TARPUKARIS LIETUVOJE

1. steigiamasis seimas ir jo reformos 1920-1922 m.:( https://www.youtube.com/watch?v=Vet3jdxJnGg – 6min.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/10413 - 28min.
2.1. Išvardykite Steigiamojo seimo reformas ir paaiškinkite kiekvienos jų esmę.
2.2. Paaiškinkite, kokia buvo kiekvienos šių reformų reikšmė.
2. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais:
3.1. Paaiškinkite, kodėl iki 1922 m. Lietuvai nepavyko sulaukti tarptautinio pripažinimo.
3.2. įrodykite, kad 1922 m. konstitucija įtvirtino demokratinę santvarką Lietuvoje.
3.3. Paaiškinkite Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus vadovavimo ypatumus.
3.4. Nurodykite politines partijas, kurios buvo įtakingiausios Lietuvos politiniam gyvenimui 1920-1926 m.

3.2. Remdamiesi šaltiniu, atlikite užduotis.

Iš 1922 m. Konstitucijos
10 §. Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių
piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės.
13 §. Pilietis turi tikėjimo ir sąžinės laisvę. Priklausymas kuriai tikybai arba išpažinimas pasaulėžiūros negali būti pagrindu
nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viešųjų pareigų.
15 §. Piliečiams laiduojama žodžio ir spaudos laisvė. Ši laisvė galima suvaržyti tik įstatyme nurodytais atsitikimais, kada tai yra
reikalinga dorai ar valstybės tvarkai apsaugoti.
17 §. Piliečiams laiduojama draugijų ir sąjungų laisvė, jei jų tikslai ir vykdomosios priemonės nėra priešingos baudžiamiesiems
įstatymams.
22 §. Seimą sudaro Tautos atstovai.
23 §. Atstovai renkami visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema. Rinkimų tvarką ir
atstovų skaičių nustato įstatymas.
24 §. Rinkti atstovus į Seimą turi teisės pilnateisiai Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, turintieji ne mažiau kaip 21 metus
amžiaus, o būti renkamiems - turintieji ne mažiau kaip 24 metus amžiaus.
25 §. Seimas renkamas trejiems metams.
27 §. Seimas leidžia įstatymus. įstatymų skelbimo tvarką ir jų įsiteisėjimo laiką nustato atskiras įstatymas.
28 §. Seimas prižiūri Vyriausybės darbus, duodamas jai paklausimų bei interpeliacijų ir skirdamas revizijas.
29 §. Seimo tvirtinimo yra reikalingi Valstybės biudžetas ir jo išpildymas.
30 §. Seimas tvirtina šias Vyriausybės daromas Valstybės sutartis: taikos sutartis. Valstybės teritorijos įgijimo, išsižadėjimo ar
perleidimo sutartis, prekybos sutartis su kitomis valstybėmis, užsienio paskolas, sutartis, kurios visai ar dalinai naikina arba pakeičia
esamuosius įstatymus, sutartis, kurios uždeda pareigų Lietuvos piliečiams, sutartis, kurios nustato tiesiogines arba netiesiogines
monopolijos arba nusavinimo teises. 1
31 §. Seimo kompetencijoje yra pradėti ar baigti karas.
40 §. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių Kabinetas.
41 §. Respublikos Prezidentą renka Seimas.
43 §. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne
jaunesnis kaip 35 metų.
44 §. Respublikos Prezidentas yra renkamas trejiems metams.
Respublikos Prezidentas gali būti Seimo atstatytas 2/3 visų atstovų balsų dauguma.
Tas pats asmuo negali būti renkamas respublikos Prezidentu daugiau kaip dviem trimečiams paeiliui.
50 §. Respublikos Prezidentas skelbia įstatymus (...).
Respublikos Prezidentas turi teisės per 21 dieną, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos, grąžinti Seimui su savo pastabomis Seimo
priimtąjį įstatymą antrą kartą apsvarstyti. Jei po to Seimas antru svarstymu priima tą patį įsta tymą absoliutine visų atstovų balsų
dauguma, tad Respublikos Prezidentas privalo jį paskelbti.
65 §. Teismo sprendimas negali būti keičiamas arba naikinamas kitaip, kaip tik teismo, įstatymuose nurodyta tvarka.
69 §. Teismas visiems piliečiams yra lygus.
šaltiniai: http://lt.wikisource.org/wiki/Lietuvos_Valstyb%C4%97s_Konstitucija_(1922m._rugpj%C5%AB%C4%8Dio_l_d.);
Lietuvos valstybės konstitucijos. V., 1989.

1. Remdamiesi šaltiniu, įrodykite, kad Lietuvoje buvo įvesta demokratinė santvarka. Pateikite tris įrodymus.
2. Remdamiesi šaltiniu, išvardykite penkias piliečių teises, kurios buvo garantuotos 1922 m. Konstitucijoje.
3. Remdamiesi šaltiniu, įrodykite, kad pagal 1922 m. Konstituciją Lietuva tapo parlamentine respublika.

Remdamiesi šaltiniu, atlikite užduotis.

ŠALTlNIS A
Iš Žemės reformos įstatymo
Žemės reformos įstatymas leidžiamas bežemiams ir mažažemiams žeme aprūpinti, žemės valdymui taip sutvarkyti, kad būtų tinkamos
sąlygos žemės ūkiui ir visų pirma smulkiajam ir vidutiniajam ūkiui tarpti, ir suvalstybinti tiems žemės turtams, kuriuos valstybė gali
tikslingiau naudoti negu privatiniai asmenys (...).
13. Kiekvienos savarankiškai gyvenančios bežemių ir mažažemių žemės darbininkų šeimos galva arba savarankiškai gyvenąs atskiras
asmuo turi teisę gauti žemės šio įstatymo nustatytomis sąlygomis (...).
30. Kariai, bežemiai ir mažažemiai, kurie savo noru arba Lietuvos vyriausybės šaukiami stojo Lietuvos kariuomenėn ginti Lietuvos
nepriklausomybės ir, gindami ją nuo priešininkų, nebuvo teismo baudžiami ir ištikimai tarnavo kariuomenėje ligi karo pabaigos ir
demobilizacijos, turi pirmenybę prieš kitus gauti žemės iš valstybės.
ŠALTINIS B
Iš istorinio straipsnio
Lietuvos nacionalinės pajamos einamųjų metų kainomis 1924 m. buvo lygios 1 266,9 min. Lt, 1938 m. -1165,9 mIn. Lt, 1939 m. -1
259,1 mIn. Lt. Žemės ūkis 1924 m. davė 782,5 mIn. Lt nacionalinių pajamų, 1938 m. -539,3 mIn. Lt, 1939 m. - 577,9 mIn. Lt.
Skaičiuojant sugretinamosiomis 1939 m. kainomis, Lietuvos nacionalinių pajamų apimtis: 1924 m. - 631,8 mIn. Lt, 1938 m. - 1 222,6
mIn. Lt, o žemės ūkis davė pajamų: 1924 m. -353,2 mIn. Lt, 1938 m. - 555,4 mIn. Lt. (...) Žemės ūkio produkcijos lyginamasis svoris
nacionalinėse pajamose, skaičiuojant sugretinamosiomis 1939 m. kainomis, nuo 55,90 % 1924 m. sumažėjo iki 45,43 % 1938 m.
ŠALTINIS C
Iš istorinio straipsnio
Pirmieji požymiai Lietuvoje pasireiškė 1929 m. vasarą, kai ėmė pastebimai kristi žemės ūkio produktų kainos (nuo 1929 m. liepos iki
1930 m. rugsėjo - daugiau kaip 16 %, o nuo 1929 m. liepos iki 1935 m. rugsėjo - daugiau kaip 3,4 karto). Pramonės gaminių kainos
akivaizdžiau ėmė kristi nuo 1929 m. pabaigos (nuo 1929 m. gruodžio iki 1930 m. gruodžio - daugiau kaip 6%, o nuo 1929 m.
gruodžio iki 1936 m. liepos - daugiau kaip 46 %). Pramonės gaminių kainų kritimas nebuvo toks staigus, kaip kad žemės ūkio
produktų kainų, nors kilti jos pradėjo tik 1936 m. antrojoje pusėje, t. y. praėjus metams po to, kai šiek tiek pakilo žemės ūkio produktų
kainos. (...) Sumažėjus eksporto galimybėms. Vyriausybė ėmėsi priemonių importui riboti ir eksportui didinti. Kadangi už
eksportuojamus žemės ūkio produktus imta gauti mažiau negu savikaina, dar 1929 m. Vyriausybė įvedė pirmąsias grūdų bei
gyvulininkystės produktų kainų priemokas, kaip tam tikras eksporto priemokas. (...) Paaštrėjus santykiams su Vokietija, Lietuvos
eksportą imta vis labiau orientuoti į Angliją. Kadangi Didžioji Britanija reikalavo ne lašininių kiaulių, o bekonų, kiaulininkystėje ir
buvo skubiai persitvarkyta į bekonų eksportą.

ŠALTINIS D
Pagal leidinių „Lietuvos ūkininkas" ir „Ūkininkas" duomenis
Melžiama karvė, 1928-ųjų liepą kainavusi 350-400 Lt, 1935 m. liepą tekainavo 60-80 Lt, centneris rugių atitinkamai - 3-4 Lt (o 1928-
aisiais - 31-32 Lt). Dešimt pirmos rūšies kiaušinių, už kuriuos 1928 m. mokėta iki 1,5 Lt, 1935-aisiais tekainavo 55-65 centus. Vienas
litras pieno, 1928 m. atsiėjęs 0,45 Lt, 1935 m. tekainavo 5-10 et. Kilogramas sviesto atitinkamai atpigo nuo 6 Lt iki 1,3 Lt. Lašinių
kaina sumažėjo nuo 6 Lt iki 0,8-1 Lt už kilogramą.

1. Remdamiesi žiniomis, nurodykite instituciją, kurios nutarimu buvo priimtas šaltinyje A pateiktas žemės reformos įstatymas.
Steigiamasis seimas
2. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite tris šios žemės reformos tikslus.
3. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, įrodykite, kad ši reforma buvo sėkminga. Pateikite keturis įrodymus. Padidėjo pajamos,
aukšta žemės ūkio produkcija, ekonominė plėtra, išdalino žmonėms ūkius, didelė eksportacija.
4. Remdamiesi šaltiniais C, D ir E, paaiškinkite, kaip ėmė keistis Lietuvos ekonominė situacija nuo 1929 m. Remdamiesi
žiniomis, paaiškinkite, kodėl susiklostė tokia situacija. Kainų kritimas, žmonės gavo mažiau pajamų. Daugiau eksportavo anglijai.
5. Remdamiesi šaltiniais C, D, E ir žiniomis, nurodykite tris ekonominius ir socialinius šios situacijos padarinius. Kainų
kritimas, mažesnis eksportas, nedarbas.
6. Šaltinyje C yra rašoma, kad paaštrėjus santykiams su Vokietija, Lietuvos eksportą imta vis labiau orientuoti į Angliją.
Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kodėl paaštrėjo Lietuvos santykiai su Vokietija. Dėl Klaipędos krašto.
7. Kokia pagrindinė šaltinio F mintis? Ar buvo litas „nuverstas nuo sosto". Savo atsakymą argumentuokite. Lito vertę buvo
stabili.
8. Remdamiesi visais šaltiniais, padarykite tris išvadas apie Lietuvos ekonominę raidą tarpukariu. Žemės reforma keleta metų
klestėjo, vėliau krizės metais krito, išaugo pramonė. Krizė taip Lietuvos neprilietė kaip pramoninių šalių.
Tarptautinis pripažinimas (Paaiškinkite, kodėl iki 1922 m. Lietuvai nepavyko sulaukti tarptautinio pripažinimo.)
https://istorijatau.lt/rubrikos/vaizdo-irasai/223-idomioji-lietuvos-istorija-valstybe/1242-lietuva-ir-pasaulis-1918-1940
3.5. Remdamiesi šaltiniu, vadovėliu ir žiniomis, atlikite užduotis.
Pirmasis de jure pripažinimas įvyko 1918 m. kovo 23 d. iškilmingu Vokietijos kaizerio Vilhelmo pareiškimu, grindžiamu Lietuvos
Tarybos 1917 m. gruodžio 11 dienos aktu.
Pripažinimo siekio strategiją diktavo iki 1918 m. susiklosčiusi diplomatinės veiklos logika ir kasdien kintančios tarptautinės
politikos realijos. Tarptautiniam pripažinimui gauti imtasi įvairių priemonių. Pirma, buvo skatinamas užsienio valstybių
suinteresuotumas Lietuva kaip sanitariniu kordonu, antra, plėtojami ekonominiai santykiai ir prašoma paskolos, trečia, ieškoma
galimybių pasikviesti karinių instruktorių, ketvirta, mezgami kultūriniai ryšiai. Siekdama formalaus ir faktinio Lietuvos pripažinimo
diplomatija išbandė visas šias priemones.
Paskelbus 1918 m. Vasario 16 d. Aktą ir kovo pradžioje Augustinui Voldemarui jį atgabenus į Stokholmą, per atstovą Stokholme
prašyta Didžiosios Britanijos vyriausybės pripažinimo, o Švedijos pripažinimo, Sauliaus Pivoro teigimu, Lietuvos Valstybės Tarybos
narys Martynas Yčas paprašė tik 1918 m. spalio 22 d., tačiau prašymas nebuvo įformintas. Kiek vėliau, 1918 m. lapkričio pabaigoje,
oficialiai pripažinti Lietuvą per Švedijos pasiuntinį Berlyne prašė Lietuvos atstovas Berlyne Jurgis Šaulys. Po Vokietijos 1918 m. kovo
23 d. dokumento Švedija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvą savo pasiuntinio Berlyne 1918 m. gruodžio 12 d. nota (Pivoro
teigimu, gruodžio 3 d.), Lietuvai iš tikrųjų dar netapus valstybe. 1919 m. sausio pabaigoje Lietuva, tarptautinės teisės požiūriu, jau
galėjo vadintis „sukurta valstybe'' (buvo pripažįstami jos atstovybių išduoti pasai ir vizos), ir būtent 1919 m. de facto Lie tuvą
pripažino Danija, Norvegija, Anglija, Latvija ir Suomija. 1919 m. gruodžio 13 d. Šveicarijos Politikos departamento užsienio reikalų
vedėjas Parovicini pranešė Lietuvos atstovui Vaclovui Sidzikauskui, kad Šveicarijos valdžia, apsvarsčiusi Lietuvos pripažinimo
klausimą, nusprendė, jog dabartinis Lietuvos ir Šveicarijos santykių status quo ir esąs Lietuvos pripažinimas de facto.
Antroji Lietuvą de jure pripažino Sovietų Rusija, pasirašius 1920 m. liepos 12 d. sutartį Maskvoje (sutarties 1 straipsnio pirmoji
pastraipa). 1921 m. pradžioje juridinio pripažinimo Lietuva sulaukė iš Latvijos (1921 m. vasario 12 d.), Estijos (1921 m. kovo 10 d.)
ir Meksikos (1921 m. gegužės 5 d.).
Dar intensyviau juridinio pripažinimo buvo siekiama 1921 m. vasarą, Lietuvos diplomatams rengiantis Tautų Sąjungos posėdžiui
Ženevoje, kur turėjo būti antrą kartą sprendžiamas Lietuvos priėmimas į šią organizaciją. Vienas pirmųjų pažadų (pripažinti Lietuvą
de jure ir paremti priimantį Tautų Sąjungą) buvo gautas iš G. Mottos Šveicarijoje 1921 m. gegužės 18 d.; Šveicarija pripažino
Lietuvą de jure 1921 m. liepos 19 dieną. Paramą Jonui Aukštuoliui 1921 m. rugpjūtį pažadėjo ir Skandinavijos šalių politikai.
Švedijos juridinio pripažinimo sulaukta 1921 m. rugsėjo 28 d., Danijos ir Norvegijos - 30 dieną.
Ambasadorių konferencija Lietuvos juridinį pripažinimą svarstė 1922 m. liepos 13 d. Lietuvai buvo iškelta sąlyga: sutikti
„internacionalizuoti Nemuną". Išsiderėti nesąlygiško juridinio pripažinimo iš Ambasadorių konferencijos nepavyko. Be to, Lietuvai,
3
netekusiai Vilniaus, buvo aiškiai pasakyta, kad „de jure pripažinimas nieko bendro neturįs" ir „su Klaipėdos klausimo išsprendimu".
Tokiomis sąlygomis 1922 m. gruodžio 20 d. buvo gautas Ambasadorių konferencijos pripažinimas de jure. Nesąlygiškas pripažinimas
1922 m. liepos 27 d. buvo gautas iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Džiaugsmą dėl savo valstybės de jure pripažinimo lietuviai reiškė padėkos straipsniais spaudoje, demonstraci jomis,
įsimintiniausios vyko sužinojus, jog Lietuvą pripažino JAV ir Didžioji Britanija.
1. Remdamiesi Šaltiniu, nurodykite dvi valstybes, kurios pirmosios de jure pripažino Lietuvą. Vokietija, SSRS.
2. Remdamiesi šaltiniu, vadovėliu ir žiniomis, paaiškinkite, kodėl taip ilgai užsitęsė Lietuvos tarptautinis pripažinimas. Nurodykite
tris priežastis. Dėl Klaipėdos krašto klausimo, dėl Vilniaus
3. Remdamiesi šaltiniu, nurodykite du 1921-1922 m. įvykius, po kurių buvo baigtas tarptautinis Lietuvos pripažinimo procesas.