Mažoji Lietuva XVIII a.

Mažoji Lietuva
 Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki
1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių
lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros.
Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. –
Vokietijos valstybei, ji niekada neturėjo
administracinio ir politinio savarankiškumo,
todėl buvo apibrėžiama tik geografinėmis,
tautinio išskirtinumo ir valstybinio pavaldumo
kategorijomis.
 Gyvenamoji vieta
 XVIII a. lietuviai gyveno dviejose valstybėse:
 Didžioji Lietuva įėjo į Lenkijos sudėtį, o
mažesnioji lietuvių apgyventa teritorija
priklausė Vokietijos imperijai (tai vadinamoji
Rytų Prūsija arba Mažoji Lietuva).
 Religija
 Mažosios Lietuvos lietuviai buvo daugiausia
evangelikai liuteronai, sietini su
protestantiškąja vokiečių kultūra, tuo tarpu
dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventojų buvo
katalikai.
 Maras Europoje
 Lietuvių, artimiausių senųjų prūsų giminaičių,
skaičių labai praretino 1709 ir 1710m. maras,
Tuščiose lietuvių sodybose karalius
apgyvendino kolonistus, kurių ilgainiui
daugėjo. Kilo nesantaika, nes karalius rėmė
kitataučius, jie tapdavo laisvais valstiečiais, o
lietuviai likdavo baudžiauninkais.
 Švietimas Mažojoje Lietuvoje
 XVIII a. pradžios dokumentai liudija vargingą
pradinio švietimo būklę Mažojoje Lietuvoje.
 Siekiant pakeisti šią padėtį pamokslininkai,
mokytojai buvo skatinami atstakingai eiti savo
tarnybą, vaikai privalėjo lankyti mokyklas,
kunigai tobulai išmokti lietuvių kalbos.
 1717m Karalaučiaus universiteto Teologijos
fakultete įkuriamas Lietuvių kalbos seminaras.
Karalaučiaus universitetas
 Tautinė diskriminacija
 Plėtodama liaudies švietimą, valdžia siekė ne
tik išmokyti lietuvius skaityti ir rašyti
lietuvškai, bet ir priartinti juos prie vokiečių
kalbos ir kultūros, tačiau kai kuriose
parapijose mišios pirmiausia buvo laikomos
vokiečių kalba, o tada- žmonėms nepatogiu
metu- lietuvių. Manoma, kad visa tai vyko
todėl, kad lietuviai buvo laikomi menkaverte
tauta.
 Pietistinis judėjimas
 Tuo metu Mažojoje Lietuvoje plito religinis
Pietistų sąjūdis.
 Pietistai aukštino natūralias dorybes:
darbštumą, teisingumą, religingumą,
nusižeminimą valdžiai.
 Surinkimai – Mažosios Lietuvos religinės
bendruomenės kultūros forma
 Mažosios Lietuvos lietuvininkai garsėjo pietizmu
(lot. pietas – pamaldumas, dievobaimingumas), savo
namų pamaldomis (surinkimais), kurios buvo
praktikuojamos daugiau kaip du šimtus metų. Jas
laikydavo Dievo Žodžio sakytojai - paprasti, be
specialaus teologinio pasiruošimo, vyrai.