III seimas (Kazys Grinius).

Lietuvos politinė,
ekonominė ir socialinė raida parlamentinio
valdymo metais
Po 1926 m. gegužę vykusių rinkimų į III Seimą pirmą kartą
politinę daugumą laimėjo kairiosios partijos. Buvo sudaryta
valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų
valdančioji koalicija. Seimas šalies prezidentu išrinko valstiečių
liaudininkų politiką Kazį Grinių. Jis šiame poste išbuvo iki 1926
m. gruodžio 17 d. perversmo.

Nors A. Stulginskio ir K. Griniaus valdymo laikotarpis vadinamas

demokratiniu, tačiau esminių skirtumų abiejų prezidentų
valdymo metais valstybės politikoje būta. A. Stulginskis atstovavo
labiau konservatyvų valdymo modelį, kuris pasižymėjo didele
Katalikų Bažnyčios įtaka viešajam visuomenės gyvenimui. K.
Griniaus valdymo metais – priešingai, siekta sumažinti Bažnyčios
įtaką ir dar labiau demokratizuoti šalies valdymą.
Kazys Grinius (1866–1950)
Vienas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, Lietuvos prezidentas (1926 m.
birželis–gruodžio vid.), kurio valdymo laikotarpiu šalyje buvo įgyvendintas visateisis
demokratinis valdymas. Per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą iš valdžios buvo
pašalintas.
K. Griniaus prezidentavimo laikotarpiu (1926 m. birželio vid. – gruodžio vid.)
Lietuvoje įvyko šie pagrindiniai pokyčiai:

• panaikinta karo padėtis (išskyrus 1 km zoną palei sieną su Lenkija prie

demarkacijos linijos) ir kiti demokratiniai suvaržymai (pirmą kartą šalies
istorijoje leista laisvai šaukti susirinkimus, įvesta spaudos, žodžio ir kitos
demokratinės laisvės);
• amnestuoti politiniai kaliniai, tarp kurių buvo ir pogrindinės komunistų
partijos narių;
• sumažinti atlyginimai prezidentui ir ministrų kabineto nariams;
• pradėta modernizuoti šalies kariuomenė, siekta sumažinti karininkų
skaičių;
• nuolaidžiaujant lenkams už paramą valdančiajai koalicijai, valdžia
Lietuvoje leido steigti lenkiškas mokyklas (per trumpą laiką buvo įsteigta
net 70 lenkiškų mokyklų);
• planuota nuo 1927 m. nemokėti algų dvasininkams, įvesti civilinę
metrikaciją
 Svarbiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940)
švietimo, kultūros ir mokslo laimėjimai
• Bendrojo lavinimo sistema 1930 m.
• Lietuvos universiteto įkūrimas. 1920 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji
kursai, kuriuos 1922 m. reorganizavus įsteigtas Lietuvos universitetas. 1930
m. minint Vytauto Didžiojo metus, universitetui buvo suteiktas Vytauto
Didžiojo vardas.
• 1924 m. Kaune įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė
• Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą. 1933 m. liepos 15–17
d.
• Žymiausi sporto rezultatai: 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
pirmą kartą šalies istorijoje laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionatą.
1939 m. šis turnyras vyko laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, šia proga
buvo pastatyta viena didžiausių to meto uždarų sporto aikštelių Europoje –
Kauno sporto halė. Savų žiūrovų akivaizdoje lietuviai antrą kartą iš eilės
tapo Europos čempionais. 1938 m. Moterų krepšinio komanda Romoje
tapo Europos moterų krepšinio čempionato antrosios vietos
laimėtojomis. 1938 m. suorganizuota pirmoji tautinė olimpiada