STUDIJŲ PLANAS

LIETUVA ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS

1. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija:
1.1. Paaiškinkite, kaip Lietuva buvo aneksuota.
1.2. Nurodykite ir pakomentuokite Lietuvos sovietizacijos būdus. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/37511/dokumentinis-filmas-
lietuvos-istorija-22-filmas-dvi-okupacijos
Nurodykite 1941 m. birželio trėmimo padarinius.
1.3. įvertinkite Justo Paleckio ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus veiklą.
1.4. Pateikite pasipriešinimo ir kolaboravimo pavyzdžių sovietinės okupacijos metais.
UŽDUOTYS
I. Remdamiesi šaltiniais, vadovėliu ir papildoma literatūra, atlikite užduotis.
ŠALTINIS A
Iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadų (2003 12 17)
Karinės krašto okupacijos pagrindimą ir aneksijos plano realizavimą koordinavo SSRS vyriausybės įgaliotas atstovas V. Dekanozovas. Iš
SSRS pasiuntinybės bei atvykusių NKVD darbuotojų, RA įgulų vadovybės, Lietuvos KP CK narių buvo sudaryta speciali grupė, kuri
sprendė vyriausybės formavimo ir veiklos klausimus. Aneksijos planas rėmėsi siekiu įjungti Lietuvą į Sovietų Sąjungą formaliai
vadovaujantis Lietuvos konstitucija bei įstatymais. Nepavykus to padaryti dėl A. Smetonos išvykimo, buvo ryžtasi pažeisti Lietuvos
konstituciją ir pavesti suformuoti vyriausybę Sovietų Sąjungai palankiam asmeniui J. Paleckiui (...). Inscenizuojant konstitucingumą J.
Paleckis užėmė Respublikos prezidento pareigas ir prisiekė valstybės konstitucijai (...). Po „liaudies seimo" rinkimų prasidėjo pagrindinis
krašto aneksavimo etapas. Sovietų Sąjungos atstovams paruošus planą bei vadovaujant, aneksijos organizacinį darbą atliko Lietuvos
komunistai. Seimo darbas buvo organizuotas pažeidžiant bet kokias nutarimų priėmimo taisykles bei tikslingai siekiant, kad niekas
negalėtų pasipriešinti aneksavimo planui. Sukurta balsavimo sistema, kurioje priimant nutarimus balsų niekas neskaičiavo (...). Liepos 21
d. buvo svarstytas valstybės santvarkos ir įjungimo į SSRS klausimas. „Liaudies seimo" nutarimai buvo inspiruojami Sovietų Sąjungos.
Tai buvo padaryta laužant seimo procedūrą, pažeidžiant Lietuvos konstituciją. „Liaudies seimas" likvidavo Lietuvos valstybingumą.
Pradėtas spartus Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo keitimas. Lietuvos sovietizacija vyko dar Lietuvai netapus Sovietų Sąjungos
dalimi. LKP, kurios veikla buvo nukreipta prieš šalies valstybingumą, suvaidino Sovietų Sąjungos planų pagrindinės vykdytojos vaidmenį.
Galutinė aneksija įvykdyta 1940 m. rugpjūčio 3 d., kai Maskvoje vykusi SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija nutarė prijungti Lietuvą prie
SSRS.
ŠALTINIS B
Lietuvai tapus sovietine respublika, tuoj pat buvo pradėta „kurti socializmo pamatus", t. y. naikinti privačią nuosavybę (...).
įgyvendinant Seimo deklaraciją, liepos 26 d. prezidento pareigas einantis J. Paleckis paskelbė Bankų nacio nalizacijos įstatymą (...). Buvo
paskelbtas ir Stambiosios pramonės nacionalizavimo įstatymas, pagal kurį buvo suvalstybinamos visos įmonės, kuriose dirbo nuo 10 iki
20 darbininkų, jeigu turėjo „svarbių variklių"(...). Liepos 22 d. Liaudies Seimui priėmus Žemės nacionalizavimo deklaraciją, kuri skelbė, 1
jog visa Lietuvos žemė, miškai ir vandenys yra valstybės nuosavybė, ūkininkai iš žemės savininkų virto jos valdytojais, galinčiais ja
naudotis, tačiau negalinčiais ja visiškai disponuoti (...). Visos kultūros ir švietimo įstaigos, rašytojai, menininkai ir mokslininkai privalėjo
propaguoti sovietinę ideologiją (...). Naujose mokymo programose neliko tikybos, atsirado rusų kalbos, SSRS istorijos ir literatūros, SSRS
Konstitucijos pamokos (...). Komunistų partija įvedė ypač griežtą ideologinę spaudos ir literatūros kontrolę...
šaltinis: Lietuva 1940-1990 m., V., 2007, p. 124-129.
ŠALTINIS C
1940-1941 m. iki didžiojo trėmimo 1941 m. birželio 14 d. buvo suimta 6 606 žmonės, (...) jie apkaltinti politi niais nusikaltimais.
Didžiausios kalinių grupės iš Lietuvos į GULAG'o lagerius išgabentos 1941 m. balandžio - birželio mėnesiais (...).
Ankstų 1941 m. birželio 14-osios rytą, vos švintant, prasidėjo ir keturias dienas truko masinis Lietuvos gyven tojų trėmimas. Jį vykdė
NKGB ir NKVD darbuotojai, milicininkai, o trėmėjams talkino vietinis partinis aktyvas, ypač komjaunuoliai. į Komijos Autonominę
respubliką, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus bei Novosibirsko sritį buvo išvežta apie 17,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (...).
Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija...
šaltinis: Lietuva 1940-1990 m., V., 2007, p. 139, 142.
ŠALTINIS D
Antisovietinė rezistencija Lietuvoje prasidėjo 1940 m. rudenį. Sutrikdyta ir suklaidinta savo ministrų, generolų ir intelektualų, tauta
atsipeikėjo ir suvokusi, kas atsitiko, pradėjo priešintis (...).
Pasipriešinimo formos buvo įvairios: antisovietinių lapelių platinimas, 1940 m. rugpjūčio 14-qjq iš tūkstančio mokytojų, susirinkusių
Kauno sporto halėje, krūtinių išsiveržęs tautos himnas, Lietuvos karių kapų puošimas ir religinių patriotinių giesmių giedojimas Vėlinių
vakarą, demonstratyvus Kalėdų šventimas (...).
1941 m. pavasarį antisovietinė veikla jau apėmė visą Lietuvą. Pogrindžio jėgas telkė Vilniuje susikūręs LAF'o karinis politinis, o Kaune -
organizacinis štabas. 1941 m. birželį NKGB suėmus daugumą Vilniaus štabo narių, visą vadovavimą pogrindžiui perėmė Kauno štabas,
kuris galutinai parengė sukilimo planą. Artimiausias LAF'o uždavinys - suvienyti patriotines jėgas ir išsaugoti jas iki rengiamo sukilimo
pradžios.
šaltinis: Lietuva 1940-1990 m., V., 2007, p. 157-159.
1. Remdamiesi šaltiniais, vadovėliu ir papildoma literatūra, paaiškinkite sąvokas okupacija, aneksija, deportacija ir sovietizacija.
2. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite Lietuvos okupacijos pagrindimo ir aneksijos organizatorius bei vykdytojus.
3. Remdamiesi šaltiniu A, paaiškinkite, kaip buvo įgyvendinta Lietuvos aneksija.
4. Remdamiesi šaltiniais B ir C, nurodykite keturis sovietizacijos būdus. Remdamiesi vadovėliu, papildykite šį sąrašą.
5. Remdamiesi šaltiniu D, nurodykite pagrindinius antisovietinės rezistencijos būdus.
6. Remdamiesi vadovėliu, paaiškinkite sąvoką LAF.
7. Remdamiesi šaltiniu D ir vadovėliu, nurodykite pagrindinius šios organizacijos tikslus.
Įvertinkite dalies Lietuvos inteligentijos poziciją pirmosios sovietinės okupacijos metu. Nurodykite šios pozicijos priežastis ir
padarykite išvadą.
ŠALTINIS A
Režisieriaus Boriso Dauguviečio mintys, išsakytos 1940 m. liepą
Atsistoti po Stalino vėliava - reikia atsistoti veidu į saulę. / Niekuomet, niekuomet, niekuomet nebegrįš klaiki praeitis! /Mūs laukia
išlaisvintas darbas, pasakiškas kultūros klestėjimas, visų tautos jėgų gigantiškas pakilimas! / Tad pirmyn į pasaulį dienos ir šviesos!
/Tegyvuoja didžioji Sovietų Sąjunga! /Tegyvuoja jos pilnateisis narys Lietuva! / Garbė vadams! / Garbė Stalinui!
ŠALTINIS B
iš rašytojo Petro Cvirkos straipsnio „Raudonoji armija!", rašyto 1940 m. birželio mėn.
Visi tie apmulkintieji, kurie dar prieš keletą dienų tikėjo piktais buržuazijos bliūdlaižių šmeižtais apie Raudonąją armiją, dabar gali savo
akimis pamatyti galingąją, nuostabiąją socializmo šalies armiją, neturinčią sau lygių pasaulyje. (...) Neperžengiama, nepralaužiama siena
atsistojo toji armija mūsų krašto saugumo ir taikos sargyboje. Ji užtikrins mums laisvą, nepriklausomą, kūrybingą naująjį gyvenimą.
Lietuvos liaudis gali būti tikra, kad nuo šiandien jai atidaryti visų kūrybinių galimybių, visų didžiųjų pastangų ir laimės keliai.
ŠALTINIS C
J. Paleckio mintys, išsakytos 1940 m. rugpjūtį
Iš širdies norėčiau, kad visa mūsų tauta persiimtų tuo džiaugsmu, kurį mes jautėme didžiojoje proletariato sos tinėje Maskvoje ir jos
širdyje Kremliuje, susitikę su mūsų mylimu Vadu ir Draugu Stalinu. Trokščiau, kad visa Lietuva užsikrėstų darbo entuziazmu ir
socialistinės kūrybos dvasia ir kad mūsų respublika greitu laiku užimtų garbingą vietą tarp kitų Sovietų Sąjungos respublikų.
ŠALTINIS D
Poema apie staliniškąją LTSR Konstituciją
[...] Tavo prakaitu netuks jau ponai. Tavo darbu nemis spekuliantai. Tavo sėja tavajai eis duonai. Tavo reikalus LTSR supranta.
Ne tiktai supranta ir apsaugo. Būk ramus - turi Staliną draugą! Konstitucija jojo teisinga. Konstitucija jojo šventa. Tavo skriaudos
amžiams dingo. Tau išaušo gadynė kita! [...]
L. Gira, 1940 m.

ŠALTINIS F
Ištrauka iš „Odės apie Staliną"
Jau laisvės girdime garsus, -Mokėsime ją saugot! Mums vardas Stalino šviesus -Kaip tikro tėvo, draugo. (...)
Jo vardas-plienas! Dievaži, Jam visa žemė lenkiasi, -Ta žemė nuostabiai graži. Siurbėles nutrenkusi.
Ir sklinda apie jį plačiai Legendos po pasaulį: Galingi Stalino pečiai Laužia vartus į saulę.
S. Nėris, 1940 m.
ŠALTINIS E 2
Dėkui tau, raudonarmieti! Dėkui tau, raudonarmieti. Mūs kraštan kad atvykai. Kad nuskriaustąjį valstietį Iš vargų išvadavai.
Jums čia nesant mes kentėjom Priespaudoje užmiršti. Tik supratom, tik girdėjom. Kad Jūs esat ten laisvi.
B. Raila, 1940 m. birželis
ŠALTINIS G
Mes su Stalinu. Mes su Stalinu į saulę! Mes su Stalinu kovon! Tenedrįsta nieks pasauly Kelti koją Lietuvon. [...]
A. Rūkas, 1940 m. rugpjūtis