1.

Tarpukario Lietuvos parlamentarizmo ir diktatūros panašumai:

 Nepriklausomybės laikotarpis: Abi sistemos vyko nepriklausomoje Lietuvos
valstybėje.
 Lietuvos teritorijos ribos: Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva išlaikė savo
teritorijos vientisumą.
 Lietuvos oficiali valstybinė kalba: Abiejuose laikotarpiuose lietuvių kalba oficiali
valstybinė kalba.
 Dauguma politinio elito: Dalis politinio elito dalyvavo tiek parlamentariniame, tiek
autoritariniame valdyme.
Tarpukario Lietuvos parlamentarizmo ir diktatūros skirtumai:
 Valdymo forma: Parlamentarizmo metu valdžia buvo pasidalijama tarp prezidento ir
parlamento, o diktatūros metu valdžia sutelkta į prezidentą A. Smetoną.
 Žmogaus teisės: Parlamentarizmo metu daugiau akcentuota į piliečių teises ir laisves,
o diktatūros metu šios teisės buvo ribojamos.
 Valdymo struktūra: Parlamentarizmo metu valdžia reguliariai keitėsi per rinkimus, o
diktatūros metu valdžia buvo sutelkta A. Smetono rankose ilgą laikotarpį.
 Politikos vykdymo būdas: Parlamentarizmo metu politika buvo daugiau konsensuso
ir kompromisų rezultatas, o diktatūros metu sprendimai dažnai buvo autoritariniai ir
nediskutuojami.
2. 1922 m. ir 1938 m. konstitucijų skirtumai:
 Valdžios struktūra: 1922 m. konstitucijoje numatyta parlamentinė demokratija,
kurioje didelė valdžia priklauso parlamentui (Seimui), o 1938 m. konstitucija įvesta
autoritarinė sistema, kurioje daugiau valdžios buvo sutelkta prezidentui.
 Prezidento įgaliojimai: 1922 m. konstitucijoje prezidento galių buvo ribotos, o 1938
m. konstitucija suteikė prezidentui daugiau įgaliojimų, įskaitant galimybę vienašališkai
sustabdyti parlamento veiklą.
 Karas ir gynyba: 1938 m. konstitucijoje buvo stiprinami prezidento įgaliojimai karinių
reikalų srityje, o 1922 m. konstitucija nenumatė tokios išplėstinės prezidento galių
šioje srityje.
3. Tarpukario Lietuvos prezidentų valdymo ypatumai:
Antanas Smetona (1920–1926, 1926–1940):
 Autoritarinis valdymo stilius.
 1926 m. grįžimas į valdžią per perversmą.
 Vykdė politiką, kurios tikslas buvo užtikrinti politinį stabilumą, bet su daugiau valdžios
sutelkimo.
 Išlaikė ryšius su kariuomene ir vyskupais.
 1940 m. spalio perversmas galutinai baigė jo valdymą.
Kazys Grinius (1926):
 Trumpas prezidentavimas, tarnavo tik 7 mėnesius.
 Pasisakė už parlamentinės demokratijos išsaugojimą, tačiau turėjo mažai įtakos
politinėms jėgoms.
 Jo prezidentavimo metu nebuvo didelių politinių pokyčių.
Antanas Smetona (1926–1940):
 Antrasis jo prezidentavimo laikotarpis buvo autoritarinis ir ne tik atvedė prie politinės,
bet ir prie šeimos valdžios.
 Jis siekė užtikrinti politinį stabilumą ir ekonominę pažangą, tačiau tai buvo
pasiekiama ribojant politines laisves.
 Valdymas buvo paremtas asmens kulto propagavimu ir cenzūros priemonėmis.
 Jo valdymas baigėsi 1940 m., kai Sovietai okupavo Lietuvą ir perėmė valdžią.