| @ 5.21. Lietuvos politiné, ekonominé ir socialiné raida parlamentinio valdymo metais. kita 181% sy, wokietl au 34 , i batansiy') | Zo —pramoné & 04 - : rus 25 Sea) NCSL dalis (%) e 1897 133 Lietuvos gyventojy uzimtumas 1939 metas ee _ 1939 2 J oe Lietuvos gyventojy tauting sudétis (96) 1923 m. (Klaipédos kraste 1925 m., Vilniaus kraste 1931.) O siesta gyventoiu cates kaita Lietuvoje 1897-1939 m. Po Steigiamajo seimo vidaus politikoje tesési parlamentinés demokratijos laikotarpis, Piliet naudojosi 1922 m. Konstitucijos suteiktomis teisémis ir laisvémis. Taciau dél karo su Lenkija ir Soviety Rusija grésmiy galiojo Zmoniy pilietines teises varzantys karo padéties jstatymai. Salies politiniam gyvenimui didgiausia jtaka daré krikStioniy demokraty partija. Jos politines nuostatos atrodé priimtiniausios gyventojy daugumai—valstietijai. Be to, to meto visuomenei Kataliky baznytia buvo didZiausias autoritetas. + Parlamentinés demokratijos laikotarpiu nuolat veiké aukStiausioji jstatymy leidziamoj institucija — Seimas. Iki 1926 m. jvyko treji rinkimai. I ir II Seimo rinkimuose daugiausia balsy gavo definiesiems skiriami krik8tionys demokratai. + 1926 m, III Seimo rinkimuose dauguma turéjo kairiosios partijos: valstieciai liaudininkai i socialdemokratai. Prezidentu jie iSrinko valstieciy laudininky partijos lyderj Kazj Griniy. Buvo at’aukta karo padétis, panaikinta cenziira. « Ekonomikoje valstybé nevengeé laikytis etatizmo politikos elementy. Jos Zinioje buvo gelezinkeliai, pasto, telegrafo ir telefono imonés. Lietuvos biudzeto politika buvo labai atsargi, Lietuva iSliko Zemés ukio kraStas. Zemdirbyste vertési didzioji gyventojy dalis. Salyje vyravo maisto pramoné. Kitos pramonés Sakos plétojosi vangiai, todél j miestus kaimo gyventojai kélési negausiai. Miestai buvo nedideli, plétési Jétai, Silpna liko energetika. + Atgimusi Lietuvos valstybé neapémé visy etniniy lietuviy Zemiy. 1923 m. Salis pagal gyventojy skaitiy (be Vilniaus ir Klaipédos kraSty) —apie 2 mln. —buvo viena i8 maziausiy to meto Europos valstybiy. Padétis pasikeité atktrus valstybe — per visg nepriklausomybés laikotarpj Lietuvos gyventojy skaidius augo. + Vilniaus krasto su gausiomis Zydy, lenky ir baltarusiy bendruomenémis praradimas, valstybés sukirimas etniniy lietuviy Zemiy branduolyje skatino visuomenés lietuvéjima. Vyraujancia dalj gyventojy sudaré lietuviai. * Carinés Rusijos taikyta rusifikacijos politika nepakeité kra8to religinés sudéties. Daugelis Hpazino kataliky tikéjima. Gausiausig visuomenés sluoksnj sudaré kaimo gyventojai — valstieciai. + To meto visuomenei biidingas bendruomeniskumas ir religingumas. Tikéjimo dalykai lemé santykius Seimoje ir bendruomen: + Tautiniy mazumy padétis Lietuvoje buvo geresné nei daugelyje to meto Europos valstybiu. Mokslo, kultiiros, ekonomikos ar politikos laiméjimy pasieke Lietuvos Zydai, lenkai, rusai garsino Salj visame pasaulyje.Biudzetas (angl. budget —krepSelis) —valsty- bés, organizacijos ar jstaigos pajamy ir iSlaidy. apskaitiavimas, naudojimo planas. Parlamentiné demokratija — demokrati- niais rinkimais uitikrinama valstybés valdy- ear) (gavo viety, %) SEP Pan BPP Pen DTS Tor tye Sate mo sistema: parlamentas yra virsesnis uZ kitas valstybés institucijas. Tarpukario Lietuvoje parlamentinés demokratijos laikotarpis truko nuo Steigiamojo seimo suSaukimo iki 1926 m. gruodzio 17 d. perversmo. Zemés reforma Lito jvedimas Sukurta sava pramoné Sekmingas Zemés Ukio produkcijos eksportas Ukininky kooperacija DEP SPa Nac. pajamos min. JAV doleriy Gyventojai min. Teritorija tkst. km? 20% *—be Villniaus krasio 40% 60% Krik8éioniy demokraty © sictuv0s respubikos ckontomikos Hots 53 | 49 | St | 35 | laimeimaitarpukari Lietuvos valstiediy okst. as : 2 25 | 2 26 ef liaudininky sajunga_| 7° "0 Lietuvos a socialdemokraty 12) 14 | 10 ) 18 partija | Tautos pazangos . - . 4 partija | | Kitos partijos 9 12 | 18 | 18 oe Lietuvos Seimo partiné sudétis 1920-1927 m. 1913 1930 1939 m, O Doitininky skaicius Aukso atsargos a Gi Lietuva |) Lietuvoje 1913-1939 m. min, JAV doleriy = BB Latvija 80% 400% OQ ssavjssaiys 1934-1938 m Juoda duona (1 kg) 0,24 Balta duona (1 kg) 0,60 skaidiaus % Sviestas (1 ka) 330 Kiauliena (1 kg) 1,50 ee = Jautiena (I kg) 075 ss : Cukrus (1 kg) 1,00 O iietavos ckias 1920, Bulves (1 ka) 004 VWyriskas kostiumas 80,00 Prt \Vyrigki pusbacial (pora) 1630 1922 m._| pradedama Zemés reforrna Medviininé medziaga (I'm) 138 Wabi: | Rees pedreateansiuet Keune OD rch ainos tts 1938m. Palyginimut 4 det pradtioje auksto karininko menesio atlyginimas 1935 m._| Suvalkijos Ukininky streikas ma tieglovametenne-2o0n.I Lenkijos karo atasé L. Mitkievitiaus atsi- minimy, 1938 m. w[..] Riedame tiltu Kauno link, jau & arti Soyti gatviy ir namy Sviesos. Nemuno tiltas, kuriuo va- Ziuojame, yra Siuolaikiskas, platus, jeigu neklystu, naujos Lietuvos valstybés graziai pastatytas. Toliau klausinéti kelio f ,Metropolio” viesbutj pavedziau vairuotojui Gorskiui. Jvaziuojame j Kaung siau- romis gatvelémis, kylame j kalng. Dega elektriniai Zibintai, labai Sviesu, Saligatviuose daugybé pra- eiviy.. Gausios parduotuvés su gerai apsviestomis ir pilnomis prekiy vitrinomis. Namai neauksti, daugiausia dviejy auksty. Sustojame kazkokioje didesnéje aikstéje. Gorskis islipa ieskoti .,liezuvio®. Po valandélés grizta piktas ir sako: ,,Su niekuo negalima susikalbéti (lenkitkai). [...]* Ik Svietimo ministro K. Sakenio 1933 m. isakymo. al] [sigaléjusi pasauline tkio krizé palieté ir Lietuvg, ypat jos akininkg, Tokiu miisy aikininky vargu naudojasé visokie verteivos, kurie, turédami atlickamy pinigy, organizuotai dalyvauja varity- nése ir Zemomis kainomis supirkinéja iS nelaimingy Zmoniy nekilnojamajj turtg su visu inventoriu- mi. Tie tikiai dainai jiems visai nereikalingi, 0 perkami tik tam, kad gerai pelnydami juos kitiems parduoty. Dél to prasau Svietimo Ministeri- jos tarnautojus vengti dalyvauti tikininky turto variytynése, ypac tada, kai turtas yra Zema kaina ‘parduodamas. (...)" IZ Apibudink Lietuvos politing, ekonomine ir socialing raida parlamentarizmo laikotarpiu @-@). Kokius didziausius laimejimus skirtum? (2) Kodel Lietuvos piliecial kur laika negalejo pilnai nau- dotis 1922 m, Konstitucijos teisémis ir laisvemis? 1 Bnagrinek @. Kokiy iSvady apie pokycius Lietuvos miestuose gali padaryti? © lvardyk labiausiai i$plétotas Ukio Sakas Lietuvoje tar- pukariu, Mlvertink J. Lelesiaus-Grafo nuomone apie nepriklau- somos Lietuvos valdzios klaidas @. Del ko didelis atotrukis tarp turtingyjy ir varg3y yra. pavojingas valstybei? [llvertink Lietuvos valdzios priemones nuo pasaulines krizes nukentéjusiems Gkininkams pagelbéti i Kodel Lietuvos valstybé nevengé etatizmo politi- kos? Kuriose srityse ji labiausiai pasireigke? fi Knagrinék @. Kokius parlamentarizmo privalumus bei problemas j2velgia istorikas? oe I§ partizano kunigo Justino LeleSiaus-Grafo dienorastio. 1946-1947 m. aL] Galvoju: dél ko mes turime vargti, dél ko mes tik vieni turime nesti tautos kryziy ir vargus? IS kur Lietuvoje atsirado tiek daug i§gamy ir parsidavéliy? Darbininkas su savo Seima kenté badg, tuo tarpu kita Zmoniy dalis ruosé iStaigin- ‘gus balius. Budri bolieviky akis tg didele bedugne tarp biednuomeneés ir pasiturincios visuomenés dalies greitai panaudojo savo juodiems darbams. Ji béré saujomis auksg. O varge paskendusios biednuomenés mases suZavéjo auksas. Jeigu masy Nepriklausomybes laikais biity kreipiamas démesys j tg vargstancig liaud, j jos vargingg buitj — to Siandien nebiity juyke. [...]" Istorikas Algimantas Kasparavitius apie par- lamentarizmg Lietuvoje 1920-1926 m. »[--] 1920 m. pavasarj Salyje juyke Steigiamo- jo seimo rinkimai bei 1922 m. vasarg priimtas pagrindinis valstybés jstatymas — Konstitucija — daugiausia valdzios suteiké Seimui. Taip j jaunos demokratinés valstybés parlamentary politinés Rompetencijos rankas buvo atiduota itin didelés koncentracijos politiné galia. Nuo parlamentary valios, profesinio pasirengimo, politinio masty- mo ypatumy ir politinés kultiaros lygio, vertybiy sistemos ir moraliniy principy tvirtumo priklausé ne tik jstatymy kokybé ar Salies jstatymy visuma, bet ir uyriausybiy veikla, teismy darbas, Svietimo reikalai. Parlamentinis demokratinis valdymas, kaip Zino- ma, reikalauja ne tik jsiklausyti j jvairiy oponenty skirtingas nuomones, bet ir sugebéjimo tg nuomo- niy joairove nukreipti konstruktyviy sprendimy priémimui ir joykdymui. Ne vienu atveju lietuviy parlamentarams kaip tik ty jgudziy ir pristigo, Kitaip tariant, kilo gana subtili, bet esminé dilema: ar tradicinés, i& esmeés konservatyvios pasauléjautos mogus, nors ir turintis tam tikra teorinj suvokimg apie liberalig demokratijg, yra pajégus veikti pagal pliuralizmo principus ir parlamenting demokratijg efektyviai jgyvendinti politinéje praktikoje? Jau pirmaisiais parlamentinés demokratijos metais émé aiskéti, kad tokia nasta jaunos valstybés jauniems parlamentarams yra ne pagal pecius didelé ir sunki, nes daugumai jy budingas monologistinio pobiidéio vienos tiesos pasaulévaizdis bei noras komanduoti [...]*