You are on page 1of 5
7.12, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m) tvirtinti Lietuvos valsty- bés ir visuomenés pamatiniai principal, piliegiy teises ir pareigos. 2-osios 1m. Lalkingj Konstitucia 2m, Korstitucije 1928m, Konstltucja Konstitue | tRlaiknass pari Respublikos Konstinvcla ‘tapas vom rors | 75h m O sicesv0s konstitscfos gequzés 2-osios Korstitucja, i pusaulyje rafycine konstituci im, priimta JAV. Su nedidelémis pataisomis ji gilioja iki iol ir yra FAV gorovés bet demokratings sanrvarkos klestéjimo pagrindas, itucijy istorijoje garbingg viet uzima ir Lietuva, Ketveriy mety seimo 3-iosios ATR Konstituci ting Europoje ir yra pirmoji ra antroji pasaulyje. + Dabar konstitueijos, iskyrus retas tapo masiniu reiskiniu, be jy neisivaizduojamas modernios demokratinés valstybés ir visnomenés gyvavimas. + XX a, pradz, atkurtoje Lietuvos valstybéje vadovautasitrimis Laikinosiomis konstitueijomis. Pirmajq teisings ir demokratinés valstybés tradicijas suformavusiq Nuolating konstitucifg 1922 m. priémé Steigiamasis se + A. Smetonos autoritarinis valdymas ji priimtose Koustitucijase. + Sovietings okupacijos metai isintas naujose — 1998 ir 1938 m,—be tautos pritarimo Lietuvoje veiké SSSR konstitucijos pavyzdzin sukurptos LSSR konstitucijos, skirtos tik propagandai. Jose deklaruojamos teisés ir laisvés #8 tikryjy neveiké. Sovietinis reimas neturéjo nieko bendra su demokratiniy valstybiy santvarka ir clementariy Zmogaus teisiy gerbimu. + Posovietinés okupacijos mety demokratinés valst Akte. Visy piliegiy valia par Respublikos Konstitucijoje + Pagal Lictuvos Respublikos Konstitucifa auk&¢iau turima omeny pilietiné tauta ‘nds piliotiai nepaisant jy tautybés, religijos, Iyties. Priklausymg pilietinei tautai lemia pritarimas Salies politinei santvarkai, jsipare demokratines politikos prineipams ir jy jgyvendinizani + AukSciausig suverenig galig tauta itrei%kia tiesiogiai ar per demokratiskai itrinktus atstovus. ‘Taigi vald#ios institucijos igaliojimms veikti gauna iS savo piliegiy ir yra jiers atskaitingos. + Svarhiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai keigiami tiktai surengus referendumg, kiti — jstatymais vadinamomis Konsticnc + Lietuvos Respublikos Konstitucija padéjo demokratinius valstybés vallymo pageindus. [i sudaro sqlygas tolesnei demokrat Lietuvoje. Spalio 25-aja Svendiama valstybiné Seenté— Lietuvos Konstituetjas dieng. és atktirimo siekis atgimé Kovo 11-osios Sra referendume, jis buvo jtvirtintas 1992 m. Lietuvos a valdzia valstybéje priklauso tautai, Cia jgojimas 3s ir teisings valstybés raid: Konstituedja (lot. constitutio snustarymas) pagrindinis, aukSGiausig teising galig turintis valstybés jstarymas.Jis nustato valstybés santvar- kk, pliegiy laisves,teises ie parcigas, nurodo va ios institucijy kompetencija ir strukting. Visi kati valstybés jstatymai ar valdios mutarimai tur remtis Konstitucija ir negali jai priestarauti, Jie o 1992 m. Lietuvos Respublikos Kon: I SKIRSNIS LIETUVOS VALSTYBE: 1 straipsnis Lietuvos valstybe yro nepriklousoma demokratiné respublika 2 straipsnis Lietuoos valtybe kuria Tauta, Swoerenitetas pri- Alauso Tautai, 3 straipsnis Niekas negali variyti ar riboti Tautos suoereniteto, sovintis visai Tautoi priklausanéiy suvereniy galiy ‘Tata ir kiekvienaspilietisturt wise presinas bet am, kes prievarta kesinasi j Lietuvos valstybes nepriklausomsbe, teritrijos vientisuma, konsttuci- ng sartoarkg 4 straipsnis, Aukstiausig suverenig galiy Tauta oykde tesiogiat ar per demokratiseaiirinktus savn atstous. 5 struipsnis Valsts valdsig Lietuvoje wykdo Seimas, Respu- blikos Prezidentas ir Voriausybé, Teismas. Valdzios galias riboja Konstitucija, Valdziosjstaigos tarnauja zmonéms. 6 straipsnis Konstitucija yra vientisas ir tesiggiattaikomas aktas, Kiekoienas savo teses gai ginti remdamasis Kons titucia. 7 straipsnis: Negalioja joks isiatymas ar kitas aktas priekingas Konsttucijai. Galioja tik paskelbtijstatymai Istatymo nefinojimas neatleidzia nuo atsakomybes 8 straipsnis Valatinés vatdtios ar jos instivwcifos ufgrobimas smmriu laikom’ antikonstituciniais veiksmais, yra neteistt ir negalioja. 9 straipsnis Svarbiausi Valsybes bei Tautos gyvenimo klausi~ ‘mai sprendiami referendum. [satymo mustatytais atejais referendumg skelhia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jiu jo rei tk papildo arba panitkina svarbiausiame jstatyme jra’ytas nuostatas, Pilietiné tauta — visi valstybés pilietiai nepai~ sant jy tautybés, religijos,lyties. Priklausyina ‘nei tautai lemia pritarimas Salies politinei santvarkai, jsipareigojimas demokratinés politi- kos principams ir jy igyvendininm alauja ne maziau kaip 300 tukstanciy pili suring rinkimny tesg. Referendumo skelbinio ir ykdymo tvarkg nustatojstatymas 10) sraipsnis Lietuvos valstybés tertorija yra vientisa ie nedalija~ ‘ma jjokius valstybinius darinius Valiybes sienos gol biti Reigiamos (ik Lietos Respublikos tarptautine suiartimi, kai jg ratfikuofa 4/5 visy Seimo nari. 11 straipsnis Lietucos valstybisteritorijos administracinius viene tus ir jy ribas mustatojstarymas, 12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilitybé jgyjama gimstant ir kitas jtatymo nustatytais pagrindais. Hskyrus jsta~ fymo numatyius atskirus atvejus, nickus negali buit art Lietuvos Respublikos i kitos nalstyhés piliets. Pilietybés jgijimo ir netekimo toarky mustato istatymas. 15 straipsnis Lietuvos valstybe globoja savo pilietius usienyje. Draudtiama iSduoti Lietuvos Respublikos pies ki- it valsiybei, jeigu Lietuvos Respublikstarpiautine sutartis nenustato ktaip, 14 straipsnis Valeybiné kalba -lietuory kalba. 15 straipsnis Valuyhés véliavos spatvos - geltona, Zalia, randona Valsybés herbas - balias Vytis raudoname lauke. Valstybes herbg, véliaeg ir jy naudojimg mustato istatyrmai 16 straipsnis Valsybés himanas ~ Vinco Kudirkos , Tautiska piesmé", 17 straipsnis Lietuvos valstybis sostiné yra Viluiaus miestas ~ ilgaamié istoriné Lietuvos sostine. I SKIRSNIS 2MOGUS IR VALSTYBE 18 straipsnis Amogaus teises ir laisves yra prigimtinés. 19 straipsnis Sivopeus seep pepybe saves tunes: 20 straipsnis Zmogaus laisve nelieviame. Nickas negli bati sovavaliskai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekom neturi buti atimta laiscé itaip, koip tokiais pagrindais ir pagal tokias proce dairas, Rokias yra nustotes jtatyenas Nusikeltimo vietoje suloikytas asmuo per 48 valan- das turi buti pristotytasj seismg, kur sulaikytajarn dalyvayjant sprendsiamas sulaikymo pagrjstumas. Jeu feismas nepriima nutarimo asmeni suimti, sulaikytasis tojau pot paleidziomnas. 21 straipsnis Bones asso vclinstimay: Zrnageus seu dint jstatymas. Draudtiama Smogy kankini, Zlot, eminti jo orumg, Siouriai su juo elgtis,taip pat nustatyti tokias bousmes. S ir loisva sutitimo, negali batiatliekami mokstiniat ar medicinos bandyrnai 22 straipsnis ‘moans privatus gyvenimas neliegiomas. Asmens susirasinejimas, pokalbiai telefon, telegrafo pranesimai ir kitoks susitingjimas neliegana Informacija apie pricy asmens gyveniong galt bt renkama tik rmoryenotuteisma sprendin ir tik pagel jstaryng Jstatyras ir teismas saugo, kad nickas nepaitray savanalisko ar neteiséio kisimostj jo asmeninj ir eimyning gyoenima. Resinimost j jo garbe ir oruma, 23 straipsnis Nuosavybé nelietiama. Nuosavybés teises saugo jstarymai. Nuosaoyhe gali butt paimama tik jstatymo nustatyta toarka visuomenés porcikiams ir telsingatatlyginama, 24 straipsnis Zmogaus biistas elit Be gyventojo sutikimo jet j bastg neleidiama bitaip, kaip tik teismo sprendime: arba jstatyrno ustatyta toarka tada, kai reikia garantuott viesgjg toarkg, sulaikyti nusikaltlj, gelbéti Zmogaus gvoybp, sueikaig ar rurtg. 25 straipsnis Zrmogus wri teise turiti save jsitikinimus ir juos Jaisvai reiksti, Zmogui neturi butt kliudoma ieskoti, gauti ir skleist informacijg bet idéjas ‘Laiso’ reikSti jssikinievus, gull ir skleistt informa ciig negalt butt ribojama kitaip, kaip ik jstatym, jet tai bitina apsaugoti Emogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaciam gyveninui, dorvoe’ ar gintt onstituctnel santvarkai. Laisoé reiki jsttkinimus ir skleistinjormacifg nesuderinama su nusikalstamais veiksmats - tau- tines, rasinés, religinés ar socialinés neupkantos, pricoartos bei diskriminacijos kurstymu, Smeiitu ir dezinformacija. Su Zmogumi, be jo Zinios Pilitis tur teisgjstatymo nustaiyta toorka gauti nalstybés jstaigy turieg inforraacifg opie ji. 26 straipsnis Minties, tikéjino ir ines laisoé yra nevarzoma. Kickvienas Zmogus turiteisg laiscui pasirinki bet surig religiia orba tkgjimg ir vienas ar su kiais, privacia’ ar vieio’ jg ikpadint,atlkineti religines apeigas, proktieuot tikejimg ir mokyti jo Nickas negalikito asmens versti nei buti veréia- ‘mas pasirinkti ar ijpazinti kurig.nors religijg arbo sikejing Zimogaus laisve ispozinti ir skleisti religijg arba tikefimg negati uti apribota kitaip, kuip tik sto ipmu ir tk tacla, kai butina gurantuoti visuomenés sauguma, vieigjg tvarkg, Zmoniy sveikatg ir dorovg taip pat kitas asmens pagrindines teses ir laisvs. ‘Tevat ir globéjai nevarsomi riipinasi vaiky ir glo~ botiniy religinin ir doroviniu auklefimu pagal sava jsitikinimus 27 straipsnis mogaus jitkinimais, praktikuojama religija ar Likefinee nega bet pateisinamas nusikaltimas ar jstatymy nevykdymas, 28 straipsnis Igyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laiscémis Emogus privalo laikytis Lietuvos Respubli- bos Konstitucijos ir jstatyrm, nevaréyti ity Smoniy teisiy ir liso. 29 straipsnis {statyrat, toismui ir Rts valstybés instituctjoms ‘ar pareiginams vist asmenys Iygus. Zmogaus teisiy negalima vartyti ir teikti jam pri- vilegijy del jo ities, rasis, zoutybés, kalbos, kilmés, sociulines padéties, ikejimo, sitikinimy ar pastry pagrindu. 30 straipsnis Asmuo, kurio konstinucinés tists ar laisoés paxei- dZiamos, suri teise kreiptis ieisma. Asmeniu padarytos materialinés ir moralinés falos cailyginimag nustato jtatymas. 3 siraipsnis Asmuo Taikomas nekuitu, Rol jo kultumas nejrodyias jstalymo nustatyta toarka fr pripagintas jiteiséjusin ‘eismo nuosprendiu Asnuo, kaltinamas padares nusikaltimg, turi tes kad jo bylg viekai ir tesingai Snagrinity neprikluu- somas ir bealishas teismas. Draudziama versti duoti parodymus pries save, savv Seimos narius ar artimus giminaittus Bausmé gali biti skiriama ar taikoma tit remaiantis jtatym, Nickas negali biti baudziamas uz ¢g patj nusikalti- mg antrg kart. Asmeniui, kuris jfariamas padargs nusikaltimg, ir kaltinarajam nuo jy sulaikymo arba pirmosios | apklausos momento garantuojama teisé j gynyba. taip pat ir seise sureti advokarg. 32 struipsnis Pilietis gali laisoai kilnotis ir pasirinkti gyvenamg= ig vieeg Licnoje, gal laisoat iy i Lieto. Sios ties nega bit varéomos ktaip, kap tik istatyrau ir jeigu tai batina valstybés saugumu, Emoniyy sveikatai apsougoti, taip pot vykdant teisingumg Negalima drausti pilietiui grjiti i Liewvg. Kiekvienas lietwvis gali apsigyoenti Lietuvoje. 33 straipsnis Pilietiai turi teise dalyvauti valdant save ialj tiek ticsiogiai, tiek per demokratigkat iSrinktus atstovus, toip pat tis Igioms sglyxomis sot j Lietuvos Respublikos valsybing (arnyb, Pilietéoms laiduojama teisekritikuoi valityhis iaigy ar pareiguny darba, apskyst fy sprendimus. Draudziama persekioti uz kritikg. Piliviams latduojaima peticijos test, kurios jgyven- dinimo roarkg nustato jstatymas. 34 straipsnis Pilieziai, kuriems rinkimy dieng yra sukake 18 ett, turi rirkimu tise. Teisy buti iSrinktam nusiato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimy jstatymai, Rinkimuose nedalyanja plieiai, kurie teismo pripaSinti neveiksniais. ‘raipsnis Pilitiomss loiduojama tesé lois viens j ben drijas, politines partijas ar asociacijas, jet siy tikstai ir veikla néra prieSingi Konstitucifai ir statymams, Niekas negali biti vertiamas priklausyti kokiai nors bendrifai, politine’ partijai ar asociacijai Politiniy partijy, kity, politiniy ir visuomeniniy organizacify steigimg ir veikla reglamentuoja isvatymas. 36 straipsnis Negalima drausti ar trukdytipiletiams rinkris be inkl j tok susrinkirmus, Si teisé negali buti ribojamna kitaip, kaip tik jsta~ tymu ir Hk tada, kat reikia apsaugoti valstybés ar visuomenés sauguma, viekgjg roarkg, Zmoniy svei~ aig ar dorave arba kity asmeny teises ir laisves. 37 straipsnis Pilietiai, priklausantys tautinéms bendijoms, turi teise puoseléti savo kalba, kultury ir paprotius. I SKIRSNIS VISUOMENE IR VALSTYBE siraipsnis Seima yra visuomenés ir valstybés pagrindas, Valstybe sougo ir globoja cima. motinyst, teyste ir vaikyste Santuoka sudaroma laisou oyra ir moters sutarim Valstybe registruoja santuokg, gimimg ir mini Valstybé pripasjsa ir baznyting sontuokos regis~ fracija Sutuoktiniy teisés eimoje Iygios ‘Téoy teisé ir pareiga ~ aubleti savo vatkus dorais Emonémis ir ikimais pilieciais, iki pilnametystés juos ilaikyti Vaiky pareiga - gerbui tévus, globoti juos senaraeje ir tausoti jy patikirng. 39 straipsnis Valstybe globoja Seimas, auginanéias ir auklejan- fas vaikus namuose, jstatyme nustaiyta toarka tcikia joms param. Dirbancioms motinoms jstatymas numeto mo- amas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sqlyeas ir hitas lengvatas. Nopilnametius vaikus gina jstatymas, 40 straipsnis Valstybinés ir savivaldybiy mokymo ir auklejimo jstaigos yra pasaulietins, Jose téoy pageidavinnu rmokoma tikybos. Biatyno nustatyta toarka gali buti steigiamos nnetalstybinés mokymo bei auklefimo jstaigns. Aukstosioms mokykloms suteikiama autonomif Valstybé prigiuri mokymeo ir aubléjimo jstaigy ceil 41 straipsnis Asmenims iki 16 mety mokslas privalomas. Mokymes valsiybinése ir savivaldybiy bendrojo lavinimo, profesinése bei aukitesniosiose mokyblose ‘pra nemokamas, “Aukitasis mokslas prieinamus visiems pagal Kiekvieno Zmogaus sugebijimus. Gerai besimokan- tems pilicéiams valstybinése auleiosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. 42 straipsnis Kultura, mokslas ir tyrinéjimai bei déstymas yra Iaise Valstybé remia kulttry ir moksly, rapinasi Lietuvos istorjos. meno ir kity kultros paminkly bei verty~ biy apsauga. Doasinius ir materialinius auoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultures ir meno kryba, suugo ir gina jstatymas 43 straipsnis Valstybé pripasjsia tradicines Lietsvoje banytias bei religines organizacijas, 0 kitas baznyéias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramg wi- suomenéje ir jy mokymas bet apeigos nepriestarauja {statymut ir dorai Valstybés pripazinios banytios bei kilos religinés organizacijos turd juridinio asmens teises Banytios bei religinés organizacijos laisoai skelbia suv0 mokslg, allieka save apeigas,turi matdos namus, labdaros jtaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Banytios bei religinés organizacijos laisvai tearkost pagal savus kanonus ir statutus. Banyiy bei kity rliginiy organizacify bake tyheje nustatoma susitarimu arba jstatymu. Banyéiy bei religiniy organizacijy mokslo skelbi~ ‘mus, kta tkybiné veikta, taip pat maldos namat negalt biti nandojami tara, kas prieSarauja Kons- Aitucijai ir jstatyrmams. Lietuvoje néra valstybines reigijos. 44 straipsnis Masinés informacijos cenztira draudiama, Valstybe, politines partijos, polities ir visuomeninés organizacijos, kitos institucjos ar asmenys negali ‘monopoltzuoti masinés informacijos priemont 45 straipsnis Pilieciy toutinés bendrijes savo tautinés kultaros reikalus, Svietimg, labdarg, savitarpio pagalby tvarko savarankithai. Taustinéms bendrijoms valsybe teikia param. IV SKIRSNIS OS URIS IR DARBAS TAU 46 straipsnis Liessoas aks grindtiamas privacios nucosauybes teise, asmens ukinés veiklos laisve ir iniciatyoa. Valstyhé remia visuomenet naudingas tikines pa- stangas ir iniciatyvg. Valstybé regutiuoja king veikly taip. kad ji tar= nnautty hendrai tautas gerovet. Jstatymas draudtia monopolizuott gamybe ir rink. saugo s9ziningos konkurencios loisey Valstybé gina vartoiajo interesus, 47 stroipsnis Lietuvos Respublitai isimtine nuosavyhés teise pri auso: 5 rms gelmis, tip pat valsiybinésreikeines sidaus vandenys, mieai, parkai, keliai,istorijos, archeologijos i Rulturosobjekei Lietuvos Respublikei priklauso Kirntinésteisésj oro eng vis jos teritorijas, jas kontinentins Self bei ekonoming zong Baltios jaroje. Zeme,vidaus vandenis ir migkus jsigyti muosanybén Lietuoos Respublikoje uisenio subjektaigali pogcl onsieucng ftutymg. Zemés sklypai nuosavyhés teise jstatymy nustatyta vara ir salygomis galipriklausytiuisieno vals- tybet - jos diplomatinéms ir konsulinémsjstaigoms furt 48 straipsnis Kickvienas Zmogus gal laiseai pasirinkti darbg het vera ir tari tesg cardi tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas, gautt teisingy apmokejimg ué darby ir socialing apsaugg nedarbo ateeju. Ussienietiy darby Lietuvos Respubliboje reguliuoja istatymas. Priveréiamasis darbus draudziamas. Priveréiamuoju darhu nelaikoma tarnyha kariuo- imenéje ar jg pakeitianti alternatyvioj tarnyba, tip pat pilicéiy darbas karo, stichinés nelaimeés, epidemijos ar kitais ypatingais atocjais, Priveréiamuoju dari nelaikomas ir jstarymo regutiuojamas teisme nuieistyjy darbas. 49 straipsnis Kiekivienas ditbantts tmagus turiteisg turéitpoils ir laisvalaikj, taip pat Rasmetines mokamas atos- topos. Darbo luiko trukmg upibrésiajstatymas. 50 straipsnis Profesines sojungos kuriasi laisoai i veikia sava- rankiSkai. Jos gina darbuotojy profesines, ckonomi~ nes bet socialinesieses bet interesus. Visos profesinés sajungos turi lygias rises, 5 straipsnis Darbuotvjai, gindami savo ekononsinius ir sociali~ rus iteresus, tari tise sieiRuot Sios teisés apribojimus, jgyvendinimo sglygas ir twarkg nustatojstatymas 52 straipsnis Valstybé laiduota pitietiy reise gauti senatvés ir in validumo pensijas, secialing paramg nedarbo, ligs, naiystés, maitintojo netekimo ir kites jtatymy mumatytais atocjais 53 straipsnis Valaybe ripinasi Zmoniy sceikata ir lotduoja medicinos pagalog bei pastaugas Smogui susingus Jstatymas nstao ptietiams nemokamos medici- nos pagalbos valsyhinése gydymo jstaigasetetkimo toarkg, Valstybe skatina visuomenés kuno kulttirg ir remia sporty, Valstybé ir kicknienas asmuo privalo saugoti aplin- ‘kg nuo Renksmingy poveikiy. fi Avibadink Lietuvos Konsttuciy ‘storing “aca @. Ser demokratinius ir nedemokratinus per o¢us. IB)XLo paseulio konstitucly istorioje ya ypaé svarbi kos @. Avi eva? Bisnagrinek Liewuves Xo badink esmines jos nicstaias apie valstybe, 7mouy Blsudaryk

You might also like