukti: kokie kovotojai telkiasi Lietuvos Laisvs Lyg. Tiesa, 1989 - 05 03 altini sraas 1. Agento Ignotas 1981 m. vasario 17 d. agentrinis praneimas, LYA, f.K-35, ap.2, b.301, l.174-176 2. Apie priedangos firm, LYA, f.K-1, ap.46, b.1576, l.18 3. Apie prieininko susipainim su Ventos mokslinio tyrimo instituto, priklausanio Elektros pramons ministerijai, darbais, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.4 4. Atsakymas 1989 m. lapkriio 17d. rat z/4-622, LYA, f.K-35, ap.2, b.333, l.294-295 5. Baranausko B. pasilymai, lieiantys buruazini nacionalist demaskavim, LYA, F. 3378, ap. 55, b. 16, l. 31 6. Bobkovo F. Praneimo tezs: imperializmo ideologin diversija prie SSRS ir SSRS KGB kova su ja, Lietuvos ypatingasis archyvas, LYA, f.K-1, ap.10, b.325, l.25-28 7. Buvusi nepriklausomos Lietuvos autoritet panaudojimo patirt kovoje su nacionalistais alies viduje ir ieivijos organizacijomis apvalga, LYA, f.K-1, ap.3, b.709, l.35-44 8. Dl bendr aktyvi ir kontrpropagandini priemoni panaudojim, LYA, f.K-35, ap.2, b.333,l.56 9. Elgesio su turistai individualiais atvejais atmintin ir usieniei, atvykusi IX-ojo pasaulin jaunimo ir student festival, sulaikymas jiems atsitiktinai ar smoningai atsidrus udraustoje zonoje, LYA, f.K-1, ap.3, b.528, l.245-246 10. Glavlito ataskaita apie Lietuv patenkani usienio literatros ir iveam i Soviet Sjungos kontrol 1960 m. LYA, f.1771, ap.208, b.13 l.46-47 11. Inturisto informacinio - propagandinio darbo su usienio turistais 1971 metais ataskaita, LYA, f.K-1, ap.46, b.771, l.244-247 12. Ivada dl priemoni monje G-4151 efektyvumo prie usienio technins valgybas, LYA, f.K-1, ap.46, b.2088, l.183-186 13. JAV teisingumo ministerijos specialij tyrim ataskaita apie turimus duomenis apie asmenis, tariamus padarius nacistinius nusikaltimus 1941 - 1944 m., LYA, f. K-1, ap. 46, b.1168, l.3 14. Kas gaminama Vilniaus monje Nr. 555 (vertimas straipsnio i lietuvi laikraio Dirva nr.79, 1962 m. liepos 11 d., leidiamo JAV), LYA, f.K-1,-1, ap.46, b.2082, l.17-19 15. Kontrpropagandini priemoni aikinant respublikos gyventojams ketvirto - penkto deimtmei vykius Lietuvoje planas, LYA, f.K-35, ap.2, b.333, l.33-34 16. LSSR KGB Kauno padalinio priirimai geleinkelio teritorijai priklausani ypating objekt sraas, LYA, f.K-26, ap.1, b.74, l.325-326 17. LSSR KGB agentrini operatyvini priemoni planas prie radijo stoties Svoboda (Laisv) komitet ir radijo stot Svoboda (Laisv) , LYA, f.K-1, ap.3, b.315, l.5-11 18. LSSR KGB agentrini - operatyvini priemoni planas prie turistus i JAV, LYA, f.K-35, ap.2, b.323, l.124 44

19. LSSR KGB 1-ojo skyriaus 1987 m. lapkriio 10 d. pasiruoimo usienio komandiruotei planas, LYA, f.K-35, ap.2, b.352, l.213 20. LSSR KGB pirmininko drg. J. Petkeviiaus 1967 m. spalio 4 d. praneimas, LYA, f.K-1, ap. 3, b. 657, l. 35 21. LSSR KGB pirmininko pavaduotojo V.V. Zvezdenkovo ratas Nr.21/2962 1986 m. birelio 27 d. rat nr. 2663, LYA, f. K-1, ap.46, b.2122, l.61 22. LSSR KGB 2 - osios valdybos 2-ojo skyriaus agentrini-operatyvini priemoni planas 1985 metams, LYA, f.K-1, ap.3, b.774, l.4 23. LSSR KGB svarbiausi agentrini-operatyvini priemoni planas prie JAV specialisias tarnybas 1972-1974 m., LYA, f.K-1, ap.3, b.689, l.83 24. LSSR KGB valgybinio padalinio istorijos bruoai, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 844, l. 204 25. LSSR KGB I- osios valdybos darbo planas su Balandiu, LYA, f. K-35, ap. 2 B. 151, l. 22 26. LSSR KGB skyriaus Klaipdos ir Lietuvos jros baseino virininko pulk. A. Armono 1985 m. rugsjo 4 d. ratas LSSR KGB 6-osios tarnybos virininkui papulk. Mikiniui V. dl projekt 1823 ir 1924B laiv statymo monje Baltija ir mokslinio tyrimo instituto Ekos bdingos veiklos, LYA, f.K-1, ap.46, b.2121, l.41 27. LSSR KGB svarbiausi agentrini operatyvini priemoni planas kompromituoti ir nukenksminti prieik DOR Nr.99 Dekadent veikl prie ms al, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 9 28. Lietuvos kultrini ryi su ieivijos lietuviais komiteto veiksm 1966 m. planas, LYA, f.K3, ap.1, b.23, l.1 29. Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje draugijos Tvik prezidiumo posdio, vykusio 1978 m. kovo 24 d. protokolas Nr.1, LYA, f.K-3, ap.1, b.2. l.4 30. Nutarimas dl DGOP Voratinklis uvedimo, LYA, f. K-30, ap. 1, b. 880, l.6 31. Pasilymai, kaip trukdyti Taikos ir laisvs kruizui, LYA, f.K-35, ap.2, b.344, l.68-69 32. Payma apie ieivi organizacij vadus ir nacistinis baudjus, LYA, f. K-35, ap. 2, b. 298, l. 249-250 33. Payma apie susitikim su agentu Leonas, LYA, f.K-35, ap.2, b.325, l.99 34. Payma apie Lietuvos SSRS kultros darbuotoj kelion JAV, LYA, f.K-35, ap.2, b.306, l.29 35. Payma apie KGB Kauno rajono skyriaus pagal 2-j linij darb u 1976 m., LYA, f.K-18 ap.1, b.170, l.7 36. Payma apie operatyvin padt elektrografijos mokslinio - tyrimo institute ( mon p/d G4602), LYA, f.K-1, ap.46, b.2091, l.284 37. Payma apie prieininko inias apie Kauno mokslinio - tyrimo radijo matavimo technikos institut, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.7 38. Payma apie Vilmos gamybiniame susivienijime 1975-1978 m. pasikeitusi operatyvin situacij, LYA, f.K-1, ap.46, b.2086, l.103 39. Payma apie paslapi saugojimo patikrinim Kauno miesto KGB padalinyje 1985 mn., LYA, f.K-1, ap.46, b.2121, l.29 40. Payma apie operatyvin padt Vilniaus mokslinio tyrimo instituto Radijo matavimo prietais gamykloje p/d P-6859, Vilniaus Spalio revoliucijos 60-menio gamybiniame susivienijime p/d- A-7859, LYA, f.K-1 ap.46, b.2082, l.34 41. Payma apie operatyvini - technini priemoni panaudojim prie turistus, LYA, f.K-1, ap.46, b.921, l.3-4 42. Karinio pobdio rengini, gaminam monje Vilma, sraas, LYA, f.K-1, ap.46, b.2089, l.15-17 43. Payma apie duomen apie reiminio objekto Vilm duomen pavieinimo faktus, LYA, f.K-1, ap.46, b.2088, l.43-44 44. Planas gyvendinti SSRS KGB 5-osios valdybos 1977 m. vasario 23 d. sakym Nr.5/8-230, 45

LYA, f.K-35, ap.2, b.299, l.93-94 45. Praneimas apie Lietuvos KGB udavinius kovoje su prieininko ideologine diversija gyvendinant SSRS KGB 1968 m. gruodio 27 d. nutarim, LYA, f.K-1, ap.3, b.671, l.161 46. Ratas apie urnal Nemuno kratas, LYA, f.K-35, ap.2, b.300, l.299 47. Ratas apie prieininko susipainim su mokslo tiriamuoju instituto ir gamyklos Ventos , priklausanio Elektros pramons ministerijai, darbus, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.16 48. Sraas Lietuvos SSR moni ir staig, turinius simbolinius pavadinimus, LYA, f.K-1, ap.46, b.2122, l.232-236 49. Sprendimas udrausti vaiuoti SSRS Aldonai Janaas (lepetyt), LYA, f.K-35, ap.2, b.236, l.60 50. SSRS Ministr Tarybos patvirtinti nuostatai dl duomen slaptumo lygmens tipo nustatymo tvarkos, duomen, esani darbuose, dokumentuose ir renginiuose, slaptumo lygmens nustatymo, (1980 m. gruodio 3 d.) LYA, f.K-1, ap.46, b.2159, l.12 51. SSRS Ministr Tarybos nutarimu patvirtintas SSRS miest ir rajon, udraust usienieiams sraas, (1977 m. gruodio 19 d.) LAVA, f.101, ap.42, b.72, l.75-84 52. SSKP ir SSRS MT 1970 m. spalio 1 d. nutarimas dl priemoni sustiprinti saugumo reim, f.K.1771, ap.246, b.1, l.68-79 53. ifrotelegrama nr.5668, LYA, f.K-35, ap.2, b.324, l.50 54. Tviks perspektyvinis darbo planas vykdant Lietuvos KP CK plenumo nutarim Dl respublikos partins organizacijos udavini, gerinant dorovin gyventoj aukljim, LYA, f. K-3, ap. 1, b. 101, l. 2 55. Agentui Kalvis( a.b. nr.251) uduotis suartti su ieiviu Veptu, kad infiltruoti agent Santar -vies, LYA, f.K-35, ap.2 , b.303, l.44-45 56. Valstybini paslapi patikimos apsaugos utikrinimas. Valstybini paslapi svoka ir tipai. Slaptos informacijos nutekjimo slygos ir prieastys. Priemons ukirsti keli nutekinimui informacijos, LYA, f.K-1, ap.46, b.2159, l.45 Internetins priegos
1.

Bahry D.; Silver B. D. Intimidation and the simbolic use of terror in the USSR. The American Political science review 1987, vol.81, nr.4, p.1067, prieiga per internet: http://links. jstor.org , irta 2009-08-06 Lau R. Negativity in Political perception. Political behavour, 1982, Vol.4, nr.4, p.373 ( internetine priega : http://www.springerlink.com, irta 2009-08-06 Pringle R.W. Andropovs Counterintelligence state? International journal of Intelligence and Counter Intelligence [interaktyvus]. 2000, vol.13, issue 2, p.193 - 203 prieiga per interneto http: // search.epnet.com

2. 3.

46

TURINYS vadas....................................................................................................................................................2 1. Aktyviosios priemons: tikslai, formos ir svarbiausi bruoai.....................................................10 1.1. Dezinformacija : smoningai skleidiamas melas.....................................................10 1.2. Sovietin propaganda: tarp dezinformacijos ir kompromitavimo..........11 1.3. Kompromitavimas: negatyvios vieosios nuomons formavimas.............................12 2. SSRS vidaus ir tarptautins politicos pokyi taka KGB veiklai ir metod kaitai.......................14 3. KGB padaliniai, atsakingi u dezinformacines akcijas..................................................................16 4. Dezinformacini akcij objektas Lietuvoje ir ieivijoje................................................................18 4.1. Kompromituojanti mediaga politins dezinformavimo akcijose...................................18 4.2. Strategin informacija ir objektai....................................................................................18 5. Ideologin dezinformacija..............................................................................................................20 5.1. Kitamini ir katalik dvasinink kompromitavimo akcijos Vakaruose.20 5.2. Ieivijos neigiamo vaizdio krimas Vakaruose.............................................................23 5.3. KGB propagandins akcijos............................................................................................26 6. KGB dezinformavimo akcijos altojo karo kontekste...................................................................30 6.1. Slaptos informacijos apsauga monse, staigose..................................................................30 6.2. moni legendavimas kaip dezinformacijos sklaidos forma.................................................34 7. Dezinformavimo ir kompromitavimo akcijos 1987-1991 m..........................................................35 8. Dezinformavimo ir kompromitavimo metod pasekms ir efektyvumas......................................37 Ivados................................................................................................................................................41 Literatros ir altini sraas..............................................................................................................43 Turinys................................................................................................................................................47 Priedai.................................................................................................................................................48

47