Šaltinis A

„Broliai, gyventojai, sūnai artojai, ūkininkai, visi vienos žemės žmonės eikite išvien su mumis apginti
teisės, laisvės ir sutrypto žmoniškumo. [...] Mūšiai prie Nemenčinės ir Palionių kaimo nebuvo sėkmingi.
Tie, kurie žuvo, mirė garbingai, jie žinojo, už ką miršta. Sodžionys artojai narsiai kovėsi prie Palionių
kaimo, netoli Valkininkų. Jie nepabėgo iš mūšio lauko, kaip pasielgė dalis samdytų kareivių. Priešo
kareivis yra tironų aprėdytas latras, parsidavėlis, aklai tarnaujantis už grašius ir bijantis mirti. Kareivis
pilietis eina kariauti už savo namus, šeimą, už savo vaikus, už savo teises ir laisvę, už tėvynę. Tokių
kareivių gali būti tik laisvoje žemėje. Gėdą užsitrauks abejingieji, kurie nuo priešo žus lovoj, o ne mūšio
lauke. Apie žuvusių sukilėlių šlovę sužinosianti visa Europa. Kas ne su mumis, tas prieš mus.“

Jurginis J., Lietuvos valstiečių istorija, Vilnius, 1978

Šaltinis B

„Aš, Tadas Kosciuška, prieš Dievą ir visą lenkų tautą prisiekiu, jog panaudosiu visą man patikėtą valdžią,
kad būtų neliečiamos sienos, atgauta tautinė savivalda ir suteikta visuotinė laisvė, bet ne dėl savo
asmeninės naudos. Tepadeda man Dievas ir nekaltas, kenčiąs Jo Sūnus!“

Davies N.,Dievo žaislas. Lenkijos istorija., t. I. Vilnius, 1998,

Šaltinis C

„II. Šlėktos žemininkai. Gerbdami mūsų pirmtakų atminimą, kaip laisvo valdymo santvarkos kūrėjų,
iškilmingiausiai užtikriname šlėktų luomui visas laisves, nevaržomumą, prerogatyvas ir pirmenybes
privačiame ir viešajame gyvenime, ypač tvirtiname, užtikriname ir pripažįstame liekančias galioti teises,
statutus ir privilegijas, tam luomui teisingai ir teisėtai suteiktas. [...] Visus šlėktas pripažįstame esant
lygius tarpusavyje. [...] Šlėktas pripažįstame pirmiausiais laisvės ir šios <...> gynėjais“.

Baltijos šalių istorijos chrestomatija, Vilnius, 2002.

Šaltinis D

„1793 m. Seimas, Didžiojo reformų seimo darbus stengėsi ignoruoti visą laiką, o prieš išsiskirstydamas
net priėmė specialią konstituciją, kuria aną seimą skelbia nebuvusį, visus jo nutarimus panaikina ir
draudžia juos įtraukti į įstatymų rinkinį.Tuo pačiu jau grįžtama į laikus prieš 1788 m. seimą. Bet, kaip
matome, 1793 m. seimo patvirtintoji valstybės santvarka nuo 1773—1775 m. seimo nustatytosios gerokai
skyrėsi. Ir didžiausi skirtumą įnešė naujoji Lietuvos padėtis jungtinėje valstybėje. Šį kartą jau buvo
suderinta viskas, ko lietuviai buvo pasiekę 1788—1792 m. seime ir ką buvo anksčiau turėję. Žuvus
Lenkijos padalinimui į dvi provincijas, Lietuva nesunkiai išsikovojo padėtį, visiškai lygią Lenkijai, be to,
apgynė ir savo senąją organizaciją, kurią jau 1792 m. Lietuvos konfederacija buvo atstačiusi.“

Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos., Kaunas, 1938,

Šaltinis E

„Gegužės 3 dienos konstitucija, sukėlusi tiek daug permainų, pakeitusi valstybės santvarką, negalėjo būti
vertinama vienareikšmiškai. Vieniems nepatiko paveldima valdovo valdžia, kitiems — miestiečių
emancipacija, tretiems — padidėję ir žadantys didėti mokesčiai ar kariuomenės daromos skriaudos.
Tačiau mažai kas abejojo pasirinkto kelio prasmingumu, tą paliudijo ir atliktas seimelių „referendumas”,
kuriuo pasirėmę galime drąsiai teigti, kad Lietuvos bajorija, žymiai labiau nei Lenkijos „broliai” rėmė
permainas. Kokios buvo šio palankumo reformoms priežastys, be atskiro tyrimo sunku pasakyti, bet
greičiausiai veikė Rusijos baimė, be to, reformų priešininkai Lietuvoje neturėjo rimtų vadų: Simonas
Kosakovskis tikrai nebuvo Lietuvoje toks įtakingas kaip Lenkijos etmonai ar artilerijos generolas Feliksas
Potockis.“

Laurynas Stuoka Gucevičius ir jo epocha, Vilnius, 2004,

1. Apie kokį sukilimą kalbama šaltinyje A? Kada jis vyko? Kodėl sukilimo atsišaukimas parašytas
lietuviškai?
2. Apie kokią laisvę akte kalba sukilėlių vadas (šaltinis A) ?
3. „Priešo kareivis yra tironų aprėdytas latras“. Įvardinkite Šaltinyje A minimą priešą ir tironus.
4. Kokius tris sukilimo tikslus atspindi šaltinis B ?
5. Koks priesaikoje minimas aspektas ir kodėl nedera su Apšvietos epochos idėjomis (šaltinis B)?
6. Nusakykite pasaulinės istorijos įvykį, kuriame anksčiau dalyvavo priesaikos autorius (šaltinis B)?
7. Kaip šaltinis C susijęs su A ir B šaltiniais ?
8. Pagrįskite, kodėl šis dokumentas (šaltinis C) negali būti Targovicos konfederatų aktu ?
9. „privilegijas, tam luomui teisingai ir teisėtai suteiktas“. Prisiminkite kokie valdovai XIV, XV ir
XVI a. bajorų luomui yra suteikę svarbių privilegijų?
10. „Visus šlėktas pripažįstame esant lygius tarpusavyje“. Paaiškinkite, kodėl šaltinyje C atsirado toks
teiginys ? Nuo kada Lietuvoje bajorių tarpe nebuvo realios lygybės ?
11. Kada buvo priimtas C šaltinio dokumentas?
12. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nusakykite, kokių svarbių teisių bajorija neteko XVIII a.
13. „kaip laisvo valdymo santvarkos kūrėjų,“. Apie kokią politinę santvarką kalbama šaltinyje C?
14. Kaip dar kitaip buvo vadinami šaltinio D pirmoje eilutėje minimi 1793 m. Seimas ir Didysis
reformų seimas ? Koks buvo esminis skirtumas tarp jų ?
15. Ką teigiamo Lietuvai siekė atstatyti Targovicos konfederacija ? Kokia buvo neigiama jos veiklos
pusė (šaltinis D)?
16. Šaltinyje D minimi skirtingi ATR politinės istorijos įvykiai (1773, 1788, 1792, 1793). Įvardinkite
juos ir sugrupuokite pagal pasirinktus kriterijus.
17. Kada buvo priimta šaltinyje E minima gegužės 3 d. konstitucija?
18. Koks faktas rodo, jog Lietuvos visuomenė teigiamai žiūrėjo į konstituciją E?
19. Kokią valdovų dinastiją ir kodėl norėta įteisinti konstitucija (šaltinis) E?
20. Nusakykite dvi istorines problemas, liečiančias XVIII a. pabaigos ATR politinę istoriją, kurių
istorikai nėra iki galo ištyrę ir išsiaiškinę.