Gyvenimas tarpukario Lietuvoje

Kriterijus Apibūdinimas
 Pagrindinė tarpukario Žemės ūkis.
Lietuvos ekonomikos Dominuojanti pramonė buvo maisto pramonė.
šaka
1922 m. žemės reformos Krito nedarbo lygis, kilo maisto prekių kokybė, dėl to laisvai galėjo
padariniai; konkuruoti su kitomis šalimis, krito skurdo bei bado lygis.
 Tarpukario Lietuvoje Pagrinde vyravo vidutinio dydžio ūkiai.
vyraujantys ūkiai ir Jėga; ūkininkas su šeima. Padieniai darbininkai: bernai, mergos,
pagrindinė darbo jėga gyvuliams ganyti- piemenukai, amatų srityse vyravo kitų tautybių
žmonės)
 Lietuvos eksporto Eksporto šalys: Didžioji Britanija, Vokietija.
prekės, eksporto šalys; Prekės: Bekonai, linai, pagamintas sviestas.
 Didžiosios pasaulinės 1.Sumažėjo ūkininkų pajamos.
krizės poveikis 2.1935m. Sukėlė Suvalkijos ūkininkų streiką.
tarpukario Lietuvos 3. Žemdirbiams suteikta mokesčių lengvatų.
ūkiui;
 Lietuviško verslo Nuo senų laikų lietuviai vertino tik žemdirbystę, o prekyba jiems buvo
kūrimosi sunkumai; svetima.Šiose srityse jie pripratę matyti dirbančius kitų tautybių žmones.
 Lietuviško verslo Per laiką verslo įmonių pagausėjo.
pradininkai; Lietuvos verslo pradininkai buvo Juozas ir Jonas Vailokaičiai.
 Svarbiausia lietuviškos Svarbiausia lietuviškos pramonės šaka - maisto pramonė.
pramonės šaka ir jos Per porą nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvos pramonė išaugo
vystymosi tempai; keturis kartus.
 Žymiausios tarpukario ,,Pienocentras” - pieno produktai,
Lietuvos pramonės ,,Maistas” - maisto produktai
įmonės ir jų produkcija;
 Importas Lietuvoje 1920- Iš užsienio importuojama buvo daugiausiai prabangos daiktai, modernios
1940 m.; mašinos ir įrenginiai, sudėtinga aparatūra.
Dar importui buvo svarbus Klaipedos uostas.
 Klaipėdos reikšmė Klaipėda buvo vienintelis šalies uostas. Per jį ėjo apie 80% Lietuvos
Lietuvos ekonomikai; eksporto. Į Klaipėdos uostą buvo importuojama daugiausiai prabangos
daiktai, modernios mašinos ar dideli kroviniai.
 Tarpukario Lietuvos Dėl silpnos pramonės į miestus kaimo gyventojai kėlėsi negausiai,
ekonomikos vystymosi ir pramonės atsilikimo sukeltas nedarbas tapo antrosios lietuvių
1920-1940 m. emigracijos bangos priežastis.
emigracijos iš šalies
ryšys.

Kriterijai Apibūdinimas
 Raštingumo lygis 1923 metais 1/3 gyventojų buvo beraščiai ir šis rodiklis iki 1941 metų
tarpukario Lietuvoje; sumažėjo iki 6%.
 Vytauto Didžiojo 1922 metais įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame dėstė
universiteto reikšmė Mykolas Riomeris, Tadas Ivanauskas, Vincas Čepinskis, Levas
tarpukario Lietuvos Karsavinas.
mokslui ir kultūrai; Aukštąjį mokslą galėjo rinktis ir mažesnes pajamas gaunantys
gyventojai. Gabūs studentai buvo siunčiami mokytis į garsiausius
užsienio universitetus
  Kultūrinio pakilimo 1.Ėmė veikti profesionalūs teatrai, atsirado orkestrų, tautinė estrada,
požymiai (mažiausiai 6); muziejų. 2.padidejo knygų periodikos leidyba.
3.Išgarsėjo rašytojai, skulptoriai.
4.Lietuvos mokslas ir menas plėtojosi lygiagrečiai su to meto Vakarų
Europos valstybių mokslu ir menu.
5.Keitėsi visuomenės požiūris į sportą.
6. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas(vėliau pervadintas į Vytauto
Didžiojo universitetą).
 Žymiausi tarpukario Teisininkas Mykolas Riomeris, gamtininkas Tadas Ivanauskas, chemikas
Lietuvos kultūros Vincas Čepinskis ir filosofas Levas Karsavinas - iškyliausi šalies
veikėjai ir juos išgarsinę mokslininkai dirbę Lietuvos universitete.
darbai (nors po 1 prie Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Vincas Mickevičius-Krėvė, Ieva
kiekvienos pavardės); Simonaitytė - išgarsėję Lietuvos rašytojai.
Petras Rimša, Juozas Zikaras – skulptoriai.
Petras Kalpokas, Adomas Varnas – tapytojai.
Kipras Petrauskas – operos dainininkas, pelnęs pasaulinį pripažinimą.
Adolfas Šapoka - istorikas, redagavęs “Lietuvos istorijos” veikalą, kuris
tapo tarpukario išaugusios kartos tautiškumo šaltiniu.
Steponas Darius - ypač aktyvus sportininkas, prisidėjęs prie krepšinio,
futbolo, beisbolo, ledo ritulio ir bokso populiarinimo.
 Tautiškumo ir Išplečiamas mokyklų tinklas ir įvedamas privalomas pradinis mokslas.
lietuviškumo ugdymo Suklestėjo lietuvių kultūra, lietuvių kalba įsitvirtino mokslo ir valdžios
būdai (2-3) tarpukario įstaigose, literatūroje, mene. Ėmė veikti profesionalūs teatrai, atsirado
Lietuvoje orkestrų, tautinė estrada, muziejų, nepaprastai padidėjo knygų ir
periodikos leidyba. Kilo masiniai sporto sąjūdžiai, pradėjo kurtis sporto
organizacijos, klubai, daugėjo sporto renginių.
 Požiūrio į sportą Požiūris: Imta suvokti, kad sportas ir kūno kultūra stipriną tautą.
pokyčiai; Prasidėjo masinis sporto sąjūdis. Pradėtos kurti sporto
organizacijos it klubai, gausėjo sporto renginių. Prie sporto
renginių prisidėjo Lietuvos kariuomenė, šauliai ir kitos
organizacijos.
Propaguotojas: Steponas Darius išpopuliarino Lietuvoje nežinomas
sporto šakas: krepšinį, futbolą, beisbolą, ledo ritulį ir boksą. Taip
pat išplatino moterų sportą Lietuvoje.
 Sportinio judėjimo 1920- Bruožai: pradėtos kurti sporto organizacijos, klubai, gausėjo sporto
1940 m. Lietuvoje renginių. 1937m. Ir 1939m. Lietuvos krepšinio rinktine dalyvavo Europos
bruožai ir žymiausi čempionate, Lietuvos sportininkai ir sportininkės dalyvavo olimpinėse
propaguotojai žaidynėse, Europos, pasaulio čempionatuose.
(papildoma informacija Propaguotojai: Steponas Darius, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas,
psl.74-75); Lietuvos kariuomenė.

 Tarpukario Lietuvos 1. 1922 metų balandžio 22 d. sužaistos pirmosios oficialios krepšinio

sportiniai pasiekimai rungtynės Lietuvoje.
(papildoma informacija 2. 1937 metais Lietuva laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionatą
psl.74-75); prieš italus.
3. 1938 metais Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iškovojo
vicečempionų titulą.
4. 1939 metais Lietuva vėl laimėjo Europos vyrų krepšinio
čempionatą Kaune prieš latvius.

I
Kriterijus Apibūdinimas
 Naujovės tarpukario Pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai, nutiesta naujų geležinkelių,
Lietuvos susisiekimo plentų, pastatyta tiltų, kūrėsi civilinė aviacija( į Berlyną,
srityje; Maskvą,Helsinkį), vienas iš svarbiausių įvykių eskadrilės skrydis ANBO
lėktuvais aplink Europą, 1938m. Atidaryta pirmoji vietinė oro
susisiekimo linija Kaunas-Palanga
 Automobiliai Lietuvoje Automobilių Lietuvoje buvo mažai, nes jie buvo labai brangūs. Kuras
taip pat. Daugiausia buvo amerikiečių gamybos automobilių.
 Oro transporto vystymosi Kaunas tapo tarptautinių oro susiekimo linijų centru: lėktuvai skraidino
ypatumai; visur aplink Europą (Berlyną, Maskvą, Helsinkį). 1938m. Atidaryta
pirmoji vietinė oro susisiekimo linija Kaunas- Palanga. Triumfu Lietuvos
aviacijos istorijoje tapo lietuvių eskadrilės skrydis ANBO lėktuvais
aplink Europą.
 Vytauto Dobkevičiaus ir Sukurtas karo lėktuvas DOBI ( konstruktorius V. Dobkevičius).
Antano Gustaičio įnašas Sukonstruoti greiti, manevringi ANBO-IV pripažinti vienais iš geriausiu
į tarptautinę aviaciją; to meto žvalgybinių lėktuvų. ( A. Gustaitis)
 Naujovės informacijos Iš Kauno buvo pradėtos transliuoti laidos( Kauno radiofonas), per radiją
perdavimo ir ryšių buvo perduodamos žinios, orų prognozės, išaugo telefonų abonentų
srityje; skaičius. 1926 m. pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. -
 Tarpukario Lietuvos Netekus Lietuvos sostinės Vilniaus, svarbiausiu šalies politinio,
politinio, visuomeninio ir visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo centru tapo laikinoji sostinė
kultūrinio gyvenimo Kaunas. Mieste iškilo daugybė modernių pastatų, sukurta naujų gatvių
centras; kvartalų bei rajonų. Kauno gyvenimo centru tapo Laisvės alėja. Čia
veikė svarbiausios įstaigos, viešbučiai. Taip pat restoranai, kavinės.
Mieste virė kultūrinis gyvenimas: teatruose buvo rodomi dramos bei
muzikiniai spektakliai, nuolat vyko parodos, koncertai.
 Visuomeninis Susisiekimas tarp miestų palengvėjo, nes pradėjo kursuoti tarpmiestiniai
transportas; autobusai. Taip pat pradėjo veikti elektra varomi funikulieriai.

 Miestiečių pramogos ir Miestiečiai lankydavosi kino teatruose, spektakliuose, koncertuose,

laisvalaikio leidimo restoranuose.
formos;
 Miesto ir kaimo Mieste moterys ir vyrai pradėjo gražintis bei prižiūrėti savo išvaizdą,
aprangos (mados) kaip žmonės iš Paryžiaus ar Holivudo. Kaime vilkėjo lininius drabužius.
pokyčiai. Odinius batus maudavosi labai retai. Tradiciniai rūbai nebuvo pamiršti.

Kriterijus Apibūdinimas
 Tarpukario Lietuvos žemės reformos metu žmonės pradėjo gyventi vienkiemiuose
kaimo gyvenviečių tipas;
 Pokyčiai būsto statyboje; Vietoj šiaudų stogams dengti pradėtos naudoti skiedros, skarda, degto
molio čerpės. Namai tapo patogesni gyventi. Aslą keitė medinės grindys.
Namus apstatydavo vietos stalių pagamintais baldais. Kaimo trobas
apšvietė žibalinės lempos, elektrą tarpukariu turėjo vos vienas kitas
turtingesnis ūkininkas.
 Naujovės mityboje; Lietuvių virtuvėse ima dominuoti bulvės kurias naudojo visoje maisto
gamyboje. Išpopuliarėjo bulviniai blynai, vėdarai, kugelis, cepelinai. Šie
patiekalai tapo tautiniais.
 Prasigyvenimo kaime Gyventi iš ūkio buvo nelengva. Lietuvoje žemės ūkio produktai buvo
galimybės; pigūs, o pramonės gaminiai - brangūs. Todėl prabangomis, kaip mažu
radijo aparatu arba dviračiu, galėjo naudotis nedaugelis.
 Pokyčiai šeimoje Vedant ir tekant vis mažiau imta žiūrėti turtinės naudos ar visuomeninės
padėties, dažniausiai tuoktasi iš meilės. Pradėta auginti po 3-4 vaikus ir
mieste, ir užmiestyje. Daugiau dėmesio skiriama vaikams ir jų
išsilavinimui. Nuo mažens vaikams diegiamos svarbiausios vertybės.
 Šeima ir bendruomenę itin glaudžiai sieja religingumas.
 Šeimos tradicijos ir Nuo mažens vaikams diegiamos svarbiausios vertybės : darbštumas,
diegiamos vertybės; sąžiningumas, pagarba vyresniesiems, tėvui ir motinai.
 Religijos įtaka lietuvio Sekmadieniais ir per šventes žmonės gausiai lankė bažnyčią, laikėsi
gyvenime; krikščioniškų papročių, iškilmingai švenčiami atlaidai. Sodybose,
pakelėse statyti kryžiai, Lietuva vadinta kryžių šalimi. Didelė garbė
šeimoje turėti sūnų kunigą. Buvo tik bažnytinė santuoka. Vartoti įvairūs
krikščioniški pasveikinimai.
 Bendruomenės įtaka Rengiamos talkos per didžiausius metų darbus, ištikus nelaimei kaimynai
darbui, bendravimui, skubėdavo į pagalbą, šelpė reikalingais daiktais, vagystės,
tradicijoms girtuokliavimas, sulaukdavo viso kaimo pasmerkimo, jaunimas rengdavo
bendrus vakarėlius - gegužines.