Lietuva per
pirmąją sovietų
okupaciją
OKUPACIJOS PRADŽIA.
Prasidėjus okupacijai reali aukščiausioji valdžia ati­
teko ne šalyje likusiems ministrams, o birželio 15 d.
pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų
emisarui Vladimirui Dekanozovui. Visi jo sprendi­
mai, suderinti su Maskva, kitiems turėjo būti priva­
lomi. V. Dekanozovui talkino iki tol pogrindyje vei­
kusi Lietuvos komunistų partija ir sovietų pasiun­
tinybė su N. Pozdniakovu priešakyje. Jų įsakymus
vykdė šalyje dislokuota daugiatūkstantinė Sovietų
Sąjungos kariuomenė, kuri taip pat turėjo didelę įta­
ką prasidėjusiems įvykiams. Kaip tik V. Dekanozovo
paliepimu ministras pirmininkas A.Merkys ir kiti
ministrai gyventojams A. Smetonos išvykimą ėmė
aiškinti kaip atsistatydinimą. Buvo sudarytas įspū­
dis, kad A. Merkys teisėtai tapo prezidentu, turinčiu
teisę skirti naują ministrą pirmininką. Iš tikrųjų taip
nebuvo, mat A. Merkys paskutiniu A. Smetonos pa­
sirašytu įsakymu eiti prezidento pareigas buvo pa­
skirtas tik laikinai. O pagal Konstituciją laikinasis
prezidentas neturėjo teisės skirti naujo vyriausybės
vadovo. Užklupta netikėtų įvykių visuomenė to ne­
žinojo ir be protestų pripažino naują vadinamąją
Liaudies vyriausybę.
LIAUDIES VYRIAUSYBĖ IR JOS DARBAI.
Prasidėjus okupacijai V. Dekanozovas naują Sovietų
Sąjungai palankią vyriausybę sudaryti pavedė
Lietuvoje dar prieš okupaciją vieša demonstracija prie
Prezidentūros Kaune pasižymėjusiam žurnalistui ir
jaunosios kartos valstiečių liaudininkų lyderiui J. Pa­
leckiui. Birželio 17 d. J. Paleckis ministro pirmininko
pareigas eiti paskyrė Vincą Krėvę-Mickevičių, o pats
tapo prezidentu. Naujoji vyriausybė buvo pavadinta
Liaudies vyriausybės vardu. Be J. Paleckio, dauguma į
Liaudies vyriausybę įėjusių ministrų Lietuvos gyven­
tojams buvo gerai žinomi. Pavyzdžiui, krašto apsau­
gos ministras - paskutinis nepriklausomos Lietuvos
kariuomenės vadas gen. Vincas Vitkauskas, 1939 m.
rudenį vadovavęs Lietuvos kariuomenės „žygiui į
Vilnių", per kurį Lietuva atgavo Vilniaus kraštą. Fi-
nansų ministro pareigas sutiko eiti A. Merkio kabine­
to finansų ministras Ernestas Galvanauskas. Švietimo
ministru tapo literatas Antanas Venclova, teisingumo
ministru - Povilas Pakarklis. Iš pradžių Liaudies vy­
riausybėje, išskyrus vidaus reikalų ministrą, buvusį
jaunosios kartos valstietį liaudininką Mečį Gedvilą,
komunistų nebuvo. Panašiai buvo sudarytos marione-
tinės Liaudies vyriausybės Latvijoje ir Estijoje (1).
Naujoji vyriausybė uždraudė Lietuvių tautininkų
sąjungą, panaikino Saulių sąjungą, įteisino komunis­
tų partiją. Nuo liepos 1 d. uždarytos visos politinės,
kultūrinės, visuomeninės, religinės ir studentų orga­
nizacijos, nutraukti santykiai su Vatikanu. Tuo metu
vienintelė veikianti politinė jėga liko LKP, jos nariai
pradėjo įgyti vis didesnę įtaką Liaudies vyriausybėje.
J ministrų ir kitus svarbius valstybės postus pradėta
skirti komunistus.
Matydami, kad vyriausybė tėra sovietų pastum­
dėlė, liepos pradžioje E. Galvanauskas, o vėliau,
Maskvoje pasikalbėjęs su V. Molotovu, ir V. Krėvė-
Mickevičius įteikė J. Paleckiui atsistatydinimo pa­
reiškimus. Finansų ministro pareiškimas buvo paten­
kintas, o V. Krėvės-Mickevičiaus atmestas. Sovietų
Sąjungai darant spaudimą jis liko Liaudies vyriausy­
bėje ir savo autoritetu, taip pat pasirašęs Lietuvos su­
verenitetą griaunančius įstatymus, padėjo sovietams
įgyvendinti jų planus. Kiti ministrai nuo pat pradžių
uoliai talkino sovietams ir tapo svarbiu jų ramsčiu
naikinant Lietuvos valstybę.

LIAUDIES SEIMAS.
Sovietams siekiant sudaryti regimybę, kad Lietuva
savo noru ir teisėtai įstojo į Sovietų Sąjungą, liepos
pradžioje pradėta rengtis vadinamiesiems Liaudies
seimo rinkimams. Liepos 1 d. buvo paleistas „sme­
toninis" Seimas, o liepos 6 d. paskelbtas Liaudies
seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį kandidatus į
Liaudies seimą galėjo kelti apskričių darbo žmonių
susirinkimai. Iš tikrųjų rinkimuose galėjo dalyvauti
tik komunistų partija. Siekiant to viešai neparodyti,
specialiai rinkimams į Liaudies seimą buvo sudary­
ta Lietuvos darbo liaudies sąjunga, ji vienintelė kėlė
kandidatus. Dauguma šios sąjungos siūlytų kandida­
tų priklausė LKP, tačiau buvo įtraukta ir visuomenei
gerai žinomų ir gerbiamų žmonių.
Prieš rinkimus nutarta suimti buvusius politinių
partijų, įvairių organizacijų vadovus, valstybės, kul­
tūros veikėjus, žymius visuomenės žmones. Valdžia
baiminosi, kad jie nedarytų poveikio Lietuvos gy­
ventojams, nebandytų smerkti Sovietų Sąjungos ir
atskleisti LKP tikrųjų kėslų. Liepos 11-12 d. suim­
ta apie tūkstantis žmonių, tarp jų - buvęs ministras
pirmininkas A. Merkys.
Vykstant rinkimams į Liaudies seimą, atsirado
sąvoka „liaudies priešas". Taip imta vadinta as­
menis, kurie buvo nusistatę prieš šiuos rinkimus ir
sovietų valdžią. Komunistų partijos organizuojami
mitingai ir demonstracijos, sovietų propaganda cen­
zūruojamoje spaudoje (1, 2) turėjo sudaryti įspūdį,
kad rinkimams pritariama visoje šalyje. Kad „liau­
dies priešus" būtų galima rasti, per rinkimus į pasus
buvo dedami antspaudai.
Kaip ir buvo galima tikėtis, liepos 14-15 d. vy­
kusių rinkimų į Liaudies seimą rezultatai buvo su­
klastoti (2, 3). Oficialiai pranešta, kad rinkimuose
įtikinamai nugalėjo Lietuvos darbo liaudies sąjunga.
Liepos 21 d. į pirmą posėdį susirinkęs Liaudies
seimas, į kurį buvo išrinkti 79 žmonės (matyt, per
skubėjimą neapsižiūrėta, kad vienas jų buvo miręs),
iš jų dauguma komunistai, priėmė deklaraciją, pa­
gal kurią Lietuva turėjo būti prijungta prie Sovietų
Sąjungos. Liaudies seimas paskelbė, kad Lietuvoje
įvedama sovietinė santvarka, kad Lietuva - sovie­
tų socialistinė respublika. Tame pačiame posėdyje
Liaudies seimo nariai nutarė prašyti sovietų val­
džios, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Tam tikslui buvo išrinkta 20 asmenų delegacija, kuri
turėjo vykti į Maskvą „parvežti saulės" (3). Delegaci­
joje buvo žinomų inteligentų: J. Paleckis, A. Venclo­
va, L. Gira, S. Nėris ir kiti. L. Giros tuometės nuo­
taikos rodo, kad dėl savo veiksmų jis nesigailėjo (4).
Liepos 22 d. Liaudies seimas priėmė Žemės nacio­
nalizavimo deklaraciją, pagal kurią žemė Lietuvoje
tapo valstybės nuosavybe. Liepos 23 d., paskutinę
pirmosios Liaudies seimo sesijos dieną, buvo priim­
ta Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo
deklaracija, joje paskelbta, kad bankai ir stambiosios
pramonės įmonės tapo valstybės nuosavybe.
Rugpjūčio 3 d. Maskvoje delegacijos vardu J. Pa­
leckis paprašė Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Ta­
rybos Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą. Prašymas
buvo patenkintas. Toks pat likimas ištiko Latviją ir
Estiją. Šios valstybės per prievartą buvo prijungtos
prie Sovietų Sąjungos.
KITI PERTVARKYMAI.
Rugpjūčio 25 d. Lietuvos SSR (LSSR) pradėjo ga­
lioti nauja sovietinė konstitucija. Pagal ją Liaudies
seimas tapo LSSR Aukščiausiąja Taryba, o Vyriau­
sybė - Liaudies komisarų taryba. Rudenį panaikinta
Lietuvos teismų sistema, nuo gruodžio 1 d. įsigalio­
jo sovietiniai įstatymai. Didelę galią įgijo Valstybės
saugumo liaudies komisariatas (NKGB), jame aukš­
čiausias pareigas ėjo iš Sovietų Sąjungos atsiųsti dar­
buotojai. Sis komisariatas buvo tiesiogiai pavaldus
Maskvai ir Lietuvoje areštuodavo, įkalindavo, vėliau
tremdavo žmones.
Sovietams įgyvendinant žemės ūkio pertvarky­
mus, žemė, kurios plotas buvo didesnis nei 30 ha,
iš ūkininkų buvo atimama. Bežemiai ir mažažemiai
galėjo gauti iki 10 ha žemės. Valstybės fonde likusi
žemė turėjo būti panaudota kolūkiams kurti. Ūki­
ninkai, turintys po 20-30 ha žemės, buvo laikomi
buožėmis ir „liaudies priešais". Juos stengtasi sunai­
kinti 3 kartus padidinant mokesčius, ištremiant į
SSRS gilumą. Pramonės įmonės, kuriose dirbo dau-
giau nei 20 žmonių, buvo nacionalizuotos. 1940 m.
rudenį greta lito įvedus rublį pakilo kainos, nuvertėjo
žmonių santaupos; nacionalizavus bankus buvo pra­
rasti visi indėliai. Pamažu Lietuvos ūkis buvo įtrauk­
tas į Sovietų Sąjungos ūkio sistemą ir tapo nuo jos
visiškai priklausomas.
Kad įbaugintų, SSRS vadovybė nepaisydama
įstatymų Lietuvos žmones areštuodavo, išveždavo į
Sovietų Sąjungos gilumą. Pirmieji masiniai trėmi­
mai prasidėjo 1941 m. birželio 14 dieną. Represijų
neišvengė ir kai kurie buvę Lietuvos Steigiamojo
Seimo nariai (4). Iš Lietuvos ištremta iki 18 tūkst.
žmonių, dauguma jų lietuviai.
Nuo represijų nukentėjo ir tautinės mažumos,
daugiausia žydai. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo
suimtas 491 žydų tautybės asmuo, o iš viso represuo­
ta 2,6 tūkst., t. y. 8,9 proc. visų Lietuvoje represuotų
asmenų. Vien tarp ištremtųjų 1941 m. birželio mėn.
žydų buvo net 13,5 proc, o tarp tremtinių šeimų, at­
skirtų ir į lagerius išvežtų vyrų - 9,8 procento. Dau­
guma pramonės, prekybos įmonių ir nacionalizuotų
namų priklausė žydams.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir
Sovietų Sąjungos karas. Lietuvos gyventojams jis
reiškė pirmosios sovietinės okupacijos pabaigą ir tei­
kė naujų vilčių.
 1.Kodėl Lietuvos gyventojai okupaciją sutiko sutrikę? Pasakykite bent dvi priežastis.
2.Kam okupacijos pradžioje Lietuvoje priklausė tikroji valdžia? Nurodykite ne mažiau kaip tris institucijas.
3.Kodėl iš pradžių Liaudies vyriausybėje ir kitose aukštose valdžios institucijose beveik nebuvo komunistų?
4.*Kodėl Liaudies vyriausybė vadinama marionetine? Atsakydami remkitės jos atliktais darbais.
5.Koks Sovietų Sąjungos vykdytų represijų tikslas?

Š A L T I N I A I

1. Baltijos šalių Liaudies vyriausybių kilmė pagal istoriką Zenoną Butkų:

Iš karto reikia pasakyti, kad į „liaudies" vyriausybes sovietai įtraukė ne atsitiktinius, bet gerai išbandytus, patikrintus
sovietų režimo šalininkus. Latviją okupavus Raudonajai armijai, 1940 m. birželio 20 d. čia oficialiai pradėjo veikti naujas
ministrų kabinetas, vadovaujamas prof. dr. Augusto Kirchenšteino, kuris ligi tol ne mažiau kaip dvejus metus palaikė
artimus ryšius su sovietų pasiuntinybe Rygoje, buvo Latvijos ir SSRS kultūrinių ryšių draugijos viceprezidentas. A. Kir-
chenšteinas daugiausia bendradarbiavo su pasiuntinybės pirmuoju sekretoriumi Vetrovu, šis jį faktiškai ir išugdė. Iš
panašios terpės išlindo ir Estijos „liaudies" vyriausybės vadovas Johannesas Varesas. Panašią ištikimybės priesaiką - ne­
sudrebės ranka, keliama prieš savo tautą, - sovietams davė ir J. Paleckis. Lietuvos „liaudies" vyriausybės vadovu jis tapo
ne tiek dėl to, kad buvo opozicijoje A. Smetonai, bet daugiausia todėl, kad palaikė artimus ryšius su SSRS pasiuntinybe
Kaune, teikdamas jai vertingą informaciją jau nuo 3-iojo dešimtmečio pabaigos.
Pagal Z. Butkaus str. „SSRS intrigos Baltijos šalyse (1920-1940)",
Darbai ir dienos, 1998, nr. 7, p. 155.

2. Rusijos istorikė Natalija Lebedeva apie Liaudies seimo rinkimus:

Rinkimai turėjo įvykti remiantis sovietiniu pavyzdžiu: kandidatų į deputatus sąrašus rengė komunistų partija, gyven­
tojai „rinko" vieną deputatą iš vieno kandidato. Be to, kandidatų sąrašas buvo derinamas ne su šalies vadovybe, o su
Kremliaus įgaliotiniu. Lietuvoje rinkimai, kaip ir buvo numatyta, įvyko liepos 14-15 d. darant sutelktinį spaudimą
rinkėjams. Oficialiais duomenimis, juose dalyvavo 1 375 349 rinkėjai, t. y. 99,19 proc. piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Rinkimų organizatoriai užtikrino Darbo liaudies sąjungos „pergalę" (99 proc. rinkimų dalyvių).
Pagal N. Lebedevos str. „SSRS ir Pabaltijys 1939-1941 metais (Lietuvos pavyzdys)",
Lietuva Antrajame pasauliniame kare, Vilnius, 2007, p. 91—92.

3. Istorikas Liudas Truska apie Liaudies seimo rinkimų rezultatus:

Rinkimuose dalyvavusieji L D L S („komunistų ir nepartinių bloko") kandidatams atidavė maždaug 55 proc. balsų. D i ­
delė dalis kandidatų nesurinko pusės balsų ir pagal rinkimų įstatymą nebuvo išrinkti į Seimą. M a ž d a u g 10 proc. pa­
didinusi balsuotojų skaičių ir nuslėpusi rinkėjų atiduotų kandidatams balsų skaičiaus duomenis. Vyriausioji rinkimų
komisija šiurkščiai suklastojo Liaudies seimo rinkimų rezultatus.
Pagal L.Truskos str. „1940 metų Liaudies seimo rinkimai",Lituanistica, 1995,p. 37.

4. Iš 1940 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos delegacijos nario Liudo Giros laiško sūnui Vytautui Sirijos Girai:
Vytai! Taip, visa tai, ką pergyvenome mes, delegacijos nariai, yra nepaprasta ir drauge paprasta, kad nenuostabu, jog aš
1
iš vienos pusės - dar nė iš tolo nenusivokiu viso to didingume o iš antros - nesijaudindamas nė kiek priimu visa tai,
kaip vienintelį galėjusį įvykti dalyką, kaip paprastą logišką išvadą, reiškinį. D i d i n g a , b e t t a i n a t ū r a l u !
M u s minios sveikindavo didžiausiomis ovacijomis. Rytoj, jau rytoj, pamatysim iš arti patį Staliną - verta buvo to sulaukti!
Ryt, beje, pasakyk tai mamai - užmiršau jai parašyti (bet, tikiuos, abu skaitysite drauge mano laiškus), išeina mano
eilėraščių knyga rusiškai. Paskubino specialiai tai dienai. Dėl to ji bus kiek mažesnė, rodos, kaip žadėjo, nes nesuspėjo
visko išversti. Bet užtat įspūdingiau. Paskui išeis antra ir tolimesnės 2 knygos. Visi žurnalai ir laikraščiai mane ir Cvirką
gaudyte gaudo interviu. M u m s sakė „Izvestijų" korespondentas, kad m u d u su Cvirka (ir taip pat Nėris) aukščiausiai
3
esam kotiruojami sovietinėj spaudoj.
Maskvoj judėjimas didžiausias, bet toks mielas, toks savas! Esu sužavėtas Maskva. M a n o eilėraščiai spausdinami
dabar iš karto net penkiuose žurnaluose. Draugų čia turime be galo daug ir labai nuoširdžių.
Pagal Liudo Giros laiškus, Pergalė, 1956, nr. 7, p. 99.

1
Nesuvokiu viso to didingumo.
2
Tolesnės.
3
Vertinami.
 DARBAS SU ŠALTINIAIS

1. Remdamiesi dokumentu (1 šaltinis) ir tekstu, atsakykite į klausimus:

a) Kodėl Sovietų Sąjungos diplomatams, dirbantiems Baltijos valstybėse, pavyko suburti žinomų vietos
inteligentų būrį?
b) Kodėl sovietai išskirtinį dėmesį skyrė vietos inteligentams?
c) Nurodykite papildomą argumentą, kodėl J. Paleckis sovietų vyriausybės buvo pasirinktas Liaudies
vyriausybės vadovu.
d) Tai pirminis ar antrinis šaltinis?
Atsakymą pagrįskite.

2. Remdamiesi dokumentais (2,3 šaltiniai) ir tekstu, atsakykite į klausimus:

a) Ko siekta Liaudies seimo rinkimais?
b) Išvardykite bent tris požymius, kurie įrodytų, kad Liaudies seimo rinkimai nebuvo demokratiški.
c) Kodėl rinkimuose į Liaudies seimą kandidatus kėlė tik viena partija?
d) Kodėl organizatoriams reikėjo slėpti balsavimo rezultatus?
e) Kiek pavadinimas „Liaudies seimas" apibrėžė „liaudies" sąvoką?
f) Kodėl skubėta rengti Liaudies seimo rinkimus?

3. *Remdamiesi dokumentu (4 šaltinis), tekstu ir žiniomis, atsakykite į klausimus:

a) Kokiomis aplinkybėmis sukurtas dokumentas?
b) Kokį tikslą turėdama Lietuvos delegacija lankėsi Maskvoje?
c) *Kas buvo L. Gira?
d) Nurodykite ne mažiau kaip dvi priežastis, dėl kurių džiaugėsi L. Gira.
e) Kas jums žinoma apie dokumente minimus P. Cvirką, S. Nėrį?
f) Kodėl L. Gira ir kiti dokumente minėti autoriai Maskvoje buvo sutikti ovacijomis?
g) Paaiškinkite žodžius: „Rytoj, jau rytoj, pamatysim iš arti patį Staliną - verta buvo to sulaukti!"
h) Ar Lietuvos delegacijai pavyko pasiekti savo tikslą?
i) J kokius istorijos klausimus atsako šis dokumentas?
j) Pagal pasirinktą kriterijų įvertinkite tuometį L. Giros ar dokumente minimų asmenų vaidmenį.
k) Tai pirminis ar antrinis šaltinis?
Atsakymus pagrįskite.

4. Remdamiesi rinkimų plakatais (1,2 iliustracijos), tekstu ir žiniomis, atsakykite į klausimus:

a) Kokiu tikslu sukurti šie plakatai?
b) Paaiškinkite žodžius po plakatais.
c) Kodėl pirmame plakate kreipiamasi į darbo žmogų?
d) Kas atstovavo „Lietuvos darbo sąjungai"?
e) Kada vyko plakatuose vaizduojami įvykiai?
f) Kokie šių įvykių padariniai Lietuvai?
g) Tai pirminis ar antrinis šaltinis?
Atsakymus pagrįskite.

5. Remdamiesi nuotrauka (3 iliustracija) ir tekstu, atsakykite į klausimus:

a) Kokiam Lietuvos istorijos laikotarpiui tyrinėti skirta iliustracija?
b) Kokiomis aplinkybėmis Lietuva tapo Sovietų Sąjungos sudėtine dalimi?
c) Kas buvo centre matomi žmonės? Kodėl jie laiko gėles?
d) Kodėl mitingo dalyviai laiko J. Stalino ir kitų sovietų vadų plakatus?
e) Kas galėjo būti nuotraukos autorius?
f) Ką galite pasakyti apie nuotraukos autoriaus pažiūras?