Lietuvos

nepriklausomybės
paskelbimas
1917m. 12- 17-os aktas
1918m. Vasario 16-os aktas
 Vokiečių • Pats svarbiausias Lietuvos Tarybos (išrinktos 1917m.

požiūris į Vilniaus konferencijoje) tikslas buvo-Nepriklausomybės

paskelbimas. 1917 m. rudenį jai pavyko susisiekti su
lietuviais, pasitraukusiais į Rusiją ir gyvenančiais
Lietuvos Vakarų valstybėse ir gavo jų palaikymą.
Taryba ir jos • Vokiečių valdžia buvo prieš šią idėją ir tikėjosi tarybą
paversti sau pavaldžia institucija.
veikla 1917m. • Palanki situacija susidarė po bolševikų perversmo Rusijoje.
Jie paskelbė ,,Rusijos tautų teisių deklaraciją“, kuria
formaliai pripažino tautų apsisprendimo teisę.
• Nebegalėdami tęsti karo, bolševikai pradėjo taikos derybas
su Vokietija. Ir vokiečiams labai reikėjo dokumento,
liudijančio Lietuvos norą būti su Vokietija.
 1917m.
gruodžio 11- • Po ilgų svarstymų Lietuvos Taryba 1917m. Gruodžio 11d.
pasirašė deklaraciją, kurios pirmoje dalyje skelbiama
os aktas ir nepriklausomybė, o antrojoje pasisakoma už amžinus ir
tvirtus ryšius su Vokietijos valstybe.
Tarybos • Paskelbus šį aktą taryboje kilo nesantaika. Keturi jos nariai

skilimas (kairiųjų pažiūrų) Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius,

Mykolas Biržiška ir Jonas Vileišis pasitraukė iš Tarybos.
• Šiuo aktu nusivylė ir žmonės. Sušlubavo Tarybos prestižas.
• Šis dokumentas nepakeitė Lietuvos statuso, bet kėlė jai
pavojų ir suskaldė Tarybą.
 • 1918m. pradžioje pasikeitus tarptautinei situacijai
( nutrūkus deryboms tarp Rusijos ir Vokietijos) Lietuvos
Vasario 16-os Taryba nusprendė skelbti naują aktą.
• Gavę pažadą, kad tarybos pirmininku nebus Antanas
akto Smetoną, į tarybą grįžo ,,pabėgėliai“.

pasirašymas • Vadovaujama naujo pirmininko Jono Basanavičiaus Taryba

1918m. Vasario 16-ą pasirašė naują Nepriklausomybės
aktą. Lietuva atsiejama ,,nuo visų valstybinių ryšių, kurie
yra buvę su kitomis tautomis.“
 Vasario 16-os aktas nereiškė faktinio valstybės atsiradimo. Kraštas liko
okupuotas vokiečių, kurie reikalavo grįžti prie gruodžio 11-os akto.
Kovo mėn. 23 d. Lietuvos Tarybos delegacija Berlyne Vokietijos
kancleriui pateikė tokį Nepriklausomybės paskelbimo aktą, koks jis
buvo paskelbtas vasa­rio 16d. Tačiau buvo pažymėta, kad būsimieji
santykiai su Vokietija bus svars­tomi gruodžio 11 d. akto pagrindais.

Politinė situacija Vokietijos imperatorius Vilhelmas II tą pačią dieną pasirašė

Lietuvos pripažinimo aktą. Lietuvos valstybės Nepriklausomybės
po pripažinimas nepakeitė okupacinio režimo. Vidaus padėtis dar
labiau pablogėjo.
Nepriklausomybės Vokietija puoselėjo planus Lietuvą sujungti su Prūsija ar Saksonija.
1918 m. liepos pr. Lietuvos Taryba pasiva­dino Lietuvos Valstybės
paskelbimo. Taryba. Vokiečiai nesutiko jos pripažinti ir darė viską, kad ji netaptų
savarankišku valstybės organu.
Norėdama išgelbėti Lietuvos valstybę, Taryba nusprendė ieškoti
ryšių su maža katalikiška Viurtenbergo valstybėle, kviesdama
kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą būti būsimosios Lietu­vos karaliumi
Mindaugu II. Liepos 13d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Urachą
Lietu­vos karaliumi. Dalis Tarybos narių karaliaus išrinkimą
pripažino neteisėtu ir pasitraukė iš Tarybos. Vokiečių vyriausybė
nenorėjo pripažinti Uracho, nes ti­kėjosi Lietuvą sujungti su Prūsiją.
 • Lietuvos Valstybės Taryba kovojo su vokiečių okupacine val­džia dėl savarankiškumo.
Tik tada, kai Vokietijos pralai­mėjimas pasidarė akivaizdus, Vokietijos kancleris spalio 5
d. pranešė, kad Vo­kietija yra pasirengusi perduoti Lietuvos valdymą lietuviams, kai tik
Pirmosios •
Lietuvos vyriausybė bus pajėgi perimti valdžią.
1918 m. spalio 20 d. Vokietijos kancleris priėmė Lietuvos Valstybės Tarybos

vyriausybės delegaciją, kuriai pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė paveda patiems lietu­viams
spręsti dėl santykių su kitomis valstybėmis.

sudarymas • Kitą dieną Lietuvos laikino­sios atstovybės patalpose buvo apsvarstyta Lietuvos
ministro pirmininko kan­didatūra. Juo numatyta skirti Augustiną Voldemarą.

ir veikla • Lietuvos Valstybės Taryba panaikino savo ankstesnįjį nutarimą kviesti Urachą užimti
Lietuvos sosto. 1918 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumas pavedė
A. Voldema­rui sudaryti Lietuvos vyriausybę. Ministrų kabinetas siekė išlaikyti tvarką
vals­tybėje ir apsaugoti jos sienas. Buvo numatyta susitvarkyti valstybės viduje,
suorganizuoti valstybės valdymą, teismą, švietimą. Tuo metu dar nebuvo nusta­tytos
valstybės sienos, būsimą Lietuvos valstybės teritoriją valdė okupacinė vokiečių
valdžia. Vyriausybė pradėjo kurti ministerijas, kitas valdžios įstaigas, kreipėsi į krašto
gyventojus, ragindama organizuoti vietos valdžios organus. Tačiau svarbiausias
uždavinys buvo burti savo kariuomenę valstybės sienoms ginti. Valstybės atkūrimas ir
lietuviškos valdžios sudarymas kėlė gyventojų pa­sitikėjimą savo jėgomis ir
sugebėjimais, geresnio ir laisvesnio gyvenimo viltį.