A.

A-7
B-1
C-6
D-2
E-5
F-3
G-8
H-4

B.
Kumetis- XIX a. viduryje-XX a. pirmoje pusėje – samdytas Lietuvos dvaro darbininkas
Lietuvos Taryba – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios
institucija.
Daraktorius – XIX a. – XX a. pradžios Lietuvos valstiečių slapta steigtų ir išlaikytų kaimo mokyklų
mokytojas.
Autonomija (autos − pats + nomos − taisyklė, įstatymas) − savivalda, nepriklausomybė,
savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis.
Kontribucija- 1. suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai; 2.
prievartinės piniginės rinkliavos iš okupuotų teritorijų gyventojų.
Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę (kaimą, miestelį,
viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.
Tuteišis– Rytų Europos kaimo vietovių gyventojas, su neišreikšta tautine tapatybe, savivardis
Moderni tauta- (nacija), žmonių bendrija, susidariusi istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir
ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu.
Knygnešys- istor. spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų lietuviškų knygų gabentojas per
sieną ir platintojas.

Represija- bausmė, baudžiamoji priemonė; politinės prievartos priemonė, kurios griebiasi valstybės
valdžia.

Valstybės dūmà (Gosudarstvennaja duma), Rusijos imperijos patariamoji atstovaujamoji įstatymų

leidybos institucija, veikusi 1906–17.
Lietuvių tautinis atgimimas – tai XIX a. pr. – XX a. pr. vykęs lietuvių kultūrinis ir politinis
pasipriešinimas lenkėjimui ir rusinimui, siekęs nepriklausomos modernios tautinės Lietuvos
valstybės atkūrimo.

C.
1. Rusų pradų atkūrimo" programa yra skirta atkurti ir išsaugoti rusų kalbą, kultūrą ir tradicijas
bei skatinti jų plėtrą. Programos tikslas yra skatinti rusų kalbos mokymąsi, remti rusų tautinės
tapatybės išsaugojimą ir skatinti kultūrinį bei edukacinį bendradarbiavimą tarp rusų kalbą
mokančių asmenų.
2. Aušrininkai laikė svarbiausia priemone lietuvių tautai išsaugoti lietuvišką kalbą. Jie akcentavo
lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimą, propagavo lietuvių literatūrą ir mokslo plėtrą lietuvių kalba.
3. Prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui, lenkiškai kalbantys gyventojai atsidūrė pasirinkimo
kryžkelėje dėl naujų politinių ir nacionalinių sąlygų. Lietuvos tautiniam atgimimui ir
nepriklausomybės siekiui įgavus pagreitį, lietuvių ir lenkų bendruomenėms kilo įvairių įsitikinimų
ir politinių nuostatų skirtumų.
4. Didžiojo seimo dalyviai iš caro valdžios reikalavo Lietuvos autonomijos, tai yra didesnės
politinės ir administracinės Lietuvos valstybės teisių ir valdžios suteikimo. Jie siekė Lietuvos
valstybingumo, autonomijos, lietuvių kalbos oficialumo ir kt.
5. Dėl ekonomikos, pramonės vystymo, žemės ūkio tradicijų, politinių ir socialinių sąlygų ir kt.
6. Daugiausia gyveno katalikų
7. Mažoji Lietuva buvo svarbi lietuvių kultūros ir istorijos žyma. Tai buvo regionas, kuris dabar
priklauso Lietuvai ir Lenkijai, apimantis Šiaurės Lietuvą ir Žemaitiją. Mažoji Lietuva buvo svarbi
nacionalinės sąmonės ir lietuvių kultūros branduolys
8. XIX a. II pusėje lietuvių valstiečiai pradėjo masiškai emigruoti į JAV dėl ekonominių ir socialinių
sunkumų. Valstiečių gyvenimas buvo varginantis, trūko žemės ir galimybių užsidirbti
pragyvenimui.
9. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimą
ir jos nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos ir kitų valstybių.
10. 1917-1918 m. Rusijos imperijos vakaruose gyvenančios tautos, tokios kaip lietuviai, latviai,
estai, sugebėjo iškovoti nepriklausomybę, tuo tarpu kitos tautos, pvz., ukrainiečiai ar baltarusiai,
ne.