Lietuvos Respublikos prezidentų

Antano Smetonos, Aleksandro

Stulginskio ir Kazio Griniaus
valdymo ypatumai.

Parengė mokytojas
dr. Algis Bitautas
Planas:
+ 5.22. 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje
priežastys ir padariniai.
- 5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida
autoritarinio valdymo metais. Augustino
Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo politiniame
gyvenime.
- 5.24. Lietuvos Respublikos prezidentų Antano
Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio
Griniaus valdymo ypatumai.
+ 5.25. Lietuvos 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų
esminiai skirtumai.
Problema:
Ar reikia A. Smetonai statyti paminklą?
 Ar reikia A. Smetonai statyti paminklą?

1919 m. pab. 1924–1926 m. 1926 m. 1940 m.

„pabėga“ į leisdami Sovietų gruodžio 17 „pabėga“ į
Vokietiją? Sąjungai d. Vokietiją?
finansuoti „Tautos valstybės
vairo“ ir „Lietuvio“ perversmas
leidybą.
A. Smetona „pabėga“ 1919 m. pab.
1918 m. gruodžio 20 d. į užsienį užsitikrinti paskolos (iš Vokietijos) ir
tarptautinio pripažinimo (iš Šveicarijos ir Prancūzijos) išvyko LVT pirmininkas
A. Smetona, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras A. Voldemaras
bei trečias pagal svarbą valstybės pareigūnas – finansų, prekybos ir pramonės
ministras M. Yčas. Lietuva liko be vadovybės, be pirmųjų šalies asmenų.
Susiklosčius tokioms aplinkybėms sumanyta laikinai paaukoti ir demokratiją.

Pamokos pavadinimas
Iš prezidento posto – į gatvę
Steigiamojo Seimo rinkimai A.Smetonai buvo tarsi perkūnas iš
giedro dangaus. Tautininkai juose negauna nieko. Jis pats –
valstybės prezidentas – metamas į gatvę. Jis nieko neturi. Nei turtų,
nei būsto. Tik per prezidentūros darbuotoją, galima sakyti, tarnaitę,
Smetonų šeimai pavyksta rasti, kur įsikurti Kaune.
 Tautos pažangos partijos fiasko rinkimuose:
1920 m. balandžio 14–15 d. TPP dalyvavo
rinkimuose į Steigiamąjį Seimą. Rinkimų metu
partijos žangiečių kandidatų sąrašas buvo
solidus: Vasario 16-osios nutarimo signatarai
Jonas Basanavičius, Donatas Malinauskas,
Vladas Mironas, Jokūbas Šernas, Alfonsas
Petrulis, ministrai A. Voldemaras, M. Yčas, L.
Noreika ir kiti žymūs visuomenininkai. Už
Steigiamojo Seimo slenksčio liko ir vienas iš
partijos kūrėjų J. Tumas-Vaižgantas.
Situacija pasikartojo 1922 m. pabaigoje
renkant I Seimą, nors kandidatų sąraše taip
pat buvo žinomų ir Lietuvos valstybingumo
atkūrimui nusipelniusių asmenų. 1923 m.
vykę rinkimai į II Seimą šiuo požiūriu
nesiskyrė nuo ankstesniųjų.
 Tautos pažangos partijos fiasko rinkimuose (2):
TPP, kurią sudarė daugiausia inteligentija, palaikymo tarp
valstiečių, ūkininkų ir darbininkų neturėjo, todėl buvo
nuspręsta vienyti jėgas su Ekonomine ir politine žemdirbių
sąjunga. Tačiau ir šis sprendimas nepasiteisino, nes partijos
nariai žangiečiai ir josų sąjungininkai neturėjo aiškios
politinės organizacijos. Tuo jie skyrėsi nuo politinių
konkurentų krikščionių demokratų ar valstiečių liaudininkų.
Dėl to TPP vadovybė neturėjo galimybės palaikyti ryšius su
provincijoje esančiais partijos rėmėjais. Prezidentas K.
Griniaus pažangiečius yra pavadinęs „generolais be
armijos“, t. y. šios partijos branduolį sudarė inteligentai,
kurie, pasikliaudami savo autoritetu ir beveik neturėdami
ryšio su provincija, partinę spaudą naudodami kaip kone
vienintelę agitacijos tribūną, siekė įgyti rinkėjų palaikymą.
Kaip parodė Steigiamojo, I ir II Seimo rinkimai – tai nebuvo
pakankama visuomenės politinės mobilizacijos priemonė.
Dar viena pažangiečių nesėkmės rinkimuose priežastis –
konservatyvi laikysena socialinių reformų klausimais, ypač
šaltas požiūris į radikalią žemės reformą. Šis aspektas
užėmė pagrindinę vietą TPP politinių oponentų agitacijoje
seimų rinkimuose. A. Smetona laikėsi privačios nuosavybės
neliečiamumo principo ir dvarų ardymą, už ką pasisakė
kitos partijos.
Tautininkų problema:
Šeimai ir vėl trūksta pinigų. A. Smetona bando dėstyti, vėl rašo ir
redaguoja. Tačiau ir laikraščiams leisti tautos atstumti tautininkai
pinigų neturi. Gal todėl priimama bet kokia pagalba ir A. Smetona
bei tautininkai, iš šių dienų perspektyvos žiūrint, pasielgia nederamai
1924–1926 m. leisdami Sovietų Sąjungai finansuoti „Tautos vairo“ ir
„Lietuvio“ leidybą.
Z.Butkaus str."Jei opozicija
gauna paramą iš svetur"
Istorikas Zenonas Butkus, remdamasis Maskvoje rasta archyvine
medžiaga, 1995 m. „Kultūros baruose“ paskelbė straipsnį apie
tautininkų lyderių trijulės – Augustino Voldemaro, Antano Smetonos
ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus glaudžius ryšius su sovietų diplomatais
Lietuvoje 1922–1926 m. Butkaus teigimu, tautininkų lyderiai norėjo
gauti finansinę paramą savo spaudai, valstybės perversmo atveju
prašė Sovietų Sąjungos pritarimo mainais į Lietuvos tautininkų
sąjungos leidiniuose propaguotą antilenkiškumą ir prosovietinę
Lietuvos užsienio politikos orientaciją.
Šaltinis:
„Dėl pinigų pirmasis pradėjo tartis V. Krėvė. 1924
m. kovo 28 d. jis jau konkrečiai prašė A. Pličės
400 ar nors 300 JAV dolerių mėnesinės paramos
A. Smetonos redaguojamam savaitraščiui „Tautos
vairas“ […] Žadėjo politinius straipsnius derinti su
SSSR pasiuntiniu. Maža to, ir A. Pličei ir I.
Lorencui net triskart (1924 m. vasario 2 d., kovo
17 ir 28 d.) Krėvė pareiškė, kad vis vien Lietuva
ilgai savo nepriklausomybės neišlaikys, todėl
geriausia jai būtų „įsijungti į Sovietų Sąjungą, kur
lietuvių tauta turėtų kultūrinę autonomiją ir jai
niekas negrėstų, kur „jau kylančios anksčiau
pavergtų tautų kūrybinės jėgos“; puikus šio
klestėjimo pavyzdys esąs „sovietų Baltarusija.“
 Skirtingi požiūriai dėl
Vinco Krėvės-Mickevičiaus

Tautininkai ir jiems Demokratijos

artimas šalininkams
(Vladas Turčinavičius, (kritiškas)
Juozas Skirius). (Truska,
Tamošaitis).
 Skirtingas požiūris į 1926 m.
valstybės perversmą.

Valdžią paėmusiems tautininkams ir Demokratijos šalininkams

krikščionims įvykęs valstybės perversmas – viena
demokratams gruodžio pačių didžiausių
17 d., tebuvo Lietuvos išgelbėjimas atgimusios Lietuvos nelaimių
nuo komunizmo (Merkelis, Liekis). (Truska).
 A. Smetona „pabėga“ 1940 m.

Komunistų
mitingas, skirtas
rinkimams į
Liaudies seimą.
Kaunas, P. Vileišio
aikštė. 1940 m.
liepos 11 d.
Fotonuotrauka.
LYA, f. 16895, ap. 1,
b. 30, l. 13ap-01.
Ar verta įamžinti vietą, kur upelį perbrido
prezidentas Antanas Smetona, bėgdamas
nuo sovietų?

Anapus tvoros tekančio Lieponos upelio

viduriu driekiasi Lietuvos ir Rusijos siena.
Kiek būta prezidentų ir kodėl
jie tapo?
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
• Paprastai lietuvių visuomenėje (net ir moksliniuose
tyrimuose) pernelyg sureikšminami demokratijos
laikotarpiu (iki 1926 m. pabaigos) Lietuvą valdę
prezidentai, pabrėžiamas jų pernelyg didelis svoris
šalies politiniame gyvenime.
• Realiai Prezidento vaidmuo buvo labiau simbolinis. Tai
atsispindėjo 1919 ir 1920 m. Laikinosiose Konstitucijose
bei 1922 m. priimtoje Steigiamojo Seimo Konstitucijoje

1919 m. Laikinoji Lietuvos 1920 m. Laikinoji 1922 m. Lietuvos

Valstybės Konstitucija Lietuvos Konstitucija Konstitucija
 Kiek būta Konstitucijų?

1918 m. 1919 m. 1920 m. 1922 m. 1928 m. 1938 m.

Laikinoji Laikinoji Laikinoji Lietuvos Konstitucija Konstitucija
Konstitucija Lietuvos Lietuvos Konstitucija
Valstybės Valstybės
Konstitucija Konstitucija
Lietuvoje galiojo šios Konstitucijos:
Lietuvoje galiojo šios laikinosios Konstitucijos:
• 1918 metų Lietuvos Konstitucija – pagal ją įstatymų
leidžiamoji valdžia priklausė valstybės tarybai,
įstatymų vykdomoji valdžia – prezidiumui;
• 1919 metų Laikinoji Konstitucija;
• 1920 metų Laikinoji Konstitucija - pagal ją įstatymų
leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui,
įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir
ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista
rinkti Prezidentą;
• 1990 metų Laikinasis pagrindinis įstatymas, kuriuo
buvo sustabdytas 1938 m. Konstitucijos galiojimas
ir įsigaliojo laikinos nuostatos iki 1992 m.
Konstitucijos priėmimo.
Lietuvoje galiojo šios nuolatinės Konstitucijos:
• 1791 metų Gegužės trečiosios fs buvo priimta
Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojo
iki 1792 m. liepos 23 d. Konstituciją sudaro įvadas ir
11 straipsnių. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra ir
1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas įstatymas –
„Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“, pagal
kurį Lietuvos DK privalėjo būti atstovaujama taip,
kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos
komisijos narių būtų iš Lietuvos DK.
• 1922 metų Lietuvos Konstitucija – įstatymų
leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų
vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams.
Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą.
Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams.
Lietuva – demokratinė respublika, minima
valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
• 1928 metų Lietuvos Konstitucija Prezidentą rinko
patikimi asmenys 7 metams;
• 1938 metų Lietuvos Konstitucija (vad. Antano
Smetonos oktrojuotoji Konstitucija) – buvo
įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas
renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo
atsiskaityti už savo galios veiksmus.
• Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos
Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d.
referendume.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas

• 1922 m. priimtoje Steigiamojo

Seimo Konstitucijoje garantavusi
parlamentinę demokratinę
santvarką, aukščiausius įgaliojimus
suteikė Seimui, įtvirtino vadinamąją
„seimokratiją“. Realiai Seime
valdančiosios daugumos priimtus
sprendimus turėjo pasirašyti ar
atmesti jos pačios išrinktas
Prezidentas, o Vyriausybė priimtus
įstatymus privalėjo įgyvendinti.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
• Tokiomis sąlygomis valdančiosios daugumos išrinktam Prezidentui
likdavo tik pasirašyti, kitaip sakant, patvirtinti Seimo priimtus įstatymus.
Remiantis Konstitucija, to paties Seimo valdančiosios daugumos 2/3 visų
atstovų balsų dauguma Prezidentas galėjo būti atstatydintas.
Iliustruojant III Seimo pavyzdžiu, valdančioji schema atrodė gana
paprastai: Seime valdančioji koalicija, sudaryta iš valstiečių liaudininkų,
socialdemokratų ir tautinių mažumų atstovų, priiminėjo įstatymus, juos
pasirašinėjo minėtos koalicijos Prezidentu išrinktas valstietis liaudininkas
K. Grinius, o įstatymus vykdė koalicinė Vyriausybė, vadovaujama
valstiečių liaudininkų lyderio Mykolo Sleževičiaus.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
• Panaši situacija susiklostė ir II Seime, kai valdančioji dauguma
Prezidentu buvo išrinkusi krikščionį demokratą A. Stulginskį. Todėl
gyventojai dėl valdžios priimtų įstatymų netinkamo vykdymo protestus
ar pagyras daugiausia reiškė ne šalies Prezidentui, bet Seimui ar
Vyriausybei. Tokiomis sąlygomis prezidentų A. Stulginskio ir K. Griniaus
veiklos galios buvo daugiau ar mažiau simbolinės.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
• Kad Prezidento K. Griniaus galios buvo menkos, iliustruoja ir valstiečių
liaudininkų frakcijos įsipareigojimai socialdemokratams III Seimo darbo
pradžioje. Dar prieš prezidento rinkimus socialdemokratai koalicijos
partneriams valstiečiams liaudininkams už paramą jų kandidatui į
prezidentus K. Griniui iškėlė ultimatyvias sąlygas: Prezidentas be LSDP
frakcijos sutikimo: „a) negrąžina Seimui persvarstyti jokio Seimo priimto
įstatymo; b) nepaleidžia Seimo; c) nedaro jokių kitų svarbesnių žygių“.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
Turint omenyje, kad prezidento rinkimus laimėjo K.
Grinius, galima manyti, kad liaudininkai socialdemokratų
sąlygas priėmė, o tai reiškė, kad K. Grinius bus
priklausomas nuo Seimo valdančiosios daugumos, ypač
socialdemokratų. Panašiai atsitiko ir Prezidentui A.
Stulginskiui, kuris per II Seimo posėdžius vetavo vos kelis
šio Seimo priimtus įstatymus. Todėl visa tai, ką
Prezidentas atlikdavo parlamentiniu laikotarpiu, ne
blogiau galėjo atlikti ir Seimo Pirmininkas, kurį paprastai
išrinkdavo valdančios jėgos (dažniausiai rinkdavo
koalicijos lyderį). Tad galima būtų paklausti, ar iš tiesų
Lietuvai buvo reikalingas Prezidentas 1919–1926 m.?
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
Tokiomis sąlygomis Gruodžio 19 d. Seime
prezidentų A. Stulginskio naujuoju Prezidentu išrinkus
ir K. Griniaus veiklos A. Smetoną, pradėta teisiškai
stiprinti Prezidento galias.
galios buvo daugiau ar Tuo tikslu buvo išleistos 1928
mažiau simbolinės. m. ir 1938 m. Lietuvos
Konstitucijos.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas
Remiantis jomis, pagrindiniu valdžios centru tapo ne
Seimas, bet šalies Prezidentas. Laikydamasis šių
Konstitucijų, A. Smetona su savo aplinka Lietuvoje
įtvirtino ne tik prezidentinį, bet kartu ir diktatūrinį
(autoritarinį) valdymą.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (rinkimas)
• Prezidentą rinko Seimas.
• Pagal 1922 metų Konstituciją
prezidentu galėjo būti renkamas
atstovas sulaukęs 35 metų
amžiaus ir juo tapo A. Stulginskis
– jauniausias Lietuvos
prezidentas.
• Prezidento rinkimų procedūra –
pagal naują tvarką iš vieno
pasiūlyto kandidato jį rinko ne
Seimas (kaip anksčiau; Seimo
1927–1936 m. nebuvo) ar tauta,
bet ypatingieji tautos atstovai,
pavaldūs pačiam Prezidentui
(tokia praktika išbandyta 1931 m.
ir 1938 m.). Tai buvo prezidento
rinkimų parodija, iš anksto žinant,
ką tautos atstovai išrinks.
Kandidatų į prezidento postą paieška

Turimi šaltiniai rodo, kad ne visi šie asmenys buvo iš

anksto laikomi favoritais, tinkančiais užimti minėtus
postus.
Bene daugiausia keblumų kilo dėl K. Griniaus
kandidatūros. Kaip rodo gausi dokumentinė medžiaga,
K. Grinius, iki išrenkant Lietuvos Prezidentu 1926 m.
birželį, savo svoriu Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjungoje (LVLS) neprilygo teisininko išsilavinimą
turinčiam bendražygiui M. Sleževičiui, aptariamu
laikotarpiu vadovavusiam partijai. Nuo Steigiamojo
Seimo laikų (1920–1922 m.) iki pačios III Seimo (1926
m.) darbo pradžios M. Sleževičius buvo Valstiečių
liaudininkų partijos frakcijos Seimuose pirmininkas.
Kandidatų į prezidento postą paieška
O K. Grinius net nebuvo minimas
kaip galimas kandidatas užimti
šalies prezidento postą. Antai, I
Seime vykstant liaudininkų ir
krikščionių demokratų bloko
atstovų deryboms, liaudininkai iš
pat pradžių į šį postą siūlė ne K.
Grinių, o „Santaros“ atstovą
teisininką Petrą Leoną. Tačiau jo
kandidatūrą kaip laisvamanio
kategoriškai atmetė krikščionių
demokratų bloko atstovai.

Petras Leonas, 1923 m., Kauno miesto

muziejaus fondai
Kandidatų į prezidento postą paieška
1923 m. birželio 4 d., II Seimo kadencijos pradžioje,
valstiečių liaudininkų frakcijos posėdyje, svarstant
kandidatūras į Respublikos prezidentus, vėl apsistota
ties „Santaros“ atstovu P. Leonu. Šiam davus neigiamą
atsakymą, kairiųjų frakcijų Lietuvos Prezidentu buvo
siūlomas valstietis liaudininkas Jonas Vileišis.
 Kandidatų į prezidento postą paieška
• Praėjus trejiems metams pasikartojo panaši
situacija. Po III Seimo rinkimų 1926 m. gegužės 23
d. LVLS centro tarybos posėdyje iš pradžių į šalies
prezidentus pasiūlytas Jonas Vileišis. Tik tame
pačiame posėdyje priėmus nutarimą, kad
kandidatą į šį postą galėtų kelti ir III Seimo
valstiečių liaudininkų frakcijos nariai, po
pertraukos kandidatu į prezidentus daugiau kaip
¾ balsų išrinktas K. Grinius.
• Ties K. Griniaus kandidatūra apsistota tuomet, kai
atkrito J. Vileišio kandidatūra, paaiškėjus, kad jis
Šiaurės Lietuvoje turi įsigijęs dvarą. Valstiečių
liaudininkų vadovybė laikėsi nuostatos, kad jų
siūlomas kandidatas į prezidentus turi būti „arčiau
liaudies“, o ne dvaro savininkas, mat šis, jos
supratimu, galėjo sietis su ponais.
Kandidatų į prezidento postą paieška
• A. Smetonai ir A. Stulginskiui „sekėsi“ daug geriau
kandidatuoti į prezidentus. Pirmiausia A.
Smetona nuo „Vilties“ (1907 m.) laikų buvo
idėjinis ir neginčijamas būsimos Tautos pažangos
partijos lyderis. A. Smetonai kelią siekti šio posto
atvėrė tai, kad jis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą,
be to, jai pirmininkavo. Tam nemenkos įtakos
turėjo didelis A. Smetonos autoritetas, gebėjimas
vieningam darbui sutelkti skirtingų ideologijų
politikus.
• Dėsninga, kad 1919 m. balandžio 4 d. priėmus
Lietuvos Laikinąją Konstituciją Lietuvos Tarybos
prezidiumo pirmininkas A. Smetona tapo
pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
• 1926 m. pabaigoje A. Smetonai Prezidento
pareigas pavedė eiti valstybės perversmą įvykdę
karininkai, kurie labai palankiai vertino tautininkų
lyderį dar nuo Lietuvos nepriklausomybės kovų.
Kad A. Smetona vertas šio posto, jokių abejonių
nekilo jo partijai – Lietuvos tautininkų sąjungai
(LTS) ir jo artimam bičiuliui A. Voldemarui.
 Kandidatų į prezidento postą paieška
• Dar kitaip klostėsi A. Stulginskio išrinkimo
Lietuvos Prezidentu situacija. Tarp
krikščionių demokratų buvo ne vienas A.
Stulginskiui savo autoritetu prilygstantis
veikėjas. Kaip pavyzdį galima paminėti
kunigą Mykolą Krupavičių. Tačiau,
pradedant Steigiamuoju Seimu ir baigiant
II Seimu, krikščionys demokratai mieliau
rinkdavosi nekonfliktišką, sugebantį
suvienyti kitus krikdemus, galintį primesti
savo įtaką A. Stulginskį (kartais tarp
krikdemų vadintą „Dievo avinėliu“).
• Taigi ši figūra buvo labai paranki pačiai jį
delegavusiai partijai. A. Stulginskis jam
partijos pavestą misiją atliko
nepriekaištingai.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
Antai, A. Smetona ir K.
Grinius XX a. pradžioje
kurį laiką veikė Lietuvos
demokratų partijoje.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
Pirmojo pasaulinio karo metais A.
Smetona ir A. Stulginskis dirbo
Lietuvos Taryboje, abu 1918 m.
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
Nepriklausomybės Aktą.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
1920 m. gegužės 15 d. darbą pradėjus
demokratiškai išrinktam Steigiamajam
Seimui A. Stulginskis poto pradėjo laikinai
eiti šalies Prezidento pareigas; tada prasidėjo
A. Stulginskio ir VI Vyriausybės vadovo K.
Griniaus bendradarbiavimas, trukęs iki 1922
m. sausio.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
1922 m. sausio; atsistatydinus K. Griniaus
Vyriausybei, buvęs Ministras Pirmininkas
pasitraukė į opoziciją, į kurią nuo 1920 m.
birželio pasitraukė Prezidento pareigų
netekęs A. Smetona
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
Nauja situacija susiklostė prieš III Seimo
rinkimus, kai K. Griniaus ir A. Smetonos
partijos kartu su Lietuvos ūkininkų partija
sudarė rinkimų koaliciją; tačiau trumpas K.
Griniaus ir A. Smetonos partijų
bendradarbiams truko iki III Seimo durų.
Lietuvos ūkininkų partija
• 1920 m., 1922 m. ir 1923 m., svarstant Lietuvos Seimo
pirmininko ir Prezidento kandidatūrą, to meto politinių partijų
rimtai buvo svarstomas P. Leono asmuo. I Seime vykstant
liaudininkų ir krikščionių demokratų bloko atstovų deryboms,
liaudininkai iš pat pradžių prezidentu siūlė ne K. Grinių, o
„Santaros“ atstovą teisininką P. Leoną, bet jo kandidatūrą dėl
priklausymo laisvamaniams kategoriškai atmetė krikščionys
demokratai.
• T. Norus-Naruševičius 1920 m. vasarą taip pat turėjo galimybę
tapti prezidentu, tačiau pats nesijautė pakankamai kvalifikuotas
būti Prezidentu, jautė, kad neturės reikiamos politinės atramos.
Be to, su šia kandidatūra nesutiko krikščionys demokratai.
Įtakos turėjo ir jo dalyvavimas Taikos sutarties su Sovietų
Rusija derybose 1920 m.
• Kitas žymus „Santaros“ partijos atstovas S. Šilingas savo
autoritetui pakenkė politiniu nenuoseklumu. I, iš pradžių S.
Šilingas rėmė socialdemokratus, vėliau, pradėjęs leisti
„Aušrinę“, laikėsi liberalios demokratinės krypties, buvo
„Santaros“ partijos vienas kūrėjų, tačiau 1918 m. vasarą grįžęs
iš Rusijos į Vilnių prisidėjo tapo prie A. Smetonos šalininkų, ir
1919 m. pradžioje iš „Santaros“ partijos iečių grupės
pasitraukė. Po nesėkmingų rinkimų į Steigiamąjį Seimą S.
Šilingas apie trejus metus buvo nusišalinęs nuo aktyvios
politikos. , kad ir į I Seimą S. Šilingas pateko kaip krikščionių
demokratų bloko narės nuėjo į – Ūkininkų sąjungos atstovas.
Kaip jos narys, jis buvo išrinktas ir į II Seimą.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai) Naują valdančiąją koaliciją sudarius
valstiečiams liaudininkams,
socialdemokratams ir tautinėms mažumoms,
A. Smetona ir jo vadovaujami tautininkai kurį
laiką laikėsi pasyviai, o lapkričio mėnesį
prisijungė prie A. Stulginskio opozicijos, į
kurią krikdemai pasitraukė pralaimėję III
Seimo rinkimus. A. Smetonos ir A.
Stulginskio suderinti opoziciniai veiksmai
davė rezultatų 1926 m. gruodžio mėnesį, kai
po valstybės perversmo tautininkų lyderis A.
Smetona buvo išrinktas naujuoju Lietuvos
Prezidentu, o A. Stulginskis – naujuoju III
Seimo Pirmininku.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
Kad taip įvyktų, perversmininkai iš savo
pareigų privertė atsistatydinti teisėtą
Prezidentą K. Grinių. Tačiau A. Smetonos ir
A. Stulginskio diumviratas baigėsi 1927 m.
balandį, kai Prezidento aktu buvo paleistas III
Seimas. Įsigalėjus A. Smetonos vienvaldystei,
K. Grinius ir A. Stulginskis per likusį
nepriklausomybės laikotarpį šiam valdymui
liko opozicijoje. Tačiau netapo ir artimais
bičiuliais.
Prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir
K. Griniaus palyginimas (Politiniai bendražygiai
ir oponentai)
Įdomu tai, kad 1940 m. SSRS
okupuojant Lietuvą prezidentai vėl
„pasielgė“ skirtingai: tuometinis
Prezidentas A. Smetona pasiraukė į
užsienį, o buvę prezidentai A.
Stulginskis ir K. Grinius liko savo
šalyje.
5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida
autoritarinio valdymo metais. Augustino
Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo
politiniame gyvenime.
Lietuvos Respublikos ministrai
pirmininkai (1918–1940)
 Literatūra:

"Lietuvos krašto apsaugos

ministrai ir kariuomenės vadai"
(sukilėlių vadai, LDK etmonai,
krašto apsaugos ministrai).
Lietuvos Respublikos Aldona Gaigalaitė ir kt.
Išleista 2008 m., I - II tomai
ministrai pirmininkai Lietuvos užsienio reikalų
(1918-1940). Vilnius: Alma ministrai 1918-1940.
littera, 1997. Kaunas: Šviesa, 1999 m.
 Kiek būta ministrų ir
ministerijų?
„Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių
ministrų biografiniame žodyne“ pateikiamos Lietuvos
Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt
vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo
laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų.
Pateikiama ir to meto vyriausybių „kolektyvinė
biografija“. Tai sudaro galimybę sužinoti ne tik
kandidatų paskyrimo ministrais motyvus ar
pasitraukimo iš vyriausybės priežastis, bet suteikia
išsamų vaizdą apie ministrą kaip asmenį ir grupės
narį. Ministrų „žmogiškasis portretas“ išryškina
asmenybių dalykinių savybių brendimo kontekstą,
ministrų elgseną likiminių situacijų akivaizdoje,
asmeninių nuostatų svarbą veiklos tęstinumo raidoje.
Žodyne parodomi Ministrų kabinetų formalių ir
neformalių lyderių elgsenos modeliai, ministrų, kaip
komandos narių, veiksmai, bendros kolektyvinės
atsakomybės traktavimo niuansai, ministrų realių
galių ir asmeninių ambicijų dermės aspektai.
Literatūra:
Literatūra:
Literatūra:
Literatūra:
Testas ir šaltinių
nagrinėjimas
1. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 narių.
Kokį bloką atstovavo net 59 iš jų?

a) Respublikonų bloką;
b) Krikščionių demokratų bloką;
c) Tautininkų bloką;
d) Valstiečių liaudininkų bloką.
1. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 narių.
Kokį bloką atstovavo net 59 iš jų?

a) Respublikonų bloką;
b) Krikščionių demokratų bloką;
c) Tautininkų bloką;
d) Valstiečių liaudininkų bloką.
2. 1920 m. pirmajam Steigiamojo Seimo
posėdžiui pirmininkavo moteris, nes ji buvo
vyriausia Seimo narė. Kas ji?

a) Felicija Bortkevičienė;
b) Gabrielė Petkevičiatė-Bitė;
c) Magdalena Galdikienė;
d) Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė.
2. 1920 m. pirmajam Steigiamojo Seimo
posėdžiui pirmininkavo moteris, nes ji buvo
vyriausia Seimo narė. Kas ji?

a) Felicija Bortkevičienė;
b) Gabrielė Petkevičiatė-Bitė;
c) Magdalena Galdikienė;
d) Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė.
3. Kas buvo Steigiamojo Seimo pirmininkas
1920-1922 m.? Jis yra ėjęs ir Lietuvos
prezidento pareigas.

a) Ernestas Galvanauskas
b) Jonas Basanavičius
c) Aleksandras Stulginskis
d) Steponas Kairys
3. Kas buvo Steigiamojo Seimo pirmininkas
1920-1922 m.? Jis yra ėjęs ir Lietuvos
prezidento pareigas.

a) Ernestas Galvanauskas
b) Jonas Basanavičius
c) Aleksandras Stulginskis
d) Steponas Kairys
4. Kaip 1920 m. į istoriją įėjo Steigiamojo Seimo
narys Antanas Matulaitis?

a) Tapo pirmuoju Seimo nariu, kuriam buvo

surengta apkalta
b) Tapo pirmuoju Seimo nariu, atsisakiusiu
mandato
c) Tapo vieninteliu Seimo nariu, žuvusiu ginant
Lietuvos valstybę
d) Tapo pirmuoju Seimo nariu, parašiusiu
atsiminimus
4. Kaip 1920 m. į istoriją įėjo Steigiamojo Seimo
narys Antanas Matulaitis?

a) Tapo pirmuoju Seimo nariu, kuriam buvo

surengta apkalta
b) Tapo pirmuoju Seimo nariu, atsisakiusiu
mandato
c) Tapo vieninteliu Seimo nariu, žuvusiu
ginant Lietuvos valstybę
d) Tapo pirmuoju Seimo nariu, parašiusiu
atsiminimus
5. Kokios partijos vienas steigėjų ir lyderių buvo
1926 m. Lietuvos prezidentu išrinktas Kazys
Grinius?

a) Lietuvos socialdemokratų partijos

b) Tautininkų sąjungos
c) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos
d) Lietuvos darbo federacijos
5. Kokios partijos vienas steigėjų ir lyderių buvo
1926 m. Lietuvos prezidentu išrinktas Kazys
Grinius?

a) Lietuvos socialdemokratų partijos

b) Tautininkų sąjungos
c) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos
d) Lietuvos darbo federacijos
6. Kokios iš šių frakcijų tarpukario Seimuose
niekada nebuvo?

a) Socialdemokratų frakcijos
b) Lenkų frakcijos
c) Liberalų demokratų frakcijos
d) Žydų frakcijos
6. Kokios iš šių frakcijų tarpukario Seimuose
niekada nebuvo?

a) Socialdemokratų frakcijos
b) Lenkų frakcijos
c) Liberalų demokratų frakcijos
d) Žydų frakcijos
6. Kokios iš šių frakcijų tarpukario Seimuose
niekada nebuvo?

a) Socialdemokratų frakcijos
b) Lenkų frakcijos
c) Liberalų demokratų frakcijos
d) Žydų frakcijos
7. 1927 m. prezidentas Antanas Smetona
paleido Seimą. Kiek laiko po to Lietuva gyveno
be Seimo?

a) Iki 1940 m.
b) Iki 1930 m.
c) Iki 1990 m.
d) Iki 1936 m.
7. 1927 m. prezidentas Antanas Smetona
paleido Seimą. Kiek laiko po to Lietuva gyveno
be Seimo?

a) Iki 1940 m.
b) Iki 1930 m.
c) Iki 1990 m.
d) Iki 1936 m.
8. Kuris iš šių teiginių apie Ketvirtąjį Seimą,
darbą pradėjusį 1936 m., yra teisingas?

a) Šiame Seime moterų buvo daugiau negu

kituose Seimuose
b) Kandidatus į šį Seimą siūlė tik apskričių ir
miestų tarybos
c) Šis Seimas atstatydino Antaną Smetoną
d) Šio Seimo pirmininkas buvo Kazys Grinius
8. Kuris iš šių teiginių apie Ketvirtąjį Seimą,
darbą pradėjusį 1936 m., yra teisingas?

a) Šiame Seime moterų buvo daugiau negu

kituose Seimuose
b) Kandidatus į šį Seimą siūlė tik apskričių ir
miestų tarybos
c) Šis Seimas atstatydino Antaną Smetoną
d) Šio Seimo pirmininkas buvo Kazys Grinius
9. Kuris iš šių žmonių tarpukariu niekada nėjo
Seimo pirmininko pareigų?

a) Leonas Bistras
b) Balys Sruoga
c) Konstantinas Šakenis
d) Justinas Staugaitis
9. Kuris iš šių žmonių tarpukariu niekada nėjo
Seimo pirmininko pareigų?

a) Leonas Bistras
b) Balys Sruoga
c) Konstantinas Šakenis
d) Justinas Staugaitis
10. Kuris iš šių žmonių tarpukariu niekada nėjo
ministro pirmininko pareigų?

a) Leonas Bistras
b) Pranas Dovydaitis
c) Vincas Krėvė-Mickevičius
d) Antanas Tumėnas
10. Kuris iš šių žmonių tarpukariu niekada nėjo
ministro pirmininko pareigų?

a) Leonas Bistras
b) Pranas Dovydaitis
c) Vincas Krėvė-Mickevičius
d) Antanas Tumėnas
Skirtingi amžininkų atsiminimai apie 1926 m. gruodžio 17 d.
perversmą ir demokratiją Lietuvoje.

A ŠALTINIS.
Pirmasis, jau atgyventasis tarpas – tai viešpatavimas visokių partijų,
skelbusių kuo plačiausią laisvybę. Tokia laisvė buvo privedusi mūsų
kraštą 1926 m. pabaigoje prie to, kad žadėtoji kiekvieno laisvė ruošė
visos Lietuvos nelaisvę. Ūkininkų reikalai buvo pamiršti, o tamsios
minios, vedamos surusėjusių vadoklių, rodėsi aikštėn iš visų
pakampių, stūmė valdžion bolševizmą. Lietuvių partijos Seime,
užuot iš vieno dirbusios rimtą darbą, nuolat riejosi ir leido
tautinėms mažumoms kaip tinkamoms kraipyti mūsų valstybės
vairą. [...] Mūsų gobšas kaimynas jau džiaugėsi tylomis, kad išnykus
mūsų valdžiai, ne tik Vilniaus kraštas, bet ir visa Lietuva, kaip jau
seniai geidaujamas grobis jam atiteksianti. Mūsų visuomenė
susirūpinusi laukė, kas ją išgelbės iš to pavojaus. Vardu visos tautos
ir mūsų kariuomenės, nuolat budinčios nepriklausomos Tėvynės
sargyboje, buvo padarytas Seimui ir Vyriausybei rimtas žygis, kad
dėl tautinės vienybės būtų sudaryta tautiška valdžia.
B ŠALTINIS.
Daug kas iš perversmo dalyvių nuoširdžiai tikėjo demagogų išpūstu
bolševizmo pavojumi. Ūkininkų vaikams buvo svetima ar net
priešiška kairiųjų valdžios gyvesnis susidomėjimas darbininkų būkle.
Kalbant apie karininkus, jų drausmės supratimas nesiderino su
demokratinių laisvių „praradimu“. [...] Be to, daugeliui rūpėjo ir savo
karjeros reikalas: algų mažinimo klausimas kaip tik tuomet Seime ir
buvo svarstomas. [...] Tiems labai mišraus pobūdžio motyvams
stigo betgi to, kas skiria karininkų „pučą“ nuo socialinio maišto:
perversmininkai kartu su jų vadu neatstovavo jokiai socialinei
grupei, ir todėl patį perversmą tenka vertinti kaip politinę avantiūrą.
Demokratinėje santvarkoje bet kuriuos prieš ją pasikėsinimus turi
atremti pati demokratinė bendruomenė. Deja, perversmo metu dar
jos neturėjome.
Klausimai ir užduotys:
1. Palyginkite šiuos pasisakymus. Kuo jie skiriasi?
Kodėl?
2. Kurio straipsnio autorius Steponas Kairys, kurio –
Antanas Smetona?
Šaltiniai ir literatūra:
https://www.15min.lt/media-
pasakojimai/signatarai-smetona-284
http://www.parlamentostudijos.lt/Nr21/files/121-
135.pdf
https://pries100metu.kaunomuziejus.lt/irasai/191
9-m-balandzio-30-d-laiskas-dukteriai-onai-
leonaitei/
https://istorijatau.lt/rubrikos/uzduotys/saltiniai/16
7-tarpukario-lietuva/362-5-tekstai-karikatura-
2007#saltiniai