ŠALTINIAI (A,B,C,D)

56. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kurios paskatino priimti manifestą. Kiekvieną iš jų trumpai apibūdinkite. Priežastis – socialinių neramumų baimė. Apibūdinimas – caro valdžią bijojo, kad gali vėl prasidėti
liaudies sukilimai. Priežastis – pralaimėjimas Krymo kare. Apibūdinimas – caro valdžia akivaizdžiai pamatė savo šalies atsilikimą nuo Vakarų.
57. Remdamiesi šaltiniu A, paaiškinkite kaip pasikeitė valstiečių teisinė ir ekonominė padėtis po manifesto priėmimo. Teisinė – valstiečiai gavo asmens laisvę. Ekonominė – suteikiama teisė išsipirkti sodybą bei kitas naudmenas.
58. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite du žemės reformos tikslus. Paskatinti ūkio pažangą. Skirti žemę savanoriams.
59. Remdamiesi statistiniais duomenimis (šaltinis C), pateikite du argumentus, atskleidžiančius reformos reikšmę Lietuvos ūkiui ir visuomenei. Dvarininkams palikta tik 14 proc. žemės ir padarytas galas ilgai viešpatavusiai dvarininkų
žemėvaldai. Valstybė savo rankose išlaikė beveik 43 proc. miškų ir vandenų ūkių ir užtikrino bendrą visuomenės interesą.
60. Šaltinyje D atsispindi du žemės reformos etapai. Išskirkite šiuos etapus ir nurodykite kiekvieno iš jų esminį bruožą. Etapas – žemės nacionalizavimas. Bruožas – iš valstiečių buvo atimta žemė, tačiau palikta teisė naudotis žeme.
Etapas – žemės kolektyvizacija. Bruožas – likviduojamas pasiturinčių valstiečių sluoksnis ir kuriami kolūkiai.
61. Palyginę šaltinius B ir D, nurodykite juose atsispindinčių reformų esminį skirtumą. Reforma, šaltinyje B, kūrė individualų valstiečių ūkį, o reforma, šaltinyje D, sunaikino šį socialinį sluoksnį.
62. Nurodykite, kokia buvo visuomenės daugumos reakcija į šaltiniuose B ir D aprašytas reformas. Paaiškinkite, kas nulėmė tokią visuomenės reakciją į šias reformas. Šaltinyje B aprašyta reforma turėjo daugumos visuomenės
palaikymą. Paaiškinimas – šią reformą vykdė demokratiškai išrinkta valdžia, atsižvelgdama į visuomenės lūkesčius. Šaltinyje D aprašyta reforma sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir net pasipriešinimą. Paaiškinimas – šį reforma sugriovė
nusistovėjusius socialinius santykius ir susiformavusias vertybes.
63. Kuo šaltinyje B aprašytos žemės reformos politinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šaltiniuose A ir D aprašytų reformų aplinkybių? Šaltinyje B aprašyta reforma vykdyta nepriklausomoje Lietuvoje, o šaltiniuose A ir D aprašytos
reformos vyko Lietuvai neturint arba praradus valstybingumą.
64. Palyginę šaltiniuose aprašytas žemės reformas, nurodykite, kuri iš jų buvo sėkmingiausia. Atsakymą pagrįskite dviem argumentais. Reforma aprašyta šaltinyje B. Paskatino ryškią žemės ūkio pažangą.Žemės ūkio produktai tapo
pagrindine šalies ekonomikos šaka.

ŠALTINIAI, KARIKATŪRA(A,B,C)
31. Kokį istorinį įvykį karikatūra (šaltinis A) siekta priminti to meto visuomenei? Nurodykite šio įvykio metus. Įvykis – Lenkijos ir Lietuvos sukilimas prieš caro valdžią. Metai – 1863-1864 m.
32. Pasirinktinai nurodykite du karikatūros simbolius ir paaiškinkite, kaip jie siejasi su įvykiu, kurį įvardijote atsakydami į 31 klausimą. Simbolis – kartuvės. Paaiškinimas – daug 1863-1864 m. sukilimo dalyvių buvo pakarta. Simbolis –
kardas. Paaiškinimas – kardas liudija ginkluotą sukilimo numalšinimą.
33. Kurios šalies kariuomenė buvo užėmusi Lietuvą iki ribos, žemėlapyje pavaizduotos pirmuoju sutartiniu ženklu? Nurodę, kaip baigėsi karas su šia kariuomene, paaiškinkite tų kovų reikšmę Lietuvai. Šalis – Sovietų Rusija. Baigtis –
Lietuva laimėjo šias kovas. Apginta Lietuvos nepriklausomybė.
34. Kieno kariuomenė buvo užėmusi Lietuvą iki ribos, žemėlapyje pavaizduotos antruoju sutartiniu ženklu? Kokių dviejų tautybių žmonės sudarė šios kariuomenės pagrindą? Kariuomenė – bermontininkų. Tautybės – vokiečių ir rusų
kariai.
35. Žemėlapyje trečiuoju sutartiniu ženklu pažymėti mūšiai prie Širvintų ir Giedraičių. Su kieno kariuomene Lietuva kovėsi šiuose mūšiuose? Paaiškinkite, kodėl šie mūšiai buvo svarbūs Lietuvai. Kariuomenė – lenkų kariuomene.
Pergalės sustabdė lenkų puolimą. Išsaugojo Lietuvos valstybingumą.
36. Įvardykite teritoriją žemėlapyje pažymėtą ketvirtuoju sutartiniu ženklu. Kelintais metais Lietuva prisijungė šią teritoriją? Teritorija–Klaipėdos kraštas. Metai – 1923m.
37. Nurodykite, kaip buvo vadinamos kovos, kurios atsispindi šaltinyje C. Koks buvo svarbiausias šių kovų tikslas? Pavadinimas – partizaninis karas. Atkurti nepriklausomybę;
38. Remdamiesi šaltiniu C, paaiškinkite, kaip šaltinio autorius apibūdina to meto visuomenės požiūrį į šias kovas. Didžioji dalis žmonių rėmė partizanų kovas ir tik nedidelė dalis susidėjo su okupantais.
39. Šaltinyje C minima, kad atėjūnas vykdė niekšiškus darbus. Remdamiesi šaltiniu, nurodykite du tokių darbų pavyzdžius. Lietuvos plėšimas, naikinimas.
40. Kaip baigėsi šaltiniuose B ir C atsispindinčios kovos? Paaiškinkite, kokią reikšmę lietuvių tautai turėjo kiekviena iš šių kovų. Šaltinyje B atsispindinčios kovos iš esmės buvo laimėtos, o šaltinyje C aprašytos kovos baigėsi
pralaimėjimu. Nepriklausomybės kovos (šaltinis B) apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir padėjo pagrindus Lietuvos valstybės susikūrimui. Nors partizaninės kovos buvo pralaimėtos (šaltinis C), bet jos parodė lietuvių ryžtą siekti
nepriklausomybės, pristabdė sovietizaciją.

ŠALTINIAI (A,B,C)
59. Įvardykite Lietuvos istorijos laikotarpį, kuris atsispindi pateiktuose šaltiniuose. Nurodykite jo chronologines ribas. Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metais. 1944–1990m.
60. Remdamiesi šaltiniu A, paaiškinkite, kodėl buvo kritikuojama kūrybinė inteligentija. Už bandymus iškraipyti sovietinę ideologiją.
61. Paaiškinkite, kodėl šaltinio A autorius svarstymus apie „kūrybos laisvės nebuvimą“ ir kitas „demokratines laisves“ vadina nesveikais. Apibūdinkite kiekvienos iš šių laisvių dvilypį funkcionavimą to meto Lietuvoje. Paaiškinimas-
KGB pirmininkas oficialiai deklaravo, kad bandymai teigti, jog Lietuvoje nėra kūrybos ir demokratijos teisių yra neteisingi ir iškraipantys tikrovę. Kūrybos laisvė- negalima vienareikšmiškai teigti, kad kūrybos laisvė buvo visiškai suvaržyta.
Kurti ir reikštis buvo galima tam tikruose rėmuose. Demokratinės laisvės- visos demokratinės laisvės oficialiai, t. y. konstitucijoje buvo deklaruojamos.
62. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite du reiškinius, kurie stumia visuomenę į stagnaciją. Paaiškinkite, kodėl kiekvienas iš šių reiškinių, anot šaltinio autoriaus, pražūtingai veikė Lietuvos kultūrą. Reiškinys – Informaciniai barjerai.
Paaiškinimas- Informaciniai barjerai neleido kūrybinei inteligentijai susipažinti ne tik su Vakarų pasaulio kultūros pasiekimais, bet net ir varžė priėjimą prie tautiškos kultūros, kuri neatitiko to meto oficialiai deklaruojamų idėjų. Reiškinys –
Represijos. Paaiškinimas-Nuolatinė represijų baimė, kad gali būti nubaustas už laisvesnį žodį, neleido kūrėjams pilnai atsiskleisti ir laisvai kurti.
63. Šaltinio B autorius teigia, kad komunistinė ideologija „atnešė mūsų šaliai daug nelaimių“. Pateikę du konkrečius pavyzdžius iš Lietuvos ekonominio ir socialinio gyvenimo, paaiškinkite, ar teisus buvo autorius taip vertindamas to
meto santvarką. Ekonominis-kolektyvizacija; Paaiškinimas- Visi šie reiškiniai iškreipė natūralią Lietuvos ekonominę raidą, sugriovė ilgai kurtą tradicinį žemės ūkį. Socialinis- rusinimo politika; Paaiškinimas- Iškreipė visuomenės susivokimą
ir sužalojo ilgai puoselėtas tradicines vertybes.
64. Įvardiję įvykį, kurio minėjimas atsispindi nuotraukoje, nurodykite jo priežastį. Aprašykite, kokias pasekmes jis sukėlė Lietuvoje. Įvykis – Romo Kalantos susideginimas. Priežastis – Protestas prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje ir
esamą santvarką.Po Kalantos susideginimo Kaune prasidėjo kelias dienas trukę neramumai ir antisovietinės demonstracijos.
65. Remdamiesi žiniomis, nurodykite, kaip šį įvykį, kurį įvardijote atsakydami į 64 klausimą, Lietuvos valdžia aiškino visuomenei. Paaiškinkite, kodėl buvo laikomasi tokios pozicijos. Valdžios aiškinimas: R. Kalanta buvo oficialiai
pripažintas psichikos ligoniu. Įvykių dalyviai buvo teisiami ne politiniu pagrindu, o tiesiog už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganišką elgesį. Paaiškinimas: Nors sovietinė valdžia ir numanė tikrąsias R. Kalantos poelgio priežastis, tačiau
negalėjo leisti, kad apie tai sužinotų visuomenė. Todėl visais įmanomais būdais slėpė šio įvykio tikrąsias priežastis.
66. Įvardykite judėjimą, kurio atstovas buvo šaltinyje B minimas T. Venclova. Remdamiesi žiniomis, nurodykite vieną šio judėjimo veiklos pavyzdį ir jį apibūdinkite. Įvertinkite šio judėjimo reikšmę Lietuvos istorijai. Judėjimas –
disidentinis judėjimas. Lietuvos Helsinkio grupė skelbė, kad viešomis ir legaliomis priemonėmis stebės žmogaus teisių būklę ir nuolat informuos tarptautines organizacija apie laisvės suvaržymus Lietuvoje. Įvertinimas- Nors disidentinis
judėjimas didesnio poveikio komunistiniam režimui neturėjo, jis rodė, kad ne visiems žmonėms sovietinis režimas yra priimtinas.

DIAGRAMOS (A,B)
1.Abiejų grafikų atskaitos taškas yra 1944 metai. Kodėl?
Nes 1944 m. Lietuvoje prasidėjo antroji sovietizacija
2. Kodėl grafiko B duomenys baigiami 1953 metais?
1953 m. mirė Stalinas
3. Remdamiesi grafiku A nustatykite partizanų skaičiaus pokyčius iki 1945 metų. Paaiškinkite Šio pokyčio priežastis.
Partizanų skaičius smarkiai išaugo. Nes buvo priešinamasi sovietizacijai
4. Remdamiesi grafiku A nustatykite partizanų skaičiaus pokyčius 1945-46 metais. Paaiškinkite šio pokyčio priežastis.
Daug partizanų žuvo ar buvo suimta, legalizavosi.
5. Remdamiesi grafiku B, nurodykite metus, kada iš Lietuvos buvo ištremta daugiausia žmonių? Paaiškinkite, kodėl.
Daugiausia ištremta 1948 m. Vyko prievartinė kolektyvizacija
6. Kaip grafiko A duomenys siejasi su grafiko B duomenimis?
Abiejų grafikų duomenys rodo, jog 1944-1945 m. Lietuvoje pasipriešinimas sovietams labai išaugo, o po 1945 m. pasipriešinimas nuolat silpnėjo.

KOLEKTYVIZACIJA LIETUVOJE (A,B,C)

35.Remdamiesi šaltiniu A nustatykite, kada Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji kolūkiai.
Pirmieji kolūkiai Lietuvoje buvo įsteigti 1941 m. Jie įsteigti pirmosios sovietizacijos laikotarpiu.
36. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis paaiškinkite, kodėl, įsteigus pirmuosius kolūkius, po to kelerius metus jie nebuvo steigiami.
Nebuvo steigiami, nes vyko Antrasis pasaulinis karas.
37. Kas davė nurodymą masiškai steigti Lietuvoje kolūkius (šaltinis A)?
Maskvos nurodymu
38. Ką šaltiniai A, B, C liudija apie minėto nurodymo (masiškai steigti Lietuvoje kolūkius) įgyvendinimą? Šaltinis A liudija, kad šis nurodymas buvo vykdomas ir Lietuvoje masiškai buvo steigiami kolūkiai. Šaltinis B liudija, kad tuo metu
vyko prievartinė ir masinė kolektyvizacija. Šaltinis C liudija, kad kolūkiai buvo steigiami
39. Paaiškinkite šaltinio B santrumpą „LLKS vadovybė“?
Tai Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadovybė
40. Apibūdinkite šaltinio B paskirtį: a) kam jis adresuotas. b) ko buvo siekiama paskelbiant šį dokumentą. a) Dokumentas skirtas kolūkio pirmininkams, valdybos nariams. b) Raginama atsisakyti užimamų pareigų.
41. Kokiomis priemonėmis valdžia siekė, kad ūkininkai stotų į kolūkius (šaltinis C)?
Nestojančius į kolūkį trėmė į Sibirą
42. Kurių šaltinių autorių požiūriai į kolūkių kūrimą sutampa? Kuo tai galite paaiškinti?
A ir B Sutampa dėl to, kad abu šaltiniai parašyti partizanų.

TEKSTAI,LENTELES (A,B,C,D,E)
47.Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite du Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo tikslus.
1. Atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 2. Sukurti demokratinę respubliką
48. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite tris Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo priežastis.
patriotizmas trėmimai sovietų represijos
49. Paaiškinkite šaltiniuose D ir E vartojamas sąvokas:
Aneksija yra okupacijos teisinis įforminimas. Stribas yra asmuo su ginklu pokaryje kovojęs prieš rezistencinę kovą sovietų pusėje.
50. Remdamiesi žiniomis, nurodykite du žymiausius ginkluoto pasipriešinimo vadus. Pasamprotaukite, kodėl jie pasirinko tokį gyvenimo kelią.
Adolfas Ramanauskas-(Vanagas). Juozas Lukša-(Daumantas) Tai buvo Lietuvos patriotai, tikėję nepriklausomos valstybės idėja ir pasiryžę ją ginti bet kokiomis aplinkybėmis
51. Šaltinyje B nurodyti trys ginkluoto pasipriešinimo etapai. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, kiekvieną etapą išsamiai apibūdinkite.
I. Prasidėjus antrajai okupacijai ir sovietinėms represijoms, kaip rodo žuvusių partizanų skaičius lentelėje, masiškai gyventojai pradėjo ginklu priešintis okupantams. II. Partizanai išsiskirstė į mažesnes grupeles, įsirengė gerai užmaskuotus
bunkerius III. Nauja impulsą rezistencinė kova įgavo, susikūrus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui, turėjusiam savo vadovybę. Tačiau kolektyvizacija pakirto partizanų rėmėjų socialinę atramą kaime.
52. Kokiu terminu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį įvardija šaltinių C, D ir E autoriai?
C – Pilietinis karas D – Lietuvos-Sovietų Sąjungos karas E – Partizanų pasipriešinimas
53. Palyginę šaltinius C, D ir E, nustatykite, kuriame šaltinyje išdėstyti vertinimai geriausiai atitinka deklaracijos (šaltinis A) nuostatas. Atsakymą pagrįskite.
Geriausiai deklaracijos nuostatos atitinka šaltinis D. Kadangi šaltinyje A matome esant vieningą Lietuvos valstybę atstovaujančią vadovybę, kuri telkia tautą politinei išsivadavimo kovai iš okupantų.
54. Šaltinyje C kalbama apie jėgas, perėjusias į „okupanto pusę“. Nurodykite dvi aplinkybes, kodėl dalis žmonių perėjo į okupantų pusę.
Dalis gyventojų buvo įbauginti sovietų represijų. Kita dalis dėl geresnio asmeninio gyvenimo stengėsi prisitaikyti prie sovietinės sistemos.
55. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis nurodykite, kokiais būdais (be ginkluotų priemonių) sovietai bandė sunaikinti ginkluotą pasipriešinimą.
partizaninio sąjūdžio ardymas iš vidaus įvairiomis priemonėmis
56. Remdamiesi šiandieniniais tautinės sudėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenimis, pakomentuokite šaltinio D teiginį: „Partizanai negalėjo apsaugoti nuo kolonizacijos“.
Šiandieninė Baltijos šalių nacionalinė sudėtis rodo, kad partizaninis judėjimas galėjo paveikti kolonizacijos mastus. Tai liudija lietuvių tautybės gyventojų procentinis santykis šiandienėje Lietuvoje, palyginus su estais Estijoje ir latviais
Latvijoje.
57. Palyginę šaltinius C, D ir E, nustatykite, kuriame iš jų pokario situacija Lietuvoje (Jūsų manymu) vertinama objektyviausiai. Atsakymą pagrįskite trimis argumentais.
Šaltinio D autorius pokario situaciją vertina objektyviausiai todėl, kad: 1. kovų mastas ir jų tikslas rodo karo buvimą prieš okupantus; 2. LLKS Taryba buvo ne tik karinė, bet ir politinė valdžia; 3. partizanai ir jų vadovybė turėjo platų tautos
pasitikėjimą.

TEKSTAI,KARIKATŪRA (A,B,C,D,E)
58. Remdamiesi šaltiniais A ir C, išskirkite du Sovietų Sąjungos raidos laikotarpius. Kuriame dešimtmetyje šie laikotarpiai prasidėjo?
Laikotarpis – Atšilimas Dešimtmetis – šeštas dešimtmetis. Laikotarpis – Persitvarkymas Dešimtmetis – devintas dešimtmetis
59. Remdamiesi šaltiniu A, įvardykite sovietinio gyvenimo ydą, kurią kritikavo N. Chruščiovas. Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kaip ši yda reiškėsi Sovietų Sąjungoje.
Yda – asmenybės kultas. Stalino garbinimas.
60. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite du būdus, kuriais A. Sniečkus reagavo į Sovietų Sąjungoje prasidėjusias permainas. Paaiškinkite, kokio tikslo jis siekė šia savo reakcija.
Pasmerkė savo ir LKP klaidas. Nekeitė partijos vadovybės Tikslas Tokiais būdais A. Sniečkus siekė išlikti valdžioje.
61. Remdamiesi karikatūra ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kurios nulėmė šaltinyje C minimus neigiamus reiškinius Sovietų Sąjungoje. Paaiškinkite, kaip šios priežastys veikė SSRS gyvenimą.
Priežastis – šaltasis karas. Paaiškinimas – visas šalies potencialas buvo nukreiptas išlaikyti galių pusiausvyrą su Vakarų pasauliu. Priežastis – ginklavimosi varžybos. Paaiškinimas – jos reikalavo milžiniškų piniginių lėšų. Priežastis –
socialistinė sistema. Paaiškinimas – jos ekonominė ir politinė struktūra stabdė visuomenės pažangą.
62. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite N. Chruščiovo ir M. Gorbačiovo pradėtų reformų panašumą ir skirtumą.
Panašumas. Abu politikai liberalizavo šalies politinį gyvenimą. Skirtumas. M. Gorbačiovo pradėtos reformos buvo radikalesnės.
63. Remdamiesi šaltiniu D ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kodėl, anot autoriaus, M. Gorbačiovas patyrė nesėkmę Lietuvoje.
Pernelyg sureikšmino galimybę reformuoti socializmo sistemą. Neįvertino lietuvių pasiryžimo siekti nepriklausomybės.
64. Kokia yra pagrindinė karikatūros mintis? Kelintais metais karikatūroje pavaizduoto politiko reformos Lietuvoje peraugo į masinį sąjūdį?
M. Gorbačiovas atsisako senos SSRS užsienio ir vidaus politikos ir pradeda demokratines reformas. Metai – 1988 m.
65. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite tris veiksnius, kurie XX a. pab. sudarė sąlygas Lietuvai pasiekti nepriklausomybę.
Lietuvos visuomenės aktyvios pastangos atkurti Lietuvos nepriklausomybę. SSRS prasidėjęs pertvarkos procesas. Vakarų valstybių dėmesys ir parama Lietuvai jos kelyje į nepriklausomybę