Tarpukario prezidentai

Antanas Smetona
Pimasis Lietuvos prezidentas. Duodamas interviu jis pareiškė ,,Aš dirbsiu vienas‘‘. Jis tokiu
pasakymu norėjo pasakyti, kad jis dirbs neatstovaudamas Tarybą, bet jis bus prezidentas, kuris
bandys suderinti Tarybos interesus ir vyrausybės interesus. Jis įkvepia visuomėne tam, kad bus iki
galo paruoštas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, kad įvyks rinkimai į Steigiamąjį Seimą, kuris
visų žmonių demokratiškai išrinktas nustatys valstybės santvarka ir bus priimta pastovi
Konstitucija. Iš pradžių jis buvo Lietuvos prezidentas, o po 1920m. Gegužės 15d. Rinkimų jis tapo
Lietuvos respublikos prezidentas. Per pirmąją kadenciją prezidentavo daugiau, kaip metus. Jis
sugeba, taip organizuoti Nepriklausomybės kovas, taip suformuoja valstybės karines pajėgas, kad
jos iki vasaros pradžios sugeba išlaisvinti didžiąją dalį Lietuvos teritorijos, o iki vasaros pabaigos
paskutinį bolševikų įtvirtintus Zarasus išvaduoja. Prezidentaujant Smetonai yra paklojami pamatai
vietos savivaldai. Visoje Lietuvoje įvyksta savivaldos rinkimai. Smetonos valdymo laikotarpiu yra
priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas. Demokratiškas, liberalus, lygios teisės visiems,
slapti rinkimai. 1920m. Vykę Steigiamojo Seimo rinkimai demokratijos pergalė, tačiau tai buvo
sutriuškinimas Smetonai. Nei jis, nei jo partija į parlamentą nepateko. Laimi politinės jėgos
žadančios žemės reformą, žemės išdalijimą valstiečiams, bežemiams ir kareiviams, savanoriams.
Taip Smetona ir palieka prezidento postą. Po to Smetona tampa publicistu ir už savo kritiškus
straipsnius bus pasodintas kelioms dienoms į kalėjmą.

Aleksandras Stulginskis
Seimo pirmininku išrenkamas Stulginskis, pagal laikinąją konstituciją iš Smetonos jis periima ir
prezidento postą. Tačiau labai nenoriai perima šias pareigas. Jam nekartą teko gesinti politinius
gaisrus. Po ilgų ginčų buvo priimta Lietuvos respublikos konstitucija. Nusakanti valstybės pamatus.
Galutinai įtvirtinta Lietuva, kaip respublika ir prezidento institucija. Aleksandras Stulginskis
priimamas prezidentu tik balsuojan trečią kartą. Jis kurį laiką buvo nepripažįstamas, kaip
prezidentas. Šį konfliktą sprendžia pas Stulginskis , pasinaudoja prezidentine konstitucijos teise jis
paleidžia nesutariantį seimą ir skelbia naujus rinkimus. 1923m. Stulginskis buvo dar kartą
išrenkamas prezidentu, todėl jau niekam nebeliko ką sakyti, kaip tik jį pripažinti. Stulginskio
valdymo epochoje iššūkių netrūko. Pradėta žemės ūkio reforma suteikusi žemės tūkstančiams
piliečių. 1922m. Įvedami lietuviški pinigai- litas. Lietuvą- de jure pripažįsta daugelis valstybių.
Lietuva tampa Tautų Sąjungos nare. Iš pradžių Stulginskis slepiasi vyriausybės šešėlyje, bet vėliau
jis vis dažniau pasirodo lemtingais momentais priimdamas svarbius sprendimus. Tapo radikalesnis.
Klaipėdos prijungimas, universiteto atsiradimas tokie įvykiai vyksta Lietuvoje. Lietuva pamažu
tampa visavertė valstybė. Aleksandro Stulginskio prezidentavimo era truko 6 metus.

Kazys Grinius
Jis neiškart persikėlė gyventi į prezidentūrą. Todėl po darbo kiekvieną diena eidavo namo pėsčiom
be jokios apsaugos. Viena demokratiškiausių prezidentų. Per Griniaus prezidentavimo pusmetį
Lietuvoje buvo didžiausia tolerancija, didžiausia žmogaus teisių, spaudos pripažinimas ir gerbimas.
Didžiausias Griniaus laimėjimas, tai idėja demokratizuoti Lietuvą. Liberalizuoti visas gyvenimo
sirtis. Pradedant nuo valstybės politinės sistemos, nuo konstitucinių teisių, nuo požiūrio į tautines
mažumas, nuo tam tikrų pokyčių užsienio politikoje. 1926m. Rugsėjo 28d. Lietuva ir Sovietų
sąjunga sudaro nepuolimo sutartį. Po šio sutarties visa Europa galvoja, kad Griniaus valdoma
Lietuva patenka į Sovietų sąjungos įtakos sferą. Tuo pat metu buvo pasirašyta ,,Džentelmeniška‘‘
sutartis. Jos esmė buvo bendra antilenkiška Kauno ir Maskvos politika. Tokių sutarčių pasirašymas
sukėlė didelį valstybės nepasitikėjimą valdžia. Buvo atšaukta karo padėtis, beveik panaikinta
politinė cenzūra ir draudimas renkti susirinkimus lauke. Tai pat paskelbta amnestija politiniams
kaliniams. Grinius palaimina sprendimą nemokėti algų kunigams ir įvesti civilinę metrikaciją.
Kariuomenė supyksta dėl užmojo pravalyti karininkijos gretas. Visuomenė šią pertvarką priima ne
kaip kariuomenės stiprinimą, o kaip jos žlugdymą. 1926m. Rudenį Lietuvoje ima bręsti karinis
perversmas. Kazys Grinius buvo nuverstas per savo 60 jubiliejų. Kazys priverstas atsistatydinti ir jis
pasitraukė iš posto. Bet iškelia sąlyga, kad Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras privalo
laikytis konstitucijos.

Antanas Smetona

Įvedama cenzūra, imama riboti politinių idėjų veikla. 1927m. Balandžio 12d. Smetona paleidžia
Trečiąjį Seimą ir sulaužydamas demokratinę konstituciją nepaskelbia naujų rinkimų. Smetona pats
pasirašo savo konstituciją, taip dar labiau sustirpindamas prezidento galią. Lietuvoje nesilankė nei
vienas užsienio valstybės vadovas. Pirmas autoritarizmo penkmetis buvo pažangus ekonomiškai.
Gyventojų santaupos bankuose išaugo 70-80 procentų. Sugebama sutvarkyti ūkį, sugebama
pasirašyti eilė valstybei naudingų ekonominių sutarčių su kaimyninėmis šalimis. Smetona priima
Lenkijos ultimatumą. Vokietija reikalauja grąžinti Klaipėdos kraštą. Smetona Antrojo pasaulinio
karo išvakarėse mąsto tris kartus moraliau negu didžiųjų demokratinių valstybių lyderiai. Antanas
Semtona nemato prasmės derėtis su Hitleriu.