III Seimas (1926–1927).

Trečiasis Seimas
Dirbo nuo 1926m. birželio 2d iki gruodžio 30
d dabartinės Maironio universitetinės
gimnazijos Kaune patalpose.

rinkimus į III Seimą laimėjo

Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjunga, sudariusi koaliciją su
Lietuvos socialdemokratų
partija.
 III Seimas darbą pradėjo
birželio 2 d.
1868 – 1952 Seimo pirmininku išrinktas
valstietis liaudininkas
Jonas Staugaitis.

Kazio Griniaus kapas Mondžgirėje
prie Selemos Būdos 1994m.
skulptorius Kęstutis Balčiūnas
Medalis Prezidentui.
Skulptorius Juozas Kalinauskas
Birželio 2 d. pradėjęs darbą, birželio 3 d.
Seimas Trečiuoju Respublikos prezidentu
išrinko dr. Kazį Grinių
Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių
liaudininkų sąjungos steigėjas ir lyderis. Kazys Grinius 1919 m.
Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo
kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių
gelbėjimą per Holokaustą,
o 2016 m. suteiktas Pasaulio tautų
teisuolio titulas.
1866 Selemos Būda, Marijampolės aps.–
1950 m. birželio 4 d. Čikaga, Ilinojus, JAV
 Mykolas
Sleževičius
Lietuvos teisininkas, advokatas

Birželio 15 d. prezidentas
Kazys Grinius pasirašė
1882 – 1939 įsakymą, kuriuo patvirtino
Mykolo Sleževičiaus
vadovaujamą Vyriausybę.

Jos branduolį sudarė

liaudininkai.
Socialdemokratams atiteko dvi
Atminimo lenta ministerijos.
K. Donelaičio g. 13, Kaune Valstiečių liaudininkų vadas M. Sleževičius.
 Birželio 17 d. III Seimas priėmė Karo
padėties panaikinimo įstatymą.
Palikta vieno kilometro platumo
juosta prie demarkacijos linijos, kur
šis įstatymas dar veikė.

Liepos 6 d. priėmus amnestijos

įstatymą, į laisvę paleisti komunistai
ėmė drumsti kairiosios valdžios
ramybę.

Valstiečių liaudininkų lyderius vaizduojanti karikatūra „Ryte“

1926 m.
1926 m. rudenį opozicijoje esantys krikščionys demokratai ir
tautininkai ypač kritikavo socialdemokratų vidaus reikalų
ministrą Vladą Požėlą dėl stabilumo neužtikrinimo ir švietimo
ministrą Vincą Čepinskį dėl ketinimų steigti daugiau lenkiškų
mokyklų.

Nesantaiką tarp valdžios ir

opozicijos paaštrino lapkričio
21 d. Kaune buvo surengta
dešiniųjų studentų
demonstracija, kurios metu
įvyko atviras susidūrimas su
policija.
 Augustinas Voldemaras

Daug dėmesio skirdamas šiai demonstracijai, gruodžio 3 d.

Augustinas Voldemaras ragino III Seimo narius nuversti
Vyriausybę, kuri:
1883 – 1942
- panaikino karo padėtį, cenzūrą ir kitus demokratinių
laisvių ribojimus;
1924 m. įkūrė Lietuvių
- išleido į laisvę už komunistinę veiklą nubaustus asmenis; tautininkų sąjungą
- apribojo saugumo policiją; baigė Peterburgo
universiteto Istorijos ir
- paleido į atsargą dalį karininkų; filologijos universitetą
- ketino nebemokėti algų dvasininkams Užsienio reikalų
ministras
1926 m. gruodžio 17 d. karinis perversmas,
kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas
prezidentas Kazys Grinius ir buvo įvestas
autoritarinis režimas.

Povilas Plechavičius –
Lietuvos kariuomenės generolas.
Perversmas buvo numatytas
1926 m. gruodžio 17 dieną,
nes tuomet Lietuvos
Respublikos prezidentas K.
Grinius švęs 60 metų jubiliejų
ir susirinkusius pareigūnus
bus lengva suimti.

(1890 Židikai, Mažeikiai. –

1973 Čikaga)
Perversmui prasidėjus karininkams, buvo pasakyta, kad
komunistai rengią maištą, todėl reikia ginti vyriausybę.
Kariuomenė apsupo paštą, telegrafą, Prezidentūrą, Seimą, Krašto
apsaugos ministeriją, Vyriausiąjį kariuomenės štabą, kitas įstaigas.

1926 12 17 kariuomenės vardu

P. Plechavičiaus pasiūlytas
valstybės vado pareigas oficialiai
sutiko eiti LTS vadovas A.
Smetona.
Atsistatydino M. Sleževičiaus
vyriausybė ir K. Grinius.

Lietuvos kariuomenės šarvuočiai kariuomenės štabo kieme

1926 12 18
 1928 05 25 antroji nuolatinė
Lietuvos konstitucija
• joje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 metų
Konstitucija turės būti tikrinama referendumu;
• Konstitucijoje įtvirtinti autoritarinio valstybės
valdymo pagrindai;
• Prezidentą 7 metams renka specialių rinkikų
kolegija – ypatingieji Tautos atstovai (apskrityse
išrinkti savivaldybių tarybų narių) – rankose.
• Prezidentui (nesant Seimo ar tarp Seimo sesijų)
suteikti įgaliojimai vykdyti Seimo funkcijas: leisti
įstatymus, tvirtinti biudžetą, ratifikuoti tarptautines
sutartis, kelti ministrams baudžiamąsias bylas.
 1938 05 12 trečioji
Konstitucija
Seimas renkamas 5 metų kadencijai;
Seimą galima rinkti nuo 24 m.
į Seimą gali būti renkami piliečiai, sulaukę 30 m.
1938 m pirmą kartą buvo aiškiai parašyta, kad
Vilnius – tai Lietuvos sostinė.
Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio
demokratinė.
Prezidentą 7 metams renka Tautos atstovai.
Prezidentui suteikta teisė vetuoti Seimo siūlomus
įstatymus.