7.12, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m) tvirtinti Lietuvos valsty-
bés ir visuomenés pamatiniai principal, piliegiy teises ir pareigos.
2-osios
1m.
Lalkingj Konstitucia
2m, Korstitucije
1928m, Konstltucja
Konstitue
| tRlaiknass pari Respublikos Konstinvcla
‘tapas
vom rors | 75h m
O sicesv0s konstitscfos gequzés 2-osios
Korstitucja,
i pusaulyje rafycine konstituci im, priimta JAV. Su nedidelémis pataisomis ji
gilioja iki iol ir yra FAV gorovés bet demokratings sanrvarkos klestéjimo pagrindas,
itucijy istorijoje garbingg viet uzima ir Lietuva, Ketveriy mety seimo
3-iosios ATR Konstituci ting Europoje ir
yra pirmoji ra
antroji pasaulyje.
+ Dabar konstitueijos, iskyrus retas tapo masiniu reiskiniu, be jy neisivaizduojamas
modernios demokratinés valstybés ir visnomenés gyvavimas.
+ XX a, pradz, atkurtoje Lietuvos valstybéje vadovautasitrimis Laikinosiomis konstitueijomis.
Pirmajq teisings ir demokratinés valstybés tradicijas suformavusiq Nuolating konstitucifg
1922 m. priémé Steigiamasis se
+ A. Smetonos autoritarinis valdymas ji
priimtose Koustitucijase.
+ Sovietings okupacijos metai
isintas naujose — 1998 ir 1938 m,—be tautos pritarimo
Lietuvoje veiké SSSR konstitucijos pavyzdzin sukurptos
LSSR konstitucijos, skirtos tik propagandai. Jose deklaruojamos teisés ir laisvés #8 tikryjy
neveiké. Sovietinis reimas neturéjo nieko bendra su demokratiniy valstybiy santvarka ir
clementariy Zmogaus teisiy gerbimu.
+ Posovietinés okupacijos mety demokratinés valst
Akte. Visy piliegiy valia par
Respublikos Konstitucijoje
+ Pagal Lictuvos Respublikos Konstitucifa auk&¢iau
turima omeny pilietiné tauta ‘nds piliotiai nepaisant jy tautybés, religijos, Iyties.
Priklausymg pilietinei tautai lemia pritarimas Salies politinei santvarkai, jsipare
demokratines politikos prineipams ir jy jgyvendinizani
+ AukSciausig suverenig galig tauta itrei%kia tiesiogiai ar per demokratiskai itrinktus atstovus.
‘Taigi vald#ios institucijos igaliojimms veikti gauna iS savo piliegiy ir yra jiers atskaitingos.
+ Svarhiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai keigiami tiktai surengus
referendumg, kiti — jstatymais vadinamomis Konsticnc
+ Lietuvos Respublikos Konstitucija padéjo demokratinius valstybés vallymo pageindus. [i
sudaro sqlygas tolesnei demokrat Lietuvoje. Spalio 25-aja
Svendiama valstybiné Seenté— Lietuvos Konstituetjas dieng.
és atktirimo siekis atgimé Kovo 11-osios
Sra referendume, jis buvo jtvirtintas 1992 m. Lietuvos
a valdzia valstybéje priklauso tautai, Cia
jgojimas
3s ir teisings valstybés raid:Konstituedja (lot. constitutio
snustarymas)
pagrindinis, aukSGiausig teising galig turintis
valstybés jstarymas.Jis nustato valstybés santvar-
kk, pliegiy laisves,teises ie parcigas, nurodo va
ios institucijy kompetencija ir strukting. Visi
kati valstybés jstatymai ar valdios mutarimai tur
remtis Konstitucija ir negali jai priestarauti, Jie
o
1992 m. Lietuvos Respublikos Kon:
I SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYBE:
1 straipsnis
Lietuvos valstybe yro nepriklousoma demokratiné
respublika
2 straipsnis
Lietuoos valtybe kuria Tauta, Swoerenitetas pri-
Alauso Tautai,
3 straipsnis
Niekas negali variyti ar riboti Tautos suoereniteto,
sovintis visai Tautoi priklausanéiy suvereniy galiy
‘Tata ir kiekvienaspilietisturt wise presinas bet
am, kes prievarta kesinasi j Lietuvos valstybes
nepriklausomsbe, teritrijos vientisuma, konsttuci-
ng sartoarkg
4 straipsnis,
Aukstiausig suverenig galiy Tauta oykde tesiogiat
ar per demokratiseaiirinktus savn atstous.
5 struipsnis
Valsts valdsig Lietuvoje wykdo Seimas, Respu-
blikos Prezidentas ir Voriausybé, Teismas.
Valdzios galias riboja Konstitucija, Valdziosjstaigos
tarnauja zmonéms.
6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tesiggiattaikomas
aktas,
Kiekoienas savo teses gai ginti remdamasis Kons
titucia.
7 straipsnis:
Negalioja joks isiatymas ar kitas aktas priekingas
Konsttucijai. Galioja tik paskelbtijstatymai
Istatymo nefinojimas neatleidzia nuo atsakomybes
8 straipsnis
Valatinés vatdtios ar jos instivwcifos ufgrobimas
smmriu laikom’ antikonstituciniais veiksmais, yra
neteistt ir negalioja.
9 straipsnis
Svarbiausi Valsybes bei Tautos gyvenimo klausi~
‘mai sprendiami referendum. [satymo mustatytais
atejais referendumg skelhia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jiu jo rei
tk papildo arba panitkina svarbiausiame jstatyme
jra’ytas nuostatas,
Pilietiné tauta — visi valstybés pilietiai nepai~
sant jy tautybés, religijos,lyties. Priklausyina
‘nei tautai lemia pritarimas Salies politinei
santvarkai, jsipareigojimas demokratinés politi-
kos principams ir jy igyvendininm
alauja ne maziau kaip 300 tukstanciy pili
suring rinkimny tesg. Referendumo skelbinio ir
ykdymo tvarkg nustatojstatymas
10) sraipsnis
Lietuvos valstybés tertorija yra vientisa ie nedalija~
‘ma jjokius valstybinius darinius
Valiybes sienos gol biti Reigiamos (ik Lietos
Respublikos tarptautine suiartimi, kai jg ratfikuofa
4/5 visy Seimo nari.
11 straipsnis
Lietucos valstybisteritorijos administracinius viene
tus ir jy ribas mustatojstarymas,
12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilitybé jgyjama gimstant ir
kitas jtatymo nustatytais pagrindais. Hskyrus jsta~
fymo numatyius atskirus atvejus, nickus negali buit
art Lietuvos Respublikos i kitos nalstyhés piliets.
Pilietybés jgijimo ir netekimo toarky mustato
istatymas.
15 straipsnis
Lietuvos valstybe globoja savo pilietius usienyje.
Draudtiama iSduoti Lietuvos Respublikos pies ki-
it valsiybei, jeigu Lietuvos Respublikstarpiautine
sutartis nenustato ktaip,
14 straipsnis
Valeybiné kalba -lietuory kalba.
15 straipsnis
Valuyhés véliavos spatvos - geltona, Zalia, randona
Valsybés herbas - balias Vytis raudoname lauke.
Valstybes herbg, véliaeg ir jy naudojimg mustato
istatyrmai
16 straipsnis
Valsybés himanas ~ Vinco Kudirkos , Tautiska
piesmé",
17 straipsnis
Lietuvos valstybis sostiné yra Viluiaus miestas ~
ilgaamié istoriné Lietuvos sostine.
I SKIRSNIS
2MOGUS IR VALSTYBE
18 straipsnis
Amogaus teises ir laisves yra prigimtinés.
19 straipsnisSivopeus seep pepybe saves tunes:
20 straipsnis
Zmogaus laisve nelieviame.
Nickas negli bati sovavaliskai sulaikytas arba
laikomas suimtas. Niekom neturi buti atimta laiscé
itaip, koip tokiais pagrindais ir pagal tokias proce
dairas, Rokias yra nustotes jtatyenas
Nusikeltimo vietoje suloikytas asmuo per 48 valan-
das turi buti pristotytasj seismg, kur sulaikytajarn
dalyvayjant sprendsiamas sulaikymo pagrjstumas.
Jeu feismas nepriima nutarimo asmeni suimti,
sulaikytasis tojau pot paleidziomnas.
21 straipsnis
Bones asso vclinstimay: Zrnageus seu dint
jstatymas. Draudtiama Smogy kankini, Zlot,
eminti jo orumg, Siouriai su juo elgtis,taip pat
nustatyti tokias bousmes. S
ir loisva sutitimo, negali batiatliekami mokstiniat
ar medicinos bandyrnai
22 straipsnis
‘moans privatus gyvenimas neliegiomas.
Asmens susirasinejimas, pokalbiai telefon, telegrafo
pranesimai ir kitoks susitingjimas neliegana
Informacija apie pricy asmens gyveniong galt bt
renkama tik rmoryenotuteisma sprendin ir tik
pagel jstaryng
Jstatyras ir teismas saugo, kad nickas nepaitray
savanalisko ar neteiséio kisimostj jo asmeninj ir
eimyning gyoenima. Resinimost j jo garbe ir oruma,
23 straipsnis
Nuosavybé nelietiama. Nuosavybés teises saugo
jstarymai. Nuosaoyhe gali butt paimama tik
jstatymo nustatyta toarka visuomenés porcikiams ir
telsingatatlyginama,
24 straipsnis
Zmogaus biistas elit
Be gyventojo sutikimo jet j bastg neleidiama
bitaip, kaip tik teismo sprendime: arba jstatyrno
ustatyta toarka tada, kai reikia garantuott viesgjg
toarkg, sulaikyti nusikaltlj, gelbéti Zmogaus gvoybp,
sueikaig ar rurtg.
25 straipsnis
Zrmogus wri teise turiti save jsitikinimus ir juos
Jaisvai reiksti, Zmogui neturi butt kliudoma ieskoti,
gauti ir skleist informacijg bet idéjas
‘Laiso’ reikSti jssikinievus, gull ir skleistt informa
ciig negalt butt ribojama kitaip, kaip ik jstatym,
jet tai bitina apsaugoti Emogaus sveikatai, garbei
ir orumui, privaciam gyveninui, dorvoe’ ar gintt
onstituctnel santvarkai.
Laisoé reiki jsttkinimus ir skleistinjormacifg
nesuderinama su nusikalstamais veiksmats - tau-
tines, rasinés, religinés ar socialinés neupkantos,
pricoartos bei diskriminacijos kurstymu, Smeiitu ir
dezinformacija.
Su Zmogumi, be jo Zinios
Pilitis tur teisgjstatymo nustaiyta toorka gauti
nalstybés jstaigy turieg inforraacifg opie ji.
26 straipsnis
Minties, tikéjino ir ines laisoé yra nevarzoma.
Kickvienas Zmogus turiteisg laiscui pasirinki bet
surig religiia orba tkgjimg ir vienas ar su kiais,
privacia’ ar vieio’ jg ikpadint,atlkineti religines
apeigas, proktieuot tikejimg ir mokyti jo
Nickas negalikito asmens versti nei buti veréia-
‘mas pasirinkti ar ijpazinti kurig.nors religijg arbo
sikejing
Zimogaus laisve ispozinti ir skleisti religijg arba
tikefimg negati uti apribota kitaip, kuip tik sto
ipmu ir tk tacla, kai butina gurantuoti visuomenés
sauguma, vieigjg tvarkg, Zmoniy sveikatg ir dorovg
taip pat kitas asmens pagrindines teses ir laisvs.
‘Tevat ir globéjai nevarsomi riipinasi vaiky ir glo~
botiniy religinin ir doroviniu auklefimu pagal sava
jsitikinimus
27 straipsnis
mogaus jitkinimais, praktikuojama religija ar
Likefinee nega bet pateisinamas nusikaltimas ar
jstatymy nevykdymas,
28 straipsnis
Igyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo
laiscémis Emogus privalo laikytis Lietuvos Respubli-
bos Konstitucijos ir jstatyrm, nevaréyti ity Smoniy
teisiy ir liso.
29 straipsnis
{statyrat, toismui ir Rts valstybés instituctjoms
‘ar pareiginams vist asmenys Iygus.
Zmogaus teisiy negalima vartyti ir teikti jam pri-
vilegijy del jo ities, rasis, zoutybés, kalbos, kilmés,
sociulines padéties, ikejimo, sitikinimy ar pastry
pagrindu.
30 straipsnis
Asmuo, kurio konstinucinés tists ar laisoés paxei-
dZiamos, suri teise kreiptis ieisma.
Asmeniu padarytos materialinés ir moralinés falos
cailyginimag nustato jtatymas.
3 siraipsnis
Asmuo Taikomas nekuitu, Rol jo kultumas nejrodyias
jstalymo nustatyta toarka fr pripagintas jiteiséjusin
‘eismo nuosprendiu
Asnuo, kaltinamas padares nusikaltimg, turi tes
kad jo bylg viekai ir tesingai Snagrinity neprikluu-
somas ir bealishas teismas.
Draudziama versti duoti parodymus pries save,
savv Seimos narius ar artimus giminaittus
Bausmé gali biti skiriama ar taikoma tit remaiantis
jtatym,
Nickas negali biti baudziamas uz ¢g patj nusikalti-
mg antrg kart.
Asmeniui, kuris jfariamas padargs nusikaltimg,
ir kaltinarajam nuo jy sulaikymo arba pirmosios| apklausos momento garantuojama teisé j gynyba.
taip pat ir seise sureti advokarg.
32 struipsnis
Pilietis gali laisoai kilnotis ir pasirinkti gyvenamg=
ig vieeg Licnoje, gal laisoat iy i Lieto.
Sios ties nega bit varéomos ktaip, kap tik
istatyrau ir jeigu tai batina valstybés saugumu,
Emoniyy sveikatai apsougoti, taip pot vykdant
teisingumg
Negalima drausti pilietiui grjiti i Liewvg.
Kiekvienas lietwvis gali apsigyoenti Lietuvoje.
33 straipsnis
Pilietiai turi teise dalyvauti valdant save ialj tiek
ticsiogiai, tiek per demokratigkat iSrinktus atstovus,
toip pat tis Igioms sglyxomis sot j Lietuvos
Respublikos valsybing (arnyb,
Pilietéoms laiduojama teisekritikuoi valityhis
iaigy ar pareiguny darba, apskyst fy sprendimus.
Draudziama persekioti uz kritikg.
Piliviams latduojaima peticijos test, kurios jgyven-
dinimo roarkg nustato jstatymas.
34 straipsnis
Pilieziai, kuriems rinkimy dieng yra sukake 18
ett, turi rirkimu tise.
Teisy buti iSrinktam nusiato Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir rinkimy jstatymai,
Rinkimuose nedalyanja plieiai, kurie teismo
pripaSinti neveiksniais.
‘raipsnis
Pilitiomss loiduojama tesé lois viens j ben
drijas, politines partijas ar asociacijas, jet siy tikstai
ir veikla néra prieSingi Konstitucifai ir statymams,
Niekas negali biti vertiamas priklausyti kokiai
nors bendrifai, politine’ partijai ar asociacijai
Politiniy partijy, kity, politiniy ir visuomeniniy
organizacify steigimg ir veikla reglamentuoja
isvatymas.
36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdytipiletiams rinkris be
inkl j tok susrinkirmus,
Si teisé negali buti ribojamna kitaip, kaip tik jsta~
tymu ir Hk tada, kat reikia apsaugoti valstybés ar
visuomenés sauguma, viekgjg roarkg, Zmoniy svei~
aig ar dorave arba kity asmeny teises ir laisves.
37 straipsnis
Pilietiai, priklausantys tautinéms bendijoms, turi
teise puoseléti savo kalba, kultury ir paprotius.
I SKIRSNIS
VISUOMENE IR VALSTYBE
siraipsnis
Seima yra visuomenés ir valstybés pagrindas,
Valstybe sougo ir globoja cima. motinyst, teyste
ir vaikyste
Santuoka sudaroma laisou oyra ir moters sutarim
Valstybe registruoja santuokg, gimimg ir mini
Valstybé pripasjsa ir baznyting sontuokos regis~
fracija
Sutuoktiniy teisés eimoje Iygios
‘Téoy teisé ir pareiga ~ aubleti savo vatkus dorais
Emonémis ir ikimais pilieciais, iki pilnametystés
juos ilaikyti
Vaiky pareiga - gerbui tévus, globoti juos senaraeje
ir tausoti jy patikirng.
39 straipsnis
Valstybe globoja Seimas, auginanéias ir auklejan-
fas vaikus namuose, jstatyme nustaiyta toarka
tcikia joms param.
Dirbancioms motinoms jstatymas numeto mo-
amas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias
darbo sqlyeas ir hitas lengvatas.
Nopilnametius vaikus gina jstatymas,
40 straipsnis
Valstybinés ir savivaldybiy mokymo ir auklejimo
jstaigos yra pasaulietins, Jose téoy pageidavinnu
rmokoma tikybos.
Biatyno nustatyta toarka gali buti steigiamos
nnetalstybinés mokymo bei auklefimo jstaigns.
Aukstosioms mokykloms suteikiama autonomif
Valstybé prigiuri mokymeo ir aubléjimo jstaigy
ceil
41 straipsnis
Asmenims iki 16 mety mokslas privalomas.
Mokymes valsiybinése ir savivaldybiy bendrojo
lavinimo, profesinése bei aukitesniosiose mokyblose
‘pra nemokamas,
“Aukitasis mokslas prieinamus visiems pagal
Kiekvieno Zmogaus sugebijimus. Gerai besimokan-
tems pilicéiams valstybinése auleiosiose mokyklose
laiduojamas nemokamas mokslas.
42 straipsnis
Kultura, mokslas ir tyrinéjimai bei déstymas yra
Iaise
Valstybé remia kulttry ir moksly, rapinasi Lietuvos
istorjos. meno ir kity kultros paminkly bei verty~
biy apsauga.
Doasinius ir materialinius auoriaus interesus,
susijusius su mokslo, technikos, kultures ir meno
kryba, suugo ir gina jstatymas
43 straipsnis
Valstybé pripasjsia tradicines Lietsvoje banytias
bei religines organizacijas, 0 kitas baznyéias ir
religines organizacijas - jeigu jos turi atramg wi-
suomenéje ir jy mokymas bet apeigos nepriestarauja
{statymut ir dorai
Valstybés pripazinios banytios bei kilos religinés
organizacijos turd juridinio asmens teises
Banytios bei religinés organizacijos laisoai skelbiasuv0 mokslg, allieka save apeigas,turi matdos
namus, labdaros jtaigas ir mokyklas dvasininkams
rengti.
Banytios bei religinés organizacijos laisvai tearkost
pagal savus kanonus ir statutus.
Banyiy bei kity rliginiy organizacify bake
tyheje nustatoma susitarimu arba jstatymu.
Banyéiy bei religiniy organizacijy mokslo skelbi~
‘mus, kta tkybiné veikta, taip pat maldos namat
negalt biti nandojami tara, kas prieSarauja Kons-
Aitucijai ir jstatyrmams.
Lietuvoje néra valstybines reigijos.
44 straipsnis
Masinés informacijos cenztira draudiama,
Valstybe, politines partijos, polities ir visuomeninés
organizacijos, kitos institucjos ar asmenys negali
‘monopoltzuoti masinés informacijos priemont
45 straipsnis
Pilieciy toutinés bendrijes savo tautinés kultaros
reikalus, Svietimg, labdarg, savitarpio pagalby
tvarko savarankithai.
Taustinéms bendrijoms valsybe teikia param.
IV SKIRSNIS
OS URIS IR DARBAS
TAU
46 straipsnis
Liessoas aks grindtiamas privacios nucosauybes
teise, asmens ukinés veiklos laisve ir iniciatyoa.
Valstyhé remia visuomenet naudingas tikines pa-
stangas ir iniciatyvg.
Valstybé regutiuoja king veikly taip. kad ji tar=
nnautty hendrai tautas gerovet.
Jstatymas draudtia monopolizuott gamybe ir rink.
saugo s9ziningos konkurencios loisey
Valstybé gina vartoiajo interesus,
47 stroipsnis
Lietuvos Respublitai isimtine nuosavyhés teise pri
auso: 5
rms gelmis, tip pat valsiybinésreikeines
sidaus vandenys, mieai, parkai, keliai,istorijos,
archeologijos i Rulturosobjekei
Lietuvos Respublikei priklauso Kirntinésteisésj oro
eng vis jos teritorijas, jas kontinentins Self bei
ekonoming zong Baltios jaroje.
Zeme,vidaus vandenis ir migkus jsigyti muosanybén
Lietuoos Respublikoje uisenio subjektaigali pogcl
onsieucng ftutymg.
Zemés sklypai nuosavyhés teise jstatymy nustatyta
vara ir salygomis galipriklausytiuisieno vals-
tybet - jos diplomatinéms ir konsulinémsjstaigoms
furt
48 straipsnis
Kickvienas Zmogus gal laiseai pasirinkti darbg
het vera ir tari tesg cardi tinkamas, saugias ir
sveikas darbo salygas, gautt teisingy apmokejimg ué
darby ir socialing apsaugg nedarbo ateeju.
Ussienietiy darby Lietuvos Respubliboje reguliuoja
istatymas.
Priveréiamasis darbus draudziamas.
Priveréiamuoju darhu nelaikoma tarnyha kariuo-
imenéje ar jg pakeitianti alternatyvioj tarnyba,
tip pat pilicéiy darbas karo, stichinés nelaimeés,
epidemijos ar kitais ypatingais atocjais,
Priveréiamuoju dari nelaikomas ir jstarymo
regutiuojamas teisme nuieistyjy darbas.
49 straipsnis
Kiekivienas ditbantts tmagus turiteisg turéitpoils
ir laisvalaikj, taip pat Rasmetines mokamas atos-
topos.
Darbo luiko trukmg upibrésiajstatymas.
50 straipsnis
Profesines sojungos kuriasi laisoai i veikia sava-
rankiSkai. Jos gina darbuotojy profesines, ckonomi~
nes bet socialinesieses bet interesus.
Visos profesinés sajungos turi lygias rises,
5 straipsnis
Darbuotvjai, gindami savo ekononsinius ir sociali~
rus iteresus, tari tise sieiRuot
Sios teisés apribojimus, jgyvendinimo sglygas ir
twarkg nustatojstatymas
52 straipsnis
Valstybé laiduota pitietiy reise gauti senatvés ir in
validumo pensijas, secialing paramg nedarbo, ligs,
naiystés, maitintojo netekimo ir kites jtatymy
mumatytais atocjais
53 straipsnis
Valaybe ripinasi Zmoniy sceikata ir lotduoja
medicinos pagalog bei pastaugas Smogui susingus
Jstatymas nstao ptietiams nemokamos medici-
nos pagalbos valsyhinése gydymo jstaigasetetkimo
toarkg,
Valstybe skatina visuomenés kuno kulttirg ir remia
sporty,
Valstybé ir kicknienas asmuo privalo saugoti aplin-
‘kg nuo Renksmingy poveikiy.
fi Avibadink Lietuvos Konsttuciy ‘storing “aca @.
Ser demokratinius ir nedemokratinus per o¢us.
IB)XLo paseulio konstitucly istorioje ya ypaé svarbi
kos @. Avi
eva?
Bisnagrinek Liewuves Xo
badink esmines jos nicstaias apie valstybe, 7mouy
Blsudaryk